LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMAS

 

1997 m. spalio 23 d. Nr. 1162

Vilnius

 

Dėl lengvatinių paskolų gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu (Žin., 1992, Nr. 14-378; 1994, Nr. 1-3; 1995, Nr. 20-451, Nr. 39-963), Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. Patvirtinti Lengvatinių paskolų gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, tvarką (pridedama).

2. Nustatyti, kad bankai nurodytąsias paskolas teikia Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo numatytomis sąlygomis.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                        Gediminas Vagnorius

 

 

 

Finansų ministras                                                 Algirdas Šemeta

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1162

 

Lengvatinių paskolų gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti teikimo

iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, tvarka

 

1. Ši tvarka reglamentuoja lengvatinių paskolų gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti (toliau vadinama- lengvatinės paskolos) teikimą iš bankų kredito išteklių ir yra privaloma miestų ir rajonų savivaldybėms, Finansų ministerijos skelbto konkurso būdu atrinktiems bankams, kurie iš savo kredito išteklių sutinka teikti kreditą fiziniams asmenims ir pagal šią tvarką paskolas gaunantiems gyventojams. Konkurso būdu parenkant banką, įvertinama jo siūloma palūkanų norma, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į rezidentų terminuotų indėlių (litais) vidutinę svertinę metinių palūkanų normą.

2. Tiesiogines lengvatinių paskolų teikimo operacijas atlieka ir paskolų grąžinimo riziką (išskyrus dėl valstybės garantuotos paskolos dalies) prisiima paskolas teikiantys bankai arba bankų skyriai (toliau vadinama - bankai).

3. Lengvatinės paskolos teikiamos laikotarpiui iki 25 metų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nustatytas normas.

Lengvatinės paskolos teikiamos piliečiams, kurie turi sukaupę pradinį įnašą, sudarantį 10 procentų už paskolą įsigyjamo gyvenamojo namo, buto vertės.

4. Lengvatinės paskolos piliečiams teikiamos už 5 procentų metines palūkanas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kiekvienų metų pradžioje gali patikslinti palūkanų indeksavimo koeficientą.

5. Palūkanų norma už paskolą nustatoma prie Lietuvos banko skelbiamos bankų praėjusio ketvirčio rezidentų terminuotų indėlių (litais) vidutinės svertinės metinių palūkanų normos pridėjus konkurso metu nustatytą šios normos procentą. Skirtumas tarp Finansų ministerijos suderintų su banku rinkos palūkanų ir lengvatinių palūkanų padengiamas iš Bendrojo paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondo, Finansų ministerijai ir bankui sudarius sutartį dėl lengvatinių paskolų teikimo einamaisiais metais.

6. Miestų ir rajonų savivaldybės, suderinusios su Statybos ir urbanistikos ministerija, kasmet iki liepos 1 d. pateikia Finansų ministerijai duomenis apie tai, kiek lengvatinių paskolų reikės kitais metais.

7. Finansų ministerija kasmet iki rugpjūčio 1 d. organizuoja lengvatinio kreditavimo konkursą, kuriame dalyvauja bankai, norintys teikti lengvatines paskolas.

8. Priėmus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo įstatymą, Finansų ministerija kartu su Statybos ir urbanistikos ministerija parengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl lengvatinių paskolų gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti metinio limito nustatymo miestų ir rajonų savivaldybėms. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus šį nutarimą, Finansų ministerija, suderinusi su Statybos ir urbanistikos ministerija, praneša miestų ir rajonų savivaldybėms lengvatinių paskolų metinio limito (suskirstyto ketvirčiais) dydžius.

9. Miestų ir rajonų savivaldybės, laikydamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų paskolų limitų ir atsižvelgdamos į piliečių finansines galimybes grąžinti paskolas, priima sprendimus dėl paskolų paskirstymo piliečiams, įtrauktiems į savivaldybių sudarytas apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis eiles. Šiuos savo sprendimus savivaldybės pateikia Finansų ministerijai ir bankams, kurie teikia paskolas.

Sprendime, kuriame miesto ar rajono savivaldybė rekomenduoja bankui teikti lengvatinę paskolą, turi būti nurodyti piliečio, kuriam skiriama lengvatinė paskola, identifikavimo duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris, paso išdavimo data bei vieta, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas), šeimos dydis, nuosavybės teise turimų gyvenamųjų patalpų sąlyginis ir bendrasis plotas, kredituojamas bendrasis naudingasis plotas ir paskolos limitas.

Sprendime dėl socialiai remtino piliečio nurodomos papildomos lengvatos, kurios jam priklauso.

10. Miesto ar rajono savivaldybė registruotu laišku praneša piliečiui apie sprendimą skirti tais metais jam lengvatinę paskolą pagal šią tvarką ir nurodo kreditavimo sąlygas. Norėdamas paimti paskolą, pilietis gali kreiptis į banką per 20 dienų nuo registruoto laiško gavimo. Jeigu pilietis per 20 dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos (t.y. nuo savivaldybei pateiktame pašto pranešime nurodytos laiško įteikimo piliečiui dienos) nesikreipia į banką su rašytiniu prašymu dėl paskolos paėmimo, laikoma, kad pilietis šiuo metu atsisako jam teikiamos lengvatinės paskolos. Miesto ar rajono savivaldybė priima sprendimą dėl nepanaudoto paskolos limito skyrimo kitiems piliečiams, įtrauktiems į savivaldybės sudarytą apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis eilę.

11. Galutinį sprendimą suteikti paskolą ir paskolos grąžinimo riziką prisiima bankas. Jis teikia paskolas piliečiams pagal banko įstaigų bei paskolos gavėjų pasirašytas ir notaro patvirtintas paskolos sutartis.

12. Bankas, remdamasis sutartimis, sudarytomis su Finansų ministerija, ir jose išdėstytomis sąlygomis, praneša šiai ministerijai ataskaitinio ketvirčio paskutinio mėnesio pabaigos duomenis - piliečių, kurie pagal šią tvarką ima paskolą, įsiskolinimo bankui dydį, suderintą su miestų ir rajonų savivaldybėmis, ir lėšų sumą, kurios reikia rinkos bei lengvatinių palūkanų skirtumui padengti.

Bankas sudarytose su miestų ir rajonų savivaldybėmis sutartyse nurodytu laiku praneša savivaldybėms, kiek lėšų reikia pervesti iš vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų socialiai remtinų piliečių, turinčių teisę į papildomas lengvatas, lengvatoms apmokėti.

13. Finansų ministerija, šios tvarkos 12 punkte nustatyta tvarka gavusi duomenis, ketvirčiui pasibaigus per 15 dienų perveda bankui iš Bendrojo paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondo lėšas rinkos bei lengvatinių palūkanų skirtumui padengti, o miestų ir rajonų savivaldybės - socialiai remtinų piliečių, turinčių teisę į papildomas lengvatas, lengvatoms apmokėti.

14. Bankas raštu pateikia informaciją miestų ir rajonų savivaldybėms apie piliečius, kuriems suteikiama paskola, taip pat apie piliečius, kuriems bankas motyvuotai atsisakė teikti paskolą, ir piliečius, kurie dėl tam tikrų priežasčių raštu atsisakė imti paskolą.

15. Miesto ar rajono savivaldybė, gavusi iš banko sąrašą piliečių, pasinaudojusių valstybės parama iš banko išteklių, išbraukia juos iš eilės valstybės paramai gauti ir įrašo juos į sąrašą piliečių, pasinaudojusių valstybės parama.

Jeigu bankas motyvuotai atsisakė teikti piliečiui paskolą iš savo kredito išteklių dėl nepakankamų piliečio pajamų, savivaldybė pasiūlo pakeisti paramos jam formą arba laukti, kol piliečio finansinė būklė atitiks banko keliamus reikalavimus.

16. Kai lengvatinė paskola suteikiama gyvenamajam namui, butui pirkti, pirkėjas su pardavėju sudaro namo, buto pirkimo sutartį.

Sutartyje įrašoma sąlyga, kad pirkėjas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties patvirtinimo turi įkeisti bankui iš šios paskolos įsigytą namą, butą, sudarydamas su banku turto įkeitimo sutartį.

Paskolos suteikimo sąlygos nurodomos paskolos sutartyje, kurią pasirašo paskolą teikiantis bankas ir paskolos gavėjas. Sutartyje nurodoma, kiek nuosavų lėšų panaudos pirkėjas, taip pat įrašoma suteikiamos paskolos suma.

Visas sutartis (paskolos sutartį, namo, buto pirkimo sutartį, turto įkeitimo sutartį) patvirtinus notarų biure ir namo, buto pirkimo bei turto įkeitimo sutartis įregistravus teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, bankas perveda paskolos sutartyje įrašytą lėšų sumą į namo, buto pirkimo sutartyje nurodytą pardavėjo sąskaitą.

Paskola individualiam gyvenamajam namui statyti išduodama dalimis įkeičiant bankui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir (arba) statomo namo dalį.

Paskolos gavėjas privalo pateikti bankui teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymą apie statinio vertę. Pažymėjimas turi būti išduotas ne vėliau kaip per mėnesį nuo piliečio kreipimosi dienos, netaikant padidinto mokesčio tarifo.

Bankas sumoka tik už atliktus statomame name statybos darbus bei įsigytas medžiagas, piliečiui nustatytąja tvarka pateikus reikiamus dokumentus.

Statant ūkio būdu, išlaidos apmokamos pateikus tuos darbus patvirtinančius dokumentus.

Paskolos piliečiams grynais pinigais neišmokamos.

17. Jeigu paskola piliečiui suteikiama nepagrįstai dėl banko kaltės, palūkanų skirtumas nemokamas. Nustačius, kad palūkanų skirtumas jau sumokėtas, bankas sumokėtą palūkanų skirtumą grąžina į Bendrąjį paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondą.

Jeigu suteikta paskola naudojama ne pagal paskirtį arba pažeidžiant paskolos sutartyje nurodytas kreditavimo sąlygas, taip pat paaiškėjus, kad paskola pasinaudojo pilietis, neturėjęs teisės į valstybės paramą, nutraukiama valstybės garantija dėl šios paskolos sutarties, ir ji neįskaitoma į miesto ar rajono savivaldybės lengvatinių paskolų metinį limitą, o bankas, remdamasis su Finansų ministerija sudaryta sutartimi, išieško iš piliečio, gavusio paskolą, kompensuotų palūkanų skirtumų sumą ir perveda ją į Bendrąjį paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondą.

Jeigu paskola piliečiui suteikiama nepagrįstai dėl miesto ar rajono savivaldybės kaltės, savivaldybė kompensuotų palūkanų skirtumą padengia iš savo lėšų, kurias perveda per paskolą išdavusį banką į Bendrąjį paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondą.

18. Lengvatinė paskola, suteikta gyvenamajam namui, butui pirkti, pradedama grąžinti praėjus vieneriems metams po paskolos gavimo. Lengvatinė paskola, suteikta gyvenamajam namui, butui statyti, pradedama grąžinti ne vėliau kaip praėjus 3 metams nuo pirmosios paskolos sumos išdavimo (lygiomis dalimis kasmet).

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu bankams, laimėjusiems Finansų ministerijos skelbtą lengvatinio kreditavimo konkursą, suteikiama valstybės garantija dėl paskolų, skiriamų pagal savivaldybių rašytinius sprendimus piliečiams, įtrauktiems į savivaldybių sudarytas apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis eiles. Valstybės garantija užtikrina, kad valstybė padengs tik dalį negrąžintos paskolos - ne daugiau kaip 30 procentų. Riziką dėl kitos dalies prisiima paskolą išdavęs bankas.

20. Paskolos gavėjui paskolos sutartyje nustatytu laiku negrąžinus paskolos arba jos dalies ir nesumokėjus palūkanų, bankas išieško šias lėšas įstatymų nustatyta tvarka.

21. Paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos arba jos dalies, bankas tik tuo atveju turi teisę reikalauti, kad Finansų ministerija įvykdytų garantijos sutartyje pasirašytą prievolę, jeigu paskolos gavėjas nevisiškai patenkina banko reikalavimą ir bankas Finansų ministerijos nustatyta tvarka yra pateikęs dokumentais pagrįstą paraišką pervesti lėšas. Įsitikinusi, kad bankas negali patenkinti savo reikalavimo iš paskolos gavėjo, Finansų ministerija sumoka paskolą išdavusiam bankui iš Bendrojo paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondo lėšų 30 procentų skirtumo tarp negrąžintos paskolos sumos ir banko pajamų, gautų pardavus įkeistą turtą.

22. Jeigu Finansų ministerija įvykdo savo įsipareigojimus pagal suteiktą valstybės garantiją (sumoka už pilietį, dėl kurio buvo suteikusi garantiją), ji vėliau gali išreikalauti iš šio asmens visą pinigų sumą, kurią už jį sumokėjo. Gautos lėšos pervedamos į Bendrąjį paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondą.

_____________