LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS VEIKLOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2004 m. liepos 8 d. Nr. IX-2341
Vilnius
2 straipsnis.
Pripažinti netekusiu galios 2001 m. gegužės 15 d. Seimo nutarimą Nr. IX-324 „Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 43-1503).
3 straipsnis.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamentas (toliau – reglamentas) nustato žurnalistų etikos inspektoriaus uždavinius, funkcijas, teises, pareigas, reglamentuoja jo darbo organizavimą.
2. Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kurį Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teikimu penkerių metų kadencijai nutarimu skiria Seimas. Tas pats asmuo į žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas negali būti skiriamas daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Žurnalistų etikos inspektoriumi negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Savo kadencijos laikotarpiu žurnalistų etikos inspektorius negali dalyvauti politinėje veikloje. Žurnalistų etikos inspektorius bei jo šeimos nariai negali būti susiję darbo santykiais su viešosios informacijos rengėjais, platintojais, negali turėti viešosios informacijos rengėjų, platintojų akcijų.
3. Žurnalistų etikos inspektorius Seimo nutarimu gali būti atleistas nepasibaigus kadencijai, jeigu jis deramai neatlieka pareigų.
4. Žurnalistų etikos inspektorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Visuomenės informavimo įstatymu, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, šiuo reglamentu.
5. Žurnalistų etikos inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip pat gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
II. ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS FUNKCIJOS IR TEISĖS
7. Atlikdamas Visuomenės informavimo įstatymo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą, žurnalistų etikos inspektorius:
1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo;
2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;
3) nagrinėja visų fizinių ar juridinių asmenų skundus dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų pažeidimų ar nesilaikymo;
4) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi Visuomenės informavimo ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus įstatymų, kitų teisės aktų įgyvendinimui tobulinti;
5) rūpinasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, prižiūri, kaip jų laikomasi, analizuoja šio įstatymo taikymą;
6) inicijuoja, kad viešosios informacijos rengėjai, platintojai, jų savininkai, žurnalistai prisiimtų savireguliacija paremtus savanoriškus įsipareigojimus dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio;
7) teikia rekomendacijas viešosios informacijos rengėjams, platintojams, jų savininkams, žurnalistams ir kitiems suinteresuotiems asmenims dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų taikymo;
8) atsižvelgdamas į savireguliacijos institucijų bei ekspertų išvadas, parengia neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo, garso ir vaizdo priemonių sistemą;
9) rengia ir teikia atsakingoms institucijoms teisės aktų, susijusių su Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, projektus;
11) kas dveji metai rengia ir skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir kituose spaudos leidiniuose analitinę apžvalgą, skirtą visuomenės informavimo demokratinės kultūros plėtrai;
12) kas dveji metai rengia ir skelbia analitinę medžiagą dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo;
13) bendradarbiauja su visomis valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis ir kitais juridiniais asmenimis, siekdamas užtikrinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimą;
8. Atlikdamas savo funkcijas, žurnalistų etikos inspektorius turi teisę:
1) įspėti viešosios informacijos rengėjus ir (ar) platintojus apie pastebėtus visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos ištaisyti;
2) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ar orumą ar kenkiančią jo teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui sąlygas pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją;
3) kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją dėl pastebėtų Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų;
4) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjai, platintojai, savininkai, žurnalistai bei kiti asmenys laikytųsi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo bei su juo susijusių kitų teisės aktų nuostatų ir susitarimų;
5) viešai paskelbti, kad konkretūs informacijos rengėjai, platintojai, jų savininkai, žurnalistai ar kiti asmenys nesilaiko Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų ar tarpusavio susitarimų;
6) administracine tvarka nubausti viešosios informacijos rengėjus, platintojus, jų savininkus, žurnalistus bei kitus asmenis už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimus;
7) kreiptis į atitinkamas institucijas, kad jos pagal savo kompetenciją Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidėjams taikytų atsakomybės priemones;
8) esant nusikalstamų veikų, susijusių su Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatomis, požymių, kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas;
9) nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir platintojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti;
9. Žurnalistų etikos inspektoriui teikiamame skunde turi būti nurodyta:
2) visuomenės informavimo priemonė bei konkreti publikacija ar laida, kurioje buvo paskleista informacija, žeminanti pareiškėjo garbę ir orumą, pažeidžianti teisę į privataus gyvenimo apsaugą ar nepilnamečių interesus;
3) kokia paskleista informacija neatitinka tikrovės, kaip yra pažeista teisė į privatumą, kaip pakenkta nepilnamečių interesams;
10. Žurnalistų etikos inspektorius gautą skundą išnagrinėja ne vėliau kaip per trisdešimt dienų. Atskirais atvejais, esant būtinybei išsamiau patikrinti faktus, skundo nagrinėjimas gali būti pratęstas trisdešimčiai dienų.
11. Jeigu skundas yra pagrįstas, žurnalistų etikos inspektorius priima vieną iš sprendimų, numatytų Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje arba Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, ir su sprendimu supažindina pareiškėją bei viešosios informacijos rengėjus ir platintojus.
12. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklapyje ir išplatinami per visuomenės informavimo priemones.
13. Tais atvejais, kai skundas pripažįstamas nepagrįstu, žurnalistų etikos inspektorius privalo pareiškėjui motyvuotai atsakyti raštu.
III. ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS DARBO ORGANIZAVIMAS
15. Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą užtikrina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra valstybės institucija. Jai vadovauja žurnalistų etikos inspektorius. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos buveinė yra Vilniuje. Patalpas jai suteikia Vyriausybė.
16. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Už antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako žurnalistų etikos inspektorius.
17. Prie žurnalistų etikos inspektoriaus veikia nepriekaištingos reputacijos, specialių žinių turinčių ekspertų grupė (iki 9 žmonių), kuri vertina viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams ir teikia savo išvadas inspektoriui. Ekspertus skiria žurnalistų etikos inspektorius, atsižvelgdamas į Lietuvos radijo ir televizijos tarybos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Kultūros ministerijos, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir savivaldybių vykdomųjų institucijų pasiūlymus. Ekspertų grupė veikia rotacijos principu pagal pačių priimtą ir inspektoriaus patvirtintą veiklos reglamentą. Ekspertų darbo apmokėjimo tvarka nustatyta Ekspertų grupės, vertinančios viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams, veiklos reglamente.
18. Organizuodamas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos darbą, žurnalistų etikos inspektorius:
1) tvirtina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos struktūrą, pareigybių ir etatų sąrašą, atsižvelgdamas į Seimo nutarimu patvirtintą Seimui atskaitingų institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą ir neviršydamas Seimo valdybos patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus bei darbo užmokesčiui skirtų asignavimų;
2) priima Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos valstybės tarnautojus į pareigas ir atleidžia juos iš pareigų;
4) tvirtina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių aprašymus ir paskirsto jiems darbą;
5) pagal atitinkamais teisės aktais patvirtintus koeficientus ir neviršydamas darbo užmokesčiui skirtų asignavimų nustato Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų darbo užmokestį;
6) suteikia Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams atostogas, skatina juos ar skiria drausmines nuobaudas;
7) atskiriems klausimams, kurie nėra susiję su Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, gali pasitelkti kitus ekspertus;
19. Žurnalistų etikos inspektoriaus, jo tarnybos ir ekspertų grupės veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Biudžete skirtos lėšos nurodomos atskira eilute.