Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL lietuvos respublikos vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo nr. 966 „DĖL pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
2008 m. rugsėjo 10 d. Nr. 913
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 130-4649; 2005, Nr. 131-4731) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL PRAMONINIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS, LIKVIDAVIMO IR TYRIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2004, Nr. 163-5941) 31 straipsnio 3 ir 6 dalimis ir įgyvendindama 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 410) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/105/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 398), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 913 redakcija)
PRAMONINIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS, LIKVIDAVIMO IR TYRIMO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai (toliau vadinama – šie nuostatai) reglamentuoja didelių pramoninių avarijų prevenciją, likvidavimą ir tyrimą, taip pat pavojingų objektų saugų naudojimą, žmonių ir aplinkos apsaugą įvykus didelei pramoninei avarijai šiuose objektuose siekiant užtikrinti su pavojingomis medžiagomis susijusių didelių pramoninių avarijų ir jų padarinių žmonėms bei aplinkai ribojimą.
2. Šių nuostatų reikalavimai taikomi objektams, kuriuose esamų pavojingų medžiagų kiekis prilygsta kvalifikaciniam kiekiui, nurodytam 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvos 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 410) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/105/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 398) (toliau vadinama – Direktyva), I priedo „Direktyvos taikymas“ (toliau vadinama – I priedas) 1 dalies „Medžiagų pavadinimai“ (toliau vadinama – 1 dalis) 2 skiltyje ir 2 dalies „Medžiagų ir preparatų kategorijos, konkrečiai nenurodytos 1 dalyje“ (toliau vadinama – 2 dalis) 2 skiltyje (toliau vadinama – I lygis), ar jį viršija, išskyrus šių nuostatų IV, V ir VIII skyrius, taip pat 53 ir 54.4 punktus, kurie taikomi tik tiems pavojingiems objektams, kuriuose esamų pavojingų medžiagų kiekis prilygsta kvalifikaciniam kiekiui, nurodytam Direktyvos I priedo 1 dalies 3 skiltyje ir 2 dalies 3 skiltyje (toliau vadinama – II lygis), ar jį viršija.
3. Šie nuostatai netaikomi:
3.3. pavojingų medžiagų gabenimui automobilių keliais, geležinkeliais, vidaus vandenų keliais, jūra ar oru, tarpiniam laikinajam sandėliavimui už šių nuostatų reglamentuojamų objektų ribų, taip pat pakrovimui ir iškrovimui, perkėlimui į kitas transporto priemones ar iš jų dokuose, prieplaukose ir skirstymo vietose;
3.4. pavojingų medžiagų transportavimui vamzdynais, įskaitant siurblines, už šių nuostatais reglamentuojamų pavojingų objektų ribų;
3.5. mineralų naudojimui (žvalgybai, gavybai ir perdirbimui) šachtose, karjeruose ar gręžiniuose, išskyrus cheminio ir šiluminio perdirbimo operacijas ir su jomis susijusį sandėliavimą, naudojant pavojingas medžiagas, kurių kiekis prilygsta I lygiui ar jį viršija;
4. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:
Didelė pramoninė avarija (toliau vadinama – avarija) – nenumatytas staigus įvykis (sprogimas, gaisras arba didelio kiekio pavojingų medžiagų išsiveržimas į aplinką), kuris įvyksta, kai eksploatuojant pavojingą objektą įvykiai tampa nekontroliuojami, sukelia tiesioginį ar uždelstą didelį pavojų gyventojams ir (arba) aplinkai pavojingame objekte ar už jo ribų, taip pat kuris susijęs su viena ar keliomis pavojingomis medžiagomis.
Esamos pavojingos medžiagos – faktiškai esančios ar numatomos pavojingos medžiagos, kurios yra ar gali būti pavojingame objekte, arba tokios medžiagos, kurios gali susidaryti, jeigu pramoninis cheminis procesas taptų nebevaldomas, kurių kiekis prilygsta I ar II lygiui ar jį viršija.
Įrenginys – pavojingo objekto techninis vienetas, kur gaminamos, naudojamos, tvarkomos ar laikomos pavojingos medžiagos, įskaitant visą įrangą, struktūras, vamzdynus, mašinas, įrankius, atskiras geležinkelio atšakas, dokus, įrenginius aptarnaujančias krovos krantines, dambas, sandėlius ir kitas sausumoje ar vandenyje esančias struktūras, būtinas įrenginio veiklai.
Kompetentinga institucija - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Pavojingas objektas - visa veiklos vykdytojo valdoma teritorija, kurios viename ar keliuose įrenginiuose, įskaitant įprastą ir susijusią infrastruktūrą ar veiklą, yra pavojingų medžiagų.
Pavojingo objekto avarinės tarnybos – pavojingo objekto pajėgos ar tarnybos, skirtos susidariusioms avarinėms situacijoms ar įvykusioms avarijoms likviduoti pavojingame objekte.
Pavojinga medžiaga - medžiaga, mišinys ar preparatas, nurodytas Direktyvos I priedo 1 dalyje arba atitinkantis Direktyvos I priedo 2 dalies kriterijus ir esantis žaliavų, gaminių, šalutinių produktų, liekanų ar tarpinių produktų pavidalo, įskaitant medžiagas, kurios gali susidaryti avarijos atveju.
Pavojus - pavojingos medžiagos ar susidariusios situacijos esminė savybė – gebėjimas pakenkti žmonėms arba aplinkai.
Rizika - tam tikro galimo neigiamo poveikio tikimybė per tam tikrą laiką arba tam tikromis aplinkybėmis.
Sandėliavimas - tam tikro pavojingų medžiagų kiekio laikymas sandėlyje, saugojimas ar laikymas kaip atsargų.
Specialiosios tarnybos – policijos, priešgaisrinės gelbėjimo, greitosios medicinos pagalbos, dujų, elektros tinklų ir kitos tarnybos, kurios gali būti pasitelktos avarijoms ir jų padariniams likviduoti pavojingame objekte ir (ar) už jo ribų.
Valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos – Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir regionų aplinkos apsaugos departamentai, Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jos teritoriniai skyriai, Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos ir jos teritoriniai skyriai, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Civilinės aviacijos administracija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliotos jam pavaldžios įstaigos, apskričių, kuriose yra pavojingi objektai, viršininkai.
Kitos šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75).
5. Už saugų pavojingų objektų naudojimą ir saugos kontrolę atsako veiklos vykdytojas, kuris privalo:
5.1. užtikrinti saugų pavojingo objekto naudojimą ir imtis būtinų priemonių, neleidžiančių įvykti avarijoms ir ribojančių jų padarinius žmonėms ir aplinkai;
5.2. įvykus avarijai, imtis būtinų ir skubių priemonių avarijai pavojingame objekte lokalizuoti ir likviduoti;
5.3. įgyvendinti avarijų prevencijos ir likvidavimo priemones, nustatyti struktūras ir valdymo sistemas, kurios turi užtikrinti žmonių ir aplinkos apsaugą;
II. PRANEŠIMAS APIE PAVOJINGĄ OBJEKTĄ
6. Veiklos vykdytojas parengia ir pateikia kompetentingai institucijai, apskrities viršininkui ir savivaldybei, kurių teritorijoje yra pavojingas objektas, pranešimą apie pavojingą objektą (toliau vadinama - pranešimas) laikydamasis šių terminų:
6.1. apie naujus pavojingus objektus - ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki statybų ar ūkinės veiklos pradžios;
7. Pranešime turi būti pateikti šie duomenys:
7.3. asmens, kuris vadovauja pavojingam objektui, jeigu tai ne tas pats asmuo, nurodytas šių nuostatų 7.1 punkte, vardas, pavardė ir pareigos;
7.4. pavojingame objekte naudojamų pavojingų medžiagų pavadinimai ir informacija apie pagrindines tų medžiagų savybes, jų cheminę sudėtį (jeigu ją įmanoma nurodyti);
7.5. pavojingų medžiagų kiekiai ir jų fizinis būvis, taip pat talpyklų, kuriose tos medžiagos laikomos, duomenys (talpyklos pavadinimas ir tipas, kita turima ir teiktina informacija);
8. Modernizavus ar modifikavus pavojingą objektą ar jo įrenginius, pradėjus naudoti jame naujas pavojingas medžiagas, jį uždarius ar įvykus jame kitiems pokyčiams (pasikeitus pranešime pateiktai informacijai, gamybos procese naudojamoms pavojingoms medžiagoms ir jų kiekiams, pakitus pavojingų medžiagų fiziniams būviams ar pasikeitus gamybos procesui, kai dėl to gali padidėti avarijų tikimybė ar padaugėti jų sukeltų padarinių), veiklos vykdytojas nedelsdamas pateikia naują pranešimą apskrities viršininkui, savivaldybei, kurių teritorijoje yra pavojingas objektas, ir kompetentingai institucijai.
9. Jeigu veikiančio pavojingo objekto, kuriam taikomi šių nuostatų reikalavimai, veiklos vykdytojas jau yra pateikęs duomenis apie pavojingą objektą vadovaudamasis Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1386 (Žin., 2000, Nr. 98-3117; 2006, Nr. 97-3783), kompetentingai institucijai ir apskrities viršininkui reikia pateikti tik trūkstamus šių nuostatų 7 punkte nurodytus duomenis.
III. PAVOJINGO OBJEKTO AVARIJŲ PREVENCIJOS PLANAS
10. Pavojingų objektų, kuriuose esamų pavojingų medžiagų kiekiai prilygsta I lygiui ar jį viršija, veiklos vykdytojai, atsižvelgdami į šių nuostatų 2 priedo reikalavimus, parengia pavojingo objekto avarijų prevencijos planą (toliau vadinama - avarijų prevencijos planas) ir užtikrina, kad šis planas būtų tinkamai vykdomas. Avarijų prevencijos planas pateikiamas kompetentingai institucijai, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijoms joms pareikalavus. Šiame punkte nurodyti reikalavimai netaikomi pavojingiems objektams, kuriuose esamų pavojingų medžiagų kiekiai prilygsta II lygiui ar jį viršija.
11. Objektams, kurie vėliau patenka į šių nuostatų reguliavimo sritį, avarijų prevencijos planas parengiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią pavojingame objekte pavojingų medžiagų kiekiai prilygsta I lygiui ar jį viršija.
12. Pertvarkius ar modernizavus įrenginius, technologinius procesus, pradėjus naudoti naujas pavojingas medžiagas, padidėjus pavojingos medžiagos kiekiams, žymiai pakitus jų fiziniams būviams ar įvykus kitiems pokyčiams, didinantiems avarijų riziką, veiklos vykdytojas peržiūri ir prireikus pakeičia avarijų prevencijos planą.
IV. PAVOJINGO OBJEKTO SAUGOS ATASKAITA
13. Veiklos vykdytojas pagal šių nuostatų 1 ir 2 prieduose nurodytus reikalavimus parengia ir pateikia kompetentingai institucijai pavojingo objekto saugos ataskaitą (toliau vadinama - saugos ataskaita), informuodamas joje apie tai, kad:
13.2. nustatyti galimi avarijų pavojai ir imtasi būtinų priemonių avarijoms išvengti ir jų padariniams žmogui ir aplinkai riboti;
13.3. saugos ir patikimumo principo tinkamai laikomasi ir projektuojant, statant, naudojant, prižiūrint įrenginius, sandėlius, jų įrangą ir su jų veikla susijusią infrastruktūrą ten, kur galimas avarijų pavojus, kad imtasi pakankamų priemonių statinių mechaniniam atsparumui ir pastovumui užtikrinti;
13.4. parengtas pavojingo objekto vidaus avarinis planas (toliau vadinama - vidaus avarinis planas) ir pateikta informacija, kurios reikia pavojingo objekto išoriniam avariniam planui (toliau vadinama - išorės avarinis planas) parengti ir kitų objektų statybai aplink esamą pavojingą objektą planuoti.
14. Rengdamas saugos ataskaitą, kaip sudėtines jos dalis veiklos vykdytojas gali panaudoti pagal kitus teisės aktus jau parengtas analizes ir dokumentus.
15. Saugos ataskaitą veiklos vykdytojas privalo pateikti kompetentingai institucijai laikydamasis šių terminų:
15.1. naujų pavojingų objektų – ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki statybų ar ūkinės veiklos pradžios;
15.2. veikiančio pavojingo objekto ar objekto, kuris vėliau patenka į šių nuostatų reguliavimo sritį, – nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vienerius metus nuo tos dienos, kurią pavojingame objekte pavojingų medžiagų kiekiai prilygsta II lygiui ar jį viršija;
16. Kompetentinga institucija gautą saugos ataskaitą išsiunčia valstybės priežiūros ir kontrolės institucijomis, kurios ne vėliau kaip per mėnesį nuo saugos ataskaitos gavimo privalo pateikti kompetentingai institucijai savo išvadas.
17. Kompetentinga institucija, gavusi valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų išvadas, ne vėliau kaip per 3 mėnesius:
17.1. praneša raštu veiklos vykdytojui apibendrintas išvadas, o prireikus nurodo terminą, per kurį veiklos vykdytojas privalo saugos ataskaitą pataisyti, ar paprašo papildomos informacijos;
18. Saugos ataskaita peržiūrima ir atnaujinama:
19. Rengdamasis pertvarkyti ar modernizuoti įrenginius, technologinius procesus, pradėti naudoti naujas pavojingas medžiagas, didinti pavojingos medžiagos kiekius, žymiai keisti jų fizinius būvius ar daryti kitus pakeitimus, didinančius avarijų riziką, veiklos vykdytojas peržiūri, pakeičia ir pateikia kompetentingai institucijai pakeistas saugos ataskaitos dalis prieš darydamas tokius pakeitimus.
20. Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad pavojingame objekte esamų pavojingų medžiagų būklė negali sukelti avarijos ir atitinka bent vieną iš šių nuostatų 21.1–21.4 punktuose pateiktų kriterijų, saugos ataskaitoje reikalaujamą informaciją leidžiama pateikti tik tais požiūriais, kurie svarbūs avarijų prevencijai ir padeda riboti jų padarinius žmonėms ir aplinkai. Pavojingų objektų, kuriems leista rengti ne visos apimties saugos ataskaitą, sąrašą, nurodydama priskyrimo jiems priežastis, kompetentinga institucija pateikia Europos Komisijai.
21. Laikoma, kad pavojingame objekte esamų pavojingų medžiagų būklė negali sukelti avarijos, kai:
21.1. pavojinga medžiaga yra kieto būvio ir esant tiek normalioms, tiek kitokioms sąlygoms niekaip negalėtų patekti į aplinką ar išskirti energiją, taip sudarydama sąlygas įvykti avarijai;
21.2. pavojingos medžiagos supakuotos ar sudėtos tokiu būdu ar tokiais kiekiais, kad maksimalus jų kiekis ir bet kuriomis sąlygomis galimas išsiliejimas nesukeltų avarijos pavojaus;
21.3. pavojingos medžiagos laikomos tokiais kiekiais ir tokiais atstumais nuo kitų pavojingų medžiagų (įrenginių, objektų ir panašiai), kad nei pačios negalėtų sukelti avarijos, nei būti avarijos, kurią gali sukelti ar kurioje gali dalyvauti kitos medžiagos, šaltiniu;
V. PAVOJINGO OBJEKTO AVARINIAI PLANAI
22. Pavojingo objekto veiklos vykdytojas, tardamasis su dirbančiu personalu, įskaitant ilgalaikius rangovų darbuotojus, parengia ir suderinęs su numatomomis pasitelkti galimoms avarijoms ir jų padariniams likviduoti pavojingame objekte ir (ar) už jo ribų specialiosiomis tarnybomis (toliau vadinama – numatomos pasitelkti specialiosios tarnybos), valstybės priežiūros ir kontrolės institucijomis, savivaldybės administracija patvirtina pavojingo objekto vidaus avarinį planą, kuriame numatoma, kokių priemonių reikia imtis įvykus avarijai pavojingo objekto viduje. Patvirtinto plano išrašai pateikiami jį derinusioms institucijoms.
23. Pavojingo objekto veiklos vykdytojas pateikia savivaldybės, kurioje yra pavojingas objektas, administracijai, o jeigu pavojingo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijai (-oms), taip pat apskrities (-čių) viršininkui (-ams) vidaus avarinį planą ir kitą informaciją, kurios reikia išorės avariniam planui parengti.
24. Vidaus avariniai planai patvirtinami, informacija, būtina išorės avariniams planams parengti, pateikiama savivaldybės, kurioje yra pavojingas objektas, administracijai, o jeigu pavojingo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijai (-oms), taip pat apskrities (-čių) viršinin-kui (-ams) laikantis šių terminų:
25. Savivaldybės, kurioje yra pavojingas objektas, administracija, o jeigu pavojingo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracija (-os), taip pat apskrities (-čių) viršininkas (-ai) praneša spaudoje apie išorės avarinio plano projekto viešą svarstymą ir aptarę jį su visuomene ir suderinę su numatomomis pasitelkti specialiosiomis tarnybomis, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijomis nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo informacijos, būtinos išorės avariniams planams parengti gavimo jį patvirtina ir numato priemones, kurių reikia imtis įvykus avarijai už pavojingo objekto ribų. Patvirtinto plano išrašai pateikiami jį derinusioms institucijoms.
26. Rengiamuose vidaus ir išorės avariniuose planuose turi būti numatytos priemonės, kuriomis siekiama:
26.1. apriboti ir kontroliuoti avarijas, sumažinti jų padarinius ir žalą žmonėms, aplinkai ir turtui;
26.3. pateikti visuomenei, numatomoms pasitelkti specialiosioms tarnyboms ir valstybės ir savivaldybės institucijoms būtiną informaciją;
27. Vidaus ir išorės avariniuose planuose turi būti pateikta šių nuostatų 3 priede nurodyta informacija.
28. Atsižvelgdama į saugos ataskaitoje pateiktą ir kitą informaciją, savivaldybės, kurioje yra pavojingas objektas, administracija, o jeigu pavojingo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracija (-os), taip pat apskrities (-čių) viršininkas (-ai) gali nuspręsti, nurodę tokio sprendimo priežastis, nerengti išorės avarinio plano. Toks sprendimas privalo būti suderintas su kompetentinga institucija.
29. Vidaus ir išorės avariniai planai, atsižvelgiant į atitinkamame pavojingame objekte ar atitinkamose pavojingo objekto avarinėse tarnybose įvykusius pokyčius, naujas technikos žinias ir naują informaciją, kaip reaguoti į dideles avarijas, reguliariai peržiūrimi, išbandomi ir prireikus atnaujinami tariantis su visuomene ne rečiau kaip kas treji metai.
VI. GRANDININĖS REAKCIJOS EFEKTAS
31. Atsižvelgdama į veiklos vykdytojų pateiktus pranešimus ir saugos ataskaitas, kompetentinga institucija kartu su valstybės priežiūros ir kontrolės institucijomis nustato pavojingus objektus ar jų grupes, kuriuose avarijos neigiamų padarinių tikimybė ir mastas gali padidėti dėl grandininės reakcijos efekto, kurį sukelia netoli vienas kito esantys pavojingi objektai, jų įrenginiai ir (arba) pavojingos medžiagos.
32. Šių pavojingų objektų veiklos vykdytojai privalo:
32.1. keistis informacija, siekdami užtikrinti, kad avarijų prevencijos planuose, saugos valdymo sistemose, saugos ataskaitose, vidaus ir išorės avariniuose planuose būtų atsižvelgta į galimų avarijų pobūdį ir grandininės reakcijos galimybę;
32.2. bendradarbiauti teikdami informaciją visuomenei, savivaldybės, kurioje yra pavojingas objektas, administracijai, o jeigu pavojingo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijai (-oms), taip pat apskrities (-čių) viršininkui (-ams), kurie rengia išorės avarinius planus.
VII. TERITORIJŲ PLANAVIMAS
33. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, fiziniai ir juridiniai asmenys, rengdami teritorijų planavimo dokumentus, o derinančios institucijos, juos tikrindamos, derindamos ir priimdamos dėl jų sprendimus, atsižvelgia į būtinybę išlaikyti tinkamus atstumus tarp pavojingų objektų, kuriems taikomi šie nuostatai, taip pat nuo šių objektų iki gyvenamųjų rajonų, pastatų ir visuomenės naudojamų vietų, pagrindinių transporto maršrutų, poilsio zonų ir ypač saugomų gamtos plotų, o esamų pavojingų objektų atveju – į būtinybę imtis papildomų techninių priemonių, kad nedidėtų žmonėms ir aplinkai keliama rizika ir galimos avarijos pasekmės.
34. Rengdamos teritorijų planavimo dokumentus, derinančios institucijos kontroliuoja, kad:
34.1. naujas pavojingas objektas būtų statomas ar esamame pavojingame objekte pertvarkymai atliekami užtikrinant, kad pavojingas objektas nekels pavojaus kitiems pavojingiems objektams, gyvenamiesiems rajonams, intensyvaus eismo keliams, rekreacinėms zonoms ir kitoms visuomenės naudojamoms ar dažnai lankomoms vietoms;
35. Atsakingos institucijos, priimdamos sprendimus, susijusius su šia sritimi, konsultuojasi su kompetentinga institucija, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijomis bendrais techniniais klausimais, siekdamos šių nuostatų 1 punkte nurodyto tikslo.
VIII. INFORMACIJA APIE SAUGOS PRIEMONES
37. Pavojingų objektų veiklos vykdytojai ir savivaldybės, kurioje yra pavojingas objektas, administracija, o jeigu pavojingo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracija (-os), taip pat apskrities (-čių) viršininkas (-ai) reguliariai teikia gyventojams ir visuomeninės paskirties objektams (pavyzdžiui, mokykloms ir ligoninėms), patenkantiems į galimo pavojaus zoną, informaciją apie apsaugos priemones ir kaip elgtis įvykus avarijai. Ši informacija turi būti visą laiką prieinama visuomenei.
38. Informacija visuomenei kartojama ne rečiau kaip kas penkeri metai. Jeigu atliekami kokie nors šių nuostatų 12 ir 19 punktuose minimi pakeitimai, informacija peržiūrima, prireikus atnaujinama ir pateikiama ne rečiau kaip kas treji metai.
40. Esant tikimybei, kad pavojingame objekte, kuriame pavojingų medžiagų kiekis prilygsta II lygiui ar jį viršija, įvykus avarijai jos neigiami padariniai galėtų išplisti į gretimas valstybes, kompetentinga institucija privalo pateikti toms valstybėms, kurioms gresia pavojus, reikiamą informaciją, kad jos galėtų imtis reikiamų priemonių. Šių nuostatų 28 punkte nurodytu atveju kompetentinga institucija apie tai informuoja ir gretimą valstybę.
41. Veiklos vykdytojas užtikrina, kad visuomenė galėtų susipažinti su saugos ataskaita ir pavojingų medžiagų, esančių pavojingame objekte, sąrašu.
42. Jeigu saugos ataskaitoje ar pavojingų medžiagų, esančių pavojingame objekte, sąraše, yra duomenų, kurie atitinka šių nuostatų 85 punkte nurodytus reikalavimus, veiklos vykdytojas, suderinęs su kompetentinga institucija, tam tikrų šių dokumentų dalių visuomenei gali neskelbti.
IX. INFORMACIJOS TEIKIMAS ĮVYKUS AVARIJAI
44. Įvykus avarijai pavojingame objekte, veiklos vykdytojas nedelsdamas praneša apie susidariusią situaciją pavojingo objekto darbuotojams, numatomoms pasitelkti specialiosioms tarnyboms, aplinkiniams gyventojams, kompetentingai institucijai, valstybės ir savivaldybės institucijoms.
45. Įvykus avarijai, veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai ir numatomoms pasitelkti specialiosioms tarnyboms nedelsdamas faksu ar telefonu pateikia apie avariją šią informaciją:
45.6. prognozuojama avarijos plitimo teritorija ir galimų pakenkimų pobūdis pačiame pavojingame objekte ir už jo ribų;
46. Pateiktą informaciją veiklos vykdytojas atnaujina, jeigu nustatoma papildomų faktų, kurie keičia ankstesnę informaciją ar padarytas išvadas, ir nedelsdamas faksu ar telefonu praneša kompetentingai institucijai ir numatomoms pasitelkti specialiosioms tarnyboms.
47. Kompetentinga institucija įvykus avarijai privalo:
47.2. tikrinti, tirti ar kitokiu būdu rinkti informaciją, būtiną avarijos techniniams, organizaciniams ir valdymo klausimams išnagrinėti;
48. Įvykus avarijai, kurios mastas ar padariniai atitinka kriterijus, nurodytus šių nuostatų 5 priede, kompetentinga institucija pateikia Europos Komisijai informaciją, kurioje nurodomi šie duomenys:
48.2. avarijos data, laikas, vieta, pavojingo objekto, kuriame įvyko avarija, visas pavadinimas, buveinė ir veiklos vykdytojo visas pavadinimas;
48.3. avarijos aplinkybių trumpas aprašas, pavojingos medžiagos ir tiesioginis poveikis gyventojams, turtui ir aplinkai;
49. Surinkusi reikiamą informaciją, kompetentinga institucija nedelsdama informuoja Europos Komisiją apie avarijos, įvykusios pavojingame objekte, tyrimo komisijos išvadas ir rekomendacijas, kaip ateityje išvengti panašių avarijų. Kompetentinga institucija gali vėluoti pateikti šią informaciją tik tiek, kiek to reikia prasidėjusioms teisinėms procedūroms baigti, jeigu toks informacijos pateikimas galėtų turėti joms įtakos.
X. PAVOJINGO OBJEKTO TIKRINIMAS IR DRAUDIMAS NAUDOTI
51. Ar pavojingi objektai saugiai naudojami, tikrina kompetentinga institucija ir valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos pagal kompetentingos institucijos iš anksto parengtus ir su valstybės priežiūros ir kontrolės institucijomis suderintus tikrinimo grafikus ir tikrinimų programą.
52. Pavojingi objektai, kuriuose esamų pavojingų medžiagų kiekiai prilygsta I lygiui ar jį viršija, turi būti tikrinami ne rečiau kaip kas 3 metai.
53. Pavojingi objektai, kuriuose esamų pavojingų medžiagų kiekiai prilygsta II lygiui ar jį viršija, turi būti tikrinami ne rečiau kaip kas 12 mėnesių.
54. Pavojingus objektus tikrina kompetentingos ir valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų atstovai, siekdami nustatyti, ar:
54.1. veiklos vykdytojas vykdo reikiamą pavojingo objekto priežiūrą, tiksliai įvertino jo keliamą pavojų darbuotojams, šalia gyvenantiems žmonėms, aplinkai ir gali argumentuotai patvirtinti, kad ėmėsi tinkamų priemonių avarijoms išvengti;
54.2. veiklos vykdytojas yra numatęs tinkamas priemones avarijų padariniams pavojingo objekto teritorijoje ir už jo ribų apriboti ir yra parengtas vidaus avarinis planas;
54.3. pateiktoje saugos ataskaitoje ar kitoje ataskaitoje esantys duomenys ir informacija atitinka pavojingame objekte esančias sąlygas;
54.5. per pratybas išbandomas priemonių, užkertančių kelią avarijai pavojingame objekte įvykti ir plisti, ir priemonių, nustatytų vidaus avariniame plane, veiksmingumas;
54.6. po pratybų tikslinamos prevencijos priemonės ir vidaus avariniai planai, atnaujinama informacija, skirta išorės avariniams planams parengti;
54.7. avarinio perspėjimo ir apsaugos priemonės ir sistemos geros būklės, darbuotojai ir pavojingo objekto avarinės tarnybos pasirengę veikti įvykus avarijai;
55. Per patikrinimą kompetentinga institucija, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos pagal kompetenciją turi teisę:
55.1. teikti veiklos vykdytojui privalomus vykdyti nurodymus ir rekomendacijas, kaip šalinti avarinių situacijų grėsmę ir kokių papildomų priemonių imtis kilus šiai grėsmei;
55.2. reikalauti iš veiklos vykdytojo pateikti papildomą informaciją, kad būtų galima tiksliai įvertinti avarijos tikimybę ir nustatyti galimus jos padarinius;
55.3. nustatyti laiką, per kurį pavojingo objekto vadovybė privalo pasirengti pakartotinam patikrinimui;
56. Po kiekvieno pavojingo objekto patikrinimo valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos parengia pagal kompetenciją pavojingo objekto tikrinimo ataskaitas, kurių pagrindu kompetentinga institucija ar jos įgaliotos jai pavaldžios įstaigos parengia bendrą pavojingo objekto tikrinimo ataskaitą.
57. Kompetentingai institucijai ir (ar) valstybės priežiūros ir kontrolės institucijoms nustačius šių nuostatų 58 punkte nurodytus pažeidimus, kompetentinga institucija sudaro iš valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų specialistų komisiją (toliau vadinama - specialistų komisija) ir vadovauja jos veiklai. Specialistų komisijos veiklai organizuoti mutatis mutandis taikomi šių nuostatų 67-75 punktų reikalavimai.
58. Specialistų komisija gali uždrausti naudoti pavojingą objektą ar pavienes patalpas, įrenginius, įrangą, technologines linijas, vykdyti statinio statybos, rekonstravimo, remonto darbus (toliau vadinama – uždrausti naudoti pavojingą objektą) arba įspėti veiklos vykdytoją dėl nepatenkinamos pavojingo objekto saugos būklės ir nustatyti laiką pavojingo objekto saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams pašalinti, sprendimą įformindama specialistų komisijos protokolu, kurį pasirašo visi priimant sprendimą dalyvavę specialistų komisijos nariai, jeigu:
58.1. pavojingo objekto veiklos vykdytojas nesiima avarijų prevencijos priemonių, taip pat priemonių galimų avarijų padariniams švelninti ir likviduoti, kyla pavojus žmonėms ir aplinkai ir kompetentinga institucija nustato, kad saugos ataskaitoje pateiktos avarijų prevencijos ar galimų avarijų švelninimo ir likvidavimo priemonės turi itin didelių trūkumų, arba veiklos vykdytojas per nurodytąjį laiką nėra pateikęs pranešimo, saugos ataskaitos ar kitos informacijos pagal šių nuostatų reikalavimus;
58.2. veiklos vykdytojui ar jo įgaliotam asmeniui pateikti pavojingą objektą tikrinančių institucijų nurodymai dėl pavojingo objekto saugumo užtikrinimo nevykdomi, taip pat nevykdomas po patikrinimo sudarytas tolesnių veiksmų planas ir saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai pavojingame objekte nebuvo pašalinti per nustatytus terminus;
59. Šių nuostatų 58.1 ir 58.2 punktuose nurodytais atvejais specialistų komisija įspėja pavojingo objekto veiklos vykdytoją dėl nepatenkinamos pavojingo objekto saugos būklės ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų pažeidimų pašalinimo terminą. Šį terminą, esant motyvuotam veiklos vykdytojo ar jo įgalioto asmens prašymui, jeigu dalis pažeidimų pašalinta ir toliau vykdomi jų šalinimo darbai, specialistų komisija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų.
60. Jeigu pasibaigus įspėjime dėl nepatenkinamos pavojingo objekto saugos būklės nustatytam laikui pavojingo objekto saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams pašalinti, pažeidimai nepašalinami, specialistų komisija priima sprendimą uždrausti naudoti pavojingą objektą. Sprendimas uždrausti naudoti pavojingą objektą įvykdomas per 5 kalendorines dienas nuo jo pasirašymo.
61. Šių nuostatų 58.3 punkte nurodytu atveju sprendimas uždrausti naudoti pavojingą objektą priimamas ir vykdomas iškart, nenustačius pažeidimų pašalinimo termino.
62. Naudoti pavojingą objektą, pavienes jo patalpas, toliau statyti pavojingą objektą, vykdyti jo rekonstravimo, remonto darbus, gaminti įrenginius, naudoti technologines linijas specialistų komisija leidžia tik tada, kai pašalinami esminiai pavojingo objekto saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.
XI. AVARIJŲ TYRIMAS
64. Avarijos pavojingame objekte tyrimo tikslas – nustatyti avarijos aplinkybes ir priežastis (tarp jų projektavimo ir gamybos organizavimo klaidas, technologinių procesų ir normalaus darbo režimo pažeidimus ar sutrikimus, įrangos ir mechanizmų gedimus, išorinių aplinkybių, darbuotojų ir trečiųjų asmenų veiksmų poveikį) ir jos tiesioginį poveikį žmonėms ir aplinkai, taikytas avarijos likvidavimo priemones ir rekomenduoti veiklos vykdytojui prevencijos priemones, kad avarija nepasikartotų.
65. Kompetentingos institucijos vadovas, gavęs veiklos vykdytojo ar kitų asmenų pranešimą apie pavojingame objekte įvykusią avariją, kurios padariniai ir žala atitinka bent vieną šių nuostatų 5 priede nurodytų kriterijų, nedelsdamas sudaro iš kompetentingos institucijos ir pagal avarijos pobūdį atitinkamų valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų paskirtų atstovų komisiją ir iš jos narių skiria komisijos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. Komisijos veikloje patariamojo balso teise gali dalyvauti kitų suinteresuotų institucijų atstovai.
66. Įvykus avarijai, veiklos vykdytojas arba jo įgaliotas asmuo:
66.1. organizuoja ir kontroliuoja nustatytų vidaus avariniame plane, kitų skubių ir būtinų priemonių vykdymą pavojingo objekto viduje, o prireikus – už jo ribų;
66.3. imasi priemonių, kad iki atvyks komisija, būtų išsaugota po avarijos susidariusi situacija (jeigu ji nekelia pavojaus darbuotojų gyvybei ir sveikatai): pažymėtos pavojingos zonos ribos, užkirstas kelias žmonėms patekti į šią zoną;
67. Komisija atskaitinga kompetentingos institucijos vadovui. Komisijai vadovauja pirmininkas, kuris atsako už komisijos darbą.
68. Komisijos pirmininkas nustato komisijos posėdžių datą, laiką ir vietą ir apie tai informuoja komisijos narius. Komisijos posėdžiams pirmininkauja komisijos pirmininkas, o jo nesant – komisijos pirmininko pavaduotojas.
69. Kiekvienas komisijos narys prireikus turi iniciatyvos teisę sušaukti komisijos posėdį. Sprendimą dėl posėdžio sušaukimo priima komisijos pirmininkas.
70. Komisijos posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos narių. Komisijos narys, dėl svarbių priežasčių negalintis dalyvauti komisijos posėdyje, nedelsdamas apie tai praneša komisijos pirmininkui.
71. Komisijos posėdžiuose svarstomu klausimu pareiškia nuomonę arba pristato parengtą pranešimą komisijos pirmininkas ar jo paskirtas komisijos narys. Vėliau savo nuomonę pareiškia ir kiti komisijos nariai. Kilus neaiškumų dėl pateiktų dokumentų, komisijos pirmininkas gali reikalauti iš komisijos narių ar susijusių su avarija ir jos tyrimu asmenų papildomos medžiagos.
72. Visi komisijos nariai turi lygias balso teises. Balsuojama atvirai. Jeigu kokiu nors klausimu nuomonės nesutampa, komisijos narys gali pareikšti savo nuomonę raštu. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas komisijos pirmininko balsas. Priimti sprendimai yra teisėti, kai jiems pritaria daugiau kaip pusė visų posėdyje dalyvaujančių komisijos narių.
74. Posėdžių protokolą pasirašo komisijos pirmininkas (jo nesant – komisijos pirmininko pavaduotojas) ir komisijos sekretorius.
75. Komisijos posėdžio protokolo kopija ne vėliau kaip per 2 savaites nuo protokolo pasirašymo paštu ar elektronine forma išsiunčiama komisijos nariams ir posėdžio protokole paminėtiems veiklos vykdytojams.
76. Komisija privalo pradėti avarijos tyrimą nedelsdama, kai tik sudaroma, ir baigti avarijų, kurių padariniai neišplito už pavojingo objekto ribų, tyrimą per 15 darbo dienų, o kitų avarijų – per 30 darbo dienų nuo komisijos sudarymo. Prireikus šį terminą ne daugiau kaip 6 mėnesiams gali pratęsti kompetentinga institucija.
77. Tirdama avariją, komisija:
77.1. jeigu tai nekelia pavojaus, apžiūri avarijos vietą, nustato jos poveikio ribas, fiksuoja situaciją (aprašo ją, daro eskizus, nuotraukas ir vaizdo įrašus), patikslina avarijos mastą;
77.2. apklausia asmenis, turinčius informacijos apie įvykusią avariją, ir gauna jų raštiškus paaiškinimus;
77.3. nustato pavojingo objekto darbuotojus, faktiškai vadovavusius gamybai ir atsakingus už technologinių reglamentų laikymąsi, įrangos būklę ir darbuotojų saugą ir sveikatą, taip pat asmenis, kurių veiksmai turėjo įtakos avarijai;
77.4. išnagrinėja pavojingo objekto techninę, technologinę dokumentaciją ir nustato, ar ji atitinka jai keliamus reikalavimus, įvertina veiklos vykdytojo įdiegtą saugos valdymo sistemą ir nustato, ar pavojingo objekto veiklos vykdytojas ėmėsi prevencijos ir kitų priemonių, skirtų avarinei situacijai pavojingame objekte išvengti;
77.5. kviečia ekspertus, nusprendžia, kokius laboratorinius tyrimus reikia atlikti, organizuoja bandinių ėmimą ir laboratorinį tyrimą;
77.6. išanalizuoja meteorologines sąlygas avarijos metu ir nustato gamtinių veiksnių (gruntinio vandens, nuošliaužų, karstinių, kitų gamtos reiškinių) galimą poveikį avarijai;
77.7. įvertina avarijos materialinius nuostolius, tiesioginį avarijos poveikį pavojingo objekto darbuotojų ir aplinkinių gyventojų sveikatai, turtui ir aplinkai;
77.8. reikalauja, kad veiklos vykdytojas imtųsi būtinų ir skubių priemonių pavojingo objekto saugai užtikrinti;
78. Komisija, išnagrinėjusi avarijos tyrimo medžiagą, ekspertų išvadas, laboratorinių tyrimų rezultatus, parengia avarijos tyrimo pavojingame objekte išvadas.
79. Avarijos tyrimo pavojingame objekte išvadose turi būti pateikta:
79.5. specialistų išvados apie padarytą žalą žmonėms, aplinkai ir pavojingo objekto patirtus nuostolius;
79.6. avarijos aplinkybės ir priežastys (darbuotojų veiksmai, įrenginių gedimas, konstrukcijos trūkumai, gamtos reiškiniai ir kita), nurodyti teisės aktų ir kitų dokumentų pažeidimai;
80. Avarijos tyrimo pavojingame objekte išvados tvirtinamos komisijos posėdyje. Avarijos tyrimo pavojingame objekte išvadas pasirašo komisijos pirmininkas ir visi posėdyje dalyvaujantys komisijos nariai. Komisijos narys, nesutinkantis su daugumos nuomone, išvadas gali pasirašyti su pastaba.
81. Komisijos pirmininkas pirmąjį pasirašyto avarijos tyrimo pavojingame objekte išvadų egzempliorių pateikia kompetentingai institucijai. Pavojingo objekto veiklos vykdytojui ir valstybės priežiūros ir kontrolės institucijoms, kitoms suinteresuotoms institucijoms, kurių atstovai dalyvavo komisijos veikloje, pateikiamos (išsiunčiamos) avarijos pavojingame objekte tyrimo išvadų kopijos.
82. Avarijų apskaita tvarkoma kompetentingos institucijos nustatyta tvarka. Avarijų priežastis ir padarinius analizuoja kompetentinga institucija ir atitinkamos valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos pagal kompetenciją, siekdamos numatyti papildomas avarijų prevencijos priemones ir mažinti galimų avarijų padarinius.
XII. KONFIDENCIALUMAS
84. Kompetentinga institucija, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos, gaunančios informaciją apie pavojingus objektus šių nuostatų pagrindu, teikia informaciją apie pavojingą objektą jos prašantiems visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu ši informacija nėra konfidenciali.
85. Konfidencialia laikoma informacija, susijusi su:
85.2. konfidencialia tarptautinių organizacijų ir nacionalinio saugumo institucijų, nurodytų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16; 2004, Nr. 39-1270) 12 skyriuje, informacija;
Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų
1 priedas
SAUGOS ATASKAITOJE PRIVALOMI NURODYTI DUOMENYS IR INFORMACIJA
Saugos ataskaitoje turi būti pateikti šie duomenys:
1. Informacija apie pavojingo objekto saugos valdymo sistemą ir organizacinę struktūrą, atitinkanti 2 priede nurodytus reikalavimus.
2. Pavojingo objekto aplinkos apibūdinimas:
2.1. vietovės ir jos aplinkos aprašymas, įskaitant informaciją apie geografinę vietą, meteorologines, geologines, hidrografines ir, jeigu reikia, istorines sąlygas;
3. Įrenginių aprašymas:
3.1. pavojingo objekto padalinių pagrindinės veiklos ir gamybos produktų, kurie svarbūs saugos, avarijų rizikos ar aplinkybių, galinčių sukelti avariją, požiūriu, aprašymas (kartu pateikiamos siūlomos prevencijos priemonės);
3.3. pavojingų medžiagų aprašymas:
3.3.1. pavojingų medžiagų sąrašas, kuriame nurodoma:
3.3.1.1. pavojingų medžiagų cheminis pavadinimas, Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (angl. Chemical Abstracts Service (CAS) numeris, pavadinimas pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos (angl. International Union of Pure and Applied Chemistry (IUPAC) nomenklatūrą;
3.3.2. fizinės, cheminės, toksinės medžiagų savybės, šių medžiagų tiesioginio ir uždelsto pavojaus žmonėms ir aplinkai apibūdinimas, taip pat medžiagų terminio ir (arba) cheminio skilimo metu susidarančių produktų pavojingumas;
4. Avarijų pavojaus identifikavimas ir jų rizikos vertinimo analizė, saugos užtikrinimo priemonės:
4.1. išsamus galimų avarijų eigos aprašymas, avarijų tikimybė ir sąlygos, kurioms susidarius jos galėtų įvykti, kartu nurodoma visuma įvykių, kurie gali turėti reikšmės tokių avarijų kilimui, atsižvelgiant į vidines ir išorines galimų gedimų priežastis;
4.2. nurodytų avarijų masto ir padarinių rimtumo vertinimas, įskaitant žemėlapius, vaizdus, kaip atitinkamus atvaizdus tų vietų, kurios gali būti paveiktos įvykus avarijoms pavojinguose objektuose;
4.3. saugos įrenginių techninių parametrų ir įrangos aprašymas, kuriame nurodomi padaliniai, kuriuose reikia įdiegti papildomas saugaus darbų valdymo ir kontrolės sistemas, taip pat priemonių, užtikrinančių pavojingo objekto saugą ne tik atliekant kasdieninį darbą, bet ir paleidžiant ar stabdant tam tikrus įrenginius (taip pat įvykus avarijai), aprašymas.
5. Apsaugos priemonės, kuriomis siekiama lengvinti ir riboti avarijos padarinius:
5.1. apsaugos priemonių ir priemonių avarijai išvengti ir jos padariniams sušvelninti, įmonėje turimos įrangos, skirtos avarijų padariniams riboti, aprašymas;
5.3. avarijos padariniams šalinti skirtų išteklių, turimų pavojingame objekte ir už pavojingo objekto ribų, aprašymas;
Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų
2 priedas
AVARIJŲ PREVENCIJOS PLANUOSE IR SAUGOS ATASKAITOSE PRIVALOMA NURODYTI INFORMACIJA
Siekiant užtikrinti tinkamą veiklos vykdytojo avarijų prevencijos plano ir saugos ataskaitų parengimą, laikomasi šių minėtų dokumentų rengimo reikalavimų:
1. Turi būti nurodyti veiklos vykdytojo numatyti avarijų pavojaus kontrolės bendrieji tikslai ir veiklos principai.
2. Į saugos valdymo sistemą turi būti įtraukta dalis bendrosios valdymo sistemos, įskaitant organizacinę struktūrą, atsakomybę, įprastą praktiką, procesus ir išteklius, kurie lemia ir padeda užtikrinti avarijų prevenciją.
3. Rengiamuose dokumentuose nurodoma:
3.1. pavojingame objekte dirbančių darbuotojų, dalyvaujančių identifikuojant galimų avarijų pavojų ir vertinant riziką, valdant ir vykdant avarijų prevenciją, lokalizavimą ir likvidavimą, pareigos ir atsakomybė, jų mokymo poreikis ir mokymo organizavimas, darbuotojų ir ilgalaikių rangovų darbuotojų, dirbančių objekte, dalyvavimas užtikrinant avarijų prevenciją;
3.2. procedūros, kuriomis identifikuojami ir įvertinami pavojai, kylantys dėl įprastos ir neįprastos veiklos, jų tikimybė ir mastas;
3.3. saugios veiklos, einamųjų remontų, įmonės, procesų, įrangos priežiūros ir laikinojo stabdymo tvarka ir taisyklės, jų taikymas;
3.4. pokyčių pavojingame objekte planavimo ar naujų įrenginių projektavimo procedūros ir jų atlikimas;
3.5. procedūros, skirtos galimiems pavojams identifikuoti sistemine analize, reagavimo į šiuos pavojus planams rengti, bandyti ir prireikus tikslinti, taip pat darbuotojų ir subrangovų darbuotojų mokymui rengti;
3.6. atliekamos avarijų prevencijos ir saugos valdymo sistemos veikimo nuolatinio vertinimo ir trūkumų šalinimo procedūros, įskaitant informaciją apie tai, kas, kaip ir kam turi pranešti apie įvykusias avarijas ar susidariusias avarines situacijas, ypač tokias, kurios įvyko (galėjo įvykti) dėl nepakankamų prevencijos priemonių, kaip jos tiriamos ir kokių priemonių imamasi siekiant jų išvengti ateityje;
Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų
3 priedas
AVARINIUOSE PLANUOSE PRIVALOMI NURODYTI DUOMENYS IR INFORMACIJA
Pavojingų objektų avariniuose planuose turi būti nurodyta:
1. Vidaus avariniuose planuose:
1.1. pavardės ir pareigos asmenų, įgaliotų paskelbti avarinę padėtį, pavardė ir pareigos asmens, vadovaujančio avarijos padarinių žmonėms ir aplinkai ribojimui ir jį koordinuojančio;
1.2. pavardė ir pareigos asmens, atsakingo už ryšius su savivaldybės, kurioje yra pavojingas objektas, administracija, o jeigu pavojingo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracija (-omis), taip pat apskrities (-čių) viršininku (-ais), atsakingais už išorės avarinio plano rengimą;
1.3. kai įmanoma, sąlygos ir įvykiai, galintys turėti įtakos avarijoms, veiksmų, reikalingų tokioms sąlygoms ir įvykiams kontroliuoti, jų padariniams apriboti, aprašymas, kuriame taip pat nurodoma saugos įranga ir turimi ištekliai;
1.4. kaip pasirengta riboti žmonėms kylantį pavojų, kas ir kaip skelbia įspėjimą apie pavojų ir kaip žmonės turėtų elgtis išgirdę tokį įspėjimą, kaip jie bus evakuojami;
1.5. kaip pasirengta kuo greičiau apie įvykį pranešti kompetentingai institucijai, numatomoms pasitelkti specialiosioms tarnyboms, savivaldybės, kurioje yra pavojingas objektas, administracijai, o jeigu pavojingo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijai (-oms), taip pat apskrities (-čių) viršininkui (-ams), kokia informacija turėtų būti pirminiame įspėjime, kaip bus informacija tikslinama;
1.6. kaip pasirengta mokyti darbuotojus atlikti jiems priskirtas užduotis ir kaip prireikus koordinuoti veiklą su numatomomis pasitelkti specialiosiomis tarnybomis;
1.7. kaip pasirengta teikti pagalbą likviduojant avariją ir šalinant jos padarinius už pavojingo objekto teritorijos ribų;
2. Išorės avariniuose planuose:
2.1. pavardės ir pareigos asmenų, įgaliotų paskelbti avarinę padėtį, pavardės ir pareigos asmenų, įgaliotų vadovauti veiksmams už pavojingo objekto teritorijos ribų ir juos koordinuoti;
2.2. kaip pasirengta gauti skubų pranešimą apie įvykį ir kokia turėtų būti pavojaus skelbimo ir atšaukimo tvarka;
2.4. kaip pasirengta teikti pagalbą likviduojant avariją ir šalinant avarijos padarinius objekto teritorijoje;
2.5. kaip pasirengta vykdyti avarijų likvidavimo ir padarinių šalinimo veiksmus už pavojingo objekto teritorijos ribų;
Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų
4 priedas
VISUOMENEI PRIVALOMA PATEIKTI INFORMACIJA
Informacijoje, kuri pateikiama visuomenei:
3. Patvirtinama, kad pavojingame objekte laikomasi šių nuostatų ir pagal šių nuostatų reikalavimus pateikti pranešimas ir (ar) saugos ataskaita.
5. Pateikiami pavojingame objekte esamų pavojingų medžiagų ir preparatų, galinčių sukelti avariją, įprastiniai pavadinimai arba apibendrinti klasifikaciniai pavadinimai ir bendra pavojingumo klasė, nurodomos jų pagrindinės pavojingos savybės.
9. Patvirtinama, kad veiklos vykdytojas, siekdamas susidoroti su avarijomis ir sušvelninti jų padarinius, tinkamai pasirengęs pavojingame objekte, ypač palaikyti ryšius su specialiosiomis tarnybomis.
10. Pateikiama nuoroda į išorės avarinį planą (kuriame turėtų būti patariama per avariją laikytis avarinių tarnybų nurodymų ir reikalavimų).
Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų
5 priedas
KRITERIJAI, KURIUOS PASIEKUS APIE AVARIJĄ PRANEŠAMA EUROPOS KOMISIJAI
Kompetentinga institucija pateikia Europos Komisijai informaciją, kai avarijos mastas ar padariniai atitinka bent vieną šių kriterijų:
1. Visi gaisrai, sprogimai, atsitiktinis pavojingų medžiagų išsiveržimas susiję su pavojingų medžiagų kiekiu, prilygstančiu 5 procentams nustatyto II lygio ar jį viršijančiu.
2. Avarija tiesiogiai susijusi su pavojinga medžiaga ir sukeliamas vienas iš šių padarinių:
2.5. žmonės evakuojami ir izoliuojami daugiau kaip 2 valandoms (arba asmenų ir valandų skaičiaus sandauga lygi 500 arba didesnė);
3. Padaryta tiesioginė žymi ir ilgalaikė žala aplinkai:
4. Padaryta žymi žala turtui:
5. Visos avarijos tiesiogiai susijusios su pavojingomis medžiagomis, dėl kurių avarijos padariniai gali išplisti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.
6. Kitos avarijos ir susidariusios avarinės situacijos, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, techniniu požiūriu ypač svarbios avarijų prevencijai, jų padarinių ribojimui ir neatitinka čia pateiktų kiekybinių kriterijų.