LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1995 M. VASARIO 6 D. NUTARIMO NR. 190 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRMOJO IR ANTROJO LAIPSNIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2005 m. liepos 1 d. Nr. 755
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 13-309, Nr. 86-1947; 1997, Nr. 30-731; 1998, Nr. 78-2207; 2001, Nr. 10-283; 2003, Nr. 51-2270, Nr. 123-5614; 2004, Nr. 158-5784; 2005, Nr. 26-836):
1.1. Įrašyti antraštėje po žodžio „nuostatų“ žodžius „ir Vertinimo kriterijų daugiavaikės motinos teisei į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti aprašo“.
1.2. Papildyti šiuo 2 punktu:
1.3. Įrašyti 4 punkte vietoj žodžių „Šis nutarimas taikomas“ žodžius „Šiuo nutarimu patvirtinti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai taikomi“.
1.4. Nurodytuoju nutarimu patvirtintuose Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose:
1.4.1. išdėstyti 1 punktą taip:
„1. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos (toliau vadinama – pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos) skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 101-2018) (toliau vadinama – Valstybinių pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555) (toliau vadinama – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) 2, 5, 14, 21, 34–37, 39, 44, 45, 53 straipsniais ir 57 straipsnio 2 dalimi ir šiais nuostatais. Nustatant motinų, pagimdžiusių, išauginusių iki 8 metų ir gerai išauklėjusių 7 ir daugiau vaikų, teisę gauti antrojo laipsnio valstybines pensijas, taip pat vadovaujamasi Vertinimo kriterijų daugiavaikės motinos teisei į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti aprašu. Kiti pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimai, nereglamentuoti šiuose nuostatuose, sprendžiami laikantis valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (Žin., 1994, Nr. 91-1781).“;
1.4.2. išdėstyti 2 punkto pirmąją pastraipą taip:
„2. Pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie ypač nusipelnė Lietuvai kurdami bei plėtodami jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, gindami valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, taip pat labiausiai pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijai dalyviams, motinoms, pagimdžiusioms, išauginusioms iki 8 metų ir gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų, jeigu šie asmenys yra sulaukę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus (toliau vadinama – senatvės pensijos amžius) arba pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I arba II grupių invalidais). Asmenims, dirbusiems ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnį, pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos likus iki senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių, už kiek mėnesių kompensacija mokama.“;
1.4.4. išdėstyti 5 punktą taip:
1.4.5. išdėstyti 7.3 punktą taip:
1.4.6. išdėstyti 8.5 punktą taip:
„8.5. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) išduota darbingumo lygio pažyma (invalidumo pažymėjimas, išduotas iki 2005 m. liepos 1 d. Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos), jeigu asmeniui nėra sukakęs senatvės pensijos amžius;“;
1.4.8. išdėstyti 10 punktą taip:
„10. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus arba mirus asmeniui, kuris pagal Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnį būtų turėjęs teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją kaip sukakęs senatvės pensijos amžių, jų sutuoktiniams ir vaikams ar įvaikiams, atitinkantiems sąlygas gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensiją, skiriamos valstybinės našlių ir našlaičių pensijos. Prie prašymo skirti valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi būti pridėta:
mirties liudijimo nuorašas;
dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšius su mirusiuoju (santuokos liudijimo nuorašas, našlaičių (vaikų ar įvaikių) gimimo liudijimo nuorašai arba teismo sprendimas, nustatantis giminystės ryšius, ir panašiai);
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduota darbingumo lygio pažyma (invalidumo pažymėjimas, išduotas iki 2005 m. liepos 1 d. Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos), jeigu asmuo, kuris kreipiasi dėl valstybinės našlių pensijos, nėra sukakęs senatvės pensijos amžiaus arba asmuo, kuris kreipiasi dėl valstybinės našlaičių pensijos, jau yra sukakęs 18 metų ir nesimoko;
mokymo įstaigų pažymėjimai, jeigu našlaičiai (vaikai ar įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, mokosi.“;
1.4.9. išdėstyti 11 punktą taip:
„11. Valstybinės našlaičių pensijos skiriamos vaikams ir įvaikiams iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai). Nustatytąja tvarka įregistruotų vidurinių, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams ir moksleiviams našlaičių pensijos skiriamos iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai.“;
1.4.11. išdėstyti 18 punktą taip:
„18. Valstybinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims, pateikusiems prašymą ir mirties liudijimo originalą arba jo kopiją, patvirtintą notaro, už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos dydžio už du mėnesius (Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio pirmoji dalis). Kai valstybinė pensija mokama už praėjusį mėnesį ir miręs asmuo iki mirties dienos šios pensijos nebuvo gavęs, mirusį pensininką laidojusiems asmenims taip pat išmokama jo iki mirties dienos negauta pensija už praėjusį mėnesį. Išmokėjus pensiją, mirties liudijimas grąžinamas laidojusiems asmenims. Valstybinės pensijos gavėjui apskaičiuotos kitos pensijų sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos mirusio pensininko įpėdiniams (pagal įstatymą ar testamentą), kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, arba (ir) mirusį pensininką pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą. Susidariusi valstybinės pensijos permoka, esant šios pensijos gavėją laidojusių asmenų (jo įpėdinių) sutikimui, išskaičiuojama iš šiame punkte nurodytų sumų.“;
1.4.12. įrašyti 19 punkto antrojoje pastraipoje po žodžio „išauginusioms“ žodžius „iki 8 metų“, o trečiojoje pastraipoje po žodžių „ligos“ žodžius „profesinės reabilitacijos“;
1.4.13. išdėstyti 21 punktą taip:
„21. Valstybinė socialinio draudimo pensija pirmojo ir antrojo laipsnių bei personalinių pensijų gavėjams apskaičiuojama:
21.1. asmenims, kuriems pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos pagal Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnyje nurodytas sąlygas skiriamos pirmą kartą 1995 metais ir vėliau, – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta skiriamoms naujoms pensijoms tvarka;
21.2. asmenims, kuriems iki Valstybinių pensijų įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtos Lietuvos Respublikos personalinės bei respublikinės ir vietinės reikšmės personalinės pensijos, kurios pagal Valstybinių pensijų įstatymą 1995 metais įvardytos Lietuvos Respublikos pirmojo ar antrojo laipsnių valstybinėmis pensijomis arba paliktos kaip personalinės pensijos, šių asmenų pasirinkimu:
21.2.1. nurodyta 21.1 punkte valstybinių socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo tvarka – esant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 46 straipsnio antrojoje dalyje nurodytoms sąlygoms;
21.2.2. tokia pat, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 109–113 punktuose vidutinio mėnesinio uždarbio nustatymo tvarka – iš 60 paeiliui einančių darbo mėnesių uždarbio per paskutiniuosius 10 metų prieš paskiriant personalinę pensiją arba iš 24 paeiliui einančių darbo mėnesių uždarbio po personalinės pensijos paskyrimo, imamų ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio 1 d.;
21.2.3. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 46 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta tvarka – tiems personalinių pensijų gavėjams, kuriems kada nors buvo paskirtos valstybinės socialinio draudimo pensijos.
Nurodytų 21.2 punkte asmenų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 49 straipsnio nuostatas. Darbo stažo fiksavimo diena laikoma personalinės pensijos paskyrimo diena. Šiuo atveju personalinių pensijų paskyrimo diena laikoma diena, nuo kurios buvo pradėtos mokėti personalinės pensijos. Tie personalinių pensijų gavėjai, kuriems kada nors buvo paskirtos valstybinės socialinio draudimo pensijos, gali pasirinkti, kurią dieną laikyti darbo stažo fiksavimo diena: personalinės pensijos paskyrimo dieną arba valstybinės socialinio draudimo pensijos paskyrimo dieną. Šie asmenys taip pat gali Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka papildyti valstybinės socialinio draudimo pensijos byloje esančius duomenis apie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamus laikotarpius, nurodytus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnyje.“;
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1684 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 123-5614) 1.3 punktą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 190
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 755
redakcija)
vertinimo kriterijų daugiavaikės motinos teisei į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti aprašas
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vertinimo kriterijų daugiavaikės motinos teisei į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti aprašas (toliau vadinama – šis Aprašas) taikomas nustatant Lietuvos Respublikos pilietės – motinos, pagimdžiusios, išauginusios iki 8 metų ir gerai išauklėjusios 7 ir daugiau vaikų (toliau vadinama – daugiavaikė motina), teisę gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau vadinama – antrojo laipsnio valstybinė pensija) pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 101-2018).
2. Šiuo Aprašu vadovaujasi Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Komisija), kuriai Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka suteikta teisė skirti antrojo laipsnio valstybines pensijas daugiavaikėms motinoms, taip pat savivaldybių arba apskričių viršininkų administracijos, teikdamos Komisijai pasiūlymus dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikėms motinoms.
3. Savivaldybių arba apskričių viršininkų administracijos, teikdamos Komisijai pasiūlymus dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikėms motinoms, taip pat Komisija, priimdama sprendimą dėl šios pensijos skyrimo, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos bei tarptautinių teisės aktų nuostatomis ir visuomenės pripažintų elgesio normų reikalavimais, kad Komisijos priimti sprendimai atitiktų Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų esmę ir paskirtį.
II. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI DAUGIAVAIKĖS MOTINOS TEISEI Į ANTROJO LAIPSNIO VALSTYBINĘ PENSIJĄ NUSTATYTI
III. DAUGIAVAIKĖS MOTINOS VAIKŲ GERO IŠAUKLĖJIMO VERTINIMO KRITERIJAI
5. Daugiavaikės motinos pagimdyti ir išauginti vaikai laikomi gerai išauklėtais, jeigu jie išauginti dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, gerbia savo tėvus, kitus šeimos narius, globoja juos senatvėje ir ligos ar kitos negalios atvejais, tausoja jų palikimą, laikosi visuomenės nustatytų elgesio normų.
6. Daugiavaikės motinos vaikas nelaikomas gerai išauklėtu, jeigu neatsižvelgiant į amžių jis teistas už:
7. Savivaldybių arba apskričių viršininkų administracijos neturi teisės teikti Komisijai pasiūlymų dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikei motinai šio Aprašo 6.1 punkte numatytais atvejais, o šio Aprašo 6.2 punkte numatytu atveju pasiūlymai Komisijai teikiami tik teistumui išnykus.
8. Komisija, remdamasi savivaldybių arba apskričių viršininkų administracijų pateiktais duomenimis, turi teisę neskirti daugiavaikei motinai antrojo laipsnio valstybinės pensijos, jeigu:
8.1. jos pagimdyti ir išauginti vaikai piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu;
9. Šio Aprašo 6.2 ir 8 punktuose numatytais atvejais savivaldybių arba apskričių viršininkų administracijos teikia Komisijai daugiavaikės motinos prašymą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją ir kitus šiai pensijai skirti būtinus dokumentus. Kartu savivaldybių ar apskričių viršininkų administracijos pateikia savo išvadas ir motyvus, kodėl daugiavaikės motinos teisė gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją abejotina, pagrįstus realiais faktais ir atitinkamų institucijų (įstaigų) pateiktais duomenimis (pažymomis).
10. Komisija, gavusi savivaldybių arba apskričių viršininkų administracijų pateiktus daugiavaikės motinos, kurios teisė gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją abejotina, dokumentus, gali prašyti savivaldybės ar apskrities viršininko administracijos pateikti papildomus abejones patvirtinančius (paneigiančius) įrodymus.
IV. daugiavaikės motinos elgesio vertinimo kriterijai
11. Daugiavaikės motinos elgesys laikomas atitinkančiu visuomenės pripažintas elgesio normas, jeigu ji tinkamai atliko savo pareigas: dorai auklėjo ir prižiūrėjo savo vaikus, rūpinosi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, išlaikė juos, įdiegė jiems teigiamas savybes ir įpročius, apsaugojo juos nuo žalingos įtakos ir jos padarinių, taip pat atsižvelgdama į vaikų fizinę ir protinę būklę sudarė jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje ir taptų gerais savo šalies piliečiais.
12. Daugiavaikė motina nelaikoma dorai išauklėjusi savo vaikus ištikimais piliečiais, sudariusi sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, jeigu:
12.2. ji padarė nusikaltimą, susijusį su vaiko sveikatos sutrikimu, jo suluošinimu ar gyvybės atėmimu;
12.4. jos pagimdyti vaikai buvo globojami (rūpinami) kūdikių namuose ar kitose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose ir (ar) motinai įstatymų nustatyta tvarka buvo apribota tėvų valdžia (atimtos motinystės ar vaikų auklėjimo teisės arba apribotos tėvystės teisės);
13. Šio Aprašo 12 punkte numatytais atvejais savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijos neturi teisės teikti Komisijai pasiūlymų dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikei motinai, išskyrus tuos atvejus, kai daugiavaikė motina pateikia asmens sveikatos priežiūros sistemos įstaigų išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jos pagimdyti vaikai (vienas iš vaikų) buvo globojami (rūpinami) kūdikių namuose ar kitose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose dėl jos sveikatos būklės, neleidžiančios jai atlikti savo pareigų, arba dėl jų sveikatos būklės, reikalingos specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
14. Savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijos atsakingos už visų pirminių duomenų ir dokumentų, kurių reikia antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti daugiavaikei motinai, surinkimą ir pateikimą Komisijos atsakingajam sekretoriui. Teikdamos šiuos dokumentus, savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijos privalo nurodyti Komisijai visas abejotinas aplinkybes, kurios gali daryti poveikį Komisijos sprendimui.
15. Komisijos atsakingasis sekretorius turi teisę Komisijos narių pavedimu reikalauti iš savivaldybės ar apskrities viršininko administracijos papildomų duomenų, patvirtinančių gerą daugiavaikės motinos pagimdytų vaikų išauklėjimą arba pačios daugiavaikės motinos elgesio atitiktį visuomenės pripažintoms elgesio normoms.