LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS 2006–2008 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2006 m. birželio 21 d. Nr. 615

Vilnius

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 598 punktą ir vadovaudamasi Informacinės visuomenės plėtros koordinavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 182 (Žin., 2003, Nr. 14-581), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2006–2008 metų programą (pridedama).

2. Nustatyti, kad lėšos, kurių reikia Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2006–2008 metų programai įgyvendinti, tikslinamos rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.

3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dalyvauti įgyvendinant Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2006–2008 metų programą.

 

 

L. e. Ministro Pirmininko pareigas                                        Zigmantas Balčytis

 

L. e. vidaus reikalų ministro pareigas                   Gintaras Furmanavičius

______________

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 615

 

lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2006–2008 metų programa

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2006–2008 metų programa (toliau vadinama – ši Programa) parengta siekiant įgyvendinti Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), ir nustatyti trejų metų trukmės informacinės visuomenės plėtros Lietuvoje uždavinius.

2. Ši Programa atitinka Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) iniciatyvas siekiant Lisabonos strategijoje numatytų tikslų pagal „e. Europe“ veiksmų planų nuostatas. 2005 metais baigiasi Europos Tarybos patvirtinto „e. Europos“ 2005 metų veiksmų plano (COM (2002) 263 final) įgyvendinimo terminas, taigi rengiamos informacinės visuomenės plėtros iniciatyvos iki 2010 metų, išdėstytos Europos Komisijos 2005 m. birželio 1 d. komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ (COM(2005) 229 final). Šios Programos nuostatos atitinka šio komunikato keliamus uždavinius.

3. Ši Programa – tarpinstitucinis informacinės visuomenės plėtros planavimo dokumentas.

 

II. Esamos būklės analizė

 

4. Pastaruoju metu kompiuterių ir interneto naudojimas Lietuvoje auga palyginti sparčiai, nors Lietuvai, kaip ir didžiumai naujųjų ES valstybių narių, prieigos prie interneto klausimas kol kas labai aktualus. Pastaraisiais metais kompiuterių namų ūkiuose padaugėjo 4 procentais. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) duomenimis, 2005 metais asmeninį kompiuterį turėjo 29 procentai namų ūkių (2004 metais – 25 procentai, 2003 metais – 19,3 procento). Internetu namuose 2005 metais naudojosi 14,4 procento namų ūkių, pastaraisiais metais jų pagausėjo beveik 4 procentais.

5. Vis dar dideli informacinių technologijų naudojimo geografiniai (miestų ir kaimų gyventojai) ir socialiniai skirtumai: 2005 metų duomenimis, mieste kompiuterius turėjo 36 procentai namų ūkių, kaime – 14 procentų. Internetą namuose turėjo 20 procentų miesto ir 4 procentai kaimo gyventojų.

6. Apsirūpinimas kompiuteriais, interneto naudojimas tiesiogiai priklauso nuo namų ūkio pajamų. 2005 metų duomenimis, 76 procentai namų ūkių, kurių mėnesinės piniginės pajamos viršijo 1500 litų, turėjo asmeninį kompiuterį, internetą – 51 procentas.

7. 2005 metų duomenimis, kompiuteriu naudojosi beveik 47 procentai 16–74 metų asmenų, internetu – 34 procentai, tačiau informacinių technologijų naudojimas labai priklauso nuo gyventojų amžiaus. Didžiuma kompiuterių naudotojų – jauni žmonės. Kompiuteriu naudojosi 89 procentai 16–24 metų gyventojų ir tik 4 procentai – 65–74 metų gyventojų.

8. 2005 metais daugiau kaip pusė (56 procentai) namų ūkių, kurie nesinaudoja internetu namuose, nurodo, kad jiems interneto nereikia. Kitos dažniausios priežastys, dėl kurių nesinaudojama internetu namuose, – brangi įranga, dideli paslaugų tarifai, galimybė naudotis internetu kitur ir reikiamų žinių stoka.

9. Kadangi dar palyginti nedaug gyventojų naudojasi informacinėmis technologijomis, svarbus vaidmuo tenka iniciatyvai steigti viešuosius interneto prieigos centrus. Daug dėmesio tam skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. X-43 (Žin., 2004, Nr. 181-6703), 10.32 punkte nurodyta – visoje šalies teritorijoje išplėtoti viešųjų interneto prieigos centrų tinklą ir įsteigti ne mažiau kaip 1000 viešųjų interneto prieigos centrų.

10. Lietuvoje 2005 metais pradėjo veikti 300 naujų viešųjų interneto prieigos centrų, įsteigtų pagal PHARE 2003 metų socialinės-ekonominės sanglaudos programos finansuojamą projektą „Viešųjų interneto prieigos taškų steigimas kaimiškose vietovėse“, taip pat pateikta paraiška gauti paramą iš ES struktūrinių fondų. Įgyvendinus šį projektą, numatoma papildomai įsteigti 400 viešųjų interneto prieigos centrų. Iš viso Lietuvoje šiuo metu daugiau negu 700 viešųjų interneto prieigos centrų.

11. Kad gyventojai plačiau naudotųsi informacinėmis technologijomis, viešosios interneto prieigos centruose siūloma rengti mokymo kursus, pagrįstus esamais nuotolinio mokymo moduliais, kurie šiuo metu diegiami ir artimiausioje ateityje bus įdiegti nuotoliniuose mokymo centruose, finansuotuose pagal PHARE 2000 metų socialinės-ekonominės sanglaudos programą.

12. Informacinių technologijų ir interneto prieigų viešosiose bibliotekose situacija skirtinga. Kultūros ministerijos duomenimis, 2004 metais 5 apskričių viešosios bibliotekos ir 60 savivaldybių viešųjų bibliotekų buvo kompiuterizuotos ir teikė vartotojams viešos interneto prieigos paslaugas, kurios buvo prieinamos 52,6 procento miesto, 71,4 procento vaikų ir 15,4 procento kaimo bibliotekų filialų. Kiekvienoje savivaldybės viešojoje bibliotekoje statistiškai buvo 7–8 viešos prieigos kompiuteriai, o 10-čiai kaimo bibliotekų vidutiniškai tenka vienas viešos prieigos kompiuteris.

13. Siekiant spartinti informacinės visuomenės kūrimąsi ir sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojams siekti visuotinio kompiuterinio raštingumo, nuo 2004 metų įgyvendinama Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176 (Žin., 2004, Nr. 140-5124).

14. Kad didėtų gyventojų informacinių ir elektroninių ryšių technologijų (toliau vadinama – IRT) kompetencija, būtina šia įranga aprūpinti mokyklas. Siekiama, kad kiekvienas mokinys mokykloje įgytų reikiamų informacinėmis technologijomis grindžiamų žinių, naudodamasis tam pritaikytomis mokymo priemonėmis. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2005 metais 14 mokinių teko vienas kompiuteris, o 9–12 klasėse vienas kompiuteris – 6 mokiniams.

15. Plėtojant informacinę visuomenę, daug dėmesio skiriama lygių galimybių naudotis informacinėmis technologijomis žmonėms su negalia užtikrinimui. Įgyvendinant Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 850 (Žin., 2002, Nr. 57-2335), parengti Informacinės aplinkos pritaikymo žmonių su negalia ugdymui metodika ir Neįgaliesiems skirtų elektroninio mokymo priemonių pritaikymo ir saugojimo formatų metodiniai reikalavimai, patvirtinti Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2005 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. T-5 (Žin., 2005, Nr. 29-928), taip pat Neįgaliesiems pritaikytų interneto tinklalapių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodinės rekomendacijos, patvirtintos Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. T-40.

16. Šiuolaikinės valstybės viešojo administravimo veiklą orientuoja į veiksmus, jungiančius IRT galimybes su perspektyviais valstybės valdymo būdais. Visuma viešojo administravimo veikloje diegiamų IRT, organizacinių šios veiklos pokyčių ir naujų įgūdžių, skirtų viešosioms paslaugoms, demokratiniams procesams ir viešajai politikai tobulinti, suvokiama kaip elektroninė valdžia.

17. Modernizuojant viešąjį administravimą, svarbus vaidmuo tenka viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę planams. Modernizuojant viešąsias paslaugas, prioritetas ES teikiamas viešosioms paslaugoms, nurodytoms ES programiniuose dokumentuose (elektroninės Europos 20 pagrindinių viešųjų paslaugų sąrašas), ir vadinamosioms europinėms paslaugoms (pan-European services). Lietuvoje viešosios paslaugos perkeliamos pagal Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1468 (Žin., 2003, Nr. 112-5022; 2006, Nr. 36-1284). Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plane pateiktas viešųjų paslaugų, kurias siekiama perkelti į elektroninę terpę, sąrašas, sudarytas atsižvelgiant į elektroninės Europos 20 pagrindinių viešųjų paslaugų sąrašą ir vadinamąsias europines paslaugas (pan-European services). Jame nurodytos Lietuvos valstybės institucijų ir įstaigų administruojamos viešosios paslaugos, kurias valstybės institucijos ir įstaigos planuoja perkelti į elektroninę terpę, už šių paslaugų administravimą atsakingos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, minėtųjų viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę terminai, laukiami rezultatai, viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygiai ir esama situacija (kai viešoji paslauga šiuo metu jau teikiama maksimaliu viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygiu). Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano vykdymą finansuoti numatoma nacionalinėmis ir struktūrinių fondų lėšomis.

18. Įgyvendinus Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių planą, bus nustatyti aiškūs atitinkamų Lietuvos valstybės institucijų ir įstaigų įpareigojimai, susiję su jų administruojamų viešųjų paslaugų perkėlimu į elektroninę terpę. Tikimasi, kad elektroninės valdžios rodikliai Lietuvoje priartės prie pirmaujančių šioje srityje ES valstybių narių rodiklių: Švedijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Suomijos ir Danijos. Plano tikslas – pasiekti, kad 90 procentų pagrindinių viešųjų paslaugų iki 2008 metų būtų teikiama naudojant IRT, taip labai pagerės sąlygos tiek verslo subjektams, tiek ir gyventojams, nes jie galės įvairias viešąsias paslaugas gauti naudodami IRT, taigi sutaupyti daug laiko ir lėšų.

19. Tiek gyventojai, tiek įmonės dar per mažai internetu bendrauja su viešojo administravimo institucijomis, be kita ko, ir dėl informacijos apie internetu teikiamas paslaugas stokos.

20. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2005 metais 15 procentų 15–74 metų Lietuvos gyventojų buvo nors kartą internetu kreipęsi į viešojo administravimo institucijas (tai yra lankėsi jų interneto svetainėse); tai sudaro 44 procentus besinaudojančių internetu gyventojų.

21. Didžiuma viešojo administravimo institucijų interneto svetainių lankytojų pageidauja susipažinti su rengiamais teisės aktų projektais ir pateikti pasiūlymus dėl jų tobulinimo (28 procentai), diskutuoti aktualiais viešosios politikos klausimais (24 procentai), kreiptis į viešojo administravimo instituciją, atsakingą už juos dominantį klausimą (8 procentai).

22. Lietuvos gyventojai, kurie naudojasi internetu, labiausiai pageidauja elektroniniu būdu teikiamų paslaugų, susijusių su darbo paieška (68 procentai), sveikatos apsauga (51 procentas), gyventojų pajamų mokesčio deklaravimu (41 procentas).

23. Vis daugiau gyventojų viešojo administravimo institucijų interneto svetainėse pildo formas arba atlieka procedūras: 2005 metais tai darė 6,3 procento Lietuvos gyventojų, 2004 metais – 4 procentai, 2003 metais – 2,6 procento.

24. Didžiumos gyventojų nuomone, viešųjų paslaugų teikimas elektroniniu būdu leidžia tvarkyti reikalus su viešojo administravimo institucijomis patogesnėse vietose (pavyzdžiui, namuose ar darbo vietoje), patogiu metu ir gauti paslaugą greičiau negu kitokiu įmanomu būdu.

25. Svarbu viešojo administravimo institucijas aprūpinti šiuolaikinėmis technologijomis, ugdyti jų darbuotojų gebėjimą jomis visapusiškai naudotis. 2004 metų duomenimis, 100-tui viešojo administravimo institucijų valstybės tarnautojų teko 53,2 kompiuterio, tai yra 16 procentų daugiau negu 2003 metais. Kompiuteriu savo veikloje naudojosi 67,5 procento visų viešojo administravimo institucijų valstybės tarnautojų (2003 metais – 61,6 procento).

26. Beveik visos viešojo administravimo institucijos (99,7 procento) 2004 metais turėjo interneto ryšį, daugiau kaip pusė (57 procentai) – interneto svetainę. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės prisijungusios prie interneto. Maždaug trys ketvirtadaliai (78 procentai) viešojo administravimo institucijose naudojamų kompiuterių prijungti prie interneto.

27. 2004 metų duomenimis, internetu naudojasi kiek daugiau nei pusė – 52,4 procento – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų. Nuo 2003 metų jų padaugėjo beveik penktadaliu.

28. Siekiant teikti gyventojams ir verslui kompleksines viešojo administravimo paslaugas, būtina jungti viešojo administravimo institucijų informacijos šaltinius. „Vieno langelio“ principu veikiančios viešojo administravimo institucijos sėkmingai šią problemą sprendžia jungdamos viešojo administravimo paslaugas. Viešasis sektorius, siekdamas teikti geros kokybės paslaugas visais lygiais, turi gebėti greitai reaguoti į iššūkius, nuolat diegdamas inovacijas, kad būtų tenkinami visuomenės prioritetai ir lūkesčiai. Viešasis sektorius privalo kurti ir plėtoti lanksčią IRT infrastruktūrą, gebėti greitai diegti naujas technologijas, keisti paskirtį ir atliekamos veiklos apimtį, kad pokyčiai vyktų visose viešojo administravimo institucijose.

29. Didžiumoje ES valstybių narių viešojo administravimo institucijų svetainių informacija pasiekiama per centralizuotus valdžios portalus. Lietuvoje 2003 metais pradėtas kurti interneto portalas „Valdžios elektroniniai vartai“, per kurį elektroniniu būdu teikiamos viešojo administravimo institucijų paslaugos Lietuvos gyventojams ir verslo subjektams. 2003 metais atlikti pradinio etapo darbai: sukurta taikomoji programinė įranga ir įsigyta techninė įranga, parengtas nuorodų į paslaugas katalogas ir jo tvarkymo priemonės, sistemos administravimo priemonės ir dokumentai, įregistruoti oficialūs interneto srities vardai (www. govonline. lt, www. evaldzia. lt, www. epaslaugos. lt). Interneto portalo „Valdžios elektroninių vartų“ sukūrimas – vienas iš pirmųjų žingsnių perkeliant viešąsias paslaugas į interneto terpę. Siekiant įgyvendinti ES reikalavimus, interneto portalo „Valdžios elektroniniai vartai“ struktūra anglų kalba suderinta su analogišku ES viešųjų paslaugų portalu (http://europa. eu. int/public-services/belgium/sitemap/sitemap_en. htm). Visos interneto portale „Valdžios elektroniniai vartai“ esančios nuorodos skirstomos į grupes pagal tai, kam paslauga skirta – verslo subjektams ar gyventojams. 2004 metų pabaigoje per interneto portalą „Valdžios elektroniniai vartai“ buvo pasiekiama daugiau negu 750 elektroninės valdžios paslaugų.

30. Siekiant didinti viešojo administravimo veiksmingumą, svarbu įteisinti dokumentų keitimąsi elektroniniu būdu. Šiam tikslui turėtų būti naudojamas elektroninis parašas. Elektroninio parašo naudojimas viešojo administravimo institucijose taip pat sudarytų palankias sąlygas teikti elektroninės valdžios paslaugas.

31. Šiuo metu sukurta visa reikiama elektroninio parašo naudojimo teisinė bazė. Priimtas Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1827), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 568 „Dėl elektroninio parašo priežiūros institucijos“ (Žin., 2002, Nr. 43-1634) paskirta elektroninio parašo priežiūros institucija, taip pat nustatyti visi elektroninio parašo naudojimo reikalavimai.

32. 2005 metais pradėtas vykdyti „Elektroninio parašo infrastruktūros plėtros“ projektas, kurio uždaviniai: visose valstybės institucijose ir įstaigose įdiegti elektroninio parašo formavimo ir tikrinimo įrangą, sudaryti sąlygas visiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, atsakingiems už dokumentų rengimą bei pasirašymą (įskaitant vizavimą), pasirašyti dokumentus elektroniniu parašu, aprūpinti visas viešojo administravimo institucijas taikomąja programine įranga dokumentų mainams tarp viešojo administravimo institucijų elektroniniu būdu, organizuoti centralizuotą elektroninio pavidalo dokumentų archyvą.

33. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 77 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1625 (Žin., 2001, Nr. 110-4006) patvirtinta Informacijos technologijų saugos valstybinė strategija. Per 2002–2004 metus, įgyvendinant Informacijos technologijų saugos valstybinę strategiją, priimti teisės aktai, reguliuojantys informacinių technologijų saugą, įvertinta informacinių sistemų sauga, su Vidaus reikalų ministerija suderinta ir patvirtinta daugiau kaip 30 informacinių sistemų duomenų saugos nuostatų, pradėtas organizuoti saugos įgaliotinių mokymas, Vidaus reikalų ministerijoje įsteigtas informacinių technologijų saugą valstybės institucijose ir įstaigose koordinuojantis padalinys.

34. Atlikdama informacinių technologijų saugos koordinavimo valstybės institucijose ir įstaigose funkcijas, atsižvelgdama į problemas, su kuriomis susiduria valstybės institucijos ir įstaigos, siekdamos užtikrinti elektroninės informacijos saugą, Vidaus reikalų ministerija parengė PHARE programos finansuojamą projektą „Administracinių ir techninių gebėjimų stiprinimas užtikrinant duomenų, informacinių technologijų bei jomis perduodamų duomenų apsaugą“. Šį projektą įgyvendinant, sukurta nuotolinio mokymo programa, leidžianti tobulinti valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, turimas elektroninės informacijos saugos žinias, elektroninės informacijos saugos mokyti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kurie geba perduoti savo žinias kitiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, parengtos teisės aktų, reguliuojančių elektroninės informacijos saugą Lietuvos Respublikoje, tobulinimo rekomendacijos.

35. Šiandienos visuomenėje žinių ekonomika ir elektroninis verslas tampa šalies ūkio plėtros varikliu, o valstybės užduotis – sukurti jiems palankią aplinką.

36. Statistikos departamento duomenimis, 2005 metais kompiuteriais naudojosi 91,7 procento apdirbamosios gamybos ir paslaugų įmonių. Internetu 2005 metais naudojosi 85,2 procento įmonių, tai yra beveik 5 procentais daugiau negu 2004 metais. Smulkios įmonės internetu 2005 metais naudojasi mažiau negu vidutinės (81,1 procento smulkių įmonių, 97,7 procento vidutinių įmonių ir visos stambios įmonės).

37. Mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtra priklauso nuo efektyvių duomenų ir informacijos prieigos paslaugų. Mokslinės ir specialiosios bibliotekos bei archyvai – pagrindiniai mokslui reikalingos informacijos teikėjai ir organizatoriai. Siekiant studijas ir mokslą padaryti konkurencingesnius, Lietuvai būtina turėti efektyvų naujausios mokslinės informacijos, žinių prieinamumo ir sklaidos mechanizmą, racionaliai derinantį tradicines ir elektronines informacijos paslaugas.

38. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija rūpinasi elektroninių užsienio duomenų bazių bendra prenumerata Lietuvos bibliotekoms. Taigi bibliotekos vartotojams gali pasiūlyti Cambridge Journals Online, Ebsco Publishing, Emerald Fulltext, Integrum techno, Oxford Reference ir kitų duomenų bazių elektroninius šaltinius. Lietuviškas duomenų bazes LITLEX ir ELTA viešosioms bibliotekoms prenumeruoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

39. Visose viešosiose miestų ir savivaldybių bibliotekose 2004 metais įdiegta Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema, baigtas visų 1996 metais projekte numatytų bibliotekų prijungimas prie šios sistemos. Iš 73 bibliotekų 30 veikia skaitytojų aptarnavimo posistemis, 29 bibliotekų katalogai prieinami gyventojams internetu, 13 bibliotekų turi automatizuotą tarpbibliotekinių mainų posistemį. Prie šios sistemos 2005 metais pradėtos jungti muziejų bibliotekos. Taip nuosekliai plėtojamas suvestinio katalogo, atskleidžiančio bibliotekų turimus šaltinius ir saugojimo vietą, ir leidinių užsakymo internetu paslaugų prieinamumas.

40. Plėtojamo Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo pagrindinis tikslas – kurti Lietuvos virtualią biblioteką, automatizuojant akademines bibliotekas, unifikuojant paiešką bei priėjimą prie elektroninių informacijos šaltinių ir virtualių paslaugų. Tinklui 2004 metais priklausė 16 Lietuvos universitetinių bibliotekų, 20 kolegijų bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos biblioteka ir 39 valstybinių mokslo institutų bibliotekos. Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo 2005 metų gegužės mėnesį pristatytas Lietuvos virtualios bibliotekos projektas, pagrįstas programine įranga ALEPH 500, MetaLib ir SFX, yra vienas pirmųjų Lietuvoje virtualios mokslinės bibliotekos, pagrįstos 63 mokslo ir studijų institucijų informaciniais ištekliais, pavyzdžių.

41. Intensyvūs ir išsamūs moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla – itin svariai prisideda prie bendro produktyvumo didinimo. Atlikti tyrimai rodo, kad daugiau kaip 40 procentų darbo našumo augimo skatina mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos plėtra. Be to, investicijos į šią sritį skatina augti visą ekonomiką.

42. Lietuva skatina ir remia mokslinių tyrimų veiklą – kuria jai palankią mokslinę, finansinę ir verslo aplinką. Tačiau mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos poreikis IRT sektoriuje nuolat didėja. Drauge turėtų būti siekiama skatinti IRT inovacijas, kaip numatyta siūlomoje pažangos ir konkurencingumo programoje (Europos Komisijos 2004 m. liepos 14 d. komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Finansinė 2007–2013 m. perspektyva“ (COM (2004) 487). Žinių visuomenė turėtų būti suprantama plačiau. Vykdomos priemonės neturėtų apsiriboti tik mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos skatinimu, nes šie procesai apima visus šiuolaikinės ekonomikos plėtros aspektus.

43. Sėkmingai žinių ekonomikos plėtrai ypač svarbus elektroninių ryšių sektorius – vienas pelningiausių ir sparčiausiai augančių sektorių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Pagal elektroninių ryšių sektoriaus plėtros tendencijas galima išskirti dvi pagrindines grupes veiksnių, lemiančių pokyčius rinkoje: kintančios rinkos veiksniai (teisinė, konkurencinė aplinka, vartotojų poreikiai ir prioritetai) ir turimi ištekliai (investicijos į infrastruktūrą, technologijos ir jų naudojimas paslaugas teikiant elektroniniu ryšiu).

44. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2004 metais Lietuvos elektroninių ryšių rinka, palyginti su 2003 metais, išaugo 5,33 procento ir sudarė apie 2,137 mlrd. litų. Rinkos augimo tendencijos išliko ir 2005 metais, rinka (pagal gautas pajamas) išaugo 17,7 procento, palyginti su 2004 metais, ir sudarė 2,515 mlrd. litų. Keitėsi ir rinkos struktūra:

44.1. Sparčiai augo prieigos prie interneto segmentas. Interneto rinkos pajamos 2005 metais padidėjo 36,1 procento ir sudarė 213,54 mln. litų (2004 metais šio segmento pajamos sudarė 156,89 mln. litų). Abonentų 2005 metais pagausėjo 119 procentų, palyginti su 2004 metais (818529 abonentai).

44.2. Kiek lėčiau augo judriojo telefono ryšio segmentas. Elektroninių ryšių rinkos pajamos iš viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo 2005 metais, palyginti su 2004 metais, padidėjo 8,19 procento ir sudarė 1176,468 tūkst. litų. Judriojo telefono ryšio pajamos sudarė 46,75 procento visų 2005 metų elektroninių ryšių rinkos pajamų. Pažymėtina, kad Lietuvoje judriojo ryšio skverbtis pagal bendrą abonentų skaičių perkopė 100 procentų ribą 2005 metų I ketvirtį, o pagal aktyvių abonentų skaičių – II šių metų ketvirtį. Judriojo ryšio skverbtis 2005 metais siekė 127,7 procento pagal aktyvius abonentus ir 153,4 procento pagal bendrą abonentų skaičių. Nuo 2005 metų pradžios bendras viešojo judriojo telefono ryšio abonentų skaičius išaugo 52,8 procento ir viršijęs šalies gyventojų skaičių siekė 5,2 milijono. 78,12 procento vartotojų – abonentai, kurie naudojasi išankstinio apmokėjimo paslauga.

44.3. Nežymiai didėjo skirtųjų linijų pajamos. Bendrosios skirtųjų linijų pajamos 2005 metais padidėjo 3,45 procento, palyginti su praėjusiais metais, ir sudarė 26,13 mln. litų.

44.4. Mažėjo fiksuotojo ryšio dalis. Elektroninių ryšių rinkos pajamos iš viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo 2005 metais sumažėjo 4,08 procento ir sudarė 443,64 tūkst. litų. Viešojo fiksuoto telefono ryšio abonentų nuo šių metų pradžios sumažėjo beveik 12 tūkstančių (t. y. 1,74 procento), linijų skaičius 100-tui gyventojų 2005 metais – 23,5 linijos.

45. Remiantis Europos Komisijos duomenimis ir elektroninių ryšių rinką skirstant į 4 pagrindinius segmentus – judriojo telefono ryšio, fiksuoto telefono ryšio, duomenų perdavimo ir kabelinės televizijos – Lietuvoje pirmauja judriojo telefono ryšio segmentas. Europos Bendrijų komisijos 11-ojoje ataskaitoje pateiktais duomenimis, 2005 metų spalio mėnesį visų ES valstybių narių judriojo ryšio skvarba buvo 92 procentai, Lietuvoje – 117 procentų. Tai sietina ir su Lietuvos vartotojų teikiama pirmenybe judriojo telefono ryšio paslaugoms, ir su dar tik įsibėgėjančiu interneto paslaugų naudojimu. Ateityje Lietuvos judriojo telefono ir fiksuoto telefono ryšio segmento dalis turėtų stabilizuotis ir tada didžiausias augimo galimybes turės duomenų perdavimo segmentas.

46. Elektroninių ryšių sektoriaus pokyčius lemia ir sėkmingas naujų technologijų diegimas ir pritaikymas Lietuvoje, ir atitinkamų paslaugų įvairovės plėtra, jų paplitimas tarp vartotojų. Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje auga interneto, asmeninių kompiuterių ir judriojo telefono ryšio skvarba. Vis daugiau įvairios informacijos ir paslaugų teikiama judriojo telefono ryšio tinklais ir atitinkamai judriojo telefono ryšio telefono aparatais. Vartotojams siūloma įranga, leidžianti gauti tiek tradicines telefonijos, tiek audiovizualines, duomenų perdavimo ir kitas paslaugas.

47. Artimiausiu metu elektroninių ryšių sektoriaus plėtros kryptį turėtų lemti plačiajuosčio ryšio plėtra. Visos ES valstybės narės, įgyvendindamos Lisabonos strategijos tikslus, turėtų pasiekti 50 procentų plačiajuosčio ryšio skverbtį per artimiausius penkerius metus. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, plačiajuosčio ryšio paslaugų Lietuvos prieigos prie interneto rinka 2005 metais taip pat akivaizdžiai augo. Plačiajuosčio ryšio technologijas 2005 metais naudojo 234,1 tūkst. abonentų, tai yra 81,4 procento daugiau nei 2004 metais (129,05 tūkst. abonentų). Atitinkamai pakito ir plačiajuosčio ryšio skvarba, pasiekusi 5,9 procento. Plačiajuosčio ryšio skverbtis Lietuvoje yra mažesnė už ES vidurkį – 11,5 procentai, tačiau tarp naujųjų ES valstybių narių Lietuvoje plačiajuosčio ryšio skverbtis gana didelė – didesnę skverbtį 2005 metais turėjo tik Estija, Slovėnija ir Malta.

48. Siekiant stiprinti visą IRT sektorių ir plėsti šių technologijų naudojimą visame ūkyje, būtina intensyviai remti mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą. IRT sektorius – vienas novatoriškiausių sektorių, jam skiriama 18 procentų visų ES mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos išlaidų, todėl siekiant diegti inovacinius sprendimus būtina skatinti mokslinių tyrimų rezultatų naudojimą.

49. 2005 metais įregistruotas pirmasis elektroninio parašo paslaugų teikėjas, kol kas vienintelis Lietuvoje galintis rengti kvalifikuotus sertifikatus, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatyme, ir antrasis – Baltijos valstybėse. Kvalifikuotų sertifikatų naudojimas sudarys sąlygas naudoti elektroninį parašą atvirose sistemose, tai yra ne tik parašo naudotojų tarpusavio susitarimu.

50. Elektroninio parašo naudojimas uždarose sistemose pastaraisiais metais nuolatos plinta. Jau nuo 2002 metų Lietuvos banke veikia elektroninio sertifikavimo sistema, skirta aptarnauti Lietuvos banko informacines sistemas, kuriose naudojamas skaitmeninis parašas. Elektroninio parašo taikymas Lietuvos banko informacinėse sistemose užtikrina patikimą duomenų saugą, leidžia atsisakyti popieriuje surašytų dokumentų cirkuliacijos. Sistema uždara, veikianti pagal sutartimis pagrįstą strategiją, todėl kvalifikuoti sertifikatai nenaudojami.

51. Komerciniai bankai ir telekomunikacijų bendrovės taip pat naudojasi elektroniniu parašu. Bankai teikia elektroninės bankininkystės paslaugas – naudodamiesi identifikavimo sistemomis ir „viešojo rakto infrastruktūros“ (angl. Public Key Infrastructure) technologijomis perduoda vartotojams duomenis.

52. 2005 metais pradėta bandyti naudoti elektroninį parašą mobiliuoju telefonu. Tai vienas iš pirmųjų mėginimų Europoje ir pirmasis – Baltijos valstybėse. Projekto tikslas – išbandyti mobiliojo elektroninio parašo infrastruktūrą vienoje viešojo administravimo institucijoje, o vėliau taikyti kituose elektroninės valdžios projektuose. Ši sistema nėra tradicinės elektroninio parašo infrastruktūros pakaitalas – ji sukurta tam, kad papildytų esamus sprendimus. Parašo naudotojas gali pasirašyti dokumentus mobiliuoju telefonu net ir nebūdamas darbo vietoje, neturėdamas kompiuterio arba išvažiavęs į užsienį.

53. Lietuvoje 2004 metais pradėjo veikti elektroninio deklaravimo sistema (EDS), kuri leidžia mokesčių mokėtojams pateikti deklaracijas elektroniniu būdu. Elektroninio deklaravimo sistemos vartotojų 2005 metais, palyginti su 2004 metais, padaugėjo 3 kartus (119 tūkst. vartotojų). Elektroniniu būdu deklaracijas teikia daugiau kaip 35 tūkst. įmonių, arba 27 procentai visų juridinių asmenų, daugiau kaip 23 tūkst., arba 52 procentai, visų PVM mokėtojų, 84 procentai visų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų. Gyventojai elektroniniu būdu 2005 metais pateikė daugiau kaip 100 tūkst. (2004 metais – 24,5 tūkst.), arba 18 procentų visų pajamų mokesčio deklaracijų. Nuo EDS veiklos pradžios elektroniniu būdu pateikta beveik 995,5 tūkst. įvairių deklaracijų ir ataskaitų.

54. Elektroninio parašo infrastruktūra taip pat naudojama keistis duomenimis kelių transporto informacinėse sistemose, socialinės apsaugos srityje.

55. Siekiant sudaryti sąlygas koordinuotai įgyvendinti Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, ilgalaikio išsaugojimo ir prieigos projektus, parengta Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 933 (Žin., 2005, Nr. 105-3877). Ši koncepcija sudaro sąlygas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nuosekliai ir kryptingai veikti siekiant su šiuolaikinių informacijos technologijų pagalba išsaugoti šalies kultūros paveldą, gerinti kultūros paveldo prieigą ir jį aktualizuoti, inicijuoti ir rengti kultūros paveldo skaitmeninimo strategiją, skaitmeninimo programas ir projektus, koordinuoti ir prižiūrėti jų įgyvendinimą, užtikrina bibliotekų, muziejų, archyvų ir kitų kultūros vertybes saugančių įstaigų atliekamų kultūros paveldo objektų skaitmeninimo darbų koordinavimą.

56. Nuolat atnaujinama informacija apie Lietuvos muziejų veiklą pateikiama Lietuvos muziejų portale www. muziejai. lt.

57. Kuriama Lietuvos muziejų informacinės sistema (LIMIS), jungsianti Lietuvos muziejų rinkinių apskaitos duomenų bazes. Sistema padės pagal vienodus standartus kaupti ir vartotojams teikti informaciją apie Lietuvos muziejų saugomus nacionalinius rinkinius. Vienos elektroninės sistemos įdiegimas leis informuoti specialistus ir visuomenę apie Lietuvos muziejuose sukauptą kultūros paveldą; moderniomis elektroninėmis informacijos skleidimo technologijomis pristatyti Lietuvos nacionalinius kultūros objektus Lietuvos bei pasaulio visuomenei; sukauptą informaciją efektyviai naudoti leidybai, švietimo reikmėms, specialioms šviečiamosioms programoms.

58. Rengiama Muziejų renovacijos ir modernizavimo programa. Vienas iš jos tikslų – sudaryti sąlygas Lietuvos muziejams efektyviai skleisti informaciją apie jų saugomą Lietuvos kultūros paveldą šiuolaikinių informacinių technologijų priemonėmis, teikti informacines ir švietimo paslaugas. Programa padės aprūpinti muziejus IRT įranga, kuri būtina LIMIS teikiamomis galimybėmis tinkamai naudotis.

59. Puoselėjant lietuvių kalbą, atliekami kalbos technologijų tyrimai pagal Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 471 (Žin., 2000, Nr. 36-1002).

60. Šiuo metu svarbiausi – lietuvių kalbos automatinio vertimo, atpažinimo ir sintezės darbai.

61. 2004 metais lokalizuotas naujausias atvirosios biuro programinės įrangos paketas „OpenOffice“, atlikti anksčiau lokalizuotos atvirosios programinės įrangos (ankstesnių versijų „OpenOffice“ ir „Mozilla“) palaikymo darbai. Atlikta atvirosios programinės įrangos, naudojamos viešojo administravimo institucijose, suderinamumo analizė, parengtos rekomendacijos, kaip nesuderinamumus šalinti. Siekta sudaryti galimybę kompiuterių vartotojams naudotis lokalizuota ir standartizuota atvirąja biuro programine įranga, kuri yra Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainėje ir prieinama visiems vartotojams.

 

III. PROGRAMOS UŽDAVINIAI

 

62. Siekiant įgyvendinti Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos prioritetus bei tikslus ir atsižvelgiant į strateginiuose ar programiniuose dokumentuose numatytus tikslus ir uždavinius, susijusius su informacinės visuomenės plėtra, nustatomi tokie trejų metų trukmės uždaviniai:

62.1. gerinti Lietuvos gyventojų IRT naudojimo gebėjimus;

62.2. pasiekti, kad naudojant modernias informacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos geros kokybės mokymo paslaugos;

62.3. įtraukti į informacinės visuomenės procesus žmones su negalia ir ypatingais poreikiais, kad jie galėtų naudotis IRT ir mažėtų socialinė jų atskirtis;

62.4. plėtoti informacines technologijas, padedančias viešojo administravimo institucijoms atlikti joms skirtas funkcijas;

62.5. sudaryti sąlygas elektroniniu būdu keistis informacija tarp viešojo administravimo institucijų;

62.6. užtikrinti valstybės informacinių sistemų ir registrų sąveiką;

62.7. perkelti viešąsias paslaugas į elektroninę terpę, atlikti jų stebėseną;

62.8. skatinti IRT srities mokslinius tyrimus ir inovacijas;

62.9. rengti statistinę informaciją apie informacinės visuomenės plėtros procesus, užtikrinti jos pateikimą;

62.10. plėtoti IRT saugą, užtikrinti asmens duomenų apsaugą;

62.11. sukurti lietuvių kalbos automatizuoto vertimo, atpažinimo ir sintezės priemones, lituanizuoti žmonių ir kompiuterių sąsajos programinę įrangą;

62.12. skatinti patikimos ir aktualios informacijos apie Lietuvą bei jos kultūrą kaupimą ir sklaidą skaitmeninant ir išsaugant Lietuvos kultūros paveldą, sudarant prieigos prie jo sąlygas.

 

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS

 

63. Priede pateiktos šios Programos įgyvendinimo priemonės. Kitos priemonės, susijusios su informacinės visuomenės plėtra, nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo 2005–2006 metų priemonių plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 197 (Žin., 2005, Nr. 26-830), Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plane, Visuotinio kompiuterinio raštingumo programoje.

64. Informacinės visuomenės plėtros koordinavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 182 (Žin., 2003, Nr. 14-581), numatyta institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant šią Programą, atsiskaitymo ir Lietuvos informacinės visuomenės plėtros ataskaitų rengimo tvarka.

65. Ši Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete, Valstybės investicijų programoje numatytų lėšų (esant galimybei – ir iš tam skirtų ES paramos lėšų), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.

______________

 

Lietuvos informacinės visuomenės plėtros

2006–2008 metų programos priedas

 

Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonės

 

Uždaviniai

Priemonės

Siekiami rezultatai

Preliminarus lėšų poreikis 2006–2008 metais (tūkst. litų)

Įvykdymo terminas

Atsakingas vykdytojas

1. Gerinti Lietuvos gyventojų IRT naudojimo gebėjimus

1.1. Gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų informacinių ir kompiuterinių technologijų (toliau vadinama – IKT) kompetenciją

2008 metais ne mažiau kaip 80 procentų pedagogų išmanys IKT

3475

tęstinis darbas

Švietimo ir mokslo ministerija

 

1.2. Intensyvinti IKT įgūdžių formavimą jaunesniųjų pagrindinės mokyklos klasių mokiniams, kompleksiškai rengti elektroninį ugdymo turinį, mokomąsias ir metodines priemones

2008 metais ne mažiau kaip 85 procentai moksleivių, išėjusių vidurinio ugdymo programą, išlaikys kompiuterinio raštingumo įskaitą

13220

tęstinis darbas

Švietimo ir mokslo ministerija

 

1.3. Gerinti kultūros darbuotojų informacinių technologijų kompetenciją

75 procentai darbuotojų išmanys IKT, kad galėtų kurti ir teikti paslaugas visuomenei

500

tęstinis darbas

Kultūros ministerija

2. Pasiekti, kad naudojant modernias informacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos geros kokybės mokymo paslaugos

2.1. Aprūpinti mokyklas veiksminga ir tarp savęs derančia technine bei programine įranga, atitinkančia ugdymo bei mokymo modernizavimo poreikius bei standartus, pirmenybę teikiant mokykloms, vykdančioms žvalgomuosius projektus

2008 metais 8 mokiniams teks vienas kompiuteris

29650

tęstinis darbas

Švietimo ir mokslo ministerija

 

2.2. Plėtoti Lietuvos nuotolinio mokymo sistemą

2008 metais Lietuvos nuotolinio mokymo sistemos tinkle bus teikiama 660 nuotolinių studijų modulių

13511

tęstinis darbas

Švietimo ir mokslo ministerija

 

2.3. Rengti ir įgyvendinti pasirinktų visuotinai diegti IKT sričių žvalgomuosius projektus

2007 metais bus įgyvendinami ne mažiau kaip 6 sričių žvalgomieji projektai

10863

2007 metų IV ketvirtis

Švietimo ir mokslo ministerija

 

2.4. Diegti virtualiąsias mokymosi aplinkas, kurios leistų tinkamai keisti mokymo ir mokymosi procesą, orientuojantis į proveržio dalykus, specialiųjų poreikių ir gabių vaikų ugdymą

2008 metais bus sukurta ne mažiau kaip 15 virtualių mokymo kursų

6750

tęstinis darbas

Švietimo ir mokslo ministerija

 

2.5. Sukurti ir įdiegti valdymo, laimėjimų vertinimo ir informavimo švietimo informacines sistemas

sukauptų duomenų pagrindu veiks ne mažiau kaip 3 skirtingos informacinės sistemos

3000

2007 metai

Švietimo ir mokslo ministerija

 

2.6. Plėtoti Lietuvos akademinių bibliotekų tinklą

2007 metais į Lietuvos akademinių bibliotekų tinklą bus įtrauktos 80 mokslo ir studijų institucijų bibliotekų

14176

tęstinis darbas

Švietimo ir mokslo ministerija

3. Įtraukti į informacinės visuomenės procesus žmones su negalia ir ypatingais poreikiais, kad jie galėtų naudotis IRT ir mažėtų socialinė jų atskirtis

3.1. Sukurti švietimo įstaigų kompiuterių tinklą

2008 metais ne mažiau kaip 75 procentai savivaldybių mokyklų tinklų prisijungs prie LITNET tinklo

8290

tęstinis darbas

Švietimo ir mokslo ministerija

 

3.2. Diegti mokyklų vidinio tinklo sistemas, kurios teiktų IKT paslaugas mokyklos bendruomenei

2008 metais 60 procentų mokyklų bus įdiegtos vidinio tinklo sistemos

16500

tęstinis darbas

Švietimo ir mokslo ministerija

 

3.3. Sukurti švietimo portalą, teikti viešąsias paslaugas

2008 metais švietimo portale bus teikiamos 6 viešosios paslaugos (mokyklos bendruomenės informavimas IKT priemonėmis; mokomosios medžiagos kaupimas ir skleidimas; tikralaikės diskusijos; daugialypės terpės paslauga – vaizdo konferencijos; virtualūs mokymosi kursai)

6380

tęstinis darbas

Švietimo ir mokslo ministerija

 

3.4. Organizuoti interneto svetainių kūrimo seminarus švietimo įstaigose

2008 metais 85 procentai savivaldybių administracijoms atskaitingų padalinių ir 70 procentų mokyklų turės savo interneto svetaines

320

tęstinis darbas

Švietimo ir mokslo ministerija

 

3.5. Parengti universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų apimties analizę (Europos Komisijai vykdant 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, peržiūrą)

gyventojai turės vienodas galimybes naudotis elektroninių ryšių paslaugomis visoje šalyje

–

2006–2007 metai

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

4. Plėtoti informacines technologijas, padedančias viešojo administravimo institucijoms atlikti joms skirtas funkcijas

4.1. Plėtoti ir modernizuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemą (VBAMS)

geriau veiks centrinės duomenų bazės, bus įdiegtos naujos sistemos funkcijos, didinama duomenų sauga

9943

2008 metų IV ketvirtis

Finansų ministerija

 

4.2. Plėtoti ir palaikyti ES struktūrinių fondų ir ES Sanglaudos fondo kompiuterinę informacinę valdymo ir priežiūros sistemą

informacinės valdymo ir priežiūros sistemos funkcionalumas bus pritaikytas prie kintančių teisės aktų reikalavimų ir naudotojų poreikių

1003

2008 metų IV ketvirtis

Finansų ministerija

 

4.3. Įdiegti Lietuvos metrologijos inspekcijos informacinę sistemą, sukurti saugų duomenų ir balso perdavimo tarp inspekcijos struktūrinių padalinių tinklą

bus sudarytos sąlygos saugiai ir efektyviai keistis informacija Lietuvos metrologijos inspekcijos struktūriniams padaliniams, saugiai keistis duomenimis su kontrolės, operatyvinės veiklos bei kitomis viešojo administravimo institucijomis ir ES valstybių narių metrologinės kontrolės bei rinkos priežiūros institucijomis

400

2007 metų III ketvirtis

Lietuvos metrologijos inspekcija

 

4.4. Plėtojant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenų saugyklą, naudoti informacinių sistemų duomenų bazių sukauptą informaciją ir taip stiprinti rizikingų mokėtojų kontrolę

mažės šešėlinė ekonomika, vienodės konkurencinės verslo sąlygos

4148

2007 metų IV ketvirtis

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

 

4.5. Įdiegti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos mokesčių apskaitos sistemą, pagrįstą kaupimo principu

valstybinė mokesčių apskaita bus suderinta su tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais ir Lietuvos buhalterinės apskaitos reikalavimais

7800

2008 metų IV ketvirtis

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

 

4.6. Teikti valstybės institucijoms aktualią ir geros kokybės informaciją, tobulinti ir plėtoti Tarpžinybinę mokestinių duomenų saugyklą

mokesčius kontroliuojančios ir analizuojančios valstybės institucijos nepažeidžiant galiojančių teisės aktų bus aprūpinamos aktualia geros kokybės informacija apie mokesčių mokėtojus – juridinius asmenis, jų deklaruojamus ir sumokamus mokesčius, patikrinimus ir mokestinius pažeidimus

1800

2008 metų IV ketvirtis

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

 

4.7. Modernizuoti integruotos mokesčių informacinės sistemos taikomąsias programas

visos mokesčių ir apskaitos sritys greitai ir tinkamai bus aprūpinamos reikiama informacija

12488

2008 metų IV ketvirtis

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

 

4.8. Plėtoti akcizų informacinę sistemą

bus sudaryta galimybė gauti informaciją apie prekių judėjimą tarp ES valstybių narių realiuoju laiku

3800

tęstinis darbas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

 

4.9. Plėtoti programines priemones duomenims tarp ES valstybių narių teikti, pasirengti diegti VIES2 sistemą

bus sudarytos sąlygos mokesčių mokėtojams ir administratoriams gauti visoje ES informaciją apie tarptautinius sandorius

5500

2008 metų IV ketvirtis

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

 

4.10. Įdiegti socialinės paramos informacinę sistemą

bus užtikrinta išsami ir vienoda socialinių paslaugų, piniginių išmokų, vaikų teisių apsaugos apskaita ir analizė

560

2006 metų IV ketvirtis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 

4.11. Modifikuoti esamas darbo rinkos stebėsenos ir valdymo rodiklių sistemos programas, praplėsti jas naujais darbo rinkos valdymo rodikliais

bus sudarytos galimybės tinkamai atlikti darbo rinkos stebėseną, didinti priimamų sprendimų veiksmingumą

95

2007 metų IV ketvirtis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

 

4.12. Kurti ir diegti kompiuterizuotą audito sistemą

bus sukurta veiksminga mokesčių mokėtojų patikrinimų sistema

9980

2006 metų IV ketvirtis

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

 

4.13. Sukurti ir įdiegti sistemas, užtikrinančias „vieno langelio“ ir „vieno sustojimo“ principų taikymą, sudarančias sąlygas visoms su sienos kirtimu susijusioms institucijoms bendradarbiauti su muitine ir reikiamus tikrinimus atlikti vienoje vietoje

principų taikymas užtikrins visų su sienos kirtimu susijusių institucijų bendradarbiavimą ir reikiamų duomenų teikimą elektronine forma, leis atlikti fizinį prekių tikrinimą vieną kartą vienoje vietoje („vienas sustojimas“), o ekonominių operacijų vykdytojams muitinės taps „vienu langeliu“

4000

tęstinis darbas

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Muitinės informacinių sistemų centras

 

4.14. Kurti infrastruktūrą, kurios reikia elektroniniams dokumentams perimti į valstybės archyvus

bus parengta projektinė dokumentacija elektroninių dokumentų perėmimo į valstybės archyvus infrastruktūrai kurti

500

2008 metų IV ketvirtis

Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

5. Sudaryti sąlygas elektroniniu būdu keistis informacija tarp viešojo administravimo institucijų

5.1. Aprūpinti valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, elektroninio parašo formavimo ir tikrinimo įranga, organizuoti sertifikavimo paslaugų teikimą

valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, bus aprūpinti elektroninio parašo įranga ir sertifikatais

1080

2007 metų IV ketvirtis

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

5.2. Parengti Valstybės tarnautojų mokymo naudotis elektroniniu parašu programą

bus parengta Valstybės tarnautojų mokymo naudotis elektroniniu parašu programa

–

2006 metų IV ketvirtis

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

6. Užtikrinti valstybės informacinių sistemų ir registrų sąveiką

6.1. Plėtoti teritorijų planavimo informacinę sistemą

bus parengtas teritorijų planavimo dokumentų registro ir teritorijų planavimo duomenų banko investicinis projektas, skirtas informacinei sistemai plėtoti ir jungti prie pagrindinių valstybės registrų

–

2006 metų IV ketvirtis

Aplinkos apsaugos agentūra

 

6.2. Plėtoti teritorijų planavimo informacinę sistemą

bus modernizuota ir prijungta prie pagrindinių valstybės registrų teritorijų planavimo dokumentų registro ir teritorijų planavimo duomenų banko informacinė sistema

980

tęstinis darbas

Aplinkos apsaugos agentūra

 

6.3. Plėtoti geologijos informacinę sistemą

bus įgyvendintos geologijos informacinės sistemos duomenų apsaugos priemonės, sistema prijungta prie valstybės registrų sistemos

515

2007 metų IV ketvirtis

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

 

6.4. Išplėsti valstybinės geologinės informacijos sistemos duomenų teikimo aplinką

išoriniams geologinės informacijos sistemos vartotojams bus sukurta prieiga per internetą į sistemą informacijai teikti ir gauti

150

2008 metų IV ketvirtis

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

 

6.5. Atnaujinti eksporto sistemą ir susieti ją su kuriama nauja ES automatizuota eksporto sistema

bus sudarytos galimybės, sukurta ir įdiegta sistema, leisianti ES valstybių muitinių administracijoms keistis tarpusavyje ir su ekonominių operacijų vykdytojais elektroniniais pranešimais apie išvežamas iš ES teritorijos prekes ir taip automatizuoti administracinį darbą, padidinti muitinės pažeidimų kontrolės veiksmingumą, paspartinti prekių judėjimą ir padidinti prekių tiekimo grandinės saugumą

9000

tęstinis darbas

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Muitinės informacinių sistemų centras

 

6.6. Atnaujinti importo sistemą ir susieti ją su kuriama nauja ES automatizuota importo sistema

bus sudarytos galimybės, sukurta ir įdiegta sistema, leisianti ES valstybių muitinių administracijoms keistis tarpusavyje ir su ekonominių operacijų vykdytojais elektroniniais pranešimais apie įvežamas į ES teritoriją vidaus vartojimui prekes, muitinės administracijoms tinkamai valdyti riziką ir sekti prekių gabenimą ES teritorijoje, padėsianti kovoti su pažeidimais ir muitinės apgavystėmis, spartinti prekių judėjimą, didinti prekių tiekimo grandinės saugumą, muitinių administracijų ir ekonominių operacijų vykdytojų konkurencingumą

11000

tęstinis darbas

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Muitinės informacinių sistemų centras

 

6.7. Sukurti ir įdiegti reikiamas informacines priemones, prisijungti prie integruotų ES muitinės informacinių sistemų

integruotos informacinės sistemos užtikrins sukurtų ir kuriamų sistemų tarpusavio sąveiką, leis naudoti sukurtas sistemas ir taip išsaugoti investicijas; nepertraukiami duomenų mainai tarp sistemų leis muitinės procesus atlikti daug geriau, o integruotas požiūris sumažins išlaidas

3500

tęstinis darbas

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Muitinės informacinių sistemų centras

 

6.8. Sukurti rizikos, susijusios su ūkio subjektais, įvertinimo ir valdymo informacinę sistemą

bus įdiegta ir pradėta naudoti kompiuterizuota rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema, skirta rizikos nustatymo ir valdymo procesui būtiniems duomenims kaupti ir apdoroti, rizikai apskaičiuoti, rizikingų prekių siuntoms nustatyti ir asmenims, kurių ūkinės komercijos veikla bus tikrinama, parinkti

12000

2007 metų IV ketvirtis

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Muitinės informacinių sistemų centras

 

6.9. Sukurti ir įdiegti reikiamas informacines priemones, prisijungti prie ES valstybių muitinių bendrosios rizikos sistemos

bus sudarytos galimybės greitai, tiesiogiai ir saugiai keistis muitinės kontrolei reikalinga informacija

6000

tęstinis darbas

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Muitinės informacinių sistemų centras

 

6.10. Sukurti ir įdiegti ES valstybėse įgaliotų ekonominių operacijų vykdytojų ir kitų tarptautinės prekybos subjektų registravimo sistemos Lietuvos muitinės dalį

registravimo sistema leis nacionalinių muitinės administracijų suteiktą įgaliotų ekonominių operacijų vykdytojų statuso galiojimą išplėsti visoje ES teritorijoje ir naudotis jo teikiamais muitinės procedūrų supaprastinimais; tokio statuso neturintys asmenys galės registruotis vykdyti visas operacijas ES teritorijoje tik kartą

5000

tęstinis darbas

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Muitinės informacinių sistemų centras

 

6.11. Atnaujinti potencialiai pavojingų įrenginių registro tvarkymo programų įrangą

atnaujinta registro tvarkymo programų įranga bus pritaikyta sieti su kitais valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis, viešai prieigai

65

2006 metų IV ketvirtis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė darbo inspekcija

 

6.12. Įdiegti ir pradėti naudoti Integruotą aplinkos kokybės valdymo informacijos sistemą (AKVIKIS)

bus parengti, suderinti ir patvirtinti Integruotos aplinkos kokybės valdymo informacijos sistemos nuostatai, sistema įdiegta ir pradėta naudoti

500

2007 metų IV ketvirtis

Aplinkos ministerija

 

6.13. Atlikti administracinių duomenų šaltinių naudojimo galimybių studiją ir taip pasirengti visuotiniam gyventojų ir būstų 2010 metų surašymui

bus atlikta administracinių duomenų šaltinių naudojimo analizė, parengtas ir pagrįstas šio projekto įgyvendinimo planas, atlikta projekto finansinė analizė

600

tęstinis darbas

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

7. Perkelti viešąsias paslaugas į elektroninę terpę, atlikti jų stebėseną

7.1. Remiantis ES valstybių narių patirtimi, plėtoti viešųjų pirkimų informacinę sistemą, palaipsniui perkelti viešuosius pirkimus į elektroninę terpę

viešųjų pirkimų procedūros bus perkeltos į elektroninę terpę

–

2008 metų IV ketvirtis

Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

7.2. Sukurti, įdiegti ir įteisinti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą, siekiant išduoti statybos leidimus nuotoliniu ryšiu

viešosios paslaugos bus teikiamos nuotoliniu ryšiu (pagal pateiktus prašymus)

3800

tęstinis darbas

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

 

7.3. Išplėsti darbuotojų saugos ir sveikatos informacinę sistemą – pritaikyti viešosioms elektroninėms paslaugoms teikti

bus sudarytos galimybės tinkamai aptarnauti gyventojus, mažinti aptarnavimo sąnaudas, sukurta automatizuota darbuotojų saugos ir sveikatos būklės stebėsenos sistema, didės nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų prevencijos priemonių veiksmingumas

1210

2008 metų IV ketvirtis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė darbo inspekcija

 

7.4. Plėtoti draudėjų prašymų bei socialinio draudimo formų teikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams elektroniniu būdu – tobulinti programinę įrangą, suteikti galimybę internetu gauti informaciją apie save

bus sudarytos sąlygos draudėjams elektroniniu būdu teikti prašymus ir socialinio draudimo formas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, gauti informaciją

6900

2007 metų IV ketvirtis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

 

7.5. Sukurti sistemą, leidžiančią apdraustiesiems teikti prašymus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams elektroniniu būdu, ir suteikti galimybę internetu gauti duomenis apie save

bus sudarytos galimybės apsidraudusiems elektroniniu būdu pateikti prašymus ir gauti duomenis apie save

3200

2007 metų III ketvirtis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

 

7.6. Sukurti ir plėtoti statistinės atskaitomybės duomenų teikimo elektronine forma sistemą

bus įdiegtos ir prieinamos internetu verslo statistikos tyrimų elektroninės formos, sudaryta galimybė statistines formas teikti elektroninių ryšių priemonėmis

560

2007 metų IV ketvirtis

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

7.7. Tobulinti elektroniniu būdu gaunamų prašymų sistemą Nacionalinėje vartotojų teisių apsaugos taryboje prie Teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba)

bus sudarytos galimybės vartotojui kreiptis į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą elektroniniu būdu

350

2008 metų IV ketvirtis

Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba

 

7.8. Išplėsti elektroniniu būdu teikiamų paslaugų apimtį

internetu bus teikiamos Intrastato ataskaitos, informacija apie prekių tarifus

7000

2007 metų IV ketvirtis

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Muitinės informacinių sistemų centras

 

7.9. Plėtoti elektroninio deklaravimo sistemą

bus sudarytos sąlygos mokėtojams per viešuosius tinklus atlikti mokesčių mokėjimo ir deklaravimo procedūras, supaprastintas pažymų ir prašymų pateikimas, pagerintas mokesčių mokėtojų informavimas

5323

2008 metų IV ketvirtis

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

 

7.10. Sukurti ir taikyti centralizuoto muitinio įforminimo principą ir reikiamas informacines priemones

įgaliotieji ekonominių operacijų vykdytojai galės deklaruoti prekes, skirtas importuoti, elektroniniu būdu ir mokėti mokesčius toje pačioje juos prižiūrinčioje muitinės įstaigoje pagal registravimo vietą, nesvarbu, per kur į Bendriją įvežamos prekės

6000

tęstinis darbas

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Muitinės informacinių sistemų centras

 

7.11. Sukurti ir įdiegti Lietuvos muitinės sritį bendrajame ES valstybių muitinės informaciniame portale

muitinės informacinis portalas leis standartizuoti ir susieti visą nacionalinių muitinės administracijų ir Komisijos importo ir eksporto operacijoms reikalingą informaciją, ji bus prieinama verslininkams vienoje svetainėje

5500

tęstinis darbas

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Muitinės informacinių sistemų centras

 

7.12. Sukurti ir įdiegti vieną prieigos tašką, tarptautinės prekybos subjektams užtikrinantį duomenų teikimą bet kurioje ES valstybėje narėje esančiai muitinės įstaigai

vieno prieigos taško sukūrimas leis verslininkams pateikti elektroninę muitinės deklaraciją per vieną sąsają

6000

tęstinis darbas

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Muitinės informacinių sistemų centras

 

7.13. Sudaryti gyventojams galimybes internetu gauti reikiamą informaciją apie vartotojų teisių gynimą

gyventojams bus sudarytos galimybės įgyti žinių ir gebėjimų, kurių reikia vartotojų teisėms ginti

–

2008 metų IV ketvirtis

Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba

 

7.14. Sudaryti informacinės visuomenės poreikius atitinkančias prieigos prie Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų galimybes

bus papildyta Lietuvos archyvo fondo sąvado informacinės sistemos centrinė duomenų bazė (2007 metų IV ketvirtį duomenų bazėje bus 16 tūkst. aprašų)

310

tęstinis darbas

Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

7.15. Tobulinti savarankiškas informacijos paieškos sistemas Lietuvos darbo biržoje

bus sukurtos patogios naudoti informacijos paieškos sistemos programos, pateikiama išsamesnė informacija

85

2006 metų IV ketvirtis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

 

7.16. Sukurti nuotolinio mokymo portalą, parengti mokymo medžiagą, kuri padės didinti darbuotojų ir darbdavių kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais

bus sudarytos sąlygos tobulinti Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektorių mokymo organizavimą, didėti gyventojų ir darbdavių informuotumui darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais

150

2006 metų IV ketvirtis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė darbo inspekcija

 

7.17. Modifikuoti kompiuterizuotą įsidarbinimo planų modulį

lanksčiau bus planuojamos aktyvios užimtumo priemonės, greičiau informuojami asmenys, pageidaujantys dalyvauti šiose priemonėse

50

2006 metų IV ketvirtis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

 

7.18. Kurti nacionalinę elektroninę sveikatos sistemą

bus užtikrintas keitimasis informacija tarp elektroninės sveikatos funkcijas atliekančių sistemų ir sveikatos priežiūros įstaigų, sudarytos sąlygos sveikatos priežiūros darbuotojams ir pacientams naudotis elektroninės sveikatos sistema internetu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis

33000

tęstinis darbas

Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos

 

7.19. Sukurti ir įdiegti elektroninių receptų informacinę sistemą

bus sudarytos sąlygos elektroniniu būdu persiųsti vaistinei gydytojo išrašytą elektroninį receptą

2000

tęstinis darbas

Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos

 

7.20. Sukurti muitinės vidinės komunikacijos ir visuomenės informavimo sistemą

bus įgyvendintos visuomenės informavimo apie muitinės veiklą priemonės, sukurta ir įdiegta muitinės vidinės komunikacijos ir visuomenės informavimo sistema

5000

tęstinis darbas

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Muitinės informacinių sistemų centras

 

7.21. Plėtoti Lietuvos integralią bibliotekų informacijos sistemą (LIBIS)

bus sudarytos sąlygos Lietuvoje ir užsienyje gauti informaciją apie Lietuvos bibliotekų informacijos išteklius ir naudotis jų paslaugomis

7099

2007 metų IV ketvirtis

Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka

 

7.22. Įdiegti aplinkosaugos leidimų išdavimo elektroniniu būdu informacinę sistemą

bus sukurta aplinkosaugos leidimų išdavimo informacinė sistema, leidimai išduodami elektroninėje terpėje

500

2008 metų IV ketvirtis

Aplinkos ministerija

8. Skatinti IRT srities mokslinius tyrimus ir inovacijas

8.1. Prenumeruoti elektronines mokslinės literatūros ir universalias duomenų bazes („EBSCO Publishing“, „ISI Web of Science“, PROQUEST, OCLC ir kitas)

bus sudaryta galimybė 2006–2008 metais Lietuvos gyventojams naudotis užsienio ir lietuviškomis duomenų bazėmis

5500

tęstinis darbas

Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija

 

8.2. Prenumeruoti interaktyvias duomenų bazes viešosiose bibliotekose, skatinti nespausdintos ir skaitmeninės medžiagos komplektavimą

bus sudaryta galimybė Lietuvos gyventojams naudotis Lietuvos ir užsienio duomenų bazėmis

–

tęstinis darbas

Kultūros ministerija

 

8.3. Įgyvendinti persvarstytos 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvos 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo nuostatas, papildytas 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo nuostatas, pašalinti nebūtinus audiovizualinės veiklos ribojimus

bus sukurta technologijų ir rinkos plėtrą atitinkanti audiovizualinio sektoriaus teisinio reguliavimo sistema – integrali IRT sektoriaus teisinio reguliavimo dalis

–

2007 metų IV ketvirtis

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Kultūros ministerija

 

8.4. Planuoti radijo dažnių poreikį ir atlikti tarpinį radijo dažnių koordinavimą naujų radijo ryšio technologijų tinklams (sistemoms), skaitmeninės televizijos tinklams

radijo dažniai (kanalai) bus koordinuojami su užsienio valstybėmis, taip pat parengti skirti naujų radijo ryšio technologijų ir skaitmeninės televizijos tinklams (sistemoms)

–

2006–2008 metai

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

9. Rengti statistinę informaciją apie informacinės visuomenės plėtros procesus, užtikrinti jos pateikimą

9.1. Atlikti informacinių technologijų naudojimo įmonėse, viešojo administravimo institucijose statistinius tyrimus

įvairiais pjūviais bus teikiama informacija apie informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje

276

tęstinis darbas

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

9.2. Atlikti informacinių technologijų naudojimo audiovizualinių paslaugų rinkoje statistinius tyrimus

bus teikiama informacija apie informacinių technologijų naudojimą audiovizualinių paslaugų rinkoje

24

tęstinis darbas

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

9.3. Sukurti ir įdiegti integruotą statistinių duomenų saugyklą

bus sukurta ir įdiegta integruota statistinių duomenų saugykla, duomenų rinkimas, apdorojimas ir teikimas valdomi su unifikuotų metaduomenų ir programinės įrangos pagalba, taikomas duomenų rinkimo ir teikimo „vieno langelio“ principas

2800

tęstinis darbas

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

9.4. Sukurti ir plėtoti informacinę visuomenę apibūdinančių statistinių rodiklių bazę

įvairiais pjūviais bus teikiama informacija apie informacinės visuomenės kūrimąsi Lietuvoje

30

tęstinis darbas

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

9.5. Atlikti informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimus

įvairiais pjūviais bus teikiama informacija apie informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje

840

tęstinis darbas

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

10. Plėtoti IRT saugą, užtikrinti asmens duomenų apsaugą

10.1. Atliekant CERT funkcijas, diegti elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo kultūrą, taip prisidėti prie pasitikėjimo elektronine terpe didinimo

viešai bus skelbiama informacija (pranešimai) apie tinklų ir informacijos saugumo problemas, galimus apsisaugojimo būdus, tai didins visuomenės pasitikėjimą elektronine terpe

–

2006–2008 metai

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

 

10.2. Viešai skelbti informaciją elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo klausimais

bus skelbiama informacija apie naujus kompiuterių virusus, galimas grėsmes tinklų ir informacijos saugumui, apsisaugojimo galimybes

–

tęstinis darbas

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

 

10.3. Įdiegti Vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos vartotojų centralizuoto valdymo įrangą

bus užtikrintas patikimas ir nepertraukiamas vidaus reikalų informacinės sistemos ir vidaus reikalų elektroninių ryšių tinklo darbas, įsteigtas bendras gedimų (sutrikimų) registravimo ir šalinimo centras

1617

2007 metų IV ketvirtis

Vidaus reikalų ministerija, Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

 

10.4. Įdiegti priemones, užtikrinančias vidaus reikalų elektroninių ryšių tinklo saugumą ir patikimumą

bus užtikrinta vidaus reikalų elektroninių ryšių tinklo sauga

–

2007 metų IV ketvirtis

Vidaus reikalų ministerija, Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

 

10.5. Įdiegti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kompiuterių tinklo saugos priemones

padidės informacijos sauga Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos

2500

2008 metų IV ketvirtis

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

 

10.6. Skelbti internetu informaciją apie asmens duomenų ir privatumo apsaugą

bus didinamas visuomenės informuotumas, asmenims sudaromos galimybės įgyti žinių ir gebėjimų, kurių reikia savo – duomenų subjektų – teisėms ginti

–

tęstinis darbas

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

 

10.7. Sukurti ir įdiegti informacinę sistemą „Pagalba“, per kurią iš registruotų duomenų valdytojų bus renkami duomenų subjektų asmens duomenys ar informacija apie jų asmens duomenų tvarkymą

duomenų subjektui bus lengviau naudotis teise susipažinti su savo asmens duomenimis ar informacija apie jo asmens duomenų tvarkymą

–

2006 metų IV ketvirtis

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

11. Sukurti lietuvių kalbos automatizuoto vertimo, atpažinimo ir sintezės priemones, lituanizuoti žmonių ir kompiuterių sąsajos programinę įrangą

11.1. Atlikti automatinio lietuvių kalbos (šnekamosios kalbos) atpažinimo darbus

bus sukurtas atskirai sakomų lietuvių šnekos žodžių (frazių) atpažintuvo prototipas, sukurta lietuvių šnekos atpažintuvo, pagrįsto paslėptų Markovo modelių teorija, programinės įrangos pirmoji versija, šnekos atpažinimo sistemos prototipas

474

2006 metų IV ketvirtis

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 

11.2. Atlikti automatinio lietuvių šnekamosios kalbos segmentavimo ir lietuvių šnekos automatinės transkripcijos darbus

bus sukurtas neriboto žodyno, nepriklausančio nuo kalbėtojo, rišlios šnekos diktavimo sistemos prototipas, diktoriaus skaitomas rišlaus teksto garsynas

110

2006 metų IV ketvirtis

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 

11.3. Parengti paralelų lietuvių kalbos tekstyną

bus sukurtas internete visiems prieinamas paralelus lietuvių kalbos tekstynas

46

2006 metų IV ketvirtis

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 

11.4. Rengti Didįjį anglų–lietuvių kalbų politechnikos žodyną

bus parengtas kompiuterinio vertimo reikmėms taikytinas Didysis anglų–lietuvių kalbų politechnikos žodynas

43

2006 metų IV ketvirtis

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 

11.5. Kurti lietuviškus kompiuterinius dialogus balsu

bus sukurtos pagrindinės lietuviško teksto skaitymo ir teksto paieškos balsu kompiuterinės programos neįgaliesiems

69

2006 metų IV ketvirtis

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 

11.6. Atlikti valdomo kompiuterinio vertimo projektavimo, programinės įrangos kūrimo ir tyrimo darbus

bus sukurta pagalbinė kompiuterinė priemonė versti iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ir atvirkščiai

120

2006 metų IV ketvirtis

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 

11.7. Lituanizuoti interneto ir elektroninio pašto programų dialogus

bus sulietuvinta interneto naršyklė „Firefox“ ir elektroninio pašto programa „Thunderbird“, sulietuvintos pokalbių internetu, žinučių siuntimo internetu, elektroninio pašto grupių valdymo, interneto svetainių rengimo ir siuntimo programos, adaptuotos sulietuvintų interneto naršyklių „Mozilla“ ir „Opera“ naujos versijos

78

2006 metų IV ketvirtis

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 

11.8. Atlikti lietuvių kalbos dalykų informacijos technologijose norminimo darbus

bus parengti Lietuvos standartai „Kirčiuotų raidžių kodavimas“ ir „Lietuvių kalbos ypatybės“

56

2006 metų IV ketvirtis

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

12. Skatinti patikimos ir aktualios informacijos apie Lietuvą bei jos kultūrą kaupimą ir sklaidą skaitmeninant ir išsaugant Lietuvos kultūros paveldą, sudarant prieigos prie jo sąlygas

12.1. Įgyvendinant Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepciją, parengti Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo strategijos įgyvendinimo programas

bus sudarytos sąlygos inicijuoti ir įgyvendinti Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo projektus

–

tęstinis darbas

Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

12.2. Plėtoti Lietuvos muziejų portalą, skatinti kitų kultūros institucijų portalų kūrimą

bus sudaryta galimybė teikti integruotas kultūros informacijos ir švietimo paslaugas

48

tęstinis darbas

Kultūros ministerija

 

12.3. Kurti Lietuvos muziejų integralią informacijos sistemą (LIMIS) ir diegti ją nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose

bus sudarytos sąlygos Lietuvos ir užsienio vartotojams gauti informaciją apie Lietuvos muziejų fondus ir paslaugas, atsakingus vykdytojus, automatizuoti muziejų rinkinių apskaitą ir sudaryti sąlygas plėtoti muziejų elektronines paslaugas

1500

tęstinis darbas

Kultūros ministerija

______________