LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. RUGPJŪČIO 10 D. NUTARIMO NR. 896 „DĖL GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2003 m. spalio 23 d. Nr. 1320
Vilnius
Pakeisti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statutą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 896 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 69-2196; 2000, Nr. 89-2762), ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 896
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1320
redakcija)
GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau vadinama – Akademija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė karininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo aukštoji karo mokykla – krašto apsaugos sistemos sudedamoji dalis, pavaldi krašto apsaugos ministrui.
2. Akademija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 49-1325), kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos ministro įsakymais, šiuo Statutu ir Akademijos vidaus tvarkos taisyklėmis.
3. Akademija yra karinė krašto apsaugos sistemos institucija. Akademijoje tarnaujantiems profesinės karo tarnybos kariams ir studijuojantiesiems taikomi krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai.
4. Akademijos steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas. Steigėjo funkcijas vykdo Krašto apsaugos ministerija.
6. Akademija yra juridinis asmuo, turi savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, vėliavą ir emblemą.
7. Akademija bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis, taip pat su NATO narių ir narystės NATO siekiančių valstybių karinio rengimo institucijomis.
8. Akademija naudojasi Akademijos vidaus tvarkos taisyklėse apibrėžta nesusijusių su kariniu rengimu dalykų dėstymo akademine laisve.
9. Akademijai netaikomi bendrieji aukštųjų mokyklų steigimo ir valdymo pagrindai: Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarka, valdymo struktūros ir valdymo institucijų sudarymo pagrindai, Statuto rengimo, keitimo ir tvirtinimo tvarka, mokslo ir studijų institucijų finansavimo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų skyrimo tvarka. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos studijuojančiųjų priėmimo sąlygos, studijų formos ir turinio reikalavimai, mokslininkų ir studijuojančiųjų visuomeninių organizacijų steigimo ir veiklos tvarka, aukštosioms mokykloms nustatyta autonomija, mokslo ir studijų institucijų veiklos formos, teisė telktis į asociacijas ir finansinės veiklos pagrindai Akademijai yra taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymui ir šiam Statutui.
II. AKADEMIJOS UŽDAVINIAI
12. Svarbiausieji Akademijos uždaviniai yra šie:
12.1. rengti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemai kvalifikuotus karininkus – karinių vienetų vadus ir krašto apsaugos sistemai reikalingus štabų jaunesniuosius karininkus – ir suteikti jiems aukštąjį išsilavinimą;
III. AKADEMIJOS VALDYMAS
14. Krašto apsaugos ministras, naudodamasis jam Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktomis teisėmis:
14.1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria profesinės karo tarnybos karininką į Akademijos viršininko pareigas ir atleidžia iš jų, nustato jo teises, pareigas ir funkcijas;
14.4. nustato Akademijos personalo, kariūnų, karininkų klausytojų ir klausytojų komplektavimo, rengimo ir ugdymo politiką;
14.5. nustato Akademijos etatus ir biudžeto lėšų tikslinį paskirstymą, Akademijos sandorių sudarymo apribojimus;
14.6. nustato karininkų rengimo sistemą, tvirtina Akademijai kariuomenės vado nustatytas karininkų parengimo užduotis ir reikalavimus;
14.8. kariuomenės vado teikimu tvirtina kvalifikacinius karinius reikalavimus absolventams, kvalifikacijos kėlimo kursų tvarką, reikalavimus ir apimtį;
14.10. tvirtina stojančiųjų į Akademiją atrankos tvarką, taip pat karininkų klausytojų ir klausytojų atrankos studijoms tvarką;
14.11. sudaro stojančiųjų atrankos ir baigiamųjų egzaminų/ baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacines komisijas;
14.13. tvirtina pagrindinius Akademijos taikomosios mokslo veiklos ir leidybos planus, nustato mokslo, metodinės ir mokymo literatūros leidybos tvarką;
14.14. nustato papildomus kvalifikacinius reikalavimus kandidatams eiti Akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas;
14.15. skiria į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir atleidžia iš jų Akademijos profesinės karo tarnybos karininkus;
15. Šio Statuto 14.11–14.16 punktuose krašto apsaugos ministrui numatytos teisės ir pareigos ministro įsakymu gali būti pavestos vykdyti kariuomenės vadui ar Akademijos viršininkui.
16. Kariuomenės vadas:
16.1. nustato bendruosius karo tarnybos reikalavimus Akademijos personalui priklausantiems profesinės karo tarnybos kariams, taip pat kariūnams;
16.2. nustato ir teikia krašto apsaugos ministrui tvirtinti kariūnų, karininkų klausytojų ir klausytojų karinio rengimo užduotis ir reikalavimus Akademijai;
16.3. tvirtina Akademijos viršininko pateiktas karinio rengimo programas, su jomis susijusių sąnaudų ir priemonių normatyvus;
17. Akademijai vadovauja Akademijos viršininkas. Akademijos viršininkas:
17.1. atsako už tai, kad Akademijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šį Statutą ir kitus teisės aktus;
17.6. užtikrina tinkamą karinio ir aukštojo išsimokslinimo, mokslinių tyrimų, kultūrinės ir meninės veiklos lygį;
17.7. skelbia konkursus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms, skiria asmenis į pareigas Akademijoje, perkelia į kitas pareigas Akademijoje ir atleidžia iš jų;
17.9. teikia krašto apsaugos ministrui tvirtinti pagrindinius akademinės taikomosios mokslo veiklos ir leidybos planus;
17.10. teikia kariuomenės vadui tvirtinti karinio rengimo programas, sąnaudų ir priemonių normatyvus;
17.11. teikia kariuomenės vadui tvirtinti poligonų, mokymo laukų naudojimo, kariūnų, karininkų klausytojų ir klausytojų stažuočių kariuomenės daliniuose grafiką;
18. Akademijoje sudaroma:
18.1. Akademijos senatas (toliau vadinama – Senatas) – patariamoji institucija bendrųjų universitetinių studijų ir kitais studijų organizavimo klausimais, kuriais patarti pagal savo kompetenciją paprašo krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas ar Akademijos viršininkas.
19. Senato sudarymo tvarka:
19.1. Senato nariai gali būti Akademijos mokslininkai ir kariūnai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai. Profesorių pareigas einantys dėstytojai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę Senato narių. Ne mažiau kaip 1/4 Senato narių turi sudaryti kitų aukštųjų mokyklų, mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, kuriuos Akademijos viršininko prašymu skiria aukštųjų mokyklų, mokslo ir studijų institucijų senatai. Kariūnai sudaro ne mažiau kaip 10 procentų Senato narių. Kariūnų atstovus į Senatą deleguoja Kariūnų taryba. Akademijos viršininkas yra Senato narys pagal pareigas.
Senato narių skaičių nustato krašto apsaugos ministras.
19.2. Senatas sudaromas 5 metų laikotarpiui. Senato pirmininką ir sekretorių renka Senatas iš Akademijos mokslininkų Senato narių slaptu balsavimu paprasta visų Senato narių balsų dauguma. Jie gali būti atšaukti 2/3 visų Senato narių balsų dauguma. Akademijos viršininkas ir Senato pirmininkas negali būti tas pats asmuo.
19.3. Kitus Senato narius (išskyrus kitų aukštųjų mokyklų, mokslo ir studijų institucijų skiriamus mokslininkus) renka Akademijos mokslininkai, kurių pagrindinė darbovietė – Akademija. Mokslininkų susirinkimą šaukia Akademijos viršininkas arba Senato pirmininkas. Susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja 2/3 mokslininkų.
20. Senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 2 kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Senato narių.
Senato darbo tvarką nustato Senato reglamentas, kurį tvirtina Senatas.
21. Senatas:
21.3. svarsto ir teikia Akademijos viršininkui tvirtinti konkursų mokslo darbuotojų, dėstytojų ir universitetinio rengimo katedrų vedėjų pareigoms tvarką ir komisijas, vykdo universitetinio rengimo katedrų vedėjų, mokslo darbuotojų ir dėstytojų atranką, nustato jų atestavimo tvarką;
21.4. savo ar atitinkamos katedros vedėjo iniciatyva gali skirti atestaciją šio Statuto 21.3 punkte nurodytiems Akademijos personalo darbuotojams net ir nepasibaigus jų kadencijai, tačiau ne anksčiau kaip po vienerių kadencijos metų;
21.5. teikia Akademijos viršininkui pasiūlymus dėl papildomų kvalifikacinių reikalavimų mokslo darbuotojams bei dėstytojams ir pedagoginio krūvio;
22. Akademijos tarybą sudaro šie asmenys: Akademijos viršininkas – Akademijos tarybos pirmininkas, viršininko pavaduotojai, karinių katedrų viršininkai, universitetinio rengimo katedrų vedėjai, Studijų skyriaus viršininkas, Finansų tarnybos viršininkas, Atrankos centro viršininkas, kapitonų kursų viršininkas.
23. Akademijos taryba:
IV. STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS
25. Akademijoje studijuoja kariūnai, karininkai klausytojai ir klausytojai. Akademijoje gali studijuoti ir kitų valstybių kariai ir civiliai, kurių priėmimo ir studijų sąlygos nustatomos Krašto apsaugos ministerijos ir užsienio valstybių institucijų susitarimuose. Akademijoje organizuojamos universitetinės ir karinio rengimo studijos:
25.1. Pirmoji universitetinių studijų pakopa – pagrindinės nuosekliosios universitetinės studijos, kurias baigus suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Antroji universitetinių studijų pakopa – nuosekliosios universitetinės magistrantūros studijos, kurias baigus suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis.
26. Universitetinės studijos vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą. Programos turi atitikti Nuosekliųjų studijų programų reikalavimus, susijusius su studijų apimtimi, programų turinio struktūra, dėstytojų kvalifikacija, materialiniu potencialu, studijų programų vertinimu ir registravimu.
27. Bazinės karinio rengimo ir kapitonų kursų studijos vyksta pagal kariuomenės vado patvirtintas programas. Baigusiesiems karinio rengimo studijas išduodami krašto apsaugos ministro nustatyto pavyzdžio studijų baigimą patvirtinantys dokumentai.
28. Pirmosios universitetinių studijų pakopos ir bazinio karinio rengimo trukmė – 4 metai. Pirmosios universitetinių studijų pakopos apimtis – 160 kreditų. Studijos baigiamos išlaikius baigiamuosius egzaminus arba apgynus baigiamąjį darbą.
Antrosios universitetinių studijų pakopos trukmė – pusantrų metų, apimtis – 60 kreditų. Studijos baigiamos apgynus baigiamąjį darbą. Antrosios karinio rengimo pakopos trukmė – 6 mėnesiai.
Pirmosios ir antrosios karinio rengimo pakopų apimtį nustato kariuomenės vadas.
29. Akademija rengia stojančiųjų atrankos tvarkos projektą, suderina jį su Švietimo ir mokslo ministerija, kariuomenės vadu ir teikia tvirtinti krašto apsaugos ministrui. Patvirtinta stojančiųjų atrankos tvarka skelbiama ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki paskutinės prašymų dalyvauti atrankoje pateikimo datos.
30. Krašto apsaugos sistemos poreikiams tenkinti krašto apsaugos ministro sprendimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl Doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 63-2281; 2002, Nr. 60-2469) nustatyta tvarka Akademijoje gali būti organizuojamos doktorantūros studijos.
V. MOKSLAS IR LEIDYBA
31. Akademija pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą planą vykdo taikomąją mokslo veiklą: tiria karybos problemas, atlieka karybos mokslo darbų ekspertizę, diegia tyrimų rezultatus.
32. Akademija pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą planą ir jo nustatyta tvarka leidžia mokslo, metodinę, mokymo literatūrą.
VI. AKADEMIJOS PERSONALAS
34. Akademijos personalą sudaro profesinės karo tarnybos kariai ir darbuotojai: dėstytojai, mokslo ir administracijos darbuotojai.
35. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pagrindines pareigas Akademijoje skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai.
36. Profesinės karo tarnybos kariai skiriami į pareigas Akademijoje ir atleidžiami iš jų, perkeliami į kitas krašto apsaugos sistemos institucijas, taip pat išleidžiami į atsargą profesinę karo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
37. Akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę nustato pareiginės instrukcijos.
38. Akademijoje gali dirbti ir kitų Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių mokslo ir studijų įstaigų mokslo darbuotojai ir dėstytojai, taip pat karinio rengimo instruktoriai.
39. Akademijos personalo teises, pareigas ir funkcijas reglamentuoja Akademijos vidaus tvarkos taisyklės ir Akademijos viršininko įsakymai.
40. Ginčai tarp administracijos ir kitų darbuotojų sprendžiami Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nustatyta tvarka. Ginčai tarp administracijos ir profesinės karo tarnybos karių sprendžiami Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 51-1635) ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
VII. KARIŪNAI
41. Kariūnai yra studijuojantys pagal pirmosios universitetinių studijų pakopos ir bazinio karinio rengimo programas kariai, kuriems, išskyrus kitų valstybių piliečius, studijų baigimo dieną suteikiamas pirmasis karininko laipsnis.
42. Kariūnas, išskyrus kitų valstybių piliečius, turi ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą bendrąjį kario statusą.
Kariūno ir bendrasis kario statusas įgyjamas nuo atvykimo į Akademiją studijuoti dienos.
43. Kariūno statusą turi ir profesinės karo tarnybos kariai, studijuojantys pagal pirmosios universitetinių studijų pakopos ir bazinio karinio rengimo programas.
44. Į Akademiją kariūnais konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, atitinkantys priėmimo sąlygas. Baigusiesiems pirmo kurso karinio rengimo programą ir gavusiesiems šios programos baigimą liudijantį dokumentą įskaitoma privalomoji karo tarnyba.
45. Kariūnas atleidžiamas (šalinamas) iš Akademijos šiais atvejais:
45.2. jeigu įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba kuriuo jam skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti studijų;
45.5. jeigu jis negali tęsti studijų dėl sveikatos būklės (karinės medicinos ekspertizės komisijos sprendimu);
46. Kariūnams, kurie Akademijos viršininko skiriami mokomųjų karinių vienetų vadais, gali būti suteikiami laikinieji pareiginiai laipsniai.
47. Kariūnai, išskyrus kitų valstybių piliečius, pasirašo su Akademija sutartį – įsipareigoja gerai studijuoti ir po studijų tarnauti profesinėje karo tarnyboje, o pašalinti iš Akademijos ar studijas nutraukę dėl aplinkybių, kurių krašto apsaugos ministras nepripažįsta svarbiomis, ar atsisakę tarnauti profesinėje karo tarnyboje – atlyginti Akademijai dalį jų mokymo išlaidų (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 27-715) nustatytais studentų studijų įmokos dydžiais).
48. Kariūnai atestuojami Akademijos vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka pasibaigus kiekvieniems mokslo metams.
49. Kariūnai išlaikomi valstybės lėšomis:
49.1. Kariūnai aprūpinami maistu pagal privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytas fiziologines mitybos normas. Kariūnams, išleidžiamiems iš Akademijos teritorijos savaitgaliu, atostogų ir kitais atvejais, numatytais Akademijos vidaus tvarkos taisyklėse, už kiekvieną išleidimo dieną išmokama kariams nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
49.2. Kariūnai aprūpinami uniformomis su atitinkamais skiriamaisiais ženklais, kurias dėvi. Kariūnų uniformų ir skiriamųjų ženklų etalonus, aprūpinimo uniformomis normas ir taisykles tvirtina krašto apsaugos ministras.
49.3. Kariūnams kiekvieną mėnesį Akademijos vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka mokama diferencijuoto dydžio stipendija. Stipendijų fondas skiriamas 100 procentų kariūnų, turinčių karo tarnybos stažą. Sudarant stipendijų fondą, turintiesiems iki vienerių metų stažą skaičiuojama 0,7 minimalaus gyvenimo lygio (toliau vadinama – MGL), nuo 1 iki 2 metų – 1,4 MGL, nuo 2 iki 3 metų – 2,1 MGL, nuo 3 iki 4 metų – 2,8 MGL, nuo 4 iki 5 metų – 3,5 MGL, didesnį kaip 5 metų – 4,2 MGL dydžio stipendija. Be šios stipendijos, kariūnams gali būti mokama tikslinė stipendija, kurią skiria fiziniai ar juridiniai asmenys (paramos Akademijai fondas). Tikslinės stipendijos mokėjimo sąlygas nustato paramos davėjas kartu su Akademija.
49.4. Kariūnams nemokamai suteikiama bendra tarnybinė gyvenamoji patalpa Akademijos kareivinėse. Jeigu kariūno (-ės) sutuoktinė (-is) persikelia gyventi į jo (jos) studijų vietą, šeimai gali būti suteikiama atskira gyvenamoji patalpa kareivinėse arba kitose Akademijai priklausančiose gyvenamosiose patalpose. Šiuo atveju kariūnas (-ė) moka už energijos, ryšių ir visas komunalines paslaugas. Atskira gyvenamoji patalpa turintiems šeimas kariūnams suteikiama tik tuo atveju, jeigu tokią patalpą suteikti Akademija turi galimybę.
49.5. Kariūnams padengiamos važiavimo išlaidos visų rūšių keleiviniu transportu (išskyrus taksi) arba nuosavu motoriniu transportu: vykstant stažuotis į karinius dalinius ir atgal, vykstant į artimųjų giminaičių laidotuves ir atgal, karo gydytojo siuntimu vykstant į sveikatos priežiūros ar reabilitacijos įstaigą ir atgal, vykstant į gyvenamąją vietą ir atgal suteikus šio Statuto nustatyta tvarka atostogas. Važiavimo išlaidos kompensuojamos pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą kompensuojamų išlaidų dydį.
49.7. Kariūnams dukart per metus suteikiamos ne trumpesnės kaip 14 kalendorinių dienų atostogos. Konkrečią atostogų trukmę, atsižvelgdamas į studijų programas, nustato Akademijos viršininkas. Dalis atostogų laiko gali būti skirta akademiniams įsiskolinimams likviduoti.
49.9. Laikantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų sąlygų, tvarkos ir privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytų dydžių:
49.9.4. dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, žuvusiam arba dėl ligos mirusiam kariūnui jo šeimos (artimųjų) sutikimu Akademijos lėšomis pastatomas krašto apsaugos ministro patvirtinto pavyzdžio antkapinis paminklas. Jeigu kariūno artimieji palaidoja žuvusį ar mirusį kariūną šeimos kape ir stato kitokį (ne kario) paminklą, Akademija padengia paminklo statybos išlaidų dalį, neviršijančią kario antkapinio paminklo vertės.
50. Socialinės ir kitos su kariūno tarnyba susijusios garantijos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų taikomos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir šio Statuto nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
52. Akademijoje studijuojantiems kitų valstybių piliečiams netaikomos šio Statuto 49.9 punkto nuostatos.
53. Kariūnų teisės:
53.1. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kita studijų įranga ir priemonėmis;
53.3. vertinti studijų programos ir jos realizavimo kokybę, kreiptis į Akademijos administraciją dėl žinių įvertinimo;
53.6. laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymui;
54. Kariūnų pareigos:
54.2. laikytis krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, Akademijos vidaus tvarkos taisyklių;
55. Kariūnai taip pat turi krašto apsaugos statutuose ir Akademijos vidaus tvarkos taisyklėse numatytas teises ir pareigas.
VIII. KARININKAI KLAUSYTOJAI
57. Karininkai klausytojai yra:
57.1. karininkai, tęsiantys pertrauktas ar nebaigtas studijas pagal pirmosios universitetinių studijų pakopos ir bazinio karinio rengimo programas;
58. Karininkai klausytojai turi Akademijos vidaus tvarkos taisyklėse numatytas pareigas ir teises. Karininkų klausytojų turimi kariniai laipsniai studijų Akademijoje metu suspenduojami.
59. Kariniai laipsniai karininkams klausytojams suteikiami bendra karo tarnybą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
60. Karininkams klausytojams taikomos profesinės karo tarnybos kariams nustatytos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos.
61. Iš Akademijos pašalinti (išskyrus nutraukusius studijas dėl sveikatos būklės) ar studijas nutraukę dėl aplinkybių, kurių krašto apsaugos ministras nepripažįsta svarbiomis, karininkai klausytojai gali būti traukiami drausminėn atsakomybėn.
IX. KLAUSYTOJAI
64.1. profesinės karo tarnybos kariai, studijuojantys neakivaizdine forma ar nuotoliniu būdu pagal pirmosios ar antrosios universitetinių studijų pakopų ir bazinio karinio rengimo programas;
64.2. turintys nekarinį aukštąjį išsilavinimą profesinės karo tarnybos kariai ar civiliai, studijuojantys pagal bazinio karinio rengimo programą;
65. Klausytojų teisės ir pareigos:
65.1. Klausytojai neakivaizdinių studijų sesijų ir kvalifikacijos kėlimo kursų metu Akademijai yra pavaldūs tik studijų klausimais. Klausytojų turimi kariniai laipsniai studijų Akademijoje metu suspenduojami. Jų teises ir pareigas sesijų ir kursų metu nustato Akademijos vidaus tvarkos taisyklės.
65.2. Kvalifikacijos kėlimo kursuose studijuojantiems kitų valstybių kariams ir civiliams krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti nemokamai suteikiama gyvenamoji patalpa kareivinėse ar kitose Akademijai priklausančiose gyvenamosiose patalpose, mokama iki 2 MGL dydžių išmoka per mėnesį buitinėms išlaidoms, apmokamos kelionės visų rūšių keleiviniu transportu (išskyrus taksi) į Lietuvą ir atgal faktinės išlaidos, jie gali būti aprūpinami maistu (pagal privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytas fiziologines mitybos normas), o jeigu nėra galimybės aprūpinti maistu, jiems gali būti mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija, kurios dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi kariams.
X. AKADEMIJOS TURTAS IR LĖŠOS
66. Akademijos patikėjimo teise valdomą valstybės turtą sudaro pastatai ir kitos materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, intelektualaus darbo produktai ir kitas teisėtai įgytas turtas. Šį turtą Akademija naudoja neatlygintinai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jį saugo ir atsako už jo praradimą ar sugadinimą. Akademijos personalas ir kariūnai, karininkai klausytojai ir klausytojai tuo turtu naudojasi vadovaudamiesi Akademijos vidaus tvarkos taisyklėmis ir Akademijos viršininko įsakymais.
67. Akademijos lėšas sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitos teisėtai gaunamos lėšos. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos Akademijai skiriamos iš krašto apsaugos sistemai finansuoti skiriamų asignavimų, vadovaujantis krašto apsaugos sistemos prioritetais, Akademijos uždaviniais ir bendraisiais krašto apsaugos sistemos struktūrinių vienetų finansavimo principais ir normatyvais.
68. Akademija Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka planuoja, tvarko ir naudoja Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitas gaunamas lėšas. Akademija, laikydamasi krašto apsaugos ministro nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų tikslinio paskirstymo ir šio ministro nustatytų sandorių sudarymo apribojimų, turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti reikiamų medžiagų, prekių ir paslaugų, sudaryti kitus civilinius teisinius sandorius.
69. Ginkluote, šaudmenimis, sprogmenimis, imitacinėmis priemonėmis, kovos, specialiąja, kompiuterine ir kitokia technika, programine ir kitokia įranga, transporto ir kitokiomis priemonėmis, apranga ir amunicija, kitais specialiais karinių studijų reikmenimis Akademija aprūpinama centralizuotai krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado nustatyta tvarka.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS