LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIGŲ, KURIOMIS SERGANTYS ASMENYS NEGALI DIRBTI BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTUOSE, SĄRAŠO PATVIRTINIMO

2012 m. gegužės 8 d. Nr. V-396

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 2011, Nr. 91-4314) 50 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas:

1. T v i r t i n u Ligų, kuriomis sergantys asmenys negali dirbti branduolinės energetikos objektuose, sąrašą (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administruojamą sritį.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                           RAIMONDAS ŠUKYS

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-396

LIGŲ, KURIOMIS SERGANTYS ASMENYS NEGALI DIRBTI BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTUOSE, SĄRAŠAS

1. Branduolinės energetikos objektuose negali dirbti asmenys, kuriems nustatyta nors viena iš šių ligų ir sveikatos sutrikimų:

1.1. organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai;

1.2. psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas;

1.3. šizofrenija, šizotipinis sutrikimas ir kliedesiniai sutrikimai;

1.4. nuotaikos (afektiniai) sutrikimai (jei po sutrikimo stabili remisija be medikamentinio gydymo trunka trumpiau nei 3 metus);

1.5. neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai (jei po sutrikimo stabili remisija be medikamentinio gydymo trunka trumpiau nei 3 metus);

1.6. neorganiniai miego sutrikimai – naktimis ar pamainomis dirbantiems darbuotojams (jei po sutrikimo stabili remisija be medikamentinio gydymo trunka trumpiau nei 3 metus);

1.7. psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuojami kitur (jei po sutrikimo stabili remisija be medikamentinio gydymo trunka trumpiau nei 3 metus);

1.8. suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai;

1.9. protinis atsilikimas;

1.10. elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje (tais atvejais, kai jų ankstesnis buvimas sutrikdo dabartinę individo darbinę, psichologinę ir socialinę adaptaciją);

1.11. visi psichikos sutrikimai, kuriems gydyti reikalingi (arba pastarųjų 3 mėnesių laikotarpiu buvo reikalingi) psichotropiniai vaistai (antipsichotikai, antidepresantai, nuotaikos stabilizatoriai, anksiolitikai, migdomieji ir panašiai);

1.12. išplitusi onkologinė liga, kai negalimas radikalus gydymas ir pasveikimo prognozė nepalanki;

1.13. gydymui atspari sunki lėtinė anemija, trombocitopenija ir policitemija;

1.14. Huntingtono liga;

1.15. paveldimoji ataksija;

1.16. Parkinsono liga, sukėlusi ryškius judėjimo funkcijos sutrikimus;

1.17. antrinis parkinsonizmas, sukėlęs ryškius judėjimo funkcijos sutrikimus;

1.18. Alzheimerio liga;

1.19. kitos degeneracinės nervų sistemos ligos;

1.20. išsėtinė (dauginė) sklerozė, sukėlusi ryškius asmenybės ir (ar) judėjimo funkcijos sutrikimus;

1.21. epilepsija;

1.22. mioneuralinės jungties ir raumenų ligos, sukėlusios ryškius galūnių funkcijų sutrikimus;

1.23. liekamieji neįgalumą sukeliantys reiškiniai po galvos smegenų insulto;

1.24. cukrinis diabetas, sukėlęs daugines komplikacijas, sunkų organo (organų) funkcijos sutrikimą, hipoglikemines būkles, bei kiti gliukozės apykaitos ir kasos vidinės sekrecijos funkcijos sutrikimai, kuriems būdingos hipoglikeminės ar hiperglikeminės būklės;

1.25. nekoreguoti širdies ritmo ir laidumo sutrikimai, sukėlę hemodinamikos sutrikimus;

1.26. koreguoti širdies ritmo ir laidumo sutrikimai (dėl galimybės dirbti gali būti sprendžiama individualiai, įvertinant ir darbo aplinką):

1.26.1. kai yra implantuoti kardioverteriai defibriliatoriai (visų tipų), nepriklausomai nuo to, dėl kokių indikacijų jie yra implantuoti (nes suveikus tokiam prietaisui, asmuo gali trumpam netekti sąmonės);

1.26.2. kai yra implantuoti elektrokardiostimuliatoriai, kuriuos atjungus arba sutrikus jų veiklai, širdies veikla yra retesnė nei 40 k./min.;

1.27. sunkios lėtinės kraujotakos sistemos ligos, sukėlusios jos nepakankamumą (funkcinė klasė pagal NYHA IV, stadija D);

1.28. sisteminės jungiamojo audinio ligos ir sisteminiai vaskulitai, sukėlę sunkius vienos organų sistemos ar daugybinius įvairių organų sistemų pažeidimus ir organų funkcijos nepakankamumą;

1.29. lėtinės kvėpavimo takų ligos, kai yra kvėpavimo nepakankamumas ir indikacijos gydyti ilgalaike oksigenoterapija;

1.30. bet kurios lokalizacijos tuberkuliozė, kai išskiriamos mikobakterijos;

1.31. lėtinė pleuros empiema, kai yra bronchų fistulė ar pleurostoma;

1.32. esant tracheostomai ir (ar) trachėjos stentui;

1.33. nekontroliuojama bronchinė astma;

1.34. sunki ir labai sunki lėtinė obstrukcinė plaučių liga;

1.35. sunki miego apnėja;

1.36. abiejų akių aklumas;

1.37. vienos akies aklumas (regėjimas 0,05 ir mažiau), kai kitos akies koreguotas regėjimas silpnesnis kaip 0,6 ir nesumažėjęs akiplotis;

1.38. diplopija;

1.39. abiakio (stereo, binokulinio) matymo nebuvimas, kai regos aštrumas koreguota geriau matančiąja akimi mažesnis kaip 0,6;

1.40. koreguotas regėjimas silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi; minimalus regėjimo aštrumas (0,5 ir 0,2) pasiekiamas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus 8 dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius;

1.41. akies dangalų lėtinės ligos, sukėlusios regėjimo funkcijos sutrikimus, vokų ir jų gleivinės pakitimus, vokų raumenų parezę, trukdančius regėti arba ribojantys akies obuolio judesius (jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, dirbti leidžiama; vertinant regėjimo aštrumą, būtina įvertinti ir regėjimo pobūdį; esant monokuliniam regėjimui, reikia vertinti kiekvieną akį atskirai);

1.42. visiškas kurtumas, kurčnebylumas (abiem arba viena ausimi);

1.43. lėtinė antikoantralinė liga, sukėlusi didelio laipsnio prikurtimą (daugiau kaip 60 dB);

1.44. III laipsnio prikurtimas, išskyrus, kai klausos reabilitacija klausos aparatais kalbos zonoje yra 40 ir mažiau dB;

1.45. lėtinis vienos arba abiejų ausų uždegimas, komplikuotas labirinto fistulės;

1.46. Menjero liga;

1.47. uoslės nebuvimas (anosmija);

1.48. II laipsnio ir didesnė gerklų stenozė;

1.49. abiejų rankų arba pirštų trūkumas, taip pat abiejų rankų plaštakų, pirštų kontraktūros, ankilozės, nejudrumas, dėl ko sunku (ar neįmanoma) sugriebti ir išlaikyti daiktą; rankų ir kojų sąnarių ankilozės, kontraktūros, sukėlusios galūnės funkcijos sutrikimus (dėl specialiomis priemonėmis koreguojamų atramos-judėjimo funkcijos sutrikimų konsultuoja gydytojas ortopedas traumatologas);

1.50. lėtinės inkstų ligos, sukėlusios ryškius funkcijos sutrikimus, esant pakaitinio inkstų gydymo (hemodializės, peritoninės dializės arba inkstų transplantacijos) indikacijų (esant III laipsnio lėtiniam inkstų nepakankamumui, kai glomerulų filtracija mažesnė nei 30 ml/min., ir esant IV laipsnio nepakankamumui, kai glomerulų filtracija mažesnė nei 15 ml/min., dėl tinkamumo dirbti individualiai sprendžia gydytojų nefrologų konsiliumas);

1.51. lėtinės kepenų ligos, sukėlusios sunkų kepenų funkcijos nepakankamumą.

2. Ginčytinais atvejais dėl galimybės dirbti konsultuoja reikiamos profesinės kvalifikacijos gydytojas.

3. Dėl kitų ligų ir sveikatos sutrikimų, kurių nėra šiame sąraše, tačiau dėl kurių asmuo negalėtų dirbti branduolinės energetikos objektuose, sprendžia Asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija. Sprendimą būtina argumentuoti (įvertinant ir darbo aplinką).

_________________