VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VETERINARINĖS PRIEŽIŪROS MEDŽIOKLĖJE REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2002 m. spalio 22 d. Nr. 485/550
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 65-2634) 5 straipsnio 3 dalimi,
2. Pavedame įsakymo vykdymo kontrolę Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų rajonų agentūroms ir apskričių, miestų, rajonų valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms.
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „gyvūnija“.
Patvirtinta
Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus ir
Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2002 m. spalio 22 d.
įsakymu Nr. 485/550
Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai
1. Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15), Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 65-2634) ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2001, Nr. 110-3988).
I. BendrOSIOS NUOSTATOS
2. Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus, kurių būtina laikytis medžiojant ir apdorojant sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų skerdeną (norint ją panaudoti žmonių maistui).
3. Reikalavimuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme.
5. Atsižvelgusi į epizootinę situaciją, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) atskiruose medžioklės plotų vienetuose, administracinėse teritorijose arba visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje gali drausti medžioti gyvūnus ar reikalauti atskirų gyvūnų rūšių medžiojimo nesilaikant nustatytų medžioklės terminų.
6. Už Reikalavimų laikymąsi atsakingi medžioklės plotų naudotojas ir medžioklės vadovas, kuris skiriamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Žin., 2000, Nr. 53-1540) nustatyta tvarka.
II. gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelės įrengimas
7. Medžioklės plotų naudotojas privalo savo medžioklės plotuose įrengti pirminio gyvūnų apdorojimo aikštelę (toliau – Aikštelė).
8. Medžioti leidžiama tik tuose medžioklės plotų vienetuose, kurių naudotojai yra gavę iš apskrities, miesto ar rajono (toliau – Teritorinės) valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Aikštelės apžiūros aktą, liudijantį Aikštelės tinkamumą naudoti. Aikštelių tinkamumo naudoti terminą nustato Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojas. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip vienas medžioklės sezonas.
10. Aikštelės įrengiamos aukštesnėse vietose, kurių neapsemia polaidžio ar lietaus vanduo, ir turi būti ne mažesnės kaip vieno aro ploto, apjuostos 20 cm gylio ir 20 cm pločio grioveliu ir aptvertos. Sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų dorojimo atliekoms naikinti Aikštelėje turi būti įrengta ne mažesnė negu 3 m gylio, sutvirtintomis sienomis, sandariai uždengiama gyvūninių atliekų duobė. Šią duobę pripildžius 1,5 m iki žemės paviršiaus, reikia ją išvalyti arba užkasti. Išimtas turinys užkasamas ne mažesniame negu 2 m gylyje, aukštesnėse vietose, kurių neapsemia polaidžio ar lietaus vanduo.
III. Sumedžioto gyvūno apdorojimas ir tikrinimas
11. Sumedžiotas medžiojamasis gyvūnas dorojamas tik Aikštelėje, įrengtoje pagal II skyriaus reikalavimus.
12. Po sumedžiojimo medžiojamuosius gyvūnus būtina apdoroti, laikantis tokios tvarkos:
12.1. kai medžiojamieji gyvūnai pristatomi į perdirbimo įmonę – krūtinės ląstos vidaus organai, nežiūrint, ar jie atskirti nuo skerdenos, kepenys ir blužnis turi būti palikti šalia gyvūno ir pažymėti taip, kad veterinarijos gydytojas galėtų atlikti vidaus organų veterinarinį patikrinimą kartu su skerdenomis; galva gali būti atskirta ir panaudota trofėjų paruošimui;
12.2. kai medžiojamieji gyvūnai naudojami medžioklės plotų naudotojų asmeninėms reikmėms:
12.2.1. kanopiniai žvėrys visiškai išdorojami Aikštelėje, atskiriant maistui nenaudojamas dalis ir sumetant jas į Aikštelės gyvūninių atliekų duobę; išdorojant šernus, paimami diafragmos mėginiai, kurie pateikiami veterinarijos gydytojui ištirti, ar šernai nėra užsikrėtę trichinelioze;
12.2.2. smulkieji medžiojamieji gyvūnai gali būti visiškai apdorojami Aikštelėje, atskiriant nenaudojamas maistui dalis ir sumetant jas į gyvūninių atliekų duobę, arba juos maistui ar kitoms reikmėms vartosiantys asmenys gali juos išdoroti kitoje tam pritaikytoje vietoje, tinkamai utilizuodami maistui nenaudojamas dalis.
13. Sumedžioti smulkieji medžiojamieji gyvūnai gali būti visiškai išdoroti perdirbimo įmonėje, jei jie nugabenami į minėtą įmonę per 12 valandų nuo sumedžiojimo.
14. Maistui nenaudojamos sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų dalys iki sumetant jas į Aikštelės gyvūninių atliekų duobę turi būti laikomos taip, kad jų nepasiektų kiti gyvūnai.
15. Jei aplinkos temperatūra nėra pakankamai žema, sumedžioti neišdoroti medžiojamieji gyvūnai turi būti kuo greičiau išdorojami arba nugabenti į perdirbimo įmonę (bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 12 valandų nuo sumedžiojimo). Sumedžioti medžiojamieji gyvūnai po išdorojimo turi būti atvėsinti taip, kad skerdenos vidinė temperatūra (matuojama storiausiame raumenų sluoksnyje) būtų +7 oC arba žemesnė, smulkiųjų sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų – +4 oC arba žemesnė.
16. Pristatant sumedžiotus medžiojamuosius gyvūnus į perdirbimo įmonę, Licencijoje medžiojamajam gyvūnui sumedžioti, kuri paliekama perdirbimo įmonėje, turi būti nurodyta medžiojamojo gyvūno sumedžiojimo data ir laikas bei sumedžiojimo vieta.
17. Teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų veterinarijos gydytojų reikalavimu medžiotojai privalo paimti sumedžiotų gyvūnų kraujo ar kitus mėginius, būtinus vykdant stebėsenos bei kitus tyrimus.
18. Perdirbimo įmonėje radus sumedžioto medžiojamojo gyvūno organuose pakitimų, nurodytų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu tvirtinamose Šviežios žvėrienos (paukštienos) paruošimo ir prekybos veterinarijos reikalavimuose, tokio gyvūno mėsa pripažįstama netinkama maistui ir sunaikinama arba utilizuojama.
19. Medžiotojai, radę sumedžioto medžiojamojo gyvūno organuose pakitimų, nurodytų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu tvirtinamose Šviežios žvėrienos (paukštienos) paruošimo ir prekybos veterinarijos reikalavimuose, negali tokios žvėrienos (paukštienos) naudoti asmeninėms reikmėms. Jie privalo pranešti apie tai, pateikdami sumedžiotą medžiojamąjį gyvūną, Teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tik gavus veterinarijos gydytojo išvadą, kad sumedžioto medžiojamojo gyvūno mėsa tinkama naudoti maistui, galima ją naudoti.
20. Medžioklės plotų naudotojai, radę nugaišusius medžiojamuosius gyvūnus, turi ne vėliau kaip per 48 valandas apie tai pranešti Teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai bei vykdyti šių tarnybų nurodymus dėl tolesnio šių medžiojamųjų gyvūnų naudojimo ar sunaikinimo. Medžioklės plotų naudotojai, radę dėl susidūrimo su transporto priemonėmis žuvusius medžiojamuosius gyvūnus, turi ne vėliau kaip per 48 valandas apie tai pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai. Kiti asmenys, radę nugaišusius, žuvusius ar sergančius medžiojamuosius gyvūnus, turi apie tai pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai arba medžioklės plotų naudotojams.
IV. Medžioklės produkcijos NAUDOJIMAS
22. Sumedžiotų gyvūnų mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką (išskyrus sumedžioto gyvūno mėsos naudojimą asmeninėms medžiotojų reikmėms) reikalavimus nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
v. atsakomybė už reikalavimų nesilaikymą