LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR BELGIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS

 

SUSITARIMAS

DĖL ORO SUSISIEKIMO

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Belgijos Karalystės Vyriausybė, šiame Susitarime toliau vadinamos „Susitariančiosiomis Šalimis“,

būdamos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos, pateiktos pasirašyti 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, šalys,

siekdamos pasirašyti šią Konvenciją papildantį susitarimą pradėti reguliarų oro susisiekimą tarp savo atitinkamų teritorijų ir už jų ribų,

siekdamos užtikrinti aukščiausią tarptautinio oro susisiekimo saugos ir saugumo laipsnį,

susitarė:

 

1 STRAIPSNIS

Sąvokos

 

Šiame Susitarime, jei kontekstas nereikalauja kitaip:

a) sąvoka „Konvencija“ reiškia Tarptautinės civilinės aviacijos konvenciją, pateiktą pasirašyti 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, ir bet kurį šios Konvencijos priedą, priimtą pagal jos 90 straipsnį, ir bet kurią Konvencijos arba priedų pataisą, priimtą pagal Konvencijos 90 ir 94 straipsnius, jeigu šie priedai ir pataisos yra priimti ir ratifikuoti abiejų Susitariančiųjų Šalių;

b) sąvoka „Susitarimas“ reiškia šį Susitarimą, jo Priedą ir bet kurias šio Susitarimo ar Priedo pataisas;

c) sąvoka „vadovaujančiosios aviacijos institucijos „ reiškia:

- Lietuvos Respublikoje – Susisiekimo ministeriją;

- Belgijoje – Ryšių ministeriją;

arba abiem atvejais – bet kurią instituciją ar asmenį, įgaliotą vykdyti funkcijas, kurias dabar vykdo minėtos institucijos;

d) sąvokų „teritorija“, „oro susisiekimas“, „tarptautinis oro susisiekimas“, aviakompanija ir „tūpimas nekomerciniais tikslais“ atitinkamos reikšmės, apibrėžtos Konvencijos 2 ir 96 straipsniuose;

e) sąvoka „paskirtoji aviakompanija“ reiškia aviakompaniją, paskirtą ir įgaliotą pagal šio Susitarimo 3 ir 4 straipsnius;

f) sąvoka „sutartasis susisiekimas“ reiškia reguliarų oro susisiekimą, keleivių vežimą, krovinių ir pašto, atskirai arba kartu, gabenimą šio Susitarimo priede nurodytais maršrutais;

g) sąvoka „tarifai“ reiškia kainas, mokamas už keleivių vežimą, bagažo ir krovinių gabenimą, taip pat sąlygas, kuriomis tos kainos mokamos, įskaitant kainas už agentų paslaugas ir kitas papildomas paslaugas bei sąlygas, kuriomis jos mokamos, išskyrus sąlygas ir atlygį už pašto gabenimą;

h) sąvoka „masto keitimas“ reiškia, jog paskirtosios aviakompanijos sutartajam susisiekimui vykdyti vienoje maršruto dalyje naudojamų orlaivių talpa skiriasi nuo kitoje maršruto dalyje naudojamų orlaivių talpos;

i) sąvokų „orlaivio įranga“, „antžeminė įranga“, „orlaivio atsargos“, „atsarginės dalys“ atitinkamos reikšmės apibrėžtos Konvencijos 9 priede;

j) sąvoka „talpa“, kalbant apie orlaivį, reiškia orlaivio mokamąją krovą per visą maršrutą arba jo dalį; kalbant apie sutartąją paslaugą, ši sąvoka reiškia naudojamo orlaivio talpą, padaugintą iš skrydžių, kuriuos šis orlaivis atlieka per tam tikrą laiką skrisdamas visu maršrutu arba jo dalimi, skaičiaus;

k) sąvoka „perono inspekcija“ – tai tikrinimas, kaip apibrėžta Konvencijos 16 straipsnyje.

 

2 STRAIPSNIS

Teisių suteikimas

 

1. Kad paskirtosios aviakompanijos galėtų vykdyti tarptautinį susisiekimą, viena Susitariančioji Šalis kitai Susitariančiajai Šaliai suteikia šias teises:

a) netupiant perskristi jos teritoriją;

b) tūpti jos teritorijoje nekomerciniais tikslais;

c) tūpti jos teritorijoje, vykdant tarptautinį susisiekimą priede nurodytais maršrutais, įlaipinti ir išlaipinti keleivius, sukrauti ar iškrauti krovinius bei paštą, gabenamus į kitą Susitariančiąją Šalį ar iš jos.

2. Niekas pagal šio straipsnio 1 dalį nesuteikia teisės vienos Susitariančiosios Šalies paskirtajai aviakompanijai kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje įlaipinti keleivius arba pakrauti krovinį ir paštą ir gabenti juos už užmokestį arba nuomos pagrindu į kitą tos kitos Susitariančiosios Šalies teritorijos punktą.

 

3 STRAIPSNIS

Aviakompanijų paskyrimas vykdyti susisiekimą

 

1. Viena Susitariančioji Šalis, įteikdama diplomatinę notą kitai Susitariančiajai Šaliai, turi teisę paskirti vieną ar kelias aviakompanijas sutartajam susisiekimui priede nurodytais maršrutais vykdyti.

2. Viena Susitariančioji Šalis turi teisę, įteikdama diplomatinę notą kitai Susitariančiajai Šaliai, atšaukti bet kurios aviakompanijos paskyrimą ir paskirti kitą.

 

4 STRAIPSNIS

Leidimas vykdyti susisiekimą

 

1. Gavusi vienos Susitariančiosios Šalies raštišką pranešimą apie paskyrimą pagal šio Susitarimo 3 straipsnį, kitos Susitariančiosios Šalies vadovaujančioji aviacijos institucija pagal savo įstatymus ir taisykles nedelsdama suteikia paskirtajai aviakompanijai atitinkamus leidimus vykdyti sutartąjį susisiekimą, jei tos paslaugos teikiamos naudojant orlaivius, atitinkančius Konvencijos reikalavimus (1993 m. liepos mėn. – trečias leidimas, I tomas, 2 dalis, III skyrius, 16 priedas).

2. Gavusios tokius leidimus, aviakompanijos gali bet kuriuo metu pradėti vykdyti visą ar dalinį sutartąjį susisiekimą, jei aviakompanijos laikosi šio Susitarimo nuostatų ir jei tarifai yra nustatyti pagal šio Susitarimo 13 straipsnio nuostatas.

 

5 STRAIPSNIS

Leidimų atšaukimas arba sustabdymas

 

1. Vienos Susitariančiosios Šalies vadovaujančioji aviacijos institucija turi teisę neduoti šio Susitarimo 4 straipsnyje minėtų leidimų kitos Susitariančiosios Šalies paskirtosioms aviakompanijoms atšaukti arba sustabdyti tokius leidimus, arba kelti tam tikras laikinas arba nuolatines sąlygas:

a) jei aviakompanijos jai neįrodo, kad gali įvykdyti pagal įstatymus ir taisykles nustatytas sąlygas, kurias toji institucija, laikydamasi Konvencijos, įprastai ir pagrįstai taiko tarptautiniam oro susisiekimui;

b) jei aviakompanijos nesilaiko šiame Susitarime numatytų sąlygų;

c) jei aviakompanijos nesilaiko kitos Susitariančiosios Šalies įstatymų ir taisyklių;

d) jei vadovaujančioji aviacijos institucija nėra įsitikinusi, kad didžioji tų aviakompanijų nuosavybės dalis ir veiksminga kontrolė priklauso paskyrusiai aviakompaniją Susitariančiajai Šaliai arba jos nacionaliniams subjektams.

2. Išskyrus tuos atvejus, kai yra būtina nedelsiant sustabdyti minėtą įstatymų ir taisyklių pažeidinėjimą, šio straipsnio 1 dalyje išvardytomis teisėmis turi būti naudojamasi tik pasikonsultavus su kitos Susitariančiosios Šalies vadovaujančiąja aviacijos institucija pagal šio Susitarimo 17 straipsnį.

 

6 STRAIPSNIS

Įstatymų ir kitų teisės aktų taikymas

 

1. Vienos Susitariančiosios Šalies paskirtųjų aviakompanijų orlaiviai, įskrisdami į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją, joje būdami ir išskrisdami iš jos, privalo laikytis kitos Susitariančiosios Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarptautinio oro susisiekimo orlaivių atskridimą, buvimą ir išskridimą iš jos teritorijos, taip pat tų orlaivių naudojimą ir navigaciją.

2. Vienos Susitariančiosios Šalies paskirtosios aviakompanijos, jų orlaiviams su įgula, keleiviais, kroviniu ir paštu įskrendant į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją, ją perskrendant, joje būnant ir išskrendant iš jos, privalo laikytis kitos Susitariančiosios Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su įvažiavimu, dokumentų tvarkymu, tranzitu, imigracija, pasais, muitine, valiuta, higienos reikalavimais bei karantinu.

Keleiviams, vykstantiems tranzitu per kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją, bet nepaliekantiems tranzitiniams keleiviams skirtos oro uosto teritorijos, taikoma supaprastinta kontrolė, išskyrus kontrolę, susijusią su šio Susitarimo 8 straipsnyje minimu saugumu, ir narkotikų bei psichotropinių medžiagų prekybos prevencija.

3. Taikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas taisykles arba oro uostų, oro kelių, oro eismo paslaugų ir jos kontroliuojamų įrenginių naudojimo taisykles, nė viena iš Susitariančiųjų Šalių savo ar bet kuriai kitai aviakompanijai neturi suteikti daugiau teisių negu kitos Susitariančiosios Šalies aviakompanijai, vykdančiai panašų tarptautinį oro susisiekimą.

 

7 STRAIPSNIS

Pažymėjimai, licencijos ir sauga

 

1. Orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimus, kvalifikacijos pažymėjimus ir licencijas, išduotus ir pripažintus galiojančiais vienos Susitariančiosios Šalies ir vis dar tebegaliojančius, pripažįsta galiojančiais kita Susitariančioji Šalis sutartosioms paslaugoms teikti priede nurodytais maršrutais, jeigu tie pažymėjimai ir licencijos yra išduoti arba pripažinti galiojančiais pagal Konvencijoje nustatytas normas.

Tačiau skrydžiams per savo teritoriją kiekviena Susitariančioji Šalis pasilieka teisę nepripažinti kvalifikacijos pažymėjimų ir licencijų, kuriuos savo pačios nacionaliniams subjektams išdavė kita Susitariančioji Šalis.

2. Jei šio straipsnio 1 dalyje minimi pažymėjimai ir licencijos yra išduoti ar pripažinti galiojančiais pagal reikalavimus, kurie skiriasi nuo Konvencijoje nustatytų normų, ir jeigu tas skirtumas yra užregistruotas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijoje, kitos Susitariančiosios Šalies vadovaujančioji aviacijos institucija gali paprašyti konsultacijų pagal šio Susitarimo 17 straipsnį, siekdama įsitikinti, ar tokie reikalavimai jai priimtini.

Tuo atveju, jei, sprendžiant skrydžių saugos klausimus, nepasiseka pasiekti priimtino susitarimo, yra taikomas šio Susitarimo 5 straipsnis.

3.1. Kiekviena Susitariančioji Šalis turi teisę bet kuriuo metu paprašyti konsultacijų dėl kitos Susitariančiosios Šalies nustatytų saugos standartų, susijusių su orlaivio įgula, orlaiviu ar jo eksploatacija. Tokios konsultacijos turi įvykti per 30 dienų nuo prašymo pateikimo.

3.2. Jei po tokių konsultacijų viena Susitariančioji Šalis nustato, kad kita Susitariančioji Šalis nepakankamai laikosi saugos standartų ir netinkamai juos administruoja, – ne taip, kaip numato remiantis Čikagos konvencija parengti tuo metu galiojantys minimalūs standartai, pirmoji Susitariančioji Šalis praneša kitai Susitariančiajai Šaliai apie savo išvadas ir tai, kokių priemonių yra būtina imtis tokioms minimalioms normoms įvykdyti, o kita Susitariančioji Šalis imasi reikiamų priemonių trūkumams ištaisyti. Jei kita Susitariančioji Šalis nesiima reikiamų priemonių per 15 dienų ar ilgesnį sutartąjį laikotarpį, taikomas šio Susitarimo 5 straipsnis (veiklos leidimų atšaukimas, sustabdymas ir pakeitimas).

3.3. Nepaisant įsipareigojimo, minimo Čikagos konvencijos 33 straipsnyje, yra susitarta, kad, kol bet kuris orlaivis, kurį naudoja arba nuomoja vienos Susitariančiosios Šalies aviakompanija oro susisiekimui iš kitos Susitariančiosios Šalies teritorijos arba į ją vykdyti, yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, tos kitos Susitariančiosios Šalies įgalioti atstovai gali patikrinti orlaivio vidų ir išorę, orlaivio ir jo įgulos dokumentų galiojimą, techninę orlaivio ir jo įrangos būklę (toks patikrinimas šiame straipsnyje vadinamas „perono inspekcija“) su sąlyga, kad tai neužtruks per ilgai.

3.4. Jei tokios perono inspekcijos ar kelių tokių inspekcijų metu išaiškėja, kad:

a) orlaivis ar orlaivio eksploatavimas neatitinka minimalių standartų, tuo metu nustatytų pagal Čikagos konvenciją, arba

b) saugos standartų, tuo metu nustatytų pagal Čikagos konvenciją, priežiūra ir administravimas yra neefektyvūs,

patikrinimą vykdanti Susitariančioji Šalis, vykdydama Čikagos konvencijos 33 straipsnį, gali nuspręsti, kad reikalavimai, kurių pagrindu orlaiviui arba jo įgulai buvo išduotas pažymėjimas ar licencija arba jie buvo pripažinti galiojančiais, arba reikalavimai, kurių pagrindu orlaivis yra eksploatuojamas, neatitinka minimalių standartų, nustatytų pagal Čikagos konvenciją.

3.5. Jei vienos iš Susitariančiųjų Šalių aviakompanijos atstovas nesutinka su tuo, kad pagal 3.3 punktą būtų atlikta jo aviakompanijos ar aviakompanijų orlaivio perono inspekcija, kita Susitariančioji Šalis turi teisę manyti, kad yra rimtų trūkumų, minimų 3.4 punkte, ir padaryti tame punkte minimas išvadas.

3.6. Viena Susitariančioji Šalis turi teisę nedelsdama sustabdyti arba pakeisti kitos Susitariančiosios Šalies aviakompanijos ar aviakompanijų veiklos leidimus, jeigu atlikus perono inspekciją ar kelias tokias inspekcijas, arba jei kita Susitariančiosios Šalies aviakompanija nesutinka, kad būtų atlikta perono inspekcija, arba jei konsultacijų metu paaiškėja kiti trūkumai, pirmoji Susitariančioji Šalis padaro išvadą, kad būtina nedelsiant imtis priemonių aviakompanijos darbo saugai užtikrinti.

3.7. Visi vienos iš Susitariančiųjų Šalių veiksmai pagal 3.2 ir 3.6 punktus turi būti nutraukti, kai tik priežastis, dėl kurios buvo imtasi tokių veiksmų, nustoja egzistuoti.

 

8 STRAIPSNIS

Aviacijos saugumas

 

1. Susitariančiosios Šalys dar kartą patvirtina, kad jų tarpusavio įsipareigojimas užtikrinti civilinės aviacijos saugumą nuo neteisėtų veiksmų yra sudėtinė šio Susitarimo dalis.

2. Susitariančiosios Šalys, gavusios prašymą, viena kitai suteikia visą reikiamą pagalbą, kad išvengtų neteisėto orlaivių užgrobimo ir kitų neteisėtų veiksmų, keliančių grėsmę keleivių, įgulos, orlaivių, oro uostų ir oro navigacijos įrangai, taip pat bet kurį kitą pavojų, kylantį civilinės aviacijos saugumui.

3. Susitariančiosios Šalys veikia pagal nuostatas, numatytas Konvencijoje dėl nusikaltimų ir tam tikrų kitų veiksmų, įvykdytų orlaiviuose, pasirašytoje 1963 m. rugsėjo 14 d. Tokijyje, Konvencijoje dėl kovos su neteisėtu orlaivio pagrobimu, pasirašytoje 1970 m. gruodžio 16 d. Hagoje, ir Konvencijoje dėl kovos su neteisėtais veiksmais, nukreiptais prieš civilinės aviacijos saugą, pasirašytoje 1971 m. rugsėjo 23 d. Monrealyje, ir bet kuriame kitame daugiašaliame susitarime dėl civilinės aviacijos saugumo, kurio Susitariančiosios Šalys privalo laikytis.

4. Susitariančiųjų Šalių tarpusavio santykiai remiasi tomis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos nustatytomis aviacijos saugumo nuostatomis, sudarančiomis Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos priedus, kurios yra taikytinos Susitariančiosioms Šalims; jos reikalauja, kad jų registruotų orlaivių naudotojai arba orlaivių naudotojai, kurių pagrindinė komercinės veiklos ar nuolatinė buveinė yra jų teritorijoje, laikytųsi šių aviacijos saugumo nuostatų.

5. Viena Susitariančioji Šalis sutinka laikytis kitos Susitariančiosios Šalies saugumo nuostatų, reglamentuojančių atskridimą į tos kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją ir imtis reikiamų priemonių keleiviams, įgulai, jų rankiniam bagažui, taip pat kroviniams patikrinti prieš įlaipinant keleivius ar pakraunant orlaivį. Viena Susitariančioji Šalis privalo atsižvelgti į kitos Susitariančiosios Šalies prašymą, kilus ypač didelei grėsmei, imtis specialių saugumo priemonių jos orlaiviui ar keleiviams apsaugoti.

6. Kai įvyksta incidentas ar gresia pavojus, susijęs su neteisėtu civilinio orlaivio pagrobimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais, keliančiais grėsmę keleivių, įgulos, orlaivių, oro uostų ir oro navigacijos įrangos saugai, Susitariančiosios Šalys suteikia viena kitai pagalbą, palengvindamos ryšius, ir imasi kitų reikiamų priemonių greitai ir saugiai nutraukti incidentą arba pašalinti grėsmę.

7. Jei viena iš Susitariančiųjų Šalių nesilaiko šiame straipsnyje numatytų aviacijos saugumo nuostatų, kitos Susitariančiosios Šalies vadovaujančioji aviacijos institucija gali pareikalauti skubių konsultacijų su tos Susitariančiosios Šalies vadovaujančiąja aviacijos institucija. Jeigu šalims nepavyksta susitarti per trisdešimt (30) dienų, taikomas šio Susitarimo 5 straipsnis.

 

9 STRAIPSNIS

Naudotojo rinkliavos

 

1. Rinkliavos, nustatytos vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje kitos Susitariančiosios Šalies paskirtosioms aviakompanijoms už naudojimąsi oro uostais ir kitais aviacijos įrenginiais, negali būti didesnės už pirmosios Susitariančiosios Šalies taikomas rinkliavas nacionalinėms aviakompanijoms, vykdančioms panašų tarptautinį oro susisiekimą.

2. Abi Susitariančiosios Šalys, jei praktiškai įmanoma, per aviakompanijoms atstovaujančias organizacijas skatina savo kompetentingų mokesčių rinkimo institucijų ir paskirtųjų aviakompanijų, kurios naudojasi įranga ir paslaugomis, konsultacijas. Apie bet kokį siūlymą keisti naudotojo rinkliavą pranešama iš anksto, kad aviakompanijos galėtų pareikšti savo nuomonę prieš darydamos pakeitimus.

 

10 STRAIPSNIS

Atleidimas nuo muitų, mokesčių ir kitų rinkliavų

 

1. Vienos Susitariančiosios Šalies paskirtosios aviakompanijos tarptautinio oro susisiekimo orlaiviai, taip pat nuolatinė jų įranga, degalų ir tepalų atsargos bei kitos orlaivio atsargos (įskaitant maistą, gėrimus ir rūkalus), esančios šiuose orlaiviuose, atleidžiamos nuo visų muitų, rinkliavų (išskyrus su aptarnavimu susijusius mokesčius) bei kitų mokesčių, atskrendant į kitos Susitariančios Šalies teritoriją, jeigu nurodyta įranga ir atsargos lieka orlaivyje iki jų išvežimo atgal.

2. Šio straipsnio 1 punkte minimi muitai, rinkliavos, išskyrus su aptarnavimu susijusius mokesčius, ir kiti mokesčiai taip pat netaikomi:

2.1. orlaivio atsargoms, paimtoms į orlaivį laikantis nustatytų dydžių vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje ir skirtoms naudoti orlaivyje, kurį kitos Susitariančiosios Šalies paskirtoji aviakompanija naudoja tarptautiniam oro susisiekimui;

2.2. atsarginėms dalims, įskaitant variklius, įvežtoms į vienos Susitariančiosios Šalies teritoriją ir skirtoms kitos Susitariančiosios Šalies paskirtosios aviakompanijos tarptautiniam oro susisiekimui naudojamo orlaivio techninei priežiūrai arba remontui;

2.3. degalams, tepalams ir suvartojamoms techninėms atsargoms, įvežtoms į vienos Susitariančiosios Šalies teritoriją ar joje apsirūpintoms ir skirtoms kitos Susitariančiosios Šalies paskirtosios aviakompanijos tarptautinio oro susisiekimo orlaiviui, net jei šios atsargos naudojamos daliai kelionės per kitos Susitariančiosios Šalies, kurioje jos paimtos į orlaivį, teritoriją.

3. Šio straipsnio 2 punkte minimas medžiagas muitinė gali pareikalauti pateikti jos priežiūrai ir kontrolei.

4. Orlaivių nuolatinė įranga, medžiagos ir atsargos, esančios orlaivyje, kurį eksploatuoja vienos Susitariančiosios Šalies paskirtoji aviakompanija, gali būti iškrautos kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje tik šios Susitariančiosios Šalies muitinės leidimu. Šiuo atveju jos gali būti minėtos muitinės priežiūroje tol, kol bus išvežtos atgal ar kitaip pašalintos pagal muitinės taisykles.

5. Vienos Susitariančiosios Šalies paskirtosios aviakompanijos orlaivių dokumentai (tvarkaraščiai, bilietai ir važtaraščiai), taip pat reklaminė ir informacinė medžiaga, įvežti į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją, atleidžiami nuo muitų, rinkliavų ir kitų mokesčių pastarosios teritorijoje.

6. Transporto priemonės, elektroninė rezervavimo ir ryšių įranga, jų atsarginės dalys, baldai ir daiktai, skirti vienos Susitariančiosios Šalies paskirtosios aviakompanijos atstovybėms įrengti bei jų veiklai, įvežti į kitos Susitariančios Šalies teritoriją, atleidžiami nuo muitų, rinkliavų ir kitų mokesčių iki tol, kol jie bus išvežti atgal ar kitaip pašalinti pagal pastarosios Susitariančiosios Šalies muitinės taisykles.

7. Bagažas ir kroviniai, gabenami tiesioginiu oro tranzitu per Susitariančiosios Šalies teritoriją, atleidžiami nuo muitų, rinkliavų, išskyrus su aptarnavimo kaina susijusius mokesčius, ir kitų mokesčių, taikomų lėktuvui atskrendant ir išskrendant.

 

11 STRAIPSNIS

Talpa

1. Abiejų Susitariančiųjų Šalių paskirtosios aviakompanijos turi lygias teises ir galimybes vykdyti sutartąjį susisiekimą tarp savo teritorijų ir už jų ribų šio Susitarimo priede apibrėžtais maršrutais.

2. Vykdydamos sutartąjį susisiekimą, vienos Susitariančiosios Šalies paskirtosios aviakompanijos atsižvelgia į kitos Susitariančiosios Šalies paskirtosios aviakompanijos interesus, kad nepakenktų pastarosios vykdomam susisiekimui tuo pačiu maršrutu ar jo dalimi.

3. Susitariančiųjų Šalių paskirtosios aviakompanijos, vykdydamos sutartąjį susisiekimą, atsižvelgia į visuomenės poreikius naudotis tam tikrais maršrutais, ir jų pagrindinis tikslas – suteikti talpą, atitinkančią esamus ir pagrįstai numatomus poreikius vežti keleivius, krovinius ir paštą iš vienos Susitariančiosios Šalies teritorijos į kitą.

4. Paskirtosios aviakompanijos skrydžių programas abiejų Susitariančiųjų Šalių vadovaujančiosioms aviacijos institucijoms tvirtinti pateikia ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki sutartojo susisiekimo vykdymo pradžios. Minėtose skrydžių programose nurodomi skrydžių tvarkaraščiai ir dažnumas, naudojamų orlaivių tipai ir paslaugų rūšys. Ši straipsnio dalis taikoma ir vėlesniems pakeitimams.

Ypatingais atvejais, vadovaujančioms aviacijos institucijoms sutikus, minėtas laiko limitas gali būti sutrumpintas

 

12 STRAIPSNIS

Masto keitimas ir bendrų taisyklių taikymas

 

1. Vienos iš Susitariančiųjų Šalių paskirtosios aviakompanijos gali keisti mastą kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, jei:

a) keitimas yra ekonomiškai pagrįstas;

b) vienas orlaivis maršruto dalyje, labiau nutolusioje nuo paskiriančios aviakompanijas Susitariančiosios Šalies teritorijos, susisiekimui naudojamas tik kartu su kitu orlaiviu, esančiu artimesnėje maršruto dalyje, ir tai numatyta pagal tvarkaraštį; pirmasis orlaivis į perlaipinimo ar perkrovimo punktą pristato tai, ką jis gabena iš tolimesnės maršruto dalies, arba tame punkte paima tai, ką jis turi į ją gabenti, ir talpa nustatoma atsižvelgiant būtent į tai;

c) aviakompanijos neturi teisės reklamuotis ar kitaip visuomenei skelbtis, kad jos teikia paslaugas, kurios prasideda tame orlaivio keitimo punkte, jeigu šio Susitarimo priede nenumatyta kitaip;

d) vienam orlaiviui įskridus į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją, kurioje jis pakeičiamas kitu orlaiviu, iš tos teritorijos gali būti atliktas tik vienas skrydis, nebent kitos Susitariančiosios Šalies vadovaujančioji aviacijos institucija leidžia atlikti daugiau nei vieną skrydį.

2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalyje numatytos išlygos, abi paskirtosios aviakompanijos, teikdamos oro transporto paslaugas priede nurodytais maršrutais, gali sudaryti susitarimus dėl kodų jungimų su bet kokios nacionalinės priklausomybės aviakompanija, jeigu pastaroji turi teisę vykdyti susisiekimą atitinkamu maršrutu.

 

13 STRAIPSNIS

Tarifai

 

1. Abiejų Susitariančiųjų Šalių paskirtosios aviakompanijos, esant galimybei, pasikonsultavusios nustato tarifus, taikomus priede apibrėžtiems maršrutams.

2. Tarifai, kuriuos vienos Susitariančiosios Šalies aviakompanijos taiko už gabenimą į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją arba iš jos, turi būti pagrįsto dydžio, atsižvelgiant į visus svarbius faktorius, tokius kaip eksploatavimo išlaidos, pagrįsto dydžio pelnas, paslaugų ypatumai, naudotojų interesai, taip pat, jei tikslinga, į kitų aviakompanijų tarifus, taikomus skraidant tuo pačiu maršrutu ar jo dalimi.

3. Tarifai pateikiami tvirtinti abiejų Susitariančiųjų Šalių vadovaujančiosioms aviacijos institucijoms vėliausiai prieš keturiasdešimt penkias (45) dienas iki pasiūlytos jų įsigaliojimo datos; ypatingais atvejais vadovaujančiosios aviacijos institucijos gali susitarti šį terminą sutrumpinti.

Jei per trisdešimt (30) dienų nuo pranešimo gavimo dienos vienos Susitariančiosios Šalies vadovaujančioji aviacijos institucija raštu nepranešė kitos Susitariančiosios Šalies vadovaujančiajai aviacijos institucijai apie tai, kad nepritaria siūlomam tarifui, tarifas laikomas priimtu ir įsigalioja nuo pasiūlytos jo įsigaliojimo dienos.

Jei vadovaujančioji aviacijos institucija nustato trumpesnį tarifų teikimo tvirtinti laikotarpį, pranešimui apie nepritarimą jos taip pat gali nustatyti, trumpesnį nei trisdešimt (30) dienų laikotarpį.

4. Jei pagal šio straipsnio 3 dalį raštu buvo pranešta apie nepritarimą tarifui, abiejų Susitariančiųjų Šalių vadovaujančiosios aviacijos institucijos konsultuojasi pagal šio Susitarimo 17 straipsnį ir siekia nustatyti abiem priimtiną tarifą..

5. Jei vadovaujančiosios aviacijos institucijos negali susitarti dėl kurio nors tarifo, pateikto tvirtinti pagal šio straipsnio 3 dalį arba dėl kokio kito tarifo nustatymo pagal šio straipsnio 4 dalį, ginčas sprendžiamas remiantis šio Susitarimo 18 straipsnio nuostatomis.

6. Jei vienos Susitariančiosios Šalies vadovaujančiosios aviacijos institucijos nustatytas tarifas nebetenkina, ji apie tai raštu praneša kitos Susitariančiosios Šalies vadovaujančiajai aviacijos institucijai, o paskirtosios aviakompanijos, jei reikia, stengiasi pasiekti susitarimą.

Jei per devyniasdešimt (90) dienų nuo raštiško pranešimo apie nepritarimą gavimo negalima nustatyti naujo tarifo, taikoma šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta tvarka.

7. Tarifai, nustatyti pagal šio straipsnio nuostatas, galioja tol, kol nustatomi nauji tarifai pagal šį arba 18 Susitarimo straipsnį.

8. Joks tarifas negali įsigalioti, jeigu bet kurios iš Susitariančiųjų Šalių vadovaujančioji aviacijos institucija su juo nesutinka, išskyrus tuos atvejus, kai taikoma šio Susitarimo 18 straipsnio 4 dalis.

9. Abiejų Susitariančiųjų Šalių vadovaujančiosios aviacijos institucijos stengiasi užtikrinti, kad taikomi ir surenkami mokesčiai atitiktų jų patvirtintus tarifus ir kad jiems nebūtų taikomos nuolaidos.

 

14 STRAIPSNIS

Reikalavimai personalui

 

1. Viena Susitariančioji Šalis kitos Susitariančiosios Šalies paskirtosioms aviakompanijoms abipusiškumo pagrindu leidžia turėti jos teritorijoje savo atstovus, orlaivių eksploatavimo, komercinį bei techninį personalą, reikalingą sutartajam susisiekimui vykdyti.

2. Paskirtosios aviakompanijos savo personalą gali formuoti iš savo bet kokią pilietybę turinčių darbuotojų arba naudotis kitos organizacijos, bendrovės ar aviakompanijos, dirbančios kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje ir turinčios leidimą teikti tokias paslaugas tos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, paslaugomis.

3. Įgalioti atstovai ir personalas laikosi įstatymų ir taisyklių, galiojančių kitoje Susitariančiojoje Šalyje. Pagal tuos įstatymus ir taisykles abi Susitariančiosios Šalys abipusiu pagrindu ir per kuo trumpesnį laiką šio straipsnio 1 dalyje minėtiems atstovams ir personalui išduoda leidimus dirbti, įdarbinimo vizas ar kitus panašius dokumentus.

4. Jei nacionaliniai įstatymai leidžia, abi Susitariančiosios Šalys nereikalauja, kad personalas, teikiantis tam tikras laikinas paslaugas ir einantis laikinas pareigas, turėtų leidimus dirbti, įdarbinimo vizas ar kitus dokumentus.

 

15 STRAIPSNIS

Pardavimas ir pajamos

 

1. Vienos Susitariančiosios Šalies paskirtosioms aviakompanijoms suteikiama teisė tiesiogiai ar per įgaliotinius pardavinėti oro transporto paslaugas kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje. Susitariančiosios Šalys nevaržo kitos Susitariančiosios Šalies paskirtųjų aviakompanijų teisės parduoti tokias transporto paslaugas nė jokio asmens teisės jas pirkti. Paslaugos parduodamos laikantis tos Susitariančiosios Šalies, kurioje paslaugos parduodamos, teritorijoje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų.

2. Viena Susitariančioji Šalis suteikia kitos Susitariančiosios Šalies paskirtosioms aviakompanijoms teisę nevaržomai pervesti į užsienį likusias nuo išlaidų pajamas, kurias paskirtoji aviakompanija gavo jos teritorijoje. Tokie pervedimai vykdomi pagal oficialų einamųjų mokėjimų kursą, o tuo atveju, kai nėra oficialiai nustatyto valiutos kurso, pagal vyraujantį rinkoje užsienio valiutos keitimo einamųjų mokėjimų kursą, galiojantį tą dieną, kai kitos Susitariančiosios Šalies aviakompanija pateikia prašymą pervesti pajamas ir už tokius pervedimus neimama jokia rinkliava, išskyrus įprastą rinkliavą, kurią bankai paprastai ima už tokius pervedimus.

3. Viena Susitariančioji Šalis abipusiu pagrindu atleidžia kitos Susitariančiosios Šalies paskirtąsias aviakompanijas nuo bet kokio tų aviakompanijų pajamų ir pelno, gauto pirmosios Susitariančiosios Šalies teritorijoje už tarptautinio oro susisiekimo vykdymą, apmokestinimo, taip pat nuo bet kokio apyvartos ar kapitalo mokesčio.

Ši nuostata netaikoma, jeigu Susitariančiosioms Šalims galioja Susitarimas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, numatantis atleidimą nuo panašių mokesčių.

 

16 STRAIPSNIS

Keitimasis informacija

 

1. Abiejų Susitariančiųjų Šalių vadovaujančiosios aviacijos institucijos kuo skubiau keičiasi informacija apie leidimų suteikimą atitinkamoms jų aviakompanijoms, vykdančioms susisiekimą į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją, iš jos ir per ją. Tokia informacija keičiamasi siunčiant galiojančių pažymėjimų ir leidimų, suteiktų vykdyti susisiekimą tam tikrais maršrutais, kopijas, taip pat pataisų, atleidimų nuo mokesčių ir leidžiamų paslaugų potvarkių kopijas.

2. Viena Susitariančioji Šalis įpareigoja savo paskirtąsias aviakompanijas iš anksto pristatyti kitos Susitariančiosios Šalies vadovaujančiajai aviacijos institucijai tarifų, maršrutų tvarkaraščių, jų pakeitimų kopijas, taip pat visą svarbią informaciją apie sutartojo susisiekimo vykdymą, įskaitant informaciją apie tam tikru maršrutu teikiamą talpą ir bet kurią kitą informaciją, kurios gali pareikalauti kitos Susitariančiosios Šalies vadovaujančioji aviacijos institucija, kad būtų tinkamai vykdomi šio Susitarimo reikalavimai.

3. Vienos Susitariančiosios Šalies vadovaujančioji aviacijos institucija kitos Susitariančiosios Šalies vadovaujančiosios aviacijos institucijos prašymu pateikia jai periodinius arba kitokius statistinius duomenis, kurių pagrįstai gali prireikti paskirtosios aviakompanijos ar aviakompanijų vykdomo sutartojo susisiekimo talpai peržiūrėti. Ši informacija turi apimti kuo daugiau duomenų apie skrydžių pradžią ir pabaigą.

 

17 STRAIPSNIS

Konsultacijos

 

1. Susitariančiųjų Šalių vadovaujančiosios aviacijos institucijos kartkartėmis konsultuojasi, siekdamos užtikrinti glaudų bendradarbiavimą visais klausimais, kurie turi įtakos tam, kad būtų laikomasi šio Susitarimo nuostatų ir kad šios nuostatos ir priedas būtų įgyvendinti.

2. Tokios konsultacijos prasideda per šešiasdešimt (60) dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos, jeigu Susitariančiosios Šalys nėra susitarusios kitaip.

 

18 STRAIPSNIS

Ginčų sprendimas

 

1. Jei tarp Susitariančiųjų Šalių kyla koks nors ginčas dėl šio Susitarimo aiškinimo arba taikymo, Susitariančiosios Šalys pirmiausia bando jį išspręsti derybomis.

2. Jei Susitariančiosios Šalys negali išspręsti ginčo derybomis, jos gali susitarti perduoti jį spręsti asmeniui ar institucijai, arba bet kuri iš Susitariančiųjų Šalių gali perduoti jį spręsti trijų arbitrų specialiam teismui.

3. Specialus arbitražo teismas sudaromas taip:

Kiekviena iš Susitariančiųjų Šalių per šešiasdešimt (60) dienų nuo diplomatiniais kanalais pateikto kitos Susitariančiosios Šalies prašymo spręsti ginčą arbitražo teisme paskiria po vieną arbitrą. Šie du arbitrai per kitas šešiasdešimt (60) dienų susitaria dėl trečiojo arbitro paskyrimo.

Trečiasis arbitras turi būti trečiosios valstybės pilietis; jis veikia kaip specialaus arbitražo teismo pirmininkas ir nustato vietą, kurioje vyks arbitražo teismas.

Jei kuri nors iš Susitariančiųjų Šalių nepaskiria arbitro per nustatytą laikotarpį arba jeigu trečiasis arbitras nepaskiriamas per nustatytą laikotarpį, bet kuri iš Susitariančiųjų Šalių gali paprašyti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Tarybos prezidento paskirti arbitrą arba arbitrus.

4. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja laikytis visų nutarimų arba sprendimų, priimtų pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. Jei kuri nors iš Susitariančiųjų Šalių nesilaiko tokio sprendimo, kita Susitariančioji Šalis turi teisę taikyti šio Susitarimo 5 straipsnį.

5. Arbitražo teismo išlaidas lygiomis dalimis padengia abi Susitariančiosios Šalys.

 

19 STRAIPSNIS

Pakeitimai

 

1. Jei, vienos iš Susitariančiųjų Šalių manymu, reikia pakeisti kurią nors šio Susitarimo nuostatą, ji gali prašyti konsultacijų su kita Susitariančiąja Šalimi. Tokios diskusijų ar susirašinėjimo forma vykstančios vadovaujančių aviacijos institucijų konsultacijos turi prasidėti per šešiasdešimt (60) dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

2. Jei abiejų Susitariančiųjų Šalių atžvilgiu įsigalios bendra daugiašalė oro susisiekimo konvencija, tokios konvencijos nuostatos turi didesnę teisinę galią. Pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti surengtos konsultacijos, siekiant nustatyti, kokią įtaką šiam Susitarimui daro daugiašalės konvencijos nuostatos.

3. Visi pakeitimai, priimti tokių konsultacijų metu, įsigalios po to, kai jie bus patvirtinti pasikeičiant diplomatinėmis notomis.

4. Susitariančiosios Šalys susitaria, kad priede pateiktas maršrutų tvarkaraštis gali būti keičiamas abiejų vadovaujančiųjų aviacijos institucijų susitarimu administracine tvarka.

 

20 STRAIPSNIS

Nutraukimas

 

1. Bet kuri iš Susitariančiųjų Šalių gali bet kuriuo metu raštu diplomatiniais kanalais pranešti kitai Susitariančiajai Šaliai apie savo sprendimą nutraukti šį Susitarimą. Toks pranešimas tuo pačiu metu turi būti perduotas ir Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai.

2. Sutartis nutrūksta po vienerių (1) metų nuo tos dienos, kai viena iš Susitariančiųjų Šalių gauna kitos Susitariančiosios Šalies pranešimą apie nutraukimą, išskyrus atvejį, kai toks pranešimas yra atšaukiamas abipusiu susitarimu šiam terminui nepasibaigus.

Nesant kitos Susitariančiosios Šalies patvirtinimo, kad ji gavo pranešimą, tariama, kad jis gautas po keturiolikos (14) dienų, kai jį gavo Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija.

 

21 STRAIPSNIS

Registravimas

 

Šis Susitarimas ir visi jo pakeitimai įregistruojami Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje.

 

22 STRAIPSNIS

Įsigaliojimas

 

Kiekviena Susitariančioji Šalis diplomatiniais kanalais praneša kitai Susitariančiajai Šaliai, kad jos konstituciniai reikalavimai, būtini šiam Susitarimui įsigalioti, įvykdyti.

 

Susitarimas įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos po paskutiniosios notos gavimo.

 

Tai patvirtindami šį Susitarimą pasirašė tinkamai savo Vyriausybių įgalioti asmenys

 

Sudaryta Briuselyje 2001 04 23 dviem egzemplioriais lietuvių, prancūzų, olandų ir anglų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Kilus nesutarimų dėl Susitarimo aiškinimo, remiamasi tekstu anglų kalba.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BELGIJOS KARALYSTĖS

VYRIAUSYBĖS VARDU

VYRIAUSYBĖS VARDU

______________


Priedas

 

MARŠRUTŲ TVARKARAŠTIS

 

1. Lietuvos Respublikos maršrutai

 

 

 

Išskridimo punktai

Tarpiniai punktai

Punktai Belgijoje

Punktai už ribų

Punktai Lietuvoje

 

Punktai Belgijoje

 

2. Belgijos Karalystės maršrutai

 

 

Išskridimo punktai

Tarpiniai punktai

Punktai Lietuvoje

Punktai už ribų

Punktai Belgijoje

 

Punktai Lietuvoje

 

Abiejų Susitariančiųjų Šalių paskirtosios aviakompanijos, skrisdamos bet kuriuo reisu, gali neužsukti į kai kuriuos sutartųjų maršrutų punktus arba vykdyti susisiekimą kita tvarka, jei išskridimo ar atskridimo punktas yra jų nacionalinės priklausomybės šalyje.

______________