LIETUVOS RESPUBLIKOS IR BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS SUTARTIS DĖL LIETUVOS IR BALTARUSIJOS VALSTYBĖS SIENOS TEISINIO REŽIMO

Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika, toliau – Šalys,

įgyvendindamos 1995 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo principus ir tikslus;

vadovaudamosi siekiu stiprinti abiejų Šalių geros kaimynystės ir draugiškus tarpusavio santykius;

siekdamos nustatyti priemones tinkamam Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos teisiniam režimui palaikyti,

s u s i t a r ė:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

1. Lietuvos ir Baltarusijos valstybės siena (toliau – valstybės siena) – linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, skiriantis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybių teritorijas (sausumą, vandenis, žemės gelmes ir oro erdvę).

2. Valstybės siena, nustatyta 1995 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartyje dėl Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos, vietovėje žymima taip, kaip ji apibrėžta:

Lietuvos ir Baltarusijos Mišrios demarkavimo komisijos demarkavimo dokumentuose;

valstybės sienos ženklo „Mara“, kuris pastatytas Lietuvos Respublikos, Baltarusijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybių sienų sankirtoje ir yra valstybės sienos pradinis ženklas, demarkavimo dokumentuose;

valstybės sienos ženklo „Liudvinavas“, kuris pastatytas Lietuvos Respublikos, Baltarusijos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybių sienų sankirtoje ir yra valstybės sienos galutinis ženklas, demarkavimo dokumentuose;

valstybės sienos demarkavimo dokumentų prieduose ir papildymuose, kurie gali būti sudaryti šios Sutarties galiojimo laikotarpiu.

2 straipsnis

Valstybės sienos teisiniu režimu nustatoma:

1. valstybės sienos priežiūra;

2. valstybės sienos kirtimas asmenims ir transporto priemonėms bei krovinių, prekių ir gyvūnų (toliau – prekės) gabenimas per valstybės sieną, taip pat jų praleidimas per valstybės sieną; laivų įplaukimas į Šalių pasienio vandenis ir buvimas juose; valstybės sienos kirtimas orlaiviais;

3. ūkinė ir kita veikla prie valstybės sienos ir pasienio teritorijoje;

4. pasienio incidentų sureguliavimas.

3 straipsnis

Šioje Sutartyje vartojamos sąvokos:

demarkavimo dokumentai – valstybės sienos demarkavimo žemėlapis, valstybės sienos ženklų protokolai, valstybės sienos aprašas su salų priklausomybės valstybėms lentele, valstybės sienos ženklų koordinačių katalogas su geodezinio tinklo schema ir kiti Šalių pripažinti dokumentai, nustatantys valstybės sienos padėtį;

valstybės sienos apsaugos institucijos – Šalių teisės aktų nustatytos įstaigos (institucijos), kurioms pagal kompetenciją priklauso spręsti valstybės sienos apsaugos klausimus;

valstybės valdymo kompetentingos institucijos – institucijos, kurios pagal Šalių norminius teisės aktus turi teisę nagrinėti šios Sutarties vykdymo klausimus;

valstybės sienos perėjimo punktas – geležinkelio stoties (stotelės), oro uosto (aerodromo) ir upių uosto teritorija, kita specialiai įrengta vieta automobilių ir vandens kelių ruožuose, kurioje atliekama pasienio, muitų ir kitokia kertančių valstybės sieną asmenų, transporto priemonių ir per valstybės sieną gabenamų prekių kontrolė;

pasienio leidimas – leidimas, kurį išduoda vienos Šalies sienos įgaliotinis, suteikiantis teisę kirsti valstybės sieną ir judėti kitos Šalies teritorijoje tiek, kiek tai būtina atliekant darbus ar organizuojant bendras priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti šios Sutarties nuostatas;

pasienio teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija, esanti šalia valstybės sienos, kuriai nustatytas pasienio režimas ir Baltarusijos Respublikos Deputatų tarybos kaimų ir gyvenviečių teritorijos, esančios šalia valstybės sienos;

pasienio juosta – 5 metrų pločio vietovės ruožas į abi puses nuo valstybės sienos, skirtas valstybės sienai ženklinti ir prižiūrėti;

šviesus paros metas – paros metas nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo;

tamsus paros metas – paros metas nuo saulės nusileidimo iki patekėjimo;

pasienio vandenys – upių, upelių ir kitų vandens telkinių ruožai, kuriais eina valstybės siena;

pasienio incidentas – įvykis, susijęs su valstybės sienos teisinio režimo pažeidimu;

pasienio incidento tyrimas – valstybės sienos įgaliotinių atliekamas visapusiškas aplinkybių, susijusių su pasienio incidentu ir jo pobūdžiu, analizavimas, siekiant nustatyti kaltus asmenis bei sureguliuoti šį incidentą;

valstybės sienos pažeidėjai – asmenys, transporto priemonės, laivai ir orlaiviai, kitos plaukiojančios priemonės ir skraidymo aparatai, kitokios techninės priemonės, kurios kerta ar mėgina kirsti valstybės sieną, pažeisdamos nustatytas taisykles.

II SKYRIUS

VALSTYBĖS SIENOS PRIEŽIŪRA

4 straipsnis

1. Valstybės siena sausumos ruožuose, taip pat tose vietose, kuriose ji kerta pasienio vandenis, eina tiesia linija nuo vieno valstybės sienos ženklo iki kito.

2. Pasienio vandenyse valstybės siena eina tiesia, laužyta ar kreiva linija nuo vieno valstybės sienos ženklo iki kito arba nuo vieno demarkuoto taško iki kito.

3. Valstybės sienos, einančios pasienio vandenimis, padėtis nesikeičia pasikeitus jų krantų konfigūracijai ar vandens lygiui, taip pat nukrypus tekančių pasienio vandenų vagai į vieną ar kitą pusę.

4. Jeigu valstybės siena eina pasienio vandenų viduriu, į juose esančius užutėkius (senvages) neatsižvelgiama, pasienio vandenų viduriu tokiais atvejais laikoma ištiesinta linija, vienodai nutolusi nuo ištiesintų abiejų krantų linijų. Tose vietose, kur negalima tiksliai nustatyti kranto linijos, pasienio vandenų viduriu laikomas vandens paviršiaus vidurys esant vidutiniam vandens lygiui.

5. Valstybės siena tiltais ir kitais statiniais, kertančiais pasienio vandenis, eina šių statinių viduriu arba pagal jų technologinę ašį, neatsižvelgiant į tai, kaip valstybės siena eina pasienio vandenimis.

6. Salos pasienio vandenyse teritoriniu požiūriu yra priskirtos vienai kuriai ar abiem Šalims, atsižvelgiant į jų padėtį valstybės sienos atžvilgiu, ir sunumeruotos demarkavimo dokumentuose atskirai kiekvienam vandens objektui.

7. Siekdamos užtikrinti nekintamą tekančių pasienio vandenų vagų padėtį, Šalys, padėdamos viena kitai, imasi priemonių užtikrinti natūraliai pasienio vandenų tėkmei bei tvirtinti jų krantus.

8. Konstatavus, kad tekančių pasienio vandenų vaga dėl gamtos reiškinių pasikeitė, Bendroji komisija nagrinėja ankstesnės vagos atkūrimo galimybę ir tikslingumą.

9. Jei nėra galimybės ar netikslinga atkurti ankstesnę tekančių pasienio vandenų vagą, Bendroji komisija rengia pasiūlymus dėl valstybės sienos padėties pakeitimo, o prireikus, – dėl žemės sklypų, kurie buvo atskirti nuo Šalių teritorijų dėl natūralių tekančių pasienio vandenų vagos pokyčių, tarpusavio kompensavimo.

10. Dokumentai, kuriuose konstatuojami dėl gamtos poveikio įvykę valstybės sienos padėties pokyčiai, įforminami kaip demarkavimo dokumentai ir įsigalioja nuo tada, kai gaunamas paskutinis rašytinis pranešimas, kad baigtos valstybių vidaus procedūros, reikalingos demarkavimo dokumentų įsigaliojimui. Kartu jie pakeičia dalį valstybės sienos demarkavimo dokumentų, kuriuose buvo užfiksuota ankstesnė valstybės sienos padėtis.

11. Jeigu tikrinant valstybės sienos padėtį nustatoma, kad matavimo duomenys, pateikti demarkavimo dokumentuose, nesutampa su duomenimis, gautais atliekant bendrus matavimus vietovėje, ir valstybės sienos ženklų padėtis nepasikeitė, vadovaujamasi matavimo vietovėje duomenimis.

5 straipsnis

1. Bendroji komisija ne rečiau kaip kartą per penkiolika metų nuo šios Sutarties įsigaliojimo, jeigu nė viena Šalis nepareikalauja anksčiau, atlieka valstybės sienos padėties patikrinimą.

2. Dėl valstybės sienos padėties patikrinimo pradžios Šalys iš anksto susitaria diplomatiniais kanalais, kad abi Šalys galėtų atlikti reikiamus parengiamuosius darbus.

6 straipsnis

1. Valstybės sienos padėties tikrinimo, taip pat tekančių pasienio vandenų buvusios vagos atstatymo, jei pakitimai įvyko dėl gamtos poveikio, darbai paskirstomi po lygiai abiem Šalims.

2. Demarkavimo dokumentų parengimo darbai pagal valstybės sienos padėties patikrinimo rezultatus ir tekančių pasienio vandenų buvusios vagos atstatymo darbai paskirstomi atsižvelgiant į Šalių atsakomybę, nustatytą šios Sutarties 8 straipsnio 2 dalyje.

3. Abi Šalys už savo darbų dalį moka atskirai. Atliktų darbų išlaidų sumų sulyginimo klausimas nekeliamas.

7 straipsnis

1. Valstybės sieną vietovėje ženklina šių tipų valstybės sienos ženklai:

1.1. pagrindinis sausumoje statomas valstybės sienos ženklas, kuris susideda iš dviejų vienodo aukščio Šalių sienos stulpų, statomų vienas priešais kitą, paprastai vienodu atstumu nuo valstybės sienos, ir vieno centrinio (poligonometrinio) stulpelio, statomo ant valstybės sienos;

1.2. upių valstybės sienos ženklas, kuris statomas pasienio vandenų krantuose ir susideda iš dviejų vienodo aukščio Šalių sienos stulpų, statomų vienas priešais kitą abiejuose pasienio vandenų krantuose arba vienai Šaliai priklausančiame krante ir kitai Šaliai priklausančioje saloje, arba gretimose salose abiejose valstybės sienos pusėse;

1.3. pereinamasis valstybės sienos ženklas, kuris statomas valstybės sienai pereinant:

1.3.1. iš sausumos į vandenų objektą, susideda iš trijų sienos stulpų ir centrinio (poligonometrinio) stulpelio. Du sienos stulpai ir centrinis (poligonometrinis) stulpelis tarp jų statomi taip pat, kaip ir pagrindinis valstybės sienos ženklas, viename vandenų objekto krante, o trečiasis – statomas vandenų objekto priešingame krante ant menamo valstybės sienos paskutinės tiesiosios tęsinio nuo jos posūkio taško vandenyje, ir vadinamas tos Šalies, kurios valstybės teritorijoje jis pastatytas, krypties sienos stulpu;

1.3.2. iš vieno vandenų objekto į kitą, susideda iš trijų sienos stulpų. Du sienos stulpai statomi vienas priešais kitą abiejuose vieno vandenų objekto krantuose, o trečiasis – statomas kito vandenų objekto priešingame krante, ant menamo valstybės sienos paskutinės tiesiosios tęsinio nuo jos posūkio taško vandenyje, ir vadinamas tos Šalies, kurios teritorijoje jis pastatytas, krypties sienos stulpu;

1.4. ežerų valstybės sienos ženklas yra plūduras, kuris statomas pasienio vandenyse, valstybės sienos posūkio taškuose, taip pat jos tiesiuose ruožuose;

1.5. tarpinis valstybės sienos ženklas, statomas ant valstybės sienos tarp pagrindinių sienos ženklų tose vietose, kuriose sunku vizualiai nustatyti jos padėtį vietovėje, ir susideda iš vieno sienos stulpo, kurio šoninės plokštumos, kaip ir jo piramidės formos viršūnės šoninės plokštumos, dažomos geltona spalva, o priekinės plokštumos apipavidalinamos taip pat, kaip ir Šalių sienos stulpų priekinės plokštumos. Be to, priekinė plokštuma su Lietuvos Respublikos valstybiniais simboliais – į Baltarusijos Respublikos pusę, o priekinė plokštuma su Baltarusijos Respublikos valstybiniais simboliais atsukta į Lietuvos Respublikos pusę;

1.6. specialusis valstybės sienos ženklas, statomas ant valstybės sienos tose vietose, kuriose dėl vietovės ypatumų paženklinti jos padėtį kitų tipų valstybės sienos ženklais neįmanoma, arba siekiant išsaugoti istorijos, gamtos ir kitus paminklus. Specialųjį valstybės sienos ženklą sudaro vienas sienos stulpas, kurio šoninės plokštumos, kaip ir jo piramidės formos viršūnės šoninės plokštumos, dažomos raudona spalva, o priekinės plokštumos apipavidalinamos taip pat, kaip ir Šalių sienos stulpų priekinės plokštumos. Be to, priekinė plokštuma su Lietuvos Respublikos valstybiniais simboliais – į Baltarusijos Respublikos pusę, o priekinė plokštuma su Baltarusijos Respublikos valstybiniais simboliais atsukta į Lietuvos Respublikos pusę;

1.7. valstybės sienų sankirtos ženklas, statomas Lietuvos Respublikos, Baltarusijos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybių sienų sankirtos vietoje bei Lietuvos Respublikos, Baltarusijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybių sienų sankirtos vietoje.

2. Bendrosios komisijos sprendimu valstybės sienai ženklinti gali būti panaudoti kitų tipų sienos ženklai ar jų konstrukcijos, taip pat gali būti pakeista valstybės sienos ženklų elementų forma ir dydžiai.

Sienos stulpų spalvas, plokštelės (skydelio) su valstybės herbo atvaizdu ir valstybės sienos ženklų numeriais formą ir dydį Šalys nustato savarankiškai ir apie tai viena kitą informuoja diplomatiniais kanalais.

3. Ant automobilių kelių ir tiltų valstybės siena žymima baltos spalvos 0,2 m pločio juosta.

8 straipsnis

1. Šalys įsipareigoja prižiūrėti valstybės sienos ženklus taip, kad jų vieta, išvaizda ir forma atitiktų demarkavimo dokumentų ir šios Sutarties nuostatoms.

2. Už valstybės sienos ženklų priežiūrą atsako:

2.1. Baltarusijos Respublika – už sienos stulpus, esančius jos teritorijoje, bei už tarpinių ir specialiųjų valstybės sienos ženklų priekines plokštumas su Baltarusijos Respublikos valstybės simboliais;

2.2. Lietuvos Respublika – už sienos stulpus, esančius jos teritorijoje, bei už tarpinių ir specialiųjų valstybės sienos ženklų priekines plokštumas su Lietuvos Respublikos valstybės simboliais;

2.3. už centrinius (poligonometrinius) stulpelius, ežerų valstybės sienos ženklus (plūdurus), tarpinių ir specialiųjų valstybės sienos ženklų šonines plokštumas:

2.3.1. nuo Lietuvos Respublikos, Baltarusijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybių sienų sankirtos iki sienos ženklo Nr. 0948 – Lietuvos Respublika;

2.3.2. nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0949 iki Lietuvos Respublikos, Baltarusijos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybių sienų sankirtos – Baltarusijos Respublika.

3. Valstybės sienos ženklų, žyminčių Lietuvos Respublikos, Baltarusijos Respublikos ir Latvijos Respublikos, taip pat Lietuvos Respublikos, Baltarusijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybių sienų sankirtas, priežiūros tvarka nustatoma atskiromis tarptautinėmis sutartimis.

9 straipsnis

1. Šalys, padėdamos viena kitai, imasi reikiamų priemonių valstybės sienos ženklams išsaugoti, kad valstybės sienos ženklai ar jų elementai nebūtų perkelti, sugadinti ar prarasti.

2. Šalių valstybės sienos apsaugos institucijos, nustačiusios valstybės sienos ženklo ar jo elementų, už kurių priežiūrą pagal šios Sutarties 8 straipsnį atsako kita Šalis, perkėlimą, sugadinimą, praradimą, informuoja apie tai tos Šalies valstybės sienos apsaugos institucijas.

3. Valstybės sienos ženklo ar jo elementų perkėlimo, sugadinimo ar praradimo atveju jo atstatymas ar remontas nedelsiant atliekamas Šalies valstybės sienos apsaugos institucijos, kuri atsakinga už priežiūrą. Šalies, atliekančios nurodytus darbus, valstybės sienos įgaliotinis privalo apie tai raštu pranešti kitos Šalies valstybės sienos įgaliotiniui ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki darbų pradžios.

Tuo atveju, kai valstybės sienos ženklą ar jo elementus, už kurių priežiūrą atsako viena Šalis, sugadino ar sunaikino kitos Šalies gyventojai arba asmenys, laikinai esantys tos Šalies teritorijoje, ta Šalis dengia išlaidas, susijusias su žalos atlyginimu.

4. Valstybės sienos ženklas ar jo elementai atstatomi ankstesnėje vietoje pagal demarkavimo dokumentus, dalyvaujant Bendrosios komisijos atstovams.

5. Bendrosios komisijos sprendimu atstatant valstybės sienos ženklus ir jų elementus leidžiama keisti jų ankstesnę buvimo vietą, nekeičiant valstybės sienos padėties, ir naujai statyti valstybės sienos ženklus ir jų elementus tose vietose, kuriose užtikrinamas jų išsaugojimas.

6. Apie atliktus darbus atstatant ar pastatant naujoje vietoje valstybės sienos ženklą ar jo elementus Bendroji komisija surašo aktą dviem egzemplioriais lietuvių ir rusų kalbomis.

Dėl kiekvieno naujoje vietoje pastatyto valstybės sienos ženklo ar jo elemento Bendroji komisija per mėnesį sudaro valstybės sienos ženklo protokolą, kuris pagal formą turi atitikti demarkavimo dokumentus ir yra pridedamas prie jų.

7. Prireikus Bendrosios komisijos sprendimu, nekeičiant valstybės sienos padėties, papildomai gali būti statomi valstybės sienos ženklai, įforminant dokumentus šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

10 straipsnis

1. Šalys įsipareigoja užtikrinti valstybės sienos matomumą per visą jos ilgį taip, kad būtų matoma ir vienareikšmiškai suprantama jos padėtis vietovėje. Tam tikslui pasienio juostoje prireikus turi būti pašalinti medžiai, krūmai ir kita augmenija. Medžių, krūmų ir kitos augmenijos valymas pasienio vandenų pakrantėse atliekamas siekiant užtikrinti matomumą tiktai tarp Šalių sienos stulpų, sudarančių vieną ir tą patį valstybės sienos ženklą.

2. Jeigu Šalių valstybės sienos apsaugos institucijos nesusitaria kitaip, pasienio juostoje draudžiama statyti kokius nors statinius, išskyrus tuos, kurie skirti valstybės sienos apsaugai.

3. Kiekviena Šalis atlieka pasienio juostos valymo darbus savo teritorijoje. Apie valstybės sienos priežiūros darbus Šalių valstybės sienos įgaliotiniai informuoja vienas kitą ne vėliau kaip prieš tris dienas iki darbų pradžios.

11 straipsnis

1. Vieną kartą per penkerius metus nuo šios Sutarties įsigaliojimo Šalių valstybės sienos įgaliotiniai organizuoja valstybės sienos ženklų ir pasienio juostos bendras kontrolines apžiūras.

2. Prireikus Šalių valstybės sienos įgaliotiniai gali organizuoti papildomas bendras kontrolines apžiūras. Papildoma bendra kontrolinė apžiūra atliekama ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tada, kai vienos Šalies valstybės sienos įgaliotinis gauna kitos Šalies valstybės sienos įgaliotinio pasiūlymą dėl tokios apžiūros.

3. Pagal bendros kontrolinės apžiūros rezultatus Šalių valstybės sienos įgaliotiniai surašo protokolą dviem egzemplioriais lietuvių ir rusų kalbomis, kurį perduoda Bendrajai komisijai.

12 straipsnis

Atliekant valstybės sienos padėties patikrinimus, bendras kontrolines valstybės sienos ženklų ir pasienio juostos apžiūras, valstybės sienos ženklo ar jo elementų remonto, atstatymo ar pastatymo naujoje vietoje darbus, šiems tikslams per valstybės sieną vežamoms reikalingoms medžiagoms, instrumentams ir įrangai netaikomi muitai bei kiti mokesčiai, rinkliavos ir atskaitymai.

III SKYRIUS

VALSTYBĖS SIENOS KIRTIMO IR BUVIMO PASIENIO VANDENYSE TVARKA

13 straipsnis

1. Valstybės sieną automobilių keliais ir geležinkeliais, taip pat vandens keliais asmenys ir transporto priemonės kerta valstybės sienos perėjimo punktuose, nustatytuose Šalių tarptautinėse sutartyse.

2. Prireikus Šalys gali laikinai sustabdyti arba apriboti judėjimą per valstybės sienos perėjimo punktus Šalių tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka.

14 straipsnis

1. Orlaiviai valstybės sieną kerta nustatytomis oro trasomis ar už jų ribų, laikydamiesi Šalių tarptautinių sutarčių ir norminių teisės aktų reikalavimų.

2. Iškilus pavojui skrydžių saugumui, keleivių ir orlaivio įgulos narių gyvybei ir sveikatai, valstybės sieną leidžiama kirsti už nustatytų oro trasų ribų, apie tai nedelsiant informuojant Šalių valstybės valdymo kompetentingas institucijas.

15 straipsnis

Valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimu nelaikomas Šalių asmenų, transporto priemonių, laivų ir orlaivių priverstinis sienos kirtimas už nustatytų valstybės sienos perėjimo punktų, vandens kelių ir oro trasų ribų katastrofų, stichinių nelaimių ir kitų ekstremalių situacijų atvejais.

16 straipsnis

1. Valstybės sieną bet kurioje Šalių valstybės sienos įgaliotinių nustatytoje vietoje leidžiama kirsti pasienio leidimą ir galiojantį pasą ar valstybės sienos apsaugos institucijos tarnybinį pažymėjimą turintiems asmenims, kurie nustatyta tvarka atlieka:

– tiltų, vandens kelių, hidrotechninių įrenginių, komunikacijų ir kitų valstybės sieną kertančių objektų statybos ar eksploatacijos darbus;

– valstybės sienos, valstybės sienos ženklų ir pasienio juostos priežiūros darbus;

– valstybės sienos padėties patikrą ar bendrą valstybės sienos ženklų ir pasienio juostos kontrolinę apžiūrą.

2. Avarinės gelbėjimo grupės pagalbai suteikti šalinant katastrofų, stichinių nelaimių ir kitų ekstremalių situacijų pasienio teritorijoje padarinius, taip pat dalyvaujant bendruose mokymuose dėl ekstremalių situacijų užkardymo, Šalių valstybės sienos įgaliotinių sutarimu gali kirsti valstybės sieną už nustatytų valstybės sienos perėjimo punktų ribų pagal sąrašus ir su galiojančiais pasais ar tarnybiniais pažymėjimais. Valstybės sienos kirtimas vykdomas specialia avarinio gelbėjimo technika su būtinais instrumentais ir įranga, būtina avariniams gelbėjimo ir kitiems neatidėliotiniems darbams atlikti.

17 straipsnis

1. Šalių vyriausi valstybės sienos įgaliotiniai ir jų pavaduotojai, valstybės sienos įgaliotiniai ir jų pavaduotojai, padėjėjai atlikdami savo pareigas, valstybės sieną gali kirsti turėdami šios Sutarties 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažymėjimus.

2. Sekretoriai, vertėjai, ekspertai ir kitas personalas, kurie pasitelkiami valstybės sienos įgaliotinių institucijų darbui, valstybės sieną gali kirsti turėdami šios Sutarties 16 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus.

3. Šalių valstybės sienos įgaliotiniai ne vėliau kaip prieš dvylika valandų informuoja vienas kitą apie kiekvieną numatomą šiame straipsnyje nurodytų asmenų valstybės sienos kirtimą, nurodydami dieną, laiką ir vietą. Nurodytais atvejais priimančiosios Šalies valstybės sienos apsaugos institucija privalo pasiųsti pasitinkantį asmenį.

18 straipsnis

1. Laivams leidžiama plaukioti šviesiu paros metu Šalių pasienio vandenyse tik iki valstybės sienos.

Tamsiu paros metu laivai turi būti prieplaukoje ar švartuotis savo valstybės pasienio vandenyse. Ši tvarka netaikoma laivams, vykdantiems valstybės sienos apsaugą.

2. Reguliarus keleivių judėjimas pasienio vandenyse vykdomas Šalių sudarytų tarptautinių sutarčių pagrindu.

IV SKYRIUS

ŪKINĖS IR KITOS VEIKLOS VYKDYMO ANT VALSTYBĖS SIENOS IR PASIENIO TERITORIJOJE TVARKA

19 straipsnis

1. Šalių pasienio teritorijose vykdoma ūkinė ir kita veikla neturi pakeisti valstybės sienos padėties vietovėje.

2. Šalių pasienio teritorijose ūkinė ir kita veikla turi būti vykdoma nesukeliant žalos kitai Šaliai.

20 straipsnis

Bendri objektai, kuriuos kerta valstybės siena, eksploatuojami vadovaujantis Šalių valstybės valdymo kompetentingų institucijų sudarytais susitarimais.

21 straipsnis

1. Šalys palaiko automobilių, geležinkelių ir vandens kelių ruožų, atvirų susisiekimui per valstybės sieną, tiltų, kitų statinių keliuose, komunikacijų ir kitų objektų tinkamą techninę būklę valstybės sienos kirtimo vietose.

2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytus objektus Šalys eksploatuoja savo sąskaita iki valstybės sienos, jeigu kitokia tvarka nenumatyta kitose tarptautinėse sutartyse.

3. Šalių valstybės valdymo kompetentingos institucijos suderina eksploatavimo darbų terminus ir apimtį. Darbų atlikimo laikas ir tvarka suderinami su savo Šalies valstybės sienos įgaliotiniu ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki darbų pradžios.

22 straipsnis

Valstybės sieną kertančių objektų statyba vykdoma vadovaujantis Šalių tarptautinėmis sutartimis.

23 straipsnis

Jeigu dėl gamtos reiškinių ar kertant mišką vienos Šalies teritorijoje augantys medžiai nukrenta į kitos Šalies teritoriją, Šalių valstybės sienos įgaliotiniai imasi reikiamų priemonių pristatyti juos į Šalies, kuriai jie priklauso, teritoriją. Tokie medžiai neapmokestinami muitais, mokesčiais ir rinkliavomis.

24 straipsnis

1. Šalys bendradarbiauja aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo srityje, siekdamos užtikrinti abipusį ekologinį saugumą.

2. Šalių valstybės valdymo kompetentingos institucijos, vadovaudamosi tarptautinėmis sutartimis, įgyvendina bendras priemones infrastruktūrai valstybės pasienyje sukurti, siekdamos išvengti ekologinių katastrofų ar stichinių nelaimių, ir šalinti jų padarinius.

25 straipsnis

1. Šalių valstybės valdymo kompetentingos institucijos prireikus derina augmenijos ir gyvūnijos apsaugos klausimus, tarp jų vienodus medžioklės ir žvejybos draudimo terminus Šalių pasienio teritorijose.

2. Draudžiama šaudyti per valstybės sieną, taip pat persekioti gyvūnus ir paukščius kitos Šalies teritorijoje.

26 straipsnis

Šalis, kurios teritorijoje kilo gaisras arba susidarė kita ekstremali padėtis, privalo imtis priemonių neleisti gaisrui plisti per valstybės sieną, o kilus gaisro ar kitos ekstremalios situacijos plitimo per valstybės sieną pavojui, nedelsdama informuoti apie tai kitą Šalį.

27 straipsnis

1. Abi Šalys imasi priemonių, skirtų apriboti masinį infekcijų ar kenkėjų, keliančių pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, plitimą, o aptikusios juos savo valstybės pasienio teritorijoje, praneša apie tai kitos Šalies valstybės valdymo kompetentingoms institucijoms.

2. Šalių valstybės valdymo kompetentingos institucijos informuoja vienos kitą apie kovos su infekcijomis ir kenkėjais priemonių organizavimo pasienio teritorijose terminus bei apie taikomų priemonių rūšis.

V SKYRIUS

ŠALIŲ VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS INSTITUCIJOS IR KLAUSIMŲ, SUSIJUSIŲ SU VALSTYBĖS SIENOS TEISINIU REŽIMU, SPRENDIMAS

28 straipsnis

1. Šalys, siekdamos operatyviai spręsti klausimus, susijusius su valstybės sienos teisinio režimo užtikrinimu, ir sureguliuoti pasienio incidentus, steigia valstybės sienos įgaliotinių instituciją, kurią kiekvienoje Šalyje sudaro:

vyriausiasis valstybės sienos įgaliotinis;

vyriausiojo valstybės sienos įgaliotinio pavaduotojai;

valstybės sienos įgaliotiniai;

valstybės sienos įgaliotinių pavaduotojai;

valstybės sienos įgaliotinių padėjėjai.

2. Siekiant užtikrinti valstybės sienos įgaliotinių institucijos veiklą gali būti paskirtas reikiamas sekretorių, vertėjų skaičius ir pasitelkti ekspertai bei kitas personalas.

3. Valstybės sienos įgaliotinių institucijos darbo kalba yra rusų kalba.

29 straipsnis

1. Kiekvienos Šalies vyriausybė skiria vyriausiąjį valstybės sienos įgaliotinį ir jo pavaduotojus nacionalinės teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Abiejų Šalių nacionalinės teisės aktų nustatytos atitinkamos institucijos skiria valstybės sienos įgaliotinius ir jų pavaduotojus.

3. Vyriausiasis valstybės sienos įgaliotinis skiria valstybės sienos įgaliotinių padėjėjus.

30 straipsnis

1. Vyriausiajam valstybės sienos įgaliotiniui ir jo pavaduotojams, valstybės sienos įgaliotiniams ir jų pavaduotojams bei valstybės sienos įgaliotinių padėjėjams išduodami atitinkami pažymėjimai.

2. Pažymėjimus išduoda:

vyriausiajam valstybės sienos įgaliotiniui ir jo pavaduotojams – atitinkamos Šalies vyriausybė;

valstybės sienos įgaliotiniui ir jo pavaduotojams – kiekvienos Šalies nacionalinės teisės aktų nustatyta atitinkama institucija;

valstybės sienos įgaliotinio padėjėjams – vyriausiasis valstybės sienos įgaliotinis.

3. Vyriausiojo valstybės sienos įgaliotinio pavaduotojai ir valstybės sienos įgaliotinio pavaduotojai, atstovaudami savo Šaliai, naudojasi visomis valstybės sienos įgaliotinių, kurių pavaduotojai jie yra, teisėmis ir atlieka visas jų pareigas.

4. Valstybės sienos įgaliotinių padėjėjai vykdo valstybės sienos įgaliotinių pavedimus.

5. Šalys diplomatiniais kanalais keičiasi informacija apie asmenis, paskirtus vyriausiaisiais valstybės sienos įgaliotiniais ir jų pavaduotojais, ir jų oficialias buvimo vietas.

6. Vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai keičiasi informacija apie asmenis, paskirtus valstybės sienos įgaliotiniais, jų pavaduotojais ir padėjėjais, jų oficialaus buvimo vietas ir veiklos ruožus.

7. Šalių vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai keičiasi šiame straipsnyje nurodytų pažymėjimų ir šios Sutarties 3 straipsnyje nurodytų leidimų pavyzdžiais.

31 straipsnis

1. Vyriausiųjų valstybės sienos įgaliotinių funkcijos:

1.1. užtikrinti pagal savo kompetenciją šios Sutarties ir Šalių sudarytų kitų tarptautinių sutarčių valstybės sienos teisinio režimo klausimais vykdymą;

1.2. užtikrinti valstybės sienos kirtimo kontrolę;

1.3. tirti ir analizuoti padėtį prie valstybės sienos, derinti ir koordinuoti veiklą, susijusią su valstybės sienos apsauga ir bendradarbiavimu kovojant su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir neteisėta narkotinių medžiagų, ginklų bei sprogstamųjų medžiagų apyvarta per valstybės sieną;

1.4. koordinuoti valstybės sienos įgaliotinių veiklą ir priimti sprendimus dėl klausimų, kurių neišsprendė valstybės sienos įgaliotiniai;

1.5. pagal kompetenciją spręsti klausimus ir priimti suderintus sprendimus, susijusius su valstybės sienos perėjimo punktų veikla;

1.6. perduoti nagrinėti diplomatiniu lygiu klausimus, dėl kurių kilo nesutarimų bendros veiklos metu ir kurių negalėjo išspręsti Šalių vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai, būtinai apie tai pranešant kitos Šalies vyriausiajam valstybės sienos įgaliotiniui;

1.7. nustatyti dokumentų, kuriuos tarpusavyje bendradarbiaudami naudoja valstybės sienos įgaliotiniai, pavyzdžius.

2. Vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai gali atlikti ir kitas funkcijas, numatytas Šalių sudarytose tarptautinėse sutartyse.

32 straipsnis

Valstybės sienos įgaliotinių funkcijos:

1. bendrai vertinti valstybės sienos teisinio režimo būklę ir nagrinėti klausimus, susijusius su valstybės sienos teisinio režimo palaikymu;

2. organizuoti valstybės sienos kirtimo kontrolę, užtikrinti tinkamą valstybės sienos perėjimo punktų veikimą ir koordinuoti tarnybų, atliekančių kontrolės funkcijas valstybės sienos perėjimo punktuose, veiklą;

3. spręsti klausimus, susijusius su pasienio incidentais, kuriuos nebūtina nagrinėti diplomatine tvarka ar dalyvaujant vyriausiajam valstybės sienos įgaliotiniui, ir atlikti vienašalius ir bendrus pasienio incidentų tyrimus;

4. organizuoti ir įgyvendinti tarp Šalių gyventojų prevencijos priemones, susijusias su valstybės sienos teisinio režimo taisyklių laikymusi;

5. užtikrinti bendradarbiavimą su Šalių valstybės valdymo kompetentingų institucijų pareigūnais, siekiant neleisti ekstremalių situacijų padariniams plisti per valstybės sieną;

6. kitos Šalies valstybės sienos įgaliotinio prašymu užtikrinti galimybę kirsti valstybės sieną avarinėms gelbėjimo grupėms, kad būtų suteikta pagalba likviduojant katastrofų, stichinių nelaimių ir kitų ekstremalių situacijų pasienio teritorijose padarinius;

7. organizuoti leidimų kirsti valstybės sieną išdavimą, kai reikia suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą Šalių gyventojams, jeigu jų gyvybei gresia pavojus, kuriam užkirsti kelią gali tik Šalių medicinos darbuotojai;

8. organizuoti valstybės sienos pažeidėjų, taip pat naminių gyvūnų ir paukščių priėmimą ir perdavimą;

9. informuoti vyriausiąjį valstybės sienos įgaliotinį klausimais, viršijančiais valstybės sienos įgaliotinių kompetenciją.

33 straipsnis

Vienos Šalies valstybės sienos įgaliotinis privalo:

1. nedelsdamas informuoti kitos Šalies valstybės sienos įgaliotinį:

1.1. apie pastebėtus rengimosi neteisėtai kirsti valstybės sieną požymius ir apie valstybės sienos neteisėto kirtimo faktus;

1.2. apie pasienio vandenų ypatingo užterštumo, epidemijų, epizootijų, epifitotijų, gaisrų ir kitų ekstremalių situacijų grėsmės teritorijoje, esančioje šalia valstybės sienos, požymius, taip pat apie galimą asmenų, mėginančių išvengti minėtų pavojų, nesankcionuotą valstybės sienos kirtimą;

1.3. apie judėjimo per valstybės sienos perėjimo punktus nutraukimą ar apribojimą, apie karantino dėl epidemijų paskelbimą bei apie judėjimo per šiuos perėjimo punktus atnaujinimo orientacinius terminus;

1.4. apie valstybės sienos ženklų ar jų elementų perkėlimą, sugadinimą arba praradimą;

2. iš anksto informuoti kitos Šalies valstybės sienos įgaliotinį:

2.1. apie Šalių valstybės sienos apsaugos institucijų orlaivių skrydžius arti valstybės sienos;

2.2. apie arti valstybės sienos rengiamus masinius renginius.

34 straipsnis

1. Valstybės sienos įgaliotiniai abipusiu sutarimu atlieka bendrus pasienio incidentų tyrimus jų nustatymo vietose.

2. Bendram tyrimui vadovauja Šalies, kurios teritorijoje atliekamas tyrimas, valstybės sienos įgaliotinis.

3. Tyrimo rezultatai įforminami protokolu, prie kurio pridedamas aktas ar kiti dokumentai. Nurodytas protokolas surašomas laikantis taisyklių, nustatytų šios Sutarties 38 straipsnyje.

4. Bendras pasienio incidentų tyrimas nėra veiksmas, kuris priklauso Šalių teisminių ar administracinių institucijų kompetencijai.

5. Klausimai, kurių valstybės sienos įgaliotiniai nepajėgia bendrai išspręsti, per septynias paras perduodami spręsti vyriausiesiems valstybės sienos įgaliotiniams.

35 straipsnis

1. Valstybės sienos įgaliotiniai bendrai sprendžia, kaip atlyginti žalą, patirtą dėl pasienio incidento, jei atlyginimo suma žalos atsiradimo metu neviršija 1000 eurų. Kilus nesutarimų, klausimas perduodamas spręsti vyriausiesiems valstybės sienos įgaliotiniams. Tais atvejais, kai vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai negali priimti sprendimo, klausimas perduodamas spręsti diplomatiniu lygiu.

2. Valstybės sienos įgaliotinių sprendimai pagal šio straipsnio 1 dalį nepanaikina galimybės tokius klausimus spręsti teisminio nagrinėjimo tvarka.

36 straipsnis

1. Vyriausiųjų valstybės sienos įgaliotinių, valstybės sienos įgaliotinių ir jų pavaduotojų susitikimai rengiami paeiliui Šalių, kurios juos organizuoja, teritorijoje.

2. Vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai susitinka ne rečiau kaip du kartus per metus.

3. Susitikime pirmininkauja tos Šalies, kurios teritorijoje vyksta posėdis, atstovas.

4. Tarp vyriausiųjų valstybės sienos įgaliotinių susitikimų rengiami valstybės sienos įgaliotinių susitikimai šios Sutarties 37, 38 ir 39 straipsniuose nustatyta tvarka.

37 straipsnis

1. Susitikimai rengiami vienos Šalies vyriausiojo valstybės sienos įgaliotinio kvietimu, kuris įteikiamas kitos Šalies vyriausiajam sienos įgaliotiniui ne vėliau kaip prieš mėnesį iki organizuojamo susitikimo pradžios.

2. Atsakyti į kvietimą būtina ne vėliau kaip per 48 valandas nuo kvietimo gavimo.

3. Į susitikimą, kurį rengia vienos Šalies vyriausiasis valstybės sienos įgaliotinis, turi asmeniškai atvykti kitos Šalies vyriausiasis valstybės sienos įgaliotinis. Jeigu jis atvykti negali, susitikime dalyvauja vyriausiojo valstybės sienos įgaliotinio pavaduotojas, o kviečiančiosios Šalies vyriausiasis valstybės sienos įgaliotinis turi būti informuotas apie tai ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki susitikimo pradžios.

38 straipsnis

1. Susitikimo rezultatai protokoluojami, protokolas rašomas dviem egzemplioriais lietuvių ir rusų kalbomis. Protokolą pasirašo vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai arba jų pavaduotojai šios Sutarties 37 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju.

2. Protokole nurodomi susitikimo rengimo laikas ir vieta, susitikimo dalyviai, posėdžio darbotvarkė, eiga, priimti sprendimai ir jų įvykdymo terminai.

3. Susitikime priimti sprendimai įsigalioja pasirašius protokolą, jei protokole nenumatyta kitaip.

4. Vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai, valstybės sienos įgaliotiniai ar jų pavaduotojai laiku informuoja vieni kitus apie priimtų sprendimų įgyvendinimo eigą.

39 straipsnis

Valstybės sienos įgaliotinių susitikimai gali būti rengiami vyriausiųjų valstybės sienos įgaliotinių pavedimu. Šie susitikimai rengiami tokia pat tvarka, kaip ir vyriausiųjų valstybės sienos įgaliotinių susitikimai.

40 straipsnis

1. Valstybės sienos įgaliotiniai per mėnesį nuo šios Sutarties įsigaliojimo suderina ir nustato susitikimų vietas, pasikeitimo tarnybine korespondencija vietas, taip pat asmenų, naminių gyvulių ir paukščių bei turto priėmimo (perdavimo) per valstybės sieną vietas.

2. Valstybės sienos įgaliotiniai, jų pavaduotojai ar valstybės sienos įgaliotinių padėjėjai asmenis priima (perduoda) surašydami atitinkamą aktą.

3. Valstybės sienos įgaliotiniai skiria asmenis, atsakingus už keitimąsi tarnybine korespondencija, naminių gyvulių ir paukščių bei turto priėmimą (perdavimą), nustato šių asmenų iškvietimo tvarką bei tvirtina priėmimo (perdavimo) dokumentų pavyzdžius.

41 straipsnis

1. Vyriausiasis valstybės sienos įgaliotinis ir jo pavaduotojai, taip pat šios sutarties 28 straipsnyje nurodyti lydintieji asmenys, atlikdami tarnybines pareigas, valstybės sieną, suderinę su kitos Šalies vyriausiuoju valstybės sienos įgaliotiniu, gali kirsti bet kurioje vietoje.

2. Valstybės sienos įgaliotiniai, jų pavaduotojai ir padėjėjai, taip pat šios sutarties 28 straipsnyje nurodyti juos lydintieji asmenys, atlikdami tarnybines pareigas, valstybės sieną gali kirsti bet kurioje vietoje jiems priskirtame valstybės sienos ruože, suderinę su kitos Šalies valstybės sienos įgaliotiniu.

42 straipsnis

Šios Sutarties 28 straipsnyje nurodyti asmenys, atlikdami tarnybines pareigas kitos Šalies teritorijoje, turi teisę dėvėti tarnybinę uniformą. Šiems asmenims kaimyninės valstybės teritorijoje garantuojama asmens neliečiamybė, taip pat transporto priemonių, reikalingų jų pareigoms atlikti, tarnybinių dokumentų ir turto saugumas.

43 straipsnis

1. Asmenys, kirtę valstybės sieną netyčia ir sulaikyti kitos Šalies teritorijoje, patvirtinus netyčinio valstybės sienos kirtimo faktą ir Šalių valstybės sienos įgaliotinių atlikto bendro tyrimo rezultatus, turi būti nedelsiant perduoti tos Šalies, iš kurios teritorijos jie atvyko, valstybės sienos įgaliotiniui.

2. Vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų perdavimo tvarką ir nė viena Šalis neturi teisės atsisakyti priimti tokius asmenis.

44 straipsnis

1. Asmuo, neteisėtai kirtęs valstybės sieną ir sulaikytas vienos Šalies valstybės sienos apsaugos institucijų sprendimu, perduodamas Šalies, iš kurios teritorijos jis atvyko, atitinkamoms valstybės sienos apsaugos institucijoms. Priimančiajai Šaliai turi būti pateikti fakto, kad šis asmuo pažeidė valstybės sieną, įrodymai. Toks asmuo turi būti perduotas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo dėl perdavimo gavimo. Priimančiajai Šaliai taip pat perduodami ir asmens daiktai, kuriuos perduodamasis asmuo turėjo sulaikymo metu, jei minėti daiktai buvo pergabenti iš priimančiosios valstybės teritorijos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo kitai Šaliai neperduodamas, jeigu jis:

2.1. yra valstybės, kurios teritorijoje jis sulaikytas, pilietis;

2.2. be neteisėto valstybės sienos kirtimo įvykdė kitus veiksmus, kurie pagal tos valstybės, kurios teritorijoje jis sulaikytas, įstatymus vertinami kaip nusikaltimai;

2.3. paprašė suteikti prieglobstį.

3. Jei valstybės sienos apsaugos institucijos, sulaikiusios šio straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį, nusprendžia, jog būtina papildomai išsiaiškinti sulaikytojo buvimo jų Šalies teritorijoje aplinkybes, šios valstybės sienos apsaugos institucijos turi teisę sulaikyti nurodytą asmenį tiek laiko, kiek reikia aplinkybėms ištirti, kartu pranešdamos kitos Šalies valstybės sienos įgaliotiniui apie sulaikymą. Tokiais atvejais sprendimą perduoti sulaikytą asmenį priima jį sulaikiusios Šalies atitinkamos institucijos, vadovaudamosi šio straipsnio 1 ir 2 dalimis.

4. Jei šio straipsnio 1 dalyje minėto asmens viena Šalis neperdavė kitai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių ar jei nedelsiant perduoti asmenį neįmanoma dėl kitų priežasčių, apie tai informuojamas kitos Šalies valstybės sienos įgaliotinis.

VI SKYRIUS

BENDROJI KOMISIJA

45 straipsnis

1. Šalių vyriausybės per šešis mėnesius nuo šios Sutarties įsigaliojimo sudaro Bendrąją komisiją.

2. Savo veikloje Bendroji komisija vadovaujasi šia Sutartimi bei šios Sutarties 3 straipsnyje nurodytais demarkavimo dokumentais.

3. Bendrąją komisiją sudaro Lietuvos ir Baltarusijos delegacijos, po penkis atstovus nuo Šalies. Kiekvienos Šalies delegacijai vadovauja pirmininkas, o kai jo nėra – pavaduotojas.

4. Apie savo delegacijos personalinę sudėtį ir jos pasikeitimus Šalys informuoja viena kitą diplomatiniais kanalais.

5. Prireikus Lietuvos ir Baltarusijos delegacijos darbui Bendrojoje komisijoje turi teisę pasitelkti ekspertus ir kitą personalą, sudaryti bendras ir vienašales darbo grupes užduotims pagal savo kompetenciją atlikti.

6. Abiejų Šalių delegacijos Bendrojoje komisijoje turi savo antspaudus, kurių atspaudais Šalys keičiasi diplomatiniais kanalais.

46 straipsnis

Pagrindiniai Bendrosios komisijos uždaviniai:

1. kontroliuoti valstybės sienos priežiūrą;

2. organizuoti valstybės sienos padėties patikrinimus;

3. koordinuoti Šalių valstybės valdymo kompetentingų institucijų veiklą, susijusią su valstybės sienos padėtimi, ženklinimu vietovėje ir priežiūra.

47 straipsnis

Bendrosios komisijos funkcijos:

1. analizuoti informaciją apie valstybės sienos padėtį, valstybės sienos ženklų ir pasienio juostos būklę;

2. vykdyti valstybės sienos ženklų ir pasienio juostos bendrų kontrolinių apžiūrų bei tinkamo jų rezultatų įforminimo kontrolę;

3. derinti valstybės sienos padėties patikrinimų atlikimo terminus, tvarką ir technines sąlygas;

4. organizuoti topografinių ir geodezinių, kartografinių ir kitų darbų atlikimą tikrinant valstybės sienos padėtį;

5. organizuoti valstybės sienos ženklų ar jų elementų atstatymo ar pastatymo naujoje vietoje, papildomų valstybės sienos ženklų pastatymo ir jiems reikalingų demarkavimo dokumentų įforminimo darbus;

6. prireikus rengti siūlymus dėl valstybės sienos padėties pakeitimo ir teikti juos tvirtinti Šalių teisės aktų nustatyta tvarka;

7. įforminti valstybės sienos padėties patikrinimų rezultatus;

8. rengti Bendrosios komisijos darbo rezultatus įforminančių dokumentų pavyzdžius ir, prireikus, naujas demarkavimo dokumentų priedų ir papildymų formas;

9. rengti pasiūlymus dėl tarptautinių sutarčių, susijusių su abipus sienos esančių objektų eksploatavimo tvarka, ir pagal kompetenciją spręsti kitus uždavinius, susijusius su valstybės sienos padėtimi, ženklinimu vietovėje ir priežiūra.

48 straipsnis

1. Bendroji komisija dirba pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus, kiekvienos Šalies teritorijoje paeiliui rengdama posėdžius ar darbo susitikimus. Posėdžiams ir darbo susitikimams vadovauja tos Šalies, kurios teritorijoje jie rengiami, delegacijos Bendrojoje komisijoje pirmininkas.

2. Bendrosios komisijos pirmininkai, jų pavaduotojai ir kiti nariai tarp posėdžių ir darbo susitikimų gali palaikyti tiesioginius tarpusavio ryšius savo kompetencijos klausimais.

3. Po kiekvieno posėdžio ir darbo susitikimo parengiamas protokolas dviem egzemplioriais, kurį pasirašo visi dalyvaujantys Bendrosios komisijos nariai.

4. Išlaidas, susijusias su Bendrosios komisijos posėdžių, darbo susitikimų organizavimu, dengia priimančioji Šalis.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

49 straipsnis

1. Ši Sutartis turi būti ratifikuota.

2. Ši Sutartis sudaryta neribotam laikui ir įsigalioja nuo tada, kai gaunamas paskutinis rašytinis pranešimas, kad baigtos valstybių vidaus procedūros, reikalingos šiai Sutarčiai įsigalioti.

3. Ši Sutartis bendru Šalių sutarimu gali būti keičiama ir pildoma. Tokie pakeitimai ir papildymai yra neatskiriama šios Sutarties dalis.

4. Šalis gali nutraukti šios Sutarties galiojimą, raštu pranešdama apie tai kitai Šaliai. Tokiu atveju ši Sutartis nustoja galioti praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai kita Šalis gauna minėtą pranešimą.

50 straipsnis

1. Šalys per šešis mėnesius nuo šios Sutarties įsigaliojimo diplomatiniais kanalais apsikeičia informacija apie Šalių valstybės valdymo kompetentingas institucijas.

2. Šalys diplomatiniais kanalais informuoja viena kitą apie pasikeitimus, susijusius su Šalių valstybės valdymo kompetentingomis institucijomis.

51 straipsnis

Ginčai, susijęs su šios Sutarties aiškinimu ir taikymu, sprendžiami Šalių valstybės valdymo kompetentingų institucijų derybomis ar konsultacijomis.

52 straipsnis

Įsigaliojus šiai Sutarčiai, netenka galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl valstybės sienos įgaliotinių veiklos.

Sudaryta 2009 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje dviem egzemplioriais lietuvių ir rusų kalbomis. Abu tekstai yra autentiški.

Kilus nesutarimų dėl šios Sutarties nuostatų aiškinimo, vadovaujamasi tekstu rusų kalba.

Lietuvos Respublikos vardu             Baltarusijos Respublikos vardu

_________________