LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL INFORMACIJOS APIE VANDENS TARŠĄ IŠ ŽEMĖS ŪKIO ŠALTINIŲ TEIKIMO EUROPOS KOMISIJAI TVARKOS PATVIRTINIMO

2003 m. rugsėjo 29 d. Nr. 475/3D-397

Vilnius

Vykdydami teisės derinimo priemonių 2003 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2003, Nr. 25-1019), 3.22.4-T34 priemonę bei atsižvelgdami į 1991 m. gruodžio 12 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių nuostatas,

1. Tvirtiname Informacijos apie vandens taršą iš žemės ūkio šaltinių teikimo Europos Komisijai tvarką (toliau – Tvarka) (pridedama).

2. Pavedame:

2.1. Aplinkos apsaugos agentūrai pagal šią Tvarką rengti ir teikti ataskaitas Europos Komisijai apie vandens taršą iš žemės ūkio šaltinių;

2.2. Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamentui teikti Aplinkos apsaugos agentūrai informaciją apie Europos Bendrijų Tarybos 1991 m. gruodžio 12 d. direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių nuostatų perkėlimą į nacionalinės teisės aktus;

2.3. Žemės ūkio ministerijai rinkti ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius po Tvarkoje numatyto ataskaitinio laikotarpio pabaigos teikti Aplinkos apsaugos agentūrai Tvarkos 5.1, 5.3.1–5.3.5 punktuose nurodytą informaciją.

2.4. Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos rengti ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius po Tvarkoje numatyto ataskaitinio laikotarpio pabaigos teikti Aplinkos apsaugos agentūrai:

2.4.1. Tvarkos 5.2 punkte nurodytą žemėlapį su jame pažymėtais požeminiais vandens telkiniais, kuriuose nitratų koncentracija yra arba gali būti didesnė kaip 50 mg/l, jeigu nebūtų įgyvendinama Valstybinė vandenų taršos mažinimo programa;

2.4.2. Tvarkos 5.3.7 punkte nurodytos monitoringo programos rezultatų apibendrinimą, kiek tai susieta su požeminiu vandeniu;

2.4.3. Tvarkos 5.3.8 punkte nurodytą prognozę, kada yra tikėtina, kad požeminiai vandens telkiniai, kuriuose nitratų koncentracija yra arba gali būti didesnė kaip 50 mg/l, jeigu nebūtų įgyvendinama Valstybinė vandenų taršos mažinimo programa, pradės reaguoti į Valstybinės vandenų taršos mažinimo programos priemones, ir kokia yra tokių prognozių pasitvirtinimo tikimybė.

2.5. Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centrui rengti ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius po Tvarkoje numatyto ataskaitinio laikotarpio pabaigos teikti Aplinkos apsaugos agentūrai:

2.5.1. Tvarkos 5.2 punkte nurodytą žemėlapį su jame nurodyta Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrančių bei teritorinių vandenų kokybe (nitratų koncentracija vandenyje bei vandens telkinių eutrofikacija) ir pažymėtais vandenimis, kurie yra eutrofiniai ar gali tapti eutrofiniais artimoje ateityje, jei nebūtų įgyvendinama Valstybinė vandenų taršos mažinimo programa;

2.5.2. Tvarkos 5.3.7 punkte nurodytos monitoringo programos rezultatų apibendrinimą, kiek tai susieta su Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrančių bei teritoriniais vandenimis;

2.5.3. Tvarkos 5.3.8 punkte nurodytą prognozę, kada yra tikėtina, kad Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrančių ir teritoriniai vandenys, kurie yra arba gali būti, jeigu nebūtų įgyvendinama Valstybinė vandenų taršos mažinimo programa, paveikti taršos nitratais, pradės reaguoti į vandenų taršos mažinimo programos priemones, ir kokia yra tokių prognozių pasitvirtinimo tikimybė.

2.6. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams teikti Aplinkos apsaugos agentūrai ataskaitoms reikalingus duomenis pagal pareikalavimą;

3. Nustatome:

3.1. kad pirma ataskaita Europos Komisijai už 2004–2007 metus turi būti pateikta iki 2008 m. birželio 30 d. Už kitus ketverių metų ataskaitinius laikotarpius (2008–2011 m. ir t. t.) ataskaitos bus teikiamos ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius po ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

3.2. kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

4. Pavedame Aplinkos ministerijos sekretoriui Aleksandrui Spruogiui ir Žemės ūkio ministerijos sekretoriui Vytautui Grušauskui įsakymo vykdymo kontrolę.

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2003 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. 475/3D-397

INFORMACIJOS APIE VANDENS TARŠĄ IŠ ŽEMĖS ŪKIO ŠALTINIŲ TEIKIMO EUROPOS KOMISIJAI TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Informacijos apie vandens taršą iš žemės ūkio šaltinių teikimo Europos Komisijai tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja ataskaitų apie 1991 m. gruodžio 12 d. Europos Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių rengimo ir pateikimo Europos Komisijai procedūrą.

2. Tvarkoje apibrėžiamas ataskaitų turinys. Ataskaitų forma nustatoma vadovaujantis ataskaitos rengimo metu galiojančiomis Europos Komisijos rekomendacijomis. Šiuo metu (ataskaitiniam 2000–2003 metų laikotarpiui) galioja Europos Komisijos ir Generalinio Direktorato 2000 m. balandžio mėn. parengta metodika „Rekomendacijos ataskaitoms. Nitratų direktyva. Vandens aplinkos būklė bei tendencijos ir žemės ūkio praktika“ (‘Nitrates’ Directive (91/676/EEC) Status and Trends of Aquatic Environment and Agricultural Practice – Development of Guideline for Member States).

3. Tvarka taikoma Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos struktūriniams padaliniams ir šių ministerijų reguliavimo srities įstaigoms.

4. Tvarkoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Valstybinėje vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1076 (Žin., 2003, Nr. 83-3792) bei Vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 452/607 (Žin., 2002, Nr. 1-14).

II. ATASKAITŲ TURINYS IR ATASKAITINIAI TERMINAI

5. Ataskaitoje Europos Komisijai privalo būti:

5.1. trumpa Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų (toliau – PŪTP) parengimo, propagavimo ir įgyvendinimo apžvalga;

5.2. žemėlapis (-iai) su duomenų apie vandens kokybę (paviršinio gėlojo ir jūros vandens – nitratų koncentracija vandenyje bei vandens telkinių eutrofikacija, o požeminio vandens – nitratų koncentracija vandenyje) pavaizdavimu. Žemėlapyje (-iuose) taip pat turi būti nurodyti:

5.2.1. paviršiniai gėlo vandens telkiniai, ypač tie, kuriuos numatoma naudoti geriamam vandeniui išgauti arba požeminio vandens ištekliams papildyti, ir kuriuose nitratų koncentracija yra arba gali būti didesnė negu Lietuvos higienos normoje HN24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606), jeigu nebūtų įgyvendinama Valstybinė vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programa;

5.2.2. požeminiai vandens telkiniai, kuriuose nitratų koncentracija yra arba gali būti didesnė kaip 50 mg/l, jeigu nebūtų įgyvendinama Valstybinė vandenų taršos mažinimo programa;

5.2.3. natūralūs gėlo vandens ežerai, kiti gėlo vandens telkiniai, estuarijos, priekrančių ar jūros vandenys, kurie yra eutrofiniai ar gali tapti eutrofiniais artimoje ateityje, jei nebūtų įgyvendinama Valstybinė vandenų taršos mažinimo programa.

5.3. Valstybinėje vandenų taršos mažinimo programoje nustatytų priemonių apibendrinimas, detaliau išdėstant informaciją apie:

5.3.1. laikotarpius, kada draudžiama tręšti dirvą tam tikrų rūšių trąšomis;

5.3.2. gyvulių mėšlo saugojimo talpų dydžius ir įrengimą;

5.3.3. PŪTP atitinkančius trąšų panaudojimo apribojimus, atsižvelgiant į tam tikrų vietovių ypatybes, o ypač į:

5.3.3.1. dirvožemio tipą ir žemės paviršiaus nuolydį;

5.3.3.2. klimatines sąlygas, kritulių kiekį ir dirbtinį dirvožemio drėkinimą;

5.3.3.3. žemės panaudojimo būdus bei žemdirbystės metodus, įskaitant ir sėjomainos sistemas, remiantis pusiausvyra tarp numatomo augalams reikalingo azoto kiekio ir azoto kiekio, kurį augalai gauna iš dirvos bei panaudotų trąšų;

5.3.4. kitas, 5.3.3 punkte nenurodytas, bet į PŪTP įtrauktas, priemones;

5.3.5. priemones, užtikrinančias, kad kiekvienoje fermoje ar gyvulininkystės ūkyje gyvulių mėšlo kiekis, įterptas į dirvą, ir gyvulių mėšlas, patenkantis į dirvą, ganant gyvulius, kiekvienais metais neviršytų aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyto mėšlo kiekio hektarui;

5.3.6. papildomas vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių priemones ar veiksmus, kurių imtasi, kai nepakanka nustatytų priemonių, vykdant Valstybinę vandenų taršos mažinimo programą;

5.3.7. Valstybinės vandenų taršos mažinimo programos veiksmingumui vertinti skirtos monitoringo programos (-ų) rezultatų apibendrinimą, žemėlapyje pateikiant monitoringo stočių, skirtų stebėti nitratų kiekį paviršiniuose bei požeminiuose vandens telkiniuose, išdėstymą ir matavimų rezultatus;

5.3.8. prognozes, kada yra tikėtina, kad 5.2 punkte nurodytų vandens telkinių (t. y. vandens telkiniai, kurie yra arba gali būti, jeigu nebūtų įgyvendinama Valstybinė vandenų taršos mažinimo programa, paveikti tarša nitratais) būklei turės įtakos Valstybinės vandenų taršos mažinimo programos priemonių taikymas, ir kokia yra tokių prognozių pasitvirtinimo tikimybė.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

6. Už duomenų tikslumą atsako institucijos, pateikusios duomenis.

______________