LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. LIEPOS 24 D. NUTARIMO NR. 799 „DĖL PRIVAČIŲ MIŠKŲ TVARKYMO IR NAUDOJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
2001 m. liepos 12 d. Nr. 905
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 35-1162) 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš dalies pakeisti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 71-1808; 2000, Nr. 32-902), ir išdėstyti juos nauja redakcija (pridedama).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m.
liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 12 d.
nutarimo Nr. 905 redakcija)
PRIVAČIŲ MIŠKŲ TVARKYMO IR NAUDOJIMO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2. Šie nuostatai reglamentuoja miškų ūkio organizavimą privačiuose miškuose, šių miškų naudojimą, atkūrimą, apsaugą, miškotvarkos projektų rengimą, taip pat miško savininkų teises ir pareigas, susijusias su privačių miškų tvarkymu, priežiūra ir naudojimu.
3. Kad racionaliau ir veiksmingiau būtų tvarkomas miškų ūkis, miškų savininkai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jungtis į asociacijas, kooperatyvus, steigti įmones ir organizacijas, kurti tikslinius fondus, kitaip kaupti lėšas miško ūkinei veiklai plėtoti.
4. Privačių miškų savininkams arba jų įsteigtiems kooperatyvams Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais gali būti teikiama pagalba, susijusi su:
5. Privačių miškų savininkams konsultuoti ir mokyti, privačių miškų organizacinėms struktūroms kurtis numatomos lėšos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Specialiųjų bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos. Šios lėšos gali būti skiriamos privačių miškų savininkų savivaldos organizacijoms ir konkretiems darbų vykdytojams, kai vykdomos priemonės atitinka programos tikslus ir prioritetus.
6. Miškų urėdijos ir nacionalinių parkų direkcijos miško savininkams gali teikti mokamas paslaugas, susijusias su miškų naudojimu, atkūrimu ir apsauga (biržių paruošimas, kirtimas, miško atkūrimas ir kita).
Privačių miškų savininkus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir šių nuostatų reglamentuojamais klausimais nemokamai konsultuoja Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir jos teritorinių miškų kontrolės padalinių pareigūnai.
II. PRIVATAUS MIŠKŲ ŪKIO ORGANIZAVIMAS IR MIŠKOTVARKOS PROJEKTAI
7. Miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą. Miškotvarkos projektai sudaromi privačioms miško valdoms. Privalomos vykdyti miškotvarkos projekto dalys yra šios: pagrindinių kirtimų dešimtmečio norma (ją viršyti draudžiama), miško atkūrimas ir aplinkosaugos reikalavimai. Miškotvarkos projektus įgyvendina ir ūkininkauja miškuose jų savininkai.
8. Vykdant miškų urėdijose ir nacionaliniuose parkuose valstybinę miškų inventorizaciją, jų veiklos teritorijoje inventorizuojami ir apskaitomi privatūs miškai. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama, inventorizacijos ir apskaitos duomenys miškų savininkams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikiami nemokamai. Miškotvarkos projektus rengia ir miškų inventorizaciją atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Miškotvarkos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Privačių miškų savininkų užsakymu miškų inventorizacija atliekama ir miškotvarkos projektai rengiami miško savininkų lėšomis.
9. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritoriniai miškų kontrolės padaliniai pagal miškotvarkos projektus arba galiojančius bendruosius miškotvarkos projektus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda leidimus kirsti mišką. Jeigu miškotvarkos projekto nėra, pagrindiniai kirtimai privačiose valdose draudžiami, išskyrus šiuos kirtimus: kai plynais ar neplynais kirtimais kertami inventorizuoti gryni baltalksnynai, drebulynai, gluosnynai ir blindynai, kai mišriuose medynuose nepriklausomai nuo amžiaus neplynais kirtimais kertami baltalksniai, drebulės, gluosniai ir blindės, taip pat kai atliekami plyni sanitariniai kirtimai ir kirtimai iš pribręstančių medynų šių nuostatų 13 punkte nurodytoms reikmėms.
10. Miškų ūkio organizavimo tvarką privačiuose miškuose, kuriems miškotvarkos projektai dar nesudaryti, ir tuose miškuose, kurių grąžinimas savininkams, vykdant žemės reformą, galutinai teisiškai neįformintas, nustato Aplinkos ministerija.
11. Privatūs miškai miškų grupėms priskiriami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Tam tikrų grupių miškuose taikomi šie pagrindinių kirtimų apribojimai:
11.1. II grupės miškuose blogos sanitarinės būklės, sudarkyti stichinių ar biotinių veiksnių medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. Leidžiami visų rūšių ugdymo, sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Kertama ne poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.
II grupės rekreaciniuose miškuose gali būti įrengiami miškotvarkos projektuose ir saugomų teritorijų tvarkymo planuose suprojektuoti rekreaciniai įrenginiai: poilsio aikštelės su miško baldais, laužavietės, pažintiniai takai;
11.2. III grupės miškuose leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 hektarų) plyni pagrindiniai, ugdymo ir sanitariniai kirtimai.
Kai gretimose miško valdose biržės susisiekia, bendras jų plotas negali būti didesnis negu Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytas 5 hektarų biržės plotas, o pavienėse miško valdose pagal miškotvarkos projektus leidžiamas plynų kirtimų biržės plotas iki 3 hektarų.
Pavieniuose iki 5 hektarų laukų apsauginiuose miškuose, nutolusiuose nuo artimiausio miško daugiau kaip per 400 metrų, plyni pagrindiniai kirtimai draudžiami. Ši nuostata netaikoma gryniesiems pušynams, drebulynams, juodalksnynams ir baltalksnynams. Šiuose medynuose plyni pagrindiniai kirtimai leidžiami ne didesnėmis kaip 2 hektarų biržėmis, taikant pušynams 15 metų, o kitų rūšių medynams – 10 metų šliejimo periodą. Pavienis iki 2 hektarų miškas gali būti plynai nukirstas 2 biržėmis, o didesnio ploto – ne mažiau kaip 3 biržėmis;
12. Minimalus medynų pagrindinių kirtimų ir gamtinės brandos amžius (metais) nurodytas lentelėje:
| Vyraujančios medžių rūšys |
IV grupės miškai |
III grupės miškai |
Gamtinės brandos (pagrindinių atkuriamųjų kirtimų II grupės miškuose) amžius |
| Pušis, maumedis, uosis, klevas, guoba |
101 |
111 |
170 |
| Eglė |
71 |
81 |
120 |
| Ąžuolas |
121 |
141 |
200 |
| Beržas, liepa, juodalksnis, skroblas |
61 |
61 |
90 |
| Drebulė (mišrusis medynas plyniems kirtimams) |
41 |
41 |
60 |
| Drebulė (grynasis medynas) |
kirtimo amžius nenustatomas |
60 |
|
| Baltalksnis, gluosnis, blindė |
kirtimo amžius nenustatomas |
50 |
|
Privačiuose III–IV grupės miškuose, kuriuose nėra brandžių ir perbrendusių medynų, miškų savininkams, remontuojantiems, rekonstruojantiems jiems nuosavybės teise priklausančius pastatus ir statantiems pastatus pagal jų užsakymu parengtus ir pateiktus statybos projektus, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka gali būti leidžiami pribręstančių medynų pagrindiniai (plyni ir neplyni) kirtimai (pušų, uosių minimali amžiaus riba – 81 metai, eglių – 61 metai, beržų, juodalksnių – 51 metai), iškertant miško valdoje plyną biržę, kurios bendras plotas – iki 0,5 hektaro. Taip pat gali būti leidžiami ta pačia tvarka rinktiniai pagrindiniai kirtimai, iškertant brandžius ir perbrendusius medžius nebrandžiuose medynuose, o jeigu jų nėra, nebrandžius medžius pribręstančiuose medynuose. Šiuo atveju medyno skalsumas negali likti mažesnis kaip 0,5.
13. Pagrindinių kirtimų dešimtmečio norma nustatoma atsižvelgiant į medynų kirtimų amžių, kirtimo būdą, leistiną biržių plotą, šliejimo laiką, medynų būklę ir gretimas miško valdas.
Pagal nustatytą dešimtmečio kirtimo normą medynai gali būti kertami kasmet, iškertant dešimtadalį normos, per kelis kartus arba iš karto, jeigu dešimtmečio kirtimo normos plotas neviršija 3 hektarų. Jeigu dešimtmečio kirtimo norma yra 3,1 – 6 hektarai, turi būti kertama ne mažiau kaip per 2 kartus; jeigu dešimtmečio kirtimo norma yra 6,1 – 10 hektarų, turi būti kertama ne mažiau kaip per 3 kartus, jeigu dešimtmečio kirtimo norma yra 10,1 ir daugiau hektarų, turi būti kertama ne mažiau kaip per 4 kartus. Šiais atvejais pirmuosius 5 metus iškertama ne daugiau kaip pusė kirtimo normos.
Projektuojant biržes, visais atvejais turi būti laikomasi aplinkos ministro patvirtintų Pagrindinių miško kirtimo taisyklių. Neplynų pagrindinių kirtimų biržių plotas neribojamas. Viršyti dešimtmečiui nustatytą kirtimo normą draudžiama.
III. MIŠKO NAUDOJIMAS IR ATKŪRIMAS
14. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Miško iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miškų ūkio reikmėms (daigynams įrengti, miško ūkiniams keliams tiesti, priešgaisrinėms juostoms, technologiniams proskiebiams, poilsio aikštelėms, medienos sandėliams įrengti, nustatytąja tvarka žvyrui ir smėliui kasti savo ūkio reikmėms ir kita) nėra miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.
15. Leidimus kirsti mišką miško savininkams išduoda Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritoriniai miškų kontrolės padaliniai. Leidimai išduodami ne ilgiau kaip vieneriems metams ir galioja iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Leidimai gali būti pratęsti, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Leidimų išdavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Šie leidimai neprivalomi jaunuolynų (iki 20 metų) ugdymui, rinktiniam sanitariniam kirtimui, kai iškertami tik sausuoliai, vėjavartos ir vėjalaužos, III–IV grupės miškuose miškotvarkos inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų kirtimui, taip pat nepriklausomai nuo amžiaus baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimui neplynais kirtimais šių miško grupių mišriuose medynuose. Šiais atvejais kirstinus medžius gali atrinkti ir pats miško savininkas, tačiau ugdant jaunuolynus negali būti iškertami perspektyvūs pagrindinių rūšių medžiai, o medynų skalsumas negali likti mažesnis kaip 0,6. Kertant neplynais kirtimais mišriuose medynuose baltalksnius, drebules, gluosnius ir blindes, medynų skalsumas po kirtimo negali likti mažesnis kaip 0,5.
Miškų savininkai, turintys miškotvarkos projektus, suprojektuotus retinimus ir einamuosius kirtimus gali vykdyti neatrėžus biržių, gavę leidimą kirsti mišką.
Piliečiams, susigrąžinusiems mišką, jį valdantiems, naudojantiems ir juo disponuojantiems bendrosios nuosavybės teise, leidimas kirsti mišką išduodamas vienas visiems bendraturčiams arba vienam bendraturčiui pagal pateiktą kitų bendraturčių įgaliojimą.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, kertantys privatų mišką, privalo turėti darbo vietoje leidimą kirsti mišką (kopiją), jeigu tiems kirtimams vykdyti leidimai privalomi.
16. Plyno kirtimo biržes atriboti, 16 centimetrų ir storesnius medžius, skirtus pagrindinių kirtimų neplyniems kirtimams, ugdymo ir sanitariniams kirtimams, išskyrus jaunuolynų (iki 20 metų) ugdymą, sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, taip pat III–V grupių miškuose mišriuose medynuose neplynais kirtimais kertamus baltalksnius, drebules, gluosnius, blindes, paženklinti gali valstybiniai miškų pareigūnai ir kiti asmenys Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, turintys teisę vykdyti šiuos darbus. Neplyniems kirtimams atrinktus medžius valstybiniai miškų pareigūnai paženklina įspaudu, o kiti asmenys – asmeniniu žymekliu. Šių žymeklių pavyzdžius, jų išdavimo, registravimo ir naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
Už tai, kad teisingai būtų atrėžtos biržės ir atrinkti kirstini medžiai, atsako šį darbą atlikę asmenys, o už pažeidimus, padarytus vykdant kirtimus, – miško savininkai.
18. Teisės kirsti mišką netenkama, kai gavęs leidimą asmuo miršta, pasibaigia leidimo galiojimo laikas arba Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka už šių nuostatų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių miško kirtimą ir aplinkos apsaugą, pažeidimą leidimas pripažįstamas negaliojančiu.
19. Miško savininkai, laikydamiesi įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, teritorinio planavimo dokumentų reikalavimų, gali naudoti miško išteklius, taip pat mišką rekreacijai.
21. Miško savininkai gali ganyti gyvulius savo miškuose, išskyrus kirtavietes ir kultūrinės ir savaiminės kilmės jaunuolynus iki 20 metų.
22. Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis privačiuose miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kita) miškus ir miškus, kuriuose tai riboja kiti įstatymai, rinkti juose vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus augalus tų rūšių, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija, skinti vaisius, riešutauti, uogauti ir grybauti, laikydamiesi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų.
Dėl svarbių priežasčių (didelis gaisrų pavojus, yra specializuotų ūkio plotų, saugomų objektų, plėtojami miško verslai) savivaldybių vykdomosios institucijos miškų urėdijų ir valstybinių parkų direkcijų ar miško savininkų teikimu gali uždrausti ar apriboti asmenų lankymąsi miške ir vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą.
Prie miškų, kuriuose lankytis uždrausta arba lankymasis apribotas, ribų miško savininkai pastato informacinius ženklus. Miškai (išskyrus medelynus, daigynus, plantacijas, miško želdinius, specializuotus ūkio plotus) negali būti aptveriami.
23. Želdintinos miškų kirtavietės ir degavietės turi būti atkuriamos sėjant arba sodinant jose augavietę atitinkančių rūšių medžius, laikantis aplinkos ministro patvirtintų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai atkuriami ne vėliau kaip per dvejus metus.
Iškirsti ąžuolynai, uosynai, klevynai, liepynai ir pušynai, augę jiems tinkamose augavietėse, turi būti atkurti tų pačių rūšių medžių. Miško atkūrimas ir įveisimas taip pat apima medynų rekonstravimą, želdinių ir žėlinių papildymą, priežiūrą ir apsaugą, kol susiformuoja jaunuolynas. Miškų urėdijos ir nacionalinių parkų direkcijos teikia informaciją apie turimus miško sodmenis ir padeda miško savininkams jais apsirūpinti.
Miškas ne miško žemėje įveisiamas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
IV. MIŠKO SAVININKŲ PAREIGOS
24. Privataus miško savininkas privalo laikytis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir šių nuostatų, kiek tai susiję su privačių miškų tvarkymu ir naudojimu.
25. Miško savininkas privalo:
25.1. saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui;
25.2. atlikti reikiamus priešgaisrinės apsaugos darbus, numatytus miškotvarkos projekte (įrengti ir prižiūrėti priešgaisrines juostas, prižiūrėti kelius, valyti prišiukšlintą mišką ir kita), taip pat pastebėjęs miško gaisrą nedelsdamas informuoti priešgaisrinės apsaugos tarnybas arba valstybinių miškų valdytojus, arba savivaldybę ir gesinti gaisrą savo jėgomis;
25.3. laiku atlikti sanitarinius miško kirtimus, išvežti iš miško pagamintą medieną, informuoti valstybinius miškų pareigūnus apie atsiradusius miško kenkėjų ir ligų židinius;
25.4. per trejus metus dirbtiniu būdu atkurti želdintinas miško kirtavietes, degavietes; žuvusius želdinius ir žėlinius atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus po jų atsiradimo;
25.5. atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus tais būdais, pagal tas technologijas ir tais mechanizmais, kurie padėtų sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, išsaugotų dirvožemio našumą ir biologinę įvairovę (laikydamasis šiame ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų);
V. MIŠKO SAVININKŲ TEISĖS
26. Miško savininkas turi teisę:
26.1. pirkti, parduoti, perduoti neatlygintinai, mainyti, nuomoti, įkeisti miško žemę arba sudaryti kitus sandorius Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
26.2. išnuomoti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka miško plotus medžioklei, poilsiui, mokslo tyrimams, miško išteklių naudojimui;
26.3. pagal tarpusavio susitarimą parduoti ar kitaip leisti gaminti nenukirstą mišką kitiems miško ruošėjams, jeigu yra leidimas kirsti mišką arba vykdomi kirtimai, kuriems leidimo nereikia;
26.4. nemokamai gauti iš Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir jos teritorinių miškų kontrolės padalinių konsultaciją miškų ūkio tvarkymo klausimais;
26.5. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritoriniam miškų kontrolės padaliniui nepagrįstai atsisakius išduoti leidimą kirsti mišką, apskųsti jo sprendimą Aplinkos ministerijai arba teismui;
26.6. naudoti jam priklausantį mišką ir disponuoti juo kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis;
VI. MIŠKŲ BŪKLĖS, NAUDOJIMO, ATKŪRIMO IR APSAUGOS VALSTYBINĖ KONTROLĖ
27. Privačių miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę kontrolę atlieka Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir jos teritoriniai miškų kontrolės padaliniai, taip pat pagal savo kompetenciją – apskrities viršininkas.
28. Atliekant miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę kontrolę, tikrinama:
28.1. ar laikomasi nustatytosios pagrindinių miško kirtimų normos, ar kirtimo būdai ir biržių išdėstymas atitinka miškotvarkos projektą;
28.5. ar laikomasi želdintinų kirtaviečių ir degaviečių atkūrimo termino, kokia šio darbo kokybė, ar jos atkuriamos privalomųjų rūšių medžiais;
VII. ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIŲ NUOSTATŲ PAŽEIDIMUS
30. Miško savininkai, patys pažeidę šių nuostatų reikalavimus ir nevykdantys privalomų miškų naudojimo, atkūrimo ir aplinkosaugos reikalavimų, nurodytų miškotvarkos projektuose, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Kai miško savininkas pagal tarpusavio susitarimą parduoda ar kitaip leidžia gaminti nenukirstą mišką kitiems ruošėjams, jeigu jam išduotas leidimas kirsti mišką arba vykdomi kirtimai, kuriems leidimo nereikia, už pažeidimus, padarytus ruošiant mišką, atsako miško savininkas.
32. Valstybiniams miškų pareigūnams, išdavusiems leidimus kirsti mišką, pažeidžiant šių nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimus, ir asmenims, neteisingai atrėžusiems biržes ar neteisingai atrinkusiems kirstinus medžius, skiriamos tarnybinės, drausminės, administracinės nuobaudos, ir jie traukiami baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.