LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL PROFESINĖS RIZIKOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2003 m. spalio 16 d. Nr. A1-159/V-612

Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 39 straipsnio 4 dalimi ir siekdami mažinti darbuotojų traumatizmą ir sergamumą profesinėmis ligomis:

1. Tvirtiname Profesinės rizikos vertinimo nuostatus (pridedama).

2. Pripažįstame netekusiu galios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 86/307 „Dėl Profesinės rizikos nuostatų tvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 69-2852).

3. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                            JUOZAS OLEKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro ir Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro įsakymu

2003 m. spalio 16 d.

įsakymu Nr. A1-159/V-612

PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMO NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Profesinės rizikos vertinimo nuostatų (toliau – nuostatų) paskirtis yra reglamentuoti profesinės rizikos vertinimo tvarką įmonėse.

2. Profesinės rizikos vertinimo tikslas yra ištirti esamą ar galimą profesinę riziką darbe ir numatyti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos:

3.1. profesinė rizika (rizika) – pavojaus sveikatai ar gyvybei (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo) galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio;

3.2. rizikos vertinimas – esamo ar galimo rizikos veiksnių poveikio vertinimo procesas, kurio metu identifikuojama esama ar galima rizika, atliekami rizikos tyrimai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas, ar rizika yra priimtina, ar nepriimtina;

3.3. rizikos identifikavimas – rizikos vertinimo etapas, kai atliekami rizikos tyrimo parengiamieji darbai, kurių metu identifikuojami rizikos veiksniai, nustatomos vietos, kuriose darbuotojai gali būti veikiami rizikos veiksnių, ir sudaromi rizikos vertinimo objektų sąrašai;

3.4. rizikos tyrimas – rizikos vertinimo etapas, kai nustatomi rizikos veiksnių faktiniai dydžiai, poveikio trukmė ir priežastys, sąlygojančios jų pasireiškimą, ir darbuotojų, kurie yra veikiami ar gali būti paveikti rizikos, skaičius;

3.5. rizikos nustatymas – rizikos vertinimo etapas, kai analizuojami rizikos tyrimo rezultatai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo;

3.6. rizikos vertinimo objektas – statinys (patalpa), darbo vieta ar kita darbovietės vieta, kurioje darbuotojas gali būti, darbo priemonė, technologinis procesas, – esantys ar galintys būti rizikos šaltiniu;

3.7. darbo aplinka – darbo vietą supanti erdvė, kur gali būti rizikos veiksniai;

3.8. darbo vieta – vieta, kurioje darbuotojas dirba ar privalo dirbti darbo sutartimi sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas;

3.9. rizikos veiksnys – cheminis, fizikinis, biologinis, ergonominis, psichosocialinis ar fizinis veiksnys;

3.10. cheminis veiksnys – cheminis elementas ar junginys, grynas ar mišinyje, egzistuojantis natūraliai arba pagamintas, naudojamas arba išskiriamas, įskaitant atliekas, bet kokio darbo proceso metu, pagamintas tikslingai ar ne, teikiamas rinkai ar ne;

3.11. fizikinis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizikinių substancijų kitimai aplinkoje;

3.12. biologinis veiksnys– veiksnys, kurio pagrindą sudaro biologinės kilmės medžiagos, mikroorganizmai, įskaitant genetiškai modifikuotus, ląstelių kultūros bei žmogaus endoparazitai;

3.13. ergonominis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms;

3.14. psichosocialinis veiksnys – veiksnys, kuris dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, įmonės darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą;

3.15. fizinis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro pavojingas veiksnys, dėl kurio susidarius tam tikroms atsitiktinėms aplinkybėms, darbuotojas gali būti traumuotas dėl darbo priemonių, jų judančių dalių, kėlimo įrangos, keliamo krovinio, transporto priemonių, krentančių daiktų fizinio poveikio, taip pat dėl galimo sprogimo, gaisro, statinių stabilumo ir tvirtumo neužtikrinimo;

3.16. priimtina rizika – nustatyta rizika, kuriai esant ištirti rizikos veiksniai atitinka teisės aktais nustatytus normalių darbo sąlygų reikalavimus arba naudojant asmenines apsaugines priemones sumažinamas rizikos veiksnių poveikio dydis iki teisės aktais nustatytų reikalavimų;

3.17. nepriimtina rizika – nustatyta rizika, kuriai esant ištirti rizikos veiksniai neatitinka teisės aktais nustatytus normalių darbo sąlygų reikalavimus ir yra traumos ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai galimybė;

3.18. Nuostatuose naudojamos sąvokos (darbuotojas, darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai darbdavys, darbdavį atstovaujantis asmuo (įmonės vadovas), darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai ir kitos) ir jų apibrėžimai atitinka sąvokas ir jų apibrėžimus, nustatytus Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose.

4. Įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdavį atstovaujantis asmuo (įmonės vadovas) ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai (įmonės administracijos darbuotojas):

4.1. prieš pradedant veiklą (projektuojant darbo patalpas, darbo vietas, technologinius procesus), pradėjus veiklą;

4.2. darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais nustatytu rizikos ar atskirų rizikos veiksnių vertinimo periodiškumu, taip pat įsigaliojus naujiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktams, jeigu jie nustato griežtesnius reikalavimus;

4.3. pakeitus technologinį procesą ar pradėjus naudoti naujas chemines ar kitas pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, iš jų kancerogenus ir mutagenus, biologines medžiagas;

4.4. įrengus kolektyvines apsaugos priemones ar atlikus tokių apsaugos priemonių modernizavimą;

4.5. įvykus įmonėje sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe arba lengvam nelaimingam atsitikimui darbe, kurį ištyrus buvo nustatyta, kad rizikos veiksnys galėjo būti sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo priežastis arba darbuotojui įtarus ar nustačius profesinę ligą. Tokiais atvejais valstybinis darbo inspektorius, tirdamas nelaimingą atsitikimą darbe, ar profesinės ligos tyrimo komisija, tirianti profesinės ligos priežastis, atsižvelgdami į nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos aplinkybes ir priežastis, pareikalauja nurodytu laiku atlikti rizikos vertinimą darbo vietoje ar kitoje įmonės vietoje;

4.6. valstybiniam darbo inspektoriui nustačius įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir įpareigojus darbdavį nustatytu laiku atlikti rizikos vertinimą;

4.7. kai kitos inspekcijos ar kontroliuojančios tarnybos (Valstybinė energetikos inspekcija, Valstybinė statybos inspekcija ar kitos) nustato techninės saugos reikalavimų pažeidimus.

5. Kitais atvejais, nenurodytais Nuostatų 4 punkte, įmonės vadovas savarankiškai priima sprendimą dėl rizikos vertinimo atlikimo, atsižvelgdamas į esamą riziką ar rizikos veiksnių pokyčius įmonėje.

II. RIZIKOS IDENTIFIKAVIMAS

6. Rizikos identifikavimo etape atliekami rizikos tyrimo parengiamieji darbai, kurių metu identifikuojami rizikos veiksniai, nustatomos vietos, kuriose darbuotojai gali būti veikiami rizikos veiksnių, ir sudaromi rizikos vertinimo objektų, kur numatoma vertinti riziką, sąrašai.

7. Rizikos identifikavimas įmonėje vykdomas pasitelkiant:

7.1. įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybas, turinčias Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų (Žin., 2002, Nr. 69-2849) nustatyta tvarka apmokytus ir atestuotus specialistus;

7.2. nustatyta tvarka atestuotas įstaigas, teikiančias samdomų darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų paslaugas;

7.3. darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus, atitinkančius Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatų (Žin., 2002, Nr. 69-2850) 21–26 punktuose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus ir turinčius nustatyta tvarka išduotą šios veiklos licenciją.

8. Rizika identifikuojama vadovaujantis galiojančiais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais ir reikalavimais dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių poveikio, iš jų higienos normomis, nustatančiomis leistinus darbo aplinkos veiksnių dydžius (vertes). Rizikos identifikavimui taip pat naudojama įmonėje turima dokumentacija ir duomenys:

8.1. įmonės statinių projektai, pastatytų statinių ekspertizės aktai, statybos valstybinės priežiūros įstaigų atliktų naudojamų statinių patikrinimų išvados, technologinio proceso ar procesų projektuose nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai;

8.2. darbuotojų saugos ir sveikatos būklės (įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso bei profilaktinių sveikatos patikrinimų) duomenys;

8.3. duomenys apie nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas;

8.4. duomenys apie vykdomus pavojingus darbus (tokių darbų saugaus organizavimo reikalavimus ir jų laikymąsi);

8.5. duomenys apie darbo vietas ir naudojamas darbo priemones, naudojamas medžiagas, iš jų chemines medžiagas, ir informacija, nurodyta cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose;

8.6. žinomus darbo aplinkos rizikos veiksnius pagal ankstesnius rizikos veiksnių tyrimus ar tokių veiksnių dydžių kontrolinius matavimus, atliktus rizikos veiksnių identifikavimo etape;

8.7. darbo ir poilsio režimus;

8.8. naudojamas asmenines ir kolektyvines apsaugos priemones;

8.9. valstybinio darbo inspektoriaus nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus;

8.10. darbuotojų skundai bei pasiūlymai, darbuotojų atstovų, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų narių, darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai pasiūlymai;

8.11. anksčiau atliktų rizikos tyrimo (darbo vietų higieninio įvertinimo) rezultatai;

8.12. darbuotojų bioterpių užterštumo ar pagilintų sveikatos būklės tyrimų (dėl asbesto, švino junginių ir kitų pavojingų cheminių medžiagų ar jų junginių poveikio ir jų buvimo darbuotojų bioterpėse) duomenys;

8.13. mokslinių tyrimų duomenys;

8.14. bet kurie kiti įmonės duomenys, susiję su darbuotojų sauga ir sveikata.

9. Nustačius rizikos vertinimo objektus, darbdavys patvirtina rizikos vertinimo darbų planą, kuriame nurodoma:

9.1. rizikos veiksnių ir darbo vietų, kuriose bus atliekamas rizikos tyrimas ir nustatymas, sąrašas ir skaičius darbuotojų, kurie gali būti veikiami rizikos veiksnių, atskirai nurodant riboto darbingumo asmenis, jaunus asmenis, nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris, sergančius profesinėmis ligomis bei naujai priimtus į darbą darbuotojus, kuriems nustatytas išbandymo laikotarpis;

9.2. rizikos vertinimo darbų apimtys ir atsakingi įmonės darbuotojai už rizikos tyrimą ir/ar tyrimo organizavimą, rizikos nustatymą ir/ar nustatymo organizavimą pagal rizikos tyrimo rezultatus.

III. Rizikos tyrimas

10. Rizikos tyrimo etape nustatomi esančių rizikos veiksnių dydžiai, poveikio trukmė ir priežastys, sąlygojančios jų pasireiškimą, ir darbuotojų, kurie yra veikiami ar gali būti paveikti rizikos, skaičius.

11. Cheminių, fizikinių ir biologinių darbo aplinkos rizikos veiksnių tyrimus atlieka akredituotos ar socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atestuotos laboratorijos.

Fizikinių veiksnių – šiluminės aplinkos darbo vietose tyrimus (oro temperatūros, oro judėjimo greičio, santykinės oro drėgmės) gali atlikti Nuostatų 7 punkte nurodytos įstaigos, tarnybos ir specialistai, turintys metrologijos reikalavimus atitinkančius prietaisus.

12. Ergonominių ir psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimus atlieka nuostatų 7.2. ir 7.3 punktuose nurodytos įstaigos ir specialistai.

Ergonominiai ir psichosocialiniai rizikos veiksniai nustatomi vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais tyrimo metodiniais nurodymais.

13. Fiziniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant, ar patalpos, darbo vietos ar kitos vietos darbovietėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas dėl darbuotojų apsaugos nuo traumų. Fiziniai rizikos veiksniai, iš jų galintys sukelti gaisro pavojų, ir kiti veiksniai, kurių dydžių negalima išmatuoti, bei jų pasireiškimo galimybė nustatomi įvertinant, ar patalpos, darbo vietos ar kitos vietos darbovietėse, kur darbuotojai gali būti darbo ar nustatytų poilsio pertraukų metu, ar naudojamos darbo priemonės atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus ir ar laikomasi gamintojo nustatytų sąlygų naudojant darbo priemones.

14. Darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos vidinė kontrolė įmonėje vertinama, ar ji atitinka nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos principus ir tvarką, nustatytą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais (ar parengti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai aktai ir ar nustatyta jų laikymosi kontrolė, darbuotojų instruktavimo, mokymo saugos ir sveikatos srityje tvarka, rizikos vertinimo, prevencijos priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarka įmonėje).

15. Rizikos tyrimo metu darbdavys užtikrina įprastinę darbo ar technologinio proceso eigą, darbo priemonių panaudojimą jų gamintojo nurodytomis sąlygomis.

IV. Rizikos nustatymas

16. Rizikos nustatymo etape analizuojami rizikos tyrimo rezultatai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo.

17. Rizika dėl cheminių, fizikinių ir biologinių veiksnių poveikio nustatoma rizikos tyrimo matavimų duomenis lyginant su Lietuvos higienos normose ir kituose teisės aktuose nustatytais dydžiais bei ribinėmis vertėmis, atsižvelgiant į rizikos veiksnių poveikio trukmę, jų savybes ir naudojamas asmenines apsaugines priemones. Riziką dėl cheminių, fizikinių ir biologinių veiksnių poveikio nustato 7.3 punkte nurodytos tarnybos ir specialistai.

18. Rizika dėl ergonominių ir psichosocialinių veiksnių poveikio nustatoma vadovaujantis metodiniais nurodymais ir atitinkamais standartais. Riziką dėl ergonominių ir psichosocialinių veiksnių poveikio nustato 7.3 punkte nurodytos tarnybos ir specialistai.

19. Fizinių veiksnių rizika įvertinama nustatant, ar darbo vietos atitinka reikalavimus, nustatytus Darboviečių įrengimo bendruosiuose nuostatuose (Žin., 1998, Nr. 44-1224), Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose (Žin., 1999, Nr. 7-155), Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose (Žin., 2000, Nr. 3-88), palyginant reikalavimus, nustatytus minėtuose nuostatuose, su darbo vietų būkle, nustatyta rizikos tyrimo metu. Įvertinant darbo priemonių fizinių veiksnių riziką, taip pat palyginama, ar darbo priemonės faktinės naudojimo sąlygos, nustatytos rizikos vertinimo metu, atitinka sąlygas, nurodytas darbo priemonės (įrenginio) gamintojo pateiktoje dokumentacijoje. Fizinių veiksnių riziką nustato 7 punkte nurodytos tarnybos ir specialistai.

20. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės užtikrinimas įvertinamas palyginant šių nuostatų 13 punkte nurodyto vertinimo rezultatus palyginus su įpareigojimais darbdaviui, nustatytais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės užtikrinimą įvertina 7 punkte nurodytos tarnybos ir specialistai.

21. Nustačius riziką ir priėmus sprendimą dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai paveda įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai užpildyti profesinės rizikos nustatymo kortelę (1 priedas).

22. Profesinės rizikos nustatymo kortelių duomenys apibendrinami ir užpildomas Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas, kurio tipinę formą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.

V. RIZIKOS ŠALINIMO IR MAŽINIMO PRIEMONĖS

23. Įmonės vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai planuoja ir tvirtina rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių planą, kuriame prioriteto tvarka nurodomi rizikos veiksniai, jų šalinimo ir mažinimo priemonės, nurodomi įmonės administracijos darbuotojai, atsakingi už šių priemonių įgyvendinimą, priemonių įgyvendinimo terminas, įgyvendinimui skirtos lėšos ir numatoma rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių vykdymo kontrolė.

24. Kai nustatoma nepriimtina rizika, įmonės vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai nedelsdami imasi priemonių nepriimtinai rizikai šalinti arba tokiose darbo vietose stabdo darbus, kol yra įgyvendinamos prevencinės priemonės nepriimtinai rizikai pašalinti ar jai sumažinti.

Kai nustatoma priimtina rizika darbuotojams, kurie naudoja asmenines apsaugines priemones, įgyvendinamos prevencinės priemonės rizikai pašalinti ar jai sumažinti, kad darbuotojams nereikėtų naudotis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis.

25. Su rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių planu supažindinami darbuotojai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, darbuotojų atstovai, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas.

26. Įmonės vadovas pats organizuoja įgyvendinimą arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui saugai ir sveikatai įgyvendinti rizikos prevencijos priemonių plane numatytas priemones ir skiria reikiamas lėšas jų įgyvendinimui.

27. Įgyvendinus numatytas prevencijos priemones, organizuojamas įgyvendintų priemonių efektyvumo mažinant riziką vertinimas ir prireikus papildomų priemonių rizikos mažinimui parengimas ir įgyvendinimas.

VI. Baigiamosios nuostatos

28. Profesinės rizikos nuostatai nustato bendrąją rizikos veiksnių vertinimo įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar kitoje organizacinėje struktūroje tvarką. Kasdienė nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencija užtikrinama rizikos šalinimo ir/ar mažinimo priemonių įgyvendinimu bei vidine darbuotojų saugos ir sveikatos kontrole ir priežiūra organizuojant ir vykdant darbus.

29. Atliekant rizikos vertinimą dalyvauja įmonės darbuotojų atstovai arba jų pavedimu darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai.

30. Įstaigos, teikiančios rizikos vertinimo paslaugas įmonėms, privalo būti apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu. Ginčai tarp įmonės ir įstaigų, suteikusių rizikos vertinimo ar atskirų rizikos vertinimo etapų paslaugas įmonei, nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

31. Ginčai dėl rizikos vertinimo tarp darbdavio ir darbuotojo ar darbuotojų sprendžiami įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitete arba įstatymų nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

______________

Profesinės rizikos vertinimo nuostatų

1 priedas

________________________________________________________________________________

(įmonės pavadinimas, kodas, adresas, pašto indeksas, telefono, fakso numeriai, ekonominės veiklos rūšis)

________________________________________________________________________________

PROFESINĖS RIZIKOS nustatymo kortelė

____________________ Nr. _______________

                                                                              (data)

Profesinės rizikos vertinimo objektas: __________________________________________________

                                                                                (įmonės padalinys, darbo patalpa, darbo vieta, kita vieta įmonės teritorijoje)*

Darbuotojų skaičius _______, iš jų: riboto darbingumo asmenys _______, jauni asmenys _________ ,

nėščios ar krūtimi maitinančios moterys ___________, sergantys profesinėmis ligomis ___________ ,

naujai priimti į darbą darbuotojai, kuriems nustatytas išbandymo laikotarpis ____________.

Profesinės rizikos veiksnys		Nustatyta rizika (nepriimtina ar priimtina)	Numatyta rizikos šalinimo ir/ar mažinimo priemonės (priemonės) pavadinimas	Priemonės įgyvendinimo data
Teisės aktais nustatytas pavojingas veiksnys (nurodomas rizikos veiksnys (cheminis, fizikinis, biologinis, ergonominis, psichosocialinis, fizinis), jo leistinas dydis (jei yra) ir teisės akto, nustatančio veiksnio dydį, straipsnis, dalis punktas)	Rizikos tyrimo metu nustatytas veiksnys, jo dydis (jei išmatuotas)
1	2	3	4	5
Darbo ir poilsio laikas (nurodomas teisės akto straipsnis, dalis, punktas)	Rizikos tyrimo metu nustatytas neatitikimas teisės aktų reikalavimams
Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinė kontrolė (nurodomas teisės akto straipsnis, dalis, punktas)	Rizikos tyrimo metu nustatytas neatitikimas teisės aktų reikalavimams

*Pastabos:

1. Pildomos atskiros rizikos nustatymo kortelės įmonės padaliniui, darbo patalpai, darbo vietai, rizikos objektui ar kitai vietai įmonės teritorijoje. Vienodiems rizikos objektams (vienodoms darbo vietoms ar kitoms vietoms įmonės teritorijoje, kur naudojami vienodi darbo procesai, vienodos darbo priemonės, vienodi rizikos veiksniai ir jų vertės (dydžiai) gali būti pildoma viena rizikos nustatymo kortelė.

2. Gali būti pildomos atskiros dėl cheminių, fizikinių, biologinių, ergonominių, psichosocialinių, fizinių veiksnių rizikos nustatymo kortelės bei darbo ir poilsio laiko, darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės atitikimo nustatytiems teisės aktų reikalavimams atskiros kortelės.

Kortelę užpildė       _______________________       __________       ________________________

                                                              (pareigos)                                         (parašas)                             (vardas ir pavardė)

Darbdavys              _______________________       __________       ________________________

                                                              (pareigos)                                         (parašas)                             (vardas ir pavardė)

______________