LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. GEGUŽĖS 8 D. NUTARIMO NR. 506 „DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO

 

2001 m. spalio 11 d. Nr. 1200

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 110-3207; 2001, Nr. 64-2325) 4, 30 ir 31 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš dalies pakeisti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 506 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1065):

1. Išdėstyti 2, 3 ir 4 punktus taip:

2. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

2.1. asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai);

2.2. valstybės politikai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus, prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai, Lietuvos Respublikos Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Lietuvos Respublikos Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Lietuvos Respublikos Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, išskyrus Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnus, vidaus tarnybos dalinių karininkus, liktinės tarnybos puskarininkius ir karius, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnus, krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos karius ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnus;

2.3. profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai jų profesinio mokymo (praktikos) įstaigoje ar įmonėje metu bei asmenys, darbo biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėse arba dirbti viešuosius darbus;

2.4. asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, – už jų darbo laiką;

2.5. nuteistieji laisvės atėmimu – už jų darbo laiką.

3. Asmenys, nurodyti šių nuostatų 2 punkte, draudžiami, kai jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.

4. Iš nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinės ligos socialiniam draudimui skirtų lėšų mokamos šios išmokos:

4.1. apdraustajam, dėl draudiminio įvykio netekusiam dalies ar viso darbingumo, mokama:

4.1.1. ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpa (toliau vadinama – ligos pašalpa);

4.1.2. netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;

4.1.3. netekto darbingumo periodinė kompensacija;

4.2. apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama laidojimo pašalpa;

4.3. apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka“.

2. Išdėstyti 6 punktą taip:

6. Teisę į ligos pašalpą turi apdraustieji, nurodyti šių nuostatų 2.1 ir 2.2 punktuose, jeigu jie dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda savo darbo pajamas (išskyrus atvejus, nurodytus šių nuostatų 12 ir 13 punktuose). Teisę į ligos pašalpą apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą valstybinio socialinio draudimo stažą.

Jeigu teisės į ligos pašalpą atsiradimo metu asmuo turėjo teisę į ligos pašalpą dėl bendrojo susirgimo, mokama ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpa“.

3. Išdėstyti 14 punktą taip:

14. Asmeniui, tapusiam laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, atsiradusios iki 2000 m. sausio 1 d., komplikacijų ar paūmėjimo, ar įvykio nepripažinus draudiminiu, ligos pašalpa mokama, kaip nustatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 10-284)“.

4. Išdėstyti 28 ir 29 punktus taip:

28. Jeigu apdraustasis dirba keliose darbovietėse, kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti nustatomas pagal draudžiamąsias pajamas, gautas toje darbovietėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar kurios darbo sąlygų poveikis sąlygojo profesinės ligos atsiradimą apdraustajam.

29. Jeigu asmuo šių nuostatų 25 punkte nurodytu laikotarpiu neturėjo draudžiamųjų pajamų darbovietėje, kurioje jam įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar kurios darbo sąlygų poveikis sąlygojo profesinės ligos atsiradimą apdraustajam, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija apskaičiuojama pagal apdraustojo draudžiamąsias pajamas, nustatytas 26 punkte“.

5. Išdėstyti 38 ir 39 punktus taip:

38. Apdraustajam (šių nuostatų 2.1–2.5 punktai) mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. Periodinė draudimo išmoka mokama:

38.1. nepilnamečiams – iki jiems sukaks 18 metų, o jeigu jie mokosi nustatytąja tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose, – iki jiems sukaks 24 metai;

38.2. mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui, neatsižvelgiant į amžių ir darbingumą, jeigu jie nedirba (nepatenka į Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytų asmenų grupę) ir prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius), vaikaičius, brolius, seseris, – iki šiems sukaks 8 metai;

38.3. asmenims, sukakusiems Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, – iki gyvos galvos;

38.4. invalidams – invalidumo laikotarpiu.

39. Nedarbingais mirusiojo išlaikomais arba jo mirties dieną turėjusiais teisę gauti jo išlaikymą asmenimis laikomi jo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų ir vyresni, jeigu jie mokosi nustatytąja tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose ar jiems nustatytas I ar II grupės invalidumas, – iki jiems sukaks 24 metai, ir mirusiojo sutuoktinis, jeigu jis atitinka šių nuostatų 38.2, 38.3 arba 38.4 punktų reikalavimus. Kitų asmenų išlaikymo arba teisių į išlaikymą faktas įrodomas teismine tvarka, o jų nedarbingumo faktas nustatomas VMSEK sprendimu arba teismine tvarka“.

6. Išdėstyti 45 ir 46 punktus taip:

45. Apdraustajam (šių nuostatų 2.1–2.5 punktai) mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė laidojimo pašalpa, lygi 100 vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių tą mėnesį, kurį įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe.

46. Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie mokosi nustatytąja tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose, – iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties (šių nuostatų 40 punktas), tėvas arba motina ir kiti nedarbingi asmenys, kurie teismine tvarka pripažinti mirusiojo išlaikomais arba jo mirties dieną turėjusiais teisę gauti jo išlaikymą“.

7. Išdėstyti 53.2 punktą taip:

53.2. VMSEK išduotas profesinio darbingumo netekimo pažymėjimas“.

8. Išdėstyti 54, 55 ir 56 punktus taip:

54. Prie prašymo skirti laidojimo pašalpą ir periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus turi būti pridėti:

54.1. prašančiojo asmens Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

54.2. apdraustojo asmens mirties liudijimas;

54.3. santuokos liudijimas, jeigu dėl išmokos kreipėsi mirusiojo sutuoktinis;

54.4. mirusiojo vaikų (įvaikių) gimimo liudijimai;

54.5. mokymosi įstaigų pažymos, jeigu mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, mokosi;

54.6. teismo sprendimai, įrodantys prašančiojo asmens išlaikymo faktą;

54.7. mirusiojo gimimo liudijimas, jeigu dėl išmokos kreipėsi mirusiojo tėvas arba motina;

54.8. VMSEK išduota invalidumo pažyma, jeigu teisė gauti išmoką priklauso nuo prašančiojo asmens nedarbingumo;

54.9. vienas ar keli iš dokumentų, nurodytų šių nuostatų 50 punkte.

55. Laidojimo pašalpa ir periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama pagal kiekvieno asmens, turinčio teisę gauti šią išmoką, atskirą prašymą. Nepilnamečių vaikų arba neveiksnių asmenų vardu prašymus ir kitus dokumentus pateikia jų tėvai, globėjai ar rūpintojai.

56. Laidojimo pašalpa ir periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems užsienio piliečiams, asmenims be pilietybės ir mokamos tol, kol jie gyvena Lietuvos Respublikoje. Šių išmokų gavėjams persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, šios išmokos mokamos tarpvalstybinėse sutartyse nustatyta tvarka“.

9. Išdėstyti 65 punktą taip:

65. Ligos pašalpa ir netekto darbingumo periodinė kompensacija, negauta dėl apdraustojo mirties, išmokama vienam iš šeimos narių (sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), pateikusiam mirusiojo asmens mirties liudijimą“.

10. Išdėstyti 68 punktą taip:

68. Nustačius, kad išmokos gavėjas ar atitinkama įstaiga pateikė suklastotus dokumentus arba išmokos paskirtos pažeidžiant teisės norminiuose aktuose nustatytą tvarką, išmokėtos sumos išieškomos iš kaltų asmenų, padariusių žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu išmoka neteisėtai išmokėta dėl jos gavėjo kaltės, susidariusi permoka valdybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu išieškoma iš bet kurios kitos išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismine tvarka“.

 

 

Ministras Pirmininkas                                                               Algirdas Brazauskas

 

Sveikatos apsaugos ministras,

pavaduojantis socialinės

apsaugos ir darbo ministrą                                    Konstantinas Dobrovolskis