LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBĖS STRATEGINIŲ ATSARGŲ KAUPIMO IR IŠLAIKYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2001 m. liepos 12 d. Nr. IX-467

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

1 straipsnis.

Patvirtinti Valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programą (pridedama).

2 straipsnis.

Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei organizuoti Valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programos įgyvendinimo 2001-2003 metų priemonių plano vykdymą.

3 straipsnis.

Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                         ARTŪRAS PAULAUSKAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

2001 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. IX-467

valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo

programa

I. ESAMA BŪKLĖ, PROGRAMOS APRAŠYMAS

1. Valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programa skirta Lietuvos nacionalinio saugumo politikai įgyvendinti. Programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas parengti vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu ir Seimo 2000 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. VIII-1723 „Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo plano“. Rengiant programą, atsižvelgta į Europos Sąjungos teisės reikalavimus. Susiję įstatymai: Valstybės rezervo įstatymas, Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymas bei Civilinės saugos įstatymas.

2. Valstybės strateginės atsargos – tai piniginės lėšos bei materialinių išteklių atsargos, sukauptos kaip valstybės rezervas ir skirtos nacionaliniam saugumui svarbią reikšmę turinčių ūkio subjektų, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos funkcionavimo bei gyventojų būtiniausiems poreikiams tenkinti krizių, mobilizacijos, ekstremalių situacijų bei ekonominės grėsmės sąlygomis. Valstybės strateginių atsargų kaupimas ir išlaikymas apima piniginių lėšų ir materialinių išteklių atsargų (priklausančių valstybei nuosavybės teise bei ūkio subjektams nuosavybės teise priklausančių privalomųjų atsargų) sudarymą (piniginių lėšų sumos, materialinių išteklių atsargų nomenklatūros ir kiekio, sukaupimo terminų bei saugojimo sąlygų nustatymą), kaupimą (piniginių lėšų pervedimą į atitinkamą sąskaitą bei materialinių išteklių kaupimą ir laikymą saugojimo vietose) bei tvarkymą (saugojimą, eksploatavimą, keitimą, atnaujinimą, nurašymą, naudojimą, atkūrimą ir apskaitą).

3. Krizių, ekstremalių situacijų ir ekonominių grėsmių padariniams sušvelninti būtina sukaupti valstybės rezervą, kuris užtikrintų nacionaliniam saugumui svarbią reikšmę turinčių ūkio ir infrastruktūros objektų funkcionavimą bei gyventojų civilinę saugą, medicinos pagalbos suteikimą, galimybę atlikti gelbėjimo, remonto ar atstatymo darbus bei tenkinti mobilizacinius poreikius.

4. Valstybės rezervo administravimo sistemos teisinius pagrindus – administravimo subjektus, jų funkcijas – nustato valstybės rezervo sistemą reglamentuojantys teisės aktai. Valstybės rezervo koordinatorės funkcijas atlieka Ūkio ministerija. Ji tarpusavyje suderina valstybės rezervo tvarkytojų ir atsakingų saugotojų veiklą. Valstybės institucijos – valstybės rezervo tvarkytojos nustato valstybės rezervo poreikį joms pavestose veiklos srityse bei organizuoja materialinių išteklių atsargų kaupimą, atnaujinimą, keitimą, saugojimą, naudojimą ir apskaitą. Atsakingi saugotojai (valstybės ar savivaldybės institucija, įmonė, įstaiga bei organizacija) saugo, atnaujina, eksploatuoja, įtraukia į apskaitą valstybei nuosavybės teise priklausančias valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas. Didžioji dalis valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų saugoma valstybės rezervo atsakingų saugotojų sandėliuose bei talpyklose pasaugos sutartyse nustatyta saugojimo tvarka.

5. Numatomas programos poveikis:

1) įgyvendinus programą, sukauptos materialinių išteklių atsargos užtikrins ūkio subjektų funkcionavimą bei gyventojų civilinę saugą krizių, ekstremalių situacijų bei ekonominių grėsmių atvejais, galimų remonto bei atstatymo darbų atlikimą ir tenkins mobilizacinius poreikius;

2) bus sukurta valstybės rezervo sistema, reglamentuota Valstybės rezervo įstatyme, jungianti valstybės rezervo pinigines lėšas, valstybei nuosavybės teise priklausančias materialinių išteklių atsargas, privalomąsias valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas;

3) vadovaujantis svarbiausius ekonominius veiksnius atspindinčia metodika, kasmet bus tikslinama būtiniausia valstybės rezervo nomenklatūra ir nustatomi atsargų kiekiai;

4) bus sudaryta galimybė sukaupti ekonominio saugumo požiūriu racionalią valstybės rezervo nomenklatūrą ir piniginių lėšų bei materialinių išteklių atsargų kiekius, sutaupant valstybės rezervui kaupti ir tvarkyti skiriamas valstybės lėšas;

5) bus sudaryti teisiniai ir instituciniai pagrindai Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų reikalavimams dėl naftos ir naftos produktų atsargų.

II. PROGRAMOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, VERTINIMO KRITERIJAI

6. Valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programos tikslai:

1) sukurti ir įgyvendinti valstybės rezervo sudarymo, kaupimo, tvarkymo ir administravimo sistemą, galinčią patenkinti būtiniausius mobilizacinius, nacionaliniam saugumui svarbią reikšmę turinčių ūkio ir infrastruktūros objektų funkcionavimo bei gyventojų poreikius krizių, ekstremalių situacijų ir ekonominių grėsmių atvejais;

2) tiksliau paskirstyti valstybės rezervo administravimo, kaupimo bei tvarkymo išlaidas.

7. Pagrindiniai uždaviniai siekiant programos tikslų:

1) nustatyti ir įgyvendinti valstybės rezervo sudarymo principus;

2) tobulinti valstybės rezervo administravimo sistemą;

3) pertvarkyti valstybei nuosavybės teise priklausančio valstybės rezervo struktūrą;

4) sukurti bei įgyvendinti ūkio subjektų privalomųjų materialinių išteklių atsargų sudarymo, kaupimo ir tvarkymo sistemą;

5) integruotis į Europos Sąjungos ir kitų užsienio valstybių apsirūpinimo materialiniais bei finansiniais ištekliais sistemas;

6) tobulinti materialinių išteklių statistinę atskaitomybę ir apskaitą.

II. 1. VALSTYBĖS REZERVO SUDARYMO PRINCIPŲ NUSTATYMAS BEI ĮGYVENDINIMAS

8. Valstybės rezervo materialinių išteklių nomenklatūra, sukauptini kiekiai bei teritorinis išdėstymas privalo tenkinti gynybinius ir mobilizacinius maisto, kuro, medikamentų, medicinos priemonių ir įrangos, aparatūros, prietaisų, taip pat civilinės saugos priemonių poreikius, medžiagų, įrangos, gyventojų aprūpinimo maisto produktais, būtiniausiomis pramonės prekėmis bei kitus nacionaliniam saugumui svarbių ūkio subjektų funkcionavimo poreikius. Kartu turi būti sumažintos valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų sudarymo, kaupimo ir tvarkymo (įskaitant kokybės išlaikymą) išlaidos. Programoje įpareigojama nustatyti bei įgyvendinti racionalius valstybės rezervo sudarymo (nomenklatūros, kiekių bei teritorinio išdėstymo) principus, suderintus su atitinkamais Europos Sąjungos reikalavimais. Valstybės rezervo piniginės lėšos leistų lanksčiai reaguoti į bet kokią nenumatytą situaciją ir užtikrintų galimybę laiku įsigyti būtinų materialinių išteklių.

9. Spręstinos problemos įgyvendinant 7 punkto 1 papunktyje numatytą uždavinį:

1) dalies valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų nomenklatūra, kiekiai bei teritorinis išdėstymas nustatyti pagal buvusios SSRS gynybos koncepciją;

2) nepakankamai analizuojamas piniginių lėšų ir materialinių išteklių atsargų poreikis atskirų krizių, ekstremalių situacijų bei ekonominės grėsmės atvejais;

3) nėra valstybės rezervo kaupimo sistemos, kuria remiantis valstybės rezervo nomenklatūra, kiekiai bei teritorinis išdėstymas būtų koreguojami atsižvelgiant į besikeičiančius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius;

4) nepakankamai reglamentuota galimybė dalį valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų pakeisti piniginėmis lėšomis, be to, valstybės strateginių atsargų finansavimo reglamentavimas nesuteikia galimybės pritraukti bei sukaupti įvairių šaltinių lėšas.

10. Sprendžiant 9 punkte nurodytas 7 punkto 1 papunktyje numatyto uždavinio įgyvendinimo problemas, numatomos šios priemonės:

1) parengti Valstybės rezervo piniginių lėšų ir materialinių išteklių atsargų poreikio nustatymo metodiką remiantis Europos Sąjungos reikalavimais bei atsižvelgiant į galimas krizes, ekstremalias situacijas ir ekonomines grėsmes;

2) nustatyti valstybės strateginių atsargų (piniginių lėšų ir materialinių išteklių atsargų) poreikį;

3) ekonomiškai pagrįsti privalomųjų atsargų sistemą (sukauptinų privalomųjų atsargų nomenklatūrą, kiekius bei galimas saugojimo vietas) atsižvelgiant į ūkio poreikius, ūkinės veiklos sąlygas;

4) įvertinti specifinių ir retai naudojamų materialinių išteklių atsargų (įrenginių, skirtų pramoninėms avarijoms likviduoti bei gelbėjimo darbams atlikti, radiologinės saugos techninių įrenginių bei dezaktyvacijos priemonių, medikamentų, medicinos priemonių ir įrangos, ekstremalių situacijų fiksavimo bei perspėjimo apie jas technikos) poreikį bei jų įtraukimo į valstybės rezervą tikslingumą;

5) sukaupti ir nuolat išlaikyti valstybės rezervo pinigines lėšas specialiosiose valstybės rezervo programose, numatyti galimybes pritraukti bei sukaupti įvairių šaltinių lėšas.

11. Vertinimo, kaip įgyvendinamos 10 punkte nurodytos priemonės, kriterijai:

1) parengta valstybės rezervo poreikio nustatymo metodika;

2) valstybės rezervo piniginių lėšų specialiosiose programose suma;

3) sukauptų privalomųjų atsargų kiekis, jas kaupiančių ir tvarkančių ūkio subjektų bei saugojimo vietų skaičius.

II. 2. VALSTYBĖS REZERVO ADMINISTRAVIMO SISTEMOS TOBULINIMAS

12. Pertvarkant valstybės rezervo administravimo sistemą, būtina taip suderinti administravimo subjektų funkcijas, kad valstybės rezervas būtų tvarkomas profesionaliai, laiku sukaupiant reikalingas atsargas, išlaikant nustatytą jų kiekį bei kokybę ir užtikrinant, kad jos bus laiku panaudotos.

13. Spręstinos problemos įgyvendinant 7 punkto 2 papunktyje numatytą uždavinį:

1) neracionalus valstybės rezervo administravimo subjektų – tvarkytojų ir saugotojų funkcijų pasiskirstymas, nes tvarkytojos (valstybės institucijos), atlikdamos joms pavestas funkcijas, vykdo ūkinę komercinę veiklą;

2) esamų valstybės rezervo tvarkytojų funkcijos nevisiškai suderintos su civilinės saugos ir gelbėjimo sistema, kuriama ekstremalių situacijų ir krizių valdymo sistema;

3) esamų valstybės rezervo administravimo subjektų funkcijų nepakanka valstybės rezervo sistemos funkcionavimui užtikrinti.

14. Sprendžiant 13 punkte nurodytas 7 punkto 2 papunktyje numatyto uždavinio įgyvendinimo problemas, numatomos šios priemonės:

1) nustačius tikslingumą, atsisakyti ministerijoms – valstybės rezervo tvarkytojoms nebūdingų funkcijų ir (ar) perduoti valstybės rezervo tvarkymo (kaupimo, atnaujinimo, nurašymo, naudojimo) funkcijas ūkio subjektams, kurie yra pavaldūs valstybės rezervo tvarkytojams ar yra jų kontroliuojami;

2) pavesti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms (Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, ministerijų, apskričių, kitų valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių priešgaisrinėms, žmonių paieškos bei gelbėjimo, gyventojų perspėjimo ir informavimo bei panašioms institucijoms) atlikti pagal savo kompetenciją valstybės rezervo tvarkytojų funkcijas ir perduoti joms atitinkamas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas;

3) suderinti valstybės rezervo administravimo subjektų įgaliojimus ir atsakomybę su naujais pertvarkomos valstybės rezervo sistemos principais bei atitinkamais Europos Sąjungos reikalavimais (68/414/EEB, 73/238/EEB, 77/706/EEB, 98/93/EB).

15. Vertinimo, kaip įgyvendinamos 14 punkte nurodytos priemonės, kriterijai:

1) pavaldiems ar kontroliuojamiems ūkio subjektams perduodamų valstybės rezervo tvarkytojų funkcijų skaičius;

2) valstybės institucijoms, naujai paskirtoms valstybės rezervo tvarkytojoms, perduodamų valstybės rezervo tvarkytojų funkcijų skaičius.

ii. 3. ValstybEI nuosavybės teise priklausančio valstybės rezervo struktūros pertvarkymas

16. Valstybei nuosavybės teise priklausančios materialinių išteklių atsargos ir piniginės lėšos – tai atsargos, kurių kaupimo ir tvarkymo išlaidos padengiamos valstybės lėšomis. Įgyvendinant programą, siekiama racionalizuoti valstybei nuosavybės teise priklausančio valstybės rezervo nomenklatūrą ir kiekius, numatant sukaupti tas materialinių išteklių atsargas, kurios reikalingos nacionaliniam saugumui svarbią reikšmę turinčių ūkio subjektų funkcionavimui užtikrinti krizių, ekstremalių situacijų ar ekonominių grėsmių atvejais. Kartu sudaromos galimybės piniginėmis lėšomis pakeisti tas materialinių išteklių atsargas, kurių kaupimo ir tvarkymo išlaidos didelės, o krizių, ekstremalių situacijų ar ekonominių grėsmių atvejais šių išteklių būtų galima įsigyti vidaus ar užsienio rinkose.

17. Spręstinos problemos įgyvendinant 7 punkto 3 papunktyje numatytą uždavinį:

1) esamos valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų nomenklatūros, kiekių sukaupimo bei tinkamo tvarkymo išlaidos viršija valstybės finansines galimybes;

2) dalis materialinių išteklių atsargų, ypač mašinos ir įrenginiai, yra pasenę, dalies saugomų materialinių išteklių atsargų saugojimo sąlygos bei valstybės rezervą sudarančių įrenginių būklė netinkama užtikrinti, kad jos būtų laiku panaudojamos.

18. Sprendžiant 17 punkte nurodytas 7 punkto 3 papunktyje numatyto uždavinio įgyvendinimo problemas, numatomos šios priemonės:

1) pertvarkyti valstybei nuosavybės teise priklausančio valstybės rezervo nomenklatūrą, atsisakant pasenusių materialinių išteklių atsargų, atsižvelgiant į galimybę įpareigoti ūkio subjektus kaupti privalomąsias materialinių išteklių atsargas, bei dalį materialinių išteklių atsargų pakeičiant piniginėmis lėšomis;

2) nustatyti valstybei nuosavybės teise priklausančio valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kiekius ir piniginių lėšų dydį.

19. Vertinimo, kaip įgyvendinamos 18 punkte nurodytos priemonės, kriterijai:

1) Vyriausybės nutarimu patvirtinta valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų nomenklatūra ir piniginių lėšų atsargų dydis;

2) kasmet atnaujinamas ir priimamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nustatoma valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų, priklausančių valstybei nuosavybės teise, nomenklatūra ir kiekiai bei piniginių lėšų suma.

II. 4. ŪKIO SUBJEKTŲ PRIVALOMŲJŲ MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ ATSARGŲ SUDARYMO, KAUPIMO IR TVARKYMO SISTEMOS SUKŪRIMAS BEI ĮGYVENDINIMAS

20. Materialinių išteklių atsargų įsigijimas valstybės nuosavybėn, jų tvarkymas ir kokybės išlaikymas finansuojamas valstybės lėšomis, prarandant naudą, kuri būtų gaunama bent daliai šių išteklių dalyvaujant mainų bei vartojimo procese. Atsižvelgiant į ekonomiškai išsivysčiusių šalių patirtį, programa siekiama sukurti sistemą, leidžiančią užtikrinti, jog šalyje bus sukauptos bei nuolat išlaikomos ūkio subjektams nuosavybės teise priklausančios materialinių išteklių atsargos, kurių nomenklatūra bei kiekis atitiks ūkio poreikius bei Europos Sąjungos reikalavimus. Šios atsargos teisės aktų nustatyta tvarka galės būti naudojamos krizių, ekstremalių situacijų bei ekonominių grėsmių metu.

21. Spręstinos problemos įgyvendinant 7 punkto 4 papunktyje numatytą uždavinį:

1) privalomųjų atsargų sudarymo, kaupimo ir tvarkymo sistemai būtini teisiniai pagrindai, užtikrinantys nediskriminacinį jos pobūdį bei nuosavybės teisių apsaugą;

2) būtina užtikrinti, kad būtų išlaikyta esama privalomųjų atsargų nomenklatūra bei kiekis ir laiku būtų gaunama informacija.

22. Sprendžiant 21 punkte nurodytas 7 punkto 4 papunktyje numatyto uždavinio įgyvendinimo problemas, numatomos šios priemonės:

1) teisiškai reglamentuoti privalomųjų materialinių išteklių atsargų sudarymo, kaupimo ir tvarkymo principus (ūkio subjektų įpareigojimo tvarką, privalomųjų atsargų nomenklatūros ir kiekio nustatymo tvarką viso ūkio ir atskiro ūkio subjekto mastu) atsižvelgiant į ūkio funkcionavimo poreikius, makroekonomines sąlygas bei Europos Sąjungos reikalavimus;

2) nustatyti privalomųjų atsargų nomenklatūrą ir kiekius, atitinkančius ūkio funkcionavimo poreikius bei Europos Sąjungos reikalavimus;

3) nustatyti tvarką, kuria būtų atlyginama ūkio subjektams už privalomųjų materialinių išteklių atsargų panaudojimą valstybės reikmėms;

4) sukurti veiksmingą privalomųjų atsargų kaupimo ir tvarkymo kontrolės sistemą.

23. Vertinimo, kaip įgyvendinamos 22 punkte nurodytos priemonės, kriterijai:

1) priimti teisės aktai, nustatantys privalomųjų materialinių išteklių atsargų kaupimo ir tvarkymo sistemos pagrindus;

2) Vyriausybės nutarimu patvirtinama ir kasmet atnaujinama privalomųjų materialinių išteklių atsargų nomenklatūra ir kiekiai;

3) išlaidų ūkio subjektams, kaupiantiems ir tvarkantiems privalomąsias materialinių išteklių atsargas, kompensavimo tvarka;

4) faktiškai sukauptų privalomųjų atsargų nomenklatūra ir kiekiai, palyginti su tais, kuriuos ūkio subjektai privalo sukaupti.

II. 5. INTEGRACIJA Į EUROPOS SĄJUNGOS IR KITŲ UŽSIENIO VALSTYBIŲ APSIRŪPINIMO MATERIALINIAIS IŠTEKLIAIS SISTEMAS

24. Siekiant programos tikslo – sukurti ir įgyvendinti valstybės rezervo sudarymo, kaupimo, tvarkymo ir administravimo sistemą, galinčią patenkinti būtiniausius mobilizacinius, nacionaliniam saugumui svarbią reikšmę turinčių ūkio ir infrastruktūros objektų funkcionavimo bei gyventojų poreikius krizių, ekstremalių situacijų bei ekonominių grėsmių atvejais ir atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus, tikslinga prisijungti prie tarptautinių susitarimų, leidžiančių dalyvauti tarptautinėje apsirūpinimo materialiniais ištekliais sistemoje.

25. Spręstinos problemos įgyvendinant 7 punkto 5 papunktyje numatytą uždavinį:

1) šiuo metu Lietuva neturi galimybės ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės atvejais pasinaudoti užsienio šalių materialiniais ištekliais;

2) Lietuvos ūkio subjektų padaliniams, veikiantiems užsienio valstybėse, bei užsienio valstybių ūkio subjektų padaliniams, veikiantiems Lietuvoje, nėra teisinio pagrindo nustatyti kaupti privalomąsias atsargas.

26. Sprendžiant 25 punkte nurodytas 7 punkto 5 papunktyje numatyto uždavinio įgyvendinimo problemas, numatomos šios priemonės:

1) prisijungti prie tarptautinių sutarčių bei susitarimų dėl finansinės ir materialinės tarpusavio pagalbos (integruojantis į Europos Sąjungą) teikimo krizių, ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės atvejais;

2) su kitomis valstybėmis, įgyvendinančiomis privalomųjų atsargų sistemą, inicijuoti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, sudarančias galimybę kaupti privalomąsias materialinių išteklių atsargas ūkio subjektuose ar jų padaliniuose, veikiančiuose sutartis sudariusiose valstybėse, o su valstybėmis Europos Sąjungos narėmis sudaryti tokias sutartis;

3) Lietuvos Respublikos teisėje reglamentuoti Lietuvos ūkio subjektų padalinių, veikiančių užsienio valstybėse, bei užsienio valstybių ūkio subjektų padalinių, veikiančių Lietuvoje, privalomųjų materialinių išteklių atsargų kaupimą ir tvarkymą.

27. Vertinimo, kaip įgyvendinamos 26 punkte nurodytos priemonės, kriterijai:

1) kasmet sudarytos sutartys ir susitarimai;

2) priimti teisės aktai, nustatantys Lietuvos ūkio subjektų padalinių, veikiančių užsienio valstybėse, bei užsienio valstybių ūkio subjektų padalinių, veikiančių Lietuvoje, privalomųjų materialinių išteklių atsargų kaupimo ir tvarkymo pagrindus.

II. 6. MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS IR APSKAITOS TOBULINIMAS

28. Kad būtų galima sukaupti bei nuolat išlaikyti valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas bei privalomąsias atsargas, atitinkančias ūkio poreikius bei Europos Sąjungos reikalavimus, būtina nuolat turėti pakankamą ir patikimą informaciją apie materialinių išteklių gamybą ir atsargas, sukauptas ūkio subjektuose Lietuvos Respublikos ir jos teritorijos administracinių vienetų mastu. Įgyvendinant programą, siekiama suteikti daugiau informacijos apie gaminamus ir ūkio subjektų sukauptus materialinius išteklius, tobulinti informacijos apdorojimo priemones bei ūkio subjektų statistinę atskaitomybę.

29. Spręstinos problemos įgyvendinant 7 punkto 6 papunktyje numatytą uždavinį:

1) nepakankama statistinės atskaitomybės informacija apie ūkio subjektų gaminamus materialinius išteklius;

2) nepakankamas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų apskaitos techninis lygis.

30. Sprendžiant 29 punkte nurodytas 7 punkto 6 papunktyje numatyto uždavinio įgyvendinimo problemas, numatomos šios priemonės:

1) pertvarkius statistinę atskaitomybę, kasmet sudaryti ūkiui funkcionuoti reikalingiausių materialinių išteklių atsargų, įtrauktų į valstybės rezervo materialinių išteklių nomenklatūrą, metinius gamybos ir vartojimo balansus valstybės bei apskričių mastu;

2) parengti ir įdiegti valstybės rezervo piniginių lėšų bei materialinių išteklių atsargų bendrą kompiuterizuotą apskaitos sistemą.

31. Vertinimo, kaip įgyvendinamos 30 punkte nurodytos priemonės, kriterijai:

1) parengti materialinių išteklių gamybos ir vartojimo balansai;

2) įsigytos kompiuterinės technikos bei programinės įrangos ir poreikių bei panaudojimo atitikimas pagal kiekvieną valstybės rezervo tvarkytoją.

Valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programos įgyvendinimo

2001-2003 metų priemonių planas

Uždavinio pavadinimas	Uždavinio įgyvendinimo priemonės pavadinimas	Įvykdymo terminas	Vykdytojai	Rezultatai
II.1. Valstybės rezervo SUDARYMO PRINCIPų NUSTATYMAS BEI įGYVENDINIMAS	parengti Valstybės rezervo piniginių lėšų bei materialinių išteklių atsargų poreikio nustatymo metodiką remiantis Europos Sąjungos reikalavimais bei atsižvelgiant į galimas krizes, ekstremalias situacijas ir ekonomines grėsmes	2001 07 31	Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, PAGD, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, CSD, MD	Valstybės rezervo piniginių lėšų bei materialinių išteklių atsargų poreikio nustatymo metodika
	kiekvienais metais nustatyti valstybės rezervo (piniginių lėšų bei materialinių išteklių atsargų) poreikį	2001 07 31 2002 06 30 2003 06 30	Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, PAGD, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, CSD, MD	valstybės rezervo metinė piniginių lėšų suma, materialinių išteklių nomenklatūra ir metiniai atsargų kiekiai
	ekonomiškai pagrįsti privalomųjų atsargų sistemą (sukauptinų privalomųjų atsargų nomenklatūrą, kiekius bei galimas saugojimo vietas) atsižvelgiant į ūkio poreikius, ūkinės veiklos sąlygas	2001 07 31	Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, PAGD, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, CSD, MD	valstybės rezervo privalomųjų atsargų nomenklatūra, metiniai atsargų kiekiai ir jų saugojimo vietos
	įvertinti specifinių bei retai naudojamų materialinių išteklių atsargų (įrenginių, skirtų pramoninėms avarijoms likviduoti bei gelbėjimo darbams atlikti, radiologinės saugos techninių įrenginių bei dezaktyvacijos priemonių, medikamentų, medicinos priemonių ir įrangos ekstremalių situacijų fiksavimo bei perspėjimo apie jas technikos) poreikį bei tikslingumą įtraukti juos į valstybės rezervą	2002 06 30	CSD, PAGD, Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, MD, Sveikatos apsaugos ministerija	specifinių bei retai naudojamų materialinių išteklių poreikis
II.2. Valstybės rezervo administra-vimo SISTEMOS Tobulinimas	nustačius tikslingumą, atsisakyti ministerijoms – valstybės rezervo tvarkytojoms nebūdingų funkcijų ir (ar) perduoti valstybės rezervo tvarkymo (kaupimo, atnaujinimo, nurašymo, naudojimo) funkcijas ūkio subjektams, kurie yra pavaldūs valstybės rezervo tvarkytojams ar yra jų kontroliuojami	2001 12 31	Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, PAGD, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, CSD, MD	perduodamos valstybės rezervo tvarkytojų funkcijos jiems pavaldiems ar jų kontroliuojamiems ūkio subjektams
	pavesti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms (Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, ministerijų, apskričių, kitų valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių priešgaisrinėms, žmonių paieškos bei gelbėjimo, gyventojų perspėjimo ir informavimo bei panašioms institucijoms) atlikti pagal savo kompetenciją valstybės rezervo tvarkytojų funkcijas ir perduoti joms atitinkamas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas	2001 12 31	PAGD, MD, CSD, Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba	patikslinti Valstybės rezervo tvarkytojai ir jų tvarkomi valstybės rezervo ištekliai
	suderinti valstybės rezervo administravimo subjektų įgaliojimus ir atsakomybę su naujais pertvarkomos valstybės rezervo sistemos principais bei atitinkamais Europos Sąjungos reikalavimais (68/414/EEB, 73/238/EEB, 77/706/EEB, 98/93/EB)	2001 12 31	Ūkio ministerija, CSD, MD, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, PAGD, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba	patikslinti Valstybės rezervo administravimo subjektų nuostatai
II.3. VALSTYBEI NUOSAVYBėS TEISE PRIKLAUSANčIO VALSTYBėS REZERVO STRUKTūROS PERTVARKYMAS	pertvarkyti valstybei nuosavybės teise priklausančio valstybės rezervo nomenklatūrą, atsisakant pasenusių materialinių išteklių atsargų, atsižvelgiant į galimybę įpareigoti ūkio subjektus kaupti privalomąsias materialinių išteklių atsargas	2001 12 31	Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, PAGD, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, CSD, MD	patikslinta valstybei nuosavybės teise priklausančio valstybės rezervo nomenklatūra
	kiekvienais metais nustatyti valstybei nuosavybės teise priklausančio valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kiekius ir piniginių lėšų sumą	2001 07 31 2002 06 30 2003 06 30	Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, CSD, MD, PAGD	valstybei nuosavybės teise priklausančio valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų metiniai kiekiai ir piniginių lėšų sumos
II.4. ŪKIO SUBJEKTŲ privalomųjų materialinių išteklių atsargų sudarymo, kaupimo ir tvarkymo sistemos Sukūrimas BEI įgyvendinimas	teisiškai reglamentuoti privalomųjų materialinių išteklių atsargų sudarymo, kaupimo ir tvarkymo principus (ūkio subjektų įpareigojimo tvarką, privalomųjų atsargų nomenklatūros ir kiekio nustatymo tvarką viso ūkio ir atskiro ūkio subjekto mastu) atsižvelgiant į ūkio funkcionavimo poreikius, makroekonomines sąlygas bei Europos Sąjungos reikalavimus	2001 07 31 2001 12 31	Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, PAGD, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, CSD, MD	ūkio subjektų, įpareigojamų sukaupti ir tvarkyti valstybės rezervo privalomąsias materialinių išteklių atsargas, šių atsargų kiekio, nomenklatūros bei sukaupimo terminų nustatymo tvarka
	nustatyti privalomųjų atsargų nomenklatūrą ir kiekius, atitinkančius ūkio funkcionavimo poreikius bei Europos Sąjungos reikalavimus	2001 07 31	Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, PAGD, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, CSD, MD	privalomųjų atsargų nomenklatūra ir metiniai jų kiekiai
	nustatyti tvarką, pagal kurią būtų atlyginama ūkio subjektams už privalomųjų materialinių išteklių atsargų panaudojimą valstybės reikmėms	2001 07 31	Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, PAGD, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, CSD, MD	atlyginimo ūkio subjektams už panaudotas privalomąsias materialinių išteklių atsargas tvarka
	sukurti ir įgyvendinti privalomųjų atsargų kaupimo ir tvarkymo kontrolės sistemą	2002 12 31	Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, PAGD, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, CSD, MD	privalomųjų atsargų apskaitos ir inventorizacijos sistema
II.5. integracija Į europos sĄjungos ir kitŲ uŽsienio valstybiŲ apsirŪpinimo materialiniAIS	prisijungti prie tarptautinių sutarčių bei susitarimų dėl finansinės bei materialinės tarpusavio pagalbos (integruojantis į Europos Sąjungą) teikimo krizių, ekstremalių situacijų ir ekonominių grėsmių atvejais	2002 12 31	Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Finansų ministerija, PAGD, CSD, MD, Teisingumo ministerija	pasirašytos tarptautinės sutartys ir susitarimai
iŠtekliais sistemas	su kitomis valstybėmis, įgyvendinančiomis privalomųjų atsargų sistemą, inicijuoti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, sudarančias galimybę kaupti privalomąsias materialinių išteklių atsargas ūkio subjektuose ar jų padaliniuose, veikiančiuose sutartis sudariusiose valstybėse, o su valstybėmis Europos Sąjungos narėmis sudaryti tokias sutartis	2002 12 31	Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Finansų ministerija, PAGD, CSD, MD, Teisingumo ministerija	pasirašytos tarptautinės sutartys
	Lietuvos Respublikos teisėje reglamentuoti Lietuvos ūkio subjektų padalinių, veikiančių užsienio valstybėse, bei užsienio valstybių ūkio subjektų padalinių, veikiančių Lietuvoje, privalomųjų materialinių išteklių atsargų kaupimą ir tvarkymą	2001 12 31	Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, PAGD, CSD, MD	privalomųjų materialinių išteklių atsargų priskyrimo valstybės rezervui pagal jų saugojimo vietą kriterijai ir teisės aktų pakeitimai
II.6. materialinių išteklių statistinės atskaitomybės ir apskaitOS Tobulinimas	pertvarkius statistinę atskaitomybę, kasmet sudaryti ūkiui funkcionuoti reikalingiausių materialinių išteklių atsargų, įtrauktų į valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų nomenklatūrą, metinius gamybos ir vartojimo balansus valstybės bei apskričių mastu	2002 06 30 2003 06 30	Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės	Lietuvos Respublikos ir apskričių materialinių išteklių, įtrauktų į valstybės rezervo nomenklatūrą, metiniai gamybos ir vartojimo balansai
	parengti ir įdiegti valstybės rezervo piniginių lėšų bei materialinių išteklių atsargų bendrą kompiuterizuotą apskaitos sistemą	2002 12 31	Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, PAGD, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, CSD, MD	bendra valstybės rezervo piniginių lėšų bei materialinių išteklių atsargų kompiuterizuota apskaitos sistema

Sutrumpinimų paaiškinimai:

CSD	–	Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.
MD	–	Mobilizacijos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.
PAGD	–	Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

______________