Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
ĮSAKYMAS
DĖL radionuklidų NEBEKONTROLIUOJAMŲJŲ radioaktyvumo LYGIŲ medžiagoms, susidarančioms veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais metu, išskyrus tokią veiklą branduolinės energetikos srityje, NUSTATYMO IR TAIKYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2011 m. spalio 7 d. Nr. V-892
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 50-1600; 2011, Nr. 91-4318) 6 straipsnio 2 punktu:
1. Tvirtinu Radionuklidų nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių medžiagoms, susidarančioms veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais metu, išskyrus tokią veiklą branduolinės energetikos srityje, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašą (pridedama).
patvirtinta
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2011 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-892
RADIONUKLIDŲ NEBEKONTROLIUOJAMŲJŲ RADIOAKTYVUMO LYGIŲ MEDŽIAGOMS, SUSIDARANČIOMS VEIKLOS SU JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIAIS METU, IŠSKYRUS TOKIĄ VEIKLĄ BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS SRITYJE, NUSTATYMO IR TAIKYMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Radionuklidų nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių medžiagoms, susidarančioms veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais metu, išskyrus tokią veiklą branduolinės energetikos srityje, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato sąlygas ir kriterijus, kada medžiagas, atliekas, prietaisus, įrenginius ir statinius, susidariusius ar naudojamus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus tokią veiklą branduolinės energetikos srityje, ir užterštus radionuklidais ar turinčius radionuklidų (toliau – medžiagos ir atliekos), galima naudoti, šalinti ir iki kokio lygio dezaktyvuoti, norint naudoti netaikant įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytų radiacinės saugos reikalavimų.
2. Tvarkos aprašo reikalavimai taikomi Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) piliečiams, kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims arba kitoje valstybėje narėje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų filialams, taip pat kitos užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, besiverčiantiems arba planuojantiems verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kuriai reikalinga licencija ar laikinasis leidimas, kai veiklos metu gali susidaryti medžiagos ir atliekos arba medžiagos ir atliekos, turinčios gamtinių radionuklidų, išskyrus tokią veiklą branduolinės energetikos objektuose (toliau – Subjektas).
3. Tvarkos aprašo reikalavimai netaikomi:
3.1. maisto produktams ir žaliavoms, kuriuose didžiausias leistinas teršalų koncentracijas ir užterštumo radionuklidais lygius nustato kiti teisės aktai;
II. SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI
4. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos ir apibrėžimai:
konservatyvus vertinimas – toks radionuklidų aktyvumo ar apšvitos dozės vertinimas, kai, stingant tikslių duomenų ar taikant nepakankamai tikslius radionuklidų sklaidos modelius, tenka daryti prielaidas, didinančias skaičiavimų rezultatą;
nebekontroliavimas – medžiagų ir atliekų, susidariusių reguliuojamos veiklos metu ir užterštų radionuklidais ar turinčių jų savo sudėtyje, kontrolės radiacinės saugos požiūriu panaikinimas;
nesąlyginiai nebekontroliuojamieji lygiai – nebekontroliuojamieji lygiai, nustatyti įvertinus visus įmanomus medžiagų ir atliekų panaudojimo ar šalinimo būdus;
paviršinis aktyvumas – mėginio paviršiuje esančių radionuklidų aktyvumo ir mėginio ploto santykis. Matavimo vienetas: Bq/m2;
reguliuojama veikla – veikla, išskyrus tokią veiklą branduolinės energetikos srityje, kurios metu naudojamos ir (ar) susidaro radioaktyvios medžiagos ar radioaktyviosios atliekos ir kuria verstis reikalinga licencija ar laikinasis leidimas;
savitasis aktyvumas – mėginio aktyvumo ir jo masės santykis. Matavimo vienetas: Bq/kg;
sąlyginiai nebekontroliuojamieji lygiai – nebekontroliuojamieji lygiai, nustatyti konkrečiam medžiagų panaudojimo ar šalinimo būdui (pvz., metalo perlydymui, atliekų deginimui);
Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 11-239) ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 50-1600; 2011, Nr. 91-4318).
III. MEDŽIAGŲ PAKARTOTINIO PANAUDOJIMO IR ATLIEKŲ ŠALINIMO REIKALAVIMAI
5. Kai reguliuojamos veiklos metu susidarančių medžiagų ir atliekų savitasis ar paviršinis aktyvumas neviršija nustatytų nesąlyginių nebekontroliuojamųjų lygių, jos tvarkomos kaip neradioaktyvios. Medžiagos, prietaisai, įranga ir statiniai gali būti pakartotinai naudojami be apribojimų radiacinės saugos požiūriu, o atliekos turi būti tvarkomos (šalinamos) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) nustatyta tvarka.
6. Jei medžiagų ir atliekų savitasis aktyvumas ar paviršinis aktyvumas viršija nustatytus nesąlyginius nebekontroliuojamuosius lygius, tvarkant jas vadovaujamasi sąlygomis ir reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo bei Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo.
7. Kai medžiagose ir atliekose yra kelių rūšių radionuklidų, jos gali būti nebekontroliuojamos, jeigu atitinka šią sąlygą:
čia Ci – i-tojo radioizotopo nuklidų, esančių medžiagoje ar atliekose, savitasis arba paviršinis aktyvumas. Vienetas: Bq/kg arba Bq/m2; CLi – i-tojo radioizotopo nuklidų, esančių medžiagoje ar atliekose, nebekontroliuojamasis lygis. Vienetas: Bq/kg arba Bq/m2; n – radioizotopų skaičius mišinyje.
8. Medžiagų ir atliekų savitąjį aktyvumą mažinti maišant jas su neradioaktyviosiomis medžiagomis ir atliekomis draudžiama.
9. Nesąlyginiai nebekontroliuojamieji lygiai nustatomi neribotam medžiagų ir atliekų kiekiui, atsižvelgiant į radionuklidų prigimtį, medžiagų ir atliekų savybes taip, kad jų sąlygojama gyventojų kritinės grupės nario metinė efektinė dozė neviršytų 0,01 mSv. Dažniausiai pasitaikančių radionuklidų nesąlyginių nebekontroliuojamųjų lygių vertės nurodytos Tvarkos aprašo 1 priede.
10. Radionuklidų nesąlyginiai nebekontroliuojamieji lygiai, nurodyti Tvarkos aprašo 1 priede (savitasis aktyvumas [Bq/g] arba paviršinis aktyvumas [Bq/cm2]), yra lygūs vienai dešimtajai nereguliuojamojo veikmens lygių verčių, išreikštų Bq/g ir nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 (Žin., 2002, Nr. 11-388).
11. Subjekto iniciatyva ir suderinus su Radiacinės saugos centru, gali būti nustatyti sąlyginiai nebekontroliuojamieji lygiai, viršijantys nesąlyginius nebekontroliuojamuosius lygius. Sąlyginiai nebekontroliuojamieji lygiai turi būti nustatyti konkrečiam medžiagų panaudojimo ar atliekų šalinimo būdui. Sąlyginiai nebekontroliuojamieji lygiai nustatomi neribotam medžiagų ar atliekų kiekiui.
12. Sąlyginių nebekontroliuojamųjų lygių vertės nustatomos įvertinus, kad gyventojų kritinės grupės nario metinė efektinė dozė neviršytų 0,01 mSv. Turi būti taikomi konservatyvūs vertinimo modeliai, atsižvelgiant į visus reikšmingus radionuklidų sklaidos ir žmonių apšvitos būdus.
13. Sąlyginiai nebekontroliuojamieji lygiai neturi viršyti nereguliuojamojo veikmens lygių, nustatytų Lietuvos higienos normoje HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“.
14. Subjektas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 10–13 punktuose nurodytais reikalavimais, turi parengti sąlyginių nebekontroliuojamųjų lygių verčių nustatymo projektą, kuriame turi būti nurodyta skaičiavimus pagrindžianti informacija, ir jį pateikti Radiacinės saugos centrui.
15. Radiacinės saugos centras per 30 darbo dienų išnagrinėja sąlyginių nebekontroliuojamųjų lygių verčių nustatymo projektą ir priima sprendimą dėl sąlyginių nebekontroliuojamųjų lygių taikymo. Apie priimtą sprendimą Subjektas informuojamas raštu.
16. Medžiagas ir atliekas perduoti naudoti ar šalinti Subjektas gali tik įsitikinęs, kad neviršijami nebekontroliuojamieji lygiai, t. y. privalo ištirti savitąjį ar paviršinį aktyvumą, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 2 priede nurodytais reikalavimais. Tyrimus gali atlikti Subjektas, o jei Subjektas negali atlikti tokių tyrimų, jis gali kreiptis į tokius tyrimus atliekančius fizinius ar juridinius asmenis, kitas organizacijas, juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialus (toliau – asmenys). Asmenys, atliekantys tyrimus, turi turėti Europos akreditacijos organizacijai priklausančios akreditavimo įstaigos išduotą akreditavimo pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti radionuklidų aplinkos komponentuose radiologinius tyrimus arba turi būti gavę Radiacinės saugos centro sutikimą tokius tyrimus atlikti.
17. Prieš išveždamas iš įmonės naudoti ar šalinti medžiagas ir atliekas, Subjektas turi parengti kiekvienos medžiagų ir atliekų siuntos radiologinių tyrimų pažymėjimą, kuriame nurodoma: tyrimus atlikusio asmens pavadinimas, data, medžiagų ir atliekų savininkas, medžiagų ir atliekų pavadinimas, kilmė, siuntos dydis (masė arba tūris), mėginio paėmimo akto numeris (jei mėginys imamas) ir data, tyrimų akto numeris ir data, nustatytas radionuklidų aktyvumas, informacija, įrodanti Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytos sąlygos atitikimą, medžiagų ar atliekų gavėjas.
18. Išvežti naudoti ar šalinti medžiagas ir atliekas, kurių savitieji ar paviršiniai aktyvumai neviršija nebekontroliuojamųjų lygių, Subjektas gali tik suderinęs su Radiacinės saugos centru. Subjektas turi pateikti Radiacinės saugos centrui prašymą suderinti medžiagų ir atliekų siuntos (siuntų) išvežimą ir kiekvienos planuojamos išvežti medžiagų ir atliekų siuntos radiologinių tyrimų pažymėjimą, parengtą pagal Tvarkos aprašo 17 punkto reikalavimus. Radiacinės saugos centras per 10 darbo dienų turi priimti sprendimą dėl suderinimo ir raštu informuoti Subjektą.
19. Subjektas privalo registruoti tiriamas medžiagas ir atliekas. Registracijos žurnale turi būti nurodyta medžiagų ir atliekų masė ir/arba tūris, atitikimo nebekontroliuojamiesiems lygiams tyrimo rezultatai, panaudojimo ar šalinimo būdas, medžiagų ar atliekų gavėjas. Registracijos žurnalas turi būti saugomas 5 metus. Registracijos žurnalo puslapiai turi būti sunumeruoti ir susiūti. Subjektas atsako už registracijos žurnale pateiktų duomenų teisingumą.
IV. PRIEŽIŪRA IR ATASKAITŲ TEIKIMAS
21. Radiacinės saugos centras kartą per metus tikrina medžiagų ir atliekų aktyvumo tyrimui naudojamų priemonių ir įrangos kokybės užtikrinimo priemonių galiojimą, registracijos žurnalą bei atlieka nepriklausomus tyrimus vietoje ar paėmus reprezentatyvius mėginius.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Radionuklidų nebekontroliuojamųjų
radioaktyvumo lygių medžiagoms,
susidarančioms veiklos su jonizuojančiosios
spinduliuotės šaltiniais metu, išskyrus tokią
veiklą branduolinės energetikos srityje,
nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo
1 priedas
RADIONUKLIDŲ NESĄLYGINIAI NEBEKONTROLIUOJAMIEJI LYGIAI
| Radionuklidai |
Nebekontroliuojamasis lygis Bq/g, Bq/cm2* |
||
| 228Th** 230Th 232Th 234U |
235U** 237Np** 239Pu 240Pu |
241Am 244Cm |
0,1 |
| 22Na 24Na 54Mn 60Co 65Zn |
94Nb 110mAg 124Sb 134Cs** 137Cs |
152Eu 210Pb** 226Ra** 228Ra** 238U** |
0,4 |
| 58Co 59Fe 90Sr |
106Ru** 111In 131I |
192Ir 198Au 210Po |
4 |
| 51Cr 57Co 99mTc |
123I 125I 129I |
144Ce 201Tl 241Pu |
40 |
| 14C 32P 36Cl |
55Fe 89Sr 90Y |
99Tc 109Cd |
400 |
| 3H 35S |
45Ca 63Ni |
147Pm |
4000 |
Pastabos:
* Matmuo Bq/g taikomas, kai radionuklidai pasiskirstę medžiagos tūryje, matmuo Bq/cm2 – kai radionuklidai pasiskirstę tik paviršiuje. Abiem atvejais taikoma ta pati nebekontroliuojamojo lygio skaitinė vertė.
** Laikoma, kad nusistovėjusi pusiausvyra su dukteriniais produktais.
Radionuklidų nebekontroliuojamųjų
radioaktyvumo lygių medžiagoms,
susidarančioms veiklos su jonizuojančiosios
spinduliuotės šaltiniais metu, išskyrus tokią
veiklą branduolinės energetikos srityje,
nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo
2 priedas
AKTYVUMO TYRIMAS
1. Norint medžiagas ir atliekas tvarkyti kaip neradioaktyvias, t. y. nebekontroliuoti jų radioaktyvumo lygių, būtina ištirti medžiagose ir atliekose esančių radionuklidų aktyvumą. Tai gali būti atliekama taikant tiesioginio matavimo (pvz., gama spektrų matavimai) arba mėginių tyrimų metodus. Pasirinkdamas konkrečius matavimo bei mėginių ėmimo metodus ir priemones, Subjektas turi vadovautis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 74-1768; 2006, Nr. 77-2966) nuostatomis ir atsižvelgti į medžiagų ir atliekų sudėtį, kilmę ir kiekį. Prieš matavimus turi būti atlikti medžiagų ir atliekų paviršinės dozės galios ir, esant reikalui, kitų parametrų (pvz., paviršinio aktyvumo) kontroliniai tyrimai. Kontrolines matuojamų parametrų vertes nustato Subjektas.
2. Faktinės radioaktyvaus užterštumo lygių vertės įvertinamos darant prielaidą, kad radionuklidai pasiskirstę tolygiai, todėl pasirenkant tyrimų būdą ir prietaisus, svarbu, kad medžiagos ir atliekos būtų kiek įmanoma vienalytiškesnės. Medžiagas ir atliekas tikslinga grupuoti atsižvelgiant į jų sudėtį ir kilmę.
3. Esant nedideliam medžiagų ir atliekų kiekiui, savitojo aktyvumo vertė įvertinama visą medžiagų ir atliekų tūrį dalijant mažiausiai į 10 dalių ir ištiriant kiekvienos dalies aktyvumą. Naudojamų arba šalinamų medžiagų ir atliekų vidutinis savitasis aktyvumas neturi viršyti nebekontroliuojamojo lygio. Paėmus mėginį, pildomas mėginio paėmimo aktas, kuriame nurodoma: data, medžiagų ir atliekų savininkas, medžiagų ir atliekų pavadinimas, mėginio tūris arba masė, asmens, kuriam tirti siunčiamas mėginys, pavadinimas ir adresas, mėginį paėmusio darbuotojo pareigos, vardas ir pavardė.
4. Paviršiaus užterštumas įvertinamas išmatuojant radionuklido aktyvumą 300 cm2 labiausiai užteršto paviršiaus plote ir perskaičiuojant vidutinę vertę Bq/cm2.
5. Susidarant dideliam medžiagų ir atliekų kiekiui (per 100 kg), galima taikyti statistinius tyrimo optimizavimo metodus, apimančius mėginių paėmimo ir matavimo procedūras. Šiuo atveju Subjektas turi parengti mėginių paėmimo ir tyrimo procedūrų aprašą ir suderinti jį su Radiacinės saugos centru.
6. Radionuklidų aktyvumui tirti naudojama įranga turi būti kalibruojama teisės aktų nustatyta tvarka ir periodiškumu, o jos veikimo efektyvumas tikrinamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį arba prieš kiekvieną matavimų seriją.