LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ŽEMĖTVARKOS SCHEMŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. rugsėjo 15 d. Nr. 3D-518/D1-490
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 18 straipsnio 1 dalimi bei vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57-1989) 11.2 punktą:
2. Laikome netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. 139/89 „Dėl miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių“ (Žin., 1999, Nr. 33-974).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. rugsėjo 15 d.
įsakymu Nr. 3D-518/D1-490
ŽEMĖTVARKOS SCHEMų RENGIMO TAISYKLės
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja regionų ir rajonų teritorijų specialiojo planavimo, t. y. žemėtvarkos schemų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką, planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šio proceso metu.
2. Šiomis taisyklėmis turi vadovautis planavimo organizatoriai, žemėtvarkos schemų rengėjai, planavimo sprendinius derinančios, tvirtinančios ir teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos, fiziniai ir juridiniai asmenys, dalyvaujantys žemėtvarkos schemos rengimo procese.
3. Žemėtvarkos schema – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomi kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai.
4. Pagal planavimo teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį išskiriami šie žemėtvarkos schemų lygmenys:
4.1. regiono – valstybės teritorijos dalys, išsiskiriančios administraciniu (apskritys), principiniu funkciniu bendrumu;
5. Žemėtvarkos schemų sprendinių įgyvendinimą pagal kompetenciją kontroliuoja valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
II. ŽEMĖTVARKOS SCHEMŲ PLANAVIMO UŽDAVINIAI
7. Žemėtvarkos schemose gali būti planuojama:
7.1. administracinių vienetų ribų ir miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribų pakeitimai, kurie rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 60-1183) 13 straipsnio nuostatomis;
7.3. teritorijos zonavimas pagal ūkinės veiklos kryptis, geriausiai atitinkančias vietovės gamtines ir ūkines sąlygas, numatant žemės ūkio veiklai naudotinas teritorijas, nepalankias ūkininkauti teritorijas ir teritorijas, kuriose žemę tikslinga apsodinti mišku;
7.4. gamtinio karkaso lokalizavimas ir ūkinės veiklos apribojimai, susiję su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu ir bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimu;
8. Priklausomai nuo planavimo organizatoriaus užduotyje išdėstytų tikslų, žemėtvarkos schemos gali būti rengiamos tik administracinių vienetų arba gyvenamųjų vietovių riboms nustatyti ar pakeisti, plotams, kuriuose tikslinga įveisti mišką, išdėstyti, vietinės reikšmės kelių tinklui papildyti ir kitiems šių taisyklių 7 punkte išvardytiems klausimams spręsti.
9. Žemėtvarkos schemų rengimo rajono ir regiono lygmens uždaviniai:
9.3. lokalizuoti gamtinį karkasą ir ūkinės veiklos apribojimus, susijusius su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu ir bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimu;
9.5. sudaryti galimybę įveisti mišką žemės ūkio naudmenose, ekonomiškai netikslingose panaudoti žemės ūkio gamybai bei ekologiškai nuskurdintose gamtinio karkaso žemėse;
10. Žemėtvarkos schema rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3009), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) nuostatomis ir kitais teisės aktais dėl žemės ūkio paskirties žemių apsaugos, racionalaus žemės naudojimo, žemės ūkio ir kaimo plėtros, aplinkos apsaugos ir žemės naudmenų išdėstymo pakeitimo sąlygų.
III. ŽEMĖTVARKOS SCHEMŲ ORGANIZATORIAI, RENGĖJAI IR FINANSAVIMAS
11. Žemėtvarkos schemų rengimą pagal poreikį organizuoja apskričių viršininkai (toliau – planavimo organizatorius).
12. Žemėtvarkos schemas rengia asmenys, turintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją, kurioje numatyta žemėtvarkos schemų rengimas.
IV. PLANAVIMO PROCESAS
15. Planavimo procesas pradedamas planavimo organizatoriui priėmus sprendimą dėl žemėtvarkos schemos rengimo ar atnaujinimo.
16. Planavimo procesą sudaro šie etapai: parengiamasis, žemėtvarkos schemos rengimo, sprendinių pasekmių vertinimo ir baigiamasis.
Parengiamasis etapas
17. Žemėtvarkos schemos rengimo parengiamojo etapo metu:
17.1. planavimo organizatorius nustato planavimo tikslus ir uždavinius, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą, prireikus atlieka tyrimus, viešai informuoja visuomenę paskelbdamas vietinėje spaudoje, savivaldybės administracijos ir apskrities viršininko administracijos interneto tinklalapiuose apie sprendimą dėl žemėtvarkos schemos rengimo pradžios ir planavimo tikslų;
17.2. atlikęs 17.1 punkte nurodytus darbus, planavimo organizatorius raštu kreipiasi į šių taisyklių 18 punkte nurodytas institucijas dėl planavimo sąlygų parengimo ir išdavimo Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (Žin., 2004, Nr. 83-3028) nustatyta tvarka. Planavimo sąlygos išduodamos per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu nustatytu terminu jos nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti žemėtvarkos schemą, tačiau praėjus 5 darbo dienoms nuo planavimo sąlygų išdavimo termino pabaigos raštu apie tai privalo pranešti planavimo sąlygas turėjusiai išduoti valstybės institucijai;
18. Planavimo sąlygas rengia ir išduoda šios institucijos:
18.1. regiono lygmens žemėtvarkos schemai rengti: apskričių viršininkai, apskrities savivaldybių administracijų direktoriai, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros vertybių apsaugos departamento teritoriniai padaliniai, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų valdytojai, kitos suinteresuotos institucijos;
18.2. rajono lygmens žemėtvarkos schemai rengti: apskrities viršininkas, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros vertybių apsaugos departamento teritoriniai padaliniai, savivaldybės administracijos direktorius, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų valdytojai, kitos suinteresuotos institucijos.
19. Kultūros ministerija planavimo sąlygas rengia ir išduoda, kai planuojamoje teritorijoje yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir ar jų apsaugos zonos, kultūriniai rezervatai, kultūriniai bei kompleksiniai draustiniai bei kitos saugomos teritorijos pagal šiai ministerijai įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą kompetenciją.
20. Planavimo organizatorius, vadovaudamasis priimtu sprendimu rengti žemėtvarkos schemą, skelbia konkursą žemėtvarkos schemos rengėjui parinkti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
21. Planavimo organizatorius, sudarydamas sutartį su žemėtvarkos schemos rengėju, jam pateikia:
21.4. išrašą iš Teritorijų planavimo dokumentų registro apie numatomoje planuoti teritorijoje galiojančius ir rengiamus (jei tokią informaciją turi Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojas) teritorijų planavimo dokumentus;
Žemėtvarkos schemos rengimo etapas
22. Regiono lygmens žemėtvarkos schemos rengimo etapą sudaro:
22.5. uždavinių įvardytoms plėtros kryptims ir žemės ūkio paskirties teritorijoms sutvarkyti bei problemoms spręsti suformavimas;
22.7. savivaldybių teritorijų administracinių ribų patikslinimas, planuojamas vadovaujantis savivaldybių tarybų sprendimais;
22.8. teritorijos zonavimas pagal žemės ūkio veiklos kryptis, įvertinant vietovės dirvožemių fizines ir agrochemines savybes, reljefą, žemės naudojimo sudėtį bei žemės melioracinę būklę;
22.9. gamtinio karkaso lokalizavimas turint bendrajame plane arba specialiajame plane, skirtame gamtiniam karkasui ir (ar) ekologiniam tinklui formuoti, suformuotas gamtinio karkaso ribas ir jas pažymint bei patikrinant pagal dirvožemio, reljefo, miškotvarkos, geologijos tyrimo ar kartografavimo duomenis;
23. Rajono lygmens žemėtvarkos schemos rengimo etapą sudaro:
23.1. žemės ir su ja susijusių gamtos išteklių, gyventojų, gamtos ir kultūros paveldo objektų išdėstymo analizė;
23.5. sprendinių ir jų įgyvendinimo būdų konkretizavimas, nustatant teritorijų tvarkymo ir išteklių apsaugos reglamentus;
23.8. savivaldybių teritorijų administracinių ribų patikslinimas, vadovaujantis savivaldybių tarybų sprendimais;
23.9. teritorijos zonavimas pagal žemės ūkio veiklos kryptis, įvertinant vietovės dirvožemių fizines ir agrochemines savybes, reljefą, žemės naudojimo sudėtį bei žemės melioracinę būklę;
23.10. žemės ūkio veiklai naudotinų teritorijų, mažiau palankių ūkininkauti teritorijų ir teritorijų, kuriose žemę tikslinga apsodinti mišku, atsižvelgiant į gamtinio karkaso formavimo poreikius, nustatymas žemėtvarkos schemoje:
23.10.1. žemės ūkio veiklai naudotinos teritorijos nustatomos bei paskirstomos atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas dėl žemės ūkio gamybos zonavimo ir racionalaus žemės naudojimo;
23.10.2. mažiau palankios ūkininkauti teritorijos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 3D-72 „Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių“ (Žin., 2004, Nr. 34-1111) nuostatomis dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių nustatymo;
23.10.3. teritorijos, kuriose žemę tikslinga apsodinti mišku, nustatomos vadovaujantis Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 (Žin., 2004, Nr. 55-1918);
23.10.4. gamtinis karkasas lokalizuojamas turint bendrajame plane arba specialiajame plane, skirtame gamtiniam karkasui ir (ar) ekologiniam tinklui formuoti, suformuotas gamtinio karkaso ribas ir jas pažymint bei patikrinant pagal dirvožemio, reljefo, miškotvarkos, geologijos tyrimo ar kartografavimo duomenis;
23.11. ūkinės veiklos apribojimai, susiję su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu, pažymimi teritorijose, kuriose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsniu, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43) ir Saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatytos šios sąlygos:
23.11.1. ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, išskyrus ekologiškai nuskurdintas gamtinio karkaso žemes, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas ir nepablogėtų dirvožemio savybės;
23.11.2. žemės ūkio naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir vandens erozijos, turi būti naudojamos taikant antierozinių priemonių kompleksą;
23.11.3. žemės naudojimo sąlygos teritorijose, kuriose ribojama intensyvi žemės ūkio veikla (vandens telkinių apsaugos zonos, vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos, intensyvaus karsto zonos);
23.11.4. žemės naudojimo sąlygos valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose, biosferos stebėsenos teritorijose ir rezervatų buferinės apsaugos zonose;
23.12. melioracijos sistemų statybos ir rekonstrukcijos poreikio nustatymas atlikus dirvožemių melioracinės būklės ir melioracijos sistemų analizę, taip pat įvertinus intensyviai žemės ūkio veiklai naudotinų teritorijų poreikį bei žemės ūkio gamybos plėtros sąlygas;
23.13. vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymas ir papildymas, suplanuojamas apibendrinus žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius ir įvertinus vietinės reikšmės kelių tinklo poreikį susisiekti tarp valstybinės reikšmės kelių ir gyvenamųjų vietovių, ūkinių ar rekreacinių objektų;
23.14. ūkių žemėvaldų perspektyvinių ribų nustatymas tik tiems ūkiams, kurių valdos įregistruotos Žemės ūkio ir kaimo registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 1351 (Žin., 2002, Nr. 84-3645) nustatyta tvarka.
24. Miestų ir kaimo gyvenamųjų vietovių ribų patikslinimas, planuojamas vadovaujantis Gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo principais ir tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 651 (Žin., 1996, Nr. 54-1688; 2000, Nr. 57-1688);
Sprendinių pasekmių vertinimo etapas
26. Žemėtvarkos schemos rengėjai įvertina schemos sprendinių pasekmes, vadovaudamiesi Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (Žin., 2004, Nr. 113-4228). Įvertinama schemos sprendinių įtaka žemės ūkio gamybai, miškų ūkio veiklai (žemės ūkio naudmenų ir miškų plotų pakitimas, žemės ūkio gamybos ir miškų ūkio nuostolių apimtys), poveikis gamtinei aplinkai ir kultūros paveldui, poreikis rengti detaliuosius planus schemos sprendiniams įgyvendinti ir kita pagal planavimo sąlygas.
27. Tais atvejais, kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092) turi būti įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai, šis vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka.
28. Vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (Žin., 2004, Nr. 130-4650), parengiama strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita.
Baigiamasis etapas
29. Žemėtvarkos schemos rengimo baigiamąjį etapą sudaro planavimo dokumento projekto svarstymo, derinimo ir tikrinimo bei planavimo dokumento tvirtinimo stadijos.
30. Žemėtvarkos schemos sprendinių svarstymo, derinimo ir tikrinimo procedūras kartu su plano rengėju atlieka planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo.
31. Žemėtvarkos schemos svarstomos su visuomene Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų nustatyta tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 904 (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189).
32. Žemėtvarkos schemos sprendiniai derinami su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, nurodytomis šių taisyklių 18 punkte, teisės aktais įgaliotomis derinti institucijomis. Derinimo metu planavimo sąlygas išdavusios institucijos pateikia motyvuotas išvadas dėl sprendinių derinimo. Planavimo sąlygas išdavusios institucijos sprendinius derina ir išvadas pateikia pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją.
33. Kai žemėtvarkos schemai įgyvendinti būtina keisti savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, schemos rengimui turi pritarti savivaldybės taryba. Savivaldybės tarybai pritarus, žemėtvarkos schema parengiama ir patvirtinama, o schemos sprendiniai, prieštaraujantys bendrajam planui, įsigalioja pakeitus bendrąjį planą ar jo dalį.
34. Kai žemėtvarkos schemos rengiamos administracinių vienetų riboms ir miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, riboms patikslinti, jos turi būti suderintos su apskrities viršininku bei papildomai su Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių rejestro tvarkytoju.
35. Žemėtvarkos schemos sprendinius sudaro: grafinė dalis (sprendinių brėžinys) ir tekstinė dalis (aiškinamasis raštas) bei planavimo procedūrų dokumentai.
36. Žemėtvarkos schemos sprendiniai yra teritorijų planavimo uždavinių, išdėstytų šių taisyklių 9 punkte, aiškinamajame rašte ir grafiškai (žemėtvarkos schemos sprendinių brėžinyje) pateikti sprendimo rezultatai. Brėžinys sudaromas georeferencinės duomenų bazės pagrindu, planavimo užduotyje nurodytu masteliu. Žemėtvarkos schemos sprendinių brėžinio sutartiniai ženklai turi atitikti patvirtintus reikalavimus.
37. Planavimo procedūrų dokumentai:
37.2. sprendinių poveikio vertinimo ataskaita ir sprendinių strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, kai tai atlikti nustatyta įstatymais ir kitais teisės aktais;
38. Aiškinamąjį raštą sudaro žemėtvarkos schemos sprendiniai, informacija (duomenys) apie planuojamos teritorijos būklę ir potencialių plėtros galimybių bei probleminių situacijų analizę, kiti duomenys.
39. Žemėtvarkos schemos sprendinių brėžinių sudėtis ir jų turinys nustatomi priklausomai nuo žemėtvarkos schemos lygmens ir planavimo organizatoriaus siekiamų tikslų bei jo nustatomų sąlygų. Žemėtvarkos schemos sprendinių brėžiniai rengiami skaitmenine forma.
40. Žemėtvarkos schemos parengiamos 3 egzemplioriais ir perduodamos planavimo organizatoriui, apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento rajono žemėtvarkos skyriui, savivaldybės administracijai, taip pat ir kompiuterinėje laikmenoje.
41. Viešai apsvarstytos ir suderintos žemėtvarkos schemos planavimo dokumentus planavimo organizatorius pateikia valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, nurodytai šių taisyklių 42 punkte, kuri patikrinimo aktą turi pateikti planavimo organizatoriui per 20 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento pateikimo tikrinti dienos.
42. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą – žemėtvarkos schemų rengimo, derinimo ir svarstymo procedūrų kontrolę, tikrinimą, ar planavimo dokumentų sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), kitų teisės aktų, taip pat Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2004, Nr. 109-4075) bei šių taisyklių reikalavimus – atlieka:
43. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija, vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 (Žin., 2004, Nr. 78-2756), surašo patikrinimo aktą.
44. Gavęs teigiamą patikrinimo išvadą, planavimo organizatorius žemėtvarkos schemą pateikia tvirtinti. Žemėtvarkos schemos sprendinius pagal atitinkamus planavimo lygmenis tvirtina:
45. Patvirtinta žemėtvarkos schema registruojama Teritorijų planavimo dokumentų registre Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 (Žin., 1996, Nr. 60-1417) ir Teritorijų planavimo dokumentų registravimo Teritorijų planavimo dokumentų registre tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 323 (Žin., 2000, Nr. 76-2307) nustatyta tvarka. Planavimo organizatorius visus patvirtintus žemėtvarkos schemos dokumentus privalo pateikti registruoti Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų patvirtinimo.
V. ŽEMĖTVARKOS SCHEMŲ ĮGYVENDINIMAS IR KEITIMAS
47. Žemėtvarkos schemos sprendiniuose numatyti reikalavimai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, išduodančioms planavimo sąlygas bei reglamentuojančioms ūkinę veiklą, bei asmenims, planuojantiems ir vykdantiems ūkinę veiklą.
48. Žemėtvarkos schemos sprendinių galiojimas yra neterminuotas (jeigu sprendinius tvirtinanti institucija nenustatė kitaip) ir gali būti keičiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir šių taisyklių nustatyta tvarka.
49. Žemėtvarkos schemos sprendiniai gali būti peržiūrimi ir prireikus koreguojami, papildomi naujais, atsižvelgiant į infrastruktūros pokyčius ir kitus svarbius veiksnius. Žemėtvarkos schemos sprendiniai gali būti atnaujinami:
49.1. pasikeitus atitinkamo bendrojo plano ar aukštesnio lygmens planavimo dokumento nuostatoms ir sprendiniams;
49.2. pakeitus strategines valstybės nuostatas žemės tvarkymo, aplinkosaugos, kultūros paveldo apsaugos ar kitose srityse;
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
51. Planavimo organizatorius kartu su žemėtvarkos schemos rengėju atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų įforminimą ir privalo laikytis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.
52. Ginčus dėl regiono lygmens žemėtvarkos schemų rengimo nustatytų procedūrų pažeidimų nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, rajono lygmens – apskrities viršininko administracija teisės aktų nustatyta tvarka.
53. Asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų žemėtvarkos schemų sprendinių, atlyginama Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčai dėl žalos atlyginimo sprendžiami teismo tvarka.