LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PRIĖMIMO Į VALSTYBINES BENDROJO UGDYMO MOKYKLAS, KURIŲ SAVININKO TEISES IR PAREIGAS ĮGYVENDINANTI INSTITUCIJA YRA ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA, TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2012 m. kovo 28 d. Nr. V-552
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 29 straipsnio 2 dalimi ir Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 (Žin., 2004, Nr. 103-3809; 2011, Nr. 96-4533):
1. T v i r t i n u Priėmimo į valstybines bendrojo ugdymo mokyklas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Švietimo ir mokslo ministerija, tvarkos aprašą (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. ISAK-1276 „Dėl Priėmimo į valstybines bendrojo lavinimo mokyklas, kurių steigėja yra Švietimo ir mokslo ministerija, tvarkos aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-552
PRIĖMIMO Į VALSTYBINES BENDROJO UGDYMO MOKYKLAS, KURIŲ SAVININKO TEISES IR PAREIGAS ĮGYVENDINANTI INSTITUCIJA YRA ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA, TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Priėmimo į valstybines bendrojo ugdymo mokyklas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Švietimo ir mokslo ministerija, tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja valstybinių bendrojo ugdymo mokyklų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – mokykla), programas, į kurias vykdomas asmenų priėmimas, priėmimo kriterijus, priėmimo mokytis pagal bendrojo ugdymo programas prašymų ir kitų dokumentų pateikimo vietą ir tvarką, asmenų priėmimo per mokslo metus tvarką.
2. Kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 dienos Švietimo ir mokslo ministerija nustato, o iki rugsėjo 1 dienos tikslina klasių, priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse ir grupėse pagal vykdomas programas kitiems mokslo metams.
3. Mokyklos direktorius Švietimo ir mokslo ministeriją raštu informuoja:
3.1. apie prognozuojamą klasių, priešmokyklinio ugdymo grupių ir mokinių skaičių – iki einamųjų metų kovo 1 dienos;
II. MOKYKLŲ PROGRAMOS, Į KURIAS VYKDOMAS MOKINIŲ PRIĖMIMAS
4. Mokyklos, skirtos mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių:
4.1. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras priima mokinius į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas klausos sutrikimą turinčius mokinius; į pradinio ugdymo individualizuotą programą, pagrindinio ugdymo individualizuotą programą – mokinius, turinčius kompleksinę negalią, kurios derinyje yra vidutinis klausos sutrikimas, žymus klausos sutrikimas, labai žymus klausos sutrikimas ar gilus klausos sutrikimas (kurtumas) ir intelekto sutrikimas; į socialinių įgūdžių ugdymo programą – mokinius, turinčius kompleksinę negalią, kurios derinyje yra vidutinis klausos sutrikimas, žymus klausos sutrikimas, labai žymus klausos sutrikimas ar gilus klausos sutrikimas (kurtumas) ir vidutinis, žymus ar labai žymus intelekto sutrikimas;
4.2. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras priima mokinius į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas regos sutrikimą turinčius mokinius; į pradinio ugdymo individualizuotą programą, pagrindinio ugdymo individualizuotą programą – mokinius, turinčius kompleksinę negalią, kurios derinyje yra vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas, visiškas aklumas ar kurčneregystė ir intelekto sutrikimas; į socialinių įgūdžių ugdymo programą – mokinius, turinčius kompleksinę negalią, kurios derinyje yra vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas, visiškas aklumas ar kurčneregystė ir vidutinis, žymus ar labai žymus intelekto sutrikimas.
5. Mokyklos, skirtos mokiniams, dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių:
5.1. Kauno Juozo Gruodžio konservatorija priima mokinius į specializuoto ugdymo krypties programas: pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą;
5.2. Kauno apskrities Juozo Naujalio muzikos gimnazija priima mokinius į specializuoto ugdymo krypties programas: pradinio, pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas;
5.3. Kauno apskrities dailės gimnazija priima mokinius į specializuoto ugdymo krypties programas: pradinio, pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programas;
5.4. Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija priima mokinius į specializuoto ugdymo krypties programas: pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą;
5.5. Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija priima mokinius į specializuoto ugdymo krypties programas: pradinio, pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas; pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programas;
5.6. Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokykla priima mokinius į specializuoto ugdymo krypties programas: pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas; pradinio ir pagrindinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programą;
5.7. Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokykla priima mokinius į specializuoto ugdymo krypties programas: pradinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą, pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą; pradinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programą, pagrindinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programą;
5.8. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija priima mokinius į specializuoto ugdymo krypties programas: pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą;
6. Mokyklos, skirtos mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių:
6.1. Gruzdžių vaikų socializacijos centras priima mokinius į pradinio ir pagrindinio ugdymo programas;
6.3. Kauno vaikų socializacijos centras „Saulutė“ priima mokinius į pradinio ir pagrindinio ugdymo programas;
6.5. Vėliučionių vaikų socializacijos centras priima mokinius į pagrindinio, vidurinio ugdymo programas;
6.6. Vilniaus vaikų socializacijos centras priima mokinius į pagrindinio, vidurinio ugdymo programas;
7. Bendrosios bendrojo ugdymo mokyklos:
7.1. Buivydiškių, Butrimonių, Čiužiakampio, Lavoriškių, Kalesninkų ir Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos priima mokinius į pradinio ir pagrindinio ugdymo programas;
7.2. Eitminiškių ir Turgelių vidurinės mokyklos priima mokinius į pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;
III. PRIĖMIMO Į MOKYKLAS KRITERIJAI
8. Priėmimo į mokyklas, skirtas mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, kriterijai:
8.1. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras priima mokinius, kuriems nustatyta:
8.1.1. vidutinė silpnaregystė (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,3–0,1 (30–10 procentų), žymi silpnaregystė (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,1–0,05 (10–5 procentai), aklumas su regėjimo likučiu (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,04–0,01 (4–1 procentas), praktiškas ar visiškas aklumas (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,01–1 šviesos, tamsos skyrimas), kurčneregystė;
8.2. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras priima mokinius, kuriems nustatyta:
8.2.1. vidutinis klausos sutrikimas (klausos susilpnėjimo vidurkių diapazonas yra 41–55 decibelai), žymus klausos sutrikimas (klausos susilpnėjimo vidurkių diapazonas yra 56–70 decibelų), labai žymus klausos sutrikimas (71–90 decibelų), gilus klausos sutrikimas (kurtumas) (>90 decibelų), ar kochlearinių implantų naudotojai;
9. Priėmimo į mokyklas, skirtas mokiniams, dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kriterijai:
9.1. į Kauno Juozo Gruodžio, Klaipėdos Stasio Šimkaus ir Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijas, Panevėžio Vytauto Mikalausko, Šiaulių Sauliaus Sondeckio ir Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklas, Kauno apskrities Juozo Naujalio muzikos gimnaziją, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnaziją, Kauno apskrities dailės gimnaziją, vykdančias specializuoto ugdymo krypties programas, priimami gabūs muzikai, dailei ar kitai mokyklos vykdomai specializuoto ugdymo krypties programai vaikai iš visos šalies, išlaikę stojamuosius egzaminus;
9.2. į Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą mokytis pagal baleto artisto profesinio mokymo programą priimami mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo kartu su meno ugdymu (baleto specializacija) programos pirmąją dalį ir gavę priėmimo komisijos rekomendaciją tęsti mokymąsi mokykloje.
10. Priėmimo į mokyklas, skirtas mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kriterijai:
10.1. į Gruzdžių, Vilniaus, Kauno, Vėliučionių vaikų socializacijos centrus, Kauno vaikų socializacijos centrą „Saulutė“, vaikų socializacijos centrą „Širvėna“ priimami mokiniai, kuriems yra paskirta vidutinės priežiūros priemonė pagal Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme (Žin., 2007, Nr. 80-3214; 2010, Nr. 157-7969) nustatytus pagrindus. Į vaikų socializacijos centrą taip pat gali būti siunčiami vaikai Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (Žin., 2000, Nr. 89-2741) nustatytais atvejais, kai jiems skiriama auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Vaikų socializacijos centro parinkimo vaikui kriterijus ir tvarką reglamentuoja Vaikų socializacijos centro parinkimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-761 (Žin., 2011, Nr. 55-2674);
10.2. į Vilniaus lietuvių namus pirmumo teise priimami 7(6)–18 metų lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonys, užsieniečių ir Lietuvos piliečių, atvykusių ar grįžusių nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikai, užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių vaikai. Į likusias laisvas vietas klasėse priimami Vilniaus miesto gyventojų vaikai.
11. Priėmimo į bendrąsias bendrojo ugdymo mokyklas kriterijai:
11.1. į bendrąsias bendrojo ugdymo mokyklas priimami mokiniai, pageidaujantys mokytis pagal mokyklose teikiamas ugdymo programas;
11.2. į Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinę mokyklą priimami mokiniai, kuriems savivaldybės nesudaro sąlygų mokytis lietuvių kalba. Jei pageidaujančiųjų mokytis yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmumo tvarka priimami našlaičiai, vaikai, turintys globėjus ar rūpintojus, specialiųjų poreikių vaikai, vaikai, kurių broliai ir seserys prašymo pateikimo metu jau mokosi šioje mokykloje.
12. Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikai, nemokantys lietuvių kalbos, į mokyklą priimami vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 (Žin., 2005, Nr. 109-3991).
13. Mokiniai į mokyklas priimami vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Žin., 2005, Nr. 46-1526).
IV. PRIĖMIMO MOKYTIS PAGAL BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS PRAŠYMŲ IR KITŲ DOKUMENTŲ PATEIKIMO VIETA IR TVARKA
14. Mokinių priėmimą į mokyklą organizuoja ir vykdo mokyklos direktorius ir mokinių priėmimo komisija.
15. Prašymai mokytis priimami kiekvienais kalendoriniais metais nuo sausio 2 dienos iki rugsėjo 1 dienos. Per mokslo metus mokiniai priimami vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 (Žin., 2011, Nr. 79-3869), 25.7 punktu.
16. Mokinys, pageidaujantis mokytis pagal mokykloje teikiamas ugdymo programas, mokyklos direktoriui teikia prašymą (prašymą už vaiką iki 14 metų teikia vienas iš tėvų (globėjų), nuo 14 metų – vaikas, turintis vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą), asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nustatytos formos vaiko sveikatos patikrinimo pažymą, dvi fotonuotraukas.
17. Kartu su prašymu mokytis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre mokiniai teikia pedagoginės psichologinės tarnybos (ar švietimo pagalbos tarnybos) pažymą dėl nustatytų didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; gydytojo oftalmologo asmens regėjimo būklės įvertinimą, tėvams (globėjams, rūpintojams) sutikus.
18. Kartu su prašymu mokytis Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre mokiniai teikia pedagoginės psichologinės tarnybos (ar švietimo pagalbos tarnybos) pažymą dėl nustatytų didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; gydytojo surdologo asmens klausos įvertinimą su klausos tonine audiograma, tėvams (globėjams, rūpintojams) sutikus.
19. Mokinys, norintis tęsti mokymąsi toje pačioje mokykloje pagal aukštesnę ugdymo programą, teikia prašymą.
20. Iš kitų mokyklų atvykę mokiniai papildomai pateikia vieną iš pažymėjimų arba pažymą:
21. Prašymas ir kiti teikiami dokumentai registruojami Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 (Žin., 2011, Nr. 88-4230), nustatyta tvarka.
22. Švietimo ir mokslo ministerija kartu su pedagogine psichologine tarnyba ir mokyklos direktoriumi, tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant, nenumatytais atvejais priima sprendimą dėl mokinio, kuriam dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, ugdymo specialiojoje mokykloje ar bendrosios mokyklos specialiojo ugdymo klasėje (grupėje).
24. Mokymo sutartis su kiekvienu naujai atvykusiu mokytis mokiniu ir tos mokyklos mokiniu, pradedančiu mokytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą, sudaroma iki pirmos mokymosi dienos jo mokymosi pagal tą ugdymo programą laikotarpiui.
25. Abu mokymo sutarties egzempliorius pasirašo mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir asmuo, pateikęs prašymą. Už vaiką iki 14 metų jo vardu mokymo sutartį sudaro vienas iš tėvų (globėjų), veikdamas išimtinai vaiko interesais. Vaikas nuo 14 metų, kol jam sukaks 18 metų, mokymo sutartį sudaro tik turėdamas vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą.
26. Mokymo sutartis registruojama Mokymo sutarčių registracijos žurnale. Vienas mokymo sutarties egzempliorius įteikiamas prašymą pateikusiam asmeniui, kitas egzempliorius lieka mokykloje (segamas į mokinio asmens bylą).
27. Sudarius mokymo sutartį mokinys įregistruojamas mokinių registre (į mokinių abėcėlinį žurnalą įrašomas automatiškai). Sudaroma mokinio byla. Į ją dedama mokymo sutartis, mokinio ir (ar) jo tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymai, pažymos ir kita tikslinga, su mokinio ugdymu susijusi informacija. Mokiniui išvykus iš mokyklos, jo byloje esantys dokumentai lieka mokykloje.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS