LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1995 M. VASARIO 6 D. NUTARIMO NR. 190 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRMOJO IR ANTROJO LAIPSNIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
2001 m. sausio 25 d. Nr. 85
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 101-2018), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 13-309; 1998, Nr. 78-2207);
1. Išdėstyti 2 punktą taip:
2. Nurodytuoju nutarimu patvirtintuose Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose:
2.1. išdėstyti 1 punktą taip:
„1. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis 1994 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu Nr. I-730 (toliau vadinama – Valstybinių pensijų įstatymas), 1994 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 (toliau vadinama – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) 2, 13, 18, 42 straipsniais ir 55 straipsnio antrąja dalimi, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 91-1781), 2, 15, 16, 22, 31, 48–50 ir 75 punktais ir šiais nuostatais“;
2.2. išdėstyti 8.1 punktą taip:
2.3. išdėstyti 10 ir 11 punktus taip:
„10. Pirmojo ar antrojo laipsnių valstybinės pensijos gavėjui mirus arba mirus asmeniui, kuris pagal Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio ketvirtąją dalį ir 7 straipsnį būtų turėjęs teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją kaip sukakęs senatvės pensijos amžių, jų nedarbingiems sutuoktiniams, nepilnamečiams ar nedarbingiems vaikams ar įvaikiams skiriamos valstybinės našlių ir našlaičių pensijos. Prie prašymo skirti valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi būti pridėta:
mirties liudijimo nuorašas;
dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšius su mirusiuoju (santuokos liudijimo nuorašas, našlaičių (vaikų ar įvaikių) gimimo liudijimo nuorašai arba teismo sprendimas, nustatantis giminystės ryšius, ir panašiai);
valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduota invalidumo pažyma, jeigu asmeniui nėra sukakęs Valstybinių pensijų įstatyme nurodytas amžius;
mokymo įstaigų pažymėjimai, jeigu našlaičiai (vaikai ar įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, mokosi.
11. Našlaičių pensijos skiriamos vaikams ir įvaikiams iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie tapo invalidais iki 18 metų. Nustatytąja tvarka įregistruotų vidurinių, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams ir moksleiviams našlaičių pensijos skiriamos iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai“;
2.4. išdėstyti 16 ir 17 punktus taip:
„16. Valstybines pensijas išmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jos nustatyta tvarka. Valstybinės pensijos gavėjo prašymu pensija pervedama į jo nurodytą sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke ar banko skyriuje arba mokama pašto perlaidomis per valstybės įmonės „Lietuvos paštas“ teritorinius paštus pagal nuolatinę arba faktinę pensininko gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
17. Valstybinės pensijos ir valstybinės našlių ir našlaičių pensijos, paskirtos nuo 2001 m. vasario 1 d. ir vėliau, šių pensijų gavėjams mokamos už praėjusį mėnesį.
Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, valstybinės našlių ir našlaičių pensijos ir personalinės pensijos, paskirtos iki 2001 m. vasario 1 d., šių pensijų gavėjams mokamos už einamąjį mėnesį nuo to mėnesio, už kurį pensija priklauso, 20 dienos.
Šio punkto pirmojoje ir antrojoje pastraipose nurodytais atvejais valstybinių pensijų paskyrimo diena laikoma diena, nuo kurios buvo pradėtos mokėti paskirtos valstybinės pensijos ir valstybinės našlių ir našlaičių pensijos“;
2.5. išdėstyti 19 punktą taip:
„19. Nuo 2001 m. sausio 1 d. ir vėliau valstybinių pensijų gavėjams, turintiems Valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnio septintojoje dalyje nurodytų draudžiamųjų pajamų (toliau vadinama – draudžiamosios pajamos), paskirtos valstybinės pensijos nemokamos.
Šio punkto pirmosios pastraipos nuostata netaikoma turintiems draudžiamųjų pajamų pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams – ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams (Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio trečioji dalis ir 5 straipsnio ketvirtoji dalis), antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms – motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms bei gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų (Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pirmoji dalis) bei valstybinių našlių ir našlaičių pensijų gavėjams (Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio antroji dalis), kuriems paskirtos pensijos mokamos viso dydžio, nepaisant jų turimų draudžiamųjų pajamų.
Kiekvienas valstybinės pensijos gavėjas, išskyrus šio punkto antrojoje pastraipoje nurodytus asmenis, privalo pranešti valstybinę pensiją jam mokančiai institucijai, kad jis turi draudžiamųjų pajamų. Draudžiamųjų pajamų turėjimo faktą valstybinės pensijos gavėjas patvirtina pateikęs valstybinę pensiją jam mokančiai institucijai valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą. Ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), bedarbio pašalpų gavimo faktas įrodomas atitinkamais darbdavio, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių arba Lietuvos darbo biržos teritorinių darbo biržų išduotais pažymėjimais apie nurodytųjų pašalpų mokėjimo trukmę. Pateikti dokumentai grąžinami asmeniui, o pensijos byloje paliekami šių dokumentų nuorašai, patvirtinti komisijos atsakingojo sekretoriaus. Spręsdama klausimą dėl valstybinės pensijos mokėjimo, valstybines pensijas mokanti institucija turi teisę reikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių išduoti, remiantis šiuose skyriuose esančia apdraustųjų privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu įskaita, pažymėjimus, patvirtinančius šios pensijos gavėjo draudžiamųjų pajamų turėjimo ar ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), bedarbio pašalpų gavimo faktą.
Jeigu pensijos gavėjas, kuriam valstybinė pensija nuo 2001 m. sausio 1 d. ir vėliau buvo mokama kaip neturinčiam draudžiamųjų pajamų, pradeda tokių pajamų turėti, jis privalo apie tai pranešti valstybinę pensiją jam mokančiai institucijai per 10 dienų nuo draudžiamųjų pajamų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias pajamas laiku nepranešama ir dėl to valstybinė pensija permokama, permokėtos pensijos suma iš pensijos gavėjo išieškoma valstybinę pensiją mokančios institucijos vadovo sprendimu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ar kitų įstatymų nustatyta tvarka. Tokia pat tvarka permokėtos valstybinės pensijos suma išieškoma iš šios pensijos gavėjo ir tuo atveju, kai nuo 2001 m. sausio 1 d. ir vėliau jis turėjo draudžiamųjų pajamų, bet nepranešė apie tai valstybinę pensiją jam mokančiai institucijai.
Kai valstybinės pensijos gavėjui nuo 2001 m. sausio 1 d. ir vėliau nustota mokėti valstybinę pensiją dėl to, kad jis turėjo ar pradėjo turėti draudžiamųjų pajamų, valstybinė pensija, netekus šių pajamų, vėl pradedama mokėti nuo kitos dienos, einančios po tos dienos, kurią nustota turėti draudžiamųjų pajamų. Atnaujintos valstybinės pensijos jų gavėjams ir toliau mokamos šių nuostatų 17 punkto pirmosios ir antrosios pastraipų nustatytąja tvarka – už praėjusį mėnesį arba už einamąjį mėnesį – priklausomai nuo valstybinės pensijos paskyrimo dienos. Šių nuostatų 17 punkto antrojoje pastraipoje nurodytiems valstybinių pensijų gavėjams pensijos dalis, priklausanti už mėnesio, kurį nustota turėti draudžiamųjų pajamų, dienas išmokama kitą mėnesį, einantį po to mėnesio, kurį nustota turėti draudžiamųjų pajamų.
Kai šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti asmenys tam tikrą laiką neturi draudžiamųjų pajamų (buvo išėję nemokamų atostogų, sirgo, tačiau ligos pašalpų negavo ir panašiai), valstybinė pensija už tas dienas, kurias nebuvo draudžiamųjų pajamų, mokama šio punkto penktojoje pastraipoje nustatyta tvarka.
Valstybinės pensijos gavėjui mirus, valstybinė pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jeigu dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius (Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio pirmoji dalis). Asmens, kuriam buvo nustota mokėti valstybinę pensiją dėl to, kad jis turėjo draudžiamųjų pajamų, valstybinės pensijos už mirties mėnesį dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į dienų, kurias buvo turėta draudžiamųjų pajamų, skaičių. Valstybinės pensijos už likusias mirties mėnesio dienas dydis skaičiuojamas kaip neturėjusiam draudžiamųjų pajamų. Taip apskaičiuota valstybinės pensijos gavėjo mirties mėnesio valstybinė pensija išmokama valstybinės pensijos gavėją laidojusiems asmenims. Be to, jiems išmokama paskirtos mėnesio valstybinės pensijos suma dar už du mėnesius.
Šio punkto antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka pensijos mokamos ir turintiems draudžiamųjų pajamų personalinių pensijų gavėjams“;
2.6. išdėstyti 21.2.2 ir 21.2.3 punktus taip:
„21.2.2. tokia pat, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 82, 83, 85 ir 86 punktuose vidutinio mėnesinio uždarbio nustatymo tvarka – iš 60 paeiliui einančių darbo mėnesių uždarbio per paskutiniuosius 10 metų prieš paskiriant personalinę pensiją arba iš 24 paeiliui einančių darbo mėnesių uždarbio po personalinės pensijos paskyrimo, imamų ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio 1 d.;
21.2.3. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta tvarka, – tiems personalinių pensijų gavėjams, kuriems kada nors buvo paskirtos valstybinės socialinio draudimo pensijos.
Nurodytų 21.2 punkte asmenų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 47 straipsnio nuostatas. Darbo stažo fiksavimo diena laikoma personalinės pensijos paskyrimo diena. Šiuo atveju personalinių pensijų paskyrimo diena laikoma diena, nuo kurios buvo pradėtos mokėti personalinės pensijos. Tie personalinių pensijų gavėjai, kuriems kada nors buvo paskirtos valstybinės socialinio draudimo pensijos, gali pasirinkti, kurią dieną laikyti darbo stažo fiksavimo diena: personalinės pensijos paskyrimo dieną arba valstybinės socialinio draudimo pensijos paskyrimo dieną. Šie asmenys taip pat gali Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka papildyti valstybinės socialinio draudimo pensijos byloje esančius duomenis apie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamus laikotarpius, nurodytus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnyje“.