LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS 2004 M. GEGUŽĖS 14 D. ĮSAKYMO NR. 1K-189 „DĖL VALSTYBĖS SKOLOS APSKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2006 m. birželio 23 d. Nr. 1K-231

Vilnius

 

Pakeičiu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 1K-189 „Dėl Valstybės skolos apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 82-2972) ir išdėstau jį nauja redakcija:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBĖS SKOLOS APSKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2005, Nr. 83-3041) 3 straipsnio 5 dalies 1 punktu:

tvirtinu Valstybės skolos apskaičiavimo taisykles (pridedama).“

 

 

 

L. E. FINANSŲ MINISTRO PAREIGAS                                               ZIGMANTAS BALČYTIS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004

m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-189

(Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006

m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 1K-231

redakcija)

 

VALSTYBĖS SKOLOS APSKAIČIAVIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Valstybės skolos apskaičiavimo taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) nustato valstybės skolos apskaičiavimo principus, duomenų, reikalingų apskaičiuoti valstybės skolai, šaltinius, jų pateikimo terminus, atsakingus už duomenų pateikimą subjektus, valstybės skolos apskaičiavimo ir jos paskelbimo procedūras.

2. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2005, Nr. 83-3041) vartojamas sąvokas.

3. Skelbiant valstybės skolą įsipareigojimai grupuojami vadovaujantis Europos sąskaitų sistemos ESS'95 klasifikavimo principais.

 

II. BENDRI VALSTYBĖS SKOLOS APSKAIČIAVIMO PRINCIPAI

 

4. Skaičiuojant valstybės skolą, imama:

4.1. valdžios sektoriaus, tai yra centrinės valdžios, vietos valdžios ir valstybės socialinės apsaugos fondų prisiimti, bet dar neįvykdyti įsipareigojimai grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;

4.2. turtiniai įsipareigojimai pagal valstybės ir savivaldybių garantijas, kai skolininkui, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė arba savivaldybė, iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla, jis yra likviduojamas arba likviduotas, kai su šiuo skolininku yra sudaroma Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (Žin., 2001, Nr. 31-1010) nurodyta taikos sutartis, taip pat kitais atvejais, kai valstybė arba savivaldybė už skolininką, už kurio įsipareigojimų įvykdymą ji garantuoja, nuolat (sistemingai) vykdo savo įsipareigojimus pagal garantiją. Valstybės ar savivaldybės pagal garantiją (-as) vykdomi įsipareigojimai už skolininką laikomi sistemingais, kai daroma prielaida, kad valstybei arba savivaldybei teks įvykdyti visus įsipareigojimus pagal garantiją (-as) ir skolininkas iki visiško paskolos (-ų) su valstybės arba savivaldybės garantija (-omis) grąžinimo nevykdys savo įsipareigojimų valstybei arba savivaldybei pagal įvykdytą garantiją (-as).

5. Valstybės skola skaičiuojama nominalia verte. Susikaupusios (priskaičiuotos) palūkanos įsipareigojimui nepriskiriamos ir į valstybės skolą neįtraukiamos. Valstybės skola užsienio valiuta perskaičiuojama iš užsienio valiutų, kuriomis buvo prisiimti įsipareigojimai, į vidaus valiutą naudojant Lietuvos banko paskelbtus paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos oficialius lito ir užsienio valiutų santykius.

6. Valstybės skola skaičiuojama konsoliduota, tai yra valdžios sektoriaus subjektų skola yra sujungiama, o tie skoliniai įsipareigojimai, kurie atitinkamai yra kitų valdžios sektoriaus subjektų finansinis turtas, turi būti eliminuojami. Kiekvieno atskiro sektoriaus (centrinės valdžios, vietos valdžios ir valstybės socialinės apsaugos fondų) skola taip pat skaičiuojama konsoliduota, o tie skoliniai įsipareigojimai, kurie atitinkamai yra to paties sektoriaus subjektų finansinis turtas, turi būti eliminuojami.

 

III. VALSTYBĖS SKOLOS DUOMENŲ ŠALTINIAI

 

7. Centrinės valdžios sektoriaus skolos duomenų šaltiniai:

7.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės vardu gaunamų paskolų iš vidaus (užsienio) kreditorių pagal paskolų sutartis žiniaraščio duomenys. Šiuos žiniaraščius iki kito mėnesio 20 dienos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau vadinama – Finansų ministerija) Valstybės iždo departamento Finansų statistikos skyriui (toliau vadinama – Finansų statistikos skyrius) teikia Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius (toliau vadinama – Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius);

7.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau vadinama – VVP), išleistų vidaus arba užsienio rinkoje, emisijų žiniaraščio duomenys. Šiuos žiniaraščius iki kito mėnesio 20 dienos Finansų statistikos skyriui teikia Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius;

7.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės vardu gaunamų lėšų iš vidaus arba užsienio kreditorių pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus žiniaraščio duomenys. Šiuos žiniaraščius iki kito mėnesio 20 dienos Finansų statistikos skyriui teikia Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius;

7.4. duomenys apie centrinės valdžios sektoriaus subjektų įsipareigojimus pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartis, parodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojų mėnesio pažymoje. Šią pažymą iki kito mėnesio 20 dienos Finansų statistikos skyriui teikia Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Finansavimo skyrius;

7.5. duomenys apie centrinės valdžios sektoriaus subjektų gautas paskolas, išskyrus paskolas, nurodytas šių taisyklių 7.1 punkte, iš Lietuvos Respublikos pinigų finansinių institucijų (toliau vadinama – PFI) pagal Lietuvos banko PFI balanso duomenis;

7.6. duomenys apie centrinės valdžios sektoriaus subjektų įsigytus VVP. Šiuos duomenis iki kito mėnesio 20 dienos Finansų statistikos skyriui teikia Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius;

7.7. VVP, išleistų vidaus rinkoje, duomenys pagal sektorius iš Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo pateiktos pažymos;

7.8. VVP, išleistų užsienio rinkose, duomenys pagal sektorius iš Lietuvos banko Statistikos departamento pateiktos pažymos.

8. Valstybės socialinės apsaugos fondų sektoriaus skolos duomenų šaltinis yra valstybės socialinės apsaugos fondų sektoriui priskiriamų subjektų skolinantis prisiimtų įsipareigojimų iš vidaus arba užsienio kreditorių žiniaraštis. Žiniaraštį iki kito mėnesio 20 dienos Finansų statistikos skyriui teikia Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius.

9. Vietos valdžios sektoriaus skolos duomenų šaltiniai:

9.1. savivaldybių skoliniai įsipareigojimai, pateikiami savivaldybių skolinių įsipareigojimų ketvirčio ataskaitoje (forma Nr. 3-sav., patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1K-413 (Žin., 2005, Nr. 2-21). Šiuos duomenis teikia savivaldybės iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 20 dienos (už duomenų priėmimą kompiuteriu atsakingas Finansų statistikos skyrius). Informaciją apie savivaldybėms suteiktas trumpalaikes paskolas iš valstybės biudžeto ketvirčiais Finansų statistikos skyriui teikia Finansų ministerijos Biudžeto departamento Regioninės plėtros ir savivaldybių biudžetų skyrius. Duomenis apie savivaldybėms suteiktas valstybės garantijas pagal vidaus kreditorius, užsienio kreditorius – bendrą sumą ir pagal kiekvieną savivaldybę, – apie savivaldybėms ir socialinės apsaugos fondams perskolintas valstybės vardu gautas paskolas – bendrą sumą ir pagal kiekvieną savivaldybę bei fondą – Finansų statistikos skyriui teikia Finansų ministerijos Finansų rinkos departamento Finansinių paslaugų skyrius. Duomenys teikiami ne vėliau kaip 45 dienos ketvirčiui pasibaigus;

9.2. duomenys apie vietos valdžios sektoriaus subjektų gautas paskolas iš Lietuvos Respublikos PFI pagal Lietuvos banko PFI balanso duomenis.

 

IV. VALSTYBĖS VIDAUS SKOLOS SKAIČIAVIMAS

 

10. Skaičiuojant valstybės vidaus skolą, imama:

10.1. valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, pagal paskolų sutartis iš vidaus kreditorių gautų, bet dar negrąžintų paskolų bendra suma (iki tam tikros datos gautų paskolų suma, atėmus grąžintų ir/arba nurašytų paskolų sumą);

10.2. valstybės arba savivaldybių suteiktos garantijos vidaus kreditoriams, kai skolininkui, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė arba savivaldybė, iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla, jis yra likviduojamas arba likviduotas, kai su šiuo skolininku yra sudaroma Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodyta taikos sutartis, taip pat kitais atvejais, kai valstybė arba savivaldybė už skolininką, už kurio įsipareigojimų įvykdymą ji garantuoja, nuolat (sistemingai) vykdo savo įsipareigojimus pagal garantijas vidaus kreditoriams. Kai skolininkui, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė arba savivaldybė, iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla, jis yra likviduojamas arba likviduotas, kai su šiuo skolininku yra sudaroma Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodyta taikos sutartis, šio skolininko įsipareigojimai vidaus kreditoriui tampa valstybės vidaus skola nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Kai valstybė nuolat (sistemingai) vykdo savo įsipareigojimus už skolininką pagal garantiją (-as), šio skolininko įsipareigojimai vidaus kreditoriui (-iams) tampa valstybės vidaus skola nuo Finansų ministerijos Finansų rinkos departamento informacijos, pateiktos Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentui pagal Valstybės garantijų kreditoriams vykdymo (apmokėjimo) taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1K-398 (Žin., 2004, Nr. 185-6861), gavimo dienos;

10.3. valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimti, bet dar neįvykdyti turtiniai įsipareigojimai vidaus kreditoriams pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartis;

10.4. visų iš vidaus kreditorių neišpirktų VVP emisijų bendra vertė (iki tam tikros datos visų išleistų VVP vertė, atėmus visų išpirktų VVP vertę). Skola už diskontuotus VVP, už diskontuotus VVP su atkarpa (kuponu) ir už išleistus su premija VVP su atkarpa (kuponu) skaičiuojama nominalia verte;

10.5. valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimti, bet dar neįvykdyti įsipareigojimai vidaus kreditoriams (iki tam tikros datos gautų lėšų suma, atėmus grąžintų ir/arba nurašytų lėšų sumą) pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus (paprastieji ir įsakomieji vekseliai, depozitų sertifikatai ir pan.).

 

V. VALSTYBĖS UŽSIENIO SKOLOS SKAIČIAVIMAS

 

11. Skaičiuojant valstybės užsienio skolą, imama:

11.1. valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, pagal paskolų sutartis iš užsienio kreditorių gautų, bet dar negrąžintų paskolų bendra suma (iki tam tikros datos gautų paskolų suma, atėmus grąžintų paskolų sumą);

11.2. valstybės arba savivaldybių suteiktos garantijos užsienio kreditoriams, kai skolininkui, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė arba savivaldybė, iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla, jis yra likviduojamas arba likviduotas, kai su šiuo skolininku yra sudaroma Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodyta taikos sutartis, taip pat kitais atvejais, kai valstybė arba savivaldybė už skolininką nuolat (sistemingai) vykdo savo įsipareigojimus pagal garantijas užsienio kreditoriams. Kai skolininkui, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė arba savivaldybė, iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla, jis yra likviduojamas arba likviduotas, kai su šiuo skolininku yra sudaroma Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodyta taikos sutartis, šio skolininko įsipareigojimai užsienio kreditoriui tampa valstybės užsienio skola nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Kai valstybė nuolat (sistemingai) vykdo savo įsipareigojimus už skolininką pagal garantiją (-as), šio skolininko įsipareigojimai užsienio kreditoriui (-iams) tampa valstybės užsienio skola nuo Finansų ministerijos Finansų rinkos departamento informacijos, pateiktos Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentui pagal Valstybės garantijų kreditoriams vykdymo (apmokėjimo) taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1K-398, gavimo dienos;

11.3. valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimti, bet dar neįvykdyti įsipareigojimai užsienio kreditoriams pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartis;

11.4. visų iš užsienio kreditorių neišpirktų VVP emisijų bendra vertė (iki tam tikros datos visų išleistų VVP vertė, atėmus visų išpirktų VVP vertę). Skola už diskontuotus VVP, už diskontuotus VVP su atkarpa (kuponu) ir už išleistus su premija VVP su atkarpa (kuponu) skaičiuojama nominalia verte;

11.5. valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimti, bet dar neįvykdyti įsipareigojimai užsienio kreditoriams (iki tam tikros datos gautų lėšų suma atėmus grąžintų ir/arba nurašytų lėšų sumą) pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus (paprastieji ir įsakomieji vekseliai, depozitų sertifikatai ir pan.).

 

VI. VALSTYBĖS SKOLOS PASKELBIMAS

 

12. Valstybės skolos skelbimo terminai ir apimtis:

12.1. valstybės skola skaičiuojama pagal paskutinės ataskaitinio ketvirčio dienos būklę ir skelbiama Finansų ministerijos interneto puslapyje ne vėliau kaip kito ketvirčio paskutinę dieną;

12.2. centrinės valdžios skola skaičiuojama pagal paskutinės ataskaitinio mėnesio dienos būklę ir skelbiama Finansų ministerijos interneto puslapyje ne vėliau kaip kito mėnesio paskutinę dieną.

13. Valstybės arba centrinės valdžios skola skelbiama tūkstančiais litų, sveikais skaičiais. Dėl duomenų apvalinimo gali atsirasti nedidelis suapvalintos sumos ir suapvalintų jos dėmenų sumos skirtumas. Toks skirtumas yra leistinas, jeigu jis yra tik dėl apvalinimo paklaidos.

14. Skelbiant valstybės arba centrinės valdžios skolą, įsipareigojimai grupuojami taip:

14.1. pagal kreditorius:

14.1.1. įsipareigojimai vidaus kreditoriams – nefinansiniam sektoriui, finansiniam sektoriui, kitiems kreditoriams;

14.1.2. įsipareigojimai užsienio kreditoriams – finansiniam sektoriui, tarptautinėms organizacijoms, kitiems kreditoriams;

14.2. pagal priemones:

14.2.1. indėliai – pagal indėlių sutartis pasiskolintos sumos, taupymo lakštai ir kiti vertybiniai popieriai, kurių perleidžiamumas, nors teoriškai įmanomas, bet praktiškai yra labai apribotas;

14.2.2. vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones) – išleistos obligacijos, iždo vekseliai, sertifikatai ir panašūs perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose ir kurie nesuteikia turėtojui jokių nuosavybės teisių į leidėją;

14.2.3. paskolos – tiesiogiai ar per tarpininkus pasiskolintos lėšos, patvirtintos neperleidžiamuoju dokumentu, įskaitant lizingo (finansinės nuomos) sutartis, atpirkimo sandorius ir pan.;

14.3. pagal pradinę trukmę:

14.3.1. trumpalaikiai (kai pradinė trukmė vieneri metai ar mažiau nei vieneri metai);

14.3.2. ilgalaikiai (kai pradinė trukmė viršija vienerius metus).

15. Valstybės arba centrinės valdžios skolos duomenys gali būti tikslinami skelbiant kito ketvirčio arba mėnesio valstybės arba centrinės valdžios skolą.

______________