LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL NAFTOS PERDIRBIMO ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2008 m. sausio 28 d. Nr. 4-27
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 4-27
NAFTOS PERDIRBIMO ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS
I. TAIKYMO SRITIS
1. Naftos perdirbimo įrenginių eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja esamų ir naujų naftos perdirbimo įrenginių technologinį valdymą, techninę priežiūrą, remontą, matavimus, bandymus, paleidimo ir derinimo darbus.
2. Taisyklės taikomos įmonėms, kurios užsiima energijos išteklių perdirbimu, gamyba, laikymu, transportavimu, perdavimu, skirstymu, tiekimu, prekyba, energetikos įrenginių eksploatavimu (toliau – Įmonė).
3. Naftos perdirbimo įmonėse esantys naftotiekių, produktotiekių vamzdynai, naftos ir naftos produktų terminalai bei saugyklos eksploatuojami vadovaujantis Taisyklėmis ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
II. SĄVOKOS IR SUTRUMPINIMAI
5. Taisyklėse vartojamos sąvokos ir sutrumpinimai:
AVS – automatizuotos valdymo sistemos.
Gamybinė teritorija – ištisine tvora aptvertas žemės plotas objekto teritorijoje, kuriame yra naftos perdirbimo įrenginių ir (ar) atskirų statinių, priklausančių objektui.
Įgaliota naftos perdirbimo įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga (toliau – Įgaliotoji įstaiga) – viešoji įstaiga, kuriai valstybės institucija suteikė įgaliojimus tikrinti naftos perdirbimo įrenginių techninę būklę.
Kvalifikuota įmonė (tarnyba) (toliau – kvalifikuota tarnyba) – naftos perdirbimo įrenginius eksploatuojantis juridinis asmuo, turintis kvalifikuotų ir atestuotų atlikti naftos perdirbimo įrenginių eksploatavimą darbuotojų, aprūpintų technine ir technologine įranga, įrankiais, prietaisais, transporto ir kitomis priemonėmis, norminiais, metodiniais, techniniais dokumentais.
Kvalifikuotas darbuotojas – kvalifikuotoje tarnyboje dirbantis asmuo, turintis tinkamą profesinį pasirengimą (kvalifikaciją) eksploatuoti naftos perdirbimo įrenginius bei atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, naftos perdirbimo įrenginių eksploatavimo ir kitais klausimais.
Matavimo prietaiso metrologinių charakteristikų tikrinimas – matavimo prietaisų įvertinimas, atliekant vienkartinius matavimus ir tikrinant jo metrologinių charakteristikų atitiktį normoms ir reikalavimams, nustatytiems konkretaus tipo matavimo prietaisams.
Naftos perdirbimo įrenginys (toliau – naftos perdirbimo įrenginys, įrenginys) – aparatai, mašinos, agregatai, stacionarūs ar judrūs prietaisai, jų valdymo sudėtinės dalys, detektavimo ar įspėjimo sistemos, kurie naudojami apdorojant, gaminant, perdirbant, transportuojant naftą ir naftos produktus.
Naftos perdirbimo įrenginio techniniai dokumentai (toliau – techniniai dokumentai) – naftos perdirbimo įrenginio atitikties deklaracija, sertifikatas, pasas, brėžiniai, priežiūros dokumentai (įrenginio montavimo ir bandymo prieš pradedant ją naudoti, priežiūros, remonto, demontavimo taisyklės, instrukcijos) ir kiti kartu su įrenginiu gamintojo pateikiami dokumentai, kuriuose nurodoma įrenginio paskirtis, konstrukcija, parametrai, privalomi saugos reikalavimai bei naudojimo tvarka.
Naujas naftos perdirbimo įrenginys – įsigaliojus šioms Taisyklėms sumontuoti naftos perdirbimo įrenginiai.
Priešavarinės apsaugos sistema (PAS) – tai kontrolinių matavimo ir automatikos prietaisų, mechanizmų ir ryšių tarp jų visuma, skirta naftos perdirbimo įrenginio apsaugai.
Rekonstravimo darbai – naftos apdorojimo, gamybos, perdirbimo, transportavimo įmonėse ir naftos terminaluose atliekami naftos perdirbimo įrenginio rekonstravimo darbai, kurių tikslas yra iš esmės pertvarkyti naftos perdirbimo įrenginį, kad jis būtų pritaikytas naujai paskirčiai arba naujai funkcijai atlikti.
Remontas – įmonėse atliekami naftos perdirbimo įrenginio remonto darbai, kurių tikslas yra iš dalies atkurti naftos perdirbimo įrenginio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl įrenginio naudojimo, arba siekiant jas pagerinti.
Slėginis įrenginys – slėginis indas, vamzdynas, pagalbinis saugos ir slėginis įtaisas. Slėginiams įrenginiams taip pat priskiriamos jo sudedamosios dalys, tvirtinamos prie slėginių įrenginių, t. y. jungės, atvamzdžiai, movos, atramos, montavimo ąsos ir t.t.
Technologinis įrenginys – tai pastate ar atviroje teritorijoje ant statybinių laikančiųjų konstrukcijų ir pamatų pastatytų, sumontuotų ir sujungtų naftos perdirbimo įrenginių, mechanizmų, mašinų, įtaisų, aparatų, prietaisų, indų, atskirtų ar sujungtų vamzdynais, visuma.
Technologinis reglamentas – pagrindinis techninis dokumentas, nustatantis konkretaus technologinio proceso arba atskirų jo stadijų (operacijų) vykdymo technologiją, taisykles ir tvarką bei naftos perdirbimo technologinio proceso saugaus vykdymo sąlygas.
Technologinis valdymas – techninių ir organizacinių priemonių visuma, garantuojanti patikimą, efektyvų ir saugų naftos perdirbimo įrenginio paleidimą (įjungimą), stabdymą (išjungimą), sutrikimų ir avarijų lokalizavimą, nustatytojo darbo režimo palaikymą ir atkūrimą.
III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
7. Naftos perdirbimo įrenginiai turi būti įrengiami ir eksploatuojami naftos perdirbimo įrenginio gamintojo nustatytomis sąlygomis ir vadovaujantis jų techniniais dokumentais, Taisyklių priedo 1, 4, 8 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais naftos perdirbimo įrenginių įrengimą ir eksploatavimą.
8. Visi naftos perdirbimo įrenginiai privalo turėti įmonės vadovo patvirtintas instrukcijas, nustatančias saugaus įrenginių eksploatavimo užtikrinimo reikalavimus.
9. Už laiku atliekamą, patikimą, efektyvų ir saugų naftos perdirbimo įrenginio eksploatavimą atsako juridinio asmens vadovas (ar jo įgaliotas administracijos darbuotojas) ar fizinis asmuo, kuriam naftos perdirbimo įrenginys priklauso nuosavybės teise, arba kuris įrenginį valdo, naudoja ar juo disponuoja turto patikėjimo arba nuomos teise (toliau – Savininkas), jei nėra sudaryta įrenginio eksploatavimo sutartis, kuri nustato kitaip.
10. Naftos perdirbimo įrenginius eksploatuojančiose įmonėse įmonės vadovo įsakymu turi būti paskirtas kvalifikuotas darbuotojas (kvalifikuota tarnyba), atsakingas už naftos perdirbimo įrenginių eksploatavimą įmonėje, eksploatuojančioje naftos perdirbimo įrenginius.
11. Savininkas ar jo įgaliotas asmuo privalo tinkamai ir kvalifikuotai eksploatuoti naftos perdirbimo įrenginį per visą jo naudojimo laiką bei palaikyti tinkamą jo techninę būklę ir užtikrinti jo saugą. Jeigu savininkas neturi reikiamos kvalifikacijos darbuotojų naftos perdirbimo įrenginio techninei priežiūrai ar remontui atlikti, jis turi samdyti kvalifikuotą tarnybą ar kvalifikuotą darbuotoją.
13. Kvalifikuotos tarnybos turi būti apsirūpinusios techniniais ir technologiniais įrenginiais, įrankiais, prietaisais, transporto ir kitomis priemonėmis, norminiais, metodiniais, technologiniais dokumentais, asmeninėmis darbuotojų apsaugos ir kitomis priemonėmis, reikalingomis patikimam, efektyviam ir saugiam naftos perdirbimo įrenginių eksploatavimui užtikrinti.
14. Kvalifikuotos tarnybos, pagal sutartis eksploatuojančios kitų įmonių ar fizinių asmenų naftos perdirbimo įrenginius, privalo turėti šiai veiklai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – VEI) išduotą atestatą.
15. Naftos perdirbimo įrenginiams eksploatuoti kvalifikuotos tarnybos ir (ar) kvalifikuoti darbuotojai (pagal atliekamo darbo pobūdį) privalo parengti technologinius reglamentus, darbų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijas (toliau – eksploatavimo instrukcijos). Prie technologinių reglamentų turi būti sudarytos naftos perdirbimo įrenginių eksploatavimo technologinės schemos, kuriose turi būti sunumeruoti naftos perdirbimo įrenginių saugos, kontrolės įtaisai ir kt. Naftos perdirbimo įrenginių numeracija turi atitikti technologinėse schemose nurodytą numeraciją. Technologiniai reglamentai ir eksploatavimo instrukcijos rengiami vadovaujantis naftos perdirbimo įrenginių gamintojų techniniais dokumentais ir kitais norminiais teisės aktais ir tvirtinami savininko arba jo įgalioto asmens.
16. Technologiniai reglamentai, eksploatavimo instrukcijos turi būti peržiūrimi ir keičiami išanalizavus įvykusias avarijas, įsigaliojus naujiems arba pakeitus, papildžius galiojančius norminius teisės aktus, į kurių reikalavimus turi būti atsižvelgiama technologiniame reglamente ir eksploatavimo instrukcijoje, taip pat keičiant (modernizuojant) naftos perdirbimo įrenginių eksploatavimo technologinį procesą, darbo sąlygas, pradedant naudoti naujus naftos perdirbimo įrenginių aparatus, naujas darbo bei darbų saugos priemones ir pan. ir patvirtinami savininko ar jo įgalioto asmens.
17. Savininkas ar jo įgaliotas asmuo privalo užtikrinti, kad Taisyklėse nustatytas naftos perdirbimo įrenginių techninės būklės patikrinimas ir remontas įmonėje būtų atliekamas laiku. Didinti naftos perdirbimo įrenginių tarpremontinį ciklą galima tik naftos perdirbimo įrenginį modernizavus arba sugriežtinus jo bandymų bei patikrinimų atlikimo sistemą, tai nustačius technologiniuose reglamentuose ir eksploatavimo instrukcijose.
18. Potencialiai sprogioje aplinkoje skirta naudoti elektrotechninė įranga privalo turėti atitikties sertifikatą, išduotą jį patvirtinusios įstaigos, pagal Taisyklių priedo 66 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
19. Savininkas ar jo įgaliotas asmuo privalo imtis visų būtinų priemonių pagal Taisyklių priedo 13, 46, 47 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus, užkertančių kelią naftos perdirbimo įrenginių avarijoms ir mažinančių neigiamą poveikį žmonėms ir aplinkai.
20. Įvykus naftos perdirbimo įrenginio avarijai, savininkas ar jo įgaliotas asmuo privalo imtis veiksmų lokalizuoti bei likviduoti avariją pagal Taisyklių priedo 13, 14, 15 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus.
IV. NAFTOS PERDIRBIMO ĮRENGINIUS EKSPLOATUOJANČIŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJA
22. Eksploatuoti naftos perdirbimo įrenginius gali ne jaunesni kaip 18 metų asmenys, turintys reikiamą kvalifikaciją ir tinkamai pasirengę.
23. Naftos perdirbimo įrenginius eksploatuojantys darbuotojai (toliau – darbuotojai) turi būti atestuoti pagal Taisyklių priedo 1, 3, 22, 6 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus.
24. Savininkas ar jo įgaliotas asmuo apie priimamo dirbti darbuotojo kompetenciją sprendžia pagal jo pateiktus išsilavinimo ir kvalifikacijos dokumentus, taip pat duomenis apie anksčiau dirbtą darbą.
25. Savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę papildomai tikrinti būsimojo darbuotojo žinias ir praktinius įgūdžius, kurių reikės atliekant naftos perdirbimo įrenginių eksploatavimo darbą, numatomą pagal darbo sutartį. Tam turi būti parengti ir savininko ar jo įgalioto asmens patvirtinti:
25.1. inžinerinės kategorijos darbuotojų specialiųjų technologijos žinių tikrinimo tvarkos aprašas (dėl leidimo savarankiškai dirbti technologinių padalinių vadovais, inžinieriais ar kitose kvalifikuotose tarnybose, kur priimami sprendimai, susiję su naftos perdirbimo įrenginių eksploatavimu);
25.2. naftos perdirbimo įrenginius eksploatuojančių darbuotojų profesijos mokymo darbo vietoje ir kvalifikacijos žinių tikrinimo tvarkos, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, aprašas;
25.3. darbuotojų instruktavimo, mokymo ir atestavimo saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašas pagal Taisyklių priedo 3, 22, 23 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus;
26. Už saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymą ir užtikrinimą atsako savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Jis turi būti atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pagal Taisyklių priedo 28 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. Savininko ar jo įgalioto asmens kompetencija darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais patvirtinama Taisyklių priedo 23 punkte nurodyto teisės akto nustatytos formos pažymėjimu, galiojančiu 5 metus nuo išdavimo datos.
27. Darbuotojai, skiriami eksploatuoti naftos perdirbimo įrenginius, turi pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą apie tinkamumą šiam darbui. Jų sveikata turi būti tikrinama periodiškai, vadovaujantis Taisyklių priedo 3, 29 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais.
28. Savininkas ar jo įgaliotas asmuo yra atsakingas už privalomojo sveikatos mokymo organizavimą pagal Taisyklių priedo 26, 27 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus.
29. Visi įmonės darbuotojai, eksploatuojantys naftos perdirbimo įrenginius, neatsižvelgiant į darbo stažą ir kvalifikaciją, turi išklausyti įvadinį instruktavimą darbo vietoje apie darbuotojų saugą ir sveikatą bei priešgaisrinę saugą pagal Taisyklių priedo 23, 26, 30 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus. Atlikus darbuotojų instruktavimą apie tai pažymima darbuotojų instruktavimų registracijos žurnale.
30. Darbuotojai, kurie neinstruktuojami darbo vietoje, įvadinio instruktavimo metu papildomai supažindinami su saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos darbe reikalavimais atliekant darbus, nustatytus jų pareiginiuose nuostatuose. Darbuotojų, kurie neinstruktuojami darbo vietoje, sąrašą tvirtina savininkas ar jo įgaliotas asmuo.
31. Savininkas ar jo įgaliotas asmuo tvirtina toliau nurodytas darbuotojų, kurie turi būti atestuoti eksploatuoti naftos perdirbimo įrenginius, pareigybes (profesijas):
31.3. naftos perdirbimo padalinių vadovų, taip pat kitų kvalifikuotų tarnybų, kuriose priimami su naftos perdirbimo įrenginių eksploatavimu susiję sprendimai, darbuotojų;
32. Nustatomi šie darbuotojų atestavimo periodai:
32.1. vieną kartą per penkerius metus darbuotojams, nurodytiems Taisyklių 31.1, 31.2, 31, 3, 31.5, 31.6, 31.7 punktuose;
33. Dažniau, nei nurodyta Taisyklių 32 punkte, papildomas atestavimas darbuotojui skiriamas:
33.1. savininko ar jo įgalioto asmens sprendimu, jeigu darbuotojas pažeidė norminių teisės aktų, reglamentuojančių naftos perdirbimo įrenginių eksploatavimą, reikalavimus, ir dėl to įvyko ar galėjo įvykti avarija, sutrikimas, gaisras arba buvo iškilusi grėsmė aplinkai, turtui, žmonių sveikatai ar gyvybei;
33.2. įsigaliojus naujam naftos perdirbimo veiklą reglamentuojančiam teisės aktui, jeigu tame teisės akte nenustatyta kitaip;
34. Visi darbuotojai, atliekantys naftos perdirbimo įrenginių avarinius remonto darbus, privalo žinoti avarijų likvidavimo planą ir ne rečiau kaip kartą per metus dalyvauti galimų avarijų likvidavimo praktiniuose mokymuose. Praktinių mokymų metu išbandomos priemonės, neleidžiančios susidaryti arba plėtotis avarinei situacijai, nustatomas avarijų likvidavimo planuose numatytų priemonių veiksmingumas. Apie praktinius mokymus, kuriuose dalyvavo darbuotojai, turi būti įrašoma darbuotojų praktinių mokymų registravimo žurnale.
V. TERITORIJA, STATINIAI IR PASTATAI
35. Įmonės teritorija, statiniai ir pastatai turi atitikti projektinės dokumentacijos reikalavimus, galiojančias statybos normas ir Taisyklių priedo 4, 31–40 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus, kitus norminius teisės aktus ir turi būti pripažinti tinkamais naudoti. Naftos perdirbimo įrenginių eksploatavimo metu visi daromi įrenginių pakeitimai (įtraukti į metinius remonto ir rekonstravimo darbų planus) turi būti derinami pagal Taisyklių 31, 32 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus.
36. Įmonė privalo turėti eksploatuojamų inžinerinių komunikacijų planus (topografines nuotraukas) su tiksliais nužymėjimais ir reperiais, sudarytus pagal Taisyklių priedo 41 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
37. Pašaliniams asmenims į įmonės teritoriją įeiti ir būti darbo vietose leidžiama tik savininko ar jo įgalioto asmens leidimu.
38. Įmonės teritorijos apsauga organizuojama pagal Taisyklių priedo 6 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
39. Prie įėjimo (įvažiavimo) į įmonės teritoriją turi būti įrengti saugos ženklai bei užrašai pagal Taisyklių priedo 42, 43 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus.
40. Įmonės teritorijoje transporto priemonių judėjimo greitis ribojamas, įrengiant atitinkamus kelio ženklus prie įvažiavimo į teritoriją vartų.
41. Įmonės gamybinių pastatų (patalpų) įėjimo durų išorinėje pusėje turi būti pakabintas ženklas (informacinė lentelė) su užrašu „Pašaliniams įeiti draudžiama!“, taip pat užrašai, nurodantys pastatų ir patalpų kategoriją ir klasifikavimą pagal pavojingumą sprogimo bei gaisro atžvilgiu, nustatytą pagal Taisyklių priedo 30, 44 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus.
42. Vietas, kuriose gali susidaryti sprogioji aplinka, kuri keltų pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, būtina pažymėti įspėjamaisiais ženklais. Saugos ir sveikatos ženklų, naudojamų darbovietėse, spalvos ir šių ženklų įrengimas turi atitikti Taisyklių priedo 42, 43 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus. Savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi užtikrinti, kad vietose, kuriose gali susidaryti sprogioji aplinka, būtų laikomasi Taisyklių priedo 44 punkte nurodyto teisės akto reikalavimų, skirtų darbuotojų, kuriems dėl potencialiai sprogios aplinkos gresia pavojus, saugai ir sveikatos apsaugai užtikrinti bei gerinti.
43. Pirmaisiais naftos perdirbimo įrenginių eksploatavimo metais būtina įvertinti statinių, kuriuose yra naftos perdirbimo įrenginiai, ir jų konstrukcijų deformacijas, atkreipti dėmesį į statinių pamatų nusėdimą.
VI. TECHNOLOGINIS VALDYMAS
45. Technologinis valdymas turi būti atliekamas naftos perdirbimo įrenginio gamintojo nustatytomis sąlygomis ir vadovaujantis naftos perdirbimo įrenginių techniniais dokumentais bei šių Taisyklių priedo 16 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka.
46. Naftos perdirbimo įrenginiai paleidžiami (įjungiami) pagal technologinį reglamentą ir eksploatavimo instrukciją. Už saugų naftos perdirbimo įrenginių paleidimo darbų organizavimą ir nustatyto veikimo režimo palaikymą, stabdymą (išjungimą), sutrikimų bei avarijų lokalizavimą ir normalaus veikimo režimo atkūrimą savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi paskirti atsakingą kvalifikuotą tarnybą arba kvalifikuotą darbuotoją.
47. Esant naftos perdirbimo įrenginių avariniam sustojimui (išsijungimui), draudžiama juos įjungti neišsiaiškinus ir nepašalinus priežasčių, sukėlusių avarinį sustojimą (išsijungimą). Pašalinus naftos perdirbimo įrenginių avarinio sustojimo (išsijungimo) priežastis, įrenginiai gali būti įjungti tik su juos eksploatuojančios kvalifikuotos tarnybos arba kvalifikuoto darbuotojo leidimu.
48. Naftos perdirbimo įrenginius paleisti (įjungti) draudžiama, kai:
48.1. netvarkingi naftos perdirbimo įrenginiai ir (ar) tinkamai neužbaigta jų techninė priežiūra, rekonstravimo ar remonto darbai;
48.2. išjungti ir (ar) neveikia kontroliniai matavimo prietaisai, kompleksiškai nepatikrintos ir nepriimtos pagal aktą PAS, AVS;
49. Naftos perdirbimo įrenginiai, darbo priemonės ir kai kurie jungiamieji įtaisai potencialiai sprogioje aplinkoje turi būti pradėti naudoti tik tada, kai gamintojo pateiktuose jų naudojimo dokumentuose yra nurodyta, kad juos galima saugiai naudoti sprogioje aplinkoje. Galima naudoti sprogiai aplinkai neskirtas darbo priemones ir jungiamuosius įtaisus, jei imamasi savininko ar jo įgalioto asmens patvirtintų papildomų techninių organizacinių priemonių išvengti sprogimo (naftos perdirbimo įrenginių išjungimas, ugnies darbų įforminimas ir pan.).
VII. NAFTOS PERDIRBIMO ĮRENGINIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
50. Saugiam naftos perdirbimo įrenginių eksploatavimui privalo būti parengtos ir savininko ar jo įgalioto asmens patvirtintos galimų avarijų pavojaus ir rizikos analizės studijos, avarijų likvidavimo instrukcijos, metodikos, darbuotojų mokymo planai avarinėms situacijoms imituoti ir darbuotojų mokymui organizuoti. Naftos perdirbimo įrenginių techninės priežiūros darbai atliekami pagal savininko arba jo įgalioto asmens patvirtintą grafiką.
51. Naftos perdirbimo įrenginiuose esantys slėginiai įrenginiai eksploatuojami ir grupuojami į klases ir kategorijas atsižvelgiant į Taisyklių priedo 19, 20 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus.
52. Naftos perdirbimo įrenginiuose esantys slėginiai įrenginiai įregistruojami pagal Taisyklių priedo 12, 17 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus.
54. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre neregistruojamos naftos perdirbimo įrenginiuose esančios įrangos apskaitą tvarko savininkas ar jo įgaliotas asmuo.
55. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre registruojamų naftos perdirbimo įrenginių techninę būklę tikrina Įgaliotosios įstaigos pagal Taisyklių priedo 5 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. Naftos perdirbimo įrenginių techninės būklės tikrinimo tikslas – nustatyti, ar potencialiai pavojingas naftos perdirbimo įrenginys gali iki kito patikrinimo patikimai veikti esamomis jo naudojimo sąlygomis, atsižvelgiant į jo korozinio bei mechaninio dėvėjimosi laipsnį, darbo valandų (ciklų) skaičių, ir nustatyti kito patikrinimo datą.
56. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre registruojamų naftos perdirbimo įrenginių techninė būklė tikrinama ir vertinama pagal Įgaliotosios įstaigos parengtą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į Taisyklių priedo 9, 10, 19, 20 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus bei gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatytą tvarką, terminus ir apimtį. Įgaliotoji įstaiga įstatymų nustatyta tvarka atsako už jai pavestą naftos perdirbimo įrenginių techninės būklės vertinimą ir suteiktų įgaliojimų vykdymą, Įgaliotosios įstaigos ekspertų veiksmus ir sprendimus.
57. Neregistruojamų potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre naftos perdirbimo įrenginių techninė būklė tikrinama pagal savininko ar jo įgalioto asmens nustatytą tvarką, atsižvelgiant į Taisyklių priedo 9, 19, 20 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus bei naftos perdirbimo įrenginių gamintojo pateiktas rekomendacijas.
58. Rotoriniai agregatai (siurbliai, kompresoriai) turi būti prižiūrimi laikantis jų eksploatavimo instrukcijos, sudarytos pagal rotorinių agregatų gamintojų ir Taisyklių priedo 10 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. Judančios ir besisukančios rotorinių agregatų dalys turi būti patikimai apsaugotos pagal Taisyklių priedo 10 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. Rotorinių agregatų priežiūrai tikslinga taikyti periodinės ir (arba) nuolatinės stebėsenos sistemas pagal Taisyklių priedo 49 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
59. Katalizinio riformingo ir hidrovalymo procesuose eksploatuojami įrenginiai (aparatai, vamzdynai) turi būti papildomai tikrinami dėl cheminės (vandenilines) korozijos poveikio.
60. Papildomo naftos perdirbimo įrenginių tikrinimo mastas ir metodai nustatomi pagal įrenginių gamintojų nurodymus ir (ar) atliekami vadovaujantis Taisyklėmis ir kvalifikuotos tarnybos arba kvalifikuoto darbuotojo reikalavimais.
61. Atlikto papildomo naftos perdirbimo įrenginių patikrinimo rezultatai įforminami atitinkamais dokumentais, prie kurių pridedami atlikto papildomo patikrinimo protokolai su išvadomis. Šie dokumentai turi būti saugomi visą naftos perdirbimo įrenginių naudojimo trukmę.
62. Nustačius naftos perdirbimo įrenginiuose eksploatuojamos įrangos defektų, jos techniniuose dokumentuose nurodytų darbo režimų (temperatūros, slėgio) pažeidimų, gavus informacijos apie kitų savininkų panašaus tipo įrangos defektus, savininkas ar jo įgaliotas asmuo kartu su Įgaliotąja įstaiga sprendžia tolesnio naftos perdirbimo įrenginių naudojimo galimybes ir sąlygas.
VIII. KONTROLĖS IR MATAVIMO PRIETAISAI, DUOMENŲ PERDAVIMO TELEMECHANIKOS BEI SIGNALIZACIJOS SISTEMOS
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
63. Kontrolės ir matavimo prietaisai bei duomenų perdavimo telemechanikos ir signalizacijos sistemos (toliau – automatikos priemonės) ir PAS turi būti eksploatuojami pagal Taisyklių priedo 7, 50 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus, gamintojų techninės priežiūros ir eksploatavimo instrukcijų, savininko ar jo įgalioto asmens patvirtintų instrukcijų bei šių Taisyklių reikalavimus.
64. Kontrolės ir matavimo prietaisų, automatikos priemonių ir PAS priežiūra turi būti atliekama pagal gamintojų rekomendacijas bei savininko ar jo įgalioto asmens patvirtintas instrukcijas.
65. Teisinei metrologijai priklausančių matavimo prietaisų patikra atliekama vadovaujantis Taisyklių priedo 7, 50 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais Valstybinės metrologijos tarnybos įgaliotose įstaigose. Teisinei metrologijai nepriklausančių matavimo prietaisų patikra atliekama savininko ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka.
66. Matavimo prietaisų patikrą arba tikrinimą kiekvienoje įmonėje atskirai organizuoja savininko ar jo įgalioto asmens paskirti atsakingi asmenys.
67. Draudžiama naudoti:
II. PRIEŠAVARINĖS APSAUGOS SISTEMA
69. PAS yra skirtos:
69.1. įspėjamajam šviesiniam ir garsiniam signalui įjungti kontroliuojamam parametrui pasiekus veikimo režimą, viršijus leistinas ribas arba sustojus naftos perdirbimo įrenginiams;
69.2. žaliavos, produkto, kuro tiekimui nutraukti bei naftos perdirbimo įrenginiams stabdyti ir paleisti;
69.4. įspėjamajai šviesinei ir garsinei kompresorių, siurblių, oro aušintuvų bei kitos įrangos būklės signalizacijai;
70. Kiekvienam naftos perdirbimo įrenginiui privalo būti sudarytas PAS reikšmių sąrašas ir PAS tikrinimo nuostatai (instrukcija). PAS reikšmių sąraše turi būti nurodyta:
70.6. ribinės reikšmės:
71. PAS reikšmių sąrašas ir PAS tikrinimo nuostatai (instrukcija) rengiami, atnaujinami ir tvirtinami savininko ar jo įgalioto asmens kas metai. Bet kokie PAS reikšmių sąrašo pakeitimai ir papildymai turi būti patvirtinti techniniais dokumentais (projektais, techninių pasitarimų protokolais ir pan.) pagal savininko ar jo įgalioto asmens nustatytą tvarką.
72. Naujo naftos perdirbimo įrenginio, kuriame projektuotojas (gamintojas) numatė PAS, eksploatavimas negali būti pradėtas tol, kol nėra parengtas PAS reikšmių sąrašas ir PAS tikrinimo nuostatai (instrukcija) bei atliktas PAS kompleksinis tikrinimas pagal minėtą sąrašą ir nuostatus.
73. PAS veikimo režimui sekti pildomas PAS veikimo žurnalas, kurio formą ir pildymo tvarką nustato savininkas ar jo įgaliotas asmuo.
74. Visos PAS veikiančiuose naftos perdirbimo įrenginiuose turi būti nuolat įjungtos. PAS veikiančiuose naftos perdirbimo įrenginiuose veikimo metu gali būti išjungtos arba įjungtos tik pagal raštišką technologinio padalinio vadovo potvarkį arba telefonogramą PAS veikimo žurnale:
74.2. keičiant kontrolės ir matavimo prietaisus pagal patikros grafikus, atliekant jų ir automatikos priemonių techninę priežiūrą, kontrolinius tikrinimus, bet ne ilgiau kaip pamainą;
75. Atliekant PAS išjungimą, įmonės technologinio padalinio vadovas turi numatyti papildomas priemones saugiam naftos perdirbimo įrenginių eksploatavimui užtikrinti pagal savininko ar jo įgalioto asmens patvirtintą tvarką.
76. Kiekviename naftos perdirbimo įrenginyje privalo būti sudaromi PAS veikimo žurnalai, kuriuose būtų nuolat fiksuojami PAS būklės pasikeitimai ir visi atliekami PAS patikrinimai.
77. Prie matavimo prietaisų, susijusių su PAS, turi būti nurodyta prietaiso:
78. Kiekviename naftos perdirbimo įrenginyje privalo būti šie su PAS susiję techniniai dokumentai:
79. PAS kompleksinis patikrinimas atliekamas:
80. PAS patikrinimas atliekamas:
IX. SAUGA DARBE, HIGIENA, EKOLOGIJA
81. Patalpose, kuriose yra naftos perdirbimo įrenginiai (toliau – patalpos), reikia laikytis teisės aktų, nurodytų Taisyklių priedo 30, 31, 52–59 punktuose, nustatytos tvarkos.
82. Patalpų sanitarinės ir buitinės patalpos bei jose esantys įrenginiai turi atitikti galiojančias projektavimo bei sanitarijos normas. Savininkas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbo sąlygas bei darbuotojų skaičių, patalpose privalo įrengti atitinkamą sanitarinių ir buitinių patalpų kiekį, vadovaujantis Taisyklių priedo 22 ir 60 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais.
83. Patalpų įeigose, laiptų aikštelėse, tambūruose, koridoriuose, atsarginiuose išėjimuose, avariniuose sandėliuose ir ant gaisro gesinimo priemonių neturi būti daiktų (medžiagų, įrangos) ar pan. Patalpose negalima įrengti sandėlių, dirbtuvių po laiptatakiais. Rezerviniai įrenginiai, medžiagos ir kitos vertybės turi būti sandėliuojamos specialiose patalpose arba vietose.
84. Patalpų gamybinės ir buitinės patalpos, taip pat pagrindinių, pagalbinių cechų ir tarnybų aikštelių teritorijos visada turi būti tvarkingos ir švarios. Patalpose išlietus naftos produktus būtina laiku pašalinti, o užterštą jais teritoriją reikia išvalyti: užterštą gruntą pašalinti nuplaunant vandeniu arba užpilant švariu gruntu. Patalpose draudžiama grindis, kanalus, konstrukcijas valyti lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais.
85. Patalpose naujų montuojamų naftos perdirbimo įrenginių charakteristikos turi atitikti higienos normų reikalavimus.
86. Gamybinių patalpų, aparatūros ir vamzdynų jose išdėstymas turi užtikrinti saugų jų eksploatavimą.
87. Savininkas ar jo įgaliotas asmuo privalo įvertinti sprogimo riziką patalpose, atsižvelgdamas į sprogios aplinkos susidarymo ir jos išsilaikymo tikimybę, tikimybę, kad susiformuos, suaktyvės ir įsiplieks užsiliepsnojimo šaltiniai, įskaitant elektrostatines iškrovas, naudojamus įrenginius, naudojamas medžiagas, taikomus procesus ir galimas jų sąveikas, galimo sprogimo numatomų padarinių mastą. Sprogimo rizika patalpose įvertinama visapusiškai, atsižvelgiant į visus veiksnius, darančius ar galinčius daryti įtaką sprogimo rizikai, pagal Taisyklių priedo 45 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
88. Bet kokius darbus patalpose, kurių metu gali atsirasti užsiliepsnojimo šaltinis, galintis uždegti degias dujas, skysčius ar kietąsias medžiagas potencialiai sprogioje aplinkoje, leidžiama atlikti tik išimtiniais atvejais, kai šių darbų neįmanoma atlikti specialiai tam įrengtose nuolatinėse darbų su ugnimi atlikimo vietose, turint savininko ar jo įgalioto asmens išduotą leidimą.
89. Patalpų zonos, kuriose garso lygis viršija 85 dBA, turi būti paženklintos atitinkamais ženklais. Dirbančiuosius šiose zonose privaloma nustatyta tvarka pagal Taisyklių priedo 60 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais aprūpinti reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
90. Padidėjusio triukšmo sąlygomis dirbančių darbuotojų patalpose turi būti periodiškai tikrinama mediciniškai ir audiometriškai klausos būklė.
91. Savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi nustatyti konkrečias darbo vietas įmonėje, kuriose turi būti atlikti darbo aplinkos veiksnių tyrimai, sudaryti ir patvirtinti jų sąrašą pagal Taisyklių priedo 61 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
92. Darbo patalpos turi būti tinkamai vėdinamos, languose turi būti atidaramosios sąvaros, atidaromųjų langų skaičius ir plotas turi atitikti projektinę dokumentaciją. Darbo patalpos turi būti šildomos ir vėdinamos pagal Taisyklių priedo 38 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
93. Apšvietimo įrenginiai ir šviestuvai patalpose turi atitikti priešgaisrinės ir potencialiai sprogios aplinkos reikalavimus. Darbo vietų apšvieta turi atitikti Taisyklių priedo 55 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
94. Patalpose reikia kiek įmanoma daugiau išnaudoti natūralią šviesą. Langai turi būti įstiklinti ir švarūs.
95. Patalpose esančias sanitarines ir buitines patalpas reikia kasdien tvarkyti ir vėdinti. Patalpose esančias rūbines, dušų ir kitas sanitarines-buitines patalpas bei įrenginius būtina periodiškai dezinfekuoti.
96. Į patalpas turi būti tiekiamas tinkamos kokybės vanduo, kurio užtektų darbuotojams atsigerti, gamybinės buities ir asmeninės higienos reikmėms tenkinti.
97. Patalpose neleidžiama sujungti buitinio ir geriamojo vandens vandentiekio su vandentiekiu, tiekiančiu netinkamą gerti vandenį.
98. Buitinėms reikmėms tiekiamo vandens kokybės kontrolės periodiškumas ir metodai turi būti suderinti su atitinkamu visuomenės sveikatos centru.
99. Neišvalytus gamybinius nutekamuosius vandenis iš patalpų išleisti į vandens telkinius ir žemumas galima tik su atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento leidimu.
100. Patalpose esančios kietosios atliekos (šlakai) laikinai turi būti sandėliuojamos specialiai tam skirtose įmonės vietose ir išvežamos į pavojingų medžiagų tvarkymo vietas.
X. REMONTAS
103. Taisyklių priedo 1, 4, 34, 65 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimų pagrindu turi būti sudaromi naftos perdirbimo įrenginio ar jo sudedamųjų dalių remonto programa bei darbų planas.
104. Remonto darbai atliekami vadovaujantis defektiniais aktais, pagal patikslintus arba naujus darbo projektus.
105. Sumontavus Potencialai pavojingų įrenginių valstybės registre registruojamus potencialiai pavojingus įrenginius, kai keičiamos jų sudedamosios dalys ar elementai suvirinimo būdu, taip pat susidarius išskirtinėms aplinkybėms (po avarijos, gamtos reiškinių poveikio, neįprastų ar ilgalaikių prastovų, modernizavimo), potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę turi patikrinti Įgaliotoji įstaiga.
106. Tais atvejais, kai naftos perdirbimo įrenginius remontuoja rangovas, jis atsako už pakankamą darbuotojų kvalifikaciją. Rangovas skiria darbų vadovą, nustato jo pareigas, teises ir atsakomybę vadovaudamasis Taisyklių priedo 1, 4 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais. Rangovas privalo:
106.1. parengti remonto darbų atlikimo grafiką ir darbų saugos priemones, juos suderinti su savininku ar jo įgaliotu asmeniu;
106.3. visi darbuotojai, prieš pradėdami naftos perdirbimo įrenginių remonto darbus, privalo išklausyti darbų saugos instruktažą darbo vietoje;
107. Remonto darbai automobilių kelių, geležinkelių, elektros perdavimo linijų apsauginėje zonoje, taip pat susikirtimuose su aukštos įtampos linijomis ir požeminėmis komunikacijomis turi būti raštu suderinti su kelius, geležinkelius, elektros linijas ir komunikacijas eksploatuojančiomis organizacijomis. Jeigu, suderintus šiame punkte nurodytų remonto darbų projektus, aptartas būtinumas atliekant remonto darbus dalyvauti kelius, geležinkelius, elektros linijas ar komunikacijas eksploatuojančių organizacijų atstovui, tai jis turi būti ne vėliau kaip prieš 3 dienas rangovo įspėtas apie darbų laiką ir vietą.
108. Naftos perdirbimo įrenginių suvirinimo darbus atliekančių suvirintojų kvalifikacija turi būti patikrinta pagal Taisyklių priedo 62–64 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus.
109. Remontuojant naftos perdirbimo įrenginiuose esančią įrangą taikomi tokie patys reikalavimai ir technologija kaip ir ją gaminant arba taikomi Lietuvos Respublikoje galiojantys norminiai dokumentai.
110. Po remonto būtina atlikti visų rotorinių agregatų (siurblių, elektros variklių, kompresorių ir pan.) vibracijos ir guolių darbo kokybės kontrolę.
111. Remontui naudojamos tik tokios medžiagos ir elementai, kurie yra įtraukti į naftos perdirbimo įrenginio remonto programas bei darbų planus ir turi atitikties dokumentus.
113. Suvirinimo darbai turi būti atlikti pagal suvirinimo procedūrų aprašuose nustatytus reikalavimus.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
115. Taisyklių reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Naftos perdirbimo įrenginių
eksploatavimo taisyklių
priedas
TEISĖS AKTAI IR KITI DOKUMENTAI, Į KURIUOS NAFTOS PERDIRBIMO ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖSE PATEIKTOS NUORODOS
1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224).
2. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 36-987; 2006, Nr. 65-2381).
3. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170).
5. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742).
6. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas (Žin., 2002, Nr. 103-4604).
7. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 74-1768; 2006, Nr. 77-2966).
8. Įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarkos ir sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-482 (Žin., 2004, Nr. 9-246; 2006, Nr. 112-4289).
9. Slėginių įrenginių techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2000, Nr. 88-2726).
10. Techninis reglamentas „Mašinų sauga“, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 (Žin., 2000, Nr. 23-601).
11. Paprastų slėginių indų saugos techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 431 (Žin., 2000, Nr. 7-197; 2001, Nr. 54-1931).
12. Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrus) sąrašas-1, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 4-457 (Žin., 2004, Nr. 184-6801).
13. Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 (Žin., 2004, Nr. 130-4649).
14. Avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 783 (Žin., 1999, Nr. 56-1812).
15. Avarijų likvidavimo plano sudėtis ir struktūra, patvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 706 (Žin., 1999, Nr. 56-1814).
16. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (Žin., 2000, Nr. 3-88).
17. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 (Žin., 2002, Nr. 48-1844; 2006, Nr. 10-358).
18. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432 (Žin., 2004, Nr. 175-6502).
19. Slėginių indų naudojimo taisyklės DT 12-02, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 403 (Žin., 2002, Nr. 115-5165).
20. Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 4-366 (Žin., 2003, Nr. 97-4363).
21. Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 4-270 (Žin., 2003, Nr. 70-3199).
22. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 (Žin.,1998, Nr. 44-1224).
23. Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 (Žin., 2004, Nr. 13-395).
24. Pavojingų darbų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 (Žin., 2002, Nr. 87-3751).
25. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 (Žin., 2005, Nr. 53-1817).
26. Privalomojo pirmosios medicinos pagalbos mokymo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 437 (Žin., 2002, Nr. 89-3824).
27. Asmenų, kurie privalo įgyti žinių sveikatos klausimais, profesijų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-51 (Žin., 2003, Nr. 18-795).
28. Darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašas ir Darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašas, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2007, Nr. 37-1365).
29. Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšys ir apmokėjimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365).
30. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Žin., 2005, Nr. 26-852).
31. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639).
32. Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475).
33. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 704 (Žin., 2004, Nr. 23-720).
34. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. Dl-91 (Žin., 2004, Nr. 54-1851).
35. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (Žin., 2003, Nr. 58-2611).
36. Techninių reikalavimų statybos reglamentas STR 2.01.01.(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 420 (Žin., 2000, Nr. 8-215).
37. Techninių reikalavimų statybos reglamentas STR 2.01.01.(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 421 (Žin., 2000, Nr. 8-216).
38. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 (Žin., 2005, Nr. 75-2729).
39. Respublikinės statybos normos RSN 139-92 „Pastatų ir statinių Žaibosauga“, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 148.
40. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 701 (Žin., 2004, Nr. 50-1675).
41. Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas „Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka GKTR 2.01.01:1999“, patvirtintas Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1999 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 17 (Žin., 1999, Nr. 42-1356).
42. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 (Žin., 1999, Nr. 104-3014).
44. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262 (Žin., 2005, Nr. 118-4277).
45. Statybos techninis reglamentas STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 (Žin., 2004, Nr. 98-3658).
46. Aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 35-2000 „Lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimai naujiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 520/104/360 (Žin., 2000, Nr. 108-3470).
47. Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 270 (Žin., 2001, Nr. 85-2990).
48. Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklės DT 8-00, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 351 (Žin., 2001, Nr. 11-332).
49. Lietuvos standartas LST ISO 10816-1 „Mechaniniai virpesiai. Mašinų vibracijos įvertinimas matuojant nesisukančiose dalyse“.
50. Matavimo priemonių patikros žymenų grafiniai pavyzdžiai 2004 metams, įmonių ir laboratorijų, įgaliotų atlikti matavimo priemonių patikrą, žymekliuose, plombose ir antspauduose naudojami ženklai, matavimo priemonių patikros žymenų naudojimo tvarka 2004 metams, patvirtinti Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. V-130 (Žin., 2003, Nr. 92-4185).
51. Lietuvos higienos norma HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 645/169 (Žin., 2001, Nr. 110-4008).
52. Lietuvos higienos norma HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-520 (Žin., 2003, Nr. 87-3957).
53. Lietuvos higienos norma HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362 (Žin., 2007, Nr. 55-2162).
54. Lietuvos higienos norma HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 (Žin., 2004, Nr. 45-1490).
55. Lietuvos higienos norma HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277 (Žin., 2000, Nr. 44-1278).
56. Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 486 (Žin., 2001, Nr. 88-3100; 2004, Nr. 37-1210).
57. Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normos LAND 43-2001, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 486.
58. Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinės rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-68 (Žin., 2004, Nr. 39-1281).
60. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-103/V-265 (Žin., 2005, Nr. 53-1804).
61. Profesinės rizikos vertinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A1-159/V-612 (Žin., 2003, Nr. 100-4504).
62. Lietuvos standartas LST EN 287-1:2004/AC:2004 „Suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas. Lydomasis suvirinimas. 1 dalis. Plienai“.
63. Lietuvos standartas LST EN 287-2+A1:1998 „Kvalifikacinis suvirintojų tikrinimas. Lydomasis suvirinimas. 2 dalis. Aliuminis ir aliuminio lydiniai“.
64. Lietuvos standartas LST EN 288 3 + A1:1998 „Metalinių medžiagų suvirinimo procedūrų aprašas ir tvirtinimas“.
65. Statybos techninis reglamentas STR 1.02.07:2004 „Statinio projektuotojo, statybos rangovo, projektavimo ar statybos valdytojo, projekto ar statinio ekspertizės rangovo teisės įgijimo tvarkos aprašas. Fizinių asmenų, juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų pateiktų dokumentų, išduotų užsienio valstybėje ir patvirtinančių teisę kilmės šalyje užsiimti statybos techninės veiklos pagrindinėmis sritimis, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 21d. įsakymu Nr. D1-549 (Žin., 2004, Nr. 157-5739).
66. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (Žin., 2002, Nr. 119-5372).
67. Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 432 (Žin., 2000, Nr. 7-198; 2002, Nr. 56-2279).
68. Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 4-122 (Žin., 2005, Nr. 41-1321).