LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL ŽEMĖS ĮVERTINIMO TVARKOS

 

1999 m. vasario 24 d. Nr. 205

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 8 straipsniu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 4, 5, 6 ir 16 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Žemės įvertinimo metodiką (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika taikoma:

2.1.1. apskaičiuojant parduodamos valstybinės žemės vertę;

2.1.2. apskaičiuojant žemės sklypų, perduodamų piliečių nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos žemės fondo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau vadinama – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą (toliau vadinama – Žemės reformos įstatymas), vertę;

2.1.3. apskaičiuojant valstybės išperkamų turėtos žemės, miško sklypų ir vandens telkinių vertę, kai atlyginant už juos perduodami piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai kitoje vietoje (išskyrus šios nutarimo 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose nurodytus atvejus);

2.1.4. apskaičiuojant žemės, miško sklypų, kurių piliečiai nepageidauja susigrąžinti buvusioje vietovėje, vertę (išskyrus šio nutarimo 4.2.4 punkte nurodytus atvejus);

2.1.5. apskaičiuojant privačių ir išsinuomotų iš valstybės žemės sklypų apmokestinamąją vertę žemės mokesčio ir žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės nuomą dydžiams nustatyti;

2.2. pagal šiuo nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką žemės vertę apskaičiuoja:

2.2.1. žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys asmenys – kaimo vietovėje parduodamų valstybinės žemės sklypų, suformuotų žemės reformos žemėtvarkos projektuose, rengiamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (Žin., 1998, Nr. 33-882) nustatyta tvarka. Šiems asmenims duomenis apie žemės naudmenų našumo balą pateikia valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas, o duomenis apie miško žemės ir medynų tūrio vertę – valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas. Kai nėra taksacinės miško charakteristikos, iki 20 hektarų miško sklypus taksuoja miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai, daugiau kaip 20 hektarų – valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas;

2.2.2. apskričių viršininkų administracijos rajonų arba miestų žemėtvarkos skyriai (toliau vadinama – rajonų arba miestų žemėtvarkos skyriai) – kitų parduodamų valstybės žemės sklypų. Šių žemės sklypų kadastrinius duomenis rajonų arba miestų žemėtvarkos skyriams teikia žemės reformos žemėtvarkos projektus ir kitus žemėtvarkos projektus rengiantys asmenys. Duomenis apie teritorijos suplanavimą, parduodamų valstybinės žemės sklypų naudojimo pobūdį bei apskaičiuotus pagal šiuo nutarimu patvirtintos Žemės įvertinimo metodikos 4 priedą bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientus sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu (ir suvestinį pataisos koeficientą) rajonų arba miestų žemėtvarkos skyriams teikia rajonų arba miestų merai (valdybos).

Tais atvejais, kai įvertinami ne žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurių reikia privatizuotiems ar privatizuojamiems pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą ar Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą pastatams bei įrenginiams eksploatuoti, rajono arba miesto žemėtvarkos skyrius gautus iš rajono arba miesto mero (valdybos) duomenis, žemės sklypo vertės apskaičiavimo duomenis ir žemės sklypo planą pateikia valstybės įmonei Valstybės turto fondui (toliau vadinama – Turto fondas). Turto fondas gautą medžiagą ne vėliau kaip per 20 dienų išnagrinėja ir su savo išvadomis grąžina ją pateikusiam rajono arba miesto žemėtvarkos skyriui. Jeigu įvertinamus ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus įsigyti nuosavybėn pageidauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatyti nacionaliniai ir užsienio subjektai, Turto fondui žemės sklypų vertės apskaičiavimo duomenys pateikiami kartu su tų nacionalinių ir užsienio subjektų prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus kopijomis ir kopijomis kitų dokumentų, nurodytų Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1423 „Dėl Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 110-3042).

Jeigu Turto fondas savo išvadoje siūlo keisti apskaičiuotą ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertę, apskrities viršininkas kartu su rajono arba miesto meru (valdyba) turi išnagrinėti šį pasiūlymą ir priimti galutinį sprendimą dėl žemės sklypo vertės;

2.3. tuo atveju, kai valstybei už sklypus jau sumokėta pagal taikytą iki šio nutarimo įsigaliojimo tvarką, bet pirkimo-pardavimo sutartys nebaigtos įforminti, apskaičiuotoji žemės vertė (kaina) neperskaičiuojama;

2.4. tuo atveju, kai valstybė parduoda žemę ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai), prie apskaičiuotos žemės sklypo vertės pridedamas rajono arba miesto mero (valdybos) paskirtos komisijos apskaičiuotas priedas – žemės sklypo vertės padidėjimas dėl inžinerinių statinių (toliau vadinama – vertės priedas dėl inžinerinių statinių). Šiuos duomenis meras (valdyba) pateikia rajono arba miesto žemėtvarkos skyriui. Nekilnojamojo turto registre registruojant parduotą ar išnuomotą žemės sklypą, jo vertė nurodoma be priedo dėl inžinerinių statinių;

2.5. skundus dėl žemės sklypų vertės nustatymo nagrinėja apskrities viršininkas. Apskrities viršininko sprendimai dėl žemės sklypų vertės nustatymo įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųsti teismui;

2.6. įstatymų numatytais atvejais parduodant žemės sklypus ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) be aukciono, laikomasi šios žemės vertės nustatymo tvarkos:

2.6.1. namo (jo dalies) savininkui, įsigijusiam namą (jo dalį) iš asmens, turėjusio teisę atkurti nuosavybės teisę į namų valdos sklypą (jeigu yra pateikti tai patvirtinantys dokumentai), ir padavusiam prašymą įsigyti neatlygintinai namų valdos sklypą iki 1994 m. vasario 3 d. bei sumokėjusiam už perkamą žemės sklypą pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, sudarant namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ši suma neperskaičiuojama;

2.6.2. vietos savivaldybių tarybų sprendimu nuo perkamo žemės sklypo vertės priedo dėl inžinerinių statinių mokėjimo gali būti atleidžiami I ir II grupių invalidai, šeimos, auginančios vaiką invalidą, pensininkai, kurių šeimose nėra darbingų asmenų, išskyrus mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleivius bei studentus, ir pagal rajono arba miesto mero (valdybos) sudarytų komisijų pasiūlymus asmenys, kurių materialinė būklė ypač sunki, taip pat šis priedas 50 procentų sumažinamas asmenims, kurie savo lėšomis yra įrengę pagrindinius inžinerinius statinius.

3. Patvirtinti Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką (pridedama).

4. Nustatyti, kad:

4.1. valstybės išperkamos žemės vertė, apskaičiuota pagal taikytą iki šio nutarimo įsigaliojimo tvarką, neperskaičiuojama ir taikoma skaičiuojant atlyginimo dydį piliečiams už valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius visais Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais atlyginimo būdais;

4.2. šiuo nutarimu patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika taikoma:

4.2.1. apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės, miško, vandens telkinių vertę, kai atlyginama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytais būdais (išskyrus žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai būdą);

4.2.2. apskaičiuojant miestų teritorijoms priskirtos žemės vertę, kai už ją perduodama piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės ūkio paskirties žemė kaimo vietovėje;

4.2.3. apskaičiuojant naudojamų karjerų žemės ir vandens užlietos žemės, priskirtos valstybės išperkamai, vertę, kai už ją perduodama piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemė, miškas, vandens telkiniai kitoje vietoje;

4.2.4. apskaičiuojant turėto, bet neišlikusio miško, nerekultivuoto karjero, vandens užlietos žemės vertę, kai piliečiai nepageidauja šių žemės sklypų susigrąžinti natūra;

4.3. valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio vertė apskaičiuojama rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (Žin., 1998, Nr. 33-882) nustatyta tvarka dokumentus, kurių reikia sprendimams dėl piliečių nuosavybės teisių į turėtą nuosavybės teise žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo priimti;

4.4. atlyginimo dydį už valstybės išperkamą žemę kaimo vietovėje apskaičiuoja žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai, miestų teritorijose – rajonų arba miestų žemėtvarkos skyriai.

5. Pripažinti netekusiais galios:

5.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 68-1284);

5.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 471 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 909 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 47-880);

5.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 909 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 81-1526);

5.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 225 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 15-350);

5.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. 491 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“ papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 31-732);

5.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 1343 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos klausimais dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 86-1945) 3 punktą;

5.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 277 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“ papildymo“ (Žin., 1996, Nr. 19-500).

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                              Gediminas Vagnorius

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                                       Edvardas Makelis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205

 

žemės įvertinimo metodika

 

1. Parduodamos valstybinės žemės vertė apskaičiuojama taip:

1.1. apskaičiuojamas vidutinis žemės ūkio naudmenų našumo balas:

1.1.1. žemės ūkio įmonių žemėnaudų, ūkininkų ūkių, kitų žemės ūkio ir ne žemės ūkio paskirties žemės naudotojų naudojamų žemės sklypų kaimo vietovėje – pagal vidutinį žemės ūkio naudmenų našumo balą, kuris nustatomas pagal turimą dirvožemio tyrimo medžiagą, o tais atvejais, kai jos nėra, šis balas nustatomas iš naujo ištyrus dirvožemį arba patikslinus dirvožemių planus kartografuojant lauko sąlygomis;

1.1.2. kitų žemės sklypų – pagal orientacinį žemės ūkio naudmenų našumo balą;

1.2. orientacinis žemės ūkio naudmenų našumo balas nustatomas taip:

1.2.1. žemės sklypų, esančių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir Neringoje, – 40 balų;

1.2.2. žemės sklypų, esančių miestuose – savivaldybių centruose (išskyrus 1.2.1 punkte nurodytus miestus), – vidutinis rajono žemės ūkio naudmenų našumo balas;

1.2.3. žemės sklypų, esančių kituose miestuose, – gretimos (artimiausios) kadastrinės vietovės žemės ūkio naudmenų našumo balas;

1.2.4. žemės sklypų, įsiterpusių į miškų urėdijų žemėnaudas, – vidutinis rajono žemės ūkio naudmenų našumo balas, sumažintas 30 procentų;

1.2.5. sodininkų bendrijų žemės ir jų narių sodo sklypų – 28 balai;

1.3. nustatoma normatyvinė 1 hektaro žemės ūkio naudmenų vertė pagal jų našumą (šios metodikos 1 priedas);

1.4. nustatoma bazinė žemės sklypo vertė: dauginamas žemės naudmenų plotas iš nustatytos pagal šios metodikos 1 priedą normatyvinės vertės ir iš šių koeficientų:

1.4.1. žemės ūkio naudmenoms, pastatų ir kiemo užimtai žemei, keliams, žuvininkystės tvenkiniams – 1;

1.4.2. kitai žemei – 0,1;

1.5. apskaičiuojama žemės sklype esančio miško vertė šios metodikos 2 punkte nustatyta tvarka;

1.6. apskaičiuojama ežerų ir tvenkinių vertė šios metodikos 4 punkte nustatyta tvarka;

1.7. bazinė žemės sklypo vertė dauginama iš šių jos pataisos koeficientų:

1.7.1. koeficiento žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti (šios metodikos 2 priedas). Šis koeficientas nustatomas tik tiems žemės plotams, kuriems taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, arba tiems plotams, kurie įeina į rajono arba miesto mero (valdybos) sprendimu patvirtintą gamybinių objektų taršos poveikio zoną;

1.7.2. koeficiento sklypo nuotoliui nuo miesto, miestelio ir rajono savivaldybės bei apskrities centro įvertinti (šios metodikos 3 priedas);

1.7.3. koeficiento sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu (šios metodikos 4 priedas) – tik tiems plotams, kurie yra miestų administracinėse ribose arba šiems miestams priskirtoje teritorijoje. Iš jų sodininkų bendrijų žemei ir jų narių sodų sklypams šis koeficientas lygus 6;

1.7.4. koeficiento teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti (šios metodikos 5 priedas) – tik šios metodikos 5 priede nurodytiems žemės sklypams;

1.8. parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertė apskaičiuojama užpildžius nustatytą formą (šios metodikos 6 priedas);

1.9. žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuos pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta panaudoti individualiai statybai arba kitai (ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio) veiklai (prireikus pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį), vertė apskaičiuojama šios metodikos 3 punkte nustatyta tvarka.

2. Parduodamų valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų vertė apskaičiuojama taip:

2.1. iš miškotvarkos ir dirvožemių planų imami duomenys apie miško augaviečių tipus, medyną sudarančių medžių vidutinį skersmenį ir tūrį pagal medžių rūšis;

2.2. apskaičiuojama miško žemės vertė (šios metodikos 7 priedas) ir medynų tūrio vertė (šios metodikos 8 priedas);

2.3. apskaičiuota miško žemės vertė dauginama iš pataisos koeficiento žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti (šios metodikos 2 priedo 5 punktas);

2.4. parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė apskaičiuojama užpildant nustatytą formą (šios metodikos 9 priedas).

3. Parduodamos valstybinės kitos paskirties žemės sklypo vertė apskaičiuojama taip:

3.1. nustatomas vertinamo sklypo arba greta jo esančio žemės ūkio paskirties sklypo žemės ūkio naudmenų našumo balas šios metodikos 1.1 punkte nustatyta tvarka;

3.2. nustatoma normatyvinė 1 hektaro žemės ūkio naudmenų vertė pagal šios metodikos 1 priedą ir bazinė žemės sklypo vertė – bendras sklypo plotas dauginamas iš normatyvinės 1 hektaro žemės ūkio naudmenų vertės;

3.3. bazinė žemės sklypo vertė dauginama iš šių pataisos koeficientų:

3.3.1. šios metodikos 5 priede nurodytos koeficiento teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti;

3.3.2. šios metodikos 4 priede nurodyto koeficiento sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu. Šis koeficientas taikomas tik nustatant vertę žemės sklypų, esančių miestuose arba jiems nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose;

3.3.3. šios metodikos 2 priede nurodyto koeficiento žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti (aplinkos taršai įvertinti – K=0,7 taikomas nustatant sklypų, esančių gamybinių objektų taršos poveikio zonoje, patvirtintoje rajono arba miesto mero (valdybos) sprendimu, žemės vertę; žemės naudojimo nepatogumui dėl stačių šlaitų įvertinti – kai sklypas ar jo dalis yra 20o–30o nuolydžio šlaite, K=0,7, o statesniame kaip 30o šlaite K=0,5);

3.4. pridedamas vertės priedas dėl inžinerinių statinių, kuris apskaičiuojamas užpildžius nustatytą formą (šios metodikos 10 priedas);

3.5. tais atvejais, kai žemės sklypus užima statiniai ir įrenginiai, naudojami Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 32-852) nustatyta tvarka įsteigtai ir įregistruotai turizmo ar rekreacinei veiklai, taip pat kai naujiems žemės sklypams pagal teritorijų planavimo dokumentus ar rajono arba miesto mero (valdybos) teikimą apskrities viršininko sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis – rekreacija, žemės vertė apskaičiuojama taip: statinių ir įrenginių užimto žemės sklypo vertė (nustatyta, kaip nurodyta šios metodikos 3.1–3.3 punktuose), dauginama iš pataisos koeficiento teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti (šios metodikos 11 priedas), jeigu šis koeficientas didesnis už 1;

3.6. žemės sklypų, kuriuos, be pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties (žemės ūkiui, miškų ūkiui ir kt.), šios metodikos 3.5 punkte nurodyta tvarka papildomai nustatyta naudoti turizmo ar rekreacinei veiklai, vertė tikslinama – apskaičiuotoji statinių ir įrenginių užimto sklypo vertė dauginama iš 50 procentų sumažinto pataisos koeficiento teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti. Šis sumažintas koeficientas taikomas, jeigu sumažintoji jo reikšmė didesnė už 1;

3.7. valstybės parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) žemės sklypo vertė apskaičiuojama užpildžius nustatytą formą (šios metodikos 12 priedas).

4. Parduodamų valstybinių ežerų ir tvenkinių vertė apskaičiuojama šios metodikos 13 ir 14 prieduose nustatyta tvarka.

5. Privačios namų valdos žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių (Mi) apskaičiuojamas pagal formulę:

Mi = 8,67 × T × S × (1 – suma Kinž), kur:

8,67 – koeficientas, rodantis santykį tarp visų tipų inžinerinių statinių vertės, tenkančios 1 hektarui, ir miestų žemės sklypų, nurodytų šios metodikos 1.2.1 punkte, 1 hektaro žemės naudmenų vertės, nustatomos pagal šios metodikos 1 priedą;

T – miestų žemės sklypų, nurodytų šios metodikos 1.2.1 punkte, žemės naudmenų vertė, nustatoma pagal šios metodikos 1 priedą (T=1500 Lt/ha);

S – įvertinamo sklypo plotas, hektarais;

suma Kinž – inžinerinių statinių koeficientų suma, kuria mažinamas žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių, nes nėra kai kurių inžinerinių statinių arba neprisijungta (neprisijungiama) prie jų, nustatoma pagal šios metodikos 15 priede pateiktus duomenis.

Kitų pastatų žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių (Mi) apskaičiuojamas pagal formulę:

Mi = Tinž × S × (1 – suma Kinž) × m, kur:

Tinž – teritorijos vieno hektaro inžinerinių statinių vertė (Tinž=194000 litų);

S–įvertinamo sklypo plotas, hektarais;

suma Kinž – inžinerinių statinių koeficientų suma, kuria mažinamas šis žemės vertės priedas, jeigu nėra kai kurių inžinerinių statinių arba neprisijungta (neprisijungiama) prie jų, nustatoma pagal šios metodikos 15 priede pateiktus duomenis;

m – koeficientas, kuriuo įvertinama parduodamos, nuomojamos žemės paskirtis: ūkinės-komercinės veiklos objektams statyti skirtų sklypų m=1, ne ūkinės-komercinės veiklos objektams statyti skirtų sklypų m=0,3.

Žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių apskaičiuojamas užpildžius nustatytą formą (šios metodikos 10 priedas).

6. Valstybės parduodamos žemės ir miško žemės vertė, taip pat privačios namų valdos žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių nuo 1995 m. vasario 1 d. indeksuojami indeksu 1,6, o medynų tūrio vertė nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. – indeksu 5,3.

______________

Žemės įvertinimo metodikos 1 priedas

 

Normatyvinė 1 ha žemės ūkio naudmenų vertė pagal jų našumą

 

 

Žemės ūkio naudmenų našumo balas

Žemės vertė (Lt / ha)

Žemės ūkio naudmenų našumo balas

Žemės vertė (Lt / ha)

iki 17

600

47,1–49

1800

17,1–19

675

49,1–51

1875

19,1–21

750

51,1–53

1950

21,1–23

825

53,1–55

2025

23,1–25

900

55,1–57

2100

25,1–27

975

57,1–59

2175

27,1–29

1050

59,1–61

2250

29,1–31

1125

61,1–63

2325

31,1–33

1200

63,1–65

2400

33,1–35

1275

65,1–67

2475

35,1–37

1350

67,1–69

2550

37,1–39

1425

69,1–71

2625

39,1–41

1500

71,1–73

2700

41,1–43

1575

73,1–75

2775

43,1–45

1650

75,1–77

2850

45,1–47

1725

77,1 ir daugiau

2925

______________

Žemės įvertinimo metodikos 2 priedas

 

Bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientai žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti

 

Eil. Nr.

Zonos pavadinimas

Koeficientas

1.

Intensyviausio sukarstėjimo zonose:

 

 

II grupės žemėje

0,9

 

III grupės žemėje

0,7

 

IV grupės žemėje

0,6

2.

Automobilių kelių sanitarinės apsaugos zonoje

0,7

3.

Vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose

0,5

4.

Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoje

0,5

5.

Gamybinių objektų taršos poveikio zonoje

0,7

______________

Žemės įvertinimo metodikos 3 priedas

 

Bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientai sklypo nuotoliui nuo miesto, miestelio ir rajono savivaldybės bei apskrities centro įvertinti

 

Nuotolis nuo artimiausio miesto ar miestelio centro (km)

Koeficientas K1

Nuotolis nuo rajonų savivaldybių centrų teritorijos ribų (km)

Koeficientas K2

Nuotolis nuo apskrities centro (km)

Koeficientas K3

0-2

0,08

0–4

0,12

0–10

0,08

2,1–3

0,06

4,1–8

0,1

10,1–20

0,06

3,1–4

0,04

8,1–12

0,08

20,1–30

0,04

4,1–5

0,02

12,1–16

0,06

30,1–40

0,02

5,1–6

–

16,1–20

0,04

40,1–50

–

6,1–7

-0,02

20,1–24

0,02

50,1–60

-0,02

7,1–8

-0,04

24,1–28

–

60,1–80

-0,04

8,1–9

-0,06

28,1–32

-0,02

80,1–100

-0,06

9,1 ir daugiau

-0,08

32,1–36

-0,02

100,1 ir daugiau

-0,08

 

 

36,1–40

40,1–44

44,1–48

48,1 ir daugiau

-0,06

-0,08

-0,1

-0,12

 

 

 

Pastabos: 1. Artimiausiu miestu ar miesteliu laikomos gyvenamosios vietovės, atitinkančios šios metodikos 5 priedo 4.1, 4.2 ir 10 punktuose nurodytas sąlygas.

2. Nuotolis nuo miesto, miestelio, rajono savivaldybės bei apskrities centro matuojamas artimiausiu bet kurios reikšmės keliu. Skaičiuojant nuotolį, taikomi šie koeficientai: juodos dangos keliams ir žvyrkeliams – 1; gruntkeliams – 1,5.

3. Bendras pataisos koeficientas (K) nustatomas pagal formulę:

K = 1 + K1 + K2 + K3.

______________

Žemės įvertinimo metodikos 4 priedas

 

Bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientai sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu

 

1. Teritorijos funkcinio patogumo koeficientas (Kf)                                            – 0,05–3,68.

2. Teritorijos patrauklumo koeficientas (Kp)                                                        – 1–2,33.

3. Teritorijos prestižo koeficientas (Kr)                                                                – 1–2.

4. Teritorijos urbanistinės taršos koeficientas (Ke)                                               – 1–1,25.

5. Koeficientas galimiems grėsmės veiksniams įvertinti (Kg)                              – 1–1,25.

6. Teritorijos nacionalinio vertingumo koeficientas (Kn):                                   

6.1. kultūros paminklų teritorijoms                                                                      – 10–25;

6.2. nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoms                                                – 5–15;

6.3. kultūros paminklų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonoms      – 1,2–5;

6.4. kitoms teritorijoms                                                                                        – 1.

7. Teritorijos patrauklumo ūkiniu-komerciniu požiūriu koeficientas (Kk):          

7.1. miesto centras, turgavietės, stotys:                                                              

7.1.1. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio                                        – 9;

7.1.2. Marijampolės, Alytaus, Palangos, Druskininkų, Birštono                         – 6;

7.1.3. kitų savivaldybių                                                                                        – 3;

7.1.4. kitų miestų                                                                                                 – 1;

7.2. magistralinės gatvės, gyvenamųjų rajonų centrai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio                                                                                                                                         – 6;

7.3. teritorija prie magistralinių kelių                                                                   – iki 2;

7.4. teritorija prie krašto kelių                                                                              – iki 1;

7.5. mikrorajonų centrai:                                                                                     

7.5.1. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Alytaus  – 4;

7.5.2. kitų savivaldybių                                                                                        – 1;

7.6. kitos gatvės su bendrojo naudojimo transportu:                                          

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Alytaus            – 2.

8. Suvestinis pataisos koeficientas sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu (Keu) apskaičiuojamas pagal formulę:

Keu=Kf+Kp+Kr+Ke+Kg+Kn+Kk – 4.

9. Pataisos koeficientus sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu rajono arba miesto meras (valdyba) taiko pagal savivaldybės tarybos patvirtintas miestų ir miestams nustatytąja tvarka priskirtų teritorijų zonavimo kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu schemas.

10. Koeficientų dydžiai konkrečiam žemės sklypui nustatomi pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas rekomendacijas ir derinami su apskrities viršininko administracija.

11. Žemės sklypams, naudojamiems arba numatomiems panaudoti ūkinei-komercinei veiklai, gali būti taikomi maksimalūs teritorijų patrauklumo, prestižo, urbanistinės taršos ir teritorijos patrauklumo ūkiniu-komerciniu požiūriu koeficientų dydžiai atsižvelgiant į šių žemės sklypų paklausą.

______________

Žemės įvertinimo metodikos 5 priedas

 

Bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientai teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti

 

Sodininkų bendrijų ir jų narių sodo sklypų žemė kaimo vietovėje

 

1. Sklypai, esantys nuo miesto administracinės ribos iki 5 km nuotoliu                             – 4.

2. Sklypai, esantys nuo miesto administracinės ribos 5–10 km nuotoliu                            – 3.

3. Kiti sklypai                                                                                                                      – 2.

 

Žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėje

 

4. Privačių namų valdų žemės sklypai ir sklypai daugiabučių gyvenamųjų namų statybai, taip pat sklypai, užimti ūkinių-komercinių pastatų, kurie įsigyti privačion nuosavybėn iš žemės ūkio įmonių ir naudojami žemės ūkio veiklai:

4.1. miesteliuose ir kaimuose, kuriuose yra vidurinė mokykla, kultūros įstaiga, maldos namai, sveikatos apsaugos ir prekybos įstaigos ir kuriuose yra gyventojų:

1001 ir daugiau

– 10;

501–1000

– 9;

301–500

– 8;

iki 300

– 7;

 

4.2. miesteliuose ir kaimuose, kuriuose įrengtos komunikacijos (gatvės, vandentiekio tinklai), yra pagrindinė mokykla, parduotuvė, sveikatos apsaugos įstaiga ir kuriuose gyventojų:

301 ir daugiau

– 6;

101–300

– 5;

iki 100

– 4;

 

4.3. miesteliuose ir kaimuose, kuriuose yra parduotuvė, pradinė mokykla, autobusų (geležinkelio) stotelė ir kuriuose gyventojų:

101 ir daugiau

– 3;

51–100

– 2,5;

iki 50

– 2;

4.4. kituose kaimuose ir vienkiemiuose

– 1,2.

5. Kiti žemės sklypai, naudojami arba skirti naudoti ne žemės ūkio veiklai:

 

5.1. žemės ūkio naudmenos, pastatų, kiemų, kelių, užimta žemė

– 10;

5.2. miško žemė (skaičiuojant nuo miško žemės vertės)

– 10;

5.3. krūmynai, pelkės ir kita žemė

– 5;

5.4. vandenys (išskyrus ežerus ir tvenkinius)

– 0,5;

5.5. ežerai ir tvenkiniai

– 1.

 

Žemės sklypai ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) miesto vietovėje

 

6. Vilniuje                                                                                                                         – 25.

7. Kaune, Palangoje                                                                                                         – 20.

8. Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje                                     – 17.

9. Kitų savivaldybių centruose, kuriuose gyventojų:                                                      

30001 ir daugiau                                                                                                              – 16;

iki 30000                                                                                                                          – 15.

10. Miestuose, kuriuose gyventojų:                                                                                 

30000 ir daugiau                                                                                                              – 15;

10001–30000                                                                                                                   – 13;

iki 10000                                                                                                                          – 12.

 

Žemės sklypams kaimo vietovėse (4–5 punktai) papildomai pridedamas koeficientas

 

11. Nuo Vilniaus miesto administracinės ribos 15 km nuotoliu                                       – 2,5.

12. Nuo Kauno, Palangos miestų administracinių ribų 13 km nuotoliu                           – 2,5.

13. Nuo Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės miestų administracinių ribų 10 km nuotoliu                                                                                                                                                     – 2.

14. Nuo miestų, turinčių daugiau kaip 30000 gyventojų, ir visų rajonų centrų administracinių ribų 7 km nuotoliu                                                                                                                                        – 1,5.

15. Nuo miestų, turinčių 10001–30000 gyventojų, administracinių ribų 5 km nuotoliu  – 1,2.

16. Nuo miestų, turinčių 3001–10000 gyventojų, administracinių ribų 3 km nuotoliu    – 1,1.

______________

Žemės įvertinimo metodikos 6 priedas

 

Parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertė

 

1. Esamasis (būsimasis) žemės sklypo savininkas arba naudotojas______________________

_______________________________________________________________________________  .

(vardas ir pavardė)

2. Žemės sklypo adresas _____________________________________________________  .

                                                                                         (apskritis, savivaldybė, kaimas, miestelis, miestas)

________________________________________________________________________________

3. Žemės sklypo plotas (be miško, ežerų ir tvenkinių) ______ ha, iš jo žemės ūkio naudmenos,

kelių, pastatų užimta žemė _________________  ha, kita žemė ir vandenys ____________ha.

4. Žemės ūkio naudmenų našumo balas__________________________________________ .

5. Normatyvinė 1 ha žemės ūkio naudmenų vertė_________________________________ Lt.

6. Bazinė žemės sklypo vertė_________________________________________________ Lt.

7. Pataisos koeficientai:

7.1. žemės sklypo nuotoliui nuo miesto, miestelio, rajono savivaldybės bei apskrities centro įvertinti     ;

7.2. žemės sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu_________ ;

7.3. teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti (tik sodininkų bendrijų ir jų narių sodo sklypų žemės)__________________________________________________________________________ .

8. Bazinės žemės sklypo vertės mažinimas dėl žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimų bei aplinkos taršos___________________________________________________________________________ .

                                                                                    (apribojimų pobūdis, plotas – ha, suma – Lt)

9. Apskaičiuota žemės ūkio paskirties žemės vertė _______________________________ Lt.

10. Žemės sklype įsiterpusio miško (_____ha) vertė ___Lt, iš jo miško žemės vertė ______ Lt,

medynų tūrio vertė ______ Lt.

11. Žemės sklype įsiterpusių ežerų ir tvenkinių (____ha) vertė ________ Lt.

12. Viso žemės sklypo (_____ha) vertė _______ Lt.

13. Pataisos koeficientas teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti_______ .

14. Patikslinta viso žemės sklypo vertė ______ Lt.

 

Žemės sklypo vertę apskaičiavusio

darbuotojo pareigos                                                     (parašas)                                          (vardas ir pavardė)

 

_________ m. ___________  ___________  d.

______________

Žemės įvertinimo metodikos 7 priedas

 

Miško žemės vertė

 

(litais už hektarą)

Augaviečių tipai*

Vertė

Pa

63

Pna, Pb

125

Ua, Pc

188

Ša, Pnb, Nae

219

Ub, Pd

250

Na, La, Uc, Pnc

281

Ud

313

Šb, Pnd

344

Uf, Šc

375

Šd, Nb, Lb

406

Lc

438

Nc, Ld

469

Nd, Lf

500

Nf

531

 

Dirvožemio drėgnumo indeksai

Dirvožemio derlingumo indeksai

Š–ryškiai išreikšti (15–45o) šlaitų;

N–normalaus atmosferinio drėkinimo;

L–laikinai perteklinio drėkinimo;

U–stipriai užmirkę glėjiniai bei durpiniai;

Pn–pelkiniai (durpiniai) nusausinti;

P–pelkiniai (durpiniai) nenusausinti.

a–labai nederlingi;

b–nederlingi;

c–derlingi;

d–labai derlingi;

e–eroduoti (nuardyti);

f–labai derlingi su uosiais.

______________

Žemės įvertinimo metodikos 8 priedas

 

Medynų tūrio vertė

 

(litais už kub. metrą)

Vidutinis medynų skersmuo (cm)

Medžių rūšys

pušys, maumedžiai

eglės

ąžuolai, uosiai

beržai, juodalksniai

drebulės

baltalksniai

4

1,9

1,6

2,3

0,9

0,6

0,5

8

3,8

3,4

4,5

1,8

1,2

0,9

12

5,7

5,1

6,8

2,6

1,8

1,2

16

7,3

6,6

9

3,6

2,1

1,3

20

8,4

7,5

10,3

4,5

2,3

1,5

24

9,5

8,2

11,8

5,1

2,4

1,6

28

10,3

8,7

13,1

5,7

2,6

–

32

11

9,2

13,8

6

2,7

–

36

11,5

9,6

14,3

–

2,8

–

40

11,8

9,7

14,5

–

–

–

44

–

–

14,6

–

–

–

48

–

–

14,7

–

–

–

Pastabos: 1. Iki 4 cm skersmens medynai nevertinami.

2. Kitų, nenurodytų šiame priede, rūšių medžiams taikomas beržų ir juodalksnių įkainis.

______________

Žemės įvertinimo metodikos 9 priedas

 

Parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė

 

1. Esamasis (būsimasis) žemės sklypo savininkas arba naudotojas______________________

_______________________________________________________________________________ .

(vardas ir pavardė)

2. Žemės sklypo adresas ______________________________________________________

                                                                                                  (apskritis, savivaldybė, kaimas,

_______________________________________________________________________________ .

                                                          miestelis, miestas, girininkija, miško kvartalas)

 

3. Miško žemės ir medynų tūrio vertė

Rodikliai

Miško sklypai ir jų charakteristikos

Miško plotas, iš viso

Ne miško sklypai

Bendras

 

 

pelkės, vandenys ir kita žemė (K=0,1)

kelių, pastatų, užimta žemė (K=1)

plotas

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

Plotas, ha

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Miško žemės vertė, Lt

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 ha miško (medynų tūrio) vertė, Lt

x

x

x

x

x

x

x

x

x

 

 

 

 

Medynų tūrio vertė (viso ploto), Lt

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

x

 

Apskaičiuotoji miško žemės ir medynų tūrio vertė, Lt

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bendra 1 ha vertė, Lt

x

x

 

x

x

x

 

 

 

 

x

x

 

 

4. Miško žemės vertės mažinimas dėl žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimų bei aplinkos taršos_______________________________________________________________________________ .

(apribojimų pobūdis, plotas – ha, suma – Lt)

5. Žemės sklype įsiterpusių ežerų ir tvenkinių (_____ha) vertė _________ Lt.

6. Viso žemės sklypo (______ha) vertė ________ Lt, iš jos žemės vertė ________ Lt.

7. Pataisos koeficientas teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti________ .

8. Patikslinta viso žemės sklypo vertė ______ Lt, iš jos žemės vertė _______ Lt.

 

Žemės sklypo vertę apskaičiavusio

darbuotojo pareigos                                                  (parašas)                                     (vardas ir pavardė)

 

____________  m. _________________  _____________ d.

______________

Žemės įvertinimo metodikos 10 priedas

 

Parduodamos valstybinės ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) žemės vertės priedas dėl inžinerinių statinių

 

1. Esamasis (būsimasis) žemės sklypo savininkas ___________________________________

_______________________________________________________________________________ .

(vardas ir pavardė)

2. Žemės sklypo adresas ______________________________________________________

                                                                                  (apskritis, savivaldybė, kaimas, miestelis, miestas)

_______________________________________________________________________________ .

3. Žemės sklypo plotas ________ha, iš jų ________ ha yra įrengtų inžinerinių statinių zonoje (S=        ha).

4. Bazinės žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių privačios namų valdos žemės sklypui, kai teritorijoje yra visų tipų inžineriniai statiniai (8,67 x 1500 x S), –_______________ Lt.

5. Bazinės žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių kitų pastatų žemės sklypui, kai teritorijoje yra visų tipų inžineriniai statiniai (194000 x S x m), –______________________ Lt.

6. Žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių mažinantys koeficientai (Kinž):

 

Kvartalinių inžinerinių statinių pavadinimas

Kvartaliniai inžineriniai statiniai teritorijoje neįrengti

Kvartaliniai inžineriniai statiniai teritorijoje įrengti

Vandentiekis

 

 

Kanalizacija

 

 

Centrinio šilumos tiekimo tinklai

 

 

Dujotiekis

 

 

Ryšių tinklai

 

 

Elektros tinklai

 

 

 

7. Žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių mažinančių koeficientų suma Kinž.

Apskaičiuotas žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių _________ Lt.

 

Žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių

statinių apskaičiavusio darbuotojo pareigos                  (parašas)                                       (vardas ir pavardė)

 

_________  m. __________  ________  d.

______________

Žemės įvertinimo metodikos 11 priedas

 

Bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientai teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti

 

1. Koeficientas žemės sklypo išsidėstymui įvertinti (Ki):

1.1. pajūrio zona (nuo Latvijos sienos iki Melnragės):

0,1 km nuotoliu nuo jūros

– 100;

0,11–0,5 km

– 10;

0,51–1 km

– 6;

1,01–1,5 km

– 4;

1,51–2 km

– 3,5;

2,01–2,5 km

– 3;

2,51–3 km

– 2,5;

3,01–3,5 km

– 2;

3,51–4 km

– 1,5;

 

1.2. Kuršių nerija:

1.2.1. teritorijos prie jūros–pagal šio priedo 1.1 punktą;

1.2.2. teritorijos prie marių:

0,1 km nuotoliu nuo marių

– 50;

0,11–0,5 km

– 8;

0,51–1 km

– 4;

1,01–1,5 km

– 3;

1,51–2 km

– 2,5;

2,01–2,5 km

– 2;

daugiau kaip 2,51 km

– 1,5

 

1.3. pamario zona:

0,1 km nuotoliu nuo marių

– 30;

0,11–0,5 km

– 6;

0,51–1 km

– 5;

1,01–1,5 km

– 3;

1,51–2 km

– 1,5;

 

1.4. zona prie ežerų, didesnių kaip 20,1 ha:

0,1 km nuotoliu nuo ežero

– 10;

0,11–0,5 km

– 5;

0,51–1 km

– 3;

1,01–1,5 km

– 1,5;

 

1.5. zona prie ežerų, kurių plotas 5,1–20 ha:

0,1 km nuotoliu nuo ežero

– 5;

0,11–0,5 km

– 3;

0,51–1 km

– 1,5;

 

1.6. zona prie ežerų iki 5 ha ploto, Nemuno, Neries, Nevėžio (žemiau Babtų), Šventosios (žemiau Antalieptės marių) ir Minijos (žemiau Gargždų) upių:

0,1 km nuotoliu nuo ežero ar upės

– 3;

0,1–0,5 km

– 1,5;

 

1.7. zona prie kitų didesnių upių (kurių baseino plotas viršija 500 kv. km) ir magistralinių kelių:

0,1 km nuotoliu nuo upės arba kelio

– 2;

0,1–0,25 km

– 1,5;

1.8. zona prie krašto kelių 0,1 km nuotoliu nuo kelio

– 1,5.

 

2. Koeficientas, rodantis žemės tinkamumą miškui auginti (Ka). Augaviečių tipai (indeksų reikšmė pateikta šios metodikos 7 priede) ir koeficientai:

Nc, Nd, Nf – 1,5; Lc, Ld, Lf – 1,37; Nb, Ud, Uf, Pd, Pnd, Šc, Šd – 1,0; Lb, Uc – 0,87; Na, Pc, Pnb Šb – 0,75; Ub, La – 0,63; Nae, Pb, Pna – 0,5; Ša, Ua – 0,37; Pa – 0,13.

3. Koeficientas, rodantis, kurių rūšių medžių auga daugiausia žemės sklype (Km):

pušų, maumedžių, drebulių – 1; ąžuolų – 1,3; juodalksnių – 1,2; liepų, klevų, uosių – 1,1; beržų – 0,9; eglių – 0,7; medžių nėra – 0,5.

4. Koeficientas, rodantis žemės sklypo arba šalia jo esančių želdinių vertingumą (Kž):

4.1. kai žemės sklypai yra valstybiniuose (nacionaliniuose ir regioniniuose) parkuose, draustiniuose, rezervatuose, miško parkuose ir saugomo gamtinio landšafto zonose, – 1,2–2 (nustatoma priklausomai nuo objekto reikšmingumo pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas rekomendacijas);

4.2. kai žemės sklypuose arba šalia jų yra apsauginių želdinių, – 1,2.

5. Koeficientai, rodantys oro grynumą (Ko):

5.1. kai oro tarša mažesnė kaip 0,5 normos, – 1;

5.2. kai oro tarša nuo 0,5 normos iki normos, – 0,9;

5.3. kai oro tarša viršija normą, – 0,8.

6. Pataisos koeficientas teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti (Kre) apskaičiuojamas pagal formulę:

Kre = Ki × Ka × Km × Kž × Ko × Kt, kur:

koeficientas, rodantis žemės vertės (tarifo) pokyčius (Kt), apskaičiuojamas pagal formulę:

, kur:

Tf – žemės vertė (Lt/ha), taikoma žemės ūkio naudmenoms pagal jų našumą, nurodytą šios metodikos 1 priede; miško sklypams taikoma bendra miško žemės ir medynų tūrio vertė, nurodyta šios metodikos 7 ir 8 prieduose.

______________

Žemės įvertinimo metodikos 12 priedas

 

 

Valstybės parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) žemės sklypo vertė

 

1. Esamasis (būsimasis) žemės sklypo savininkas arba naudotojas ______________________

_______________________________________________________________________________ .

(vardas ir pavardė)

2. Žemės sklypo adresas ______________________________________________________

                                                                                                (apskritis, savivaldybė, kaimas, miestelis, miestas)

_______________________________________________________________________________ .

3. Žemės sklypo plotas (be miškų, ežerų ir tvenkinių) ___++ha, iš jo žemės ūkio naudmenos, kelių, pastatų ir kiemų užimta žemė _______________________________ ha, krūmynai, pelkės ir buvusios žemės ūkio naudmenos,  pavirtusios nenaudojama žeme, ______________________ ha, kita žemė ir vandenys ______ha.

4. Žemės sklypo nuotolis nuo artimiausio miesto, miestelio ____________  – __________km.

                                                                                                                                  (pavadinimas)

5. Žemės ūkio naudmenų našumo balas_____________________ .

6. Normatyvinė 1 ha žemės ūkio naudmenų vertė ___________ Lt.

7. Bazinė žemės sklypo vertė ___________________________ Lt.

8. Pataisos koeficientai teritorijos socialiniam–gamybiniam potencialui įvertinti:

plotas ____________ ha – koeficientas_____________________ ,

plotas ____________ ha – koeficientas_____________________ ,

plotas ____________ ha – koeficientas_____________________ .

Papildomas koeficientas priemiestiniams žemės sklypams________ .

9. Pataisos koeficientas žemės sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu _______________________________________________________________________________ .

10. Pataisos koeficientas žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti ;

                                                                                                     (objekto pavadinimas)

taršos poveikio zonoje (______ha) _________.

11. Apskaičiuota žemės sklypo vertė _____ Lt.

12. Žemės sklype įsiterpusio miško (___ha) žemės vertė ____Lt ir medynų tūrio vertė____ Lt.

13. Žemės sklype įsiterpusių ežerų ir tvenkinių (_____ha) vertė _____ Lt.

14. Žemės sklypo (_____ha) vertė ______ Lt.

15. Pataisos koeficientas teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti_______ .

16. Patikslinta žemės sklypo vertė ______ Lt.

 

Žemės sklypo vertę apskaičiavusio

darbuotojo pareigos                                                       (parašas)                                          (vardas ir pavardė)

 

_____________ m. ___________  ________ d.

______________

Žemės įvertinimo metodikos 13 priedas

 

Valstybės parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn vandens telkinio vertė

 

1. Esamasis (būsimasis) vandens telkinio savininkas arba naudotojas ___________________

_______________________________________________________________________________ .

(vardas ir pavardė)

2. Vandens telkinio vieta______________________________________________________

                                                                                (apskritis, savivaldybė, kaimas, miestelis, miestas)

_______________________________________________________________________________ .

3. Vandens telkinio:

3.1. pavadinimas____________________________________________________________ ;

3.2. plotas F = _________ ha;

3.3. nuotolis nuo artimiausio miesto (miestelio) _______________________  – ________ km.

                                                                                                                         (pavadinimas)

4. Kitos vandens telkinio charakteristikos (žuvų produktyvumas, paplūdimiai, pakrančių miškingumas, nuotolis nuo artimiausio miesto, miestelio, taršos šaltiniai, hidrotechnikos statiniai, saugomos teritorijos)        

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

5. Normatyvinis bazinis vandens telkinio vertės tarifas Nt = 650 Lt/ha.

6. Normatyvinio bazinio vandens telkinio vertės tarifo pataisos koeficientai:

6.1. Kž – žuvų produktyvumo____________________________________ ;

6.2. Krp – rekreacinio potencialo paplūdimiams įvertinti________________ ;

6.3. Kra – rekreacinio potencialo augalijai įvertinti_____________________ ;

6.4. Km – nuotolio nuo miestų, miestelių____________________________ ;

6.5. Kf – vandens telkinio ploto___________________________________ ;

6.6. Kt – potencialių taršos šaltinių________________________________ ;

6.7. Kg – riboto naudojimo galimybių______________________________ ;

6.8. Kh – hidrotechnikos statinių__________________________________ .

7. Normatyvinis vandens telkinio vertės tarifas:

N tp = N t ×(Kž + Krp + Kra + Km + Kf + Kt + Kg + K h) – Ks +1.

8. Vandens telkinio vertė F x N tp = ___________________________________________ Lt.

 

Vandens telkinio vertę apskaičiavusio

darbuotojo pareigos                                                     (parašas)                       (vardas ir pavardė)

 

_____ m. ___________  _______ d.

______________

Žemės įvertinimo metodikos 14 priedas

 

Vandens telkinio vertės apskaičiavimas

 

1. Vandens telkinio vertė (Nn) nustatoma pagal formulę:

Nn = F×N tp, kur:

F – vandens telkinio plotas, ha;

Ntp – vandens telkinio normatyvinis 1 ha ploto tarifas, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:

N tp = Nt · SKp, kur:

Nt – normatyvinis bazinis vandens telkinio 1 ha tarifas – 650 Lt/ha;

SKp – vandens telkinio normatyvinio bazinio tarifo bendrasis pataisos koeficientas, kuriuo įvertinami pagrindiniai vandens telkinio vertingumą lemiantys rodikliai.

S Kp = (Kž + Krp + Kra + Km + Kf + Kt + Kg + K h) – Ks +1, kur:

Kž +...... Kh – normatyvinio bazinio tarifo pataisos koeficientų suma;

Ks – sudedamų pataisos koeficientų skaičius;

1.1. normatyvinio bazinio tarifo pataisos koeficientai (Kp) apskaičiuojami taip:

1.1.1. apskaičiuojamas Kž – žuvų produktyvumo koeficientas.

Ežerų ir tvenkinių Kž apskaičiuojamas pagal formulę:

, kur:

Pv – ežero arba tvenkinio vidutinis daugiametis žuvų produktyvumas, kg/ha;

Pbaz – Lietuvos ežerų ir tvenkinių vidutinis žuvų produktyvumas.

Kai trūksta statistikos duomenų apie vertinamo vandens telkinio žuvų produktyvumą, Pv apskaičiuojamas pagal formulę:

Pv = Pbaz.

Duomenis apie ežerų ir tvenkinių žuvų produktyvumo rodiklius teikia Aplinkos ministerija.

Upių žuvų produktyvumo koeficientas Kž nustatomas pagal šio priedo 1 lentelės duomenis.

 

1 lentelė

Upės baseino plotas, kv. km

Koeficiento Kž dydis

mažiau kaip 100

0,5

nuo 100 iki 500

0,7

daugiau kaip 500

1

 

Piliečio pageidavimu upių žuvų produktyvumas gali būti nustatomas ta pačia tvarka kaip ežerų ir tvenkinių žuvų produktyvumas.

1.1.2. rekreacinio potencialo koeficientas paplūdimiams įvertinti (Krp). Jeigu prie vandens telkinio yra natūralių arba dirbtinių paplūdimių, Krp= 1,2; kitu atveju Krp = 1;

1.1.3. rekreacinio potencialo koeficientas augalijai įvertinti (Kra). Jeigu daugiau kaip 50 procentų vandens telkinio arba jo ruožo kranto linijos (perimetro) apaugę miškais, Kra = 1,2; kitais atvejais Kra = 1.

Duomenis, kurių reikia Krp ir Kra apskaičiuoti, teikia atitinkamų rajonų arba miestų žemėtvarkos skyriai;

1.1.4. koeficientas nuotoliui nuo artimiausio miesto, miestelio įvertinti (Km). Jis nustatomas pagal šio priedo 2 lentelės duomenis.

 

2 lentelė

Nuotolis nuo artimiausio miesto, miestelio, km

Koeficiento Km dydis

miestams

miesteliams

mažiau kaip 2

1,3

1,2

nuo 2 iki 5

1,2

1,1

daugiau kaip 5 iki 10

1,1

1

daugiau kaip 10

1

1

 

Nuotolis matuojamas 1:10000 mastelio planuose nuo miesto, miestelio ribos artimiausiu bet kurios reikšmės keliu iki vandens telkinio artimiausio taško;

1.1.5. ežero arba tvenkinio ploto koeficientas (Kf). Jis nustatomas pagal šio priedo 3 lentelės duomenis.

 

3 lentelė

Ežero, tvenkinio plotas, hektarais

Koeficiento Kf dydis

mažiau kaip 5

1

nuo 5 iki 20

1,2

daugiau kaip 20

1,4

 

1.1.6. potencialių taršos šaltinių koeficientas (Kt). Jeigu į vandens telkinį leidžiamos gamybinės arba buitinės nuotekos arba jeigu daugiau kaip 50 procentų vandens telkinio krantų ilgio ribojasi su žemdirbystės laukais, taip pat jeigu dalis vandens telkinio yra pramoninio tipo gamybos objekto apsaugos zonoje, K t = 0,94;

1.1.7. riboto naudojimo galimybių koeficientas (Kg). Jeigu grąžinamas vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, Kg = 0,98;

1.1.8. tvenkinių ir užtvenktų ežerų hidrotechnikos statinių koeficientas (Kh).

Naudingą vandens tūrį telkiniuose reguliuojančių statinių (užtvankų su uždoriais) Kh = 0,98, o vandens telkinį patvenkiančių, bet nesudarančių naudingo vandens tūrio įrenginių (slenksčių, užtvankų be uždorių) Kh = 0,99.

Informaciją apie hidrotechnikos statinius teikia Aplinkos ministerija;

1.2. apskaičiavus vandens telkinio normatyvinio bazinio tarifo pataisos koeficientus, nustatomas vandens telkinio normatyvinio bazinio tarifo (Nt) bendrasis pataisos koeficientas (S Kp).

Koeficientai Kt, Kg, Kh (nurodyti šio priedo 1.1.6–1.1.8 punktuose) netaikomi apskaičiuojant negrąžinamų vandens telkinių bendrąjį pataisos koeficientą S Kp;

1.3. patikslinus Nt, vandens telkinio vertė Nn (Lt) apskaičiuojama pagal šio priedo 1 punkto formulę.

2. Žemės ūkio paskirties žemėje esantys žuvininkystės tvenkiniai vertinami kaip žemės ūkio naudmenos.

Pastaba. Žuvininkystės tvenkinys – tai dirbtinis vandens telkinys, kuris pripildomas iš kitų vandens telkinių arba sukauptų kritulių ir naudojamas intensyviai žuvininkystei.

______________

Žemės įvertinimo metodikos 15 priedas

 

Koeficientai (Kinž), mažinantys žemės vertės priedą dėl inžinerinių statinių, jeigu nėra kai kurių inžinerinių statinių arba neprisijungta (neprisijungiama) prie jų

 

Kvartalinių inžinerinių statinių pavadinimas

Kvartaliniai inžineriniai statiniai teritorijoje neįrengti

Kvartaliniai inžineriniai statiniai teritorijoje įrengti

Vandentiekis

0,1230

0,1046

Kanalizacija

0,1538

0,1231

Centrinio šilumos tiekimo tinklai

0,3232

0,2423

Dujotiekis

0,0693

0,0588

Ryšių tinklai

0,0769

0,0654

Elektros tinklai

0,0769

0,0769

Pastabos: 1. Bendras žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių mažinantis koeficientas apskaičiuojamas sudėjus atskirus koeficientus.

2. Teritorija – pastatams statyti suprojektuotas kvartalas.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205

 

Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika

 

1. Ši metodika taikoma apskaičiuojant žemės, miško ir vandens telkinių, priskirtų pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą valstybės išperkamiems žemei, miškui, vandens telkiniams, vertę (išskyrus atvejus, kai atlyginant už valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinį perduodami nuosavybėn lygiaverčiai žemės, miško sklypai, vandens telkiniai kitoje vietoje).

2. Valstybės perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn žemės sklypo ir piliečių turėtos žemės lygiavertiškumas apskaičiuojamas taip:

2.1. piliečių turėtos žemės vertė – pagal šią metodiką;

2.2. perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn žemės sklypo vertė – pagal šiuo nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką.

3. Pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo (įskaitant joje esantį mišką ir vandens telkinius) vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis), žemė, miškas, vandens telkiniai priskiriami IV rūšiai. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės sklypas, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemės vertė litais (šios metodikos 1 priedas).

Jeigu žemė iki 1940 metų buvo apaugusi mišku arba naudota kitai paskirčiai (namų valdai, ūkiniams objektams ir kt.), apie tai turi būti įrašyta pažymoje.

4. Valstybės išperkamos (pinigais, vertybiniais popieriais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip:

4.1. žemės ūkio paskirčiai naudota žemė: I rūšies – 1700 Lt/ha; II rūšies – 1450 Lt/ha; III rūšies – 1050 Lt/ha; IV rūšies – 650 Lt/ha;

4.2. miestuose kitai paskirčiai naudota žemė – 6000 Lt/ha;

4.3. kaimo vietovėje kitai paskirčiai naudota žemė – 3000 Lt/ha.

5. Valstybės išperkamo miško sklypo vertė pinigais apskaičiuojama taip:

5.1. kai yra žinomos buvusio miško sklypo ribos ir miškas išlikęs, pagal šiuo nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką apskaičiuojama bendra miško žemės ir medynų tūrio vertė, kurią padauginus iš koeficiento 0,7 gaunama valstybės išperkamo miško sklypo vertė;

5.2. kai buvusio miško sklypo ribos nežinomos arba miškas neišlikęs, turėto miško plotas dauginamas iš 950 Lt/ha (kai turėtas miškas yra miškų urėdijų ar nacionalinių ir regioninių parkų ribose) arba iš 650 Lt/ha (kai turėtas miškas yra kitose vietose).

6. Atsižvelgiant į turėto žemės sklypo buvimo vietą, valstybės išperkamos žemės ir miško vertei taikomi šie pataisos koeficientai teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti:

6.1. kai žemės sklypas yra iki 1995 m. birželio 1 d. nustatytąja tvarka patvirtintose miestų teritorijų ribose:

6.1.1. Vilniuje ir Kaune – 8;

6.1.2. Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje – 6;

6.1.3. kituose miestuose, kuriuose yra daugiau kaip 30 tūkstančių gyventojų, ir rajonų centruose – 5;

6.1.4. kituose miestuose, kuriuose yra nuo 10 tūkstančių iki 30 tūkstančių gyventojų, – 4;

6.1.5. kituose miestuose, kuriuose yra iki 10 tūkstančių gyventojų, – 3;

6.1.6. miesteliuose ir kaimuose, kuriuose yra daugiau kaip 200 gyventojų, – 2;

6.1.7. kitose kaimo vietovėse – 1;

6.2. kai žemės ar miško sklypas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose už miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribų, arba teritorijose, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo priskirtos miestams nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. birželio 1 d., taikomi šios metodikos 6.1 punkte nurodyti miestų koeficientai, padauginti iš pataisos koeficiento 0,8. Kai žemės ar miško sklypas yra įstatymo priskirtas miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d., taikomi šios metodikos 6.1 punkte nurodyti miestų koeficientai, padauginti iš pataisos koeficiento 0,3;

6.3. kai žemės sklypas yra valstybės išperkamos žemės, naudojamos gyventojų asmeniniam ūkiui, teritorijoje, esančioje prie miestų, miestelių ir kaimų, turinčių daugiau kaip 200 gyventojų, taikomas koeficientas 1,2.

7. Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertė apskaičiuojama pagal šios metodikos 2 priedą.

Kai nuosavybės teisė į turėtą žemės sklypą atkuriama keliems piliečiams, valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama visam žemės sklypui. Atsiskaitant su piliečiais už išperkamą žemę, kiekvienam piliečiui priklausanti suma apskaičiuojama pagal jam priklausančią viso žemės sklypo ploto dalį procentais.

8. Valstybės išperkamos žemės ir miško vertė išreiškiama litais.

9. Šios metodikos 5–7 punktuose nurodyta tvarka apskaičiuota valstybės išperkamos žemės ir miško vertė, išreikšta litais, indeksuojama tokia pat tvarka, kaip ir valstybės parduodamos žemės vertė.

10. Vandens telkinių vertė ir lygiavertiškumas nustatomas pagal šiuo nutarimu patvirtintos Žemės įvertinimo metodikos 13 priedą.

 

______________

Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens

telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo

metodikos 1 priedas

 

Buvusių Lietuvos apskričių žemės suskirstymas rūšimis ir vidutinė valstybės išperkamos žemės vertė

 

Apskritis

Žemės rūšys (procentais)

Vidutinė valstybės išperkamos žemės vertė (Lt/ha)

I

II

III

IV ir neįvertinta

Alytaus

1

12

33

54

890

Biržų

6

26

40

28

1080

Kauno

6

26

39

29

1080

Kėdainių

4

33

39

24

1110

Kretingos

1

22

40

37

1000

Marijampolės

13

38

37

12

1240

Mažeikių

–

16

51

33

980

Panevėžio

4

28

35

33

1060

Raseinių

3

25

43

29

1050

Rokiškio

–

13

19

38

950

Seinų

–

3

31

66

800

Šakių

8

43

34

15

1220

Šiaulių

14

27

35

24

1150

Tauragės

–

18

46

36

980

Telšių

1

11

45

43

930

Trakų

–

16

47

37

960

Ukmergės

3

24

42

31

1040

Utenos

–

4

38

58

840

Vilkaviškio

26

34

30

10

1320

Zarasų

–

–

28

72

760

Vilniaus kraštas

–

–

33

67

780

Vidutiniškai Lietuvoje

4

19

39

38

1000

Pastaba. Buvusiame Klaipėdos krašte taikoma vidutinė valstybės išperkamos žemės vertė: Klaipėdos rajone esančios žemės – vidutinė Kretingos apskrities žemės vertė, Šilutės rajone esančios žemės – vidutinė Tauragės apskrities žemės vertė.

______________

Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens

telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo

metodikos 2 priedas

 

Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertė

 

1. Žemės savininkas__________________________________________________________ .

                                                                                                        (vardas ir pavardė)

2. Turėto žemės sklypo adresas _________________________________________________

                                                                                                 (buvusi iki 1940 metų apskritis, valsčius, kaimas, miestas,

________________________________________________________________________________

dabartinė apskritis, savivaldybė, miestas, miestelis)

_______________________________________________________________________________ .

3. Turėto žemės sklypo bendras plotas ___________ ha, iš jo ____ ha žemės, _____ha miško.

4. Asmenys, pageidaujantys atkurti nuosavybės teisę į žemę ar mišką:

4.1._______________________________________________________________________ ;

                                                                       (vardas ir pavardė; žemės sklypo ar jo dalies plotas)

4.2._______________________________________________________________________ ;

                                                                                                             (tas pats)

4.3._______________________________________________________________________ .

                                                                                                               (tas pats)

5. Žemės sklypo vertė:

Rodikliai

Žemės ūkio paskirties (ūkininko) žemė pagal rūšis

Miškas

Kitos paskirties žemė ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)

I

II

III

IV

iš viso

miesto vietovėje

kaimo vietovėje

1. Turėtos žemės, miško sklypo plotas, ha

 

 

 

 

 

 

 

 

2. Žemės vertė, Lt/ha

1700

1450

1050

650

x

 

6000

3000

3. Buvusi apskrities vidutinė žemės vertė

x

x

x

x

 

 

 

 

4. Žemės sklypo vertė, Lt

 

 

 

 

 

 

 

 

5. Pataisos koeficientas teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui apskaičiuojamas pagal šios metodikos 6 punktą

x

x

x

x

 

 

 

 

6. Išperkamo žemės sklypo vertė, Lt:

 

 

 

 

 

 

 

 

iš viso

x

x

x

x

 

 

 

 

tenka 1 ha

x

x

x

x

 

 

 

 

7. Žemės sklypas arba jo dalis, į kuriuos norima atkurti nuosavybės teisę:

________________________

(įrašoma piliečio vardas ir pavardė)

 

 

 

 

 

 

 

 

plotas, ha

x

x

x

x

 

 

 

 

vertė, Lt;

x

x

x

x

 

 

 

 

________________________

(įrašoma piliečio vardas ir pavardė)

 

 

 

 

 

 

 

 

plotas, ha

x

x

x

x

 

 

 

 

vertė, Lt;

x

x

x

x

 

 

 

 

________________________

(įrašoma piliečio vardas ir pavardė)

 

 

 

 

 

 

 

 

plotas, ha

x

x

x

x

 

 

 

 

vertė, Lt.

x

x

x

x

 

 

 

 

Pastaba.

Miško žemės vertė ___________________________ Lt/ha;

medynų tūrio vertė ___________________________ Lt/ha;

bendra miško sklypo vertė _____________________ Lt/ha;

valstybės išperkamo miško sklypo vertė ___________ Lt/ha.

 

Žemės sklypo vertę apskaičiavusio

darbuotojo pareigos                                                                (parašas)                                   (vardas ir pavardė)

 

__________ m. ___________  ______ d.        

______________

 


* Nurodomi dirvožemio drėgnumo ir derlingumo indeksai.