LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS NOTARŲ RŪMŲ STATUTO NAUJOS REDAKCIJOS PATVIRTINIMO

 

1999 m. sausio 14 d. Nr. 11

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (Žin., 1992, Nr. 28-810; 1998, Nr. 49-1329) 8 straipsnio 4 dalimi,

Tvirtinu Lietuvos notarų rūmų statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1993 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 17 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1994 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 47, 1994 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 52 ir 1996 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 29 redakcija), naują redakciją, priimtą Notarų rūmų 1998 m. lapkričio 21 d. susirinkime (pridedama).

 

 

 

TEISINGUMO MINISTRAS                                                              VYTAUTAS PAKALNIŠKIS


 

PRIIMTA                                                                 PATVIRTINTA

1993 m. vasario 12 d.                                                Lietuvos Respublikos teisingumo

Notarų rūmų susirinkime                                           ministro 1993 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 17

(1998 m. lapkričio 21 d.                                            (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

Notarų rūmų susirinkimo                                          1999 m. sausio 14 d.

nutarimo redakcija)                                                   įsakymo Nr. 11 redakcija)

 

LIETUVOS NOTARŲ RŪMŲ STATUTAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

 

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Notarų rūmų samprata

Visi Lietuvos notarai vienijasi į Notarų rūmus, kurie vykdo notarų savivaldos funkcijas ir atstovauja juose susivienijusiems notarams.

2 straipsnis. Notarų rūmų juridinis statusas ir buveinė

1. Notarų rūmai yra juridinis asmuo, kuris turi antspaudą su savo pavadinimu, savo emblemą, vėliavą ir kitus simbolius.

2. Notarų rūmų buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

3 straipsnis. Notarų rūmų teisinės veiklos pagrindas

1. Notarų veikla grindžiama savivaldos, viešumo ir teisėtumo principais.

2. Notarų rūmai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, potvarkiais bei kitais teisės aktais ir šiuo Statutu.

4 straipsnis. Notarų rūmų veiklos teritorija

1. Notarų rūmų veiklos teritoriją sudaro Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apygardos.

2. Vilniaus apygardos teritorijai priskiriami Vilniaus, Druskininkų ir Visagino miestai, Ignalinos, Molėtų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonai.

3. Kauno apygardos teritorijai priskiriami Alytaus, Birštono, Kauno ir Marijampolės miestai, Alytaus, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Šakių ir Vilkaviškio rajonai.

4. Klaipėdos apygardos teritorijai priskiriami Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestai, Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės ir Tauragės rajonai.

5. Šiaulių apygardos teritorijai priskiriami Šiaulių miestas, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Šiaulių ir Telšių rajonai.

6. Panevėžio apygardos teritorijai priskiriami Panevėžio miestas, Anykščių, Biržų, Kėdainių, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio ir Utenos rajonai.

5 straipsnis. Notarų rūmų statuto priėmimo tvarka

1. Notarų rūmų statutą priima Notarų rūmų susirinkimas ir tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

2. Statutas priimamas, pakeičiamas arba papildomas, jeigu susirinkime dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 notarų ir jeigu už jį atviru balsavimu balsuoja daugiau kaip pusė jame dalyvaujančių notarų.

6 straipsnis. Notarų rūmų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos santykiai

Notarų rūmai, vykdydami savo uždavinius ir funkcijas, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir jai kasmet iki vasario 15 dienos pateikia detalią vykdomosios veiklos ataskaitą.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

 

NOTARŲ RŪMŲ UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

 

7 straipsnis. Notarų rūmų uždaviniai

Notarų rūmai koordinuoja notarų veiklą, rūpinasi notarų teisinės kultūros ir kvalifikacijos kėlimu, gina ir atstovauja notarų interesams valstybinės valdžios ir valdymo institucijose Lietuvos Respublikoje bei užsienyje, rengia teisės aktų projektus notariato klausimais ir teikia juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, įgyvendina kitus Notarų rūmų statute numatytus uždavinius.

8 straipsnis. Notarų rūmų funkcijos

Notarų rūmai, vykdydami savo uždavinius:

1) padeda vykdyti teisinę reformą;

2) kontroliuoja, kad notarai tinkamai atliktų savo pareigas;

3) organizuoja kursus ir seminarus notarų kvalifikacijai kelti, siunčia juos stažuotis;

4) teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai notarų veiklos klausimais;

5) skiria lėšų notarų kvalifikacijos kėlimo reikmėms;

6) gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus;

7) centralizuota tvarka pagamina raštvedybos knygas ir kitus reikmenis;

8) apibendrina notarinę praktiką ir savo išvadas pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai bei informuoja notarus;

9) teikia pašalpas notariato sistemoje dirbusiems ir dirbantiems darbuotojams;

10) teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl notarų ir asesorių skaičiaus, jų priėmimo, atleidimo bei veiklos teritorijos;

11) kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija organizuoja teorinį kandidatų į notarus (asesorių) mokymą;

12) vykdo notarų atestavimą pagal Lietuvos Respublikos notarų kvalifikacijos kėlimo ir atestavimo nuostatus;

13) vykdo kitas Lietuvos Respublikos notariato įstatyme numatytas funkcijas.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

 

NOTARŲ RŪMŲ STRUKTŪRA, VALDYMAS IR VEIKLA

 

9 straipsnis. Notarų rūmų vadovaujantieji ir tvarkantieji organai

Notarų rūmų vadovaujantieji ir tvarkantieji organai yra:

1) Notarų rūmų susirinkimas;

2) Notarų rūmų prezidiumas;

3) Notarų rūmų prezidentas ir viceprezidentas.

10 straipsnis. Notarų rūmų susirinkimo sušaukimo tvarka

1. Aukščiausiasis Notarų rūmų organas yra Notarų rūmų narių susirinkimas, šaukiamas Notarų rūmų prezidiumo nutarimu ne rečiau kaip du kartus per metus. Susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Notarų rūmų narių.

2. Neeilinis Notarų rūmų susirinkimas bet kuriuo metu gali būti sušauktas Notarų rūmų prezidiumo nutarimu arba reikalaujant ne mažiau kaip 1/5 Notarų rūmų narių. Notarų rūmų narių dalyvavimas susirinkime yra privalomas. Nedalyvavimas susirinkime be svarbių priežasčių yra pagrindas iškelti drausmės bylą.

11 straipsnis. Notarų rūmų susirinkimo kompetencija

Notarų rūmų susirinkimas:

1) priima Notarų rūmų statutą, jį keičia ir papildo;

2) nustato pagrindines Notarų rūmų veiklos kryptis;

3) tvirtina metinę ūkinės veiklos sąmatą ir metinę veiklos ataskaitą;

4) nustato Notarų rūmų funkcijoms atlikti iš notarų imamų mokesčių dydį;

5) tvirtina Notarų rūmų prezidiumo narius, išrinktus apygardų notarų Notarų rūmų susirinkimuose, renka Notarų rūmų prezidentą ir viceprezidentą;

6) renka Notarų rūmų revizijos komisiją;

7) tvirtina, keičia, papildo teisės aktus, kurie reglamentuoja visos Respublikos notarų veiklą (Lietuvos Respublikos notarų profesinės etikos (deontologijos) kodeksas, Lietuvos notarų šalpos nuostatai ir t. t.);

8) disponuoja Lietuvos notarų rūmų turtu;

9) renka Notarų garbės teismo du narius.

12 straipsnis. Notarų rūmų susirinkimo protokolas

Notarų rūmų susirinkimo svarstomi klausimai protokoluojami išrinkto sekretoriato. Protokolą pasirašo Notarų rūmų susirinkimo pirmininkas ir sekretoriato nariai.

13 straipsnis. Notarų rūmų susirinkimų nutarimų priėmimo tvarka

Notarų rūmų susirinkimo nutarimai priimami paprastąja balsų dauguma. Nutarimai priimami atviru balsavimu. Slaptas balsavimas gali vykti, jeigu to prašo ne mažiau kaip dvidešimt Notarų rūmų susirinkime dalyvaujančių narių. Balsams skaičiuoti Notarų rūmų susirinkimas išrenka balsų skaičiavimo komisiją iš pirmininko ir dviejų narių.

14 straipsnis. Notarų rūmų prezidiumas

1. Notarų rūmų prezidiumą sudaro prezidentas, viceprezidentas ir nariai. Prezidiumą renka susirinkimas trejų metų laikotarpiui.

2. Notarų rūmų prezidentas, viceprezidentas, Notarų rūmų prezidiumo narys tuo pačiu metu negali būti Notarų garbės teismo, revizijos komisijos nariais.

15 straipsnis. Notarų rūmų prezidento, viceprezidento ir Notarų rūmų prezidiumo narių turėtų išlaidų apmokėjimas

1. Notarų rūmų prezidentui, viceprezidentui ir Notarų rūmų prezidiumo nariams dalyvavimo prezidiumo posėdžiuose, organizuojamuose seminaruose, susirinkimuose išlaidos apmokamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka komandiruotėms apmokėti.

2. Notarų rūmų prezidento potvarkiu gali būti kompensuotos Notarų rūmų prezidento, viceprezidento ir Notarų rūmų prezidiumo narių turėtos reprezentacinės išlaidos pagal Notarų rūmų susirinkimo patvirtintą sąmatą.

3. Notarų rūmų prezidentas, viceprezidentas ir Notarų rūmų prezidiumo nariai už aktyvų dalyvavimą Notarų rūmų veikloje Notarų rūmų visuotinio susirinkimo nutarimu gali būti paskatinti šio statuto 33 straipsnyje numatyta tvarka.

16 straipsnis. Notarų rūmų prezidento ir viceprezidento rinkimo tvarka

1. Notarų rūmų prezidentą ir viceprezidentą renka visuotinis notarų susirinkimas iš pasiūlytų kandidatų slaptu balsavimu trejų metų laikotarpiui.

2. Notarų rūmų prezidentas ir viceprezidentas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvavusių narių.

3. Nesurinkus kandidatams 2/3 balsų, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, gavę daugiausia balsų.

17 straipsnis. Notarų rūmų prezidiumo rinkimo ir tvirtinimo tvarka

1. Notarų rūmų prezidiumo narius renka apygardų notarų susirinkimas: po vieną iš apygardos, išskyrus Vilniaus apygardą, kurioje renkami du Notarų rūmų prezidiumo nariai.

2. Išrinktus prezidiumo narius tvirtina Notarų rūmų susirinkimas trejų metų laikotarpiui.

3. Visuotiniam susirinkimui nepatvirtinus apygardos pasiūlyto kandidato, toje apygardoje organizuojami pakartotiniai rinkimai.

4. Pasibaigus prieš terminą Notarų rūmų prezidiumo nario įgaliojimams, likusiai kadencijos daliai renkamas naujas Notarų rūmų prezidiumo narys šiame straipsnyje numatyta tvarka.

18 straipsnis. Notarų rūmų prezidiumo posėdžio sušaukimas

1. Notarų rūmų prezidiumo posėdį sušaukia prezidentas, pateikdamas Notarų rūmų prezidiumo nariams darbotvarkę prieš savaitę. Notarų rūmų prezidiumas taip pat yra šaukiamas, jeigu trys jo nariai motyvuotu raštu pateikia reikalavimą ir nurodo jame klausimą, kuris turi būti svarstomas, pridėdami nutarimo projektą. Šis reikalavimas privalo būti įvykdytas per penkias dienas.

Notarų rūmų prezidiumo posėdis vyksta laikantis Lietuvos notarų rūmų prezidiumo darbo reglamento.

19 straipsnis. Notarų rūmų prezidiumo kompetencija

Notarų rūmų prezidiumas užtikrina Notarų rūmų susirinkimo nutarimų įgyvendinimą, tvarko Notarų rūmų turtą ir lėšas, rekomenduoja Notarų rūmų susirinkimui nario mokesčio dydį, užtikrinantį normalų Notarų rūmų funkcionavimą, svarsto ir tikslina ataskaitinio pranešimo, pajamų ir išlaidų sąmatos projektus dėl pateikimo juos tvirtinti Notarų rūmų susirinkimui, išklauso Notarų rūmų komisijų ataskaitas apie jų atliktą darbą, vykdo kitas šiame Statute ir Lietuvos Respublikos notariato įstatyme numatytas funkcijas, kurios nepriskirtos Notarų rūmų susirinkimo kompetencijai.

20 straipsnis. Notarų rūmų prezidiumo posėdžių vedimo tvarka

Notarų rūmų prezidiumo posėdyje pirmininkauja Notarų rūmų prezidentas, o jam nesant – viceprezidentas. Nesant Notarų rūmų viceprezidento, jį pavaduoja vyriausias amžiumi Notarų rūmų prezidiumo narys.

21 straipsnis. Balsavimo Notarų rūmų prezidiumo posėdžiuose tvarka

Notarų rūmų prezidiumas turi teisę priimti nutarimą, jei jame dalyvauja daugiau negu pusė prezidiumo narių. Notarų rūmų prezidiumo nutarimai priimami paprastąja balsų dauguma atviru balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Notarų rūmų prezidento balsas.

22 straipsnis. Notarų rūmų prezidiumo nutarimų panaikinimo tvarka

Notarų rūmų prezidiumo nutarimus gali panaikinti Notarų rūmų susirinkimas ar pats Notarų rūmų prezidiumas.

23 straipsnis. Notarų rūmų prezidiumo posėdžio protokolas

1. Posėdžio protokolą Notarų rūmų prezidiumo pavedimu rašo Notarų rūmų prezidiumo narys arba prezidiumo pavedimu Notarų rūmų valdytojas, specialistai.

2. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.

3. Protokolas turi būti pasirašytas ne vėliau kaip po penkių dienų po Notarų rūmų prezidiumo posėdžio.

24 straipsnis. Notarų rūmų prezidiumo nutarimų išsiuntimo tvarka

Notarų rūmų prezidiumo nutarimai dėl turto disponavimo, įstatymų taikymo praktikos ir kitais svarbiais klausimais Notarų rūmų prezidiumo nutarimu išsiunčiami per penkias dienas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir notarams.

25 straipsnis. Notarų rūmų prezidentas

Notarų rūmų prezidentas vadovauja Notarų rūmų veiklai laikotarpiu tarp Notarų rūmų prezidiumo posėdžių ir atstovauja tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Notarų rūmų prezidentas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos notarų rūmų prezidiumo darbo reglamentu.

26 straipsnis. Notarų rūmų prezidento pavadavimas

Nesant Notarų rūmų prezidento, jį pavaduoja viceprezidentas. Nesant Notarų rūmų viceprezidento, jį pavaduoja vyriausiasis amžiumi Notarų rūmų prezidiumo narys.

27 straipsnis. Notarų rūmų prezidento, viceprezidento ir Notarų rūmų prezidiumo nario įgaliojimų sustabdymas bei jų atšaukimas

1. Notarų rūmų prezidento, viceprezidento ir Notarų rūmų prezidiumo nario įgaliojimai Notarų rūmų prezidiumo nutarimu sustabdomi iškėlus jiems baudžiamąją bylą arba pradėjus procesą Notarų garbės teisme. Notarų rūmų prezidentas, viceprezidentas ir Notarų rūmų prezidiumo nariai atsistatydina, jiems sulaukus 65 metų amžiaus, arba jeigu dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių jie yra nepajėgūs atlikti užduočių, susijusių su jų pareigomis.

2. Notarų rūmų prezidentas, viceprezidentas ir Notarų rūmų prezidiumo narys, nepasibaigus kadencijai, gali būti atšaukti iš pareigų 2/3 Notarų rūmų susirinkimo balsų dauguma, blogai atliekant savo pareigas arba pažeidus Lietuvos Respublikos notarų profesinės etikos (deontologijos) kodekso reikalavimus.

28 straipsnis. Notarų rūmų prezidiumo specialistai

1. Notarų rūmų prezidiumas samdo specialistus (konsultantus, referentus, patarėjus ir kt.), kurie tiesiogiai pavaldūs Notarų rūmų prezidiumui ir vykdo jo pavedimus.

2. Notarų rūmų specialistai rašo išvadas dėl teisės aktų ir kitų dokumentų projektų, rengia metodines priemones notarinei praktikai suvienodinti, teikia notarams konsultacijas probleminiais klausimais, padeda Notarų rūmų prezidiumui organizuoti notarų mokymą, dalyvauja Notarų rūmų prezidiumo posėdžiuose.

29 straipsnis. Notarų rūmų valdytojas ir jo sekretoriatas

Notarų rūmų prezidiumas samdo Notarų rūmų valdytoją, finansistą ir techninį personalą. Notarų rūmų valdytojas tvarko Notarų rūmų reikalus, kartu su finansistu pasirašinėja finansinius dokumentus.

30 straipsnis. Notarų rūmų revizijos komisija

Notarų rūmų susirinkimas trejiems metams renka Notarų rūmų revizijos komisiją iš trijų asmenų. Notarų rūmų revizijos komisija, vykdydama savo uždavinius, kasmet atlieka Notarų rūmų finansinės veiklos ir Notarų rūmų susirinkimų nutarimų vykdymo patikrinimą. Notarų rūmų revizijos komisijos veiksmų tvarką ir teises nustato Notarų rūmų revizijos komisijos darbo reglamentas, kurį tvirtina Notarų rūmų susirinkimas.

31 straipsnis. Notarų garbės teismas

1. Notarų garbės teismas, vadovaudamasis Notarų garbės teismo nuostatais, kuriuos tvirtina teisingumo ministras, nagrinėja notarų profesinės etikos ir tarnybinių nusižengimų bylas.

2. Notarų garbės teismą sudaro penki notarai, iš kurių du renkami Notarų rūmų susirinkime, du skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, vieną – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

3. Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka trejus metus.

4. Notarų garbės teismas gali veikti, jeigu į jį yra išrinkta ar paskirta daugiau kaip pusė narių.

32 straipsnis. Notarų rūmų prezidiumo komisijos

1. Notarų rūmų prezidiumas sudaro šias komisijas:

1) profesinio tobulinimo ir notarinės praktikos apibendrinimo;

2) norminių aktų rengimo;

3) ryšių su masinėmis informacijos priemonėmis;

4) personalo klausimais.

2. Komisijos dirba pagal nuostatus, kuriuos tvirtina Notarų rūmų prezidiumas.

3. Notarų rūmų komisijos iš narių tarpo renka komisijų pirmininkus, kurie vadovauja komisijų darbui ir atsiskaito Notarų rūmų prezidiumui.

33 straipsnis. Notarų paskatinimas

1. Už pavyzdingą darbinių pareigų vykdymą ir aktyvų dalyvavimą Notarų rūmų veikloje notaras gali būti paskatintas:

1) pareiškiant Notarų rūmų prezidiumo padėką;

2) apdovanojant Notarų rūmų prezidiumo Padėkos raštu;

3) apdovanojant vertinga dovana;

4) skiriant piniginę premiją.

2. Paskatinimas už pavyzdingą darbą ir aktyvų dalyvavimą Notarų rūmų veikloje skiriamas Notarų rūmų prezidiumo nutarimu.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

 

NOTARŲ RŪMŲ TURTAS IR JO TVARKYMAS

 

34 straipsnis. Notarų rūmų turtas

Notarų rūmų turtą sudaro:

1) nario mokesčiai ir savanoriški notarų įnašai;

2) valstybės (savivaldybių) parama;

3) dovanos, paveldėjimai ir aukos;

4) kitas Notarų rūmų veiklos metu įgytas turtas.

35 straipsnis. Notarų rūmų turtinės teisės

Notarų rūmai, vykdydami savo uždavinius, turi teisę:

1) turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių bankuose;

2) pirkti ar kitais būdais įsigyti turtą, jį parduoti, nuomoti, keisti ar kitaip disponuoti;

3) sudaryti sutartis, skolinti ir skolintis lėšas bei kitą turtą.

36 straipsnis. Notarų rūmų prezidiumo veiklos ataskaita ir ūkio sąmata

Notarų rūmų prezidiumo vardu Notarų rūmų prezidentas kiekvienais metais iki vasario 15 d. pateikia savo veiklos metinę ataskaitą ir kitų metų sąmatą Notarų rūmų susirinkimui tvirtinti.

37 straipsnis. Notarų rūmų nario mokestis

Notarų rūmų funkcijoms atlikti iš notarų imamas nario mokestis, kurio dydį, pasiūlius Notarų rūmų prezidiumui, nustato Notarų rūmų susirinkimas.

38 straipsnis. Notarų rūmų finansinės veiklos patikrinimas

Notarų rūmų finansinės veiklos patikrinimą kasmet atlieka Notarų rūmų revizijos komisija ir patikrinimo aktą pateikia tvirtinti Notarų rūmų susirinkimui. Metinis patikrinimas atliekamas kiekvienų metų sausio mėnesio pirmoje pusėje.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

 

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

39 straipsnis. Notarų rūmų reorganizavimas ir likvidavimas

Notarų rūmai gali būti reorganizuoti ar likviduoti tik Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu.

40 straipsnis. Notarų rūmų turto panaudojimas

Notarų rūmus likvidavus, jų turtas ir sukauptos lėšos panaudojamos įstatymų nustatyta tvarka.

______________