LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINIŲ ATSTOVYBIŲ UŽSIENYJE STATUSO

1991 m. spalio 3 d. Nr. I-1856

Vilnius

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, vadovaudamasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, įtvirtintomis Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatuose, Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje konferencijos dokumentuose, 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių, pabrėždama ištikimybę valstybių suverenios lygybės, tarptautinių ginčų taikaus sureguliavimo, jėgos arba grasinimo jėga nenaudojimo principams, reikšdama įsitikinimą, kad teikiamos privilegijos ir imunitetai sąlygos efektyvų diplomatinių atstovybių funkcijų įgyvendinimą, priima šį įstatymą.

1 straipsnis

Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė užsienyje (toliau – diplomatinė atstovybė) yra užsienio valstybėje nuolat veikiantis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos padalinys oficialiems tarpvalstybiniams santykiams palaikyti, Lietuvos Respublikai atstovauti, jos ir jos piliečių teisėms bei interesams ginti.

Diplomatinių atstovybių veikla grindžiama 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių nuostatomis, Lietuvos Respublikos dvišaliais susitarimais bei Lietuvos Respublikos įstatymais.

2 straipsnis

Diplomatinių atstovybių funkcijos:

1) atstovauti Lietuvos Respublikai valstybėje, kurioje yra diplomatinė atstovybė, ir palaikyti su šia valstybe oficialius santykius;

2) ginti Lietuvos Respublikos ir jos piliečių interesus valstybėje, kurioje yra diplomatinė atstovybė;

3) vesti derybas su valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, Vyriausybe;

4) gauti, teisėtais būdais rinkti ir perduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei informaciją apie valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, politinį, ekonominį gyvenimą bei įvykius;

5) skatinti Lietuvos Respublikos ir valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, draugiškus santykius ir plėtoti ekonominį, kultūrinį bei mokslinį bendradarbiavimą.

Diplomatinė atstovybė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pavedimu gali vykdyti ir konsulines funkcijas.

3 straipsnis

Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovai (ambasadoriai, pasiuntiniai), Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisijai pritarus raštu, užsienio reikalų ministro teikimu skiriami Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gautas užsienio valstybės, į kurią jie skiriami, sutikimas (agremanas).

Lietuvos Respublikos reikalų patikėtiniai yra skiriami užsienio reikalų ministro įsakymu, atsižvelgus į Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisijos išvadas.

Kiti diplomatinio personalo nariai skiriami užsienio reikalų ministro įsakymu.

Lietuvos Respublikos ambasadoriams ir pasiuntiniams, išvykstantiems į valstybę, į kurią paskirti, įteikiamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pasirašytas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro kontrasignuotas įgaliojamasis raštas, kuris po atvykimo įteikiamas priimančios valstybės vadovui.

Lietuvos Respublikos reikalų patikėtiniams, išvykstantiems į valstybę, į kurią paskirti, įteikiamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro laiškas, kuris po atvykimo įteikiamas priimančios valstybės užsienio reikalų ministrui.

4 straipsnis

Lietuvos Respublikos ambasadoriai ir pasiuntiniai savo funkcijas pradeda vykdyti nuo:

1) įgaliojamojo rašto įteikimo valstybės, į kurią jie paskirti, vadovui;

2) pranešimo apie atvykimą ir įgaliojamojo rašto nuorašo įteikimo valstybės, į kurią jie paskirti, užsienio reikalų ministrui.

Lietuvos Respublikos reikalų patikėtiniai savo funkcijas pradeda vykdyti nuo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro laiško įteikimo valstybės, į kurią jie paskirti, užsienio reikalų ministrui.

5 straipsnis

Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo misija baigiasi:

1) atšaukus jį Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) diplomatiniam atstovui atsistatydinus;

3) diplomatiniam atstovui mirus;

4) valstybei, į kurią diplomatinis atstovas paskirtas, paskelbus jį persona non grata.

6 straipsnis

Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu užsienio valstybėje gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis. Administracinio, techninio bei aptarnaujančiojo personalo nariai gali būti valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, piliečiai. Apie jų priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo būtina pranešti valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, Užsienio reikalų ministerijai.

7 straipsnis

Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovų lygis, atstovybių personalo skaičius užsienio valstybėje nustatomas Lietuvos Respublikos dvišaliuose susitarimuose.

8 straipsnis

Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas gali vienu metu būti akredituotas keliose užsienio valstybėse, gavus tų valstybių sutikimą.

Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas užsienio valstybėje gali būti kartu paskirtas ir Lietuvos Respublikos atstovu bet kurioje tarptautinėje organizacijoje šio įstatymo 3 straipsnyje numatyta tvarka.

9 straipsnis

Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovai bei diplomatai, siekdami asmeninės naudos, užsienio valstybėje negali užsiimti profesine ar komercine veikla.

10 straipsnis

Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovai, diplomatai ir jų šeimos nariai, administracinio, techninio personalo nariai ir jų šeimos nariai bei aptarnaujančiojo personalo nariai užsienio valstybėje, jeigu jie nėra valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, piliečiai, naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių, jei kitko nenumatyta Lietuvos Respublikos dvišaliuose susitarimuose.

Lietuvos Respublika Vyriausybės nustatyta tvarka gali atsisakyti imunitetų valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, jurisdikcijos atžvilgiu.

11 straipsnis

Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse finansavimas, aprūpinimas patalpomis ir kitų klausimų sprendimas numatomas Lietuvos Respublikos ir valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, susitarimuose.

12 straipsnis

Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu šis įstatymas, yra taikomos tarptautinės sutarties normos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                        VYTAUTAS LANDSBERGIS

______________