LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 17, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 13 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

Į S T A T Y M A S

 

1997 m. spalio 21 d. Nr. VIII-472

Vilnius

 

(Žin., 1992, Nr. 14-378; 1994, Nr. 1-3; 1995, Nr. 20-451, Nr. 39-963; 1997, Nr. 38-926)

 

1 straipsnis. 3 straipsnio 5 dalies pakeitimas

3 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Statybos ir urbanistikos ministerijos miesto, rajono“ rašyti žodžius „apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Leidimą vykdyti pertvarkymo (statybos) darbus išduoda apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba.“

 

2 straipsnis. 6 straipsnio papildymas 4 dalimi

6 straipsnį papildyti 4 dalimi:

„Šiame straipsnyje išvardytos savivaldybių gyvenamosios patalpos (butų fondai), pastatytos ar kitaip įsigytos iš valstybės lėšų ir valstybės biudžeto specialiųjų dotacijų savivaldybėms, neprivatizuojamos, išskyrus atvejus, kuriuos numato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.“

 

3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas ir papildymas

8 straipsnį papildyti nauja 2 ir 4 bei 5 dalimis, buvusią 2 dalį laikyti 3 dalimi, ją pakeisti ir šį straipsnį išdėstyti taip:

8 straipsnis. Gyvenamosios patalpos ploto rodiklis ir valstybės paramos dydis

Gyvenamosios patalpos ploto rodiklis valstybės paramai gauti yra iki 10 kvadratinių metrų sąlyginio ploto, tenkančio vienam šeimos nariui. Sąlyginis plotas nustatomas atsižvelgiant į turimos gyvenamosios patalpos dydį ir kokybę pagal prie šio įstatymo pridedamą metodiką (1 priedėlis), kurioje pateikta sąlyginio ploto skaičiavimo formulė ir koeficientai. Koeficientų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Įsigyjamų gaunant valstybės paramą kredito lengvatinėmis sąlygomis forma gyvenamųjų patalpų bendras naudingas plotas neturi viršyti:

1) 1–2 asmenų šeimai – 60 kvadratinių metrų;

2) 3 asmenų šeimai – 75 kvadratinių metrų;

3) 4–7 asmenų šeimai -90 kvadratinių metrų;

4) 8 ir daugiau asmenų šeimai – po 12 kvadratinių metrų kiekvienam šeimos nariui.

Jeigu asmuo (šeima) pageidauja įsigyti individualų namą, bendro naudingo ploto norma padidinama iki 120 kvadratinių metrų nepaisant šeimos narių skaičiaus.

Gyvenamojo namo, buto statybos ir pirkimo bendro naudingo ploto vieno kvadratinio metro kainos normatyvą kiekvienų metų pradžioje nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Visais atvejais kredito lengvatinėmis sąlygomis dydis turi atitikti kredituojančio banko nustatytas kredito draudimo (grąžinimo garantijų, turto įkeitimo) sąlygas, suderintas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

Nuomojant gyvenamąsias patalpas iš savivaldybės butų fondo, jų bendras naudingas plotas neturi viršyti 18 kvadratinių metrų kiekvienam šeimos nariui, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus atvejus.“

 

4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

9 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose vietoj skaičiaus „10“ įrašyti skaičių „8“, 2 dalyje vietoj žodžių „po šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašyti žodžius „neturėję teisės į valstybės paramą“, vietoj žodžio „buto“ – žodį „būsto“, vietoj žodžių „tokią teisę“ – žodžius „teisę būti įrašyti į eilę valstybės paramai gauti“, vietoj žodžių „gyvenamosios patalpos“ – žodį „būsto“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

9 straipsnis. Teisės į valstybės paramą sąlygos

Teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis piliečiai turi, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) gyvena nuomojamame ar nuosavame name, bute, kuriame kiekvienam šeimos nariui tenka ploto mažiau negu nurodyta šio įstatymo 8 straipsnio pirmojoje dalyje;

2) nuomoja gyvenamąsias patalpas iš fizinių asmenų arba komercinėmis sąlygomis iš įmonių, organizacijų, taip pat gyvena buvusiems savininkams grąžintuose namuose (butuose) nepriklausomai nuo gyvenamosios patalpos dydžio;

3) vienai šeimai gyventi pritaikytame bute (name) gyvena dvi ar daugiau šeimų arba vieno kambario bute gyvena trys ir daugiau asmenų. Atskira šeima taip pat laikomas nevedęs (netekėjusi) šeimos narys nuo 18 metų;

4) gyvena tarnybiniame bute, bendrabutyje;

5) grįžta ar yra grįžę iš tremties ir neturi gyvenamojo ploto arba turi jo mažiau nei nurodyta šio įstatymo 8 straipsnio pirmojoje dalyje.

„Piliečiai, neturėję teisės į valstybės paramą, pabloginę savo būsto sąlygas perleisdami, pakeisdami turimas gyvenamąsias patalpas ar persikeldami iš gyvenamųjų patalpų į kitas, kuriose gyvenant gali būti įgyta teisė į valstybės paramą, teisę būti įrašyti į eilę valstybės paramai gauti įgyja praėjus 5 metams nuo būsto sąlygų pabloginimo.“

 

5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

10 straipsnyje vietoj žodžių „gali pasirinkti vieną“ įrašyti žodžius „gali nustatyta tvarka pasirinkti ir pasinaudoti viena“, 3 punktą pripažinti netekusiu galios ir šį straipsnį išdėstyti taip:

10 straipsnis. Valstybės paramos formos

Piliečiai, turintys teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, gali nustatyta tvarka pasirinkti ir pasinaudoti viena iš šių paramos formų:

1) gauti kreditą lengvatinėmis sąlygomis arba subsidijas gyvenamajam namui ar butui pasistatyti arba nusipirkti;

2) išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus.“

 

6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

11 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:

11 straipsnis. Kredito lengvatinėmis sąlygomis suteikimas

Piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, suteikiamas kreditas lengvatinėmis sąlygomis neturi viršyti šio įstatymo 8 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatytų valstybės paramos dydžių.

Jei pilietis (jo šeimos narys) turi Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise jam priklausantį butą (namą, jo dalį) arba per paskutiniuosius penkerius kalendorinius metus, įskaitant ir paramos suteikimo metus, jį turėjo ir perleido kitiems asmenims, jam suteikiamas kreditas trūkstamoms iki šio įstatymo 8 straipsnio antrojoje dalyje nustatyto ploto gyvenamosioms patalpoms įsigyti (apskaičiuojant trūkstamą plotą, iš maksimalaus ploto, kuriam įsigyti gali būti suteikta valstybės parama, atimamas nuosavybės teise turimo arba per paskutiniuosius penkerius kalendorinius metus turėto ir perleisto kitiems asmenims buto (namo) arba jo dalies, tenkančios prašančiai paramos šeimai, sąlyginis plotas). Jei per šį laiką pilietis turėjo ir perleido ar paramos suteikimo metu turi kelias nuosavybės teise jam priklausančias gyvenamąsias patalpas, apskaičiuojant atimamas didžiausias vienu metu turėtų ir perleistų ar turimų patalpų sąlyginis plotas.

Kreditas lengvatinėmis sąlygomis gali būti suteikiamas be palūkanų arba be palūkanų ir negrąžinant iki 20 procentų gautosios kredito sumos.

Šio straipsnio trečiosios dalies nuostata taikoma socialiai remtiniems asmenims, numatytiems šio įstatymo 4 priedėlyje, neatsižvelgiant į tai, kada atsirado jų teisė į kreditą lengvatinėmis sąlygomis. Šio įstatymo 4 priedėlyje numatytiems socialiai remtiniems asmenims, gavusiems kreditus po 1990 m. kovo 11 d., lengvatos taikomos tik kredito sutartyje pagal 1995 m. gegužės 1 d. būklę nustatytai ir negrąžintai sumai bei vėliau gautai kredito daliai. Asmenims, kurie kredito suteikimo metu nebuvo socialiai remtini, bet jais tapo vėliau, papildomos lengvatos taikomos nuo kreipimosi dėl šių lengvatų taikymo įregistravimo savivaldybėje dienos, jeigu pateikiami dokumentai, patvirtinantys, jog asmenys pagal šį įstatymą priskirtini socialiai remtiniems.

Jaunoms šeimoms, šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka įrašytoms į trečiąją eilę valstybės paramai gauti, kreditas lengvatinėmis sąlygomis suteikiamas iš komercinių bankų kreditinių išteklių, o rinkos ir lengvatinių palūkanų skirtumas dengiamas iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų valstybės paramai gauti.

Kreditų suteikimo tvarką ir sąlygas, palūkanų ir subsidijų dydžius bei minimalų pirminio įnašo dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

 

7 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

12 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:

12 straipsnis. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma

Piliečiai, turintys teisę į valstybės paramą, gali išsinuomoti iš savivaldybių pagrindinio butų fondo gyvenamąsias patalpas, neviršijančias šio įstatymo 8 straipsnio šeštojoje dalyje nustatyto bendro naudingo ploto.

Išnuomojant gyvenamąsias patalpas, atsižvelgiama į tai, kad būtų galimybė turėti atskiras patalpas (kambarius) skirtingos lyties vyresniems kaip 9 metų amžiaus vaikams, I ir II grupės invalidams, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tvirtinamą sąrašą, sunkiomis formomis. Šiais atvejais savivaldybės sprendimu šeimai išnuomojamų gyvenamųjų patalpų plotas gali būti padidintas 12 kvadratinių metrų bendro naudingo ploto.

Išnuomojant vieno kambario butą, šio įstatymo 8 straipsnio šeštojoje dalyje nustatyta bendro naudingo ploto norma vienam šeimos nariui netaikoma.

Visais atvejais kiekvienam šeimos nariui turi tekti ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų bendro naudingo ploto.“

 

8 straipsnis. 13 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

13 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

9 straipsnis. 14 straipsnio 1 dalies pakeitimas

14 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus „19“ įrašyti skaičių „17“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia ir tvirtina valstybės paramos, teikiamos piliečiams apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, programas. Valstybės paramai suteikti piliečiams, įrašytiems į šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytas eiles, sudaromos atskiros programos.“

 

10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas ir papildymas

17 straipsnį pakeisti bei papildyti ir išdėstyti taip:

17 straipsnis. Piliečių eilės valstybės paramai gauti

Valstybės paramai gauti sudaromos trys eilės.

Į pirmąją eilę įrašomi visi piliečiai, pagal šio įstatymo 9 straipsnį turintys teisę gauti valstybės paramą ir pageidaujantys apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, išskyrus piliečius, įrašytus į antrąją ir trečiąją eiles.

Į antrąją eilę, piliečių pageidavimu, įrašomi šio įstatymo 4 priedėlyje nurodyti socialiai remtini asmenys (šeimos), pagal šio įstatymo 9 straipsnį turintys teisę gauti valstybės paramą. Išnykus sąlygoms, suteikiančioms teisę būti šioje eilėje, asmenys (šeimos) bendra tvarka įrašomi į pirmąją eilę, o buvimo kitose eilėse laikas įskaitomas. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 priedėlio 1 punkte, į antrąją eilę įrašomi tik iki 25 metų ir gali likti joje iki paramos gavimo.

Į trečiąją eilę, piliečių pageidavimu, įrašomos jaunos šeimos, kurių abu sutuoktiniai yra ne vyresni kaip 35 metų, taip pat nepilnos šeimos, kurių tėvas vienas arba motina viena augina vieną ir daugiau nepilnamečių vaikų ir yra ne vyresnis (-ė) kaip 35 metų, pagal šio įstatymo 9 straipsnį turinčios teisę gauti valstybės paramą. Įrašant į šią eilę, buvimo kitose eilėse laikas įskaitomas ir šeima gali likti joje iki paramos gavimo.

Visos eilės sudaromos atsižvelgiant į piliečių, turinčių teisę gauti valstybės paramą, šeimos narių skaičių, turimų gyvenamųjų patalpų kiekybinę ir kokybinę charakteristiką, buvimo eilėje laiką ir kitus kriterijus. Kiekvieno piliečio vieta eilėje nustatoma pagal prie šio įstatymo pridedamą metodiką (5 priedėlis), kurioje nurodyta piliečio vietos eilėje nustatymo formulė ir koeficientai. Koeficientų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Piliečių eiles valstybės paramai gauti sudaro ir tvirtina savivaldybės meras (valdyba).

Piliečių eilės valstybės paramai gauti yra viešos. Savivaldybės sudaro galimybę suinteresuotiems asmenims su jomis susipažinti.“

 

11 straipsnis. 19 straipsnio 1 dalies pakeitimas

19 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus „19“ įrašyti skaičių „17“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Kasmet nuo sausio 1 dienos iki vasario 15 dienos savivaldybėse priimami piliečių anksčiau pateiktų prašymų valstybės paramai gauti bei anketų duomenų patikslinimai. Savivaldybių valdymo organai nuo vasario 15 dienos iki kovo 15 dienos pagal šio įstatymo 17 bei 20 straipsnių reikalavimus iš naujo nustato kiekvieno pareiškėjo vietą eilėje.“

 

12 straipsnis. 20 straipsnio 1 dalies pakeitimas

20 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

„Savivaldybės, peržiūrėdamos piliečių eiles valstybės paramai gauti ir nepažeisdamos eiliškumo, privalo sudaryti asmenų, kuriems valstybės paramą numatoma suteikti per artimiausius dvejus ūkinius metus, sąrašus. Piliečiams, kuriuos numatoma įrašyti į šiuos sąrašus, išsiunčiami registruoti pranešimai atvykti patikslinti duomenų. Pranešimai turi būti išsiųsti ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pranešime nurodytos atvykimo datos. Nurodytu laiku be pateisinamos priežasties neatvykę piliečiai į dvejų ūkinių metų sąrašus neįrašomi. Asmenų, įrašytų į šiuos sąrašus, eilės tvarka nekeičiama. Iš sąrašų išbraukiama šio įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais.“

 

13 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

21 straipsnio pirmajame sakinyje vietoj skaičiaus „22“ įrašyti skaičių „20“, 3 punktą pripažinti netekusiu galios ir šį straipsnį išdėstyti taip:

21 straipsnis. Sprendimas suteikti valstybės paramą

Dėl valstybės paramos suteikimo šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytiems piliečiams savivaldybės valdymo organas priima sprendimą. Jame nurodoma:

1) kai suteikiamas kreditas – kam, kuriam tikslui ir kokio dydžio suteikiamas kreditas bei jo suteikimo sąlygos. Savivaldybės valdymo organas, suteikdamas kreditą gyvenamajam namui ar butui statyti, pagal savo kompetenciją išsprendžia žemės sklypo statybai skyrimo ir kitus klausimus;

2) kai išnuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos – kam suteikiamos gyvenamosios patalpos, jų adresas, dydis, kambarių bei piliečio šeimos narių skaičius. Prieš tokio sprendimo priėmimą nuomininkas ir jo šeimos nariai turi pateikti raštiškus įsipareigojimus apsigyventi suteikiamoje patalpoje ir atituštinti anksčiau turėtas gyvenamąsias patalpas savivaldybių gyvenamuosiuose namuose.“

 

14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Piliečių eilės valstybės paramai gauti, įsigaliojus šiam įstatymui, pertvarkomos Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Iki bus pertvarkytos piliečių eilės valstybės paramai gauti pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tvarką, valstybės parama jaunoms šeimoms, nurodytoms Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, teikiama laikantis eiliškumo pagal tų šeimų balus savivaldybių patvirtintose 1997 metų pirmojoje ir antrojoje eilėse valstybės paramai gauti. Vadovaujantis šiais balais, sudaromas laikinas jaunų šeimų sąrašas, į kurį įrašomos jaunos šeimos, besikreipiančios dėl valstybės paramos. Šeimos, kurios neįrašytos į 1997 metų pirmąją ir antrąją eiles valstybės paramai gauti, į šį sąrašą neįtraukiamos.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 1998 m. sausio 31 d. privalo pertvarkyti piliečių eilių valstybės paramai gauti sudarymo programinę įrangą ir perduoti ją savivaldybėms.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________