LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ 2003–2005 METŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ

 

2003 m. kovo 31 d. Nr. 408

Vilnius

 

Tvirtinu Bendrojo lavinimo mokyklų 2003–2005 metų bendruosius ugdymo planus (pridedama).

 

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 408

 

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ 2003–2005 METŲ BENDRIEJI UGDYMO PLANAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Bendrojo lavinimo mokyklų 2003–2005 metų bendrieji ugdymo planai reglamentuoja visų tipų bendrojo lavinimo mokyklų priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimą 2003–2004 ir 2004–2005 mokslo metais.

2. Mokyklos ugdymo turinį reglamentuoja Bendrųjų programų ir Išsilavinimo standartų pagrindu parengti ir mokyklos direktoriaus patvirtinti mokomųjų dalykų ar veiklos sričių (ir papildomojo ugdymo) teminiai planai ar programos, pagal šiuos bendrojo lavinimo mokyklų bendruosius ugdymo planus parengtas, mokyklos tarybos aprobuotas ir direktoriaus patvirtintas mokyklos ugdymo planas.

3. Mokyklos ugdymo turinio formavimas grindžiamas mokyklos bendruomenei – pedagogams, moksleiviams, jų tėvams – bendradarbiaujant ir vadovaujantis demokratinėmis nuostatomis.

4. Pagrindinės Bendrųjų ugdymo planų sąvokos:

4.1. mokomasis dalykas – privalomasis arba pasirenkamasis dalykas, kurį moksleivis mokosi atitinkamoje klasėje, kurse;

4.2. privalomasis dalykas – mokomasis dalykas, įrašytas į Ugdymo planų lentelę, kurį moksleivis privalo mokytis atitinkamoje klasėje, kurse;

4.3. pasirenkamasis dalykas – mokomasis dalykas, kuris neįrašytas į tos klasės Ugdymo planų lentelę, jį siūlo mokykla, o moksleivis renkasi; moksleiviui pasirinkus, jis jam tampa privalomas;

4.4. mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos – pamokos, kurias mokykla gali skirti privalomųjų, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių mokymui, projektams;

4.5. dalyko modulis – iš anksto apibrėžta, savarankiška, ne mažesnės kaip 17 valandų trukmės privalomojo mokomojo dalyko programos dalis;

4.6. papildomasis ugdymas – neprivaloma popamokinė veikla, skirta moksleivių meninių, kalbinių, sportinių, mokslinių, techninių ir kitokių gebėjimų ugdymui ir raiškai.

4.7. specialusis ugdymas – specialiųjų poreikių asmenų mokymas, lavinimas bei vertybinių nuostatų formavimas, pripažįstant šių asmenų gebėjimus ir galias;

4.8. modifikuota programa – specialiųjų poreikių asmeniui pritaikyta bendrojo lavinimo programa, leidžianti jam ugdytis pagal Išsilavinimo standartus;

4.9. adaptuota programa – Išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo lavinimo programa, pritaikyta specialiųjų poreikių asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui;

4.10. mobili grupė – sudaryta ne mažesnė kaip 5 moksleivių grupė atskirai privalomojo dalyko programai ar dalyko moduliui bei pasirenkamajam dalykui mokytis;

4.11. idiografinis (individualios pažangos) vertinimo principas – moksleivio daromos pažangos vertinimas, lyginant dabartinius pasiekimus su ankstesniais jo paties rezultatais;

4.12. srautas – moksleivių grupė, kuri mokosi pagal vienos klasės (11 arba 12) ugdymo programas;

4.13. adaptacinis laikotarpis – laikotarpis, kurio metu vaikas (moksleivis), perėjęs prie aukštesnio lygmens ugdymo programos, derinasi prie naujos aplinkos reikalavimų;

4.14. dalyko teminis planas – Pagal Bendrąsias programas ir Išsilavinimo standartus parengtas dalyko turinio išdėstymas atskirai klasei, grupei, remiantis dalyko programai skirtų pamokų skaičiumi, rengiamas metams, pusmečiui ar trimestrui;

4.15. projektas – metodas, kurio esminiai požymiai yra aktyvi veikla, problemų sprendimas ir įgyta patirtis, atliktas darbas, ugdantis moksleivių įvairiapusius gebėjimus;

4.16. gretima klasė – pvz., 9 ir 10, 11 ir 12, 8 ir 9 ir t. t.;

4.17. mokomoji kalba – kalba, kuria vedamos pamokos ir organizuojamas ugdymo procesas;

4.18. išlyginamoji klasė -pradinės mokyklos klasė, skirta moksleiviams, turintiems specifinių pažinimo sutrikimų; jaunimo mokyklos klasė (po 10 ar kurios kitos klasės), skirta moksleiviams, turintiems ugdymosi sunkumų ir siekiantiems įgyti pagrindinį išsilavinimą; gimnazijos, vidurinės ar pagrindinės mokyklos klasė skirta moksleiviams, turintiems socializacijos, mokymosi problemų, nutraukusiems mokslą ar nesimokiusiems kai kurių dalykų ir siekiantiems vidurinio išsilavinimo;

4.19. netradicinė mokykla – savita ugdymo sistema (ugdymo tikslais, ugdymo filosofija) besiremianti bendrojo lavinimo mokykla;

4.20. ankstyvasis užsienio kalbos mokymas – pasirenkamasis kalbos mokymasis pradinio ugdymo programos vykdymo antraisiais ir trečiaisiais metais prieš privalomojo užsienio kalbų mokymosi pradžią;

4.21. pagilintas dalyko mokymas – dalyko mokymasis pagal programą, pritaikytą gilesniam ar platesniam dalyko mokymuisi;

4.22. kryptingas meninis ugdymas – bendrųjų meninių gebėjimų, integruojančių įvairias meno sritis ar gilesnis ir platesnis vienos meninės veiklos srities ugdymas, siekiant geresnių meninės veiklos įgūdžių.

4.23. pradinio ugdymo programa – formali ketverių metų (1-4 klasių) švietimo programa, kurią baigus įgyjamas pradinis išsilavinimas;

4.24. pagrindinio ugdymo programa – du ugdymo turinio koncentrus – ketverių (5-8 klasių) ir dvejų (9-10 ir gimnazijų 1- 2 klasių) metų – apimanti švietimo programa, kurią baigus įgyjamas pagrindinis išsilavinimas;

4.25. vidurinio ugdymo programa – dvejų metų (11-12 ir gimnazijų 3-4 klasių) švietimo programa, kurią baigus ir išlaikius brandos egzaminus įgyjamas vidurinis išsilavinimas;

4.26. mokomojo dalyko programa – formali dalyko ugdymo tikslus, turinį, ugdymo metodus bei moksleivių pasiekimus numatanti programa, vidurinio ugdymo programoje galinti turėti du skirtingo lygio kursus – bendrąjį ir išplėstinį;

4.27. dalyko programos bendrasis kursas – programos kursas, perteikiantis dalyko pagrindus, suteikiantis būtiną veiklai asmens kompetenciją bei vertybines nuostatas;

4.28. dalyko programos išplėstinis kursas -programos kursas, apimantis žinių, gebėjimų ir įgūdžių visumą, orientuotą į gilesnes tam tikros srities studijas.

 

II. UGDYMO PLANO SUDARYMAS

 

5. Mokyklos ugdymo planą rengia direktoriaus įsakymu patvirtinta darbo grupė (mokyklos vadovybė, mokytojai, moksleiviai).

6. Mokyklos ugdymo plano projektas parengiamas iki liepos 1 d.; su juo supažindinama mokyklos bendruomenė.

7. Ugdymo planus, neatitinkančius Bendrojo lavinimo mokyklų bendrųjų ugdymo planų, tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

8. Netradicinių mokyklų ugdymo planus tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

9. Sudarant mokyklos (klasės, srauto) ugdymo planą atsižvelgiama į klasei ir dalyko programai skirtą pamokų skaičių, siūlomus profilius, pakraipas, moksleivių poreikius bei mokyklos galimybes.

10. Mokyklos dirba penkias dienas per savaitę.

11. Civilinė sauga ir saugus eismas pradinio ugdymo programoje integruojamas į mokomuosius dalykus. Civilinei saugai pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose klasei skiriama ne mažiau kaip po 6 pamokas per mokslo metus, saugaus eismo mokymui pagrindinio ugdymo programos pirmajame koncentre – ne mažiau kaip po 12-18 pamokų per mokslo metus. Civilinės saugos ir saugaus eismo mokymas įskaitomas į maksimalų moksleiviams privalomą pamokų skaičių, apskaita tvarkoma atskirame klasės ar mokytojo dienyno lape.

12. Mažakomplektė mokykla gali pasirinkti vieną iš 49 ir 50 lentelėse pateiktų 5-9 jungtinių klasių ugdymo plano variantų arba kurti savąjį, laikantis klasei ir dalykui nustatyto privalomo savaitinio pamokų skaičiaus.

13. Mokyklos taryba priima sprendimą dėl:

13.1. mokyklos ugdymo plano:

13.1.1. 1-10 klasių mokslo metų skirstymo trimestrais ar pusmečiais;

13.1.2. moksleivių atostogų datų (suderinus su steigėju ar jo administracijos švietimo padaliniu);

13.1.3. klasių dalijimo į grupes;

13.1.4. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūlos;

13.1.5. intensyvaus pagrindinio ugdymo programos antro koncentro ir vidurinio ugdymo programos dalykų mokymo;

13.1.6. profilio pakraipos formavimo;

13.1.7. mobilių grupių sudarymo principų;

13.1.8. profilio, pakraipos, dalyko, kurso ar modulio pakeitimo moksleiviui tvarkos;

13.1.9. papildomojo ugdymo organizavimo būdų ir valandų skyrimo papildomojo ugdymo programoms;

13.1.10. pedagogų tarybos pasirinkto:

13.1.10.1. moksleivių pasiekimų mokantis muzikos, dailės, kūno kultūros, technologijų, pilietinės visuomenės pagrindų, ekonomikos, meninės raiškos, pasirenkamųjų dalykų ir modulių vertinimo;

13.1.10.2. moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo;

13.1.10.3. ugdymo proceso organizavimo nuo birželio 1 d. iki mokslo metų pabaigos;

13.1.11. pagrindinio ugdymo programos pirmųjų metų moksleivių adaptacinio laikotarpio trukmės;

13.2. pasirinkto dvikalbio ugdymo modelio taikymo dalyvaujantiesiems „Dvikalbio ugdymo“ projekte.

14. Pedagogų taryba priima nutarimus dėl:

14.1. galimybės moksleiviui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo antrojo koncentro programas, neturinčiam mokymosi motyvacijos ir neketinančiam mokytis pagal vidurinio ugdymo programą arba ketinančiam pasirinkti technologinį ar realinį profilį, tėvams pritarus, nesimokyti vienos užsienio kalbos;

14.2. moksleivių, lankančių ar baigusių specializuotas valstybines ar savivaldybių meno ar sporto mokyklas, privalomų atitinkamo dalyko pamokų nelankymo ir atsiskaitymo formų;

14.3. atleistų nuo kūno kultūros pamokų moksleivių užimtumo;

14.4. dalykų programų skirtumų likvidavimo ir atsiskaitymo tvarkos;

14.5. moksleivių savarankiško mokymosi;

14.6. projektų tematikos, trukmės, vertinimo būdų, savaitinių pamokų skyrimo darbo vadovui (prireikus ir konsultantams);

14.7. moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo;

14.8. moksleivių pasiekimų mokantis muzikos, dailės, kūno kultūros, technologijų, pilietinės visuomenės pagrindų, ekonomikos, meninės raiškos, pasirenkamųjų dalykų ir modulių vertinimo;

14.9. pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų baigiamųjų klasių moksleivių kūrybinio darbo praktikos trukmės ir baigiamųjų darbų apimties (pagal 46.2. punktą);

14.10. ugdymo turinio planavimo laikotarpių ir formų;

14.11. programų, teminių planų rengimo principų ir tvarkos;

14.12. ugdomosios veiklos nuo birželio 1 d. iki mokslo metų pabaigos.

15. Mokyklos direktorius (įsakymu) tvirtina:

15.1. mokyklos ugdymo planą (iki rugsėjo 5 d.);

15.2. mokomųjų dalykų teminius planus;

15.3. pagilinto dalykų mokymo teminį planą;

15.4. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių programas, jei nėra parengtų Švietimo ir mokslo ministerijos;

15.5. kryptingo meninio ugdymo programą;

15.6. ankstyvojo užsienio kalbų mokymo teminį planą;

15.7. adaptuotas ir modifikuotas programas specialiųjų poreikių moksleiviams;

15.8. pradinių klasių teminį planą pagal pasirinktą integruoto ugdymo plano variantą.

16. Mokyklos nuožiūra pamokos skiriamos:

16.1. diferencijuotam dalykų mokymui;

16.2. dalykų mokymui pagal pagilinto mokymo programas, kryptingam meniniam ugdymui, ankstyvajam užsienio kalbų mokymui;

16.3. privalomiesiems ir pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams mokyti, projektiniam darbui.

17. Papildomojo ugdymo valandos skiriamos moksleivių pasirinktoms saviraiškos programoms – meniniams, kalbiniams, sportiniams, moksliniams, techniniams, socialiniams, ekonominiams ir kitokiems moksleivių gebėjimams ugdyti sporto, sveikatos ugdymo, meninės raiškos, turizmo, gamtos, techninės kūrybos ir kituose būreliuose, studijose, moksliniuose ir pedagoginiuose klubuose bei kituose popamokiniuose renginiuose, tautiniam tapatumui ugdyti;

17.1. mokyklos tarybai pritarus papildomojo ugdymo valandos paskirstomos atsižvelgiant į mokyklos tipą, klasių komplektų skaičių, papildomojo ugdymo organizavimo tradicijas ir tikslingumą, turimas moksleivio krepšelio lėšas ar skirtus biudžetinius asignavimus;

17.2. papildomojo ugdymo būreliai, studijos, klubai ir kt. moksleiviams neprivalomi ir laisvai pasirenkami. Iki rugsėjo 5 d. (per penkias mokslo dienas) moksleiviai apsisprendžia, kiek ir kokiam mokyklos siūlomam papildomajam ugdymui jie gali skirti laiko;

17.3. papildomojo ugdymo valandų negalima skirti pasirenkamiesiems dalykams, pagilinto dalykų mokymo programoms;

17.4. papildomojo ugdymo veikla įrašoma į papildomojo ugdymo tvarkaraštį;

17.5. 1-4 klasėse 1-2 valandos per savaitę gali būti skiriamos specialiųjų poreikių moksleiviams, ugdomiems visiško integravimo forma, neatsižvelgiant į jų skaičių, jei mokykloje nėra nei specialiojo pedagogo, nei logopedo arba kai viršijamas nustatytas jų darbo krūvis, taip pat dvikalbio ugdymo projektui vykdyti, kai klasėje per pamoką dirba du mokytoj ai, arba intensyviam valstybinės kalbos mokymui (pagal 39.14. punktą);

17.6. jungtinei klasei papildomajam ugdymui skiriamos 4 valandos per savaitę.

18. Pagrindinio ugdymo programos vykdymo lentelės eilutėje „Mobilios grupės“ pažymėtos valandos gali būti skiriamos:

18.1. moksleivių pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių ar besimokančių pagal skirtingas dalyko programas mobilioms grupėms sudaryti, nedidinant maksimalaus privalomų pamokų skaičiaus;

18.2. turintiems mokymosi sunkumų ir itin gabiems moksleiviams, taip pat specialiųjų poreikių moksleiviams, kuriems reikalinga papildoma pedagoginė arba specialioji pedagoginė pagalba, suderintu su moksleiviais popamokiniu laiku. Veikla įrašoma į papildomojo ugdymo tvarkaraštį, apskaita vykdoma papildomojo ugdymo dienyne;

18.3. specialiųjų poreikių moksleiviams, kuriems reikalinga papildoma pedagoginė arba specialioji pedagoginė pagalba. Nedidinant privalomų pamokų skaičiaus darbas su moksleiviais organizuojamas taip, kad per kai kurias pamokas dirba du to paties dalyko mokytojai: vienas – klasės mokytojas, kitas – padedantis specialiųjų poreikių moksleiviams;

18.4. dvikalbio ugdymo projektui vykdyti, jei klasėje per pamoką dirba du mokytojai: vienas – dalyko, kitas -lietuvių (ar kitos pasirinktos) kalbos mokytojas.

18.5. užsieniečių vaikų arba moksleivių, perėjusių į mokyklą su kita mokomąja kalba, ugdymosi spragoms likviduoti 18.2. punkto numatyta tvarka.

19. Klasių dalijimo į grupes klausimus sprendžia mokyklos taryba, atsižvelgdama į moksleivių skaičių klasėje, jų poreikius ir saugumą, esančius mokytojus specialistus ir turimas moksleivio krepšelio lėšas, neviršijant 52.4 punkte nustatyto maksimalaus tarifikuojamo pamokų skaičiaus bendrojo lavinimo mokyklos atitinkamos klasės komplektui.

 

III. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

 

20. Organizuojant ugdymo procesą vadovaujamasi šiais dokumentais:

švietimo ir mokslo ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 489 patvirtintu „Profilinio mokymo modeliu“ (Žin., 2002, Nr. 38-1414),

švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 258 patvirtinta „Savarankiško mokymosi organizavimo tvarka“,

švietimo ir mokslo ministro 2000 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 292 patvirtintomis „Sustiprinto dalykų mokymo kaitos nuostatomis“, „Profiliavimo pradmenų pagrindinės mokyklos 9-10 ir gimnazijos 1- 2 klasėse nuostatomis“,

švietimo ir mokslo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 259/153 patvirtinta „Moksleivių mokymo namuose tvarka“ (Žin., 2000, Nr. 25-654),

sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 750 patvirtintomis Lietuvos higienos normos HN 21:1998 „Bendrojo lavinimo mokyklos higienos normomis ir taisyklėmis“ (Žin., 1999, Nr. 112-3117).

21. Besimokantiems pagal pradinio ugdymo programas ir pirmųjų mokymosi pagal pagrindinio ugdymo programą metų moksleiviams mokslo metų trukmė yra 170 mokslo dienų, kitiems moksleiviams, besimokantiems pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas (išskyrus baigiamąsias klases) – 195 mokslo dienos. Į šį skaičių įskaitomos valstybės nustatytos švenčių dienos (sausio 1 d., vasario 16 d., kovo 11 d., Velykų 2-oji diena, gegužės 1 d., lapkričio 1 d., gruodžio 25, 26 d.). Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., pamokos baigiasi birželio 1 d.:

21.1. mokykla planuoja, kokią veiklą moksleiviams siūlys po birželio 1 d.: mokomųjų dalykų projektus, dalykines, meno kultūros savaites, darbą bibliotekose, skaityklose, mokslo dienas aukštosiose mokyklose, rengs parodas, keliaus į istorines vietas, vykdys gamtosauginius, kalbų projektus, rengs sporto dienas, varžybas, konsultacijas moksleiviams, turintiems ugdymosi spragų, mokys saugaus eismo ir civilinės saugos, su šalies muziejais vykdys edukacines programas ir kt.

21.2. pagal mokyklos nustatytą tvarką dalį mokslo dienų, skirtų moksleivių ugdomajai, kultūrinei, pažintinei, mokslinei, turistinei, sportinei ir kitai veiklai, mokyklos gali organizuoti per mokslo metus, šeštadieniais. Šiais atvejais moksleivių veikla įrašoma į dienyną.

21.3. dienynuose dalykų mokytojai ir klasių vadovai fiksuoja ugdomąją veiklą ir po birželio 1 d. Trimestro ar pusmečio bei metiniai pažymiai išvedami, kai baigiama ugdomoji veikla pagal 21.1. punktą.

22. Baigiamųjų klasių moksleiviai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programą, pamokas baigia gegužės 25 d., besimokantys pagal vidurinio ugdymo programą – gegužės 17 d.

23. Moksleiviams skiriamos rudens (7 kalendorinių dienų), Kalėdų (14 kalendorinių dienų) ir Velykų (7 kalendorinių dienų) atostogos.

Vasaros atostogos yra ne trumpesnės kaip 2 mėnesių.

Mokyklos tarybai pritarus, ugdymo plane gali būti numatytos papildomos atostogos, prireikus galima pakeisti moksleiviams skiriamų atostogų laiką, nemažinant 21 punkte nustatyto mokslo dienų skaičiaus.

24. Vykdant pradinio ir (ar) pagrindinio ugdymo programą mokslo metai gali būti skirstomi trimestrais ar pusmečiais, vykdant vidurinio ugdymo programą mokslo metai skirstomi pusmečiais. Pusmečių datas nustato ir tvirtina mokyklos direktorius. Nustatoma tokia trimestrų trukmė:

pirmas trimestras: rugsėjo 1 d. – lapkričio 30 d.

antras trimestras: gruodžio 1 d. – vasario 28 d.

trečias trimestras: kovo 1 d. – mokslo metų pabaiga.

25. Pamokos pradedamos ne anksčiau kaip 8 valandą.

26. Kai oro temperatūra yra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali neiti 1-5 klasių moksleiviai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6-12 klasių moksleiviai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokslo dienų skaičių.

27. Ankstyvasis, pagilintas, kryptingas dalykų mokymas:

27.1. jei mokykla pasirengusi, nedidinant nustatyto maksimalaus pamokų skaičiaus ankstyvasis užsienio kalbos mokymas pradedamas antraisiais pradinio ugdymo programos metais.

27.2. ankstyvojo užsienio kalbos mokymo grupė sudaroma, jei užsienio kalbos pageidauja mokytis ne mažiau kaip 12 miesto mokyklos moksleivių arba 7 kaimo mokyklos moksleiviai. Grupę galima sudaryti iš tos, gretimų ar paralelių klasių moksleivių. Neleidžiama moksleivių atrinkti.

27.3. ankstyvojo užsienio kalbos mokymo klasėse (grupėse) gali dirbti tik užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją turintis mokytojas, išklausęs darbo su pradinių klasių moksleiviais metodikos kursą, arba pradinės klasės mokytojas, turintis užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją;

27.4. ankstyvojo užsienio kalbos mokymo statusas klasėms ir grupėms neteikiamas;

27.5. ankstyvajam užsienio kalbos mokymui skiriama po 2 pamokas: viena pamoka iš mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų, viena pamoka kalbinei raiškai, integruotai į papildomojo ugdymo veiklą. Moksleiviai, kurie tuo metu nesimoko užsienio kalbos, mokosi to dalyko, iš kurio savaitinių valandų skirtos pamokos ankstyvajam užsienio kalbų mokymui;

27.6. pagilintą dalykų mokymąsi moksleiviai renkasi savanoriškai. Grupę galima sudaryti iš tos, gretimų ar paralelių klasių moksleivių. Pagilintas dalykų mokymas gali būti pradedamas:

valstybinės kalbos – pirmaisiais pradinio ar pagrindinio ugdymo programos vykdymo metais,

užsienio kalbų – pirmaisiais pagrindinio ugdymo programos vykdymo metais,

kūno kultūros – pirmaisiais pagrindinio ugdymo programos vykdymo metais,

kitų dalykų – pagrindinio ugdymo programos antrajame koncentre;

27.7. pagilinto dalyko mokymo grupėse ir klasėse gali dirbti tik to dalyko specialistai, mokyti valstybinės kalbos pagal pradinio ugdymo programą – tik to dalyko specialistai, išklausę darbo su pradinių klasių moksleiviais metodikos kursą;

27.8. kryptingas meninis ugdymas, jei mokykla yra tam pasirengusi, gali būti organizuojamas nuo pirmos ar kurios nors kitos klasės. Mokykla pasirengia kryptingo meninio ugdymo programą. Steigėjui arba jo administracijos švietimo padalinio vedėjui raštu pritarus, ją tvirtina mokyklos direktorius;

27.9. kryptingam meniniam ugdymui organizuoti panaudojamos mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos, jis integruojamas į papildomąjį ugdymą;

28. Profiliavimo pradmenys. Pasirenkamieji dalykai. Dalykų moduliai:

28.1. pagrindinio ugdymo programos antrajame koncentre ugdymas diferencijuojamas vadovaujantis „Profiliavimo pradmenų pagrindinės mokyklos 9-10 ir gimnazijos 1-2 klasėse nuostatomis“;

28.2. profiliavimo pradmenims įgyvendinti mokykla siūlo pasirenkamuosius dalykus ir dalykų modulius matematiniams, kalbiniams, socialiniams, ekonominiams, komunikaciniams, informaciniams, kūrybiniams gebėjimams, sveikatos, bendrosios kultūros, asmeniniams interesams ir gebėjimams ugdyti, pasiekimų spragoms kompensuoti;

28.3. dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų mokymui bei mobilių grupių sudarymui atskiriems moduliams ar pasirenkamiesiems dalykams mokytis gali būti panaudojamos mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos ir mobilių grupių sudarymui skirtos valandos, nedidinant moksleiviui nustatyto maksimalaus savaitinių pamokų skaičiaus;

28.4. antrajame pagrindinio ugdymo koncentre atitinkami dalykų moduliai gali būti siūlomi mokomųjų dalykų (lietuvių kalbos, gimtosios kalbos, užsienio kalbų, matematikos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos, technologijų, kūno kultūros, dailės, muzikos) pagilintam mokymui;

28.5. pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius iš mokyklos siūlomų moksleiviai renkasi laisvai. Pasirinkti dalykai ir moduliai moksleiviui tampa privalomi;

28.6. pasirenkamieji dalykai, jei dalyko programos apimtis ne mažesnė kaip 34 valandos, įrašomi į pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą;

28.7. kol nebaigė modulio programos, keisti modulio moksleivis negali;

28.8. moksleivių pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių žinios ir gebėjimai vertinami pažymiais ar įrašu „įskaityta“. Moksleivio pasiekimai mokantis modulio programos gali būti įskaitomi į mokomojo dalyko įvertinimą;

28.9. klasės dienyne vykdoma visų moksleiviams privalomų (skirtų privalomiesiems, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams, projektiniams darbams atlikti) pamokų apskaita.

29. Profilinis mokymas:

29.1. profilinis mokymas visose vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose įgyvendinamas remiantis švietimo ir mokslo ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 489 patvirtintu „Profilinio mokymo modeliu“;

29.2. ugdymo planų lentelėse pateikiamas dvejų metų pamokų skaičius vienam klasių komplektui. Dalykui skiriamas pamokas mokykla paskirsto pirmiesiems ir antriesiems mokslo metams savo nuožiūra;

29.3. ugdymo planus technologiniam profiliui, vykdomam bendrojo lavinimo mokykloje, tvirtina švietimo ir mokslo ministras;

29.4. moksleivis privalo mokytis ne mažiau kaip 10 dalykų (nelietuvių mokyklų moksleivis – 11 dalykų, suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklų, klasių, mokymo centrų – 9 dalykus) per dvejus metus. Nebaigus dalyko programos kurso laikoma, kad to dalyko moksleivis nesimokė;

29.5. maksimalus per dvejus metus lietuvių mokyklų moksleivio pasirinktų dalykų skaičius – 12, nelietuvių mokyklų – 13. Projektinis darbas, visuomenei naudinga veikla, civilinė sauga į maksimalų dalykų skaičių neįeina. Maksimalus bendrojo lavinimo dalykų skaičius meninio (menų gimnazijų, konservatorijų) ir technologinio profilio mokyklose yra 10;

29.6. humanitarinio ir realinio profilio moksleiviai privalo du profilio dalykus mokytis pagal dalyko programos išplėstinį kursą. Juos renkasi:

29.6.1. humanitarinio profilio moksleiviai – iš lietuvių kalbos, gimtosios kalbos (nelietuvių mokyklų), istorijos, užsienio kalbų ir technologijų dalykų;

29.6.2. realinio profilio moksleiviai – iš matematikos, informacinių technologijų, biologijos, chemijos, fizikos ir technologijų dalykų;

29.7. meninį ir technologinį profilį pasirinkę moksleiviai bendrojo lavinimo dalykus neprivalo mokytis pagal dalyko programos išplėstinį kursą;

29.8. moksleiviai gali rinktis ne daugiau kaip 5 dalykų programų išplėstinius kursus;

29.9. moksleiviai mokomųjų dalykų gali mokytis pagal 52.1 lentelėje išvardytus dalykų programų kursus, jiems gali būti siūlomi mokomojo dalyko pasirenkamieji moduliai;

29.10. moksleivis programos bendrajam ar išplėstiniam kursui gali skirti daugiau savaitinių pamokų negu numatyta 52.1 lentelėje. Jei nėra galimybių sudaryti mobilios grupės, mokytojai skiria individualias užduotis ir moksleiviai mokosi savarankiškai;

29.11. kito dalyko programą ar programos kursą moksleivis gali rinktis, atsiskaitęs (išlaikęs įskaitą) iš tos dalyko programos ar kurso, ar dalyko programos kursų skirtumų. Jei įskaita išlaikoma pusmečio ar mokslo metų pabaigoj e, įskaitų pažymiai, prie jų pažymint kursą raidėmis B -bendrasis, A – išplėstinis, įrašomi pirmame stulpelyje po pusmečio ar metinių pažymių. Šie pažymiai įskaitomi kaip pusmečio ar metiniai. Moksleiviui, kuris mokysis pagal dalyko programos bendrąjį kursą, įskaitos laikyti nereikia, jei jį tenkina turėtas išplėstinio kurso įvertinimas;

29.12. jei paralelių klasių nėra, sudaromos sąlygos tos pačios klasės moksleiviams mokytis pagal skirtingų profilių dalykų programas;

29.13. mobilių grupių ir moksleivių skaičių grupėje bei grupės sudarymo principus nustato mokykla, atsižvelgusi į moksleivių skaičių, jų poreikius, finansines galimybes, mokyklos, regiono ypatumus ir galimybes (patalpas, bazę, mokytojus, turimas programas ir kt.). Pavieniai moksleiviai gali mokytis savarankiškai Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka arba diferencijuojant ugdymą pamokoj e;

29.14. minimalus mobilios grupės moksleivių skaičius – 5, maksimalus klasės ar mobilios grupės moksleivių skaičius – 30, valstybinės kalbos ir užsienio kalbos – 20 moksleivių grupė;

29.15. mobilios grupės gali būti sudaromos iš:

29.15.1. skirtingų profilių, besimokančių pagal to paties dalyko programos kursą, moksleivių;

29.15.2. tos pačios klasės ar paralelių klasių to paties profilio moksleivių;

29.15.3. panašių dalyko mokymosi pasiekimais moksleivių mokytis to paties dalyko programos kurso;

29.15.4. gretimų klasių ar mokyklų moksleivių, kurie mokosi pagal tą pačią programą;

29.15.5. mokyklų (klasių) su skirtingomis mokomosiomis kalbomis moksleivių;

29.15.6. moksleivių, pasirinkusių tą patį dalyką (kai programos nediferencijuojamos kursais) ar to paties kurso, pasirenkamojo dalyko arba modulio programą, išskyrus tuos atvejus, jei nėra galimybių sudaryti atskiros grupės dėl mažo moksleivių skaičiaus;

29.16. mobilioms grupėms sudaryti panaudojamos dalykui skirtos pamokos, ugdymo plano lentelės eilutėje „Mobilios grupės“ nurodytos pamokos, kurias mokykla paskirsto ir pirmiesiems, ir antriesiems vidurinio ugdymo programos vykdymo metams;

29.17. moksleiviai, dėl vienokių ar kitokių priežasčių norintys keisti profilį, privalo savarankiškai pasirengti ir atsiskaityti už dalykų, reikalingų kitame profilyje, programų skirtumus ne vėliau kaip iki antrųjų metų pirmo pusmečio pabaigos arba pradėti kito profilio dalykų programas nuo pirmųjų vidurinio ugdymo programos vykdymo metų.

30. Moksleivių pamokų krūvis:

30.1. valstybės reglamentuojamas ugdymo turinys įgyvendinamas pagal ugdymo planų lentelėse nustatytą minimalų privalomų savaitinių pamokų skaičių;

30.2. pamokų tvarkaraštyje moksleiviui negali būti daugiau kaip trys „langai“ (laisvas laiko tarpas tarp pamokų) per savaitę, ne daugiau pamokų, kaip nurodyta atitinkamos klasės ugdymo planų lentelės grafoje „Maksimalus pamokų skaičius“, ir ne daugiau kaip septynios pamokos per dieną;

30.3. minimalus privalomas savaitinių pamokų skaičius vykdant vidurinio ugdymo programą yra 28 pamokos. Į moksleiviams privalomų pamokų skaičių įeina:

30.3.1. 1-3 pamokos privalomai meninei raiškai, moksleivio lankomai toje, kitoje mokykloje ar papildomojo ugdymo įstaigoje;

30.3.2. 2 ar 3 privalomos kūno kultūros pamokos, moksleivio lankomos toje, kitoje mokykloje ar papildomojo ugdymo įstaigoje;

30.3.3. projektinis darbas.

30.4. privaloma visuomenei naudinga veikla (socialinė, ekologinė, filantropinė ar kt. moksleiviams pasiūlyta ar jų laisvai pasirinkta) organizuojama moksleivio pasirinktu ir su mokykla suderintu laiku vidurinio ugdymo programos vykdymo pirmaisiais ir (ar) antraisiais metais, tačiau ji į minimalų savaitinių pamokų skaičių neįskaitoma. Jai skiriama ne mažiau kaip 30 valandų per dvejus mokslo metus;

30.5. atostogų laikotarpiui moksleiviams namų darbai neskiriami;

30.6. namų darbų skyrimą atskiros klasės moksleiviams joje dirbantys mokytojai derina tarpusavyje. 3-4 klasių moksleiviams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 1 valandos, 5-6 klasių – 1,5 valandos, 7-8 klasių – 2 valandų, 9-12 klasių – 2,5 valandos kasdieną. 1-2 klasių moksleiviams namų darbai neskiriami.

31. Rekomenduojama:

31.1. taikyti ugdymo metodus, skatinančius aktyvų pažinimą bei veiklą, organizuoti ilgalaikius (metų, pusės metų) dalykus integruojančius projektinius darbus;

31.2. perskirstyti paralelias ar gretimas klases kai kurių privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų pamokoms, atsižvelgiant į moksleivių interesus ir gebėjimus, mokyklos galimybes, moksleivių pageidavimus mokytis pagal skirtingas programas ar modulius;

31.3. turėti pagrečiui dvi (ar daugiau, pvz., technologijų) to paties dalyko ar integruotas kelių dalykų pamokas, išskyrus kūno kultūrą;

31.4. intensyvinti dalykų mokymą, vykdant pagrindinio ugdymo antrojo ugdymo turinio koncentro ir vidurinio ugdymo programas. Vienu metu mokyti kuo mažiau dalykų, tai yra dvejų metų dalyko ugdymo programą išdėstyti per vienus mokslo metus ar pusmetį;

31.5. vidurinio ugdymo programos pirmaisiais metais moksleiviams rinktis mažiau dalykų, kad lietuvių mokyklų baigiamojoje klasėje prireikus būtų galima papildyti jų skaičių iki 12 ir nelietuvių mokyklų – iki 13;

31.6. pradedant vykdyti pradinio ir vidurinio ugdymo programas, pagrindinio ugdymo programą ir jos ugdymo turinio koncentrus, moksleivius supažindinti su mokyklos bibliotekos veiklos programa, bibliotekos teikiamomis galimybėmis, išmokyti ja naudotis;

31.7. iki 10 mokslo dienų skirti moksleivių ugdomajai pažintinei, kultūrinei, mokslinei, turistinei, sportinei veiklai.

32. Projektinio darbo organizavimas:

32.1. projektiniam darbui skiriamos atskiros pamokos arba mokytojų planuojamos dalyko, dalyko modulio valandos, vykdomos per visus mokslo metus;

32.2. ilgalaikių projektų, kurie tęsiami pusę metų ir ilgiau, valandos projektų vadovams ir projektų konsultantams tarifikuojamos;

32.3. ilgalaikių projektinių darbų temų sąrašą aprobuoja mokyklos atitinkamo dalyko ar dalykų grupės mokytojų metodiniai būreliai ar metodinė taryba, atsižvelgdama į moksleivių pageidavimus ir mokytojų siūlymus.

33. Savarankiškas moksleivių mokymasis:

33.1. moksleiviams ir pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos nebaigusiems asmenims, norintiems tęsti mokslą, sudaromos sąlygos visų ar kai kurių dalykų, dalykų kursų ar modulių mokytis savarankiškai, laikyti brandos egzaminus;

33.2. užsienyje įgyto pradinio, pagrindinio ir vidurinio mokslo dalį vertina mokykla, į kurią kreipėsi moksleivis, pageidaujantis tęsti mokslą. Jei reikia likviduoti atskirų dalykų programų skirtumus, mokyklos pedagogų taryba, atsižvelgusi į moksleivio pageidavimus, sudaro sąlygas moksleiviui likviduoti mokymosi spragas ir atsiskaityti;

33.3. moksleiviui pakeitus mokyklą, pasirinkus mokyklą su kita mokomąja kalba, negu jis mokėsi anksčiau, įgyto mokslo dalį vertina mokykla. Jei reikia likviduoti mokymosi spragas dėl kalbos pasikeitimo, 18 punkto nustatyta tvarka sudaromos sąlygos mokymosi spragoms likviduoti.

34. Specialiųjų poreikių moksleivių ugdymas visiško integravimo forma:

34.1. jei mokykloje nėra nei specialiojo pedagogo, nei logopedo, kiekvienam bendroje klasėje ugdomam specialiųjų poreikių moksleiviui, kuriam mokyklos specialiojo ugdymo komisija nustatytu laikotarpiu rekomendavo papildomą pedagoginę arba specialiąją pedagoginę pagalbą, 18.3 punkto nustatyta tvarka gali būti skiriama iki 2 valandų per savaitę, neviršijant turimo mokos fondo;

34.2. mokyklos specialiojo ugdymo komisijai įvertinus specialiųjų poreikių moksleivių gebėjimus bei interesus ir pasitarus su tėvais, jie mokomi pagal atitinkamos klasės ugdymo planą arba pagal individualų ugdymo planą, suderintą su bendrojo lavinimo ir atitinkamos specialiosios mokyklos konkrečios klasės ugdymo planu;

34.3. sutrikusio intelekto moksleivius, suderinus su tėvais, galima mokyti ne visų mokomųjų dalykų. Privalu mokyti tų dalykų, kurie įrašyti į specialiosios mokyklos ugdymo planą;

34.4. moksleiviams, kuriems rekomenduota mokytis pagal adaptuotas ar modifikuotas programas, ugdymo rezultatai vertinami pagal atitinkamos programos reikalavimus. Adaptuotas ir modifikuotas programas rengia dalyko mokytojas, konsultuojamas specialiojo mokyklos pedagogo ar logopedo. Jeigu mokykloje šie pedagogai nedirba, mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos arba pedagoginio psichologinio centro specialistai. Kiekviename klasės dienyno atitinkamo dalyko puslapyje prie moksleivių, kurie mokosi pagal adaptuotas programas, pavardžių, trimestrinių, pusmečio bei metinių pažymių parašoma „ad.“;

34.5. direktoriaus įsakymu fizinių ir judėjimo sutrikimų turintys moksleiviai gali būti atleisti nuo technologijų pamokų;

34.6. specialioji pedagoginė pagalba (specialiosios pratybos) moksleiviams, mokomiems visiško integravimo būdu, teikiama per pamokas, o logopedinės pratybos – ne pamokų metu;

35. Užsieniečių, atvykusių gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ugdymo organizavimas:

35.1. apie atvykusius iš kitų šalių moksleivius mokyklos vadovai informuoja mokyklos steigėją (administracijos švietimo padalinį);

35.2. steigėjas (administracijos švietimo padalinys) raštu apie atvykusius moksleivius informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją;

35.3. atsižvelgusi į konkrečias sąlygas, moksleivio pasirengimą, kalbos mokėjimą, mokykla, remdamasi 33.2 ir 33.3 punktais, sudaro individualų ugdymo planą ir pamokų tvarkaraštį.

36. Ugdymo turinio dokumentacija:

 

Programos, teminiai planai

Rengia

Aprobuoja

Tvirtina

Norminis dokumentas, rekomendacijos, pagal kurias rengiama programa, teminis planas

Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo teminis planas

Dalyko mokytojas

Mokyklos užsienio kalbų ir pradinių klasių mokytojų metodiniai būreliai (tarybos), jų nesant – rajono (miesto) metodiniai būreliai (tarybos)

Direktorius

Bendroji ankstyvojo užsienio kalbų mokymo ir mokymosi programa

Pagilinto dalykų mokymo teminiai planai

Dalykų mokytojai

Mokyklos dalykų mokytojų ir prireikus pradinio ugdymo programą vykdančių mokytojų metodiniai būreliai

Direktorius

Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai, Rekomendacijos pagilinto užsienio kalbos, pagilinto kūno kultūros mokymo programoms rengti

Mokomųjų dalykų teminiai planai

Dalykų mokytojai

Mokyklos dalykų arba dalykų blokų mokytojų metodiniai būreliai

Direktorius

Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai, Profilinio mokymo rekomendacijos, Egzaminų programos

Kryptingo meninio ugdymo programa

Dalykų mokytojai

Mokyklos menų, o pradinio ugdymo programą vykdančių klasių ir pradinių klasių mokytojų metodiniai būreliai

Direktorius, steigėjui sutikus

Bendrieji reikalavimai kryptingam meniniam ugdymui

Pasirenkamųjų dalykų programos (ne mažiau kaip 34 val.)

Mokytojas, jei nėra ŠMM patvirtintų

Mokyklos, jai nesant, rajono (miesto) mokytojų metodiniai būreliai

Direktorius

 

Dalykų modulių programos (ne mažiau kaip 17 val.)

Mokytojas, jei nėra ŠMM patvirtintų

Mokyklos, jai nesant, rajono (miesto) mokytojų metodiniai būreliai

Direktorius

Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai

Papildomojo ugdymo programos

Būrelio vadovas

Mokyklos nustatyta tvarka

Direktorius

Mokyklos veiklos programa

Adaptuotos ir modifikuotos programos specialiųjų poreikių moksleiviams

Dalyko mokytojas, padedant specialiajam pedagogui, logopedui

Specialiojo ugdymo komisija

Direktorius

Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai

Pradinių klasių perspektyvinis teminis planas (dirbantiems pagal integruoto ugdymo variantą)

Pradinių klasių mokytojas

Pradinių klasių mokytojų metodinis būrelis

Direktorius

Bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planai, Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai

 

37. Pasiekimų vertinimas:

37.1. moksleivių pasiekimų vertinimas turi būti grindžiamas aiškiais, moksleiviams žinomais kriterijais, susietais su Išsilavinimo standartais, skatinantis moksleivių mokymosi pažangą, asmenybinių galių pietoj imą;

37.2. pradinių klasių moksleivių pasiekimų vertinimas grindžiamas idiografiniu (individualios pažangos) principu, orientuojantis į Išsilavinimo standartuose nusakytus kriterijus;

37.3. moksleivių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, pasiekimams vertinti taikoma 10 balų sistema. Mokykla gali pasirinkti kitas vertinimo sistemas, nustatydama konvertavimo į dešimtbalę sistemą tvarką;

37.4. adaptacinio laikotarpio metu moksleiviams, pradedantiems pagrindinio ugdymo programą, rekomenduojama pažymių nerašyti, pasiekimus vertinti taikant idiografinius vertinimo principus. Pasiekimai fiksuojami aprašomuoju būdu;

37.5. vykdant pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą dorinio ugdymo pasiekimai pažymiais nevertinami, rašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

37.6. pažymiais nevertinami specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybas lankančių moksleivių pasiekimai, rašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

38. Priešmokyklinio ugdymo grupės:

38.1. atsižvelgiant į tėvų pageidavimus ir kuriant lygias sėkmingo mokyklinio starto galimybes, siekiant mokyklinio brandumo, bendrojo lavinimo mokyklose – darželiuose-mokyklose, pradinėse, pagrindinėse, vidurinėse, gimnazijose, vykdančiose pradinio ugdymo programas – steigiamos priešmokyklinio ugdymo grupės, kurias gali lankyti vaikai nuo 5 metų;

38.2. atskiros grupės steigiamos lietuvių mokyklas pageidaujantiems lankyti vaikams, kurie nemoka lietuvių kalbos ar blogai kalba lietuviškai. Jos gali būti jungiamos su bendra priešmokyklinio ugdymo grupe, o lietuvių kalbos nemokantiems vaikams skiriamas papildomas veiklos plane numatytas laikas kalbos gebėjimams lavinti;

38.3. priešmokyklinio ugdymo grupėje gali būti 5-20, o Rytų Lietuvos lietuvių mokyklos ir lietuvių mokyklas pageidaujančių lankyti vaikų, kurie nemoka ar blogai kalba lietuviškai, – ne daugiau kaip 15 vaikų;

38.4. priešmokyklinio ugdymo grupės prie pradinių klasių nejungiamos;

38.5. rekomenduojamas 160 dienų ugdomosios veiklos laikotarpis;

38.6. priešmokyklinio ugdymo grupės veiklos planas:

Pirmasis variantas

 

Veiklos sritys

Skiriamas laikas per savaitę (minutėmis)

Mokantiems gimtąją kalbą (mokyklos dėstomąja)

Pasirinkusiems lietuvių mokyklą, bet nemokantiems lietuvių kalbos

Komunikacinė veikla (gimtoji kalba – kalba, kuria vaikas mokysis, bendravimas)

Meninė veikla (dailė, muzika, šokis, teatras)

Pažintinė veikla (socialinė, kultūrinė, gamtinė aplinka, elementarūs matematiniai vaizdiniai)

Kūno kultūra ir sveikata

Darbo veikla (žaidimai ir darbo pradmenys)

700 min. (20 tarifikuojamų valandų)

805 min. (23 tarifikuojamos valandos)

 

Pastaba:

Priešmokyklinio ugdymo auklėtojas, dirbantis pagal šį veiklos planą, dirba ne visu krūviu per savaitę.

 

Antrasis variantas

 

Veiklos sritys

Skiriamas laikas per savaitę (minutėmis)

Mokantiems gimtąją kalbą (mokyklos dėstomąja)

Pasirinkusiems lietuvių mokyklą, bet nemokantiems lietuvių kalbos

Komunikacinė veikla (gimtoji kalba – kalba, kuria vaikas mokysis, bendravimas)

Meninė veikla (dailė, muzika, šokis, teatras)

Pažintinė veikla (socialinė, kultūrinė, gamtinė aplinka, elementarūs matematiniai vaizdiniai)

Kūno kultūra ir sveikata

Darbo veikla (žaidimai ir darbo pradmenys)

1260 min. (36 tarifikuojamos valandos)

1260 min. (36 tarifikuojamos valandos)

 

Pastaba:

Pasirinkus šį veiklos planą būtina organizuoti vaikų maitinimą ir poilsį.

 

38.7. priešmokyklinio ugdymo grupėje dirba vienas pedagogas. Grupės veikla yra vientisas procesas. Jis neskaidomas į atskiras sritis (atskirus dalykus) ir vyksta integruotai. Užsiėmimų pobūdį (žaidimus, veiklą grupėje, išvykas ir kt.) ir trukmę lemia ugdymo(si) tikslai bei grupės vaikų poreikiai.

39. Pradinio ugdymo programos vykdymas:

39.1. mokyklos pedagogų tarybai (pedagogų tarybos sekcijai), moksleivių tėvams pritarus, mokykla ar pavienės klasės pradinio ugdymo programą gali vykdyti pagal vieną iš keturių teikiamų plano variantų. Mokytojams tarifikuojamas 48 ar 49 lentelėje nurodytas pamokų skaičius;

39.2. mokytojas gali savo nuožiūra integruoti atskirus mokomuosius dalykus, organizuoti integruoto darbo dieną, kelias dienas, savaitę;

39.3. mokytojas, pasirinkęs integruoto ugdymo plano variantą, parengia teminį planą numatomam laikotarpiui: pusmečiui, metams ar ilgesniam laikotarpiui;

39.4. mokytojui, dirbančiam pagal neintegruoto ugdymo planų variantus, atskiro teminio plano rengti nereikia, jeigu jis naudojasi vadovėlių autorių parengtais teminiais dalyko planais, mokytojo knygomis;

39.5. planuodamas darbą dienai, savaitei, mokytojas individualizuoja, konkretina ugdymo turinį atsižvelgdamas į klasės, pavienių vaikų, mokyklos, regiono poreikius;

39.6. pirmaisiais ir antraisiais mokymosi pagal pradinio ugdymo programą metais moksleiviams vadovėlių į namus nešiotis nereikia;

39.7. pradinio ugdymo programą vykdo pedagogas, turintis aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir įgijęs pradinių klasių mokytojo kvalifikaciją. Darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais talkina specialusis pedagogas. Atskirais atvejais kai kurių dalykų (užsienio kalbai, kryptingam meniniam ugdymui ir kt.) mokymui gali būti pasitelkiami kiti pedagogai. Vykdant dvikalbio ugdymo programą pamokoje dirba du mokytojai: vienas – pradinių klasių, kitas – lietuvių (ar kitos) kalbos mokytojas.

39.8. su jungtinėmis klasėmis dirbančiam pradinių klasių mokytojui gali būti skiriama iki 30 pamokų (be papildomojo ugdymo) per savaitę atsižvelgiant į tai, kiek klasių sujungta ir koks moksleivių skaičius. Vienas pradinių klasių mokytojas dirba su viena klase, jei joje yra 10 ir daugiau moksleivių, su dviem klasėmis – jei yra ne daugiau kaip 18 moksleivių, su trimis – jei yra ne daugiau kaip 15 moksleivių, su keturiomis – jei yra ne daugiau kaip 10 moksleivių;

39.9. viena savaitinė kūno kultūros pamoka gali būti skiriama choreografijai;

39.10. rekomenduojama ne mažiau kaip 1/3 ugdymo laiko per mokomojo dalyko „Dailė ir technologijos“ pamokas skirti technologijoms;

39.11. jei yra specialistas (turintis aktoriaus, režisieriaus ar mokyklinio teatro režisieriaus kvalifikaciją ir pedagoginio darbo patirtį), papildomajam ugdymui kaip viena iš meninės raiškos sričių rekomenduojama teatras;

39.12. kontroliniai darbai rengiami ir vedami mokytojų (jų grupės) iniciatyva. Jų paskirtis – įsivertinti savo (mokytojo) darbo kokybę, išsiaiškinti moksleivių pasiekimus, numatyti, kokią pagalbą reikia suteikti moksleiviams;

39.13. moksleivių daromą pažangą ar ugdymo(si) sunkumus mokytojas reguliariai aptaria su pačiais moksleiviais ir tėvais individualių susitikimų metu (pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 2 ar 3 kartus per metus);

39.14. moksleiviams, pradinio ugdymo programą pradėjusiems lietuvių mokyklose ir nemokantiems lietuvių kalbos, sudaromos sąlygos ją intensyviai mokytis;

39.15. baigiamosios klasės moksleivių visų dalykų pasiekimai įvertinami aprašu pagal Išsilavinimo standartus.

40. Perėjimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą:

40.1. baigusiems pradinio ugdymo programą ir pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą moksleiviams (klasei) skiriamas adaptacinis laikotarpis (1-2 trimestrai, pusmetis ar vieni mokslo metai);

40.2. pirmąjį mokslo metų mėnesį moksleivių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami. Norėdamas išsiaiškinti moksleivių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojas taiko individualius moksleivių pažinimo metodus.

41. Mokyklų, dalyvaujančių „Dvikalbio ugdymo“ projekte, ugdymo proceso organizavimas:

41.1. mokyklų, dalyvaujančių „Dvikalbio ugdymo“ projekte ugdymo planuose turi būti aprašytas dvikalbio ugdymo organizavimas mokykloje;

41.2. dvikalbiam ugdymui organizuoti rekomenduojama panaudoti mokyklos nuožiūra skirstomas pamokas, taikyti papildomojo ugdymo teikiamas galimybes moksleivių kalbinei, meninei ar kultūrinei raiškai ugdyti dviem kalbomis.

42. Dorinis ugdymas:

tėvai moksleiviui iki 15 metų parenka, o sulaukęs penkiolikos metų pats moksleivis renkasi vieną dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės) arba etiką. Dalyką moksleivis gali keisti kiekvienais mokslo metais. Į etikos kursą gali būti integruoti filosofijos, psichologijos ar religijotyros dalykai. Doriniam ugdymui vidurinio ugdymo programoje skiriamos ne mažiau kaip 2 savaitinės pamokos. Jos gali būti išdėstytos per dvejus metus arba per trumpesnį laiką (pvz., vienus metus, vieną pusmetį).

43. Kalbos:

43.1. moksleiviai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programą, jos vykdymo antraisiais-šeštaisiais metais turi mokytis dviejų negimtųjų kalbų;

43.2. mokyklos specialiojo ugdymo komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu specialiųjų poreikių moksleiviai, besimokantys visiško integravimo forma bendrojo lavinimo mokykloje, pedagogų tarybos nutarimu gali nesimokyti vienos užsienio kalbos, nelietuvių mokyklose – užsienio kalbos. Antrosios užsienio kalbos pamokos gali būti skiriamos pirmajai kalbai mokyti, nelietuvių mokyklose – lietuvių kalbai;

43.3. moksleivių, kurių gimtoji kalba yra kita negu mokyklos mokomoji kalba, pageidavimu, jei yra tos kalbos mokytojas specialistas ir jei susidaro ne mažesnė kaip penkių moksleivių grupė, jie gali būti mokomi gimtosios kalbos;

43.4. moksleiviams, baigusiems pagrindinio ugdymo programą ne lietuvių kalba ir besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą lietuvių mokomąja kalba, sudaromos galimybės lietuvių kalbos mokytis kaip negimtosios ir laikyti lietuvių (valstybinės) kalbos brandos egzaminą bei tęsti gimtosios kalbos mokymąsi;

43.5. iki vidurinio ugdymo programos vykdymo pradžios mokykla negali keisti pradėtų mokyti užsienio kalbų;

43.6. pradinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje tėvai (globėjai) moksleiviui parenka vieną iš mokyklos siūlomų užsienio kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių). Kitą iš mokyklos siūlomų užsienio kalbų (anglų, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių ar kt.) lietuvių mokyklų moksleiviai renkasi 6-ojoje klasėje;

43.7. teisę mokyti užsienio kalbos pradinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje turi užsienio kalbų mokytojai bei pradinių klasių mokytojai, turintys užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją, arba baigę savivaldybės švietimo skyriaus, švietimo centro organizuotus užsienio kalbos kursus;

43.8. išimties tvarka pagrindinio ugdymo programos antrojo ugdymo turinio koncentro moksleiviai, nusprendę nesimokyti pagal vidurinio ugdymo programą (neturi mokymosi motyvacijos ar dėl kitų priežasčių) arba nusprendę pasirinkti technologinį ar realinį profilį, tėvams prašant ir pedagogų tarybai leidus, gali mokytis tik vienos užsienio kalbos;

43.9. humanitarinio profilio lituanistinę pakraipą pasirinkusiems moksleiviams rekomenduojama mokytis lotynų kalbos;

43.10. humanitarinį profilį pasirinkę lietuvių mokyklų moksleiviai turi mokytis ne mažiau kaip 2 užsienio kalbų, kitų profilių – bent vienos. Nelietuvių mokyklų moksleiviai mokosi lietuvių (valstybinės) kalbos ir ne mažiau kaip vienos užsienio kalbos;

43.11. moksleiviams, atvykusiems iš kitų mokyklų, kuriose jie bent vienus metus mokėsi kitos užsienio kalbos, negu mokoma šioje mokykloje, tėvų prašymu sudaromos sąlygos:

43.11.1. tęsti užsienio kalbos, kurią pradėjo buvusioje mokykloje, mokymąsi;

43.11.2. padėti likviduoti mokymosi spragas moksleiviui, jei jis nusprendžia mokytis tos užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, bet ne ilgiau kaip vienus metus;

43.11.3. jeigu toks moksleivis mokykloje yra vienas, jam skiriamas 60.5 ar 60.6 ugdymo planų lentelėse nustatytas užsienio kalbos savaitinių pamokų skaičius, jei toje pačioje, paraleliose ar gretimose klasėse yra 2 ir daugiau moksleivių, jiems skiriama 60.1 ar 60.2 ugdymo planų lentelėse nustatytas savaitinių pamokų skaičius pirmajai arba antrajai užsienio kalbai mokytis.

44. Gamtamokslinis ugdymas, informacinės technologijos:

44.1. informacinėms technologijoms pagrindinio ugdymo programos pirmajame ugdymo turinio koncentre galima skirti pamokų tik tuo atveju, jei mokykloje yra kompiuterių;

44.2. rekomenduojama fizikos kursą 7-ojoje klasėje pradėti tik antrąjį pusmetį ir jam skirti 2 savaitines pamokas, biologijos kursą 8-ojoje klasėje mokyti vieną pusmetį ir skirti 2 savaitines pamokas;

44.3. pasirinkę humanitarinį, meninį ar technologinį profilį moksleiviai renkasi vienais gamtos mokslų – biologiją, fiziką ar chemiją arba integruotą gamtos mokslų kursą, bet gali rinktis ir daugiau, nepažeisdami 12 dalykų per dvejus metus limito;

44.4. realinį profilį pasirinkę moksleiviai gali nesimokyti vieno gamtamokslinio dalyko (biologijos, fizikos ar chemijos) jeigu:

44.4.1. kitus du gamtamokslinius dalykus mokosi pagal dalyko programos išplėstinį kursą;

44.4.2. arba mokosi pasirenkamąjį ekonomikos pagrindų kursą;

44.4.3. arba mokosi technologijų pagal dalyko programos išplėstinį kursą;

44.5. pasirinkusiems technologinį profilį moksleiviams mokykla gali pasiūlyti tą gamtos mokslą, kuris susijęs su jų pasirinkta pakraipa (technologijomis).

45. Socialinis ugdymas:

45.1. jei mokykloje 2002-2003 mokslo metais nebuvo pradėtas ekonomikos mokymas 9-ojoje klasėje, 2003–2004 mokslo metais šio dalyko mokoma 10-ojoje klasėje. Ekonomikos gali mokyti mokytojas, šio dalyko specialistas, arba kito dalyko mokytojas, išklausęs specialius kursus;

45.2. nelietuvių mokyklose kaip pasirenkamojo dalyko arba istorijos dalyko modulio gali būti mokoma tautinės mažumos istorijos;

45.3. humanitarinio ir meninio profilio moksleiviams privaloma mokytis istorijos ir politologijos. Kitų profilių moksleiviai renkasi vieną iš šių dalykų: istorijos ir politologijos, geografijos ir politologijos arba integruotą socialinių mokslų kursą. Istorija ir politologija (arba geografija ir politologija) yra vienas dalykas.

45.4. jei moksleivis pasirinko du vidurinio ugdymo programos socialinio ugdymo dalykus: istoriją ir politologiją ir geografiją ir politologiją, politologijos temas gali mokytis tik iš vieno pasirinkto dalyko;

45.5. integruotas socialinių mokslų kursas dėstomas pagal Bendrosiose programose pateikiamas integruoto istorijos ir geografijos kurso arba visuomenės pažinimo dalyko programas.

46. Menai ir technologijos:

46.1. moksleiviai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programą ir baigę valstybines, savivaldybių ar privačias, turinčias licencijas, dailės, choreografijos ar muzikos mokyklas arba jas lankantys, tėvų, atitinkamo dalyko mokytojo ir klasės auklėtojo bendru susitarimu su pedagogų tarybos pritarimu gali būti atleisti nuo privalomų atitinkamo dalyko pamokų garantuojant moksleivių saugumą. Atsiskaitymo formą nustato pedagogų taryba;

46.2. mokyklų, dirbančių pagal kryptingo meninio ugdymo programas, moksleiviams mokslo metų pabaigoje organizuojama kūrybinio darbo praktika, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos baigiamųjų klasių moksleiviai pateikia baigiamuosius darbus. Praktikos trukmę ir baigiamųjų darbų apimtį nustato pedagogų taryba;

46.3. vidurinio ugdymo programos menų dalyką sudaro: dalyko mokymasis pagal bendrąją dalyko programą ir pasirinkta meninė raiška;

46.4. besimokantis pagal vidurinio ugdymo programą moksleivis bet kuriame profilyje mokosi vienos iš menų srities, nurodytos ugdymo plano lentelėje;

46.5. meninė raiška moksleiviams privaloma: ne mažiau kaip viena pamoka per dvejus metus pasirinkusiems realinį ar technologinį profilį ir ne mažiau kaip 3 pamokos per dvejus metus pasirinkusiems humanitarinį profilį. Pasirinkta meninė raiška gali atitikti pasirinktą meno dalyko programą arba būti kita;

46.6. meninė raiška gali būti integruojama ir derinama su moksleivio pasirinktu papildomuoju ugdymu mokykloje ar kitoje švietimo įstaigoje;

46.7. sudarant pamokų tvarkaraštį, kai technologijų dalykui skiriama 1 savaitinė pamoka, rekomenduojama technologijas derinti su daile taip, kad vieną savaitę dvi pamokos būtų skiriamos technologijoms, o kitą savaitę šios pamokos būtų skiriamos dailei;

46.8. vidurinio ugdymo programos išplėstiniame technologijų kurse kas antrą savaitę technologijoms gali būti skiriama viena mokslo diena (6 valandos).

47. Kūno kultūra:

47.1. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybos gali būti organizuojamos:

47.1.1. iš įvairių klasių sudaromos 8-15 moksleivių grupės, kurioms skiriamos 2 pamokos per savaitę;

47.1.2. moksleiviai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojų rekomendacijas. Moksleivių pasiekimai pažymiais nevertinami;

47.1.3. tėvų pageidavimu moksleiviai gali lankyti sveikatos grupes už mokyklos ribų;

47.2. jei yra galimybė, nuo pirmųjų pagrindinio ugdymo programos vykdymo metų (5-osios klasės) rekomenduojama sudaryti atskiras mergaičių ir berniukų grupes kūno kultūros pamokoms, grupuojant paralelių ar gretimų klasių moksleivius;

47.3. jeigu nėra galimybių kūno kultūrai skirti daugiau kaip 2 savaitines pamokas, būtina sudaryti sąlygas visiems moksleiviams lankyti savo pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (iš jų ir choreografijos) bent 1 valandą privalomai iš papildomojo ugdymo valandų mokykloj e ar kitose papildomojo ugdymo institucijose;

47.4. vidurinio ugdymo programoje moksleiviai renkasi vieną iš galimų ugdymo plano variantų: bendrąją kūno kultūrą ar pasirinktą sporto šaką, pvz., sportinius šokius;

47.5. moksleiviui (-iams) pageidaujant gali būti derinami ir keli pasirinkimai, pvz.: bendroji kūno kultūra ir pasirinkta sporto šaka, pvz.: bendroji kūno kultūra ir sportiniai šokiai arba bendroji kūno kultūra ir krepšinis ir kt.;

47.6. pamokos gali būti integruojamos ir derinamos su moksleivio pasirinktu papildomuoju sportiniu ugdymu mokykloje ar kitoje švietimo įstaigoje;

47.7. vidurinio ugdymo programos moksleiviai, atleisti nuo kūno kultūros, kito mokomojo dalyko pasirinkti negali.

 

IV. UGDYMO PLANŲ LENTELĖS

 

48. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos vykdymo lentelė lietuvių mokykloms. Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius

 

Dalykai

Savaitinių pamokų skaičius

1-oji klasė1

2-oji klasė

3-ioji klasė

4-oji klasė

Minimalus pamokų skaičius 1–4 klasėse

5-oji klasė

6-oji klasė

7-oji klasė

8-oji klasė

9-oji klasė

10-oji klasė

Minimalus pamokų skaičius 5–10 klasėse

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1

1

1

1

4

1

1

1

1

1

1

6

Kalbos:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvių kalba

8

7-8

7-8

7-8

29

5-6

5-6

5-6

5

5-4

5-4

29

Užsienio kalba (1-oji)

 

 

 

2-3

2

3-4

3

3

3

3

3

18

Užsienio kalba (2-oji)

 

 

 

 

 

 

2-3

2-3

2-3

2-3

2-3

10

Matematika

4

4-5

4-5

4-5

18

4-5

4-5

4-5

4

4-3

4-3

23

Pasaulio pažinimas

2

2

2

2

8

 

 

 

 

 

 

 

Gamtamokslinis ugdymas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gamta ir žmogus

 

 

 

 

 

2

2

 

 

 

 

4

Biologija

 

 

 

 

 

 

 

2

1

1-2

1-2

6

Fizika

 

 

 

 

 

 

 

1

2

2

2

7

Chemija

 

 

 

 

 

 

 

 

2

2

2

6

Informacinės technologijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1-2

1-2

2

Socialinis ugdymas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Istorija

 

 

 

 

 

2

2

2

2

2

2

12

Pilietinės visuomenės pagrindai

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

1

2

Geografija

 

 

 

 

 

 

2

2

2

2

1-2

9

Ekonomika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

0-l

1

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dailė ir technologijos

2

2

2

2

8

 

 

 

 

 

 

 

Dailė

 

 

 

 

 

1

1

1

1

1

1

6

Muzika

2

2

2

2

8

1

1

1

1

1

1

6

Technologijos

 

 

 

 

 

2

2

2

1-2

1-2

1-2

9

Kūno kultūra

3

2-3

2-3

2-3

11

3

2-3

2-3

2-3

2-3

2-3

13

Civilinė sauga ir saugus eismas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

 

*

*

*

 

*

*

*

*

*

*

 

Minimalus privalomų pamokų skaičius

 

 

 

 

 

24

27

28

30

29

29

 

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos*

-

1

1

1

3

3

2

2

1

3**

3**

14

Maksimalus pamokų skaičius

22

23

23

23

91

27

29

30

31

32

32

181

Papildomasis ugdymas

4

4

4

4

16

3

3

3

3

3

4

19

Mobilios grupės

 

 

 

 

 

2

2

2

2

3

3

14

 

* pasirenkamas ugdymo turinys;

** pamokos, skirtos profiliavimo pradmenims įtvirtinti.

________________

11-ojoje klasėje pamokos trukmė – 35 minutės.

 

48.1. Pradinio ugdymo programos vykdymo lentelė, kai pamokų trukmė – 35 minutės

Dalykai

Savaitinių pamokų skaičius

Minimalus pamokų skaičius 1–4 klasėje

1-oji klasė

2-oji klasė

3-ioji klasė

4-oji klasė

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1

1

1

1

4

Kalbos:

 

 

 

 

 

Lietuvių kalba

8

9-10

9-10

9-10

36

Užsienio kalba

 

 

 

3

3

Matematika

4

5-6

5-6

4-5

20

Pasaulio pažinimas

2

2

3

3

10

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra:

 

 

 

 

 

Dailė ir technologijos

2

3

3

2

10

Muzika

2

2

2

3

9

Kūno kultūra

3

3-4

3-4

2-3

13

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

 

 

 

 

 

Minimalus privalomų pamokų skaičius

-

27

28

28

 

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

-

1

1

2

4

Maksimalus pamokų skaičius

22

28

29

30

109

Papildomasis ugdymas

4

5

5

5

19

 

48.2. Pradinio ugdymo programos vykdymo lentelė, kai pamokų trukmė 2–4 klasėse – 40 minučių

Dalykai

Savaitinių pamokų skaičius

Minimalus pamokų skaičius 1–4 klasėje

1-oji klasė

2-oji klasė

3-ioji klasė

4-oji klasė

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1

1

1

1

4

Kalbos:

 

 

 

 

 

Lietuvių kalba

8

8-9

8-9

8-9

34

Užsienio kalba

 

 

 

3

3

Matematika

4

4-5

5-6

3-4

18

Pasaulio pažinimas

2

2

2

2

8

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra:

 

 

 

 

 

Dailė ir technologijos

2

3

2

2

9

Muzika

2

2

2

2

8

Kūno kultūra

3

2-3

2-3

2-3

11

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

 

 

 

 

 

Minimalus privalomų pamokų skaičius

-

24

24

25

 

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

-

1

1

1

3

Maksimalus pamokų skaičius

22

25

25

26

98

Papildomasis ugdymas

4

4

4

4

16

 

48.3. Pradinio ugdymo programos vykdymo lentelė integruotam ugdymui

Dalykai

Ugdymosi laikas per savaitę (min.)

Iš viso minučių 1–4 klasėse

1-oji klasė

2-oji klasė

3-ioji klasė

4-oji klasė

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

 

170

Kalbos:

 

 

 

 

 

Lietuvių kalba

 

 

 

 

1360

Užsienio kalba

 

 

 

 

90

Matematika

 

 

 

 

770

Pasaulio pažinimas

> 770

>1035

> 1035

> 1035

340

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra:

 

 

 

 

 

Dailė ir technologijos

 

 

 

 

340

Muzika

 

 

 

 

340

Kūno kultūra

 

 

 

 

465

Maksimalus pamokų laikas (minutėmis)

770

1035

1035

1035

3875

Papildomasis ugdymas

120

180

180

180

660

 

Pastaba:

Integruotas ugdymas organizuojamas taip, kad per savaitę atskiroms ugdymo sritims: kalboms, gamtamoksliniam, socialiniam ugdymui ir matematikai, menams ir kūno kultūrai būtų skiriama proporcingai (po 1/3) ugdymosi laiko.

 

49. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos vykdymo lentelė nelietuvių mokykloms. Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius

Dalykai

Savaitinių pamokų skaičius

1-oji klasė1

2-oji klasė

3-ioji klasė

4-oji klasė

Minimalus pamokų skaičius 1–4 klasėse

5-oji klasė

6-oji klasė

7-oji klasė

8-oji klasė

9-oji klasė

10-oji klasė

Minimalus pamokų skaičius 5–10 klasėse

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1

1

1

1

4

1

1

1

1

1

1

6

Kalbos:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gimtoji kalba

7-8

6-7

7-8

7-8

28

5-6

5-6

5

4-5

5-4

5-4

28

Lietuvių kalba

0-2

2-3

4

3-4

10

3-4

4-5

4-5

3-4

3-4

3-4

20

Užsienio kalba

 

 

 

2-3

2

3-4

3

3

3

3

3

18

Matematika

4

4-5

4-5

4-5

17

4-5

4-5

4-5

4

4-3

4-3

23

Pasaulio pažinimas

2

2

2

2

8

 

 

 

 

 

 

 

Gamtamokslinis ugdymas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gamta ir žmogus

 

 

 

 

 

2

2

 

 

 

 

4

Biologija

 

 

 

 

 

 

 

2

1

1-2

1-2

6

Fizika

 

 

 

 

 

 

 

1

2

2

2

7

Chemija

 

 

 

 

 

 

 

 

2

2

2

6

Informacinės technologijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1-2

1-2

2

Socialinis ugdymas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Istorija

 

 

 

 

 

2

2

2

2

2

2

12

Pilietinės visuomenės pagrindai

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

1

2

Geografija

 

 

 

 

 

 

2

2

2

2

1-2

9

Ekonomika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

0-1

1

Meninis ir technologinis ugdymas,

kūno kultūra:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dailė ir technologijos

2

1-2

1-2

1-2

7

 

 

 

 

 

 

 

Dailė

 

 

 

 

 

1

1

1

1

1

1

6

Muzika

2

2

2

2

8

1

1

1

1

1

1

6

Technologijos

 

 

 

 

 

2

2

2

1-2

1-2

1-2

9

Kūno kultūra

2-3

2-3

2-3

2-3

10

2-3

2-3

2-3

2-3

2-3

2-3

12

Civilinė sauga ir saugus eismas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

 

*

*

*

 

*

*

*

*

*

*

 

Minimalus privalomų pamokų skaičius

 

 

 

 

 

26

29

30

30

30

30

 

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos*

-

1

1

1

3

2

1

1

2

2**

2**

10

Maksimalus pamokų skaičius

22

23

26

26

97

28

30

31

32

32

32

185

Papildomasis ugdymas

4

4

4

4

16

3

3

3

3

3

4

19

Mobilios grupės

 

 

 

 

 

2

2

2

2

3

3

14

* pasirenkamas ugdymo turinys.

** pamokos, skirtos profiliavimo pradmenims įtvirtinti.

____________

11-ojoje klasėje pamokos trukmė – 35 minutės.

 

49.1. Pradinio ugdymo programos vykdymo lentelė, kai pamokų trukmė – 35 minutės

Dalykai

Savaitinių pamokų skaičius

Minimalus pamokų skaičius 1–4 klasėje

1-oji klasė

2-oji klasė

3-ioji klasė

4-oji klasė

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1

1

1

1

4

Kalbos:

 

 

 

 

 

Gimtoji kalba

7-8

7-9

9-10

9-10

35

Lietuvių kalba

0-2

3-4

5

4-5

13

Užsienio kalba

 

 

 

3

3

Matematika

4

5-6

5-6

4-5

20

Pasaulio pažinimas

2

2

3

2

9

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra:

 

 

 

 

 

Dailė ir technologijos

2

2-3

2-3

1-2

9

Muzika

2

3

2

2

9

Kūno kultūra

2-3

3-4

3-4

3

12

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

 

 

 

 

 

Minimalus privalomų pamokų skaičius

 

 

 

 

 

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

-

1

1

1

3

Maksimalus pamokų skaičius

22

29

33

33

117

Papildomasis ugdymas

4

5

5

5

19

 

49.2. Pradinio ugdymo programos vykdymo lentelė, kai pamokų trukmė 2-4 klasėse – 40 minučių

Dalykai

Savaitinių pamokų skaičius

Minimalus pamokų skaičius 1–4 klasėje

1-oji klasė

2-oji klasė

3-ioji klasė

4-oji klasė

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1

1

1

1

4

Kalbos:

 

 

 

 

 

Gimtoji kalba

7-8

7-8

8-9

8-9

31

Lietuvių kalba

0-2

3-4

4-5

3-4

12

Užsienio kalba

 

 

 

3

3

Matematika

4

4-5

5-6

3-4

18

Pasaulio pažinimas

2

2

2

2

8

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra:

 

 

 

 

 

Dailė ir technologijos

2

1-2

2-3

1-2

8

Muzika

2

2

2

2

8

Kūno kultūra

2-3

2-3

2-3

2-3

10

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

 

 

 

 

 

Minimalus privalomų pamokų skaičius

 

 

 

 

 

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

-

1

1

1

3

Maksimalus pamokų skaičius

22

25

29

29

105

Papildomasis ugdymas

4

4

4

4

16

 

49.3. Pradinio ugdymo programos vykdymo lentelė integruotam ugdymui nelietuvių mokykloje

Dalykai

Ugdymosi laikas per savaitę (min.)

Iš viso minučių 1-4 klasėse

1-oji klasė

2-oji klasė

3-ioji klasė

4-oji klasė

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

 

170

Kalbos:

 

 

 

 

 

Gimtoji kalba

 

 

 

 

1225

Lietuvių kalba

 

 

 

 

495

Užsienio kalba

 

 

 

 

90

Matematika

> 770

>1035

>1170

>1170

725

Pasaulio pažinimas

 

 

 

 

340

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra:

 

 

 

 

 

Dailė ir technologijos

 

 

 

 

340

Muzika

 

 

 

 

340

Kūno kultūra

 

 

 

 

420

Maksimalus pamokų laikas (minutėmis)

770

1035

1170

1170

4145

Papildomasis ugdymas

120

180

180

180

660

 

Pastaba:

Integruotas ugdymas organizuojamas taip, kad per savaitę atskiroms ugdymo sritims: kalboms, gamtamoksliniam, socialiniam ugdymui, matematikai, menams ir kūno kultūrai būtų skiriama proporcingai (po 1/3) ugdymosi laiko.

 

50. 5–9 jungtinių klasių ugdymo planų lentelė lietuvių mokykloms. Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius

Dalykai

5–6 klasė

6–7 klasė

7–8 klasė

8–9 klasė

5

6

5-6

6

7

6-7

7

8

7-8

8

9

8-9

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

 

 

1

 

 

1

 

 

1

 

 

1

Kalbos:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvių kalba

0-1

 

5-6

 

 

5-6

0-1

 

5

 

 

5

Užsienio kalba (1-oji)

0-1

 

3

1

1

2

1

1

2

 

 

2-3

Užsienio kalba (2-oji)

 

2-3

 

 

 

2-3

1

1

1

 

 

2-3

Matematika

0-1

0-1

4

 

 

4-5

0-1

 

4

 

 

4

Gamtamokslinis ugdymas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gamta ir žmogus

 

 

2

2

 

 

 

 

 

 

 

 

Biologija

 

 

 

 

2

 

1

 

1

 

1

1

Fizika

 

 

 

 

1

 

 

1

1

1

1

1

Chemija

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

2

Socialinis ugdymas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Istorija

 

 

2

 

 

2

 

 

2

 

 

2

Pilietinės visuomenės pagrindai

 

 

 

 

 

 

 

1

 

1

 

 

Geografija

 

2

 

 

 

2

 

 

2

 

 

2

Ekonomika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dailė

 

 

1

 

 

1

 

 

1

 

 

1

Muzika

 

 

1

 

 

1

 

 

1

 

 

1

Technologijos

 

 

2

 

 

2

 

 

2

 

 

1

Kūno kultūra

 

 

2-3

 

 

2-3

 

 

2-3

 

 

2-3

Civilinė sauga ir saugus eismas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Minimalus privalomų pamokų skaičius

 

4

23

3

4

24

3

6

25

2

3

27

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

3

1

1

 

 

2

2

 

 

 

 

2

Maksimalus pamokų skaičius

3

5

24

3

4

26

5

6

25

2

3

29

Papildomasis ugdymas

 

 

4

 

 

4

 

 

4

 

 

4

 

50.1. 5-9 jungtinių klasių ugdymo planų lentelė lietuvių mokykloms (antrasis variantas). Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius

Dalykai

5–6 klasė

6–7 klasė

7–8 klasė

8–9 klasė

5

6

5-6

6

7

6-7

7

8

7-8

8

9

8-9

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

 

 

1

 

 

1

 

 

1

 

 

1

Kalbos:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gimtoji kalba

2-3

2

3

2-3

2

3

2

1

3

2

3

2

Lietuvių kalba

1

2

2-3

2

2

2-3

2-3

2

2

2

1

2

Užsienio kalba

2-3

2

1

2

2

1

2

2

1

2

2

1

Matematika

2

2

2-3

2

2

2-3

1-2

1

3

2

2

2

Gamtamokslinis ugdymas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gamta ir žmogus

 

 

2

2

 

 

 

 

 

 

 

 

Biologija

 

 

 

 

1-2

 

1

 

1

 

1

1

Fizika

 

 

 

 

1

 

1

2

 

1

1

1

Chemija

 

 

 

 

 

 

 

2

 

1

1

1

Socialinis ugdymas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Istorija

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

Pilietinės visuomenės pagrindai

 

 

 

 

 

 

 

1

 

1

 

 

Geografija

 

2

 

 

 

2

1

1

1

1

1

1

Ekonomika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dailė

 

 

1

 

 

1

 

 

1

 

 

1

Muzika

 

 

1

 

 

1

 

 

1

 

 

1

Technologijos

 

 

2

 

 

2

 

 

2

 

 

1

Kūno kultūra

 

 

2-3

 

 

2-3

 

 

2-3

 

 

2-3

Civilinė sauga ir saugus eismas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Minimalus privalomų pamokų skaičius

8

11

18

11

11

18

11

13

19

13

14

18

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

1

 

1

 

1

1

1

 

 

 

 

1

Maksimalus pamokų skaičius

9

11

19

11

12

19

12

13

19

13

14

19

Papildomasis ugdymas

 

 

4

 

 

4

 

 

4

 

 

4

 

51. 5-9 jungtinių klasių ugdymo planų lentelė nelietuvių mokykloms. Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius

Dalykai

5–6 klasė

6–7 klasė

7–8 klasė

8–9 klasė

5

6

5-6

6

7

6-7

7

8

7-8

8

9

8-9

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

 

 

1

 

 

1

 

 

1

 

 

1

Kalbos:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gimtoji kalba

 

 

5-6

0-1

 

5

1

 

4

 

1

4

Lietuvių kalba

0-1

1

3

 

 

4

0-1

 

4

1

 

3

Užsienio kalba

0-1

 

3

 

 

3

 

 

3

 

 

3

Matematika

1

1

3-4

 

 

4-5

0-1

 

4

 

 

4

Gamtamokslinis ugdymas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gamta ir žmogus

 

 

2

2

 

 

 

 

 

 

 

 

Biologija

 

 

 

 

1-2

 

 

 

1-2

0-1

1

1

Fizika

 

 

 

 

1

 

 

1

1

1

1

1

Chemija

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

2

Socialinis ugdymas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Istorija

 

 

2

 

 

2

 

 

2

 

 

2

Pilietinės visuomenės pagrindai

 

 

 

 

 

 

 

1

 

1

 

 

Geografija

 

2

 

 

 

2

1

1

1

 

 

2

Ekonomika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dailė

 

 

1

 

 

1

 

 

1

 

 

1

Muzika

 

 

1

 

 

1

 

 

1

 

 

1

Technologijos

 

 

2

 

 

2

 

 

2

 

 

1

Kūno kultūra

 

 

2-3

 

 

2-3

 

 

2-3

 

 

2-3

Civilinė sauga ir saugus eismas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Minimalus privalomų pamokų skaičius

1

4

25

2

2

27

2

5

27

3

4

28

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

1

 

1

 

1

1

1

 

 

 

 

 

Maksimalus pamokų skaičius

2

4

26

2

3

28

3

5

27

3

4

28

Papildomasis ugdymas

 

 

4

 

 

4

 

 

4

 

 

4

 

 

51.1 5-9 jungtinių klasių ugdymo planų lentelė nelietuvių mokykloms (antrasis variantas). Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius

 

Dalykai

5-6 klasė

6-7 klasė

7-8 klasė

8-9 klasė

5

6

5-6

6

7

6-7

7

8

7-8

8

9

8-9

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

 

 

1

 

 

1

 

 

1

 

 

1

Kalbos:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gimtoji kalba

2-3

2

3

2-3

2

3

2

1

3

2

3

2

Lietuvių kalba

1

2

2-3

2

2

2-3

2-3

2

2

2

1

2

Užsienio kalba

2-3

2

1

2

2

1

2

2

1

2

2

1

Matematika

2

2

2-3

2

2

2-3

1-2

1

3

2

2

2

Gamtamokslinis ugdymas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gamta ir žmogus

 

 

2

2

 

 

 

 

 

 

 

 

Biologija

 

 

 

 

1-2

 

1

 

1

 

1

1

Fizika

 

 

 

 

1

 

1

2

 

 

1

1

Chemija

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

1

1

Socialinis ugdymas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Istorija

1

1

1

1

1

1

1

1

1

 

1

1

Pilietinės visuomenės pagrindai

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

Geografija

 

2

 

 

 

2

1

1

1

 

1

1

Ekonomika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

Meninis ir technologinis ugdymas,

kūno kultūra:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dailė

 

 

1

 

 

1

 

 

1

 

 

1

Muzika

 

 

1

 

 

1

 

 

1

 

 

1

Technologijos

 

 

2

 

 

2

 

 

2

 

 

1

Kūno kultūra

 

 

2-3

 

 

2-3

 

 

2-3

 

 

2-3

Civilinė sauga ir saugus eismas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Minimalus privalomų pamokų skaičius

8

11

18

11

11

18

11

13

19

13

14

18

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

1

 

1

 

1

1

1

 

 

 

 

1

Maksimalus pamokų skaičius

9

11

19

11

12

19

12

13

19

13

14

19

Papildomasis ugdymas

 

 

4

 

 

4

 

 

4

 

 

4

 

52. Vidurinio ugdymo programos vykdymo lentelės

52.1. Mokomųjų dalykų bendrojo ir išplėstinio kursų apimtys. Lentelėje nurodoma dvejų mokslo metų savaitinių pamokų suma

Mokomieji dalykai

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Savaitinių pamokų sk.

Programos apimtis val.

Savaitinių pamokų sk.

Programos apimtis val.

Tikyba

2

70

-

-

Etika

2

70

-

-

Gimtoji kalba

7

245

10

350

Lietuvių kalba

7

245

10

350

Užsienio kalba (1-oji)

6

210

8

280

Užsienio kalba (2-oji)

4

140

6

210

Istorija ir politologija

4

140

6

210

Geografija ir politologija

4

140

6

210

Socialinių mokslų integruotas kursas

4

140

-

-

Matematika

5

175

9

315

Informacinės technologijos

2

70

4

140

Biologija

4

140

6

210

Fizika ir astronomija

4

140

7

245

Chemija

4

140

6

210

Gamtos mokslų integruotas kursas

4

140

-

-

Dailė

2

70

4

140

Muzika

2

70

4

140

Teatras

2

70

4

140

Šokis

2

70

4

140

Bendroji kūno kultūra

4-6

140-210

8

280

Pasirinkta sporto šaka

4-6

140-210

-

-

Technologijos

4

140

6

210

Pasirenkamieji dalykai

-

-

-

-

Projektai

-

-

-

-

 

52.2. Profilinio mokymo lentelė lietuvių mokykloms

Dalykai

Bendrojo lavinimo branduolys (bendrasis kursas)

Savaitinis pamokų skaičius per dvejus metus

Humanitarinis profilis

Realinis profilis

Meninis profilis

Technologinis profilis

l

2

3

4

5

6

Dorinis ugdymas

2*

2*

2*

2*

2*

Tikyba

 

 

 

 

 

Etika

 

 

 

 

 

Lietuvių kalba

7

7

7

7

7

Užsienio kalba

6

6

6

6

6

Užsienio kalba

 

4

 

 

 

Socialinis ugdymas:

4*

 

4

4

4

Istorija ir politologija

 

4

 

 

 

Geografija ir politologija

 

 

 

 

 

Socialinių mokslų integruotas kursas

 

 

 

 

 

Matematika

5

5

5

5

5

Informacinės technologijos

2

2

2

2

2

Gamtamokslinis ugdymas:

4*

4*

 

4*

4*

Biologija

 

 

4

 

 

Fizika ir astronomija

 

 

4

 

 

Chemija

 

 

4

 

 

Gamtos mokslų integruotas kursas

 

 

 

 

Menai:

2*

2*

2*

2*

2*

Dailė

 

 

 

 

 

Muzika

 

 

 

 

 

Teatras

 

 

 

 

 

Šokis

 

 

 

 

 

Meninė raiška

1*

3*

1*

3*

1*

Kūno kultūra:

4*

4-6*

4-6*

4-6*

4-9*

Bendroji kūno kultūra

 

 

 

 

 

Pasirinkta sporto šaka

 

 

 

 

 

Technologijos

 

 

 

 

 

Ekonomika

 

 

 

 

Verslo pagrindai

 

 

 

 

 

Pasirenkamieji dalykai

 

 

 

 

 

Projektai

 

 

 

 

 

IŠ VISO (privalomas profilio turinys)

37

48

51

39

37

Pakraipos turinys

 

10* (6*)

8* (5*)

24* (20*)

26* (22*)

Moksleivių laisvai pasirinkti kursai

 

6* (10*)

5* (8*)

5* (9*)

5* (9*)

Maksimalus savaitinių pamokų skaičius

32 pamokos (5-dienei darbo savaitei) humanitariniam ir realiniam profiliui, 34 pamokos (5-dienei darbo savaitei) meniniam ir technologiniam profiliui

Visuomenei naudinga veikla

30 pamokų per dvejus mokslo metus

PAPILDOMASIS UGDYMAS

8 savaitinės valandos (4–11 kl. ir 4–12 kl.)

Mobilios grupės

20 savaitinių valandų per dvejus metus realiniam ir humanitariniam profiliui, 18 savaitinių valandų meniniam profiliui ir 12 savaitinių valandų technologiniam profiliui