LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIO PROKURORO

ĮSAKYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIO PROKURORO 2003 M. BALANDŽIO 11 D. ĮSAKYMO NR. I-47 „DĖL IKITEISMINIO TYRIMO TERMINŲ KONTROLĖS TVARKOS IR REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2007 m. gruodžio 13 d. Nr. I-179

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (Žin., 1994, Nr. 81-1514; 2003, Nr. 42-1919) 4, 14 ir 16 straipsnio 2 dalimi:

1. Pakeičiu Rekomendacijas dėl kaltinamojo akto surašymo, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47 „Dėl ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 39-1805), ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).

2. Šį įsakymą su priedu paskelbti „Valstybės žiniose“ ir prokuratūros interneto tinklalapyje.

 

 

 

GENERALINIS PROKURORAS                                         ALGIMANTAS VALANTINAS

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47

(Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. I-179 redakcija)

 

REKOMENDACIJOS
DĖL KALTINAMOJO AKTO SURAŠYMO IR PERDAVIMO TEISMUI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Galimi tokie ikiteisminio tyrimo pabaigimo būdai: byla perduodama pirmosios instancijos teismui; ikiteisminis tyrimas nutraukiamas; pereinama į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą.

2. Šių rekomendacijų paskirtis reglamentuoti ikiteisminio tyrimo pabaigimą, kai byla perduodama teismui surašant kaltinamąjį aktą. Ikiteisminio tyrimo pabaigimą surašant kaltinamąjį aktą, kaltinamojo akto turinį ir perdavimo teismui procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 218, 219 ir 220 straipsniai.

 

II. PROKURORO VEIKSMAI, GAVUS IKITEISMINIO TYRIMO MEDŽIAGĄ IR ATASKAITĄ

 

3. Prokuroras, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga (tais atvejais, kai pats neatlieka ikiteisminio tyrimo) ir trumpa rašytine ikiteisminio tyrimo pareigūno atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų ataskaita (jeigu tokia yra pateikta), privalo įvertinti, ar yra pagrindas pabaigti ikiteisminį tyrimą. Prokurorui turi būti skiriamas laikotarpis susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ikiteisminio tyrimo pareigūno surašyta ataskaita.

4. Prokuroras per 5 darbo dienas nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos prokuratūroje gavimo privalo įvertinti, ar surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Įsitikinęs, kad tokių duomenų surinkta pakankamai, prokuroras paskelbia (gali pavesti tai atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, jeigu ikiteisminį tyrimą ar daugumą jo veiksmų atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas) įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, jo atstovui, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša (gali pavesti tai atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, jeigu ikiteisminį tyrimą ar daugumą jo veiksmų atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas), kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir kad minėti proceso dalyviai turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Ypatingais atvejais, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo medžiagos sudėtingumą ir apimtį, šį terminą rezoliucija gali pratęsti (ne daugiau kaip iki 5 darbo dienų) prokuroro vadovas.

5. Prokuroras, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nustatęs, kad nėra pagrindo ikiteisminį tyrimą pabaigti kaltinamojo akto surašymu, per 5 darbo dienas priima nutarimą (esant BPK nustatytiems pagrindams) nutraukti ikiteisminį tyrimą arba duoda rašytinius nurodymus atlikti papildomus proceso veiksmus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą grąžina ikiteisminio tyrimo įstaigai. Šį terminą rezoliucija gali pratęsti prokuroro vadovas.

6. Prokuroras susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir įvertinti, ar ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, gali ir ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo medžiaga į prokuratūrą gali būti nesiunčiama, o pavedimas atlikti BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duodamas raštu.

 

III. KALTINAMOJO AKTO SURAŠYMAS

 

7. Surašyti kaltinamąjį aktą, kai yra atlikti BPK 218 straipsnyje numatyti veiksmai, prokuroras privalo per 5 darbo dienas. Šį terminą rezoliucija gali pratęsti prokuroro vadovas. Tuo atveju, kai BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus veiksmus atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kaltinamojo akto surašymo terminas skaičiuojamas nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos gavimo prokuratūroje dienos.

Jeigu proceso dalyviai, susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pateikė prašymus papildyti ar nutraukti ikiteisminį tyrimą, kaltinamojo akto surašymo terminas skaičiuojamas nuo tokių prašymų atmetimo dienos.

8. Kaltinamajame akte, be BPK 219 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikalaujamų duomenų, turi būti nurodomas ne tik teismo pavadinimas, bet ir tikslus adresas.

9. Kaltinamajame akte, be BPK 219 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų įtariamojo duomenų, turi būti nurodoma: įtariamojo gyvenamoji vieta, turimas išsilavinimas, duomenys apie kardomąją priemonę (jei suimtas, kur laikomas).

10. Siekiant nepažeisti įtariamojo teisės į gynybą, BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikalaujamas nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BPK 187 straipsnyje numatyto pranešimo apie įtarimą turinį (neišvardijamos tik įtariamojo teisės). Aprašius nusikalstamą veiką turi būti nurodytas ir BPK 219 straipsnio 1 dalies 5 punkte reikalaujamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnis (jo dalis ir punktas), kuriame numatyta atsakomybė už padarytą veiką. Taip pat turi būti nurodomi duomenys apie nukentėjusįjį (šie duomenys gali būti nurodyti ir pačiame veikos aprašyme); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

11. Pateikiant BPK 219 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, būtina nurodyti bylos tomus ir lapus, kuriuose tie duomenys užfiksuoti. Tokie duomenys galėtų būti: įtariamojo prisipažinimas, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, specialistų išvados ir ekspertizių aktų išvados, kiti duomenys, užfiksuoti proceso veiksmų protokoluose, dokumentai ir daiktai. Turi būti nurodoma tik proceso veiksmų protokoluose ar kituose dokumentuose užfiksuotų duomenų esmė.

12. Jeigu įtariamasis nesutinka su jam pareikštu įtarimu, kaltinamajame akte būtina nurodyti įtariamojo poziciją. Pvz., įtariamasis neigia dalyvavęs darant nusikalstamą veiką; neigia dalyvavęs darant nusikalstamą veiką ir paaiškina, kad jį apšmeižė kitas įtariamasis dėl priešiškų tarpusavio santykių ar pan. Įtariamojo pozicija gali būti nurodyta prieš pateikiant BPK 218 straipsnio 4 dalyje reikalaujamus pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, arba pateikus šiuos duomenis.

13. Kaltinamajame akte nurodomi ir kiti duomenys (duomenys apie civilinį ieškinį, priemonės jam užtikrinti, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvimo vieta).

14. Vykdant BPK 219 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus, turi būti nurodomi ne tik įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, bet ir advokato kontoros adresas.

 

IV. KALTINAMOJO AKTO PERDAVIMAS TEISMUI

 

15. Prokuroras teismui perduoda tik tą surinktą medžiagą, kuri reikalinga nagrinėjant bylą. Teismui perduodama ne tik medžiaga, kuri patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, bet ir medžiaga, kuri įrodo proceso dalyvių teisių užtikrinimą, taip pat visi ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai. Teismui taip pat būtina perduoti visą bylos medžiagą, kuri buvo surinkta įtariamojo, jo gynėjo ar nukentėjusiojo arba jo atstovo prašymu. Likusi neperduota teismui medžiaga sudedama į ikiteisminio tyrimo kontrolės bylą.

16. Jei kaltinamasis yra nepilnametis, teismui būtina perduoti medžiagą apie ištirtas BK 91 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes:

16.1. nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas;

16.2. nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą;

16.3. anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą;

16.4. nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

17. Medžiaga apie socialinę brandą tai: nepilnamečio charakteristika (gaunama iš mokyklos, seniūnijos ar pan.), duomenys apie išsilavinimą, t. y. kiek klasių baigė, ar mokosi, jei taip, kokie mokymosi rezultatai, lankomumas ir pan.

18. Prokuroras teismui atskirai nuo baudžiamosios bylos medžiagos pateikia liudytojų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, adresų sąrašą. Specialistas ir ekspertas į asmenų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, sąrašą įrašomi, jeigu prokuroras nusprendžia, kad jų parodymai būtini specialisto išvadai ar ekspertizės aktui paaiškinti ar papildyti. Toks sąrašas gali būti siunčiamas vienu lydraščiu kartu su kaltinamuoju aktu ir baudžiamosios bylos medžiaga.

19. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamajam įteikiamas pasirašytinai (kaltinamasis pasirašo ant kaltinamojo akto nuorašo kito egzemplioriaus arba pateikia rašytinį pareiškimą apie kaltinamojo akto nuorašo įteikimą).

20. Jeigu kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos, kaltinamasis aktas turi būti išverstas į kaltinamojo gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka. Tokiam kaltinamajam kartu su kaltinamojo akto nuorašu įteikiamas kaltinamojo akto vertimas į gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka.

21. Surašytas kaltinamasis aktas su bylos medžiaga ir lydraščiu, kuriame nurodomos pavardės teisėjų, sprendusių įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavusių procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjusių proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje, ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiami teismui. Lydraštyje taip pat nurodoma įtariamojo laikymo vieta, jeigu įtariamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Vienas lydraščio egzempliorius lieka prokuratūroje.

22. Jeigu įtariamasis suimtas, prokuroras kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga privalo perduoti teismui likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki suėmimo termino pabaigos.

_________________