LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBINĖS VETERINARINĖS PAŠARŲ KONTROLĖS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2012 m. vasario 1 d. Nr. 3D-67
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 34-952; 2010, Nr. 12-560) 9 straipsnio 3 dalimi:
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 3D-252 „Dėl Gyvūnų mitybos produktų valstybinės kontrolės taisyklių patvirtinimo“ ir žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 364 „Dėl pašarų kokybės valstybinės kontrolės vykdymo tvarkos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 2003, Nr. 71-3307).
2.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 3D-98 „Dėl žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 3D-252 „Dėl Gyvūnų mitybos produktų valstybinės kontrolės taisyklių patvirtinimo“ ir žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 364 „Dėl pašarų kokybės valstybinės kontrolės vykdymo tvarkos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 50-1654).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2012 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3D-67
VALSTYBINĖS VETERINARINĖS PAŠARŲ KONTROLĖS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės veterinarinės pašarų kontrolės taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja valstybinę veterinarinę pašarų kontrolę (toliau – veterinarinė kontrolė) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės skyriaus pasienio veterinarijos postuose (toliau – PVP) ir Lietuvos Respublikos rinkoje, pašarų gamybos, laikymo ir naudojimo tikrinimą pašarų ūkio subjektuose, pardavimo ir naudojimo vietose.
2. Taisyklės netaikomos pašarų ūkio subjektams, kurie gamina pašarus savo reikmėms ir netiekia rinkai užaugintų maistui auginamų gyvūnų ar iš šių gyvūnų gautų gyvūninių produktų.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Pašaro siunta – tuo pačiu metu ta pačia transporto priemone iš tos pačios trečiosios šalies vežamas tam tikras kiekis tos pačios rūšies pašaro, kuriam išduodamas vienas veterinarijos sertifikatas, atitikties deklaracija ar kitas dokumentas, kuriuo patvirtinama pašaro sauga ir kokybė.
Pašaro siuntos veterinarinis tikrinimas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) pareigūno atliekamas pašaro siuntos dokumentų, atitikties ir fizinis tikrinimas PVP.
Pašarų tvarkymas – pašarų gaminimas, laikymas, fasavimas, pakavimas, gabenimas, naudojimas, tiekimas rinkai.
Transporto priemonė – bet koks savaeigis mechanizmas ar mechanizmų junginys keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti.
Už pašaro siuntą atsakingas asmuo (toliau – atsakingasis asmuo) – asmuo ar jo įgaliotas atstovas, kuris atsako už įvairių importuojamos ar tranzitu vežamos pašaro siuntos klausimų sprendimą ir kuris prisiima atsakomybę už šiose Taisyklėse nurodytą veterinarinį tikrinimą.
Valstybinis pašaro ėminys (toliau – ėminys) – įgaliotojo pareigūno valstybinės kontrolės metu paimtas VMVT kontroliuojamo pašaro siuntos ėminys.
Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 2 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 208/2011 (OL 2011 L 58, p. 29), 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1186/2009, nustatančiame Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL 2009 L 324, p. 23), ir Lietuvos Respublikos pašarų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 34-952; 2010, Nr. 12-560) vartojamas sąvokas.
II. IMPORTUOJAMŲ Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ PAŠARŲ VETERINARINĖ KONTROLĖ
4. Importuoti į Lietuvos Respubliką pašarus gali patvirtinti ir (ar) registruoti pašarų ūkio subjektai, kaip numatyta 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 183/2005, nustatančiame pašarų higienos reikalavimus (OL 2005 L 35, p.1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109), ir (ar) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES (OL 2010 L 276, p. 33).
5. Importuojamas gyvūninis pašaras (įskaitant šieną ir šiaudus) tikrinamas pagal Gyvūninių produktų, importuojamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarką, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. B1-723 (Žin., 2003, Nr. 87-3972; 2004, Nr. 85-3096).
6. Importuojamas negyvūninis pašaras, kuriam taikomos 2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 669/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatos dėl sustiprintos tam tikrų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų importo oficialios kontrolės ir iš dalies keičiamas sprendimas 2006/504/EB (OL 2009 L 194, p. 11), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 433/2011 (OL 2011 L 115, p. 5), nuostatos, tikrinamas vadovaujantis reglamentu (EB) Nr. 669/2009, Taisyklių nuostatas taikant tiek, kiek jos neprieštarauja reglamento (EB) Nr. 669/2009 nuostatoms.
7. Negyvūninis pašaras importuojamas į Lietuvos Respubliką ar į kitas Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybes nares (toliau – valstybės) per patvirtintus atitinkamų negyvūninio pašaro kontrolės PVP. Importuojamo negyvūninio pašaro siuntos veterinarinį tikrinimą PVP atlieka PVP pareigūnai.
8. Atsakingasis asmuo iš anksto turi informuoti PVP apie importuojamą į Lietuvos Respubliką negyvūninio pašaro siuntą, pateikdamas (elektroniniu paštu, faksu ar kitomis ryšio priemonėmis) užpildytą išankstinės informacijos apie į Lietuvos Respubliką importuojamą negyvūninio pašaro siuntą lapą (1 priedas).
9. PVP turi būti atliekamas kiekvienos į Lietuvos Respubliką importuojamos negyvūninio pašaro siuntos dokumentų, atitikties ir fizinis tikrinimas įvertinant produkto pobūdį, kilmę, geografinės paskirties vietą. Jeigu PVP atlikti atitikties ir fizinį tikrinimą nėra galimybių, atitikties ir fizinį tikrinimą atlieka paskirties vietos VMVT.
10. Negyvūninio pašaro importo iš trečiųjų šalių į kitas ES valstybes atveju, PVP, per kurį šis pašaras importuojamas, turi patikrinti dokumentus, o esant įtarimui dėl jų tapatumo – atlikti atitikties ir fizinį tikrinimą bei išrašyti negyvūninio pašaro siuntos įvertinimo aktą (2 priedas), vadovaudamasis negyvūninio pašaro siuntos įvertinimo akto pildymo taisyklėmis (3 priedas).
11. Importuojant į Lietuvos Respubliką kiekvieną negyvūninio pašaro siuntą, atsakingasis asmuo turi pateikti originalų veterinarijos sertifikatą, atitikties deklaraciją ar kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama pašaro sauga ir kokybė (toliau – atitikties dokumentas).
12. Veterinarijos sertifikato ar atitikties dokumento originalas paliekamas PVP, o atsakingajam asmeniui išduodamas PVP pareigūno vardiniu spaudu ir parašu bei PVP antspaudu patvirtinta veterinarijos sertifikato ar atitikties dokumento kopija, kuri privaloma vežant pašaro siuntą į paskirties vietą.
13. Tuo atveju, kai importuojama negyvūninio pašaro siunta vežama į kitoje ES valstybėje esančią paskirties vietą per trečiąją šalį, būtina turėti veterinarijos sertifikato ar atitikties dokumento originalą, o negyvūninio pašaro siuntos įvertinimo aktas neišduodamas.
14. PVP pareigūnas ima importuojamo į Lietuvos Respubliką pašaro ėminius, vadovaudamasis VMVT direktoriaus įsakymu tvirtinamomis importuojamo pašaro ėminių atrinkimo rekomendacijomis.
15. Iš traukinio vagonų ir (ar) kitų transporto priemonių (išskyrus laivus) importuojamų pašarų ėminiai imami pasirinktinai, tačiau:
15.1. ne rečiau kaip kas iš dešimto traukinio vagono tos pačios kilmės šalies ir tos pačios pašarų rūšies pašarų priedų, premiksų ir kombinuotųjų pašarų arba kas iš dešimtos kitos transporto priemonės pašarų priedų, premiksų ir kombinuotųjų pašarų siuntos;
16. Importuojamo į Lietuvos Respubliką pašaro ėminius Malkų įlankos, Molo, Pilies PVP pareigūnai, atlikę dokumentų ir atitikties tikrinimą ir atsižvelgdami į Taisyklių 14 punkte nurodytas importuojamo pašaro ėminių atrinkimo rekomendacijas, ima iš kiekvieno laivo triumo iškrovimo ir (ar) krovimo į vagonus-grūdvežius ar kitas transporto priemones metu.
17. Dėl darbo saugos reikalavimų ir (ar) reikiamos ėminių paėmimo įrangos nebuvimo nesant galimybės paimti importuojamo negyvūninio pašaro ėminio PVP, PVP pareigūnas veterinarijos sertifikato ar atitikties dokumento kopiją pažymi spaudu „Be papildomų tyrimų realizuoti draudžiama“. Tokiu atveju ėminį ima paskirties vietos VMVT, surašo Maisto ir (ar) pašarų ėminių paėmimo tirti aktą, kurio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2009 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. B1-296 (Žin., 2009, Nr. 84-3568), ir ėminius teisės aktų nustatyta tvarka siunčia tirti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (toliau – Institutas).
18. PVP pareigūnas informaciją apie importuojamų negyvūninio pašaro siuntų veterinarinį tikrinimą registruoja kompiuterinėje duomenų bazėje ir žurnale bei elektroniniu paštu ir (ar) faksu informuoja paskirties vietos VMVT.
19. Paskirties vietos VMVT pareigūnas, Taisyklių 17 punkte nurodytais atvejais atlikęs iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką importuojamos negyvūninio pašaro siuntos veterinarinį tikrinimą ir prireikus paėmęs importuojamo negyvūninio pašaro ėminį, priima sprendimą dėl siuntos realizavimo arba kitą teisės aktuose nurodytą sprendimą.
20. Jeigu ėminių, paimtų pagal Taisyklių 14–16 punktus, tyrimų rezultatai neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų, toliau ėminiai imami iš kiekvienos to paties gamintojo ar tiekėjo siuntos, kol trijų iš eilės tyrimų rezultatai atitiks galiojančių teisės aktų reikalavimus.
21. Institutas, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo tyrimo protokolo pasirašymo, faksu, el. paštu ar kitomis ryšio priemonėmis informuoja PVP ir paskirties vietos VMVT.
22. Iš Instituto gavusi tyrimų rezultatus, paskirties vietos VMVT priima sprendimą dėl tolesnio pašaro panaudojimo. Tuo atveju, kai tyrimų rezultatai neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų, VMVT taiko priemones, nurodytas Taisyklių V skyriuje. Apie priimtus sprendimus informuojamas atsakingasis asmuo. Neleidusi importuoti pašaro, paskirties vietos VMVT ir PVP apie priimtą sprendimą praneša Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) ir VMVT, kuri apie šį sprendimą 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14), 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka praneša Europos Komisijai ir kitoms ES valstybėms.
23. Visas išlaidas, susijusias su importuojamo pašaro valstybine veterinarine kontrole, pašaro siuntų sulaikymu, grąžinimu, sunaikinimu, specialiu apdorojimu, tyrimu, teisės aktų nustatyta tvarka apmoka atsakingasis asmuo.
24. Taisyklių 8–23 punktai, nepažeidžiant kitų teisės aktų reikalavimų, netaikomi importuojant į Lietuvos Respubliką negyvūninį pašarą, kaip nedidelės vertės pavyzdžius rinkos tyrimui, prekybos mugėms ar panašiems renginiams, tam tikriems moksliniams ar laboratoriniams tyrimams ar analizei, užtikrinant, kad šis negyvūninis pašaras nėra skirtas verslo tikslams. Importuojant negyvūninį pašarą šiame punkte numatytais atvejais būtina iš anksto gauti raštišką leidimą iš VMVT. Pareiškėjas prašyme turi nurodyti pašaro rūšį, kiekį, kilmės šalį, gamintojo pavadinimą, adresą, paskirties vietą ir pašarų paskirtį bei garantuoti, kad šis negyvūninis pašaras nebus tiekiamas gyvūnams šerti ir (ar) pašarams gaminti ir, pasibaigus mugei ar atlikus tyrimus, išskyrus kiekį, sunaudotą tyrimams, jis bus sunaikintas arba grąžintas tiekėjui VMVT nustatyta tvarka. Jei įvertinus pateiktą informaciją nustatoma, kad importuojamas negyvūninis pašaras atitinka teisės aktuose pašarams nustatytus reikalavimus ir nekelia pavojaus žmonių ir (ar) gyvūnų sveikatai, ir (ar) aplinkai, išduodamas VMVT leidimas.
25. Tuo atveju, kai trečioji šalis grąžina iš Lietuvos Respublikos eksportuotą negyvūninį pašarą:
25.1. negyvūninio pašaro siunta turi būti vežama su veterinarijos sertifikato originalu arba sprendimą grąžinti negyvūninio pašaro siuntą priėmusios trečiosios šalies kompetentingos institucijos patvirtinta kopija;
25.2. sprendimą grąžinti negyvūninio pašaro siuntą priėmusi trečiosios šalies kompetentinga institucija nurodo grąžinimo priežastis;
25.3. atsakingasis asmuo raštu patvirtina, kad buvo užtikrintos negyvūninio pašaro laikymo ir transportavimo sąlygos bei šio pašaro būklė nebuvo pakeista;
26. PVP atliekamas grąžinamų iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką negyvūninio pašaro siuntų dokumentų ir atitikties tikrinimas ir, kilus įtarimui dėl negyvūninio pašaro saugos, kokybės atitikties ir fizinis tikrinimas. Nesant galimybės atlikti atitikties ir fizinio tikrinimo PVP, šį tikrinimą atlieka VMVT paskirties vietoje. Grąžinamos iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką negyvūninio pašaro siuntos turi būti kontroliuojamos nuo PVP iki paskirties vietos:
26.1. jos turi būti gabenamos iš PVP į paskirties vietą sandarioje transporto priemonėje arba, jei taikoma, PVP užplombuotose talpyklose;
26.2. PVP pareigūnas elektroniniu paštu ir (ar) faksu turi informuoti paskirties vietos VMVT, nurodydamas grąžinamos ir trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką negyvūninio pašaro siuntos kilmę ir paskirties vietą;
26.3. paskirties vietos įmonėje grąžintas iš trečiosios šalies negyvūninis pašaras turi būti tvarkomas teisės aktų nustatyta tvarka;
26.4. atsakingasis asmuo turi informuoti paskirties vietos VMVT apie grąžinamos iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką negyvūninio pašaro siuntos atvežimą į paskirties vietą;
III. TRANZITU VEŽAMŲ PAŠARŲ VETERINARINĖ KONTROLĖ
28. PVP turi būti tikrinami visų iš trečiųjų šalių tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vežamo negyvūninio pašaro siuntų dokumentai. Kilus įtarimui dėl pašaro siuntos tapatumo, PVP pareigūnas gali atlikti atitikties ir (ar) fizinį tikrinimą.
29. Negyvūninio pašaro siuntų tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją leidžiamas, jei PVP pareigūnas, patikrinęs negyvūninio pašaro siuntą, leidžia vežti ją tranzitu. PVP pareigūnas leidžia vežti negyvūninio pašaro siuntą per Lietuvos Respublikos teritoriją, jei:
29.1. negyvūninio pašaro siuntos vežėjas turi veterinarijos sertifikatą, atitikties dokumentą ir, jei būtina, šių dokumentų patvirtintus vertimus;
30. PVP, per kurį įvežama negyvūninio pašaro siunta, pareigūnas, leidęs šią siuntą vežti tranzitu, faksu ar kitomis ryšio priemonėmis siunčia pranešimą PVP, per kurį negyvūninio pašaro siunta išvežama.
31. PVP, per kurį išvežama negyvūninio pašaro siunta, pareigūnas patikrina dokumentus ir:
31.1. veterinarijos sertifikatą, atitikties dokumentą patvirtina parašu, vardiniu spaudu, PVP antspaudu ir nurodo negyvūninio pašaro išvežimo datą;
31.2. iš PVP, per kurį įvežama negyvūninio pašaro siunta, gautą pranešimą patvirtina PVP, per kurį išvežama negyvūninio pašaro siunta, antspaudu, vardiniu spaudu ir parašu, nurodydamas negyvūninio pašaro išvežimo datą;
32. Jei per 30 kalendorinių dienų PVP, per kurį įvežta negyvūninio pašaro siunta, negauna pranešimo, kad ši siunta išvežta iš Lietuvos Respublikos teritorijos, apie tai pranešama muitinės departamentui ir VMVT.
33. PVP, per kurį įvežama negyvūninio pašaro siunta, pareigūnas, atlikdamas pašaro siuntos veterinarinį tikrinimą, registruoja informaciją apie įvežamas negyvūninio pašaro siuntas kompiuterinėje duomenų bazėje ir žurnale; gavęs pranešimą apie negyvūninio pašaro siuntos išvežimą, šią informaciją pažymi žurnale. PVP, per kurį išvežama negyvūninio pašaro siunta, pareigūnas, atlikdamas negyvūninio pašaro siuntos veterinarinį tikrinimą, registruoja informaciją apie negyvūninio pašaro išvežamas siuntas kompiuterinėje duomenų bazėje.
IV. pašarų ūkio subjektų VETERINARINĖ kontrolė
35. Lietuvos Respublikos rinkoje esančių pašarų, pašarų gamybos, laikymo ir naudojimo pašarų ūkio subjektuose, pardavimo ir naudojimo vietose veterinarinę kontrolę ir pašarų ėminių ėmimą (išskyrus importuojamų pašarų ėminius) tyrimams VMVT planuoja sudarydama metinius veterinarinės kontrolės planus, atsižvelgdama į pašarų ūkio subjektų suskirstymą pagal riziką.
36. Taisyklių 37 punkte nurodyta pašarų ūkio subjektų veterinarinė kontrolė atliekama pagal šias Taisykles, Instituto parengtą ir VMVT patvirtintą kasmetinį valstybinės veterinarinės pašarų stebėsenos planą VMVT nustatytu pašarų ūkio subjektų veterinarinės kontrolės dažnumu.
37. Pašarų ūkio subjektų veterinarinė kontrolė turi būti atliekama visais pašarų gamybos, įskaitant pirminę gamybą, tiekimo rinkai, pervežimo ir naudojimo etapais, įskaitant pašarų eksportą.
38. Pašarų ūkio subjektai tikrinami iš anksto neįspėjus, išskyrus savikontrolės sistemų auditus ir atvejus, kai pranešti būtina, siekiant atlikti tikrinimą.
39. Pašarų ūkio subjektų veterinarinė kontrolė atliekama atsižvelgus į:
39.1. nustatytą riziką, susijusią su pašarais, jų naudojimu ar perdirbimu, medžiagomis, veikla ar veiksmais, kurie gali turėti įtakos pašarų saugai ir kokybei;
39.2. Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų, reglamentuojančių su pašarais susijusią veiklą, reikalavimus;
40. Eksportui skirti pašarai turi atitikti Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų, reglamentuojančių pašarų sritį, reikalavimus ir (arba) paskirties šalies reikalavimus.
41. VMVT pareigūnai, gavę informacijos apie pašarų neatitiktį Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų reikalavimams bei kitais teisės aktuose numatytais atvejais, gali atlikti neplaninius tikrinimus.
42. Nustačiusi pažeidimų, nurodytų Taisyklių 57 punkte, VMVT gali nustatyti dažnesnį pašarų ūkio subjekto tikrinimą.
43. Pašarų ūkio subjektų veterinarinės kontrolės ir stebėsenos metu paimti ėminiai tiriami Institute ar kitoje akredituotoje ir (ar) patvirtintoje laboratorijoje.
44. Eksportuojant pašarus, pašarų ūkio subjektas pateikia VMVT paskirties šalies kompetentingos institucijos reikalavimus (jei tokie yra) dėl pašaro importo. VMVT išduoda veterinarijos sertifikatą gyvūninio pašaro, prireikus ir kitų pašarų siuntoms. Pašaro siunta iki paskirties vietos turi būti vežama tik su veterinarijos sertifikatu, kitais prekybos dokumentais.
45. Ūkio subjektai, norintys užsiimti pašarų veikla, turi turėti patvirtinimą ir (ar) būti registruoti, kaip numatyta reglamente (EB) Nr. 183/2005.
46. Šalutiniai gyvūniniai produktai, skirti gyvūnams šerti ir (ar) pašarams gaminti, nepažeidžiant pašarų sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tvarkomi vadovaujantis reglamentu (EB) Nr. 1069/2009, 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL 2011 L 54, p. 1), bei kitais šalutinių gyvūninių produktų sritį reglamentuojančiais teisės aktais.
47. Pašarai genetinės modifikacijos kontrolei atrenkami pagal rūšį arba geografinę kilmę, prioritetą skiriant plačiausiai modifikuojamoms kultūroms: sojoms, kukurūzams, rapsams, vilnamedžiams ir jų produktams, importuojamiems iš trečiųjų šalių, ir pašarams, kuriuos ženklinant nenurodyta, kad jie yra genetiškai modifikuoti. Pašaro mėginiai dėl genetinės modifikacijos tiriami kokybiniu ir kiekybiniu metodais.
48. Tikrinamo pašarų ūkio subjekto administracija privalo sudaryti sąlygas tikrinimui atlikti: pateikti būtinus tikrinimui dokumentus, suteikti darbo vietą, paskirti asmenis, dalyvausiančius tikrinant pašarų ūkio subjektą.
49. VMVT pareigūnai ėminius ima vadovaudamiesi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytais reikalavimais.
51. VMVT pareigūnas, imdamas ėminį laboratoriniam tyrimui, turi teisę, atsižvelgdamas į galimą riziką, pats nuspręsti, kokius privalomuosius saugos ir kokybės rodiklius (nurodytus galiojančiuose teisės aktuose) reikia tirti.
V. Veiksmai, nustačius pažeidimus
53. Paskirties vietos VMVT ir (arba) PVP sulaiko importuojamo pašaro siuntą, įtarus neatitikimą ar kilus abejonių dėl siuntos tapatybės, faktinės paskirties vietos.
54. VMVT, PVP pareigūnai gali sulaikyti iš trečiųjų šalių importuojamą pašarą, kuris neatitinka pašarus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ir, pasitarę su atsakinguoju asmeniu, nurodo:
54.2. pašarą apdoroti arba perdirbti, tam tikrais atvejais nukenksminti, išskyrus sumaišomą su kitais pašaras, siekiant, kad pašarai atitiktų ES arba trečiosios šalies, į kurią yra grąžinami, teisės aktų reikalavimus;
54.3. pašarą perdirbti kuriuo nors kitu tinkamu būdu ir juos naudoti kitiems tikslams, išskyrus gyvūnų šėrimą ar žmonių poreikių tenkinimą;
55. VMVT, nustačiusi, kad importuojamas pašaras kenkia žmonių ar gyvūnų sveikatai arba yra nesaugus, sulaiko pašaro siuntą, kol ji bus sunaikinta arba kol bus imtasi atitinkamų priemonių, kurias būtina įgyvendinti siekiant apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą.
56. VMVT:
56.1. gali leisti grąžinti pašaro siuntą į trečiąją šalį, jei yra įvykdyti reikalavimai, numatyti reglamento (EB) Nr. 882/2004 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir siuntos grąžinimas neprieštarauja veterinarinio tikrinimo rezultatams ir nedaro įtakos visuomenės ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai;
56.2. pašaro siuntą sulaiko, kol siunta grąžinama arba kol patvirtinamos atsisakymo priimti priežastys;
56.3. apie Taisyklių 56.1 punkte nurodytą sprendimą informuoja VMVT, kuri, laikydamasi reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, pateikia pranešimus Europos Komisijai ir kitoms ES valstybėms ir taiko kitas būtinas priemones, siekdama užtikrinti, kad nepriimtų pašaro siuntų nebūtų galima vėl importuoti į ES. Paskirties vietos VMVT praneša apie savo sprendimus muitinės departamentui.
57. VMVT gali laikinai sustabdyti ar uždrausti pašarų tvarkymą, kai:
57.2. dėl pašaruose esančių medžiagų ar didesnio nei leistina jų kiekio pašarai gali būti laikomi nesaugiais ir (arba) nekokybiškais;
58. VMVT, nustačiusi Taisyklių 57 punkte išvardytų pažeidimų, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį ir ankstesnę pašarų ūkio subjekto veiklą, gali taikyti priemones, numatytas reglamento (EB) Nr. 882/2004 54 straipsnyje.
59. Jeigu VMVT nustato, kad pašarų ūkio subjektas padarė pažeidimų, nurodytų Taisyklių 57 punkte, ir per VMVT nurodytą terminą jų nepašalina, VMVT gali laikinai sustabdyti ar panaikinti pašarų ūkio subjekto patvirtinimą ir (ar) registravimą, kaip nurodyta Ūkio subjektų, kurie verčiasi pašarų veikla, patvirtinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-606 (Žin., 2006, Nr. 5-173; 2010, Nr. 79-4090), ir Ūkio subjektų, kurie verčiasi pašarų veikla, įregistravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-607 (Žin., 2006, Nr. 5-175; 2010, Nr. 67-3361).
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
61. VMVT pareigūnai, atsakingi už valstybinę veterinarinę pašarų kontrolę, privalo laikytis konfidencialumo.
62. Paskirties vietos VMVT, PVP nustatę, kad pašaras nesaugus, per Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą informuoja VMVT Skubios veiklos skyrių ir imasi teisės aktuose nustatytų veiksmų.
Valstybinės veterinarinės
pašarų kontrolės taisyklių
1 priedas
(Išankstinės informacijos apie importuojamą į Lietuvos Respubliką pašaro siuntą lapo forma)
__________________________________________
(už pašaro siuntą atsakingo asmens vardas ir pavardė)
_________________________ pasienio veterinarijos postui
IŠANKSTINĖS INFORMACIJOS
APIE IMPORTUOJAMĄ Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ PAŠARO SIUNTĄ LAPAS
20____________
(data)
Šalis siuntėja ________________________________________________________________
Pašaro kilmės šalis ____________________________________________________________
Gamintojas __________________________________________________________________
(pavadinimas ir adresas, įmonės kodas, patvirtinimo numeris*)
Eksportuotojas _______________________________________________________________
(pavadinimas ir adresas, įmonės kodas, patvirtinimo numeris*)
Gavėjas ____________________________________________________________________
(pavadinimas ir adresas, įmonės kodas, patvirtinimo numeris*)
Pašaras (rūšis, kiekis, t) ________________________________________________________
Pakuočių skaičius _____________________________________________________________
GMO ______________________________________________________________________
Transporto priemonė __________________________________________________________
(nurodyti transporto priemonę, jos numerį)
Numatoma įvežimo data _______________________________________________________
Aš, atsakingasis asmuo, patvirtinu, kad duomenys pateikti teisingi, ir sutinku laikytis Valstybinės veterinarinės pašarų kontrolės taisyklėse nurodytų reikalavimų.
| ______________ (atsakingojo asmens pareigos) |
___________ (parašas) |
________________ (vardas, pavardė) |
Valstybinės veterinarinės
pašarų kontrolės taisyklių
2 priedas
(Negyvūninio pašaro siuntos įvertinimo dokumento forma)
NEGYVŪNINIO PAŠARO SIUNTOS ĮVERTINIMO AKTAS
| A |
1. Tiekėjas / eksportuotojas £ |
2. Serijos Nr. |
|
|||||||
| Informacija apie pateiktą siuntą |
|
|||||||||
| 3. Gavėjas |
4. Muitinės dokumento Nr. |
|
||||||||
| 5. Lydimasis dokumentas
5.1. Laboratoriniai tyrimai pagal reglamento (EB) Nr. 767/2009 21 straipsnį
[ ] Taip [ ] Ne |
|
|||||||||
| 6. Deklaruotojas / atstovas |
7. Kilmė
7.1. leidimo / registracijos Nr. (jei reikia) |
|
||||||||
| 8. Produktų apibūdinimas
[ ] 8.1. [ ] 8.4. [ ] 8.2. [ ] 8.5. [ ] 8.3. [ ] 8.6. |
9. KPN kodas |
11. Bruto masė (kg) |
|
|||||||
| 10. Pakuočių kiekis |
12. Neto masė (kg) |
|
||||||||
| B |
13. Patikrinimai įvertinant produktų tapatumą |
|
|
|
||||||
| Atlikti tikrinimai |
13.1. [ ] Dokumentų patikrinimas |
13.2. Tapatumo patikrinimas [ ] Taip [ ] Ne |
|
|
||||||
| 14. Atitikties nustatytiems reikalavimams patikrinimas:
|
|
|
|
|||||||
|
|
14.2. Atlikti laboratoriniai tyrimai [ ] Taip [ ] Ne Tyrimų pobūdis: Jei taip, žr. pridedamą tyrimų rezultatų kopiją. |
|
||||||||
| 14.1. Fizinis patikrinimas [ ] Taip [ ] Ne [ ] Taip [ ] Ne |
14.3. Atliekami laboratoriniai tyrimai
Tyrimų pobūdis: Jei taip, žr. pridedamą rezulta tų kopiją |
|
||||||||
| C |
15. Pasienio veterinarijos posto pavadinimas ir antspaudas |
16. Įgaliotos institucijos pareigūnas ..................... Vieta ir data ..................... Parašas ..................... Vardas ir pavardė |
|
|||||||
| Patvirtinimas |
||||||||||
|
|
|
|
|
|
||||||
| D |
17. (Neprivaloma) |
|
||||||||
| Papildomos pastabos |
||||||||||
|
||||||||||
Valstybinės veterinarinės
pašarų kontrolės taisyklių
3 priedas
NEGYVŪNINIO PAŠARO SIUNTOS ĮVERTINIMO AKTO PILDYMO TAISYKLĖS
A. Informacija apie atvykusį krovinį
1. Tiekėjas ir (/ar) arba eksportuotojas (įrašyti fizinio arba juridinio asmens (toliau – asmuo) vardą ir pavardę, pavadinimą, adresą).
2. Dokumento, kuriame nurodomi pašarui naudojamų produktų, importuojamų į ES iš trečiųjų šalių, patikrinimai, serijos Nr. (įrašyti kompetentingos institucijos suteikiamą numerį eilės tvarka).
5. Lydimasis dokumentas (įrašyti lydimojo dokumento nuorodą).
5.1. Atitinkamuose skliaustuose pažymėti kryželį. Jei buvo paimti tyrimai pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiančio reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinančio direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei sprendimą 2004/217/EB (OL 2009 L229, p.1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. spalio 20 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 939/2010 (OL 2010, L 277, p. 4), 21 straipsnį, pažymėti kryželį „ [ ] Taip“.
6. Deklaruotojas / atstovas (įrašyti visą asmens vardą, pavardę, pavadinimą, adresą. Jei deklaruotojas ir tiekėjas / eksportuotojas yra tas pats asmuo, įrašyti „tiekėjas“ ar „eksportuotojas“).
7. Kilmė (įrašyti ūkio subjekto pavadinimą ir adresą arba kilmės vietą).
8. Produktų apibūdinimas
Atitinkamuose skliaustuose pažymėti kryželį:
„[ ] 8.1.“ – pašarų priedai / premiksai;
„[ ] 8.2.“ – pašarinės žaliavos;
„[ ] 8.3.“ – kombinuotasis pašaras;
[ ] 8.4.“ – produktai, išvardyti 2011 m. birželio 16 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 575/2011 dėl pašarinių žaliavų katalogo (OL 2011 L 159, p 25) C dalies 12 punkte;
„[ ] 8.5.“ – specialusis pašaras;
„[ ] 8.6.“ – kiti produktai (juos nurodyti).
10. Pakuočių kiekis
(Įrašyti pakuočių kiekį, o jei tiekiamas produktas nesupakuotas, įrašyti žodį „palaidas“.)
B. Atlikti tyrimai
13. Patikrinimai, išvardyti Valstybinės veterinarinės pašarų kontrolės taisyklių (toliau – taisyklės) 9.1 punkte:
14. Patikrinimai, išvardyti taisyklių 9.2 punkte.
14.2. Pažymėti kryželiu atitinkamuose skliaustuose. Jei buvo atlikti laboratoriniai tyrimai ir yra pateiktos šių tyrimų išvados, pažymėti kryželiu „[ ] Taip“. Šiuo atveju pridėti patvirtintą laboratorinių tyrimų rezultatų kopiją ir nurodyti tyrimų rūšį, reikalaujamą pagal tam tikrus reglamentus, nurodančius valstybinės pašarų kontrolės tyrimų metodus ar tyrimų rūšis.
14.3. Pažymėti kryželį atitinkamuose skliaustuose. Jei buvo atlikti laboratoriniai tyrimai, tačiau dar nėra pateiktų tyrimo išvadų, pažymėti kryželiu „[ ] Taip“. Šiuo atveju pridėti patvirtintą laboratorinių tyrimų rezultatų kopiją ir nurodyti tyrimų rūšį, reikalaujamą pagal tam tikrus reglamentus, nurodančius valstybinės pašarų kontrolės tyrimų metodus ar tyrimų rūšis.
C. Patvirtinimas
15. Pasienio veterinarijos posto pavadinimas (nesutrumpintas) ir spaudas (įrašyti pasienio posto pavadinimą ir uždėti skirtingos, negu dokumente naudojamos, spalvos spaudą.)
D. Papildomos pastabos (neprivaloma)