VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO
Į S A K Y M A S
DĖL MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ MOKESTINĖS NEPRIEMOKOS PRIPAŽINIMO BEVILTIŠKA, JOS REVIZAVIMO BEI APSKAITOS TAISYKLIŲ IR MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ MOKESTINĖS NEPRIEMOKOS PRIVERSTINIO IŠIEŠKOJIMO IŠLAIDŲ APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2004 m. gegužės 12 d. Nr. VA-92
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, 63-2243) 113 straipsniu ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 1997, Nr. 87-2212; 2001, Nr. 85-2991; 2002, Nr. 20-786), 18.11 punktu ir siekdama nustatyti bendrus mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo bei apskaitymo principus, taip pat bendrą mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką:
1. Tvirtinu pridedamas:
1.1. Mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo bei apskaitos taisykles (toliau – taisyklės);
2. Nustatau, kad taisyklės ir metodika yra skirtos Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams vadovautis vykdant mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiška, jos revizavimo bei apskaitymo funkcijas, taip pat mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidų apskaičiavimo funkcijas.
3. Įsakau atitinkamas veiklos sritis kuruojantiems Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojams ir apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų viršininkams, taip pat jų pavaduotojams kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.
PATVIRTINTA
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viršininko 2004 m gegužės 12 d.
įsakymu Nr. VA-92
MOKESČIŲ MOKĖTOJO MOKESTINĖS NEPRIEMOKOS PRIPAŽINIMO BEVILTIŠKA, JOS REVIZAVIMO BEI APSKAITOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šių mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo bei apskaitos taisyklių (toliau – taisyklės) tikslas yra įgyvendinti Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, 63-2243, toliau – MAĮ) 113 straipsnio nuostatas ir nustatyti mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, beviltiškų mokestinių nepriemokų revizavimo bei apskaitos tvarką.
II. MOKESČIŲ MOKĖTOJO MOKESTINĖS NEPRIEMOKOS PRIPAŽINIMO BEVILTIŠKA TVARKA
3. Beviltiška pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kuri atitinka MAĮ 113 str. 1 dalyje išdėstytus pagrindus.
4. Atsižvelgiant į mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiška pagrindus, skiriamos dvi beviltiškos mokestinės nepriemokos kategorijos:
4.1. beviltiškos mokestinės nepriemokos, kurios vietos mokesčių administratoriaus viršininko (arba jo įgalioto asmens) sprendimu pagal MAĮ 113 str. 1 d. 1–3 punktus yra pripažįstamos beviltiškomis mokestinėmis nepriemokomis, kurioms neteikiama priverstinio išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas;
4.2. beviltiškos mokestinės nepriemokos, kurios vietos mokesčių administratoriaus viršininko (arba jo įgalioto asmens) sprendimu pagal MAĮ 113 str. 1 d. 4 punktą yra pripažįstamos beviltiškomis mokestinėmis nepriemokomis ir nurašomos iš biudžeto pajamų apskaitos dokumentų, suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui. Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai (MAĮ 107 str.).
5. Pagal MAĮ 113 str. 1 d. 2 punktą mokestinė nepriemoka pripažįstama beviltiška, atsižvelgiant į priverstinio išieškojimo išlaidas, apskaičiuotas vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) viršininko įsakymu patvirtinta Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodika (toliau – metodika). Apskaičiavimui naudojami VMI prie FM viršininko įsakymu patvirtinti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmų vidutinių išlaidų tarifai (toliau – vidutinės išlaidos). Jeigu mokesčių mokėtojo visų mokestinių nepriemokų suma yra mažesnė arba lygi minimaliai taikytinų priverstinio išieškojimo veiksmų išlaidų sumai, tokios mokestinės nepriemokos neišieškomos, bet vadovaujantis MAĮ 113 str. 1 d. 2 punktu ir šiomis taisyklėmis, pripažįstamos beviltiškomis mokestinėmis nepriemokomis. Minimalių taikytinų priverstinio išieškojimo veiksmų išlaidų sumą įsakymu nustato VMI prie FM viršininkas.
6. Konkretaus mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška procedūras vykdo vietos mokesčių administratoriaus struktūriniai padaliniai, atsakingi už nepriemokų išieškojimo funkcijų vykdymą, kurie, atsižvelgiant į kompetenciją, nuolatos nagrinėja jų administruojamoje teritorijoje (jos dalyje) registruotų mokesčių mokėtojų nepriemokas.
7. Jeigu už nepriemokų išieškojimo funkcijų vykdymą atsakingi struktūriniai padaliniai nustato, kad mokestinė nepriemoka atitinka MAĮ 113 str. 1 d. 1–4 punktuose nurodytus mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis pagrindus, tai jie privalo vietos mokesčių administratoriaus viršininkui (arba jo įgaliotam asmeniui) pateikti šiuos dokumentus:
7.1. kai mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška pagal MAĮ 113 str. 1 d. 1 punktą (t. y. kai nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus, mažai likvidus):
7.1.2. dokumentus, patvirtinančius turto neradimo ar rasto turto nelikvidumo faktą (turto neradimo aktai, antstolių pateikti aktai, protokolai ir kiti dokumentai);
7.2. kai mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška pagal MAĮ 113 str. 1 d. 2 punktą (t. y. kai priverstinio išieškojimo išlaidos yra didesnės už pačią mokestinę nepriemoką):
7.2.1. laisvos formos pažymą, kurioje, vadovaujantis prie šių taisyklių pridėta metodika ir atsižvelgiant į vidutines normas, nurodomos apskaičiuotos mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidos ir palyginamos su pačia mokestine nepriemoka, taip pat pažymoje įrašoma data bei apskaičiavimą atlikusio darbuotojo vardas, pavardė ir parašas;
7.3. kai mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 punktą (t. y. kai netikslinga išieškoti nepriemokos dėl sunkios fizinio asmens ekonominės (socialinės) padėties):
7.3.2. kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius, jog fizinis asmuo arba individualios (personalinės) įmonės savininkas, ūkinės bendrijos narys yra sulaukęs pensinio amžiaus, yra invalidas, jam reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija arba asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą, taip pat dokumentus, kuriuose būtų pateikti duomenys apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas bei turimą turtą (reikalingus dokumentus pateikia pats mokesčių mokėtojas);
7.4. kai mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška pagal MAĮ 113 str. 1 d. 4 punktą (t. y. kai suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo 5 metų senaties terminas):
7.4.1. pažymą, kurioje būtų pateiktas mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino (5 metų laikotarpio) skaičiavimas, atsižvelgiant į MAĮ 107, 108 straipsniuose įtvirtintas nuostatas (pažymos forma pridedama, toliau – pažyma);
8. Vietos mokesčių administratoriaus viršininkas (arba jo įgaliotas asmuo), gavęs taisyklių 7.1–7.4 punktuose nurodytus dokumentus, atsižvelgdamas į išvadoje, laisvos formos pažymoje arba pažymoje siūlomą mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiška pagrindą, gali priimti sprendimą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška.
9. Vietos mokesčių administratoriaus viršininkui (arba jo įgaliotam asmeniui) priėmus taisyklių 8 punkte nurodytą sprendimą pagal MAĮ 113 str. 1 d. 1–4 punktus, šis sprendimas perduodamas biudžeto pajamų apskaitą vykdančiam vietos mokesčių administratoriaus struktūriniam padaliniui. Minėtos nepriemokos apskaitos tvarka nustatyta šių taisyklių III skyriuje.
III. BEVILTIŠKA PRIPAŽINTOS MOKESTINĖS NEPRIEMOKOS APSKAITA
10. Vietos mokesčių administratoriaus viršininkui (arba jo įgaliotam asmeniui) priėmus taisyklių 8 punkte nurodytą sprendimą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška pagal MAĮ 113 str. 1 d. 4 punktą, biudžeto pajamų apskaitą vykdantis vietos mokesčių administratoriaus struktūrinis padalinys šią mokestinę nepriemoką, kuriai suėjo priverstinio išieškojimo senaties terminas, nurašo iš biudžeto pajamų apskaitos dokumentų.
11. Duomenys apie beviltiškas mokestines nepriemokas, kurioms suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, yra kaupiami bendroje tokių nepriemokų duomenų bazės lentelėje, kurioje nurodomas mokesčių mokėtojo pavadinimas ir kodas, sprendimo pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška ir ją nurašyti iš biudžeto pajamų apskaitos dokumentų data ir numeris, sprendime nurodytos konkrečios mokestinės nepriemokos ir jų sumos.
12. Vietos mokesčių administratoriaus viršininkui (arba jo įgaliotam asmeniui) priėmus taisyklių 8 punkte nurodytą sprendimą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška pagal MAĮ 113 str. 1 d. 1–3 punktus, minėta beviltiška mokestinė nepriemoka iš apskaitos dokumentų nenurašoma, tačiau jai neteikiama priverstinio išieškojimo pirmenybė ir į ją neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas. Apskaitos dokumentuose tokios nepriemokos pažymimos, kad jos yra beviltiškos mokestinės nepriemokos, kurioms neteikiama priverstinio išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas.
13. Apie tai, kad mokestinė nepriemoka vietos mokesčių administratoriaus viršininko (arba jo įgalioto asmens) sprendimu yra pripažinta beviltiška pagal MAĮ 113 str. 1 dalį, mokesčių mokėtojas neinformuojamas, išskyrus tuos atvejus, kai mokestinė nepriemoka pripažįstama beviltiška dėl mokesčių mokėtojo sunkios ekonominės (socialinės) padėties (pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 punktą).
IV. BEVILTIŠKA PRIPAŽINTOS MOKESTINĖS NEPRIEMOKOS REVIZAVIMO TVARKA
15. Mokesčių mokėtojo beviltiškos mokestinės nepriemokos, kurioms neteikiama priverstinio išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, yra revizuojamos atsižvelgiant į šių mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis pagrindą:
15.1. jei taisyklių 8 punkte nurodytas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis MAĮ 113 str. 1 d. 1 punktu, tai nepriemokų išieškojimo skyriaus bylą (toliau – išieškojimo byla) privaloma peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per metus. Jeigu atliekant turto paiešką nustatoma, kad yra realizuotino turto ir yra galimybė išieškoti beviltišką mokestinę nepriemoką, parengiama išvada ir vietos mokesčių administratoriaus sprendimo pripažinti netekusiu galios sprendimą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška projektas. Vietos mokesčių administratoriaus viršininkui (arba jo įgaliotam asmeniui) priėmus minėtą sprendimą, jis perduodamas biudžeto pajamų apskaitą vykdančiam vietos mokesčių administratoriaus struktūriniam padaliniui, kad šis biudžeto pajamų apskaitos dokumentuose sprendime nurodytą mokestinę nepriemoką priskirtų prie išieškotinų mokestinių nepriemokų. Vietos mokesčių administratoriaus nepriemokų išieškojimo funkcijas vykdantis struktūrinis padalinys sprendime nurodytą mokestinę nepriemoką išieško bendra MAĮ nustatyta mokestinių nepriemokų išieškojimo tvarka;
15.2. jei taisyklių 8 punkte nurodytas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis MAĮ 113 str. 1 d. 2 punktu, tai išieškojimo bylą privaloma peržiūrėti kartą per metus. Jeigu be mokestinės nepriemokos, kuri buvo pripažinta beviltiška dėl to, kad priverstinio išieškojimo išlaidos yra didesnės už pačią nepriemoką, atsiranda nauja išieškotina šio mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, tai susumavus ją su pripažinta beviltiška mokestine nepriemoka, ši suma palyginama su apskaičiuotomis išlaidomis. Kai apskaičiuotos priverstinio išieškojimo išlaidos pasidaro mažesnės už mokestinės nepriemokos sumą, parengiama laisvos formos pažyma (kaip nurodyta 7.2.1 punkte) ir vietos mokesčių administratoriaus sprendimo pripažinti netekusiu galios sprendimą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška projektas. Vietos mokesčių administratoriaus viršininkui (arba jo įgaliotam asmeniui) priėmus minėtą sprendimą, sprendimas perduodamas biudžeto pajamų apskaitą vykdančiam vietos mokesčių administratoriaus struktūriniam padaliniui, kad šis biudžeto pajamų apskaitos dokumentuose sprendime nurodytą mokestinę nepriemoką priskirtų prie išieškotinų mokestinių nepriemokų. Vietos mokesčių administratoriaus nepriemokų išieškojimo funkcijas vykdantis struktūrinis padalinys sprendime nurodytą mokestinę nepriemoką, taip pat naujai susidariusią mokestinę nepriemoką išieško bendra MAĮ nustatyta mokestinių nepriemokų išieškojimo tvarka;
15.3. jei taisyklių 8 punkte nurodytas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis MAĮ 113 str. 1 d. 3 punktu, tai išieškojimo bylą privaloma peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per metus. Jeigu atliekant turto paiešką ir patikrinus fizinio asmens ekonominę (socialinę) padėtį (asmuo pasveikęs, neteko invalidumo grupės, pripažintas darbingu arba buvęs bedarbis pradėjo dirbti ir gauna darbo užmokestį), nustatoma, kad yra galimybė išieškoti beviltiška pripažintą mokestinę nepriemoką, parengiama išvada (prie jos pridedant kompetentingų institucijų išduotas pažymas bei dokumentus) ir vietos mokesčių administratoriaus sprendimo pripažinti netekusiu galios sprendimą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška projektas. Vietos mokesčių administratoriaus viršininkui (arba jo įgaliotam asmeniui) priėmus minėtą sprendimą, jis perduodamas biudžeto pajamų apskaitą vykdančiam vietos mokesčių administratoriaus struktūriniam padaliniui, kad šis biudžeto pajamų apskaitos dokumentuose sprendime nurodytą mokestinę nepriemoką priskirtų prie išieškotinų mokestinių nepriemokų. Vietos mokesčių administratoriaus nepriemokų išieškojimą vykdantis struktūrinis padalinys sprendime nurodytą mokestinę nepriemoką išieško bendra MAĮ nustatyta mokestinių nepriemokų išieškojimo tvarka.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
16. Pasikeitus MAĮ, jo nuostatomis turi būti vadovaujamasi iš karto, nelaukiant šių taisyklių papildymo ar pakeitimo.
Mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos
pripažinimo beviltiška, jos revizavimo bei
apskaitos taisyklių priedas
_______________________ APSKRITIES VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA
PAŽYMA
Apie mokestinės nepriemokos, kuri pagal MAĮ 113 str. 1 d. 4 punktą pripažįstama beviltiška, priverstinio išieškojimo senaties termino skaičiavimą, atsižvelgiant į MAĮ 107 ir 108 straipsnių nuostatas
(sudarymo vieta)
| Eil. Nr. |
Mokesčių mokėtojo pavadinimas |
Mokesčių mokėtojo kodas |
Mokestinės nepriemokos tipas |
Mokestinės nepriemokos pavadinimas |
Mokestinės nepriemokos susidarymo data |
Mokestinės nepriemokos suma |
Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino skaičiavimo pradžia |
Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino skaičiavimo pabaiga |
|
| data |
suma |
||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
SUDERINTA:
------------------------------------------------ --------------------------------------
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
------------------------------------------------ --------------------------------------
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
______________
PATVIRTINTA
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viršininko 2004 m. gegužės 12 d.
įsakymu Nr. VA-92
MOKESČIŲ MOKĖTOJO MOKESTINĖS NEPRIEMOKOS PRIVERSTINIO IŠIEŠKOJIMO IŠLAIDŲ APSKAIČIAVIMO METODIKA
1. Šios metodikos tikslas, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidų (toliau – Išlaidos) apskaičiavimo tvarką.
2. Priverstinio išieškojimo veiksmai – tai apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų (toliau – AVMI) veiksmai, tiesiogiai susiję su mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimu iš turto ir iš sąskaitose kredito įstaigose esančių piniginių lėšų.
3. Vidutinės Išlaidos kiekvienam atskiram priverstinio išieškojimo veiksmui atlikti apskaičiuojamos pagal formulę:
VDVK · VDLS,
kur: VDVK – vidutinė AVMI Nepriemokų išieškojimo skyrių (toliau – NIS) darbuotojo darbo valandos kaina;
VDLS – vidutinės AVMI NIS darbuotojo darbo laiko, reikalingo tam tikram mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmui atlikti, sąnaudos.
4. VDVK apskaičiuojama taip:
VDVK = VI / VDS NIS / DVS,
kur: VI – visos per metus patirtos išlaidos AVMI NIS išlaikyti: darbo užmokesčiui (įskaitant ir darbdavio mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas), komunalinėms paslaugoms (elektros energijai, vandeniui, šildymui, telefonams, patalpų nuomai (jei už ją mokama) ir kitiems komunaliniams patarnavimams), naudojamos kompiuterinės įrangos nusidėvėjimo kanceliarinėms prekėms įsigyti, transportui, darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, paštui, tarnybinėms komandiruotėms, kitos AVMI NIS funkcionavimui užtikrinti patiriamos išlaidos;
VDS NIS – vidutinis AVMI NIS darbuotojų skaičius, kuris yra lygus AVMI NIS darbuotojų skaičiaus metų sausio 2 d. ir AVMI NIS darbuotojų skaičiaus metų gruodžio 31 d. aritmetiniam vidurkiui;
DVS – atitinkamais metais AVMI NIS darbuotojų dirbtų darbo valandų skaičius.
5. VDLS apskaičiuojama kaip penkių kontrolinių vienam tam tikram mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmui atlikti darbo laiko sąnaudų vidurkis. Šiuos matavimus atlieka AVMI NIS vedėjas arba jį pavaduojantis asmuo.
6. Vidutinės Išlaidos kiekvienam atskiram priverstinio išieškojimo veiksmui atlikti einamiesiems metams apskaičiuojamos remiantis praėjusių kalendorinių metų duomenimis kartą per kalendorinius metus, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 20 dienos.