LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS
NORMATYVINIS DOKUMENTAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
Ministro 1995 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 8
(įsigalioja nuo 1995 m. kovo 1 d. ir galioja
3 metus)
SKYSTO KURO DEGALINIŲ PROJEKTAVIMO, STATYBOS IR EKSPLOATAVIMO PRIVALOMIEJI APLINKOS APSAUGOS REIKALAVIMAI LAND 1-95
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Aplinkos apsaugos ministerijos nuostatais, patvirtintais 1994 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 842, Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtinti normatyviniai reikalavimai yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims.
Anksčiau išleisti normatyviniai dokumentai aplinkos apsaugos klausimais skysto kuro degalinių projektavimui ir statybai nuo 1995 m. kovo 1 d. negalioja.
1. Bendrieji reikalavimai
1.1. Skysto kuro degalinėms žemės sklypai gali būti parduodami arba nuomojami tik miestų ir gyvenviečių genplanų, detalaus išplanavimo projektų arba degalinių išdėstymo schemų numatytose vietose. Ši teritorinio planavimo dokumentacija turi būti nustatyta tvarka suderinta ir patvirtinta. Kaimo vietovėse aikštelę degalinei parenka atitinkamų žinybų atstovų komisija.
2. Reikalavimai statybos vietai
2.1. Skysto kuro degalinės vieta turi atitikti priešgaisrines saugos taisykles (RSN 157 – 94), higienos reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintas „Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas“.
2.2. Vietovėse, kur foninis atmosferos užterštumas viršija normatyvus, degalinės negali būti projektuojamos.
3. Reikalavimai konstrukcijoms
3.1. Šlapiame grunte požeminius rezervuarus būtina projektuoti tik su dvigubomis sienelėmis ir su įranga, skirta hermetiškumui nuolat stebėti.
3.2. Sausuose smėlio, žvyro gruntuose bei molio grunte, kai konstrukcinėmis ir grunto planiravimo priemonėmis sumažinama galimybė paviršiniam vandeniui patekti per pajudintą gruntą į iškasą, galima taikyti ir paprastus požeminius rezervuarus, įrengiant po jais gelžbetoninį nelaidų lovį ir nuolat veikiančią nutekėjimų fiksavimo sistemą.
3.3. Kuro įpylimo, įsiurbimo vamzdynai turi būti sujungti su rezervuarų vamzdžiais tampriomis flanšinėmis movomis. Rezervuarai turi būti užpildomi kuru iš apačios arba pro panardintą vamzdį.
3.4. Rezervuare į įpylimo vamzdį turi būti įmontuotas mechaninis vožtuvas, neleidžiantis perpildyti rezervuaro.
3.5. Visi požeminiai vamzdynai turi būti iš išorės padengti plastiku, o sujungimai – apvynioti lipnia plėvele. Gali būti taikomi ir dvisieniai vamzdžiai su hermetiškumo kontrolės aparatūra.
3.6. Virš kolonėlių turi būti lengvų konstrukcijų stogelis, saugantis nuo atmosferos kritulių. Stogelio kraštas turi būti ne mažiau kaip 3 m nutolęs nuo kraštinės kolonėlės. Pageidautina, kad stogelis susisiektų su operatoriaus patalpa.
3.7. Degalinėse turi būti suprojektuota ir įrengta benzino garų (lakių organinių junginių) rekuperavimo sistema kuro talpų ir automobilių bakų pripildymui. Antžeminės degalinės yra padidinto pavojingumo objektas. Jas galima rengti tik kaip laikinas, numatant visas priemones avarijoms išvengti. Apie jų statybos galimybes sprendžia vietos savivaldybė su Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamentu.
3.8. Turi būti numatytos priemonės (izoliacinis sluoksnis, dvigubos sienelės ir kt.), mažinančios antžeminių talpų kaitimą ir garavimą iš jų. Rezervuarai turi būti dažomi šviesia spalva.
3.10. Automobilio bako užpildymo sistemos antgalis (pistoletas) turi būti su automatiniu vožtuvu, apsaugančiu nuo kuro perpildymo.
3.12. Po antžeminiu rezervuaru turi būti įrengta avarinė talpa, kurios tūris lygus rezervuaro tūriui, arba konteinerinės degalinės konstrukcijoje numatyta avarinė talpa. Tuo atveju, kai antžeminis rezervuaras yra su dvigubomis sienelėmis ir automatinės hermetiškumo kontrolės įtaisais, avarinė talpa nebūtina.
4. Reikalavimai taršos mažinimui
4.1. Degalinių buitinės nuotekos turi būti kanalizuojamos į miesto ar gyvenvietės kanalizacijos tinklus pagal atitinkamų įstaigų nurodytas technines sąlygas. Jei tokių galimybių nėra, turi būti projektuojami ir statomi vandenvalos įrenginiai, kurių išvalymo efektyvumas turi atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančias normas.
4.2. Teritorijos lietaus vandenų valymui ir nuleidimui turi būti projektuojamos dvi vietinės sistemos: pirma – lietaus vandens nuo privažiavimo surinkimo ir nuleidimo sistema, kuri turėtų atitikti aplinkinių gatvių, kelių, privažiavimų lietaus vandens surinkimo ir nuleidimo lygį, antra – lietaus vandens iš tam tikrų teritorijų (apie kolonėles ir išpylimo postą) surinkimo ir valymo sistema, kurioje turi būti suprojektuoti vietiniai nuotekų valymo įrenginiai, kuriuose nuotekos būtų išvalomos iki Lietuvos Respublikoje galiojančių normatyvų (nuotekų išleidimo į atvirą vandens telkinį – 1 mg/l naftos produktų, o į miesto ar gyvenvietės lietaus kanalizacijos tinklus – pagal nurodytas technines sąlygas ir galiojančias normas). Atskirais atvejais, įvertinus vietos sąlygas ir mažą užterštų nuotekų (buitinių arba lietaus) kiekį, suderinus su Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamentu, gali būti projektuojamos ir kitos priemonės. Siekiant sumažinti užteršto lietaus vandens kiekį, lietaus vandenį nuo stogų tikslinga nuvesti atskira sistema. Lietaus vandens kanalizacijos tinkluose turi būti numatytos jų uždarymo priemonės avarijos atveju.
4.3. Jeigu nėra išvalyto vandens priimtuvo, išvalytą iki galiojančių normų vandenį galima išleisti į filtracijos laukus.
4.4. Norint išvengti arba sumažinti dirvos, gruntinio ir lietaus vandens teršimą naftos produktais, degalinėse turi būti priemonės išsiliejusiems naftos produktams surinkti ir jų plitimui lokalizuoti. Viena iš efektyviausių priemonių – absorbentai.
4.5. Panaudoti absorbentai turi būti tvarkingai surenkami, sandėliuojami ir utilizuojami. Deginti juos arba vežti į sąvartyną draudžiama. Jie turi būti utilizuojami biologinėmis priemonėmis, atitinkamose organizacijose.
5. Reikalavimai aplinkos būklės kontrolei
5.1. Degalinėse, iš kurių buitinės ar užterštos lietaus nuotekos po valymo išleidžiamos į atvirus vandens telkinius, turi būti vykdoma šių nuotekų žinybinė laboratorinė kontrolė. Kontrolės tvarka suderinama su Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamentu.