LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 107:2001 „SPECIALIOS PASKIRTIES MAISTO PRODUKTAI“ PATVIRTINIMO
2001 m. gruodžio 22 d. Nr. 666
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (Žin., 2000, Nr. 32-893) 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 192 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 18-554):
1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 107:2001 „Specialios paskirties maisto produktai“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d.
įsakymu Nr. 666
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 107:2001 „SPECIALIOS PASKIRTIES MAISTO PRODUKTAI“
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, gaminantiems, fasuojantiems, gabenantiems, laikantiems, įvežantiems į Lietuvos Respubliką, parduodantiems specialios paskirties maisto produktus.
2. Ši higienos norma taikoma specialios paskirties maisto produktams, kurie turi atitikti specialios mitybos reikalavimus:
2.2. specialios fiziologinės būsenos žmonių, kuriems ypač naudinga suvartoti kontroliuojamą maisto produktuose esančių tam tikrų medžiagų kiekį;
II. NUORODOS
4. Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus:
4.1. Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 32-893).
4.2. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 64-1937).
4.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 1132 „Dėl maisto prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų nekenksmingumo bei kokybės kontrolės tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 85-2547).
4.4. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 137 „Dėl Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 38-1024).
4.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. 328 „Dėl specialios paskirties maisto produktų ar maisto priedų registravimo tvarkos“ (Žin., 1998, Nr. 57-1610).
4.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 102-2936).
4.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. 554 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:1998 „Maisto higiena“ tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 88-2447).
4.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 793 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 16:1998 „Medžiagos ir gaminiai, kontaktuojantys su maisto produktais“ (Žin., 1999, Nr. 3-75).
4.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. 646 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 26:1998 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“ tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 99-2753).
4.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 794 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 53:1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ (Žin., 1999, Nr. 3-76; 2001, Nr. 22-739).
4.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 381 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 54-1998 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai“ tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 61-1771).
III. TERMINAI IR JŲ APIBRĖŽIMAI
5. Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai:
5.1. specialios paskirties maisto produktas
Produktas, kuris dėl savo specialios sudėties arba gamybos proceso skiriasi nuo įprastų maisto produktų bei specialios medicininės paskirties maisto produktų ir skirtas vartoti tam tikroms žmonių grupėms charakteristikoje nurodytais mitybos tikslais.
5.2. maisto papildas
Specialios paskirties maisto produktas, skirtas mitybai pagerinti ar papildyti.
5.3. Tarptautinis motinos pieno pakaitalų marketingo kodeksas
Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų vaikų fondo dokumentas, kuris reguliuoja motinos pieno pakaitalų vadybą bei apibrėžia įvairių visuomenės grupių, organizacijų bei vyriausybės vaidmenį, apsaugant, remiant ir propaguojant kūdikių maitinimą motinos pienu (žindymą).
5.6. mišinys kūdikiams iki 6 mėn.
Specialios paskirties maisto produktas, skirtas kūdikių mitybai per pirmuosius šešis jų gyvenimo mėnesius ir atitinkantis šios amžiaus grupės asmenų mitybos reikalavimus, jei kūdikis nemaitinamas motinos pienu.
5.7. mišinys kūdikiams, vyresniems kaip 6 mėn.
Specialios paskirties maisto produktas, skirtas vyresnių kaip šešių mėnesių amžiaus kūdikių mitybai ir atitinkantis šios amžiaus grupės asmenų mitybos reikalavimus, jei kūdikis nemaitinamas motinos pienu.
IV. SPECIALIOS PASKIRTIES MAISTO PRODUKTŲ ĮTEISINIMO TVARKA IR KONTROLĖ
6. Pirmą kartą įvežamų į Lietuvos Respubliką arba naujai pagamintų Lietuvoje specialios paskirties maisto produktų higieninė ekspertizė atliekama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka [4.3, 4.5].
7. Lietuvos įmonės gamintojos turi teisės aktų nustatyta tvarka suderinti su Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotomis institucijomis numatomų gaminti specialios paskirties maisto produktų įmonės standartus ir jų keitimus.
8. Teisės aktų nustatyta tvarka specialios paskirties maisto produktų saugos ir kokybės kontrolę vykdo valstybinė maisto kontrolės institucija, reklamos kontrolę vykdo Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba bei jos įgaliotos valstybės įstaigos, Konkurencijos taryba bei vietos savivaldos vykdomosios institucijos [4.1, 4.2].
V. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
9. Specialios paskirties maisto produktai turi atitikti privalomus įprastų maisto produktų reikalavimus ir specifinius šių grupių žmonių mitybos reikalavimus:
9.2. specialios fiziologinės būsenos žmonių, kuriems ypač naudinga suvartoti kontroliuojamą maisto produktuose esančių tam tikrų medžiagų kiekį;
10. Specialios paskirties maisto produktai šioje normoje* grupuojami į šias pagrindines grupes:
10.4. mažai natrio turintys maisto produktai (įskaitant ir mažai natrio turinčią ar natrio neturinčią druską);
10.6. maisto produktai sportininkams (įskaitant ir maisto produktus, skirtus raumenų masei didinti);
11. Specialios paskirties maisto produktų ženklinimas turi atitikti Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles [4.4].
12. Ženklinant, pristatant bei reklamuojant šiuos produktus draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, nesant Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduoto tokią informaciją patvirtinančio specialios paskirties maisto produkto registravimo pažymėjimo [4.1, 4.2].
13. Ženklinimo rekvizituose turi būti nurodyta ne tik produkto paskirtis, bet ir jo specifinės mitybinės savybės, o sveikų kūdikių ir mažų vaikų produktų nurodoma tik paskirtis.
14. Ženklinimo rekvizituose turi atsispindėti informacija apie:
14.1. sudedamąsias produkto dalis ar ypatingą gamybos procesą, kuris suteikia produktui savitų mitybinių savybių;
14.2. kilodžauliais (kJ) ir kilokalorijomis (kcal) išreikštą energinę produkto vertę, angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekį 100 gramų ar 100 mililitrų produkto ir, jeigu reikia, nurodytame siūlomo suvartoti produkto kiekyje. Jeigu energinė vertė yra mažesnė kaip 50 kilodžaulių (12 kilokalorijų), informaciją galima pakeisti žodžiais „100 gramų energinė vertė mažesnė kaip 50 kilodžaulių (12 kilokalorijų)“ arba žodžiais „100 mililitrų energinė vertė mažesnė kaip 50 kilodžaulių (12 kilokalorijų)“;
14.3. 9.1 ir 9.2 punktuose minimoms žmonių grupėms skirtų maisto produktų ženklinimo rekvizituose turi būti nurodyta, kiek siūlomo per parą suvartoti produkto kiekyje yra tų vitaminų, mineralinių medžiagų ar kitų medžiagų, kurių yra nustatytos rekomenduojamos paros normos (RPN), ir kokį tai sudaro rekomenduojamos paros normos procentą;
15. Siekiant įvykdyti reikalavimus dėl mineralinių medžiagų, vitaminų, aminorūgščių ir kitų azoto junginių bei kitų specialios paskirties maistinių medžiagų, specialios paskirties maisto produktų gamybai gali būti vartojamos A PRIEDE išvardytos medžiagos.
16. Specialios paskirties maisto produktai turi atitikti Lietuvos higienos normų HN 26:1998 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“, HN 53:1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, HN 54-1998 „ Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai“ reikalavimus [4.9, 4.10, 4. 11], o gaminamų Lietuvoje – ir HN 15:1998 „Maisto higiena“ reikalavimus [4.7].
17. Specialios paskirties maisto produktų fasavimo ir pakavimo medžiagos turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 16:1998 „ Medžiagos ir gaminiai, kontaktuojantys su maisto produktais“ reikalavimus [4.8].
18. Tiekiami į rinką specialios paskirties maisto produktai turi turėti tiekėjo atitikties deklaracijas, kuriose būtų nurodyta, kad atitinka produktams keliamus reikalavimus.
19. Specialios paskirties maisto produktus leidžiama tiekti į mažmeninę prekybą tik sufasuotus, o pakuotė turi apgaubti visą produktą.
VI. REIKALAVIMAI MIŠINIAMS, SKIRTIEMS KŪDIKIAMS
21. Sudėties reikalavimai
21.1. Šių produktų sudėtis turi atitikti sveikų kūdikių mitybos reikalavimus, nustatytus remiantis pripažintais mokslo duomenimis.
21.2. Mišiniai kūdikiams iki 6 mėn. yra vienintelis perdirbtas maisto produktas, kuris atitinka kūdikio mitybos reikalavimus pirmaisiais šešiais jo gyvenimo mėnesiais.
21.3. Mišiniai kūdikiams gaminami iš šios normos B, C, D, E, F, G, H PRIEDUOSE nurodytų baltymų šaltinių bei kitų maisto ingredientų, kurių tinkamumas specialios paskirties maisto produktams, skirtiems kūdikiams nuo pat jų gimimo, buvo nustatytas remiantis pripažintais mokslo duomenimis.
21.5. Mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 6 mėn. amžiaus, sudėtis turi atitikti C PRIEDE nurodytus reikalavimus.
21.6. Siekiant įvykdyti reikalavimus dėl mineralinių medžiagų, vitaminų, aminorūgščių ir kitų azoto junginių bei kitų specialios paskirties maistinių medžiagų, mišinių kūdikiams gamybai gali būti vartojamos tik D PRIEDE išvardytos medžiagos.
21.7. Kūdikių mišiniuose neturi būti tokio jokios medžiagos kiekio, kuris galėtų pakenkti kūdikių sveikatai.
22. Ženklinimo reikalavimai
22.1. Mišinių kūdikiams etiketėse turi būti ši informacija:
22.1.1. mišinių kūdikiams iki 6 mėn. etiketėse turi būti užrašas, kad šis produktas yra specialiai skirtas kūdikiams nuo gimimo, jei jie nemaitinami motinos pienu;
22.1.2. jei mišiniuose kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus nėra geležies, etiketėse turi būti užrašas, kad šiuo produktu maitinant kūdikius, vyresnius kaip 4 mėn. amžiaus, reikalingą geležies normą būtina papildyti iš kitų šaltinių;
22.1.3. mišinių kūdikiams etiketėse turi būti užrašas apie produkto energinę vertę, išreikštą kJ ir kcal, ir baltymų, riebalų bei angliavandenių kiekis 100 ml paruošto vartoti produkto; turi būti pažymėtas vidutinis kiekvienos mineralinės medžiagos ir kiekvieno vitamino kiekis ir, jei yra, cholino, inozitolio ir karnitino kiekis 100 ml paruošto vartoti produkto; taip pat turi būti pateikta tinkamo paruošimo instrukcija ir perspėjimas apie pavojų sveikatai, jeigu jie bus paruošti netinkamai;
22.1.4. mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 6 mėn., etiketėse turi būti užrašas, kad produktas yra specialiai skirtas vartoti tik kūdikiams, vyresniems kaip 6 mėn. amžiaus, jei jie nemaitinami motinos pienu. Toks mišinys kūdikiams turi sudaryti tik dalį paros maisto raciono ir neturi būti vartojamas kaip motinos pieno pakaitalas per pirmuosius šešis jų gyvenimo mėnesius;
22.2. Mišinių kūdikiams ženklinimo informacija apie produktų vartojimą turi būti pateikta taip, kad neskatintų atsisakyti maitinti kūdikių jų motinos pienu. Draudžiama vartoti terminus „žmogiškas“, „motiniškas“, „atitinkantis“, „artimiausias sudėčiai“ ir pan.
22.3. Mišinių kūdikiams iki 6 mėn. ženklinimo rekvizituose po žodžių „svarbi pastaba“ ar kitų panašių žodžių pateikiama tokia privaloma informacija:
22.4. Ant mišinių kūdikiams iki 6 mėn. pakuočių neturi būti kūdikių nuotraukų ir kitokių paveikslėlių arba teksto, vertinančio produktą. Kad produktas būtų lengviau atpažįstamas bei geriau paaiškintas jo paruošimo būdas, gali būti pateiktos grafinės iliustracijos.
22.5. Apie mišinių kūdikiams iki 6 mėn. ypatingą sudėtį informacija ženklinimo rekvizituose gali būti pateikta tiktai tais atvejais, jei jų sudėtis atitinka E PRIEDE išvardytus atvejus ir nurodytus reikalavimus.
22.6. 22.2–22.5 punktuose minimi reikalavimai, draudimai bei apribojimai taip pat taikomi:
22.6.1. atitinkamų produktų pristatymui ir ypač jų formai, išvaizdai bei pakuotei, pakuotės medžiagoms, išdėliojimo būdui bei aplinkai, kurioje jie eksponuojami;
23. Informacijos apie kūdikių mišinius pateikimas
23.1. Siekiant skatinti ir palaikyti maitinimą motinos pienu bei atsižvelgiant į tai, kokį svarbų vaidmenį atlieka informacija nėščioms moterims ir kūdikių motinoms pasirenkant kūdikių maitinimo būdą, būtina, kad pateikiama informacija užtikrintų tinkamą kūdikių produktų vartojimą ir nenuteiktų prieš kūdikių maitinimą motinos pienu (žindymą).
23.2. Mišinius kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus leidžiama reklamuoti tik sveikatos priežiūros specialistams skirtuose leidiniuose ir mokslinėse publikacijose apie kūdikių priežiūrą. Tokia informacija neturi skatinti susidaryti nuomonę ar teigti, kad kūdikių maitinimas mišiniais prilygsta ar yra pranašesnis už maitinimą motinos pienu.
23.3. Mišinių kūdikiams iki 6 mėn. pardavimo vietos neturi būti reklamuojamos, pateikiant pavyzdžius ar kitokiomis priemonėmis skatinant šių mišinių pardavimą tiesiogiai vartotojui mažmeninės prekybos tinkle, pavyzdžiui, organizuojant specialias ekspozicijas, naudojant nuolaidų korteles, prizus, rengiant specialius išpardavimus, loterijas ir pan.
23.4. Mišinių kūdikiams iki 6 mėn. gamintojai ir platintojai neturi tiesiogiai ar netiesiogiai per sveikatos apsaugos sistemą ar šios sistemos darbuotojus nemokamai ar žemomis kainomis teikti plačiajai visuomenei, nėščioms moterims ar jų šeimos nariams šių produktų, jų pavyzdžių ar bet kokių kitų jų vartojimą skatinančių dovanų.
23.5. Šeimoms ir asmenims, dirbantiems kūdikių ir mažų vaikų maitinimo srityje, teikiama informacija apie kūdikių ir mažų vaikų maitinimą turi būti objektyvi ir išsami (įskaitant planavimą, tiekimą, dizainą, informacijos platinimą bei šių sričių kontrolę).
23.6. Informacinė ir mokomoji medžiaga apie kūdikių maitinimą, skirta nėščioms moterims bei kūdikių ir mažų vaikų motinoms ir pateikta rašytine, audio- ar videoforma, privalo aiškiai informuoti apie:
23.6.3. kūdikių iki 6 mėn. amžiaus nesavalaikio ir netinkamo papildomo maitinimo galimas neigiamas pasekmes žindymui bei žalą kūdikio sveikatai;
23.7. Tais atvejais, kai tokioje medžiagoje pateikiama informacija apie mišinių kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus vartojimą, joje taip pat turi būti perspėjama apie socialines ir finansines tokio vartojimo pasekmes, įspėjama apie pavojų sveikatai dėl netinkamo maisto ar netinkamų maitinimo būdų ir ypač apie pavojų sveikatai dėl nebūtino ar netinkamo mišinių kūdikiams iki 6 mėn. vartojimo. Medžiagoje neturi būti jokių iliustracijų ar teksto, galinčių skatinti šių mišinių vartojimą.
23.8. Mišinių kūdikiams gamintojai ar platintojai gali dovanoti informacinio ar mokomojo pobūdžio įrenginius ar literatūrą tik Sveikatos apsaugos ministerijos prašymu ir tik gavę raštišką jos sutikimą. Ant tokių įrenginių ar literatūros gali būti nurodytas dovanojančios institucijos pavadinimas ar ženklas, nenurodant mišinių kūdikiams iki 6 mėn. originalaus pavadinimo. Jie gali būti platinami tik per sveikatos apsaugos sistemos institucijas.
23.9. Institucijos ar organizacijos privalo užtikrinti, kad dovanotus ar nedidelėmis kainomis parduotus mišinius kūdikiams iki 6 mėn., skirtus vartoti pačiose institucijose, suvartotų ar gautų tik kūdikiai, kuriuos reikia maitinti šiais mišiniais, ir tik tiek laiko, kiek tokiems kūdikiams tai yra būtina.
VII. REIKALAVIMAI PERDIRBTIEMS GRŪDINIAMS MAISTO PRODUKTAMS IR MAISTUI KŪDIKIAMS BEI MAŽIEMS VAIKAMS
24. Bendrieji reikalavimai
24.1. Šiame skyriuje pateikti reikalavimai taikomi specialios paskirties maisto produktams, kurie atitinka sveikų kūdikių ir mažų vaikų mitybos reikalavimus ir skirti vartoti atjunkomiems kūdikiams ir mažiems vaikams kaip papildomas maistas ir/arba juos palaipsniui pratinant prie įprasto maisto.
24.2. Perdirbti grūdiniai maisto produktai:
24.2.1. paprasti grūdiniai produktai, sumaišyti ar turi būti sumaišomi su pienu ar kitais tinkamais maistiniais skysčiais;
24.2.2. grūdiniai produktai su pridėtu baltymų kiekiu, sumaišyti ar turi būti sumaišomi su vandeniu ar kitais baltymų neturinčiais skysčiais;
24.3. Maistas kūdikiams ir mažiems vaikams (kiti maisto produktai, išskyrus perdirbtus grūdinius maisto produktus).
25. Sudėties reikalavimai
25.1. Perdirbti grūdiniai maisto produktai bei maistas kūdikiams ir mažiems vaikams turi būti gaminami iš ingredientų, kurių tinkamumas specialios paskirties maisto produktams, skirtiems kūdikiams ir mažiems vaikams, nustatytas remiantis pripažintais mokslo duomenimis.
25.4. Į gaminamus perdirbtus grūdinius maisto produktus bei maistą kūdikiams ir mažiems vaikams galima pridėti tik M PRIEDE nurodytų maistinių medžiagų.
26. Ženklinimo reikalavimai
26.1. Produktų etiketėse privalo būti nurodyta:
26.1.1. nuo kokio amžiaus produktas tinkamas vartoti. Jei jis skirtas mažesniems kaip 6 mėnesių amžiaus kūdikiams, turi būti nurodyta, kad jį galima vartoti tik pagal gydytojo pediatro nurodymus. Ant produktų, rekomenduojamų vartoti kūdikiams nuo 6 mėnesių amžiaus, gali būti nurodyta, kad jie tinka vartoti nuo šio amžiaus, jei medikas arba kiti už motinos ir kūdikio priežiūrą atsakingi darbuotojai nepatars kitaip;
26.1.2. jeigu produktas skirtas vartoti mažesniems kaip 6 mėnesių kūdikiams, turi būti parašyta, ar produkte yra ar nėra gluteno;
26.1.3. produkto energinė vertė, išreikšta kJ ir kcal, bei baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis (skaičiais), esantis 100 g ar 100 ml parduodamo produkto, ir, jei reikia, rekomenduojamame suvartoti produkto kiekyje;
26.1.4. vidutinis kiekvienos mineralinės medžiagos ir kiekvieno vitamino kiekis (skaičiais), esantis 100 g ar 100 ml parduodamo produkto pagal J ir K PRIEDUOSE nustatytas ribas, ir, jei reikia, rekomenduojamame suvartoti produkto kiekyje;
26.2. Produktų etiketėse gali būti:
26.2.1. nurodytas M PRIEDE pateiktų maistinių medžiagų vidutinis kiekis (skaičiais) 100 g ar 100 ml parduodamo produkto ir, jei reikia, rekomenduojamame suvartoti produkto kiekyje, jeigu tai nebuvo nurodyta pagal 26.1.4 punkto nuostatas;
26.2.2. be informacijos skaičiais, gali būti pateikta informacija apie vitaminus ir mineralines medžiagas, išreikšta N PRIEDE nurodomų verčių procentais 100 g ar 100 ml parduodamo produkto, ir, jei reikia, rekomenduojamame suvartoti produkto kiekyje, bet tik tuo atveju, jei medžiagų koncentracija sudaro bent 15 proc. nurodomosios vertės.
VIII. REIKALAVIMAI MAISTO PRODUKTAMS, SKIRTIEMS SVORĮ MAŽINANČIOMS SUMAŽINTO ENERGIJOS KIEKIO DIETOMS
27. Bendrieji reikalavimai
27.1. Specialios paskirties maisto produktai, skirti svorį mažinančioms sumažinto energijos kiekio dietoms, privalo atitikti šiame skyriuje pateiktus sudėties ir ženklinimo reikalavimus.
27.2. Tokie maisto produktai yra specialiai sukurti taip, kad galėtų pakeisti visą ar dalį paros maisto raciono, jei jie vartojami pagal gamintojo instrukcijas. Jie skirstomi į dvi grupes:
28. Sudėties reikalavimai
28.2. Šių produktų sudėtis turi atitikti rekomenduojamų paros maistinių medžiagų normų reikalavimus.
29. Ženklinimo reikalavimai
29.1. Ant produktų pakuočių turi būti atitinkamai užrašyta: „ Pakeičia visą paros maisto racioną“ arba „Pakeičia vieną (ar daugiau) valgymą per parą“.
29.2. Ženklinant maisto produktus, skirtus svorį mažinančioms sumažinto energijos kiekio dietoms, privaloma nurodyti:
29.2.1. produkto energinę vertę, išreikštą kJ ir kcal, bei baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekį, išreikštą skaičiais, nurodytame gatavo siūlomo vartoti produkto kiekyje;
29.2.2. vidutinį kiekvienos mineralinės medžiagos ir kiekvieno vitamino, kuriems privalomi reikalavimai nurodyti P PRIEDO lentelėje, kiekį (skaičiais) nurodytame gatavo siūlomo vartoti produkto kiekyje. Informacija apie esančius vitaminus ir mineralus, išvardytus P PRIEDO lentelėje, taip pat turi būti pateikta verčių procentais;
29.2.4. jeigu pagal gamintojo instrukciją vartojant produktą poliolių gaunama daugiau kaip 20 g per dieną, turi būti nurodyta, kad maisto produktas gali turėti vidurius laisvinantį poveikį;
29.2.6. kad produktai, pakeičiantys visą paros maisto racioną, turi pakankamą reikiamų kasdien suvartoti maistinių medžiagų kiekį ir kad be gydytojo konsultacijos jų vartoti negalima ilgiau kaip tris savaites;
IX. REIKALAVIMAI MAISTO PAPILDAMS
30. Bendrieji reikalavimai
30.1. Maisto papildai kapsulių, tablečių, miltelių, skysčių ar kitu pavidalu reikalingi paros maisto racionui papildyti maistinėmis medžiagomis, jei jų su maistu gaunama nepakankamai arba kai vartotojai mano, kad jiems būtinas toks mitybos papildymas.
31. Sudėties reikalavimai
31.1. Maistines medžiagas ir jų derinius būtina parinkti remiantis mitybos kriterijais, atitinkančiais teisės aktus.
31.2. Atskirų vitaminų ir mineralinių medžiagų ar kitų maistinių medžiagų vartojimas gali būti apribotas vartotojų sveikatos išsaugojimo ir saugumo sumetimais, atsižvelgiant į ypatumus, susijusius su visuomenės mitybos situacija.
31.3. Atskiros maistinės medžiagos ar jų derinio, esančio maisto papilde, tinkamumas specialiai mitybinei paskirčiai turi būti pagrįstas mokslo duomenimis.
32. Ženklinimo reikalavimai
32.1. Produkto etiketėje turi būti nurodyta, kad tai „Maisto papildas“ ar „Vitaminų ir/ar mineralinių medžiagų papildas“ arba „Maisto papildas, skirtas papildyti mitybos racioną vitaminais ir/ar mineralinėmis medžiagomis ar kitomis maistinėmis medžiagomis“, ir išvardytos jame esančios maistinės medžiagos.
32.2. Etiketėje būtina nurodyti, kiek siūlomo per parą suvartoti produkto kiekyje (vienoje tabletėje, kapsulėje, 100 g ar kitame kiekyje) yra tų vitaminų, mineralinių medžiagų ar kitų medžiagų, kurių yra nustatytos rekomenduojamos paros normos (RPN), ir kokį tai sudaro rekomenduojamos paros normos procentą.
32.3. Etiketėje būtina pažymėti, kaip vartoti produktą (kiekį, dažnumą, specialias sąlygas ir pan.).
A PRIEDAS
MAISTINIŲ MEDŽIAGŲ IR JŲ ŽALIAVŲ, LEIDŽIAMŲ NAUDOTI SPECIALIOS PASKIRTIES MAISTO PRODUKTŲ GAMYBAI, SĄRAŠAS
A PRIEDAS taikomas specialios paskirties maisto produktams, išskyrus mišinius, skirtus kūdikiams, ir perdirbtus grūdinius maisto produktus bei maistą kūdikiams ir mažiems vaikams.
A.1. Vitaminai
| Vitamino pavadinimas |
Leidžiamo naudoti specialios paskirties maisto produkto gamyboje vitamino preparato pavadinimas |
| 1. Vitaminas A |
Retinolis |
| Retinilacetatas |
|
| Retinilpalmitatas |
|
| β-karotinas |
|
| 2. Vitaminas D |
Vitaminas D3 (cholekalciferolis) |
| Vitaminas D2 (ergokalciferolis) |
|
| 3. Vitaminas E |
D-α-tokoferolis |
| DL- α -tokoferolis |
|
| D- α -tokoferilacetatas |
|
| DL- α -tokoferilacetatas |
|
| D- α -tokoferilo rūgšties sukcinatas |
|
| 4. Vitaminas K |
Filochinonas (Fitomenadionas) |
| 5. Vitaminas B1 |
Tiamino hidrochloridas |
| Tiamino mononitratas |
|
| 6. Vitaminas B2 |
Riboflavinas |
| Natrio riboflavin-5'-fosfatas |
|
| 7. Niacinas |
Nikotino rūgštis |
| Nikotinamidas |
|
| 8. Pantoteno rūgštis |
Kalcio D-pantotenatas |
| Natrio D-pantotenatas |
|
| Dekspantenolis |
|
| 9. Vitaminas B6 |
Piridoksino hidrochloridas |
| Piridoksin-5'-fosfatas |
|
| Piridoksino dipalmitatas |
|
| 10. Folio rūgštis |
Pteroilmonogliutamino rūgštis |
| 11. Vitaminas B 12 |
Cianokobalaminas |
| Hidroksokobalaminas |
|
| 12. Biotinas |
D-biotinas |
| 13. Vitaminas C |
L-askorbo rūgštis |
| Natrio L-askorbatas |
|
| Kalcio L-askorbatas |
|
| Kalio L-askorbatas |
|
| L-askorbil 6-palmitatas |
A.2. Mineralinės medžiagos
| Vitamino pavadinimas |
Leidžiamo naudoti specialios paskirties maisto produkto gamyboje vitamino preparato pavadinimas |
| 1. Vitaminas A |
Retinolis |
| Retinilacetatas |
|
| Retinilpalmitatas |
|
| b-karotinas |
|
| 2. Vitaminas D |
Vitaminas D3 (cholekalciferolis) |
| Vitaminas D2 (ergokalciferolis) |
|
| 3. Vitaminas E |
D-a-tokoferolis |
| DL-a-tokoferolis |
|
| D-a-tokoferilacetatas |
|
| DL-a-tokoferilacetatas |
|
| D-a-tokoferilo rūgšties sukcinatas |
|
| 4. Vitaminas K |
Filochinonas (Fitomenadionas) |
| 5. Vitaminas B1 |
Tiamino hidrochloridas |
| Tiamino mononitratas |
|
| 6. Vitaminas B2 |
Riboflavinas |
| Natrio riboflavin-5'-fosfatas |
|
| 7. Niacinas |
Nikotino rūgštis |
| Nikotinamidas |
|
| 8. Pantoteno rūgštis |
Kalcio D-pantotenatas |
| Natrio D-pantotenatas |
|
| Dekspantenolis |
|
| 9. Vitaminas B6 |
Piridoksino hidrochloridas |
| Piridoksin-5'-fosfatas |
|
| Piridoksino dipalmitatas |
|
| 10. Folio rūgštis |
Pteroilmonogliutamino rūgštis |
| 11. Vitaminas B 12 |
Cianokobalaminas |
| Hidroksokobalaminas |
|
| 12. Biotinas |
D-biotinas |
| 13. Vitaminas C |
L-askorbo rūgštis |
| Natrio L-askorbatas |
|
| Kalcio L-askorbatas |
|
| Kalio L-askorbatas |
|
| L-askorbil 6-palmitatas |
A.2. Mineralinės medžiagos
| Mineralinės medžiagos pavadinimas |
Leidžiamos naudoti specialios paskirties maisto produkto gamyboje mineralinės druskos pavadinimas |
| 1. Kalcis (Ca) |
Kalcio karbonatas |
| Kalcio chloridas |
|
| Kalcio hidrochloridas |
|
| Kalcio citratai |
|
| Kalcio gliukonatas |
|
| Kalcio glicerofosfatas |
|
| Kalcio laktatas |
|
| Kalcio ortofosfatai |
|
| Kalcio hidroksidas |
|
| Kalcio oksidas |
|
| 2. Magnis (Mg) |
Magnio acetatas |
| Magnio karbonatas |
|
| Magnio chloridas |
|
| Magnio hidrochloridas |
|
| Magnio citratai |
|
| Magnio gliukonatas |
|
| Magnio glicerofosfatas |
|
| Magnio ortofosfatai |
|
| Magnio laktatas |
|
| Magnio hidroksidas |
|
| Magnio oksidas |
|
| Magnio sulfatas |
|
| 3. Geležis (Fe) |
Geležies karbonatas |
| Geležies citratas |
|
| Geležies (trivalentės) amonio citratas |
|
| Geležies gliukonatas |
|
| Geležies fumaratas |
|
| Geležies (trivalentės) natrio difosfatas |
|
| Geležies laktatas |
|
| Geležies sulfatas |
|
| Geležies (trivalentės) difosfatas (geležies pirofosfatas) |
|
| Geležies (trivalentės) sacharatas |
|
| Elementinė geležis |
|
| (karbonilas+elektrolitas+ redukuotas vandenilis) |
|
| 4. Varis (Cu) |
Vario karbonatas |
| Vario citratas |
|
| Vario gliukonatas |
|
| Vario sulfatas |
|
| Vario (vienvalenčio) ir lizino kompleksas |
|
| 5. Jodas (J) |
Kalio jodidas |
| Kalio jodatas |
|
| Natrio jodidas |
|
| Natrio jodatas |
|
| 6. Cinkas (Zn) |
Cinko acetatas |
| Cinko chloridas |
|
| Cinko citratas |
|
| Cinko gliukonatas |
|
| Cinko laktatas |
|
| Cinko oksidas |
|
| Cinko karbonatas |
|
| Cinko sulfatas |
|
| 7. Manganas (Mn) |
Mangano karbonatas |
| Mangano chloridas |
|
| Mangano citratas |
|
| Mangano gliukonatas |
|
| Mangano glicerofosfatas |
|
| Mangano sulfatas |
|
| 8. Natris (Na) |
Natrio bikarbonatas |
| Natrio karbonatas |
|
| Natrio chloridas |
|
| Natrio hidrochloridas |
|
| Natrio citratas |
|
| Natrio gliukonatas |
|
| Natrio laktatas |
|
| Natrio hidroksidas |
|
| Natrio ortofosfatai |
|
| 9. Kalis (K) |
Kalio bikarbonatas |
| Kalio karbonatas |
|
| Kalio chloridas |
|
| Kalio hidrochloridas |
|
| Kalio citratas |
|
| Kalio gliukonatas |
|
| Kalio glicerofosfatas |
|
| Kalio laktatas |
|
| Kalio hidroksidas |
|
| Kalio ortofosfatai |
|
| 10. Selenas (Se) |
Natrio selenatas |
| Natrio hidroselenitas |
|
| Natrio selenitas |
|
| 11. Chromas (Cr, trivalentis) ir jo heksahidratai |
Chromo chloridas |
| Chromo sulfatas |
|
| 12. Molibdenas (Mo, šešiavalentis) |
Molibdeno amonio molibdatas |
| Molibdeno natrio molibdatas |
|
| 13. Fluoras (F) |
Kalio fluoridas |
| Natrio fluoridas |
A.3. Aminorūgštys
A.3.1. L-alaninas
A.3.2. L-argininas
A.3.3. L-cisteinas
A.3.4. L-cistinas
A.3.5. L-histidinas
A.3.6. L-glutamo rūgštis
A.3.7. L-glutaminas
A.3.8. L-glicinas
A.3.9. L-leucinas
A.3.10. L-lizinas
A.3.11. L-lizino acetatas
A.3.12. L-metioninas
A.3.13. L-ornitinas
A.3.14. L-fenilalaninas
A.3.15. L-treoninas
A.3.16. L-triptofanas
A.3.17. L-tirozinas
A.3.18. L-valinas
Taip pat gali būti naudojami A.3 punkte pateiktų aminorūgščių hidrochloridai.
A.4. Karnitinas ir taurinas
A.4.1. L-karnitinas ir jo hidrochloridas
A.4.2. Taurinas
A.5. Nukleotidai
A.5.1. Adenozino 5'-fosforo rūgštis ir jos natrio druskos
A.5.2. Citidino 5'-monofosforo rūgštis ir jos natrio druskos
A.5.3. Guanozino 5'-fosforo rūgštis ir jos natrio druskos
A.5.4. Inozino 5'-fosforo rūgštis ir jos natrio druskos
A.5.5. Uridino 5'-fosforo rūgštis ir jos natrio druskos
A.6. Cholinas ir inozitolis
A.6.1. Cholinas
A.6.2. Cholino chloridas
A.6.3. Cholino bitartratas
A.6.4. Cholino citratas
A.6.5. Inozitolis
______________
B PRIEDAS
MIŠINIŲ KŪDIKIAMS IKI 6 MĖN. AMŽIAUS, PARUOŠTŲ PAGAL GAMINTOJO NURODYMUS, PAGRINDINIAI SUDĖTIES REIKALAVIMAI
Vertės pateiktos gataviems arba paruoštiems pagal gamintojo instrukcijas produktams.
B.1. Paruošto vartoti mišinio (100 ml) energinė vertė kJ arba kcal
Minimumas Maksimumas
250 kJ/100 ml 315 kJ/100 ml
(60 kcal/100 ml) (75 kcal/100 ml)
B.2. Baltymų kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio
Baltymų kiekis skaičiuojamas: baltymų kiekis = azoto kiekis x 6,38 (karvės pieno baltymams); baltymų kiekis = azoto kiekis x 6,25 (sojų baltymų izoliatams).
B.2.1. Baltymų kiekis mišiniuose, pagamintuose iš nepakeistų karvės pieno baltymų:
Minimumas Maksimumas
0,56 g/100 kJ 0,7 g/100 kJ
(2,25 g/100 kcal) (3 g/100 kcal)
Produkto baltymų cheminis indeksas turi būti ne mažesnis kaip 80 proc. nurodyto baltymų kiekio (G PRIEDAS), tačiau apskaičiuojant metioninas ir cistinas gali būti sudedami kartu.
B.2.2. Baltymų kiekis mišiniuose, pagamintuose iš pakeistų karvės pieno baltymų (pakeistas kazeino/išrūgų baltymų santykis):
Minimumas Maksimumas
0,45 g/100 kJ 0,7 g/100 kJ
(1,8 g/100 kcal) (3 g/100 kcal)
Siekiant gauti reikiamą energijos kiekį, mišinys turi turėti bent jau tokį nepakeičiamų ir iš dalies pakeičiamų aminorūgščių kiekį, koks yra kontroliniame baltyme (F PRIEDAS).
B.2.3. Baltymų kiekis mišiniuose, pagamintuose vien iš sojų baltymų izoliatų arba juos maišant su karvės pieno baltymais:
Minimumas Maksimumas
0,56 g/100 kJ 0,7 g/100 kJ
(2,56 g/100 kcal) (3 g/100 kcal)
Tik sojų baltymų izoliatai gali būti naudojami šiems mišiniams gaminti. Cheminis indeksas turi sudaryti ne mažiau kaip 80 proc. kontrolinio baltymo (G PRIEDAS) kiekio.
Siekiant gauti reikiamą energijos kiekį, mišinys turi turėti bent jau tokį metionino kiekį, koks yra kontrolinio baltymo kiekyje (F PRIEDAS).
L-karnitino turi būti ne mažiau kaip 1,8 μmol/100 kJ (7,5 μmol/100 kcal).
B.2.4. Visais atvejais aminorūgščių galima pridėti tik siekiant pagerinti mitybinę baltymų vertę ir tik santykiu, būtinu šiam tikslui pasiekti.
B.3. Riebalų kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio
Minimumas Maksimumas
0,8 g/100 kJ 1,5 g/100 kJ
(3,3 g/100 kcal) (6,5 g/100 kcal)
B.3.1. Draudžiama naudoti šias medžiagas:
B.3.1.1. sezamo sėklų aliejų,
B.3.1.2. medvilnės sėklų aliejų,
B.3.1.3. riebalus, turinčius daugiau kaip 8 proc. riebalų rūgščių trans-izomerų.
B.3.2. Lauro rūgšties kiekis procentais nuo bendro riebalų kiekio
Minimumas Maksimumas
- 15 % bendro riebalų kiekio
B.3.3. Miristo rūgšties kiekis procentais nuo bendro riebalų kiekio
Minimumas Maksimumas
- 15 % bendro riebalų kiekio
B.3.4. Linolo rūgšties (gliceridų = linolatų pavidalu) kiekis mg/100 kJ arba mg/100 kcal mišinio
Minimumas Maksimumas
70 mg/100 kJ 285 mg/100 kJ
(300 mg/100 kcal) (1 200 mg/100 kcal)
B.4. Angliavandenių kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio
Minimumas Maksimumas
1,7 g/100 kJ 3,4 g/100 kJ
(7 g/100 kcal) (14 g/100 kcal)
B.4.1. Leidžiama naudoti tik šiuos angliavandenius:
B.4.1.1. laktozę,
B.4.1.2. maltozę,
B.4.1.3. sacharozę,
B.4.1.4. malto-dekstrinus,
B.4.1.5. gliukozės sirupą ar sausą gliukozės sirupą,
B.4.1.6. apvirtą krakmolą, natūraliai neturintį gluteno,
B.4.1.7. želatinizuotą krakmolą, natūraliai neturintį gluteno.
B.4.2. Laktozės kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio
Minimumas Maksimumas
0,85 g/100 kJ -
(3,5 g/100 kcal) -
Ši nuostata netaikoma mišiniams, kuriuose sojų baltymai sudaro daugiau kaip 50 proc. bendro baltymų kiekio.
B.4.3. Sacharozės kiekis procentais nuo bendro angliavandenių kiekio
Minimumas Maksimumas
- 20 % bendro angliavandenių kiekio
B.4.4. Apvirto krakmolo ir/arba želatinizuoto krakmolo kiekis g/100 ml mišinio ir procentais nuo bendro angliavandenių kiekio
Minimumas Maksimumas
- 2 g/100 ml, 30 % bendro angliavandenių kiekio
B.5. Mineralinių medžiagų kiekiai
B.5.1. Mineralinių medžiagų kiekiai mišiniuose, pagamintuose iš karvės pieno baltymų
| Mineralinės medžiagos pavadinimas |
100 kJ |
100 kcal |
||
| Minimumas |
Maksimumas |
Minimumas |
Maksimumas |
|
| 1. Natris, mg |
5 |
14 |
20 |
60 |
| 2. Kalis, mg |
15 |
35 |
60 |
145 |
| 3. Chloras, mg |
12 |
29 |
50 |
125 |
| 4. Kalcis, mg |
12 |
- |
50 |
- |
| 5. Fosforas, mg |
6 |
22 |
25 |
90 |
| 6. Magnis, mg |
1,2 |
3,6 |
5 |
15 |
| 7. Geležis, mg 1) |
0,12 |
0,36 |
0,5 |
1,5 |
| 8. Cinkas, mg |
0,12 |
0,36 |
0,5 |
1,5 |
| 9. Varis, μg |
4,8 |
19 |
20 |
80 |
| 10. Jodas, μg |
1,2 |
- |
5 |
- |
B.5.2. Mineralinių medžiagų kiekiams mišiniuose, pagamintuose vien iš sojų baltymų ar kartu su karvės pieno baltymais, taikomi visi B.5.1 punkte pateikti reikalavimai, išskyrus reikalavimus dėl geležies ir cinko, kurie turi būti tokie:
|
|
100 kJ |
100 kcal |
||
| Minimumas |
Maksimumas |
Minimumas |
Maksimumas |
|
| Geležis, mg |
0,25 |
0,5 |
1 |
2 |
| Cinkas, mg |
0,18 |
0,6 |
0,75 |
2,4 |
B.6. Vitaminų kiekiai 100 kJ arba 100 kcal mišinio
| Vitamino pavadinimas |
100 kJ |
100 kcal |
|
||
| Minimumas |
Maksimumas |
Minimumas |
Maksimumas |
|
|
| 1. Vitaminas A, μg- RE1) |
14 |
43 |
60 |
180 |
|
| 2. Vitaminas D, μg 2) |
0,25 |
0,65 |
1 |
2,5 |
|
| 3. Tiaminas, μg |
10 |
- |
40 |
- |
|
| 4. Riboflavinas, μg |
14 |
- |
60 |
- |
|
| 5. Nikotinamidas, μg-NE3) |
60 |
- |
250 |
- |
|
| 6. Pantoteno rūgštis, mg |
70 |
- |
300 |
- |
|
| 7. Vitaminas B6, μg |
9 |
- |
35 |
- |
|
| 8. Biotinas, μg |
0,4 |
- |
1,5 |
- |
|
| 9. Folio rūgštis, μg |
1 |
- |
4 |
- |
|
| 10. Vitaminas B12, μg |
0,025 |
- |
0,1 |
- |
|
| 11. Vitaminas C, μg |
1,9 |
- |
8 |
- |
|
| 12. Vitaminas K, μg |
1 |
- |
4 |
- |
|
| 13. Vitaminas E, mg α-TE4) |
0,5/g polinesočios riebalų rūgšties, išreikštos linolio rūgštimi, bet ne mažiau kaip 0,1 mg/100 kJ |
- |
0,5/g polinesočios riebalų rūgšties, išreikštos linolio rūgštimi, bet ne mažiau kaip 0,5 mg/ 100 kcal |
- |
|
| 1) RE = visi trans-retinolio ekvivalentai. 2) Cholecalciferolis, kurio 10 mg = 400 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D. 3) NE = Niacino ekvivalentai = mg nikotino rūgštis + mg triptofanas/60. 4) α -TE = d- α -tokoferolio ekvivalentai. |
|||||
______________
C PRIEDAS
MIŠINIŲ KŪDIKIAMS, VYRESNIEMS KAIP 6 MĖN. AMŽIAUS, PARUOŠTŲ PAGAL GAMINTOJO NURODYMUS, PAGRINDINIAI SUDĖTIES REIKALAVIMAI
Vertės pateiktos gataviems arba paruoštiems pagal gamintojo pateiktas instrukcijas produktams.
C.1. Paruošto vartoti mišinio (100 ml) energinė vertė kJ arba kcal
Minimumas Maksimumas
250 kJ/100 ml 335 kJ/100 ml
(60 kcal/100 ml) (80 kcal/100 ml)
C.2. Baltymų kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio
Baltymų kiekis skaičiuojamas: baltymų kiekis = azoto kiekis x 6,38 (karvės pieno baltymams); baltymų kiekis = azoto kiekis x 6,25 (sojų baltymų izoliatams).
Minimumas Maksimumas
0,5 g/100 kJ 1 g/100 kJ
(2,25 g/100 kcal) (4,5 g/100 kcal)
Cheminis baltymų indeksas turi būti ne mažesnis kaip 80 proc. nurodyto baltymo (kazeino, kaip nurodyta G PRIEDE) kiekio.
Kūdikių, vyresnių kaip 6 mėn. amžiaus, mišiniams, pagamintiems vien iš sojų baltymų arba kartu su karvės pieno baltymais, gali būti naudojami tik sojų baltymų izoliatai.
Aminorūgščių į mišinius kūdikiams, vyresniems kaip 6 mėn. amžiaus, galima pridėti tik siekiant pagerinti mitybinę baltymų vertę ir tik santykiu, būtinu šiam tikslui pasiekti.
C.3. Riebalų kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio
Minimumas Maksimumas
0,8 g/100 kJ 1,5 g/100 kJ
(3,3 g/100 kcal) (6,5 g/100 kcal)
C.3.1. Draudžiama naudoti šias medžiagas:
C.3.1.1. sezamo sėklų aliejų,
C.3.1.2. medvilnės sėklų aliejų,
C.3.1.3. riebalus, turinčius daugiau kaip 8 proc. riebalų rūgščių trans-izomerų.
C.3.2. Lauro rūgšties kiekis procentais nuo bendro riebalų kiekio
Minimumas Maksimumas
- 15 % bendro riebalų kiekio
C.3.3. Miristo rūgšties kiekis procentais nuo bendro riebalų kiekio
Minimumas Maksimumas
- 15 % bendro riebalų kiekio
C.3.4. Linolo rūgšties (gliceridų = linolatų pavidalu) kiekis mg/100 kJ arba mg/100 kcal mišinio
Minimumas Maksimumas
- (300 mg/100 kcal)
Ši riba taikoma tik turintiems augalinių aliejų mišiniams kūdikiams, vyresniems kaip 6 mėn. amžiaus.
C.4. Angliavandenių kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio
Minimumas Maksimumas
1,7 g/100 kJ 3,4 g/100 kJ
(7 g/100 kcal) (14 g/100 kcal)
C.4.1. Draudžiama naudoti gluteno turinčius ingredientus.
C.4.2. Laktozės kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio
Minimumas Maksimumas
0,45 g/100 kJ -
(1,8 g/100 kcal) -
Ši nuostata netaikoma kūdikių, vyresnių kaip 6 mėn. amžiaus, mišiniams, kuriuose sojų baltymų yra daugiau kaip 50 proc. bendro baltymų kiekio.
C.4.3. Sacharozės, fruktozės, medaus kiekis procentais nuo bendro angliavandenių kiekio
Minimumas Maksimumas
- 20 proc. bendro angliavandenių kiekio (atskirai arba kartu)
C.5. Mineralinių medžiagų kiekiai
C.5.1. Geležies ir jodo kiekiai
|
|
100 kJ |
100 kcal |
||
| Minimumas |
Maksimumas |
Minimumas |
Maksimumas |
|
| Geležis, mg |
0,25 |
0,5 |
1 |
2 |
| Jodas, mg |
1,2 |
- |
5 |
- |
C.5.2. Cinko kiekis mg/100 kJ arba mg/100 kcal mišinio
C.5.2.1. Mišiniams, pagamintiems vien tik iš karvės pieno
Minimumas Maksimumas
0,12 mg/100 kJ -
(0,5 mg/100 kcal)
C.5.2.2. Mišiniams, turintiems sojų baltymų izoliatų ar sumaišytų su karvės pienu
Minimumas Maksimumas
0,18 mg/100 kJ -
(0,75 mg/100 kcal)
C.5.3. Kitos mineralinės medžiagos
Koncentracijos turi būti bent jau tokios, kokios paprastai yra karvės piene, arba, jei reikia, sumažintos tokiu pat santykiu, palyginti su karvės pienu, kaip ir baltymų koncentracija mišiniuose kūdikiams, vyresniems kaip 6 mėn. amžiaus. Įprasta karvės pieno sudėtis pateikta H PRIEDE.
C.5.4. Kalcio ir fosforo santykis neturi būti didesnis kaip 2.
C.6. Vitaminų kiekiai
| Vitamino pavadinimas |
100 kJ |
100 kcal |
||
| Minimumas |
Maksimumas |
Minimumas |
Maksimumas |
|
| 1. Vitaminas A, μg- RE1) |
14 |
43 |
60 |
180 |
| 2. Vitaminas D, μg 2) |
0,25 |
0,75 |
1 |
3 |
| 3. Vitaminas C, μg |
1,9 |
- |
8 |
- |
| 4. Vitaminas E, mg α-TE3) |
0,5/g polinesočios riebalų rūgšties, išreikštos linolio rūgštimi, bet ne mažiau kaip 0,1 mg/100 kJ |
- |
0,5/g polinesočios riebalų rūgšties, išreikštos linolio rūgštimi, bet ne mažiau kaip 0,5 mg/100 kcal |
- |
| 1) RE = visi trans-retinolio ekvivalentai. 2) Cholecalciferolis, kurio 10 μg = 400 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D. 3) α-TE = d-α-tokoferolio ekvivalentai. |
||||
______________
D PRIEDAS
MAISTINIŲ MEDŽIAGŲ IR JŲ ŽALIAVŲ, LEIDŽIAMŲ NAUDOTI MIŠINIŲ KŪDIKIAMS GAMYBAI, SĄRAŠAS
D.1. Vitaminai
| Vitamino pavadinimas |
Leidžiamo naudoti mišinių kūdikiams gamyboje vitamino preparato pavadinimas |
| 1. Vitaminas A |
Retinilacetatas |
| Retinilpalmitatas |
|
| β-karotinas |
|
| Retinolis |
|
| 2. Vitaminas D |
Vitaminas D2 (ergokalciferolis) |
| Vitaminas D3 (cholekalciferolis) |
|
| 3. Vitaminas B1 |
Tiamino hidrochloridas |
| Tiamino mononitratas |
|
| 4. Vitaminas B2 |
Riboflavinas |
| Natrio riboflavin-5-fosfatas |
|
| 5. Niacinas |
Nikotinamidas |
| Nikotino rūgštis |
|
| 6. Vitaminas B6 |
Piridoksino hidrochloridas |
| Piridoksin-5-fosfatas |
|
| 7. Folatas |
Folio rūgštis |
| 8. Pantoteno rūgštis |
Kalcio D-pantotenatas |
| Natrio D-pantotenatas |
|
| Dekspantenolas |
|
| 9. Vitaminas B12 |
Cianokobalaminas |
| Hidroksikobalaminas |
|
| 10. Biotinas |
D-biotinas |
| 11. Vitaminas C |
L-askorbo rūgštis |
| Natrio L-askorbatas |
|
| Kalcio L-askorbatas |
|
| 6-palmitil-L-askorbo rūgštis (askorbilpalmitatas) |
|
| Kalio askorbatas |
|
| 12. Vitaminas E |
D-α-tokoferolis |
| DL-α-tokoferolis |
|
| D-α-tokoferolacetatas |
|
| DL-α-tokoferolacetatas |
|
| 13. Vitaminas K |
Filochinonas (Fitomenadionas) |
D.2. Mineralinės medžiagos
| Mineralinės medžiagos pavadinimas |
Leidžiamos naudoti mišinių kūdikiams gamyboje mineralinės druskos pavadinimas |
| 1. Kalcis (Ca) |
Kalcio karbonatas |
| Kalcio chloridas |
|
| Kalcio citratai |
|
| Kalcio gliukonatas |
|
| Kalcio glicerofosfatas |
|
| Kalcio laktatas |
|
| Kalcio ortofosfatai |
|
| Kalcio hidroksidas |
|
| 2. Magnis (Mg) |
Magnio karbonatas |
| Magnio chloridas |
|
| Magnio oksidas |
|
| Magnio ortofosfatai |
|
| Magnio sulfatas |
|
| Magnio gliukonatas |
|
| Magnio hidroksidas |
|
| Magnio citratai |
|
| 3. Geležis (Fe) |
Geležies citratas |
| Geležies gliukonatas |
|
| Geležies laktatas |
|
| Geležies sulfatas |
|
| Geležies amonio citratas |
|
| Geležies fumaratas |
|
| Geležies difosfatas (geležies pirofosfatas) |
|
| 4. Varis (Cu) |
Vario citratas |
| Vario gliukonatas |
|
| Vario sulfatas |
|
| Vario-lizino kompleksas |
|
| Vario karbonatas |
|
| 5. Jodas (J) |
Kalio jodidas |
| Natrio jodidas |
|
| Kalio jodatas |
|
| 6. Cinkas (Zn) |
Cinko acetatas |
| Cinko chloridas |
|
| Cinko laktatas |
|
| Cinko sulfatas |
|
| Cinko citratas |
|
| Cinko gliukonatas |
|
| Cinko oksidas |
|
| 7. Manganas (Mn) |
Mangano karbonatas |
| Mangano chloridas |
|
| Mangano citratas |
|
| Mangano sulfatas |
|
| Mangano gliukonatas |
|
| 8. Natris (Na) |
Natrio bikarbonatas |
| Natrio chloridas |
|
| Natrio citratas |
|
| Natrio gliukonatas |
|
| Natrio karbonatas |
|
| Natrio laktatas |
|
| Natrio ortofosfatai |
|
| Natrio hidroksidas |
|
| 9. Kalis (K) |
Kalio bikarbonatas |
| Kalio karbonatas |
|
| Kalio chloridas |
|
| Kalio citratai |
|
| Kalio gliukonatas |
|
| Kalio laktatas |
|
| Kalio ortofosfatai |
|
| Kalio hidroksidas |
D.3. Leidžiamos naudoti mišinių kūdikiams gamyboje aminorūgštys ir kiti azoto junginiai
D.3.1. L-argininas ir jo hidrochloridas
D.3.2. L-cistinas ir jo hidrochloridas
D.3.3. L-histidinas ir jo hidrochloridas
D.3.4. L-izoleucinas ir jo hidrochloridas
D.3.5. L-leucinas ir jo hidrochloridas
D.3.6. L-cisteinas ir jo hidrochloridas
D.3.7. L-metioninas
D.3.8. L-fenilalaninas
D.3.9. L-treoninas
D.3.10. L-triptofanas
D.3.11. L-tirozinas
D.3.12. L-valinas
D.3.13. L-karnitinas ir jo hidrochloridas
D.3.14. Taurinas
D.4. Kitos maistinės medžiagos, leidžiamos naudoti mišinių kūdikiams gamyboje
D.4.1. Cholinas
D.4.2. Cholino chloridas
D.4.3. Cholino citratas
D.4.4. Cholino bitartratas
C.4.5. Inozitolas
______________
E PRIEDAS
KAI KURIŲ MIŠINIŲ KŪDIKIAMS IKI 6 MĖN. AMŽIAUS SUDĖTIES REIKALAVIMAI
| Mišinio charakteristika |
Kai kurie sudėties reikalavimai |
| 1. Mišinys su adaptuotais (pritaikytais) baltymais |
Baltymų turi būti mažiau kaip 0,6 g/100 kJ (2,5 g/100 kcal), o išrūgų baltymų ir kazeino santykis ne mažesnis kaip 1,0 |
| 2. Mišinys, turintis mažai natrio |
Natrio turi būti mažiau kaip 9 mg/100 kJ (39 mg/100 kcal) |
| 3. Mišinys be cukraus |
Neturi būti sacharozės |
| 4. Mišinys tik su laktoze |
Yra tik vienas angliavandenis – laktozė |
| 5. Mišinys be laktozės |
Neturi būti laktozės1) |
| 6. Mišinys su pridėtine geležimi |
Turi būti pridėta geležies |
| 1) Tiriant metodu, kurio nustatymo riba bus patvirtinta vėliau. |
|
______________
F PRIEDAS
MOTINOS PIENO NEPAKEIČIAMOS IR PUSIAU PAKEIČIAMOS AMINORŪGŠTYS, mg 100 kJ ir 100 kcal motinos pieno
| Aminorūgštis, mg |
100 kJ1) |
100 kcal |
| 1. Argininas |
16 |
69 |
| 2. Cistinas |
6 |
24 |
| 3. Histidinas |
11 |
45 |
| 4. Izoleucinas |
17 |
72 |
| 5. Leucinas |
37 |
156 |
| 6. Lizinas |
29 |
122 |
| 7. Metioninas |
7 |
29 |
| 8. Fenilalaninas |
15 |
62 |
| 9. Treoninas |
19 |
80 |
| 10. Triptofanas |
7 |
30 |
| 11. Tirozinas |
14 |
59 |
| 12. Valinas |
19 |
80 |
|
|
|
|
______________
G PRIEDAS
KAZEINO IR MOTINOS PIENO BALTYMUOSE ESANČIOS AMINORŪGŠTYS,
g/100 g baltymo
| Aminorūgštis, g |
100 g kazeino1) |
100 g motinos pieno baltymo1) |
| 1. Argininas |
3,7 |
3,8 |
| 2. Cistinas |
0,3 |
1,3 |
| 3. Histidinas |
2,9 |
2,5 |
| 4. Izoleucinas |
5,4 |
4,0 |
| 5. Leucinas |
9,5 |
8,5 |
| 6. Lizinas |
8,1 |
6,7 |
| 7. Metioninas |
2,8 |
1,6 |
| 8. Fenilalaninas |
5,2 |
3,4 |
| 9. Treoninas |
4,7 |
4,4 |
| 10. Triptofanas |
1,6 |
1,7 |
| 11. Tirozinas |
5,8 |
3,2 |
| 12. Valinas |
6,7 |
4,5 |
| 1) Amino acid content of foods and biological data on protein. FAO Nutritional Studies, No 24, Rome 1970, items 375 and 383. |
||
H PRIEDAS
KARVĖS PIENO MINERALINĖS MEDŽIAGOS
| Mineralinės medžiagos pavadinimas |
100 g nuriebalintos sausosios medžiagos |
1 g baltymo |
| 1. Natris, mg |
550 |
15 |
| 2. Kalis, mg |
1 680 |
43 |
| 3. Chloras, mg |
1 050 |
28 |
| 4. Kalcis, mg |
1 350 |
35 |
| 5. Fosforas, mg |
1 070 |
28 |
| 6. Magnis, mg |
135 |
3,5 |
| 7. Varis, μg |
225 |
6 |
| 8. Jodas, μg |
N1) |
N |
| 1) Nenurodyta (labai įvairi, keičiantis sezonams bei kintant gyvulių auginimo sąlygoms). |
||
J PRIEDAS
PERDIRBTŲ GRŪDINIŲ MAISTO PRODUKTŲ KŪDIKIAMS IR MAŽIEMS VAIKAMS PAGRINDINIAI SUDĖTIES REIKALAVIMAI
Maistinių medžiagų reikalavimai pateikti gataviems produktams arba paruoštiems pagal gamintojo pateiktas instrukcijas.
J.1. Grūdinių produktų sudėtinės dalys
Perdirbti grūdiniai maisto produktai paruošiami iš vienos ar kelių rūšių perdirbtų grūdų ir/ar krakmolingų šakninių produktų.
Grūdai ir/ar krakmolingos šaknys turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. galutinio sauso mišinio svorio.
J.2. Baltymų kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal produkto
J.2.1. Grūdinių produktų su pridėtu dideliu baltymų kiekiu ir džiūvėsių bei sausainių sudėtyje baltymų kiekis neturi būti didesnis kaip 1,3 g/100 kJ arba 5,5 g/100 kcal.
J.2.2. Į grūdinius produktus su pridėtu dideliu baltymų kiekiu pridėtas baltymų kiekis neturi būti mažesnis kaip 0,48 g/100 kJ arba 2 g/100 kcal.
J.2.3. Sausainių, pagamintų pridėjus baltymingų produktų (bei atitinkamai paženklintų), sudėtyje esantis baltymų kiekis neturi būti mažesnis kaip 0,36 g/100 kJ arba 1,5 g/100 kcal.
J.2.4. Cheminis įdėtų baltymų indeksas turi būti ne mažesnis kaip 80 proc. nurodytų baltymų (L PRIEDE) arba baltymų energijos kiekis (BEK) mišinyje turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. nurodytų baltymų kiekio. Visais atvejais leidžiama pridėti aminorūgščių tik baltymų mišinio mitybinei vertei pagerinti ir tik tokiomis proporcijomis, kokios yra būtinos šiam tikslui pasiekti.
J.3. Angliavandenių kiekis g/kJ arba g/kcal produkto
J.3.1. Jeigu į paprastus grūdinius produktus ir džiūvėsius bei sausainius įdedama sacharozės, fruktozės, gliukozės, gliukozės sirupo ar medaus, tai:
J.3.1.1. šių pridėtinių angliavandenių kiekis neturi būti didesnis kaip 1,8 g/100 kJ arba 7,5 g/100 kcal;
J.3.1.2. pridėtinės fruktozės kiekis neturi būti didesnis kaip 0,9 g/100 kJ arba 3,75 g/100 kcal.
J.3.2. Jeigu į grūdinius produktus su pridėtiniu baltymų kiekiu įdedama sacharozės, fruktozės, gliukozės sirupo ar medaus, tai:
J.3.2.1. šių pridėtinių angliavandenių kiekis neturi būti didesnis kaip 1,2 g/100 kJ arba 5 g/100 kcal;
J.3.2.2. pridėtinės fruktozės kiekis neturi būti didesnis kaip 0,6 g/100 kJ arba 2,5 g/100 kcal.
J.4. Riebalų kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal produkto
J.4.1. Paprastų grūdinių produktų ir džiūvėsių bei sausainių sudėtyje riebalų neturi būti daugiau kaip 0,8 g/100 kJ arba 3,3 g/100 kcal.
J.4.2. Grūdinių produktų su pridėtiniu baltymų kiekiu sudėtyje riebalų neturi būti daugiau kaip 1,1 g/100 kJ arba 4,5 g/100 kcal. Jeigu riebalų yra daugiau kaip 0,8 g/100 kJ (3,3 g/100 kcal), tai:
J.4.2.1. lauro rūgšties neturi būti daugiau kaip 15 proc. visų riebalų kiekio;
J.4.2.2. miristo rūgšties neturi būti daugiau kaip 15 proc. visų riebalų kiekio;
J.4.2.3. linolio rūgšties kiekis (gliceridų = linolatų pavidalu) turi būti ne mažesnis kaip 70 mg/100 kJ (300 mg/100 kcal) ir ne didesnis kaip 285 mg/100 kJ (1200 mg/100 kcal).
J.5. Mineralinių medžiagų kiekiai mg/100 kJ arba mg/100 kcal produkto
J.5.1. Natris
J.5.1.1. Natrio druskų į perdirbtus grūdinius produktus dedama tik technologiniais tikslais.
J.5.1.2. Natrio kiekis perdirbtuose grūdiniuose produktuose turi būti ne didesnis kaip 25 mg/100 kJ (100 mg/100 kcal).
J.5.2. Kalcis
J.5.2.1. Grūdinių produktų su pridėtiniu baltymų kiekiu sudėtyje kalcio negali būti mažiau kaip 20 mg/100 kJ (80 mg/100 kcal).
J.5.2.2. Džiūvėsių ir sausainių, pagamintų įpilant pieno (pieniški sausainiai) (nurodant tai etiketėse), sudėtyje kalcio turi būti ne mažiau kaip 12 mg/100 kJ (50 mg/100 kcal).
J.6. Vitaminų kiekis mg/100 kJ arba mg/100 kcal produkto
J.6.1. Perdirbtuose grūdiniuose produktuose tiamino kiekis turi būti ne mažesnis kaip 25 mg/100 kJ (100 mg/100 kcal).
J.6.2. Grūdiniuose produktuose su pridėtiniu baltymų kiekiu turi būti:
|
|
100 kJ |
100 kcal |
||
| Minimumas |
Maksimumas |
Minimumas |
Maksimumas |
|
| Vitamino A, μ RE 1) |
14 |
43 |
60 |
180 |
| Vitamino D, μg2) |
0,25 |
0,75 |
1 |
3 |
| 1) RE – visi trans-retinolio ekvivalentai. 2) Cholekalciferolis, kurio 10 μg = 400 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D. PASTABA. Nurodytų kiekių reikia laikytis ir tuomet, jeigu vitaminų A ir D dedama į kitus perdirbtus grūdinius maisto produktus. |
||||
______________
K PRIEDAS
MAISTO KŪDIKIAMS IR MAŽIEMS VAIKAMS PAGRINDINIAI SUDĖTIES REIKALAVIMAI
Maistinių medžiagų reikalavimai pateikti gataviems produktams arba paruoštiems pagal gamintojo pateiktas instrukcijas.
K.1. Baltymai
K.1.1. Jeigu mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti tradiciniai baltymų šaltiniai yra vieninteliai ingredientai, nurodyti produkto pavadinime, tai:
K.1.1.1. nurodyta produkto pavadinime mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti tradiciniai baltymų šaltiniai turi sudaryti ne mažiau kaip 40 proc. viso produkto svorio ir ne mažiau kaip 25 proc. viso baltymų kiekio;
K.1.1.2. visas nurodytų šaltinių baltymų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 1,7 g/100 kJ (7 g/100 kcal).
K.1.2. Jeigu mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti tradiciniai baltymų šaltiniai ar jų deriniai produkto pavadinime minimi pirmiausia, tai:
K.1.2.1. nurodyta produkto pavadinime mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti tradiciniai baltymų šaltiniai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. viso produkto svorio ir ne mažiau kaip 25 proc. viso baltymų kiekio;
K.1.2.2. nurodytų šaltinių baltymų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 1 g/100 kJ (4g/100 kcal).
K.1.3. Jeigu mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti baltymų šaltiniai ar deriniai produkto pavadinime nepaminėti pirmiausia, tai:
K.1.3.1. mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti tradiciniai baltymų šaltiniai turi sudaryti ne mažiau kaip 8 proc. viso produkto svorio ir ne mažiau kaip 25 proc. viso baltymų kiekio;
K.1.3.2. nurodytų šaltinių baltymų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 g/100 kJ (2,2 g/100 kcal);
K.1.3.3. bendras visų produkto komponentų baltymų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 0,7 g/100 kJ (3 g/100 kcal).
K.1.4. Jeigu produktas etiketėje įvardijamas tik kaip maistas, bet neminima, kad jo sudėtyje yra mėsos, paukštienos, žuvies, subproduktų ar kitų tradicinių baltymų šaltinių, tai bendras visų produkto komponentų baltymų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 0,7 g/100 kJ (3 g/100 kcal).
K.1.5. Aminorūgščių leidžiama įdėti tiktai siekiant pagerinti esamų baltymų maistinę vertę ir tokiais kiekiais, kurie būtini šiam tikslui pasiekti.
K.2. Angliavandeniai
K.2.1. Bendras angliavandenių kiekis, esantis vaisių ir daržovių sultyse bei nektaruose, vaisių patiekaluose, desertuose ar pudinguose, negali būti didesnis kaip:
K.2.1.1. daržovių sultyse ir jų gėrimuose – 10 g/100 ml;
K.2.1.2. vaisių sultyse ir nektaruose bei jų gėrimuose – 15 g/ 100 ml;
K.2.1.3. vaisių patiekaluose – 20 g/100 g;
K.2.1.4. desertuose ir pudinguose – 25 g/100 g;
K.2.1.5. kituose ne pieniškuose gėrimuose – 5 g/100 g.
K.3. Riebalai
K.3.1. Jeigu produktų, nurodytų šio priedo K.1.1 punkte, vieninteliai produkto ingredientai yra mėsa ar sūris arba jie pavadinime minimi pirmiausia, tai bendras visų produkto komponentų riebalų kiekis neturi būti didesnis kaip 1,4 g/100 kJ (6 g/100 kcal).
K.3.2. Visuose kituose produktuose bendras visų produkto komponentų riebalų kiekis neturi būti didesnis kaip 1,1 g/ 100 kJ (4,5 g/100 kcal).
K.4. Natris
K.4.1. Galutinis natrio kiekis produkte turėtų būti ne didesnis kaip 48 mg/100 kJ (200 mg/l00 kcal) arba ne daugiau kaip 200 mg 100 g produkto. Jeigu vienintelis produkto pavadinime paminėtas komponentas yra sūris, galutinis natrio kiekis turėtų būti ne didesnis kaip 70 mg/100 kJ (300 mg/100 kcal).
K.4.2. Natrio druskų negalima dėti į produktus, kurie gaminami iš vaisių, taip pat į desertus, pudingus, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja gamybos technologija.
K.5. Vitaminai
K.5.1. Vaisių sultyse, nektaruose ar daržovių sultyse galutinis vitamino C kiekis turėtų būti ne mažesnis kaip 6 mg/100 kJ (25 mg/100 kcal) arba ne mažiau kaip 25 mg 100 g produkto.
K.5.2. Daržovių sultyse galutinis vitamino A kiekis turėtų būti ne mažesnis kaip 25 mg RE/100 kJ (100 mg RE/100 kcal) (RE – visi trans-retinolio ekvivalentai).
K.5.3. Vitamino A nededama į kitą maistą kūdikiams ir mažiems vaikams.
K.5.4. Vitamino D nededama į maistą kūdikiams ir mažiems vaikams.
______________
L PRIEDAS
AMINORŪGŠČIŲ KIEKIS (G) 100 G KAZEINO
| Aminorūgšties pavadinimas |
g/100 g baltymų |
| 1. Argininas |
3,7 |
| 2. Cistinas |
0,3 |
| 3. Histidinas |
2,9 |
| 4. Izoleucinas |
5,4 |
| 5. Leucinas |
9,5 |
| 6. Lizinas |
8,1 |
| 7. Metioninas |
2,8 |
| 8. Fenilalaninas |
5,2 |
| 9. Treoninas |
4,7 |
| 10. Triptofanas |
1,6 |
| 11. Tirozinas |
5,8 |
| 12. Valinas |
6,7 |
M PRIEDAS
MAISTINIŲ MEDŽIAGŲ IR JŲ ŽALIAVŲ, NAUDOJAMŲ KŪDIKIŲ IR MAŽŲ VAIKŲ MAISTO GAMYBAI, SĄRAŠAS
M.1. Vitaminai
| Vitamino pavadinimas |
Leidžiamo naudoti kūdikių ir mažų vaikų maisto gamyboje vitamino preparato pavadinimas |
| 1. Vitaminas A |
Retinolis |
| Retinilo acetatas |
|
| Retinilo palmitatas |
|
| β-karotinas |
|
| 2. Vitaminas D |
Vitaminas D2 (ergokalciferolis) |
| Vitaminas D3 (cholekalciferolis) |
|
| 3. Vitaminas B1 |
Tiamino hidrochloridas |
| Tiamino mononitratas |
|
| 4. Vitaminas B2 |
Riboflavinas |
| Natrio riboflavin-5-fosfatas |
|
| 5. Niacinas |
Nikotinamidas |
| Nikotino rūgštis |
|
| 6. Vitaminas B6 |
Piridoksino hidrochloridas |
| Piridoksin-5-fosfatas |
|
| Piridoksino dipalmitatas |
|
| 7. Folatas |
Folio rūgštis |
| 8. Pantoteno rūgštis |
Kalcio D-pantotenatas |
| Natrio D-pantotenatas |
|
| Dekspantenolis |
|
| 9. Vitaminas B12 |
Cianokobalaminas |
| Hidroksikobalaminas |
|
| 10. Biotinas |
D-biotinas |
| 11. Vitaminas C |
L-askorbo rūgštis |
| Natrio L-askorbatas |
|
| Kalcio L-askorbatas |
|
| 6-palmitil-L-askorbo rūgštis (askorbilpalmitatas) |
|
| Kalio askorbatas |
|
| 12. Vitaminas E |
D-α-tokoferolis |
| DL-α-tokoferolis |
|
| D-α-tokoferolacetatas |
|
| DL-α-tokoferolacetatas |
|
| 13. Vitaminas K |
Filochinonas (Fitomenadionas) |
M.2. Mineralinės medžiagos
| Mineralinės medžiagos pavadinimas |
Leidžiamos naudoti kūdikių ir mažų vaikų maisto gamyboje mineralinės druskos pavadinimas |
| 1. Kalcis (Ca) |
Kalcio karbonatas |
| Kalcio chloridas |
|
| Kalcio citratai |
|
| Kalcio gliukonatas |
|
| Kalcio glicerofosfatas |
|
| Kalcio laktatas |
|
| Kalcio oksidas |
|
| Kalcio hidroksidas |
|
| Ortofosforo rūgšties kalcio druskos |
|
| 2. Magnis (Mg) |
Magnio karbonatas |
| Magnio chloridas |
|
| Magnio citratai |
|
| Magnio gliukonatas |
|
| Magnio oksidas |
|
| Magnio hidroksidas |
|
| Ortofosforo rūgšties magnio druskos |
|
| Magnio sulfatas |
|
| Magnio laktatas |
|
| Magnio glicerofosfatas |
|
| 3. Geležis (Fe) |
Geležies citratas |
| Geležies amonio citratas |
|
| Geležies gliukonatas |
|
| Geležies laktatas |
|
| Geležies sulfatas |
|
| Geležies fumaratas |
|
| Geležies difosfatas (geležies pirofosfatas) |
|
| Elementinė geležis (karbonilas+ elektrolitas+redukuotas vandenilis) |
|
| Geležies sacharatas |
|
| Natrio geležies difosfatas |
|
| Geležies karbonatas |
|
| 4. Varis (Cu) |
Vario-lizino junginys |
| Vario karbonatas |
|
| Vario citratas |
|
| Vario gliukonatas |
|
| Vario sulfatas |
|
| 5. Jodas (J) |
Natrio jodidas |
| Kalio jodidas |
|
| Kalio jodatas |
|
| Natrio jodatas |
|
| 6. Cinkas (Zn) |
Cinko sulfatas |
| Cinko acetatas |
|
| Cinko citratas |
|
| Cinko laktatas |
|
| Cinko sulfatas |
|
| Cinko oksidas |
|
| Cinko gliukonatas |
|
| 7. Manganas (Mn) |
Mangano karbonatas |
| Mangano chloridas |
|
| Mangano citratas |
|
| Mangano gliukonatas |
|
| Mangano sulfatas |
|
| Mangano glicerofosfatas |
|
| 8. Kalis (K) |
Kalio chloridas |
| Kalio citratai |
|
| Kalio gliukonatas |
|
| Kalio laktatas |
|
| Kalio glicerofosfatas |
M.3. Aminorūgštys
M.3.1. L- argininas ù
M.3.2. L- cistinas
M.3.3. L- histidinas ir jų
M.3.4. L- izoleucinas } hidrochloridai
M.3.5. L- leucinas
M.3.6. L- lizinas
M.3.7. L- cisteinas û
M.3.8. L – metioninas
M.3.9. L- fenilalaninas
M.3.10. L-treoninas
M.3.11. L- triptofanas
M.3.12. L-tirozinas
M.3.13. L-valinas
M.4. Kitos maistinės medžiagos
M.4.1. Cholinas
M.4.2. Cholino chloridas
M.4.3. Cholino citratas
M.4.4. Cholino bitartratas
M.4.5. Inozitolis
M.4.6. L- karnitinas
M.4.7. L- karnitino hidrochloridas
______________
N PRIEDAS
VITAMINŲ IR MINERALINIŲ MEDŽIAGŲ KIEKIAI, KURIŲ NURODOMOSIOS VERTĖS ŽENKLINAMOS ANT MAISTO PRODUKTŲ, SKIRTŲ KŪDIKIŲ IR MAŽŲ VAIKŲ MITYBAI
| Vitaminai ir mineralinės medžiagos |
Kiekiai |
| 1. Vitaminas A |
400 μg |
| 2. Vitaminas D |
10 μg |
| 3. Vitaminas C |
25 mg |
| 4. Tiaminas |
0,5 mg |
| 5. Riboflavinas |
0,8 mg |
| 6. Niacino ekvivalentai |
9 mg |
| 7. Vitaminas B6 |
0,7 mg |
| 8. Folatai |
100 μg |
| 9. Vitaminas B12 |
0,7 μg |
| 10. Kalcis |
400 mg |
| 11. Geležis |
6 mg |
| 12. Cinkas |
4 mg |
| 13. Jodas |
70 μg |
| 14. Selenas |
10 μg |
| 15. Varis |
0,4 mg |
P PRIEDAS
MAISTO PRODUKTŲ, SKIRTŲ SVORĮ MAŽINANČIOMS SUMAŽINTO ENERGIJOS KIEKIO DIETOMS, SUDĖTIES REIKALAVIMAI
Reikalavimai pateikti paruoštiems vartoti (gataviems) produktams arba paruoštiems pagal gamintojo nurodymus.
P.1. Energinė vertė
P.1.1. Produktų, pakeičiančių visą paros maisto racioną, energinė vertė yra ne mažesnė kaip 3360 kJ (800 kcal) ir ne didesnė kaip 5040 kJ (1200 kcal).
P.1.2. Produktų, pakeičiančių vieną ar daugiau valgymų per parą, vieno maitinimosi energinė vertė yra ne mažesnė kaip 840 kJ (200 kcal) ir ne didesnė kaip 1680 kJ (400 kcal).
P.2. Baltymai
P.2.1. Produktų sudėtyje esantys baltymai turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. ir ne daugiau kaip 50 proc. produkto energinės vertės. Bet kuriuo atveju produktuose, pakeičiančiuose visą paros maisto racioną, baltymų neturi būti daugiau kaip 125 g.
P.2.2. P.2.1 punkte minėtos nuostatos yra skirtos baltymams, kurių cheminis indeksas atitinka R PRIEDE pateikto Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio bei Pasaulio sveikatos organizacijų (1985) kontrolinio baltymo indeksą. Jei cheminis indeksas žemesnis kaip 100 proc. kontrolinio baltymo indekso, minimalūs baltymų lygiai atitinkamai didinami. Bet kokiu atveju baltymo cheminis indeksas turi sudaryti ne mažiau kaip 80 proc. kontrolinio baltymo indekso.
P.2.3. Visais atvejais aminorūgščių leidžiama pridėti tik siekiant pagerinti mitybinę baltymų vertę ir tik šiam tikslui pasiekti reikalingais kiekiais.
P.3. Riebalai
P.3.1. Iš riebalų gaunama energija neturi būti didesnė kaip 30 proc. visos produkto energinės vertės.
P.3.2. Produktuose, pakeičiančiuose visą paros maisto racioną, linoleno rūgšties (gliceridų pavidalu) turi būti ne mažiau kaip 4,5 g.
P.3.3. Produktuose, pakeičiančiuose vieną ar daugiau valgymų per parą, linoleno rūgšties (gliceridų pavidalu) turi būti ne mažiau kaip 1 g.
P.4. Maistinės skaidulos
P.4.1. Produktuose, pakeičiančiuose visą paros maisto racioną, maistinių skaidulų turi būti ne mažiau kaip 10 g ir ne daugiau kaip 30 g.
P.5. Vitaminai ir mineralinės medžiagos
P.5.1. Vartojant produktus, pakeičiančius visą paros maisto racioną, per parą turi būti gaunama ne mažiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, kaip nurodyta P.5.3 punkte pateiktoje lentelėje.
P.5.2. Vartojant produktus, pakeičiančius vieną ar daugiau valgymų per parą, vieno valgymo metu būtina gauti ne mažiau kaip 30 procentų P.5.3 punkte pateiktoje lentelėje nurodytų vitaminų ir mineralinių medžiagų, tačiau kalio kiekis, gaunamas su šiais produktais vieno valgymo metu, turi sudaryti ne mažiau kaip 500 mg.
P.5.3. Būtinas vitaminų ir mineralinių medžiagų paros kiekis, vartojant maisto produktus, skirtus svorį mažinančioms sumažinto energijos kiekio dietoms
| Vitamino ir mineralinės medžiagos pavadinimas |
Kiekis, kurį būtina gauti per parą |
| 1. Vitaminas A |
700 μg RE |
| 2. Vitaminas D |
5 μg |
| 3. Vitaminas E |
10 mg |
| 4. Vitaminas C |
45 mg |
| 5. Tiaminas |
1,1 mg |
| 6. Riboflavinas |
1,6 mg |
| 7. Niacinas |
18 mg |
| 8. Vitaminas B1 |
1,5 mg |
| 9. Folatas |
200 μg |
| 10. Vitaminas B12 |
1,4 μg |
| 11. Biotinas |
15 μg |
| 12. Pantoteno rūgštis |
3 mg |
| 13. Kalcis |
700 mg |
| 14. Fosforas |
550 mg |
| 15. Kalis |
3100 mg |
| 16. Geležis |
16 mg |
| 17. Zinkas |
9,5 mg |
| 18. Varis |
1,1 mg |
| 19. Jodas |
130 μg |
| 20. Selenas |
55 μg |
| 21. Natris |
575 mg |
| 22. Magnis |
150 mg |
| 23. Manganas |
1 mg |
______________
R PRIEDAS
AMINORŪGŠČIŲ KIEKIS (G) 100 G KONTROLINIO BALTYMO [S.8]
| Aminorūgšties pavadinimas |
g/100 g baltymo |
| 1. Cistinas + metioninas |
1,7 |
| 2. Histidinas |
1,6 |
| 3. Izoleucinas |
1,3 |
| 4. Leucinas |
1,9 |
| 5. Lizinas |
1,6 |
| 6. Fenilalaninas + tirozinas |
1,9 |
| 7. Treoninas |
0,9 |
| 8. Triptofanas |
0,5 |
| 9. Valinas |
1,3 |
S PRIEDAS
LITERATŪROS SĄRAŠAS
S.1. Codex Alimentarius, Volume 4 „Foods for special dietary uses (including foods for infants and children)“. FAO/WHO, Rome, 1994.
S.2. Food fortification. Technology and quality control. FAO Food and nutrition paper, 60. Rome, 1996.
S.3. Nutrition Claim for Foods. TemaNord 1995:651, Copenhagen, 1995.
S.4. Join FAO/WHO Food Standards Programme. Codex Committee on Nutrition and Foods for special Dietary Uses. Proposed draft Guidelines for vitamin and Mineral Supplements. Twenty-first sesion, Berlin, 21-25 September 1998.
S.5. Preliminary Draft Proposal for a Directive of the European Parliament and of the Council on the approximation of the laws of the Member States relating to the addition of nutrients to foods. Brussels, 6.6.2000.
S.6. Join FAO/WHO Food Standards programme. Codex Alimentarius Commission. Report of the 22-nd Session of the Codex Committee on Nutrition and Foods for Special Dietary Uses. Berlin, Germany, 19-23 June 2000.
S.7. Proposal for a directive of the European Parliament and of the Council on the approximation of the laws of the Member States relating to food supplements. Nr. 500PC0222, 27.12.2000.
S.8. Requirement of energy and proteins. FAO//UNU summit report. Geneva:WHO, 1985. (WHO, Technical Report Series, 724).
______________