LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL DARBO UŽMOKESČIO, PENSIJŲ IR KITŲ IŠMOKŲ INDEKSAVIMO
1992 m. vasario 26 d. Nr. 129
Vilnius
Atsižvelgdama į kainų dinamiką ir darbo užmokesčio proporcijų kitimą, taip pat į tai, kad nustatytas maksimalus prekybos antkainis ir atsisakyta akcizo kai kurioms vartojamoms prekėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nustatyti, kad perskaičiuotas minimalus gyvenimo lygis 1992 m. sausio 1 d. kainomis – 620 rublių vienam Lietuvos Respublikos gyventojui per mėnesį.
2. Patvirtinti:
2.1. indeksuotą minimalų gyvenimo lygį 1992 m. vasario 1 d. kainomis – 870 rublių per mėnesį vienam Respublikos gyventojui (indeksavimui taikomas koeficientas 1,4);
3. Mokėti nuo 1992 m. vasario 1 d., atsižvelgiant į indeksuotą minimalų gyvenimo lygį, valstybės remiamas pajamas ir pajamų garantiją:
Lietuvos Respublikos įstatymų (Paramos šeimai valstybinių pašalpų įstatymo, Gyventojų užimtumo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo) numatytas su nurodytais dydžiais susijusias išmokas;
laikinąją pašalpą nepilnamečiams vaikams, kai negalima išieškoti alimentų iš jų tėvų; minimalius alimentus;
socialinę stipendiją aukštųjų mokyklų studentams ir aukštesniųjų mokyklų moksleiviams.
Pagal nurodytus dydžius mokamos ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991m. sausio 11–13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių“ reglamentuotos pensijos bei jų priedai.
4. Nustatyti, kad nuo 1992 m. vasario 1 d.:
4.1. atsižvelgiant į tai, kad darbo užmokestis negamybinėse ūkio šakose išlieka mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis Respublikoje, biudžetinių įstaigų ir organizacijų (išskyrus šio nutarimo 4.2 punkte numatyto valdymo aparato) darbuotojų darbo užmokestis didinamas 40 procentų.
Ryšium su tuo iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 250 „Dėl gyventojų papildomų išlaidų, susijusių su kai kurių prekių kainų padidėjimu, kompensavimo ir biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo didinimo“ (Žin., 1991, Nr. 21-558) 1 ir 5–7 priedėliuose patvirtintų mėnesinių tarnybinių atlyginimų ir valandinių atlygių schemų, priedų bei skaičiuotinų vidurkių, kuriais vadovaujamasi nustatant darbo apmokėjimo fondą, dydžius padidinant 5 kartus (suapvalinant tarnybinius atlyginimus iki dešimčių, valandinius atlygius už mokomuosius užsiėmimus – iki vienetų, darbininkams valandinius tarifinius atlygius – iki šimtųjų rublio dalių), išskyrus 1 ir 7 priedėliuose nurodytą tarnautojų ir darbininkų minimalų tarnybinį atlyginimą (255 rubliai), kuris didinamas iki 910 rublių, ir 6 priedėlyje – I kategorijos darbininkų valandinį tarifinį atlygį (1,5 rublio), kuris didinamas iki 5,31 rublio.
Toliau lieka galioti kitos darbo apmokėjimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarime Nr. 250.
4.2. Siekiant mažinti biudžeto išlaidas valstybės valdymo institucijų darbuotojams, kurių darbo apmokėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėtvarkos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 39 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemų kariuomenių karininkų, puskarininkių ir eilinių tarnybos laikinosios bandomosios apmokėjimo tvarkos“, bei mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojams ir pedagogams, kurių darbo apmokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 483 „Dėl mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų ir pedagogų darbo apmokėjimo“, tarnybiniai atlyginimai ir priedai 1992 m. vasario mėnesį skaičiuojami pagrindu (vietoj minimalaus darbo užmokesčio) imant 780 rublių.
Valstybės saugumo departamento vadovų ir kitų pareigūnų, kurių darbo apmokėjimas laikinai reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 293, bei mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojams ir pedagogams, kuriems dar neįvestos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 483 numatytos sąlygos ir darbo apmokėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 250 2–4 priedėliuose nustatytais dydžiais, darbo užmokestis 1992 m. vasario mėnesį didinamas 20 procentų;
4.3. pelno siekiančios ir kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos darbuotojų darbo užmokestį didina atsižvelgdamos į turimas lėšas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymą;
4.4. valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių vadovų (direktorių, valdybų pirmininkų, administracijos vadovų) maksimalūs tarnybiniai atlyginimai, kurių mokėjimo išlaidos įtraukiamos į produkcijos (paslaugų) savikainą, neturi viršyti įmonės etatinių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dviejų dydžių.
Direktorių valdybų narių, valdybų pirmininkų, administracijos vadovų pavaduotojų maksimalūs tarnybiniai atlyginimai, kurių mokėjimo išlaidos įtraukiamos į produkcijos (paslaugų) savikainą, turi būti 5–15 procentų mažesni negu vadovų.
Nurodytiems darbuotojams gali būti mokamas papildomas atlyginimas iš įmonės dispozicijoje liekančio pelno.
Ryšium su tuo pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių pelno dvigubo apmokestinimo sąlygų panaikinimo ir šių įmonių vadovų darbo apmokėjimo“ (Žin., 1991, Nr. 17-462) 2, 3 ir 4 punktus.
5. Nustatyti, kad:
5.1. nuo 1992 m. kovo 1 d. nedirbantiems pensininkams pensija (paskirtoji pensija su padidinimais ir kompensacijomis) didinama 40 procentų.
Pensininkams, dirbantiems ne visą (0,25, 0,5 ar 0,75) etatą, pensija (paskirtoji pensija su padidinimais ir kompensacijomis) didinama proporcingai neužimto etato daliai;
5.2. nuo 1992 m. vasario 1 d. 20 procentų didinamos stipendijos (išskyrus socialines) aukštųjų mokyklų studentams ir aukštesniųjų bei profesinių mokyklų moksleiviams;
5.3. nuo 1992 vasario 1 d. 35 procentais didinamos pašalpos asmenims, gaunantiems laikinojo nedarbingumo pašalpas; bedarbiams, gaunantiems bedarbio pašalpas (išskyrus minimalią ir maksimalią); esančioms nėštumo ir gimdymo atostogose ir gaunančioms nėštumo bei gimdymo pašalpas dirbančioms moterims; atleistiems iš darbo asmenims, gaunantiems išeitines pašalpas.
Ši tvarka taikoma, jeigu nurodytosios pašalpos, išskyrus bedarbio pašalpas, buvo paskirtos iki 1992 m. vasario 1 dienos.
Bedarbiams ši tvarka taikoma, jeigu bedarbio pašalpa buvo paskirta iki 1992 m. kovo 1 dienos;
5.4. nuo 1992 m. vasario 1 d. 35 procentais didinamas žalos atlyginimas, gaunamas už pakenkimą sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties (padidintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 527 „Dėl žalos atlyginimo, gaunamo už pakenkimą sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties, padidinimo“).
Ši tvarka taikoma asmenims, gaunantiems arba įgijusiems teisę gauti žalos atlyginimą iki 1992 m. vasario 1 dienos;
5.5. nuo 1992 m. vasario 1 d., apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį (kompensuojamąjį uždarbį) įstatymų, kolektyvinių ir darbo sutarčių numatytais atvejais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 576 4.1 ir 4.2 punktuose, 1992 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 40 4.1 ir 4.2 punktuose ir šio nutarimo 4.1–4.3 punktuose nustatyta tvarka peržiūrėto darbo užmokesčio padidinimo konkrečiam darbuotojui suma pridedama prie skaičiuojamojo laikotarpio mėnesių uždarbio (priklausomai nuo faktiškai dirbto laiko), kuriuos, vadovaujantis šiame punkte nurodytais Vyriausybės nutarimais, nebuvo padidintas darbo užmokestis. Ši tvarka taip pat taikoma skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį darbuotojams, kurių darbo apmokėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499, 1991 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 483 ir 1992 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 39.
6. Padidinti nuo 1992 m. vasario 1 d. šeimoms mokamą socialinę pašalpą:
6.1. vaikams iki 16 (moksleiviams – iki 18) metų ir jaunesniems kaip 18 metų ketinantiems toliau mokytis ir nedirbantiems dieninių bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų abiturientams (absolventams) ir moksleiviams, baigusiems nepilnąją vidurinę mokyklą, per laikotarpį po mokyklos baigimo iki tų pačių metų rugsėjo 1 d. mokėti socialinę pašalpą, sudarančią 40 procentų skirtumo tarp 995 rublių ir vidutinių pajamų, tenkančių vienam šeimos nariui. Nurodytąją pašalpą skirti ir mokėti šeimoms, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (t. y. 745 rubliai per mėnesį);
6.2. pilnamečiams pašalpos gavėjams – vyresniems kaip 18 metų ir negaunantiems stipendijų (tarp jų ir socialinių) dieninių mokymo įstaigų studentams ir moksleiviams; studentų šeimos sutuoktiniams; motinoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų iki 16 (moksleivių – iki 18) metų; nedirbantiems motinai arba tėvui, slaugantiems sergantį šeimos narį, I ir II grupės invalidą arba vaiką invalidą; vienam iš nedirbančių tėvų, jeigu jie yra I arba II grupės invalidai ir turi vaikų iki 16 (moksleivių – iki 18) metų, ir nedirbančioms motinoms, auginančioms iki 3 metų vaikus be tėvo arba kai tėvas dėl svarbių priežasčių nedirba (yra studentas, moksleivis, pensininkas, bedarbis, ligonis – jeigu yra medicininė išvada arba nuteistas laisvės atėmimu), taip pat vyresniems kaip 18 metų ketinantiems toliau mokytis ir nedirbantiems dieninių bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų abiturientams (absolventams) per laikotarpį po mokyklos baigimo iki tų pačių metų rugsėjo 1 d. mokėti socialinę pašalpą, sudarančią 40 procentų skirtumo tarp 870 rublių ir vidutinių pajamų, tenkančių vienam šeimos nariui, jeigu jos yra mažesnės kaip 745 rubliai per mėnesį.
Nustatyti, kad šeimoms, kuriose motina dirba arba mokosi pasitraukusi iš darbo, o darbingas tėvas nedirba ir nesimoko, šio nutarimo 6.1 ir 6.2 punktuose numatyta socialinė pašalpa mokama tuo atveju, jeigu tėvas nedirba dėl svarbių priežasčių yra bedarbis arba užsiregistravęs darbo biržoje kaip ieškantis darbo, pripažintas nežinia kur esančiu arba laikinai nedarbingu, pasiųstas gydytis (ne mažiau kaip 1 mėnesiui) į stacionarinę gydymo įstaigą, nuteistas laisvės atėmimu, prižiūri iki trejų metų namuose auginamą vaiką (kai nėra kitų vaiką prižiūrinčių asmenų), globoja asmenis, kurie yra pripažinti neveiksniais, slaugo sergantį šeimos narį, I ir II grupės invalidą arba vaiką invalidą, kuriems nustatyta būtinoji nuolatinė slauga. Šeimoms, kuriose darbingas tėvas nedirba be svarbių priežasčių, socialinės pašalpos mokėjimas nutraukiamas nuo 1992 m. kovo 1 dienos. Šioms šeimoms socialinė pašalpa išimties būdu gali būti skiriama miestų ir rajonų valdybų sprendimu;
6.3. mokėti nuolat gyvenančioms Lietuvos Respublikoje šeimoms, negaunančioms 6.1 punkte numatytos socialinės pašalpos, minimalią socialinę pašalpą – po 100 rublių per mėnesį kiekvienam vaikui iki 16 metų, o dieninės bendrojo lavinimo mokyklos moksleiviams – iki jie baigs mokyklą, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 250 nustatytos tvarkos.
7. Pavesti Finansų ministerijai skirti lėšas iš Lietuvos valstybės biudžeto, o miestų ir rajonų valdyboms – iš savivaldybių biudžetų šio nutarimo 4.1 – 4.2 punktuose numatytam biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti (skaičiuojant kiekvienam etatiniam vienetui, buvusiam skiriant papildomus asignavimus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 250) bei kitoms šiuo nutarimu padidintoms išmokoms.
Per 5 dienas paskirstyti numatytas lėšas ministerijoms, departamentams, kitoms valstybinėms tarnyboms bei savivaldybėms.
Finansų ministerija prireikus suteikia Lietuvos valstybės biudžeto kreditą (nepriskaičiuojant palūkanų) savivaldybių biudžetams šiame nutarime numatytoms priemonėms įgyvendinti, taip pat teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl biudžeto išlaidų (įskaitant dotacijas) indeksavimo.
8. Valstybinio socialinio draudimo valdyba turi skirti iš Lietuvos valstybinio socialinio draudimo 1992 metų biudžeto lėšas šio nutarimo 4.1 ir 4.2 punktuose numatytam valstybinio socialinio draudimo ir kitų iš valstybinio socialinio draudimo biudžeto finansuojamų įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti. Šiame nutarime numatytoms socialinio draudimo išmokoms padidinti panaudoti ir Valstybinio socialinio draudimo valdybos veiklos pajamas, iš jų ir sukauptus dividendus už depozitinius indėlius.
9. Įpareigoti valstybinės valdžios ir valstybės valdymo institucijas iki 1992 m. kovo 10 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti 15 procentų sumažintą (palyginti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai 1992 metų valstybės biudžeto projekte numatytuoju) etatinių vienetų skaičiuojamąjį limitą, o miestų (rajonų) valdybas sumažinti joms pavaldžių įstaigų ir organizacijų (išskyrus padalinius, atliekančius privatizavimo darbus ar teikiančius atitinkamas paslaugas) etatinių vienetų skaičiuojamąjį limitą 10 procentų.
10. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, Aukščiausiosios Tarybos aparatui ir jam pavaldžioms (atskaitingoms) valstybinėms institucijoms taikyti šio nutarimo 4.2 punkte nustatytas sąlygas.