LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL GAIVINIMO STANDARTŲ PATVIRTINIMO

 

2003 m. birželio 17 d. Nr. V-357

Vilnius

 

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 5 straipsnio 2 punktą (Žin., 1997, Nr. 30-712; 1999, Nr. 55-1767; 2002, Nr. 43-1601):

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Vaiko gaivinimo standartą.

1.2. Suaugusio žmogaus gaivinimo standartą.

2. Įsakau pradinio gaivinimo standartu vadovautis 2003 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 590 „Dėl profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojų bei transporto priemonių vairuotojų, buvusių kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalančių suteikti jiems pirmąją pagalbą, sąrašo patvirtinimo, taip pat įstatymų nustatytų kitų asmenų kompetencijos šiais klausimais nustatymo“ (Žin., 2003, Nr. 48-2123), nustatyto sąrašo asmenims, išklausiusiems mokymo kursą pagal nustatytą kompetenciją.

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                            JUOZAS OLEKAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2003 m. birželio 17 d.

įsakymu Nr. V-357

 

Vaiko gaivinimo STANDARTAS

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Vaiko gaivinimas skiriasi nuo suaugusiojo nes:

1.1. vaikai daug dažniau miršta dėl kvėpavimo sutrikimo nei širdies;

1.2. vaikų širdis staiga sustoja retai, paprastai tai būna kvėpavimo sutrikimo ar šoko pasekmė, o šios priežastys sąlygoja bradikardiją, kuri pereina į elektromechaninę disocijaciją (toliau – EMD) ar asistoliją;

1.3. skilvelių tachikardija ar skilvelių virpėjimas sudaro mažiau nei 15% visų atvejų, kai širdis sustoja ikihospitaliniu laikotarpiu.

2. Gaivinimo veiksmams atlikti vaiko amžius nustatomas pagal anatominius, fiziologinius ir epidemiologinius požymius: naujagimis – nuo gimimo iki 28 parų, kūdikis – nuo 28 parų iki 1 metų, vaikas – nuo 1 iki 8 metų, vaikas – nuo 8 iki 18 metų.

3. Vaikus mirtis dažniausiai ištinka sutrikus kvėpavimui ir esant hipoksijai bei hiperkarbijai, kurie sąlygoja asistoliją ir širdies sustojimą. Todėl gaivinant vaikus, svarbu nedelsiant pradėti efektyvią oksigenaciją ir ventiliaciją, o ankstyvos defibriliacijos prireikia labai retai. Vaiko gaivinimo procesą sudaro 3 etapai: pradinis gaivinimas, specialus gaivinimas ir gydymas intensyviosios terapijos skyriuje.

4. Pradinis gaivinimas:

4.1. kvėpavimo takų atvėrimas;

4.2. dirbtinis kvėpavimas, nustojus kvėpuoti;

4.3. krūtinės kompresijos ir dirbtinis kvėpavimas, sutrikus/sustojus širdies veiklai ir kvėpavimui;

4.4. defibriliacija, kai yra skilvelių virpėjimas, skilvelių plazdėjimas ar skilvelinė tachikardija;

4.5. užspringimo nustatymas ir svetimkūnio šalinimas iš kvėpavimo takų.

5. Specialusis gaivinimas:

5.1. pradinis gaivinimas;

5.2. kraujotakos ir kvėpavimo atstatymas ir palaikymas specialiomis priemonėmis (toliau – KKP);

5.3. elektrokardiograma, 12 derivacijų elektrokardiogramos interpretavimas, aritmijos diagnostika;

5.4. venų punkcija ir kateterių įkišimas, sudarant kelią vaistams;

5.5. priežasčių, sukėlusių kvėpavimo ir/ar širdies sustojimą nustatymas ir gydymas;

5.6. kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimų dėl traumos, šoko, kvėpavimo nepakankamumo ir kt. gydymas.

 

II. PRADINIS VAIKO GAIVINIMAS

 

6. Rekomenduojama veiksmų seka ištikus mirčiai nurodyta 1 priede.

6.1. Prieš pradėdamas gaivinimą, gaivintojas turi labai greitai įvertinti situaciją ir galimus pavojus: transporto judėjimą, krintančias nuolaužas, sklindančius dūmus, ugnį, dujas ir kt. ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių.

6.2. Patikrinamas gaivinamojo sąmoningumas, paklausiama: „kaip jaučiatės“. Greitai įvertinami sužeidimai. Negalima judinti nukentėjusiojo, jei įtariama galvos ar nugaros smegenų trauma.

6.3. Jeigu vaikas atsako ar sujuda, jo padėties keisti nereikia (jei negresia pavojus, pavyzdžiui, dėl automobilių judėjimo, krintančių nuolaužų, toksiškų dūmų ir dujų), įvertinama jo būklė, jei reikia, kviečiama pagalba ir vaikas nuolat stebimas.

6.4. Jeigu vaikas nereaguoja, reikia kviesti pagalbą. Reikia įsidėmėti, kada pradėtas gaivinimas.

6.5. Nustatoma, ar vaikas kvėpuoja. Tai turi trukti ne ilgiau 10 sek.

6.6. Jeigu kvėpuoja, jį reikia paguldyti ant šono. Įtariant stuburo traumą, to daryti negalima. Stebima vaiko būklė (kvėpavimas ir kraujotaka) ir laukiama atvykstant GMP.

6.7. Jeigu vaikas nekvėpuoja, pradedama dirbtinė plaučių ventiliacija iš pradžių atliekant du efektyvius įpūtimus. Jeigu krūtinės ląsta neišsipučia, pakeitus gaivinamojo galvos padėtį, reikia bandyti dar kartą įpūsti oro. Jei krūtinės ląsta vis tiek neišsipučia, gaivinama, kaip į kvėpavimo takus patekus svetimkūniui.

6.8. Pradinio kūdikių ir vaikų gaivinimo metu dirbtinė plaučių ventiliacija gali būti atliekama ir savaime prisipildančiais oro maišais (Ambu tipo), per kaukę. Mokėti naudotis šiais maišais gaivinant vaikus privalo visi medicinos darbuotojai.

7. Labai svarbu kiek įmanoma anksčiau kviesti pagalbą.

7.1. Jeigu gaivintojas vienas, pirmiausia reikia pradėti gaivinimą (tęsti jį maždaug 1 minutę), po to kviesti pagalbą. Šios rekomendacijos reikia laikytis gaivinant kūdikius ir vaikus iki 8 m. Gaivinant paauglius pagalbos rekomenduojama kviestis greičiau. Kai gaivintojų daugiau, vienas iš jų pradeda gaivinimą, kitas kviečia pagalbą.

7.2. Jeigu paauglys yra nesąmoningas dėl: traumos, skendimo, vaistų perdozavimo ar apsinuodijimo, gaivintojas turi pradėti gaivinimą ir tęsti jį maždaug 1 minutę prieš kviesdamas pagalbą.

7.3. Įvertinama kraujotaka:

7.3.1. stebima, ar vaikas juda, kvėpuoja, kosti;

7.3.2. patikrinamas pulsas: vaiko lengviausiai apčiuopiamas miego arterijų vietoje, kūdikio – ties žasto arterija. Pulsą rekomenduojama tikrinti medicinos darbuotojams;

7.3.3. jeigu gaivintojas yra įsitikinęs, kad yra kraujotaka, bet vaikas nekvėpuoja, dirbtinis kvėpavimas tęsiamas 20 k/min. dažniu, kol kūdikis ar vaikas pats pradeda kvėpuoti;

7.3.4. kas minutę tikrinama kraujotaka. Kiekvieną kartą tai neturi užtrukti ilgiau, nei 10 sekundžių;

7.3.5. jeigu vaikas pradeda kvėpuoti, bet neatgauna sąmonės, jis paguldomas ant šono;

7.3.6. jeigu nėra kraujotakos požymių arba širdis susitraukinėja rečiau kaip 60 k/min. ir yra blogos audinių perfuzijos požymių, reikia pradėti išorinį širdies masažą, derinant jį su ventiliacija (paguldžius vaiką ant kieto pagrindo): kūdikiui krūtinės ląstos kompresijos atliekamos dviems pirštais, vaikui nuo 1 m. iki 8 m. – vienos rankos delnu, vaikui nuo 8 m. iki 18 m. – išorinis širdies masažas atliekamas kaip ir suaugusiojo.

7.4. Gaivinimas tęsiamas, kol:

7.4.1. atvyksta kvalifikuota pagalba;

7.4.2. atsistato kraujotaka ir kvėpavimas;

7.4.3. atsiranda biologinės mirties požymių;

7.4.4. gaivintojas išsenka ir/ar iškyla tiesioginė grėsmė gaivintojo gyvybei.

8. Užspringimas:

8.1. Kvėpavimo takus reikia stengtis išvalyti, kai neabejojama arba įtariama, jog įkvėptas svetimkūnis, arba kai nepavyksta nesąmoningam ir nekvėpuojančiam kūdikiui ar vaikui įpūsti oro į kvėpavimo takus.

8.2. Atlaisvinti kvėpavimo takus reikia bandyti tik tada, jeigu jie visiškai užsikimšę: negirdėti kosulio, jam sunku įkvėpti, girdėti švilpiantis garsas, pamėlsta nukentėjusio oda, jis netenka sąmonės.

8.3. Esant dalinei kvėpavimo takų obstrukcijai, jei vaikas sąmoningas ir gali stipriai kosėti, prašoma, kad jis pats kosėtų ir kvėpuotų. Gaivintojas neturi trukdyti pacientui pačiam pašalinti kliūtį iš kvėpavimo takų, tačiau turi jį stebėti. Jeigu tokiu būdu svetimkūnis nepašalinamas, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą.

8.4. Svetimkūnio šalinimas ranka:

8.4.1. aklai pirštu valyti kvėpavimo takų negalima. Nykščiu ir smiliumi suėmus liežuvį ir apatinį žandikaulį reikia kilstelti juos aukštyn. Patraukus liežuvį gali šiek tiek atsiverti užsikimšę kvėpavimo takai. Jei svetimkūnis matomas, reikia jį pašalinti. Šį veiksmą privalo mokėti atlikti sveikatos priežiūros darbuotojai.

8.5. Svetimkūnio šalinimo iš sąmoningo kūdikio kvėpavimo takų veiksmų seka pateikta 2 priede. Jei kūdikis be sąmonės, reikia vadovautis pradiniu vaikų gaivinimo algoritmu.

8.6. Šalindami svetimkūnį iš kūdikio, kuris nesąmoningas, kvėpavimo takų, sveikatos priežiūros darbuotojai privalo atlikti veiksmus, nurodytus 3 priede.

8.7. Svetimkūnio šalinimo iš sąmoningo vaiko nuo 1 iki 18 m. kvėpavimo takų veiksmų seka pateikta 4 priede. Vaikui praradus sąmonę, reikia vadovautis pradiniu vaikų gaivinimu.

8.8. Šalindami svetimkūnį iš vaiko, kuris nesąmoningas, kvėpavimo takų, sveikatos priežiūros darbuotojas privalo atlikti veiksmus, nurodytus 5 priede.

 

III. SPECIALUSIS VAIKO GAIVINIMAS

 

9. Specialusis vaiko gaivinimas (toliau – SVG) – tai kvėpavimo ir kraujotakos atstatymas ir palaikymas joms sutrikus ar visiškai išnykimus, panaudojant specialias priemones ir medikamentus.

10. SVG pradedamas greitu kvėpavimo ir kraujotakos įvertinimu bei grėsmingų sutrikimų (kvėpavimo nepakankamumo ir/ar šoko) nustatymu.

11. Kvėpavimo takų pralaidumo ir kvėpavimo atstatymo ir palaikymo schema pateikta 6 priede.

12. Jei pulsas neapčiuopiamas, tolimesni veiksmai priklauso nuo širdies monitoriaus parodymų (7 priedas). Vaikams dažniausiai būna asistolija. Jei yra EMD, būtina nedelsiant nustatyti jos priežastis.

13. Jei pulsas retas (< 60 k/min.), tolimesni veiksmai priklauso nuo esamo kvėpavimo ir kraujotakos (8 priedas).

14. Veiksmai, kurių reikėtų imtis nustačius dažną pulsą ir blogą audinių perfuziją, nurodyti 9 priede, o esant dažnam pulsui ir gerai audinių perfuzijai – 10 priede.

15. Vaistai gaivinimo metu švirkščiami į veną, jei nepavyksta jos punktuoti – į trachėją ar intubacinį vamzdelį.

16. Šoko atveju, kai per 90 sekundžių nepavyksta punktuoti venos, nedelsiant punktuojami kaulų čiulpai (vaikams iki 8 metų) ir pradedama skysčių infuzija.

17. Jei nėra gyvybės požymių ir spontaninės kraujotakos nesukelia nuolatiniai specialiojo gaivinimo veiksmai ne mažiau kaip 30 min. nuo klinikinės mirties pradžios arba gaivinimo veiksmų pradžios, organizmas nėra paveiktas medikamentų ar hipotermijos būsenos, specialųjį gaivinimą galima nutraukti.

______________

Vaiko gaivinimo standarto 1 priedas  

 

 


Pradinis vaiko gaivinimas

Įvertinti sąmonės būklę - patapšnoti - paklausti
Atverti kvėpavimo takus - atlošti galvą - pakelti smakrą - patraukti apatinį žandikaulį *
Yra
Įvertinti kvėpavimą - stebėti - klausyti - pajusti (ne ilgiau 10 sek.) Kvėpuoja
Paguldyti ant šono ** Kviesti GMP
Nekvėpuoja,Du efektyvūs įpūtimai,Pataisyti galvos padėtį, atlikti 2 įpūtimus. Jeigu efekto nėra, atlikti tokius pačius veiksmus, kaip šalinant svetimkūnį iš kvėpavimo takų ,Krūtinės ląsta neišsipučia ,Krūtinės ląsta išsipučia
Įvertinti kraujotaką (ne ilgiau 10 sek.)
Nėra
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Krūtinės kompresijos 5 paspaudimai 1 įpūtimas paspaudimų dažnis 100 k. per min.       

Po 1 min. gaivinimo kviesti GMP ir vėl tęsti gaivinimą
* Įtariant kaklo stuburo traumą, taikomas tik žandikaulio pakėlimas ir patraukimas. **Jei nėra įtariama stuburo trauma.
 

 

 

 

 

 

 

 


______________

Vaiko gaivinimo standarto 2 priedas  

 

 


Svetimkūnio šalinimas iš

Laikyti kūdikį ant savo rankos veidu ir galva žemynĮvertinti, ar kvėpavimo takai visiškai nepralaidūs5 kartus paspausti krūtinės ląstąAtversti kūdikį 5 kartus delnu suduoti į tarpumentįsąmoningo kūdikio kvėpavimo takų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kartoti, kol svetimkūnis iššoks arba kūdikis praras sąmonę
Kūdikiui praradus sąmonę, vadovautis pradiniu vaiko gaivinimu
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


______________

Vaiko gaivinimo standarto

3 priedas

 

 

Svetimkūnio šalinimas iš nesąmoningo

kūdikio kvėpavimo takų

Algoritmas sveikatos priežiūros darbuotojams

 

 

 

 

 

 

 

Atverti kvėpavimo takus: pakelti į viršų žandikaulį ir liežuvį. Jei svetimkūnis matomas – pašalinti
Atverti kvėpavimo takus: atlošti galvą, pakelti smakrą ir pabandyti įpūsti oro. Jei nepavyksta, pakeisti galvos padėtį ir dar kartą bandyti įpūsti oro
Jei nepavyskta, 5 kartus suduoti į tarpumentį ir 5 kartus paspausti krūtinę
Jei svetimkūnis matomas, jį ištraukti. Toliau vadovautis pradiniu vaiko gaivinimu
Pakelti į viršų žandikaulį ir liežuvį
Jei svetimkūnio nepavyksta pašalinti, kartoti viską iš naujo

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


______________

 


Vaiko gaivinimo standarto

4 priedas

 

Svetimkūnio šalinimas iš sąmoningo vaiko

nuo 1 iki 18 metų kvėpavimo takų

 

 

 

Įvertinti, ar kvėpavimo takai visiškai nepralaidūs
Atlikti 5 pilvo paspaudimus (Heimlicho būdu)
Kartoti, kol svetimkūnis iššoks arba vaikas praras sąmonę
Vaikui praradus sąmonę, vadovautis pradiniu vaiko gaivinimu

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


______________

 


Vaiko gaivinimo standarto

5 priedas

 

 

 

Svetimkūnio šalinimas iš nesąmoningo

vaiko nuo 1 iki 18 metų kvėpavimo takų

 

Algoritmas sveikatos priežiūros darbuotojams

 

Paguldyti vaiką ant nugaros
Atverti kvėpavimo takus: pakelti į viršų žandikaulį ir liežuvį. Jei svetimkūnis matomas – pašalinti
Atverti kvėpavimo takus: atlošti galvą, pakelti smakrą ir pabandyti įpūsti oro. Jei nepavyksta, pakeisti galvos padėtį ir dar kartą pabandyti įpūsti oro
Jei nepavyksta, 5 kartus spūstelti pilvą, (Heimlicho būdu). Pakelti į viršų žandikaulį ir liežuvį.
Jei svetimkūnis matomas, jį ištraukti. Toliau vadovautis pradiniu vaiko gaivinimu
Jei svetimkūnio pašalinti nepavyksta, kartoti viską iš naujo
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


______________

 

 

 

Vaiko gaivinimo standarto

6 priedas

Specialusis vaiko gaivinimas

Kvėpavimo takų pralaidumo ir kvėpavimo atstatymas ir palaikymas

 

Ikihospitalinė pagalba ir transportavimas,Deguonies tiekimas ,Kvėpuoja pats ,Pats nekvėpuoja ,Sąmoningas ,Nesąmoningas,Kaukė Nazofaringinis vamzdelis ,Orofaringinis vamzdelis Kaukė ,Kaukė maišas,Trachėjos vamzdelis maišas DPV aparatas,Laringinė kaukė – maišas – DPV aparatas,Hospitalinė pagalba ,Deguonies tiekimas ,Būklės stebėjimas,Būklės stebėjimas,SpO2 ,SpO2 ETCO2 ,Skrandžio pripūtimo ir regurgitacijos profilaktika: • Žiedinės kremzlės spaudimas • Skrandžio zondas ,Kaukė,Nosies kaniulė ,Kaukė
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Vaiko gaivinimo standarto

7 priedas

 

Specialusis vaiko gaivinimas

Pulso nėra

• Pradinio gaivinimo algoritmas: vertinti ir atlikti KKP (jei reikia) • Skirti kvėpuoti 100% deguonies • Stebėti širdies veiklą (prijungti monitorių/defibriliatorių)
Įvertinti širdies ritmą (EKG),Atliekant KKP Atlikti ar patikrinti • trachėjos intubaciją • kraujagyslės punkciją Patikrinti • elektrodų padėtį ir kontaktą Skirti • adrenalino kas 3–5 min. (antra ir kitos dozės didesnės) Apgalvoti alternatyvius vaistus • vazopresoriai • antiaritminiai • šarminantys Nustatyti ir gydyti priežastis • hipoksemija • hipovolemija • hipotermija • hiper/hipokalemija ir metabolizmo sutrikimai • širdies tamponada • įtemptas pneumotoraksas • apsinuodijimai • tromboembolija ,Defibriliacija • iki 3 k., jei reikia • 2J/kg, 4J/kg, 4J/kg ,Adrenalinas • IV/IO: 0,01 mg/kg (1:10.000; 0,1ml/kg) • ET: 0,1 mg/kg (1:1.000; 0,1ml/kg) ,Defibriliacija 4J/kg kas 30–60 sek. po kiekvieno medikamento • pavyzdys: KKP-vaistas-impulsas (kartoti) KKP-vaistas-impulsas- impulsas-impulsas (kartoti) ,Antiaritminiai • Amiodaronas: 5 mg/kg bolus IV/IO ar • Lidokainas: 1 mg/kg bolus IV/IO ar • MgSO4: 25–50 mg/kg IV/IO max. 2g
 

 

 

 

 

 


Defibriliacija 4J/kg kas 30–60 sek. po kiekvieno medikamento • pavyzdys: KKP-vaistas-impulsas (kartoti) KKP-vaistas-impulsas- impulsas-impulsas (kartoti)
Vaiko gaivinimo standarto

8 priedas

Specialusis vaiko gaivinimas, ištikus bradikardijai

• Pradinio gaivinimo algoritmas: vertinti ir atlikti KKP (jei reikia) • Skirti 100% deguonies • Stebėti širdies veiklą (prijungti monitorių/defibriliatorių)
Ar bradikardija sukelia KKN? (bloga perfuzija, hipotenzija, sutrikęs kvėpavimas, sutrikusi sąmonė) ,Atliekant KKP Atlikti ar patikrinti • trachėjos intubaciją • kraujagyslės punkciją Patikrinti • elektrodų padėtį ir kontaktą • stimuliatoriaus padėtį ir kontaktą Skirti • adrenalino kas 3–5 min. galvoti apie alternatyvius vaistus: adrenalino ar dopamino infuziją Nustatyti ir šalinti galimas priežastis • hipoksemija • hipotermija • galvos trauma • širdies blokada • širdies transplantacija ar kt. spec. situacijos • apsinuodijimai, toksinai, narkotikai ,• Stebėjimas • KKP pagalba • Galvoti apie perkėlimą į spec. centrą ,Širdies masažas Jei nepaisant oksigenacijos ir ventiliacijos vaiko ar kūdikio ŠSD < 60 k/min. ir perfuzija bloga ,Adrenalinas 1 • IV/IO: 0,01 mg/kg (1:10.000; 0,1ml/kg) • ET: 0,1 mg/kg (1:1.000; 0,1ml/kg) • Galima kartoti tokią pačią dozę kas 3–5 min. ,Atropinas 1 0,02 mg/kg (minimali dozė 0,1 mg) • Galima pakartoti dar kartą

 

 

 

 


 


Vaiko gaivinimo standarto

9 priedas

Specialusis vaiko gaivinimas, kai  pulsas dažnas ir perfuzija bloga

Pradinio gaivinimo algoritmas: vertinti ir atlikti KKP,• KKP • SVG algoritmas, kai pulso nėra ,• Skirti deguonies ir ventiliuoti (jei reikia) • Prijungti monitorių/defibriliatorių ,Ar pulsas yra? ,Nėra,Yra
• EKG • Įvertinti QRS ,Vertinimo metu • Skirti deguonies ir ventiliuoti (jei reikia) • KKP pagalba • Užtikrinti nuolatinį monitoriavimą • Apgalvoti, į kokius konsultantus kreiptis • Pasiruošti kardioversijai (sedacija) Nustatyti ir šalinti galimas priežastis • hipoksemija • hipovolemija • hipotermija • hiper/hipokalemija ir metabolizmo sutrikimai • širdies tamponada • įtemptas pneumotoraksas • apsinuodijimai, toksinai, narkotikai • tromboembolija • skausmas ,Įvertinti tachikardiją,Įvertinti tachikardiją,Sinusinė tachikardija • Anamnezė • Normalios P bangos • ŠSD priklauso nuo aktyvumo • Skirtingi RR esant pastoviam PR • Kūdikių <220 k./min. • Vaikų <180 k./min. ,Skilvelinė tachikardija • Kardioversija (nedelsiant) 0,5–1,0 J/kg (sedacija, bet neuždelsti kardioversijos) ,Supraventrkulinė tachikardija • Anamnezė • Nėra P bangų • ŠSD nepriklauso nuo aktyvumo • Staigus ritmo pasikeitimas • Kūdikių >220 k./min. • Vaikų >180 k./min.
 

 

 

 

 

 


Vaiko gaivinimo standarto

10 priedas

Specialusis vaiko gaivinimas, kai pulsas dažnas ir perfuzija gera

• Pradinio gaivinimo algoritmas: vertinti ir atlikti KKP (jei reikia) • Skirti 100% deguonies • Stebėti širdies veiklą (prijungti monitorių/defibriliatorių) • Vertinti EKG ,Kokie QRS kompleksai?,Įvertinti ritmą,QRS normalūs (< 0,08 s),QRS platūs (> 0,08 s),Sinusinė tachikardija • Anamnezė • Normalios P bangos • ŠSD priklauso nuo aktyvumo • Skirtingi RR esant pastoviam PR • Kūdikiai <220 k./min. • Vaikai <180 k./min. ,Supraventrkulinė tachikardija • Anamnezė • Nėra P bangų • ŠSD nepriklauso nuo aktyvumo • Staigus ritmo pasikeitimas • Kūdikiai >220k/min • Vaikai >180k/min ,Skilvelinė tachikardija 

 

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2003 m. birželio 17 d.

įsakymu Nr. V-357

 

SUAUGUSIO ŽMOGAUS GAIVINIMO STANDARTAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Organizmo mirtis – pagrindinių gyvybinių organizmo funkcijų: kraujotakos, kvėpavimo, centrinės nervų sistemos veiklos išnykimas. Tokiais atvejais žmogus yra nesąmoningas, nekvėpuoja (nėra kvėpavimo judesių), sustoja kraujotaka (neapčiuopiamas pulsas stambiųjų arterijų projekcijose – a. carotis, a. femoralis).

2. Jeigu kūno temperatūra įprasta, po 4–6 minučių negrįžtami biologiniai pakitimai prasideda galvos smegenų žievėje, vėliau visose galvos smegenyse, vidaus organuose bei kitose organizmo ląstelėse. Atsiranda viso organizmo biologinės mirties požymių: lavoninis sustingimas, lavondėmės, lavoninis atšalimas, autolizė.

3. Vaikams, sumažėjus kūno temperatūrai (esant hipotermijai), negrįžtami pakitimai galvos smegenyse prasideda po ilgesnio laiko.

4. Ištikus mirčiai, dirbtinėmis priemonėmis atkuriamas ir palaikomas kvėpavimas ir kraujotaka (toliau – KKP) organizme, atitolinama biologinės mirties pradžia. Visą gaivinimo procesą sudaro 3 etapai: pradinis gaivinimas, specialus gaivinimas, atgaivinto asmens gydymas reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose.

5. Pradinis gaivinimas:

5.1. kvėpavimo takų atvėrimas;

5.2. dirbtinis kvėpavimas, jei žmogus nekvėpuoja;

5.3. krūtinės kompresijos ir dirbtinis kvėpavimas, sustojus širdies veiklai ir kvėpavimui;

5.4. defibriliacija, esant skilvelių virpėjimui, skilvelių plazdėjimui ar skilvelinei tachikardijai;

5.5. svetimkūnio šalinimas iš kvėpavimo takų užspringus.

6. Specialusis gaivinimas:

6.1. pradinis gaivinimas;

6.2. kraujotakos ir kvėpavimo atkūrimas ir palaikymas specialiosiomis priemonėmis ir įranga;

6.3. elektrokardiogramos stebėjimas, 12 derivacijų elektrokardiogramos interpretavimas, aritmijos diagnostika;

6.4. venų punkcija ir kateterių įkišimas, sudarant kelią vaistams;

6.5. asmenų, kurių širdies veikla ir kvėpavimas sutrikęs, gydymas.

7. Atgaivintas asmuo gydomas reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose.

8. Didžiausia tikimybė išsaugoti gyvybę, t. y. geriausi išgyvenamumo rezultatai pasiekiami, kai:

8.1. mirtis ištinka liudininkų akivaizdoje ir pradinis gaivinimas pradedamas ne vėliau kaip per pirmąsias 4 minutes;

8.2. širdies veikla sustoja dėl skilvelių virpėjimo ir nedelsiant atliekama defibriliacija.

9. Kai gaivinti pradedama po 8–10 minučių, vilčių daug mažiau.

 

II. PRADINIS GAIVINIMAS

 

10. Rekomenduojama veiksmų seka ištikus mirčiai (1 priedas):

10.1. Prieš pradėdamas gaivinimą, gaivintojas turi labai greitai įvertinti situaciją ir galimus pavojus: transporto judėjimą, krintančias nuolaužas, sklindančius dūmus, ugnį, dujas ir kt. ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių.

10.2. Patikrinamas asmens sąmoningumas atsargiai jį pajudinant ir paklausiant „kaip jaučiatės?“.

10.3. Jeigu žmogus atsako ar sujuda, jo padėties keisti nereikia (jei negręsia pavojus, pavyzdžiui, dėl automobilių judėjimo, krintančių nuolaužų, toksiškų dūmų ir dujų); įvertinama jo būklė, jei reikia, kviečiama pagalba ir asmuo nuolat stebimas.

10.4. Jeigu žmogus neatsako (nesąmoningas), kviečiama pagalba.

10.5. Nustatoma, ar žmogus kvėpuoja: atveriami kvėpavimo takai, stebima, ar juda krūtinės ląsta, klausoma, ar girdėti kvėpavimas ir (ar) jaučiamas oro judėjimas skruostu. Tai turi trukti ne ilgiau kaip 10 sekundžių.

10.5.1. Yra du pagrindiniai kvėpavimo takų atvėrimo būdai:

10.5.1.1. galvos atlošimas/smakro pakėlimas. Galvos atlošimas netaikomas įtariant kaklo stuburo traumą;

10.5.1.2. žandikaulio patraukimas. Taikomas įtariant kaklo stuburo traumą arba kai pirmasis metodas yra neefektyvus.

10.6. Jeigu žmogus kvėpuoja ir yra nesąmoningas, jį reikia paguldyti ant šono ir nuolat stebėti. Įtarus stuburo traumą, to daryti negalima. Būtina stebėti kvėpavimą ir laukti kol atvyks greitoji medicinos pagalba.

10.7. Jeigu žmogus nekvėpuoja, pradedamas dirbtinis kvėpavimas.

10.8. Labai svarbu kiek galima greičiau kviesti pagalbą. Jeigu yra vienas gaivintojas, jis turi spręsti atsižvelgdamas į esamą situaciją ir esamas ryšio priemones, stengiantis iškviesti greitąją medicinos pagalbą kaip įmanoma anksčiau ir greičiau.

10.8.1. Kai gaivintojas yra vienas, kviečiant pagalbą, gaivinimas gali būti sustabdytas ne ilgiau kaip 2 minutėms.

10.8.2. Esant daugiau nei vienam gaivintojui, vienas iš jų pradeda gaivinimą, kitas – kviečia pagalbą.

10.8.3. Jeigu žmogus nesąmoningas dėl: traumos, skendimo, apsinuodijimo, vaistų perdozavimo, gaivintojas pirmiausia turi pradėti gaivinimą (maždaug 1 minutę) ir tik po to kviesti pagalbą.

10.9. Įvertinama žmogaus kraujotaka:

10.9.1. stebima, ar yra judesiai, kvėpavimas, kosulys (netiesioginiai kraujotakos požymiai),

10.9.2. patikrinamas pulsas miego arterijos (a. carotis) projekcijoje,

10.9.3. šie veiksmai turi trukti ne ilgiau kaip 10 sekundžių.

10.10. Jeigu gaivintojas yra įsitikinęs, kad kraujo apytaka vyksta, bet žmogus nekvėpuoja:

10.10.1. tęsiamas dirbtinis kvėpavimas, kol žmogus pats pradeda kvėpuoti;

10.10.2. kas minutę tikrinama kraujotaka. Kiekvieną kartą tai neturi užtrukti ilgiau kaip 10 sekundžių;

10.10.3. jeigu žmogus pradeda pats kvėpuoti, bet lieka be sąmonės, jis paguldomas ant šono. Nuolat stebima jo būklė. Kvėpavimui išnykus, žmogus tuoj pat verčiamas ant nugaros ir pradedamas dirbtinis kvėpavimas.

10.11. Jeigu nėra kraujotakos požymių arba gaivintojas nėra tuo įsitikinęs, pradedamos krūtinės ląstos kompresijos.

10.12. Jei gaivintojas dėl kokių nors priežasčių negali atlikti dirbtinio kvėpavimo, turi daryti krūtinės kompresijas.

10.13. Esant skilvelių virpėjimui, skilvelių plazdėjimui ar skilvelinei tachikardijai (nėra pulso), atliekama defibriliacija.

10.14. Gaivinimas tęsiamas tol, kol:

10.14.1. atvyksta kvalifikuota pagalba;

10.14.2. atsistato kraujotaka ir kvėpavimas;

10.14.3. atsiranda biologinės mirties požymių;

10.14.4. gaivintojas išsenka;

10.14.5. iškyla tiesioginė grėsmė gaivintojo gyvybei.

11. Užspringusiojo gaivinimas.

11.1. Viršutinių kvėpavimo takų obstrukciją gali sukelti svetimkūnis. Dažniausiai tai atsitinka valgant. Svetimkūnis gali sukelti dalinę arba visišką kvėpavimo takų obstrukciją.

11.2. Esant dalinei kvėpavimo takų obstrukcijai, jei žmogus yra sąmoningas ir gali smarkiai kosėti, prašoma, kad jis pats kosėtų ir kvėpuotų. Gaivintojas neturi trukdyti pacientui pačiam pašalinti svetimkūnį iš kvėpavimo takų, tačiau lieka prie jo ir jį stebi. Jeigu tokiu būdu svetimkūnis nepašalinamas, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą.

11.3. Esant visiškai kvėpavimo takų obstrukcijai, žmogus negali kvėpuoti, kalbėti ar kosėti ir dažniausiai plaštaka laiko apglėbęs kaklą. Reikėtų paklausti, ar jis užspringo. Jei yra visiška kvėpavimo takų obstrukcija, žmogus greitai praras sąmonę. Jei nesuteiksime pagalbos tuoj pat, žmogus mirs.

11.4. Jeigu kvėpavimo takų obstrukcija dalinė, kosulys silpnas, kvėpavimas pasunkėjęs, cianozė, taikomos tos pačios priemonės, kaip ir esant visiškai kvėpavimo takų obstrukcijai.

11.5. Gaivinimo veiksmų seka pateikta 2 priede.

11.6. Jeigu užspringęs asmuo yra nesąmoningas, reikia atverti kvėpavimo takus, pražiodyti. Jeigu burnoje matomas svetimkūnis, jį pašalinti ir, jei reikia, pradėti kraujotakos ir kvėpavimo atstatymą.

 

III. SPECIALUSis GAIVINIMAS

 

12. Specialiojo gaivinimo metu atstatomi kvėpavimas ir kraujotaka, žmogaus būklė stabilizuojama įvairiais vaistais ir specialiaisiais instrumentais bei aparatais.

13. Širdies veikla sustoja dėl šių širdies ritmo sutrikimų: skilvelių virpėjimo (SV), skilvelių plazdėjimo (SP), skilvelinės tachikardijos (ST), kuri paprastai pereina į skilvelių virpėjimą, asistolijos ar elektromechaninės širdies veiklos disociacijos (EMD).

14. Sustojus širdies veiklai, siūloma imtis veiksmų, nurodytų 3 priede. Kiekvienas paskesnis veiksmas atliekamas tuo atveju, jei prieš tai atliktas nebuvo sėkmingas.

15. Kiti specialaus gaivinimo algoritmai pateikti 4–10 prieduose.

15.1. Skilvelių virpėjimo arba skilvelinės tachikardijos atveju – 4 priede.

15.2. Asistolijos – 5 priede.

15.3. Elektromechaninės disociacijos – 6 priede.

15.4. Bradikardijos – 7 priede.

15.5. Siaurų QRS kompleksų tachikardijos – 8 priede.

15.6. Plačių QRS kompleksų tachikardijos – 9 priede.

15.7. Kvėpavimo takų praeinamumo atstatymo ir kvėpavimo takų apsaugos – 10 priede.

16. Vaistus gaivinimo metu švirkščiame į veną, jei nepavyksta jos punktuoti – į trachėjos vamdelį.

17. Specialusis gaivinimas nutraukiamas, jeigu nėra gyvybės požymių ir spontaninė kraujotaka neatkuriama per 30 minučių nuo klinikinės mirties arba gaivinimo pradžios, neveikia hipotermija bei farmakologiniai preparatai (narkotikai, neuroleptikai, migdomieji, raminamieji, raumenų relaksantai).

______________

 

 

Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto 1 priedas                      

Įvertinti sąmonės būklę,Atverti kvėpavimo takus,Įvertinti kvėpavimą,Du efektyvūs įpūtimai,Pradinis suaugusiųjų gaivinimo algoritmas ,Įvertinti kraujotaką,Kraujotaka yra: tęsti įpūtimus 12 kartų per minutę ,Kraujotakos nėra: krūtinės kompresijos ir įpūtimai ,Patapšnoti ir paklausti,Atlošti galvą/ pakelti smakrą; patraukti apatinį žandikaulį * ,Stebėti, klausyti, pajusti (10 sekundžių) ,Jei kvėpuoja, guldyti ant šono ** ,Stebėti kraujotaką (10 sekundžių) ,Kraujotaką vertinti kas minutę ,100 kartų per minutę greičiu, santykiu 15 : 2 ,Kuo greičiau kviesti pagalbą ,* Įtariant kaklo stuburo traumą, taikomas tik žandikaulio pakėlimas ir patraukimas. ** Jei nėra įtariama stuburo trauma. ,Atlikti 5 pilvo paspaudimus (Heimlicho būdu) ,Užspringusio žmogaus gaivinimo algoritmas ,Įvertinti kvėpavimą,Atlikti 5 smūgius į nugarą,Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto 2 priedas  

 

 

 

 

 

 

 

 


Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto

4 priedas

 

 

Gaivinimo skilvelių virpėjimo ir skilvelių tachikardijos (SV/ST) atveju algoritmas

 

 

Pradiniai veiksmai
 


§  Įvertinti sąmonę

§  Kviesti greitąją medicinos pagalbą

§  Pasirūpinti defibriliatoriumi

§  Atverti kvėpavimo takus

§  Daryti dirbtinį kvėpavimą

§  Atlikti krūtinės kompresijas

§  Įvertinti SV/ST ir defibriliuoti 3 kartus, jei reikia (200 J, 200–300 J, 360 J arba atitinkamais bifaziniais impulsais)

 

Įvertinti ritmą po 3 impulsų

 
 

 


SV/ST tęsiasi  arba kartojasi

 
 

 


Tolesni veiksmai

 
 


§ Krūtinės kompresijos

§ 1 mg adrenalino į veną, kartoti kas 3–5 min., dozė gali būti didinama iki 3–5 mg

§ 40 VV vazopresino į veną,
1 dozė, skiriama 1 kartą

§ Tęsti defibriliaciją 1x360 J
arba 3x360 J impulsais (arba atitinkamais bifaziniais) kas 30–60 sek.

§ Spręsti dėl antiaritminių vaistų: amiodarono, lidokaino,
taip pat magnio ir natrio hidrokarbonato tirpalo skyrimo

§ Tęsti defibriliaciją

§ Kuo greičiau intubuoti arba naudoti kitą kvėpavimo takų kontrolės priemonę

§ Įsitikinti, kad trachėjos vamzdelis ar kita kvėpavimo takų kontrolės priemonė įkišta tinkamai

§ Saugiai pritvirtinti trachėjos vamzdelį arba kitą kvėpavimo takų kontrolės priemonę

§ Įsitikinti, kad oksigenacija ir ventiliacija yra efektyvios

§ Punktuoti veną

§ Vertinti ritmą

§ Skirti vaistų ritmo sutrikimui šalinti

§ Diagnozuoti priežastis, sukėlusias širdies veiklos ir kvėpavimo sustojimą, ir gydyti

 

 

Žmogaus gaivinimo standarto

5 priedas

 

 

Gaivinimas ištikus asistolijai

 

 

Pradiniai veiksmai
 


§  Įvertinti sąmonę

§  Kviesti greitąją medicinos pagalbą

§  Pasirūpinti defibriliatoriumi

§  Atverti kvėpavimo takus

§  Daryti dirbtinį kvėpavimą

§  Atlikti krūtinės kompresijas

§  Atidžiai įvertinti, ar nėra SV/ST, ir, jei reikia, defibriliuoti 3 kartus (200 J, 200–300 J, 360 J arba atitinkamais bifaziniais impulsais)

 

 

Tolesni veiksmai

 
 

 


§ Krūtinės kompresijos

§ 1 mg adrenalino į veną, kartoti kas 3–5 min., dozė gali būti didinama iki 3–5 mg

§ 1 mg atropino į veną kas
3–5 min. iki maksimalios
dozės 0,04 mg/kg

§ Išorinė elektrostimuliacija, jei yra veiklos požymių, pradėti nedelsiant

§ Kuo greičiau intubuoti arba taikyti kitą kvėpavimo takų kontrolės priemonę

§ Įsitikinti, ar trachėjos vamzdelis ar kita kvėpavimo takų kontrolės priemonė įkišta tinkamai

§ Saugiai pritvirtinti trachėjos vamzdelį arba kitą kvėpavimo takų kontrolės priemonę

§ Įsitikinti, ar oksigenacija ir ventiliacija yra efektyvios

§ Punktuoti veną

§ Vertinti ritmą

§ Skirti vaistus ritmo sutrikimui šalinti

§ Diagnozuoti priežastis, sukėlusias širdies veiklos ir kvėpavimo sustojimą, ir gydyti

 

 

Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto

6 priedas

 

 

 

Gaivinimas ištikus elektromechaninei disociacijai (EMD)

 

 

Pradiniai veiksmai
 


§ Įvertinti sąmonę

§ Kviesti greitąją medicinos pagalbą

§ Pasirūpinti defibriliatoriumi

§ Atverti kvėpavimo takus

§ Daryti dirbtinį kvėpavimą

§ Atlikti krūtinės kompresijas

§ Atidžiai įvertinti, ar nėra SV/ST, ir jei reikia defibriliuoti 3 kartus (200 J,
200–300 J, 360 J arba atitinkamais bifaziniais impulsais)

 

 

Tolesni veiksmai

 
 

 


§ Krūtinės kompresijos

 

 

§ 1 mg adrenalino į veną, kartoti kas 3–5 min., dozė gali būti didinama iki 3–5 mg

 

 

§ 1 mg atropino į veną kas
3–5 min. iki maksimalios dozės 0,04 mg/kg, jei širdies ritmas retas

§ Kuo greičiau intubuoti arba taikyti kitą kvėpavimo takų kontrolės priemonę

§ Įsitikinti, ar trachėjos vamzdelis ar kita kvėpavimo takų kontrolės priemonė įkišta tinkamai

§ Saugiai pritvirtinti trachėjos vamzdelį arba kitą kvėpavimo takų kontrolės priemonę

§ Įsitikinti, ar oksigenacija ir ventiliacija yra efektyvios

§ Punktuoti veną

§ Vertinti ritmą

§ Skirti vaistus, ritmo sutrikimui šalinti

§ Įvertinti kraujotaką

§ Diagnozuoti priežastis, sukėlusias širdies veiklos ir kvėpavimo sustojimą, ir gydyti

 

 

Gaivinimas ištikus bradikardijai,Įvertinti, ar yra gyvybei pavojingų požymių? • Sistolinis AKS < 90 mm Hg • Širdies susitraukimų dažnis < 40 k/min. • Skilvelinės aritmijos, kai jas reikia slopinti • Širdies nepakankamumas ,Atropinas 0,5 mg į/v,Ar priemonės efektyvios?,Laikinos priemonės • Atropinas 0,5 mg į/v, kartoti iki maksimalios 3 mg dozės • Išorinė elektrostimuliacija arba • Adrenalinas 2–10 mg/min. ,Ar yra asistolijos rizika? • Neseniai buvusi asistolija anamnezėje • Mobitzo II laipsnio AV blokada • Visiška AV blokada, platūs QRS kompleksai • Skilvelių pauzė > 3 sek. ,Gydytojų specialistų konsultacija Transveninė stimuliacija ,Stebėti,Taip,Taip,Nėra,Ne,Nėra,Yra,Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto 7 priedas ,Gaivinimas ištikus siaurų QRS kompleksų tachikardijai,(supraventrikulinei tachikardijai),Oksigenoterapija ir venos punkcija,N.vagus mėginiai (atsargiai, jei pastebimas toksinis digitalio poveikis, ūmi išemija ar girdima ūžesių a. carotis projekcijoje)  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


PAAIŠKINIMAI:

 

A.carotis – miego arterija;

A.Femoralis – šlaunies arterija;

AKS – arterinis kraujo spaudimas;

DPV – dirbtinė plaučių ventiliacija;

EKG – elektrokardiograma;

EMD – elektromechaninė širdies veiklos disociacija;

ET – į trachėją ar trachėjos intubacinį vamzdelį;

ETCO2 – anglies dioksido kiekis iškvėpimo pabaigoje;

IV/IO – į veną/ į kaulų čiulpus;

GMP – greitoji medicines pagalba;

KKP – kvėpavimo ir kraujotakos atstatymasir palaikymas;

KCL – kalio chlorides;

KKN – kvėpavimo ir kraujotakos nepankamumas;

Mg SO4 – magnio sulfatas;

SpO2 – kraujo oksigenacijos rodiklis, nustatomas neinvaziniu pulsiniu oksimetru;

SV/ST – skilvelių virpėjimas/skilvelinė tachikardija;

ŠSD – širdies susitraukimų dažnis;

SVG – specialusis vaiko gaivinimas;

SV – skilvelių virpėjimas;

SP – skilvelių plazdėjimas;

ST – skilvelinė tachikardija;

 

______________