VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS

PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS VIRŠININKO

ĮSAKYMAS

 

DĖL VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS VIRŠININKO 2006 M. BALANDŽIO 28 D. ĮSAKYMO Nr. 2B-143 „DĖL DVIRAČIŲ IR TRIRAČIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ TAM TIKRŲ SUDĖTINIŲ DALIŲ IR JŲ CHARAKTERISTIKŲ TIPO PATVIRTINIMO TAISYKLIŲ“ PAKEITIMO

 

2010 m. kovo 26 d. Nr. 2B-160

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 44 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo“ (Žin., 2001, Nr. 7-194; 2004, Nr. 143-5231) 3.1 punktu bei įgyvendindamas 2009 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos direktyvą 2009/108/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/24/EB dėl tam tikrų dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių sudėtinių dalių ir charakteristikų, siekiant ją suderinti su technine pažanga (OL 2009 L 213, p. 10):

1. Pakeičiu Dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tam tikrų sudėtinių dalių ir jų charakteristikų tipo patvirtinimo taisykles, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2B-143 „Dėl Dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tam tikrų sudėtinių dalių ir jų charakteristikų tipo patvirtinimo taisyklių“ (Žin., 2006, Nr. 52-1919, Nr. 136-5190; 2007, Nr. 58-2271):

1.1. išdėstau 2 punktą taip:

„2. Taisyklės parengtos įgyvendinant 1997 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/24/EB dėl tam tikrų dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių sudėtinių dalių ir charakteristikų (OL 1997 L 226, p. 1) (toliau – direktyva 97/24/EB), 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/24/EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, panaikinančią Tarybos direktyvą 92/61/EEB (OL 2002 L 124, p. 1) (toliau – direktyva 2002/24/EB), 2005 m. balandžio 22 d. Komisijos direktyvą 2005/30/EB, derinančią su technikos pažanga, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/24/EB ir 2002/24/EB dėl dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo (OL 2005 L 106, p. 17) (toliau – direktyva 2005/30/EB), 2006 m. kovo 3 d. Komisijos direktyvą 2006/27/EB, siekiant prisitaikyti prie techninės pažangos, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 93/14/EEB dėl dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių stabdymo ir 93/34/EEB dėl įstatymais numatyto dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių ženklinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 95/1/EB dėl dviračių ar triračių motorinių transporto priemonių didžiausio konstrukcinio greičio, didžiausio sukimo momento ir variklio didžiausios naudingosios galios ir 97/24/EB dėl tam tikrų dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių sudėtinių dalių ir charakteristikų (OL 2006 L 66, p. 7) (toliau – direktyva 2006/27/EB), ir 2009 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos direktyvą 2009/108/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/24/EB dėl tam tikrų dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių sudėtinių dalių ir charakteristikų, siekiant ją suderinti su technine pažanga (OL 2009 L 213, p. 10) (toliau – direktyva 2009/108/EB).“;

1.2. papildau nauju 3.28 punktu:

„3.28. hibridinė elektrinė transporto priemonė – triratis arba keturratis motociklas, kuriam mechaninės traukos energija perduodama iš transporto priemonėje esančių sukauptos energijos šaltinių: degalų; elektros energijos kaupimo įtaiso.“;

1.3. papildau naujais 25 ir 26 punktais:

„25. Jei transporto priemonės tam tikros sudėtinės dalys ir jų charakteristika atitinka šių Taisyklių arba kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių teisės aktų, įgyvendinančių direktyvos 97/24/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais direktyva 2009/108/EB, reikalavimus, nuo 2010 m. gegužės 1 d. suteikiamas EB tipo patvirtinimas ir leidžiama šias transporto priemones registruoti, parduoti ar pradėti eksploatuoti.

26. Jei transporto priemonės tam tikros sudėtinės dalys ir jų charakteristikos neatitinka šių Taisyklių arba kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių teisės aktų, įgyvendinančių direktyvos 97/24/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais direktyva 2009/108/EB, reikalavimų, nuo 2010 m. gegužės 1 d. EB tipo patvirtinimas nesuteikiamas.“;

1.4. išdėstau 4 priedą nauja redakcija (pridedama).

2. Pavedu Technikos skyriui šį įsakymą nustatyta tvarka teikti skelbti „Valstybės žiniose“ ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje.

 

 

 

Inspekcijos viršininkas                                                Vidmantas Žukauskas

 

Dviračių ar triračių motorinių transporto

priemonių tam tikrų sudėtinių dalių ir jų

charakteristikų tipo patvirtinimo taisyklių

4 priedas

(Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie

Susisiekimo ministerijos viršininko

2010 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 2B-160 redakcija)

 

TRANSPORTO PRIEMONIŲ SKLEIDŽIAMOS ORO TARŠOS REIKALAVIMAI

 

I. PRIEMONIŲ, MAŽINANČIŲ MOPEDŲ SKLEIDŽIAMĄ ORO TARŠĄ, REIKALAVIMAI

 

1. Sudėtinės dalys, turinčios įtakos dujinių teršalų išmetimui, turi būti suprojektuotos, sukonstruotos ir surinktos taip, kad normalios eksploatacijos sąlygomis, nepaisant tas sudėtines dalis veikiančios vibracijos, mopedas atitiktų šio skyriaus reikalavimus. Su mopedu reikia atlikti toliau aprašomus I ir II tipo bandymus.

2. I tipo bandymas (vidutinio išmetamųjų dujinių teršalų kiekio matavimas tankiai gyvenamoje miesto zonoje):

2.1. bandymas atliekamas pagal Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus I priedo 1 priedėlyje aprašytą tvarką;

2.2. mopedas pastatomas ant bandymų stendo ir atliekamas 448 sekundžių trukmės nepertraukiamas bandymas, kurį sudaro keturi ciklai; kiekvieną ciklą sudaro septynios fazės (tuščioji eiga, greitėjimas, pastovus greitis, lėtėjimas ir t. t.); bandymo metu į išmetamųjų dujų srautą įmaišomas papildomas oro srautas, išlaikant pastovią mišinio išeigą; bandymo metu turi būti:

2.2.1. nuolatinis mišinio mėginių srautas nukreipiamas į maišą, kad vėliau būtų galima nustatyti anglies viendeginio, nesudegusių angliavandenilių ir azoto oksidų koncentraciją (vidutinius bandomuosius dydžius);

2.2.2. išmatuojamas visas mišinio tūris;

2.2.3. pagal voleliu sukamo priglaudžiamo sukimosi dažnio skaitiklio rodmenis nustatomas tikrasis nuvažiuotas kelias;

2.3. bandymas atliekamas tris kartus, jeigu 2.5 punkto sąlygos neįvykdytos. Anglies viendeginio, angliavandenilių ir azoto oksidų kiekiai, nustatyti kiekvieno bandymo metu, turi neviršyti ribinių dydžių, pateiktų 1 lentelėje:

 

1 lentelė

CO (g/km) (L1 klasė)

HC + NOX (g/km) (L2 klasė)

l(1)

1,2

(1)triračių mopedų ir lengvųjų keturračių CO masės ribinis dydis turi būti 3,5 g/m

 

2.4. vieno iš trijų bandymų metu išmatuotas vienos iš minėtų teršalų rūšies kiekis gali viršyti nagrinėjamam mopedui nustatytą ribinį dydį 10 proc., jeigu tų trijų bandymo duomenų aritmetinis vidurkis yra mažesnis už nustatytą ribinį dydį; jeigu išmatuotus ribinius dydžius viršija ne daugiau nei vienas teršalas, neturi reikšmės, ar tai atsitinka per tą patį ar per skirtingus bandymus;

2.5. bandymų skaičius, nurodytas 2.3 punkte, mažinamas, jeigu įvykdomos toliau nurodytos sąlygos, kai V1 yra pirmojo bandymo duomenys, o V2 – antrojo bandymo duomenys;

2.6. jeigu visų minėtų teršalų V1 ≤ 0,70 L, atliekamas vienas bandymas;

2.7. jeigu visų minėtų teršalų V1 ≤ 0,85 L ir bent vieno teršalo V1 > 0,70 L, atliekami du bandymai, be to, kiekvieno minėto teršalo V2 turi būti toks, kad V1 + V2 < 1,70 L ir V2 < L.

3. II tipo bandymas (variklio, dirbančio tuščiąja eiga, išmetamo anglies viendeginio ir nesudegusių angliavandenilių kiekio matavimas) atliekamas pagal Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus I priedo 2 priedėlyje aprašytą tvarką. Anglies viendeginio ir nesudegusių angliavandenilių, išmetamų tuščiąja eiga dirbančio variklio, kiekis matuojamas vieną minutę.

 

II. PRIEMONIŲ, MAŽINANČIŲ MOTOCIKLŲ IR MOTORINIŲ TRIRAČIŲ SKLEIDŽIAMĄ ORO TARŠĄ, REIKALAVIMAI

 

4. Sudėtinės dalys, turinčios įtakos dujinių teršalų išmetimui, turi būti suprojektuotos, sukonstruotos ir surinktos taip, kad normalios eksploatacijos sąlygomis, nepaisant tas sudėtines dalis veikiančios vibracijos, motociklas ar motorinis triratis atitiktų šio skyriaus reikalavimus. Atsižvelgus į motociklo klasę ir toliau pateikiamus nurodymus, su motociklu ar motoriniu triračiu reikia atlikti I ir II tipo bandymus.

5. I tipo bandymas (vidutinio išmetamųjų teršalų kiekio matavimas):

5.1. bandomiems transporto priemonių tipams dėl išmetamųjų teršalų ribinių verčių, nurodytų šio priedo 5.7 punkto lentelės A eilutėje, atliekamas bandymas, kurį sudaro du paprastieji išankstinio kondicionavimo miesto ciklai ir keturi paprastieji išmetamųjų teršalų mėginių ėmimo miesto ciklai; išmetamųjų teršalų mėginiai imami iškart po išankstinio kondicionavimo ciklų galutinio laisvosios eigos periodo ir po paskutinio paprastojo miesto ciklo galutinio laisvosios eigos periodo;

5.2. bandomiems transporto priemonių tipams dėl išmetamųjų teršalų ribinių verčių, nurodytų šio priedo 5.7 punkto lentelės B eilutėje, kurių variklio darbinis tūris yra mažesnis negu 150 cm3, bandymas daromas atliekant šešis paprastuosius miesto ciklus; išmetamųjų teršalų mėginiai pradedami imti paleidžiant variklį arba prieš tai ir po paskutinio paprastojo miesto ciklo galutinio laisvosios eigos periodo;

transporto priemonių tipų, kurių variklio darbinis tūris yra ne mažesnis kaip 150 cm3, bandymas daromas atliekant šešis paprastuosius miesto ciklus ir vieną ne miesto ciklą; išmetamųjų teršalų mėginiai imami paleidžiant variklį arba prieš tai ir po ne miesto ciklo galutinio laisvosios eigos periodo;

5.3. gamintojui pasirinkus, motociklams gali būti taikoma JT/EEK visuotinė techninė taisyklė Nr. 2 „Dviračiuose motocikluose įmontuoto priverstinio uždegimo arba slėginio uždegimo variklio išmetamųjų dujinių teršalų, CO2 išskyrimo ir degalų sunaudojimo matavimo tvarka“ (2005 m. rugpjūčio 30 d. ECE/TRANS/180/Add2) (toliau – VTT Nr. 2) kaip nurodytos bandymo tvarkos alternatyva; taikant VTT Nr. 2 išdėstytą tvarką, laikomasi šio priedo 5.7 punkto lentelės C eilutėje nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių, išskyrus šio priedo 5.1–5.6 punktus, reikalavimų;

5.4. bandymas atliekamas pagal Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus 1 priedėlyje aprašytą tvarką;

5.5. transporto priemonė statoma ant traukos stendo su krovinio ir inercijos modeliavimo įtaisu;

5.6. atliekant bandymą, išmetamosios dujos atskiedžiamos, o proporcingas mėginys patalpinamas į vieną arba daugiau pakuočių; bandomos transporto priemonės išmetamosios dujos atskiedžiamos, paimamas mėginys ir tyrimas atliekamas laikantis toliau aprašytos tvarkos, taip pat išmatuojamas visas atskiestų išmetamųjų teršalų kiekis;

5.7. atsižvelgiant į šio priedo 5.10–5.12 punktų reikalavimus, bandymą reikia pakartoti tris kartus; kiekvieno bandymo metu užfiksuotas išmetamųjų dujinių teršalų kiekis turi būti mažesnis už šioje lentelėje nurodytus leistinus dydžius (A eilutėje pateiktos 2003 m., o B eilutėje – 2006 m. galiojančios normos):

 

Metai

Klasė

Anglies viendeginio masė (CO)

Angliavandenilių masė (HC)

Azoto oksidų masė (NOX)

L1 (g/km)

L2 (g/km)

L3 (g/km)

Dviračiams motociklams nustatyta ribinė vertė taikoma atliekant tipo patvirtinimą ir nustatant jų gamybos atitiktį

A (2003)

I (< 150 cm3)

5,5

1,2

0,3

II (≥ 150 cm3)

5,5

1,0

0,3

B (2006)

I (< 150 cm3) (UDC šalto uždegimo)(1)

2,0

0,8

0,15

II (≥ 150 cm3) (UDC + EUD šalto uždegimo)(2)

2,0

0,3

0,15

C (2006 – JT/EEK VTT Nr. 2)

Didžiausias greitis

Vmaks < 130 km/val.

2,62

0,75

0,17

Didžiausias greitis

Vmaks  ≥ 130 km/val.

2,62

0,33

0,22

Triračiams ir keturračiams motociklams nustatyta ribinė vertė taikoma atliekant tipo patvirtinimą ir nustatant jų gamybos atitiktį (priverstinis uždegimas)

A (2003)

Visos

7,0

1,5

0,4

Triračiams ir keturračiams motociklams nustatyta ribinė vertė taikoma atliekant tipo patvirtinimą ir nustatant jų gamybos atitiktį (uždegimas suspaudimu)

A (2003)

Visos

2,0

1,0

0,65

(1)Bandymų ciklas: ECE R40 (išmetamieji teršalai matuojami dirbant visais šešiais režimais – mėginius pradedama imti, kai T = 0).

(2)Bandymų ciklas: ECE R40 + EUDC (išmetamųjų teršalų kiekis matuojamas dirbant visais režimais – mėginiai imami, kai T = 0), didžiausias greitis – 120 km/val.

 

5.8. nepaisant šio priedo 5.7 punkte pateiktų reikalavimų, bet kurių teršalų arba teršalų derinio viena iš trijų užfiksuotų masės reikšmių gali būti didesnė už nurodytą ribą, bet ne daugiau kaip 10 proc., jei visų trijų užfiksuotų masės reikšmių aritmetinis vidurkis yra mažesnis už nustatytą ribą; jei daugiau kaip vienos rūšies teršalai viršija nustatytas ribas – nesvarbu, ar tai užfiksuota to paties bandymo ar skirtingų bandymų metu;

5.9. atliekant motociklų, kurių didžiausias leistinas greitis yra 110 km/val., B eilutėse pateiktų nuo 2006 m. nustatytų ribinių verčių atitikties bandymus, didžiausias leistinas greitis, važiuojant labai tankiai gyvenamuose rajonuose, apribojamas iki 90 km/val.;

5.10. bandymų skaičius, nurodytas šio priedo 5.7 punkte, mažinamas, jeigu įvykdomos toliau nurodytos sąlygos, kai V1 yra pirmojo bandymo rezultatas, o V2 – antrojo bandymo rezultatas;

5.11. jeigu visų minėtų teršalų V1 ≤ 0,7 L, atliekamas vienas bandymas;

5.12. jei šio priedo 5.11 punkto reikalavimas neįvykdytas, bet kokiems teršalams atliekami tik du bandymai, atitinkantys šiuos reikalavimus: V1 ≤ 0,85 L ir V1 + V2 ≤ 1,70 L ir V2 ≤ L.

6. II tipo bandymas (variklio, dirbančio tuščiąja eiga, išmetamo anglies viendeginio kiekio matavimas) atliekamas pagal Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 2 priedėlyje aprašytą tvarką; anglies viendeginio tūrinė procentinė koncentracija išmetamosiose dujose, varikliui veikiant tuščiąja eiga, neturi būti didesnė kaip 4,5 proc.

 

III. PRIEMONIŲ, MAŽINANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU KOMPRESINIO UŽDEGIMO VARIKLIU SKLEIDŽIAMĄ MATOMĄ ORO TARŠĄ, REIKALAVIMAI

 

7. Sudėtinės dalys, turinčios įtakos matomų teršalų išmetimui, turi būti suprojektuotos, sukonstruotos ir surinktos taip, kad normalios eksploatacijos sąlygomis, nepaisant tas sudėtines dalis veikiančios vibracijos, transporto priemonė atitiktų šio skyriaus reikalavimus.

8. Šalto variklio paleidimo įtaisas turi būti suprojektuotas ir sukonstruotas taip, kad negalėtų toliau veikti arba būti įjungtas, kai variklis veikia normalios eksploatacijos sąlygomis. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu įvykdoma viena ar abi iš šių sąlygų:

8.1. kol veikia šalto variklio paleidimo įtaisas, pastovios būklės režimu veikiančio variklio išmetamųjų dujų šviesos sugerties koeficientas, išmatuotas pagal Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus III priedo 1 priedėlyje aprašytą būdą, turi išlikti Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus III priedo 3 priedėlyje nustatytose ribose;

8.2. ilgai veikiant šalto variklio paleidimo įtaisui, po tam tikro laiko variklis turi sustoti.

9. Kiekvieno tipo transporto priemonės išmetamųjų matomų teršalų kiekiai matuojami dviem būdais, aprašytais Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus III priedo 1 ir 2 priedėliuose, kuriuose aprašomi bandymai, varikliui veikiant pastovios būklės režimu ir laisvai didinant apsukas.

10. Išmetamųjų matomų teršalų kiekis, išmatuotas pagal Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus III priedo 1 priedėlyje aprašytą būdą, turi išlikti Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus III priedo 3 priedėlyje nustatytose ribose.

11. Kai variklyje yra turbokompresorius, sugerties koeficientas, išmatuotas didinant apsukas, kai įjungta neutrali pavara, neturi viršyti Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus III priedo 3 priedėlyje nustatyto nominalaus srauto sugerties koeficiento, kuris atitinka maksimalų sugerties koeficientą, išmatuotą veikiant pastovių apsukų režimu, pridėjus 0,5 m-1, apribojimo.

12. Galima naudoti lygiavertę matavimų įrangą. Jei naudojama kitokia įranga, nei aprašyta Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus III priedo 4 priedėlyje, turi būti įrodytas jos ir tiriamo variklio lygiavertiškumas.

 

IV. PRIEMONIŲ, MAŽINANČIŲ HIBRIDINIŲ ELEKTRINIŲ transporto priemonIŲ SKLEIDŽIAMĄ ORO TARŠĄ, REIKALAVIMAI

 

13. Sudėtinės dalys, turinčios įtakos dujinių teršalų išmetimui, turi būti suprojektuotos, sukonstruotos ir surinktos taip, kad normalios eksploatacijos sąlygomis, nepaisant tas sudėtines dalis veikiančios vibracijos, hibridinė elektrinė transporto priemonė (toliau – HEV) atitiktų šio skyriaus reikalavimus. Tvirtinant tokios HEV tipą, reikia atlikti toliau aprašytus I ir II tipo bandymus.

14. Pagal HEV konstrukciją gali būti tokie HEV įkrovimo būdai:

 

HEV įkrovimas

Įkrovimas ne HEV(1) (OVC)

Įkrovimas HEV(2) (NOVC)

Veikimo režimo jungiklis

Nėra

Yra

Nėra

Yra

(1)HEV įkrovimas iš išorės.

(2)HEV įkrovimas iš vidaus.

 

15. I tipo bandymas HEV atliekamas pagal Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 1 ar 1a priedėliuose aprašytą tvarką ir turi atitikti šio priedo 5.7 punkto lentelėje pateiktas ribines vertes:

15.1. HEV, įkraunamai iš išorės (OVC) be veikimo režimo jungiklio, atliekami du bandymai pagal A ir B sąlygas; A sąlygomis bandymas atliekamas visiškai įkrovus elektros energijos kaupimo įtaisą. B sąlygomis bandymas atliekamas, kai elektros energijos kaupimo įtaisas yra mažiausiai įkrautas (didžiausia iškrova); elektros energijos kaupimo įtaiso įkrova skirtinguose I tipo bandymo etapuose nurodyta šio priedo priede, III skyriuje;

15.2. A sąlygomis procedūra pradedama elektros energijos kaupimo įtaiso iškrova, HEV važiuojant pastoviu 50 km/val. greičiu, kol pradeda veikti degalais varomas HEV variklis; jei HEV negali pasiekti pastovaus 50 km/val. greičio, nepaleidus degalais varomo variklio, greitis sumažinamas, kol transporto priemonė galės važiuoti mažesniu pastoviu greičiu, nepaleidžiant degalais varomo variklio nustatytą laiką ir (arba) atstumą (nustato technikos tarnyba ir gamintojas), laikantis gamintojo rekomendacijos; degalais varomas variklis sustabdomas per 10 sekundžių nuo automatinio paleidimo;

15.3. prieš darant bandymus turi būti atliktas HEV kondicionavimas, todėl HEV laikoma patalpoje, kurioje yra pastovi 293–303 K (20–30 °C) temperatūra; kondicionavimas trumpiausiai trunka šešias valandas ir tęsiasi tol, kol variklio alyvos ir, jeigu yra, aušinimo skysčio temperatūra nuo patalpos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip ± 2 K, visiškai įkrovus elektros energijos kaupimo įtaisą, kaip nurodyta šio priedo 15.4 punkte;

15.4. kondicionuojant, elektros energijos kaupimo įtaisas įkraunamas pagal šio priedo priede, II skyriaus 16.6–16.7 punktuose nurodytą metodiką;

15.5. bandymo metu HEV paleidžiama vairuotojui skirtomis įprastomis priemonėmis; pirmasis ciklas prasideda variklio paleidimo procedūra;

15.6. bandymo metu galima taikyti vieną iš šių metodikų:

15.6.1. mėginiai imami prieš HEV paleidimą arba ją paleidus ir baigiami imti, kaip yra Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 1 ar 1a priedėliuose nustatytoje bandymo metodikoje;

15.6.2. mėginiai imami prieš HEV paleidimą arba ją paleidus ir imami per kelis pakartotinius bandymų ciklus; mėginiai baigiami imti pasibaigus galutiniam tuščiosios eigos periodui, kai, remiantis toliau apibrėžtais kriterijais, elektros energijos kaupimo įtaisas yra mažiausiai įkrautas (mėginių atrankos pabaiga);

elektros balansu Q [Ah], matuojamu pagal šio priedo priede I skyriaus nurodytą metodiką, remiamasi siekiant nustatyti, kada elektros energijos kaupimo įtaisas yra mažiausiai įkrautas; laikoma, kad elektros energijos kaupimo įtaisas yra mažiausiai įkrautas bandymo ciklo N metu, jei elektros balansas bandymo ciklo N+1 metu neviršija 3 proc. iškrovimo, išreikšto elektros energijos kaupimo įtaiso vardinės talpos (Ah) procentine dalimi esant didžiausiai įkrovai;

gamintojo prašymu galima atlikti papildomus bandymo ciklus, o jų rezultatus įtraukti į skaičiavimus, nurodytus šio priedo 15.9 ir 15.10 punktuose (su sąlyga, kad sukauptosios elektros energijos iškrova kiekvienu papildomu bandymo ciklu, palyginti su ankstesniu ciklu, būtų mažesnė); tarp ciklų leidžiama atlikti 10 minučių trukmės karštąjį kondicionavimą;

15.7. HEV važiavimas turi būti atliekamas taip, kaip nurodyta Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 1 ar 1a priedėliuose nustatytoje bandymo metodikoje;

15.8. išmetamosios dujos analizuojamos vadovaujantis Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 1 ar 1a priedėliuose nustatyta bandymo metodika;

15.9. A sąlygomis mišriojo ciklo rezultatai registruojami kaip m1; jeigu bandymai atliekami pagal šio priedo 15.6.1 punktą, tai m1 – vieno užbaigto ciklo rezultatas, išreikštas gramais, jeigu bandymai atliekami pagal šio priedo 15.6.2 punktą, tai m1 – užbaigtų N ciklų rezultatų suma, išreikšta gramais:

m1 = SUM(1, ..., N)mi ;

15.10. A sąlygomis visų išmetamųjų teršalų vidutinė masė g/km (M1) apskaičiuojama taip:

M1 = m1 / Dtest1 (Dtest1 – bandymo metu nuvažiuotas bendras faktinis atstumas);

15.11. B sąlygomis procedūra pradedama nuo HEV elektros energijos kaupimo įtaiso iškrovos ir atliekama, kaip numatyta šio priedo 15.2 punkte;

15.12. prieš atliekant bandymus, turi būti atliktas HEV kondicionavimas, todėl HEV laikoma patalpoje, kurioje palaikoma pastovi 293–303 K (20–30 °C) temperatūra; šis kondicionavimas trunka mažiausiai šešias valandas ir tęsiasi tol, kol variklio alyvos ir, jeigu yra, aušinimo skysčio temperatūra nuo patalpos temperatūros skirsis ne daugiau kaip ± 2 K;

15.13. bandymo metu HEV paleidžiama vairuotojui skirtomis įprastomis priemonėmis; pirmasis ciklas prasideda variklio paleidimo procedūra;

15.14. mėginiai pradedami imti prieš HEV paleidimą arba ją paleidus ir baigiami imti, kaip nurodyta Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 1 ar 1a priedėliuose nustatytoje bandymo metodikoje;

15.15. HEV turi važiuoti taip, kaip nurodyta Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 1 ar 1a priedėliuose nustatytoje bandymo metodikoje;

15.16. išmetamosios dujos analizuojamos vadovaujantis Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 1 ar 1a priedėliuose nustatyta bandymo metodika;

15.17. B sąlygomis mišriojo ciklo rezultatai registruojami kaip m2; visų išmetamų teršalų vidutinė masė g/km (M2) apskaičiuojama taip:

M2 = m2 / Dtest2 (Dtest2 – bandymo metu nuvažiuotas bendras faktinis atstumas);

15.18. jeigu bandymai atliekami pagal šio priedo 15.6.1 punktą, ribinės vertės apskaičiuojamos taip:

M = (De x M1 + Dav x M2) / (De + Dav) (M – vieną kilometrą nuvažiavusios HEV išmetamųjų teršalų masė gramais):

M1 – vieną kilometrą nuvažiavusios HEV išmetamųjų teršalų vidutinė masė gramais, kai elektros energijos kaupimo įtaisas visiškai įkrautas;

M2 – vieną kilometrą nuvažiavusios HEV išmetamųjų teršalų vidutinė masė gramais, kai elektros energijos kaupimo įtaisas yra mažiausiai įkrautas (didžiausia iškrova);

De – HEV elektrinė rida pagal šio priedo priede II skyriuje nurodytą metodiką;

Dav – skaičiuotinas vidutinis atstumas, kurį B sąlygomis HEV nuvažiuoja nuo vieno elektros energijos kaupimo įtaiso įkrovimo iki kito įkrovimo:

4 km, jei tai 1 kategorijos motociklas (variklio darbinis tūris < 150 cm3);

6 km, jei tai 2 kategorijos motociklas (variklio darbinis tūris ≥ 150 cm3, Vmax < 130 km/val.);

10 km, jei tai 3 kategorijos motociklas (variklio darbinis tūris ≥ 150 cm3, Vmax > 130 km/val.);

15.19. jeigu bandymai atliekami pagal šio priedo 15.6.2 punktą, ribinės vertės apskaičiuojamos taip:

M = (Dovc x M1 + Dav x M2) / (Dovc + Dav) (M – vieną kilometrą nuvažiavusios HEV išmetamų teršalų masė gramais):

M1 – vieną kilometrą nuvažiavusios HEV išmetamųjų teršalų vidutinė masė gramais, kai elektros energijos kaupimo įtaisas visiškai įkrautas;

M2 – vieną kilometrą nuvažiavusios HEV išmetamųjų teršalų vidutinė masė gramais, kai elektros energijos kaupimo įtaisas yra mažiausiai įkrautas (didžiausia iškrova);

Dovc – HEV, įkraunamai iš išorės (OVC), sritis pagal šio priedo priede II skyriuje nurodytą metodiką;

Dav – skaičiuotinas vidutinis atstumas, kurį B sąlygomis HEV nuvažiuoja nuo vieno elektros energijos kaupimo įtaiso įkrovimo iki kito įkrovimo:

4 km, jei tai 1 kategorijos motociklas (variklio darbinis tūris < 150 cm3);

6 km, jei tai 2 kategorijos motociklas (variklio darbinis tūris ≥ 150 cm3, Vmax < 130 km/val.);

10 km, jei tai 3 kategorijos motociklas (variklio darbinis tūris ≥ 150 cm3, Vmax > 130 km/val.);

15.20. HEV, įkraunamai iš išorės (OVC) su veikimo režimo jungikliu, atliekami du bandymai pagal A ir B sąlygas; A sąlygomis bandymas atliekamas visiškai įkrovus elektros energijos kaupimo įtaisą; B sąlygomis bandymas atliekamas, kai elektros energijos kaupimo įtaisas mažiausiai įkrautas (didžiausia iškrova); veikimo režimo jungiklis įtaisomas vadovaujantis šia lentele:

 

Veikimo režimai

Tik elektra

Hibridinis (1)

Tik degalai

Hibridinis (1)

Tik elektra

Tik degalai

Hibridinis (1)

Hibridinis režimas n

...

Hibridinis režimas m

Veikimo režimo jungiklio padėtis pagal A sąlygą (didžiausia įkrova)

Hibridinis (1)

Hibridinis (1)

Hibridinis (1)

Režimas, kuriuo daugiausia naudojama elektra (2)

Veikimo režimo jungiklio padėtis pagal B sąlygą (didžiausia iškrova)

Hibridinis (1)

Degalų naudojimas

Degalų naudojimas

Hibridinis režimas, kuriuo daugiausia naudojami degalai (3)

(1)Jeigu yra daugiau kaip vienas hibridinis režimas, taikoma paskutinėje dešinėje skiltyje nurodyta metodika.

(2)Hibridinis režimas, kuriuo daugiausia naudojama elektra:

hibridinis režimas, kuriuo elektros suvartojama daugiausiai iš visų pasirenkamų hibridinių režimų, kai bandymai atliekami A sąlygomis, nustatomas remiantis gamintojo pateikta informacija, pritarus technikos tarnybai.

(3)Hibridinis režimas, kuriuo daugiausia naudojami degalai:

hibridinis režimas, kuriuo degalų suvartojama daugiausia iš visų pasirenkamų hibridinių režimų, kai bandymai atliekami B sąlygomis, nustatomas remiantis gamintojo pateikta informacija, pritarus technikos tarnybai.

 

15.21. atliekant bandymus A sąlygomis, jeigu transporto priemonės grynoji elektrinė rida didesnė nei vienas užbaigtas ciklas, gamintojo prašymu I tipo bandymas gali būti atliekamas grynuoju elektriniu režimu, pritarus technikos tarnybai; šiuo atveju šio priedo 15.31 punkte nurodyta m1 vertė lygi 0;

15.22. A sąlygomis procedūra pradedama nuo HEV elektros energijos kaupimo įtaiso iškrovos;

15.23. jeigu HEV yra grynasis elektrinis režimas, elektros energijos kaupimo įtaisas iškraunamas, kai HEV važiuoja grynuoju elektriniu režimu (bandymų keliu, ant stabdžių stendo ar kt.) pastoviu greičiu, atitinkančiu 70 proc. ± 5 proc. gamintojo nurodyto didžiausio greičio; iškrovos stabdymas įvyksta vienu iš šių atvejų:

15.23.1. kai HEV nebegali važiuoti greičiu, atitinkančiu 65 proc. didžiausio greičio;

15.23.2. kai HEV prietaisai vairuotojui rodo, kad reikia sustabdyti transporto priemonę;

15.23.3. nuvažiavus 100 km;

15.24. jeigu HEV grynojo elektrinio režimo nėra, elektros energijos kaupimo įtaisas iškraunamas HEV važiuojant pastoviu 50 km/val. greičiu arba didžiausiu greičiu elektriniu režimu, kol pradeda veikti degalais varomas HEV variklis; jei HEV negali pasiekti pastovaus 50 km/val. greičio nepaleidus degalais varomo variklio, greitis sumažinamas, kol HEV galės važiuoti mažesniu pastoviu greičiu, nepaleidus degalais varomo variklio, nustatytą laiką arba atstumą (nustato technikos tarnyba ir gamintojas), arba laikantis gamintojo rekomendacijos; degalais varomas variklis sustabdomas per 10 sekundžių nuo automatinio paleidimo;

15.25. prieš atliekant bandymus, turi būti atliktas HEV kondicionavimas, todėl HEV laikoma patalpoje, kurioje palaikoma pastovi 293–303 K (20–30 °C) temperatūra; šis kondicionavimas trunka mažiausiai šešias valandas ir tęsiasi tol, kol variklio alyvos ir, jeigu yra, aušinimo skysčio temperatūra nuo patalpos temperatūros skirsis ne daugiau kaip ± 2 K, visiškai įkrovus elektros energijos kaupimo įtaisą, kaip nurodyta šio priedo 15.26 punkte;

15.26. kondicionuojant, elektros energijos kaupimo įtaisas įkraunamas pagal šio priedo priede II skyriaus 16.6–16.7 punktuose nurodytą metodiką;

15.27. bandymo metu HEV paleidžiama vairuotojui skirtomis įprastomis priemonėmis; pirmasis ciklas prasideda variklio paleidimo procedūra;

15.28. bandymo metu galima taikyti vieną iš šių metodikų:

15.28.1. mėginiai imami prieš HEV paleidimą arba ją paleidus ir baigiami imti, kaip nurodyta Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 1 ar 1a priedėliuose nustatytoje bandymo metodikoje;

15.28.2. mėginiai imami prieš pradedant HEV paleidimą arba ją paleidus ir imami per kelis pakartotinius bandymų ciklus; mėginiai baigiami imti pasibaigus galutiniam tuščiosios eigos periodui, kai, remiantis toliau apibrėžtais kriterijais, elektros energijos kaupimo įtaisas yra mažiausiai įkrautas (mėginių atrankos pabaiga);

elektros balansu Q [Ah], matuojamu pagal šio priedo priede I skyriaus nurodytą metodiką, remiamasi siekiant nustatyti, kada elektros energijos kaupimo įtaisas yra mažiausiai įkrautas; laikoma, kad elektros energijos kaupimo įtaisas yra mažiausiai įkrautas bandymo ciklo N metu, jei elektros balansas bandymo ciklo N+1 metu neviršija 3 proc. iškrovimo, išreikšto elektros energijos kaupimo įtaiso vardinės talpos (Ah) procentine dalimi esant didžiausiai įkrovai;

gamintojo prašymu galima atlikti papildomus bandymo ciklus, o jų rezultatus įtraukti į skaičiavimus, nurodytus šio priedo 15.31 ir 15.32 punktuose (su sąlyga, kad sukauptosios elektros energijos iškrova kiekvienu papildomu bandymo ciklu, palyginti su ankstesniu ciklu, būtų mažesnė); tarp ciklų leidžiama atlikti 10 minučių trukmės karštąjį kondicionavimą;

15.29. HEV turi važiuoti taip, kaip nurodyta Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 1 ar 1a priedėliuose nustatytoje bandymo metodikoje;

15.30. išmetamosios dujos analizuojamos vadovaujantis Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 1 ar 1a priedėliuose nustatyta bandymo metodika;

15.31. A sąlygomis mišriojo ciklo rezultatai registruojami kaip m1; jeigu bandymai atliekami pagal šio priedo 15.28.1 punktą, tai m1 – vieno užbaigto ciklo rezultatas, išreikštas gramais, jeigu bandymai atliekami pagal šio priedo 15.28.2 punktą, tai m1 – užbaigtų N ciklų rezultatų suma, išreikšta gramais:

m1 = SUM(1, ..., N) mi ;

15.32. A sąlygomis visų išmetamųjų teršalų vidutinė masė g/km (M1) apskaičiuojama taip:

M1 = m1 / Dtest1 (Dtest1 – bandymo metu, nuvažiuotas bendras faktinis atstumas);

15.33. atliekant bandymus B sąlygomis, jeigu HEV gali veikti įvairiais hibridiniais režimais (pvz., sportiniu, ekonomišku, miesto, papildomu miesto ir pan.), veikimo režimo jungiklis nustatomas taip, kad HEV važiuodama veiktų hibridiniu režimu, kuriuo degalų sunaudojama daugiausiai, kaip numatyta šio priedo 15.20 punkto lentelės (3) pastaboje;

15.34. B sąlygomis procedūra pradedama nuo HEV elektros energijos kaupimo įtaiso iškrovos ir atliekama, kaip numatyta šio priedo 15.22–15.24 punktuose.

15.35. prieš atliekant bandymus, turi būti atliktas HEV kondicionavimas, todėl HEV laikoma patalpoje, kurioje palaikoma pastovi 293–303 K (20–30 °C) temperatūra; šis kondicionavimas trunka mažiausiai šešias valandas ir tęsiasi tol, kol variklio alyvos ir, jeigu yra, aušinimo skysčio temperatūra nuo patalpos temperatūros skirsis ne daugiau kaip ± 2 K;

15.36. bandymo metu HEV paleidžiama vairuotojui skirtomis įprastomis priemonėmis; pirmasis ciklas prasideda variklio paleidimu;

15.37. mėginiai imami prieš HEV paleidimą arba ją paleidus ir baigiami imti, kaip nurodyta Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 1 ar 1a priedėliuose nustatytoje bandymo metodikoje;

15.38. HEV turi važiuoti taip, kaip nurodyta Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 1 ar 1a priedėliuose nustatytoje bandymo metodikoje;

15.39. išmetamosios dujos analizuojamos vadovaujantis Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 1 ar 1a priedėliuose nustatyta bandymo metodika;

15.40. B sąlygomis mišriojo ciklo rezultatai registruojami kaip m2; visų išmetamųjų teršalų vidutinė masė g/km (M2) apskaičiuojama taip:

M2 = m2 / Dtest2 (Dtest2 – bandymo metu nuvažiuotas bendras faktinis atstumas);

15.41. jeigu bandymai atliekami pagal šio priedo 15.28.1 punktą, ribinės vertės apskaičiuojamos taip:

M = (De x M1 + Dav x M2) / (De + Dav):

M – vieną kilometrą nuvažiavusios HEV išmetamųjų teršalų masė gramais;

M1 – vieną kilometrą nuvažiavusios HEV išmetamųjų teršalų vidutinė masė gramais, kai elektros energijos kaupimo įtaisas visiškai įkrautas;

M2 – vieną kilometrą nuvažiavusios HEV išmetamųjų teršalų vidutinė masė gramais, kai elektros energijos kaupimo įtaisas yra mažiausiai įkrautas (didžiausia iškrova);

De – HEV elektrinė rida pagal šio priedo priede II skyriaus nurodytą metodiką;

Dav – vidutinis atstumas, kurį B sąlygomis HEV nuvažiuoja nuo vieno elektros energijos kaupimo įtaiso įkrovimo iki kito įkrovimo:

4 km, jei tai 1 kategorijos motociklas (variklio darbinis tūris < 150 cm3);

6 km, jei tai 2 kategorijos motociklas (variklio darbinis tūris ≥ 150 cm3, Vmax < 130 km/val.);

10 km, jei tai 3 kategorijos motociklas (variklio darbinis tūris ≥ 150 cm3, Vmax > 130 km/val.);

15.42. jeigu bandymai atliekami pagal šio priedo 15.28.2 punktą, ribinės vertės apskaičiuojamos taip:

M = (Dovc x M1 + Dav x M2) / (Dovc + Dav):

M – vieną kilometrą nuvažiavusios HEV išmetamųjų teršalų masė gramais;

M1 – vieną kilometrą nuvažiavusios HEV išmetamųjų teršalų vidutinė masė gramais, apskaičiuota pagal šio priedo 15.10 punktą, kai elektros energijos kaupimo įtaisas visiškai įkrautas;

M2 – vieną kilometrą nuvažiavusios HEV išmetamųjų teršalų vidutinė masė gramais, apskaičiuota pagal šio priedo 15.40 punktą, kai elektros energijos kaupimo įtaisas yra mažiausiai įkrautas (didžiausia iškrova);

Dovc – HEV, įkraunamai iš išorės (OVC), sritis pagal šio priedo priede II skyriaus nurodytą metodiką;

Dav – vidutinis atstumas, kurį B sąlygomis HEV nuvažiuoja nuo vieno elektros energijos kaupimo įtaiso įkrovimo iki kito įkrovimo:

4 km, jei tai 1 kategorijos motociklas (variklio darbinis tūris < 150 cm3);

6 km, jei tai 2 kategorijos motociklas (variklio darbinis tūris ≥ 150 cm3, Vmax < 130 km/val.);

10 km, jei tai 3 kategorijos motociklas (variklio darbinis tūris ≥ 150 cm3, Vmax > 130 km/val.);

15.43. HEV, įkraunamai iš vidaus (NOVC) be veikimo režimo jungiklio, atliekamas bandymas, HEV važiuojant hibridiniu režimu pagal Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus I priedo nustatytą bandymo metodiką;

15.44. HEV turi važiuoti taip, kaip nurodyta Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 1 ar 1a priedėliuose nustatytoje bandymo metodikoje;

15.45. HEV, įkraunamai iš vidaus (NOVC) su veikimo režimo jungikliu, atliekamas bandymas, HEV važiuojant hibridiniu režimu, pagal Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus I priedo nustatytą bandymo metodiką; jeigu yra keletas hibridinių režimų, bandymas atliekamas režimu, kuris automatiškai nustatomas paleidimo raktelį pasukus į įjungimo padėtį; remdamasi gamintojo pateikta informacija, technikos tarnyba garantuoja, kad visi hibridiniai režimai atitinka nustatytas ribines vertes;

15.46. HEV važiavimas turi būti atliekamas taip, kaip nurodyta Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 1 ar 1a priedėliuose nustatytoje bandymo metodikoje;

16. II tipo bandymas HEV atliekamas pagal Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 2 priedėlio nustatytą bandymo metodiką.

17. HEV bandymai A sąlygomis turi būti atliekami du kartus, kai akumuliatoriai yra labiausiai įkrauti, ir B sąlygomis, kai akumuliatoriai yra mažiausiai įkrauti.

18. Laikoma, kad šių Taisyklių 5 priede nustatyta garso lygio ribinė vertė nepažeidžiama, jeigu A sąlygomis keturių rezultatų vidutinis dydis ir B sąlygomis keturių rezultatų vidutinis dydis neviršija didžiausio kategorijos, kuriai priklauso išbandoma HEV, leidžiamo ribinio lygio.

 

_________________

 

Dviračių ar triračių motorinių transporto

priemonių tam tikrų sudėtinių dalių ir jų

charakteristikų tipo patvirtinimo taisyklių

4 priedo priedas

 

HEV MATAVIMO METODAI

 

I. HEV, ĮKRAUNAMAI IŠ IŠORĖS (OVC), IR HEV, ĮKRAUNAMAI IŠ VIDAUS (NOVC), AKUMULIATORIAUS ELEKTROS BALANSO MATAVIMO METODAS

 

1. Atliekant 4 priedo 15.1–15.46 punktuose aprašytus bandymus, akumuliatoriaus srovė matuojama naudojant gnybtinį arba uždaromąjį srovės keitiklį. Srovės keitiklio (t. y. srovės jutiklio be duomenų priėmimo įrangos) tikslumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 proc. išmatuotosios vertės arba 0,1 proc. didžiausiosios skalės vertės. Šiam bandymui neturi būti naudojami OEM diagnostiniai testeriai.

2. Srovės keitiklis montuojamas ant vieno iš laidų, tiesiogiai sujungtų su akumuliatoriumi. Jei įmanoma, gamintojai HEV įrengia reikiamus, saugius ir pasiekiamus prijungimo taškus, kad išorine matavimo įranga būtų galima lengvai išmatuoti akumuliatoriaus srovę. Jeigu to padaryti neįmanoma, gamintojas privalo padėti technikos tarnybai įrengti priemones, kuriomis srovės keitiklis anksčiau aprašytu būdu galėtų būti prijungtas prie laidų, prijungtų prie akumuliatoriaus.

3. Srovės keitiklio išvesties duomenys registruojami ne mažesniu kaip 5 Hz imčių dažniu. Išmatuotoji srovė integruojama pagal laiką ir gaunama išmatuotoji Q vertė ampervalandėmis (Ah).

4. Temperatūra jutiklio vietoje matuojama ir registruojama tokiu pat imčių dažniu kaip ir srovė, kad ta verte būtų galima pasinaudoti srovės keitiklio ir, jei tinka, srovės keitiklio išvesties duomenims konvertuoti, siekiant kompensuoti naudojamo įtampos keitiklio slinktį.

5. Techninei tarnybai pateikiamas matavimo prietaisų (nurodomas gamintojas, modelio Nr., serijos Nr.), kuriuos gamintojas naudojo siekdamas nustatyti, kada, taikant 4 priedo 15.1–15.42 punktuose nurodytą bandymo metodiką, akumuliatorius buvo mažiausiai įkrautas, sąrašas ir paskutinio prietaisų kalibravimo datos (kai taikoma).

6. Akumuliatoriaus srovė pradedama matuoti prasidedant bandymui, o baigiama iškart po to, kai HEV pabaigia visą važiavimo ciklą.

 

II. HIBRIDINE ELEKTRINE JĖGOS PAVARA VAROMŲ HEV ELEKTRINĖS RIDOS IR HIBRIDINE ELEKTRINE JĖGOS PAVARA VAROMŲ HEV, ĮKRAUNAMŲ IŠ IŠORĖS (OVC), RIDOS MATAVIMO METODAS

 

7. Atliekant šioje dalyje aprašytą bandymo metodą, galima matuoti hibridine elektrine jėgos pavara varomų HEV, įkraunamų iš išorės (OVC), elektrinę ridą (km). Šio bandymo metu matavimo parametrai, vienetai ir tikslumas turi būti tokie:

 

Parametras

Vienetas

Tikslumas

Skiriamoji geba

Laikas

s

+/– 0,1 s

0,1 s

Atstumas

m

+/– 0,1 proc.

1 m

Temperatūra

°C

+/– 1 °C

1 °C

Greitis

km/val.

+/– 1 proc.

0,2 km/val.

Masė

kg

+/– 0,5 proc.

1 kg

Elektros balansas

Ah

+/– 0,5 proc.

0,3 proc.

 

8. HEV padangos aplinkos temperatūros sąlygomis pripučiamos iki gamintojo nurodyto slėgio.

9. Mechaninių judančių dalių alyvos klampumas turi atitikti HEV gamintojo specifikaciją.

10. Apšvietimo ir šviesos signalizavimo bei pagalbiniai įtaisai išjungiami, išskyrus tuos, kurie būtini bandymams atlikti ir HEV eksploatuoti dienos metu.

11. Visos kitiems tikslams nei trauka skirtos elektros energijos kaupimo sistemos įkraunamos iki gamintojo nurodyto didžiausio lygio.

12. Jeigu akumuliatoriai naudojami už aplinkos temperatūrą aukštesnės temperatūros sąlygomis, vairuotojas turi laikytis HEV gamintojo rekomenduojamos metodikos, kurią taikant palaikomos normaliosios akumuliatoriaus temperatūros ribos. HEV gamintojo atstovas turi turėti galimybę patvirtinti, kad akumuliatoriaus šiluminio valdymo sistema nėra išjungta ar sumažinta galia.

13. Bandomoji HEV su joje įrengtais akumuliatoriais per savaitę iki bandymo turi būti nuvažiavusi ne mažiau kaip 300 km.

14. Kai bandymai atliekami lauko sąlygomis, aplinkos oro temperatūra turi būti 5–32 °C. Atliekant bandymus patalpose oro temperatūra turi būti 20–30 °C.

15. Bandymas susideda iš šių etapų:

15.1. akumuliatoriaus pradinio įkrovimo;

15.2. ciklo atlikimo ir elektrinės ridos matavimo.

Jeigu transporto priemonę reikia perkelti, tarp etapų ji nustumiama į kitą bandymo vietą (neatliekant regeneracinio įkrovimo).

16. Akumuliatoriaus pradinį įkrovimą sudaro šios procedūros:

16.1. pradinis akumuliatoriaus įkrovimas – pirmasis akumuliatoriaus įkrovimas, pristačius HEV į bandymo vietą;

16.2. jeigu sujungiami ir vienas po kito atliekami keli bandymai ar matavimai, pirmąjį kartą HEV įkraunama atliekant pradinį akumuliatoriaus įkrovimą, vėliau HEV įkraunama taikant šio priedo 16.6 punkte aprašyto įprasto naktinio įkrovimo metodiką;

16.3. HEV, įkraunamai iš išorės (OVC) be veikimo režimo jungiklio, gamintojas sudaro matavimo sąlygas, kai HEV važiuoja grynuoju elektriniu režimu. Procedūra pradedama HEV elektros energijos kaupimo įtaiso iškrovimu, kai važiuojama pastoviu 50 km/val. greičiu, kol pradeda veikti degalais varomas HEV variklis, arba jeigu HEV negali pasiekti pastovaus 50 km/val. greičio, nepaleidus degalais varomo variklio, greitis mažinamas, kol HEV galės važiuoti mažesniu pastoviu greičiu, nepaleidžiant degalais varomo variklio nustatytą laiką arba atstumą (turi nustatyti technikos tarnyba ir gamintojas), arba laikantis gamintojo rekomendacijos; degalais varomas variklis sustabdomas per 10 sekundžių nuo automatinio paleidimo;

16.4. jeigu HEV, įkraunamai iš išorės (OVC) su veikimo režimo jungikliu, yra grynasis elektrinis režimas, elektros energijos kaupimo įtaiso iškrova pradedama, kai HEV važiuoja pastoviu greičiu, atitinkančiu 70 proc. ± 5 proc. didžiausio HEV greičio per 30 min., jungiklį nustačius tik į elektrinio režimo padėtį; iškrovos stabdymas įvyksta vienu iš šių atvejų:

16.4.1. kai HEV negali pasiekti 65 proc. didžiausio 30 min.;

16.4.2. kai standartiniai HEV prietaisai vairuotojui rodo, kad reikia sustabdyti HEV;

16.4.3. nuvažiavus 100 km;

16.5. jeigu grynojo elektrinio režimo HEV nėra, gamintojas sudaro sąlygas matavimams atlikti, kai HEV važiuoja grynuoju elektriniu režimu; elektros energijos kaupimo įtaisas iškraunamas HEV važiuojant pastoviu 50 km/val. greičiu, kol pradeda veikti degalais varomas HEV variklis, arba jeigu HEV negali pasiekti pastovaus 50 km/val. greičio, nepaleidus degalais varomo variklio, greitis mažinamas, kol HEV galės važiuoti mažesniu pastoviu greičiu, nepaleidžiant degalais varomo variklio nustatytą laiką ar atstumą (turi nustatyti technikos tarnyba ir gamintojas), arba laikantis gamintojo rekomendacijos; degalais varomas variklis sustabdomas per 10 sekundžių nuo automatinio paleidimo;

16.6. HEV, įkraunamai iš išorės (OVC), naktinis įkrovimas 20–30 °C aplinkos oro temperatūros sąlygomis atliekamas HEV įkrovikliu, jei jis yra, arba išoriniu gamintojo rekomenduojamu įkrovikliu, laikantis įprasto įkrovimo būdo; naudojant šią metodiką, netaikomos bet kokio tipo specialiosios automatinės ar rankinės įkrovos, pvz., išlyginamoji įkrova ar priežiūros įkrova; gamintojas patvirtina, kad per bandymą neprasidės specialioji įkrovos procedūra;

16.7. įkrovimo pabaiga atitinka 12 valandų trukmės įkrovimą, išskyrus atvejus, kai standartiniai HEV prietaisai vairuotojui rodo, jog elektros energijos kaupimo įtaisas dar nėra visiškai įkrautas; šiuo atveju didžiausias laikas = 3 x nurodytai akumuliatoriaus talpai (Wh) / maitinimo šaltinio (W).

17. Ciklo atlikimo ir elektrinės ridos matavimą sudaro šios procedūros:

17.1. HEV elektrinė rida nustatoma pagal Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 2 punkte aprašytą bandymų seką; pavaros turi būti perjungiamos pagal Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 1 priedėlyje pateiktą metodiką, kol užtikrinamas bandymo pabaigos kriterijų atitikimas;

17.2. važiuojant grynuoju elektriniu režimu, didesniu kaip 50 km/val. greičiu arba gamintojo nurodytu didžiausiu greičiu, kai HEV nepasiekia privalomojo bandymų ciklo pagreičio arba greičio, greičio pedalas nuspaudžiamas visiškai, kol vėl važiuojama atskaitos trajektorija;

17.3. siekiant išmatuoti elektrinę ridą, bandymo pabaigos kriterijų atitikimas užtikrinamas, kai HEV negali važiuoti numatyta trajektorija, važiuodama grynuoju elektriniu režimu, didesniu kaip 50 km/val. greičiu arba gamintojo nurodytu didžiausiu greičiu, kai standartiniai HEV prietaisai vairuotojui rodo, kad reikia sustabdyti transporto priemonę, arba kai elektros energijos kaupimo sistema pasiekia mažiausią įkrovą; tuomet, neliečiant stabdžių pedalo, transporto priemonė sulėtinama atleidžiant greičio pedalą iki 5 km/val., po to sustabdoma stabdžiais;

17.4. atlikus bandymą, tik elektros varikliu nuvažiuotas atstumas De kilometrais, laikomas HEV elektrine rida, kuri suapvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus; kai atliekant bandymą HEV važiuoja ir elektriniu, ir hibridiniu režimu, grynojo elektrinio veikimo režimo trukmė nustatoma matuojant injektoriams arba uždegikliui tiekiamą srovę;

17.5. HEV, įkraunamai iš išorės (OVC), rida nustatoma pagal Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 2 punkte aprašytą bandymų seką; pavarų perjungimas turi būti atliekamas pagal Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus II priedo 1 priedėlyje ar 1a priedėlyje pateiktą metodiką, kol užtikrinamas bandymo pabaigos kriterijų atitikimas;

17.6. žmonių poreikiams užtikrinti tarp bandymo sekų leidžiama daryti ne daugiau nei tris pertraukėles, kurių bendra trukmė negali būti ilgesnė kaip 15 min.;

17.7. siekiant išmatuoti HEV, įkraunamą iš išorės (OVC), ridą, bandymo pabaigos kriterijų atitikimas užtikrinamas, kai akumuliatorius pasiekia mažiausią įkrovą, vadovaujantis šio priedo I skyriuje nustatytais kriterijais; važiuojama, kol pasiekiama galutinė tuščioji eiga;

17.8. atlikus bandymą, bendras nuvažiuotas atstumas Dovc kilometrais, laikomas HEV, įkraunamai iš išorės (OVC), rida, kuri suapvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus.

 

III. ELEKTROS ENERGIJOS KAUPIMO ĮTAISO ĮKROVA HEV, ĮKRAUNAMOS IŠ IŠORĖS (OVC), ATLIEKANT I TIPO BANDYMĄ

 

18. HEV, įkraunamai iš išorės (OVC), I tipo bandymo A sąlyga pavaizduota 1 schemoje:

 

(pav.)

 

1 schema

 

(1) – pradinė elektros energijos kaupimo įtaiso įkrova;

(2) – iškrova pagal 4 priedo 15.2 ir 15.22 punktus;

(3) – įkrova, kondicionuojant pagal 4 priedo 15.4 ir 15.26 punktus;

(4) – bandymas pagal 4 priedo 15.13–15.17 ir 15.27–15.32 punktus.

 

19. HEV, įkraunamai iš išorės (OVC), I tipo bandymo B sąlyga pavaizduota 2 schemoje:

 

(pav.)

 

2 schema

 

(1) – pradinė įkrova;

(2) – iškrova pagal 4 priedo 15.11 ir 15.34 punktus;

(3) – kondicionavimas pagal 4 priedo 15.12 ir 15.35 punktus;

(4) – bandymas pagal 4 priedo 15.13–15.17 ir 15.36–15.40 punktus.

 

_________________