LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJA
N U T A R I M A S
DĖL GRYNŲJŲ AKTYVŲ VERTĖS SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2004 m. vasario 17 d. Nr. N-14
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 19 straipsniu (Žin., 2003, Nr. 75-3472), Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 31 straipsnio 8 dalimi, 35 straipsnio 7 dalimi ir 52 straipsniu (Žin., 1999, Nr. 55-1765; 2003, Nr. 75-3473), Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija nutaria:
2. Nustatyti, kad draudimo įmonės, vykdančios pensijų kaupimo veiklą, privalo per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo pakeisti pensijų fondo taisykles, suderinant jas su šiuo nutarimu patvirtintos Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos nuostatomis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos draudimo
priežiūros komisijos 2004 m.
vasario 17 d. nutarimu
Nr. N-14
GRYNŲJŲ AKTYVŲ VERTĖS SKAIČIAVIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos (toliau – metodika) reglamentuoja valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principus bei tvarką.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Atkarpos išmokos – investuotojui priklausančių palūkanų už skolos vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones mokėjimas.
6. Grynųjų aktyvų vertė – pensijų fondo pensijų turto vertės ir ilgalaikių bei trumpalaikių finansinių įsipareigojimų (išskyrus įsipareigojimus pensijų fondo dalyviams) skirtumas. Įsipareigojimai iš pensijų fondo pasitraukiantiems pensijų fondo dalyviams (kuriems jau yra apskaičiuota mokėtina pensijų išmoka arba į kitą pensijų fondą pervestina suma) priskiriami prie pensijų fondo finansinių įsipareigojimų.
7. Paraiška išpirkti apskaitos vienetus:
7.1. pensijų fondo dalyvio perėjimo į kitą tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą atveju, sudaryta nauja pensijų kaupimo sutartis;
7.2. pensijų fondo dalyvio perėjimo į kitą, ne tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą, pensijų fondą atveju, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pranešimas apie pensijų kaupimo sutarties su to pensijų fondo pensijų kaupimo bendrove nutraukimą ir naujos pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimą;
8. Paraiška pirkti apskaitos vienetus – pensijų fondo dalyvio vardu pervestos piniginės lėšos, kurios konvertuojamos į apskaitos vienetus.
9. Pensijų kaupimo bendrovė – draudimo įmonė, kuri patikėjimo teisės pagrindais valdo, naudoja ir disponuoja pensijų turtu.
10. Priemonės – vertybiniai popieriai, terminuoti indėliai, pinigų rinkos priemonės, išvestinės investicinės priemonės ir kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos, į kuriuos investuojamas pensijų fondo turtas.
11. Rinkos informacijos asimetrija – situacija, kai tam tikra svarbi informacija yra žinoma kai kurioms, bet ne visoms suinteresuotoms šalims ir dėl to rinka tampa neefektyvi, kadangi ne visi rinkos dalyviai turi galimybę susipažinti su informacija, kuri jiems reikalinga sprendimams priimti.
12. Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti- parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.
13. Vertinimo diena – skaičiavimo atlikimo diena, naudojant darbo dienos pabaigos iki skaičiavimo atlikimo, duomenis (rinkų, kuriose prekiaujama priemonėmis, uždarymo metu nustatytas kainas, bankų pateiktus ir kitus naujausius priemonių įvertinimo duomenis).
14. Vidutinė rinkos kaina – reguliuojamos rinkos paskelbta paskutinės prekybos sesijos vidutinė kaina.
III. SKAIČIAVIMO KONTROLĖS UŽTIKRINIMAS
16. Pensijų kaupimo bendrovė privalo užtikrinti, kad:
16.1. priemonių vertės skaičiavimui, valiutų kursų vertinimui ir kita GAV skaičiavimui naudojama informacija būtų gaunama iš patikimų šaltinių;
16.2. būtų nustatytos tinkamos GAV skaičiavimo kontrolės procedūros, tai yra skaičiavimai būtų reguliariai peržiūrimi, tikrinami vidaus auditoriaus ar kito paskirto atsakingo asmens;
16.3. GAV skaičiavimuose būtų naudojamos procedūros, neprieštaraujančios pensijų fondo taisyklių nuostatoms;
17. Pensijų kaupimo bendrovės valdyba turi patvirtinti GAV skaičiavimo procedūras, kuriose turi būti numatyta:
17.2. sąrašas reguliuojamų rinkų, kurių duomenys, skaičiuojant GAV, yra prioritetiniai nustatant priemonių, kuriomis prekiaujama šiose rinkose, vertę;
17.3. turto ir įsipareigojimų vertės ir apskaitos vieneto vertės apskaičiavimo kontrolė bei naudojamų valiutų kursų patikrinimo mechanizmas;
17.6. tvarka, kuria užtikrinama, kad GAV skaičiavimui būtų naudojamos tinkamo laikotarpio vertės ir kursai;
17.8. detali kitų priemonių vertinimo tvarka, jeigu toks priemonių vertinimas nėra detaliai aprašytas šioje metodikoje;
17.9. prekybos sesijų ar laiko zonų skirtumo grafikas (planas), susijęs su priemonių, kuriomis prekiaujama užsienio reguliuojamose rinkose, vertinimo laiku;
IV. PAGRINDINIAI PRINCIPAI
18. Skaičiuojant GAV, būtina pagal šios metodikos reikalavimus atskirai apskaičiuoti:
19. Pensijų fondo turto ir įsipareigojimų vertinimas turi būti grindžiamas jų tikrąja verte, kuri turi atspindėti tą GAV, už kurią yra labiausiai tikėtina šiuos grynuosius aktyvus parduoti.
20. Skaičiuojant GAV, denominuotų užsienio valiuta turto ir įsipareigojimų vertė nustatoma pagal Lietuvos Banko nustatytą oficialų tos valiutos ir lito kursą, galiojantį vertinimo dieną.
21. GAV turi būti apskaičiuojami kiekvieną darbo dieną pagal skaičiavimo procedūrose numatytą tvarką ir vadovaujantis šiais principais:
21.1. paraiškos pirkti (išpirkti) apskaitos vienetus priimamos skaičiavimo procedūrose nustatyta tvarka iki X darbo dienos pabaigos nustatytos Y valandos. Pateikiant paraišką, nenurodomas įsigyjamų (parduodamų) vienetų skaičiaus;
21.2. pateikus paraiškas po nustatytos Y valandos, skaičiuojant X darbo dienos GAV į jas neatsižvelgiama. Jos bus įvertinamos skaičiuojant kitos X+1 darbo dienos GAV;
21.3. pasibaigus paraiškų priėmimo laikui Y, taip pat prekybai reguliuojamose rinkose, skaičiuojama tos X darbo dienos GAV, prieš paraiškų tenkinimo procedūrą, ir pagal jį apskaičiuota apskaitos vieneto vertė;
22. Sąnaudos, pajamos, mokėtinos ir gautinos sumos, investicijų portfelio pakitimai, susiję su priemonių pirkimu, pardavimu, taip pat apskaitos vienetų skaičiaus pokyčiai, susiję su apskaitos vienetų išleidimu ar išpirkimu, turi būti atspindėti GAV skaičiavimuose pagal darbo dienos pabaigos duomenis.
23. Pensijų fondo turtas (ar jo dalis) turi būti nurašomas, tik kai įgyvendinamos teisės į šį turtą (ar jo dalį), baigiasi teisių galiojimo laikas arba šios teises perduodamos.
24. Pensijų fondo įsipareigojimai (ar jų dalis) turi būti nurašomi, tik kai jie išnyksta, tai yra kai sutartyje nurodyti įsipareigojimai įvykdomi, anuliuojami ar nustoja galioti.
25. Išskirtiniais atvejais, jeigu pensijų fondo turto vertės sumažėjimas yra didelis, laikinas ir nulemtas rinkos informacijos asimetrijos, šio turto balansinė vertė gali būti didesnė už turto vertę, nustatytą pagal V skyriaus nuostatas, jei galima įrodyti, kad ateityje ši balansinė vertė taps artima turto vertei, nustatytai pagal V skyriaus nuostatas. Jeigu pensijų fondo turto balansinė vertė skiriasi nuo šio turto vertės, nustatytos pagal V skyriaus nuostatas, tai privalo būti nurodyta aiškinamajame rašte kartu su paaiškinimu, kada ir kokiomis aplinkybėmis, pensijų kaupimo bendrovės turimais duomenimis, šio turto balansinė vertė galės būti realizuota ateityje.
V. TURTO VERTĖS APSKAIČIAVIMAS
26. Priemonių, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, tikroji vertė nustatoma pagal viešai paskelbtą vidutinę rinkos kainą vertinimo dieną, išskyrus kai:
26.1. reguliuojamoje rinkoje priemonės vidutinė rinkos kaina nenustatoma (ar neskelbiama), tuo atveju naudojama prekybos sesijos pabaigoje skelbiama uždarymo kaina;
26.2. priemonė yra kotiruojama keliose reguliuojamose rinkose, tuo atveju priemonės tikrajai vertei nustatyti naudojami tos reguliuojamos rinkos, kurioje prekyba šia priemone pasižymi didesniu likvidumu, prekybos reguliarumu ir dažnumu (geriausiai šias charakteristikas atspindi šių priemonių paskutinių 12 mėnesių rinkos apyvarta), duomenys;
26.3. pagal 26.2 punkte pateiktą kriterijų neįmanoma pagrįstai pasirinkti rinkos, kurios duomenimis remiantis turi būti nustatoma priemonės tikroji vertė, tuo atveju jai nustatyti naudojama reguliuojamos rinkos, kurioje yra priemonės emitento buveinė, duomenys;
26.4. paskutinę prekybos sesiją priemonė nebuvo kotiruojama, tuo atveju tikrosios vertės nustatymui naudojama paskutinė žinoma, tačiau ne daugiau kaip prieš 30 dienų buvusi, vidutinė rinkos kaina, jei nuo paskutinės prekybos dienos neįvyko įvykių, dėl kurių dabartinė rinkos kaina gali būti reikšmingai mažesnė ar didesnė nei paskutinė žinoma;
26.5. priemonė nebuvo kotiruojama daugiau kaip 30 dienų iki vertinimo dienos arba kotiruojama rečiau nei nustatyta skaičiavimo procedūrose, tuo atveju jos vertė nustatoma taip, kaip priemonių, kuriomis nėra prekiaujama reguliuojamose rinkose, vertė. Jei minėta situacija pasikartoja kelis kartus, pensijų kaupimo bendrovės valdyba turi įsitikinti, ar tolesnis tokių priemonių priskiriamas prie priemonių, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, yra pagrįstas ir ar jų vertė neturėtų būti nuolat nustatoma kaip priemonių, kuriomis nėra prekiaujama reguliuojamose rinkose, vertė.
27. Priemonės, kuriomis nėra prekiaujama reguliuojamose rinkose, vertinamos tokia tvarka:
27.1. nuosavybės vertybiniai popieriai:
27.1.1. pagal nepriklausomo verslo vertintojo, turinčio teisę verstis tokia veikla, įvertinimą, jei nuo vertinimo praėjo ne daugiau kaip vieneri metai ir jei po įvertinimo neįvyko įvykių, dėl kurių dabartinė rinkos kaina gali būti reikšmingai mažesnė ar didesnė nei nustatyta vertintojo;
27.1.2. jei nėra atlikta 27.1.1 punkte numatyto įvertinimo ar netenkinamos minėto punkto sąlygos, vertinama atsižvelgiant į panašios bendrovės pelno prieš apmokestinimą, tenkančio vienai akcijai (naudojant vidutinį svertinį paprastųjų akcijų skaičių, buvusį apyvartoje tam tikrą periodą), santykį, padaugintą iš vertinamos bendrovės pelno, tenkančio vienai akcijai:
tikroji kaina = P/E * EPS,
kur P/E – panašios bendrovės vienos akcijos rinkos kaina, padalyta iš pelno, tenkančio vienai akcijai, EPS – vertinamos bendrovės paskutinių 12 mėnesių pelnas, tenkantis vienai akcijai;
27.2. skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės:
27.2.1. priemonės, turinčios ilgesnį kaip vienerių metų išpirkimo terminą, vertinamos pagal šią formulę:
K = SUM(i=1... n) [Si / (1 + Y/100)(-(-Pi/H))], kur:
K – priemonės vertė (skaičiuojama nominaliosios vertės šimtui litų); Si – i-asis pinigų srautas priemonės nominaliosios vertės šimtui litų (atkarpos išmoka arba išpirkimo metu mokama suma); Y – priemonės pelningumas (procentais), įvertintas pagal rinkos duomenis; H – atkarpų išmokų skaičius per metus (jei priemonės neturi atkarpų, laikoma, kad šis skaičius sutampa su įprastiniu kitų priemonių atkarpos išmokų skaičiumi); n – iki priemonės išpirkimo likusių atkarpos išmokų skaičius (jei priemonės neturi atkarpų, – sąlygiškas atkarpos išmokų skaičius); Pi – atkarpos periodų skaičius nuo GAV skaičiavimo dienos iki i- tojo pinigų srauto mokėjimo dienos (gali būti trupmena). Jeigu priemonė turi nestandartinių atkarpos periodų, skaičiuojama, kiek būtų atkarpos periodų, jeigu visi periodai būtų standartiniai;
27.2.2. priemonės, turinčios ne ilgesnį kaip vienerių metų išpirkimo terminą, vertinamos pagal šią formulę:
K = Si / (1 + Y/100 x d/360), kur:
K – priemonės vertė (skaičiuojama nominaliosios vertės šimtui litų); Si – i-asis pinigų srautas priemonės nominaliosios vertės šimtui litų (atkarpos išmoka arba išpirkimo metu mokama suma); Y – priemonės pelningumas (procentais), įvertintas pagal rinkos duomenis; d – dienų skaičius nuo GAV skaičiavimo dienos iki išpirkimo dienos (atkarpos apmokėjimo dienos);
27.3. išvestinės investicinės priemonės vertė nustatoma pagal paskutinę analogiško anksčiau sudaryto sandorio rinkos vertę, jei per laikotarpį nuo sandorio datos iki vertinimo dienos nebuvo didelio ekonominių aplinkybių pasikeitimo. Jei minėta sąlyga netenkinama – vertinama išvestinės investicinės priemonės tikėtina pardavimo kaina, nustatyta pagal parinktą vertinimo modelį (nurodytą skaičiavimo procedūrose), kuris finansų rinkoje yra visuotinai taikomas ir pripažintas;
27.4. kolektyvinio investavimo subjektų akcijos ir investiciniai vienetai vertinami paskutine viešai paskelbta išpirkimo kaina;
VI. ĮSIPAREIGOJIMŲ VERTĖS APSKAIČIAVIMAS
28. Pensijų fondo įsipareigojimai turi būti vertinami pagal Verslo apskaitos standartų reikalavimus.
29. Pensijų kaupimo bendrovės atskaitymai iš pensijų fondo turto turi būti vertinami kaupimo principu, tai yra kiekvieną darbo dieną. Atskaitymai nuo dalyvio vardu įmokėtų įmokų turi būti atliekami tą pačią dieną, kai buvo pervestos dalyvio įmokos. Jeigu atskaitymo nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydis yra nustatytas procentais, jo nuskaitymas iš GAV turi būti atliekamas kiekvieną darbo dieną, GAV mažinant dydžiu, kur
GAVi x [((1 + A/100)(-(-1/m))) – 1]
GAVi – GAV dydis, tenkantis atskiram i-ajam pensijų fondo dalyviui; A – numatytas atskaitymo nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydis, išreikštas procentais; m – darbo dienų metuose skaičius.
VII. ĮSIGIJIMO (PARDAVIMO) SĄNAUDŲ PADENGIMAS
30. Pensijų kaupimo bendrovės padengia pensijų fondų, veikiančių pagal Pensijų kaupimo įstatymą, turto įsigijimo (pardavimo) sąnaudas (mokesčius vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams, investicijų pervedimo išlaidas, rinkų mokesčius ir kt.) turi padengti iš nuosavų lėšų, gautų iš atskaitymų nuo dalyvio vardu įmokėtų įmokų ir dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.
31. Atsižvelgiant į tai, kiekvieną kartą, kai pensijų fondo lėšų investavimo metu patiriamos turto įsigijimo (pardavimo) sąnaudos, GAV nėra mažinama šių patirtų sąnaudų dydžiu.
32. Kadangi įsigyjant kolektyvinio investavimo subjektų vienetus (akcijas), įsigijimo sąnaudos gali būti įskaičiuotos į šių vienetų (akcijų) kainą ir išreikštos per pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą, šių priemonių įsigijimo momentu esantis vienetų (akcijų) pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas yra prilyginamas įsigijimo sąnaudoms.
Pvz.: pensijų fondui investuojant banke laikomų lėšų sumą (1000 Lt) į investicinio fondo investicinius vienetus, šie vienetai gali turėti dvi – išpirkimo (98 Lt už investicinį vienetą) ir įsigijimo (100 Lt už investicinį vienetą) – kainas. Dėl 10 investicinio fondo investicinių vienetų įsigijimo susidaręs įsigijimo kainos ir išpirkimo kaina apskaitomos balansinės vertės 20 Lt (100 Lt*10 vnt. – 98 Lt*10 vnt.) dydžio skirtumas turi būti per 7 darbo dienas padengiamas pensijų kaupimo bendrovės.
33. Pensijų kaupimo bendrovė turi kompensuoti įsigijimo (pardavimo) sąnaudas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų atsiradimo, pervedant į pensijų fondo sąskaitą sumą, lygią patirtų turto įsigijimo (pardavimo) sąnaudų dydžiui.
VIII. SKAIČIAVIMO KLAIDOS
35. Dėl GAV skaičiavimo klaidų (dėl neteisingo GAV skaičiavimo, dėl netikslaus apyvartoje esančio vienetų skaičiaus nustatymo, dėl ne laiku gaunamos informacijos ar dėl šios informacijos šaltinio nepatikimumo ir kita) susidarę neatitikimai tarp anksčiau apskaičiuotos GAV ir GAV, apskaičiuotos tikrąja verte, turi būti atlyginti.
36. Pensijų kaupimo bendrovė ne vėliau, kaip per 7 darbo dienas nuo skaičiavimo klaidų nustatymo, turi apskaičiuoti visiems pensijų fonde esantiems ir iš jo jau pasitraukusiems dalyviams bendrą nuostolių, susidariusią dėl skaičiavimo klaidų, sumą.
IX. SKAIČIAVIMŲ DAŽNUMAS IR SKELBIMAS
39. GAV ir apskaitos vieneto vertė turi būti apskaičiuota ir pensijų kaupimo bendrovės internetiniame tinklalapyje paskelbta ne rečiau kaip kiekvieną darbo dieną.
40. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį pagal žemiau pateiktą formulę turi būti apskaičiuojama vidutinė praėjusio mėnesio apskaitos vieneto vertė ir šios vidutinės vertės dinamika nuo finansinių metų pradžios.
Vidutinė (praėjusio mėnesio) apskaitos vieneto vertė =
= (SUM(n=1... m)[GAVn / qn]) / m, kur:
GAVn – grynųjų aktyvų vertė vertinamo n-ąją mėnesio darbo dieną; qn – apskaitos vienetų skaičius n-ąją mėnesio darbo dieną; m – mėnesio, už kurį atliekami skaičiavimai, darbo dienų skaičius.
41. Vidutinis GAV metinis dydis ir vidutinis atskiram dalyviui per metus tenkantis GAV dydis skaičiuojamas pagal darbo dienų metuose skaičių:
E(GAV) = (SUM(n=1... m) [GAVn]) / m, kur:
E(GAV)- vidutinis GAV metinis dydis, GAVn – grynųjų aktyvų vertė n-ąją metų darbo dieną; m – metų, už kuriuos atliekami skaičiavimai, darbo dienų skaičius.
E(GAV(i)) = (SUM(n=1... m)[GAVn x q(n... i)) / qn]) / m, kur:
E(GAV(i)) – vidutinis i-ajam dalyviui per metus tenkantis GAV dydis; GAVn – grynųjų aktyvų vertė vertinamo n-ąją mėnesio darbo dieną; qn – apskaitos vienetų skaičius n-ąją metų darbo dieną; q(n... i) – i-ajam pensijų fondo dalyviui n-ąją metų darbo dieną tenkantis apskaitos vienetų kiekis; m – metų, už kuriuos atliekami skaičiavimai, darbo dienų skaičius.
42. Pasibaigus finansiniams metams pensijų kaupimo bendrovė turi apskaičiuoti vidutinį atskiram i-ajam dalyviui per metus tenkantį GAV dydį.
43. Metodikos 42 punkte nustatyto dydžio ir pensijų fondo taisyklėse nustatyto maksimalaus atskaitymo nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydžio sandauga turi būti ne mažesnė už realiai nuo pensijų fondo dalyvio išskaičiuotų atskaitymų nuo pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydį.
(GAV(i)) * max A (proc.) => SUM(n=1... m)[A(n... i)], kur
max A – maksimalus atskaitymo nuo i-ojo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydis (procentais). Jeigu toks maksimalus dydis pensijų fondo taisyklėse nėra apibrėžtas, jis yra lygus maksimaliam Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 14 straipsnyje apibrėžtam dydžiui; A(n... i) – realus per vieną finansinių metų darbo dieną iš i-ojo dalyvio atskaičiuotų atskaitymų nuo pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydis; m – metų, už kuriuos atliekami skaičiavimai, darbo dienų skaičius.
44. Jeigu realiai išskaičiuotų atskaitymų nuo pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydis per metus viršija apibrėžtą dydį, pensijų kaupimo bendrovė per 30 dienų nuo finansinių metų pabaigos turi susidariusį skirtumą kompensuoti, padidindama pensijų fondo i-ojo dalyvio sąskaitos vertę.