LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

N U T A R I M A S

DĖL TAURAGĖS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO

2010 m. birželio 21 d. Nr. 1069

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. Patvirtinti Tauragės apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama).

2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Tauragės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).

3. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra prie Aplinkos ministerijos, nuo 2010 m. liepos 1 d. perimanti apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo funkcijas, turi bendradarbiaudama ir suderinusi su Regiono plėtros taryba per pusę metų nuo bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti Tauragės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įgyvendinimo programą.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

APLINKOS MINISTRAS                                                        GEDIMINAS KAZLAUSKAS

_________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 1069

TAURAGĖS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Tauragės apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau – bendrasis (generalinis) planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nuostatomis ir institucijų išduotomis planavimo sąlygomis.

2. Bendrojo (generalinio) plano numatoma apskrities teritorijos vystymosi koncepcija parengta 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui.

3. Bendrasis (generalinis) planas suderintas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, gretimomis apskritimis ir apskrities savivaldybėmis, aprobuotas Tauragės regiono plėtros tarybos 2008 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. R1-37 ir patikrintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (2009 m. sausio 27 d. patikrinimo aktas Nr. TP1-1).

4. Bendrasis (generalinis) planas detalizuoja ir konkretizuoja patvirtinto Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius apskrities teritorijoje.

5. Bendrojo (generalinio) plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į konsultavimosi procedūros rezultatus, taip pat strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir sprendinių poveikio vertinimo išvadas.

6. Bendrajame (generaliniame) plane vartojamos sąvokos apibrėžtos galiojančiuose teisės aktuose ir atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571).

II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA

1. Apskrities teritorijos vystymo NUOSTATOS IR bendrųjų tikslų sistema

7. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas išskyrė šalies teritorijoje pagrindinį erdvinės funkcinės struktūros komponentą – aktyvios ir santykinai aktyvios raidos arealus, formuojančius funkcinį šalies stuburą, kaip svarbiausią socialinio, ekonominio ir urbanistinio aktyvumo zoną, sudarančią metropolinės integracijos ašis.

8. Dėl savo geografinės padėties Tauragės apskritis į šią zoną nepatenka ir kartu su likusia šalies teritorija sudaro dekoncentruotos plėtros arealus, kuriems reikia valstybės dėmesio ir paramos.

9. Vystymo požiūriu apskritis priskirta Pietų–Vakarų Lietuvos regionui, kuriam būdingos didelės socialinės, ekonominės, ekologinės ir urbanistinės problemos ir depopuliacijos tendencijos.

10. Pagal teritorijos vystymo strategijos pobūdį šiame regione nustatyti trijų tipų arealai:

10.1. konversinio vystymo (šiaurės rytų regiono dalis), kur reikia esamų tradicinio naudojimo krypčių pertvarkos ir ypatingo aplinkosauginio reglamentavimo;

10.2. palaikomojo vystymo (šiaurės vakarų ir vakarų regiono dalys), kur reikia esamo naudojimo adaptacijos ir atitinkamo valstybės palaikymo;

10.3. plėtojamojo vystymo (rytų–pietryčių regiono dalis), kur numatoma intensyvinti esamą naudojimą.

11. Pagrindiniam vystymo strategijos principui įgyvendinti būtina laikytis šių principinių apskrities teritorijos tvarkymo nuostatų:

11.1. šalies, apskrities ir savivaldybių socialinės-ekonominės ir ekologinės politikos kryptys turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštarauti viena kitai;

11.2. apskrities aplinkos kokybė – visos apskrities žmonių turtas ir turi būti išsaugota dėl savo prigimtinės vertės;

11.3. apskrities teritorijos išteklių naudojimas turi atitikti bendruosius perspektyvinius visuomenės poreikius, būti darnus funkciniu požiūriu ir laiduoti gamtinės aplinkos taršos mažinimą;

11.4. apskritis privalo aktyviai prisidėti prie darnaus vystymosi koncepcijos įgyvendinimo šalies ir Europos lygiu;

11.5. apskrities savitumo išsaugojimas ir plėtra turi būti pagrįsti įvairiais teritoriniais veiksniais: geopolitiniais, ekonominiais, gamtine, kultūrine įvairove ir kitkuo.

12. Apskrities teritorijos vystymo tikslų sistema sudaroma numatant ir nuosekliai įgyvendinant darnaus vystymosi strategiją, kuri užtikrintų sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektinių išteklių naudojimą, nuosaikų ir stabilų ekonomikos augimą, visuomenės gerovę, patikimas socialines garantijas.

13. Apskrities teritorijos vystymo bendrieji tikslai konkretizuojami socialinėje, ekonominėje, aplinkosaugos ir erdvinės struktūros vystymo plotmėje.

14. Socialinės struktūros vystymo plotmėje numatyta:

14.1. užtikrinti teritoriškai diferencijuotą socialinės-kultūrinės infrastruktūros plėtrą;

14.2. suteikti apskrities savivaldybėms socialinio vystymo galimybes, prireikus spręsti apskričiai reikalingų savivaldybių skaičiaus kitimo klausimą;

14.3. suteikti daugiau galimybių plėtoti regioninę, demografinę ir socialinę politiką – rengti specialias regionines nedarbo mažinimo, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų, socialinių paslaugų teikimo, gyvenviečių bendruomenių aktyvinimo programas;

14.4. remti apskrities kultūrinį identitetą, etnokultūros teritorinį savitumą;

14.5. diegti naujausias informacines technologijas;

14.6. užtikrinti sveiką ir švarią regiono aplinką.

15. Ekonominės struktūros vystymo plotmėje numatyta:

15.1. apskrities ūkiui plėtoti, verslo konkurencingumui skatinti naudoti tarptautinius ir šalies tranzitinius koridorius; plėtoti ir modernizuoti regiono, vietinių kelių infrastruktūrą ir kokybę – integruotis į bendrą ES sistemą;

15.2. užtikrinti žemėnaudos prioritetus, funkcinę žemės naudojimo konversiją, išlaikant racionalią žemės naudojimo pusiausvyrą; modernizuoti tradicinį žemės ir miškų ūkį, skatinti ekologinę žemdirbystę;

15.3. skatinti turizmo infrastruktūros plėtrą, sporto ir poilsio organizavimą.

16. Aplinkosaugos struktūros plotmėje numatyta:

16.1. racionaliai tausoti ir remti regiono aplinkos, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtinio karkaso sistemos išsaugojimą ir naudojimą;

16.2. užtikrinti regiono savitumą formuojančios gamtinės ir kultūrinės, etnografinės, istorinės aplinkos vertybių efektyvią apsaugą, saugų eksponavimo prieinamumą ir naudojimą;

16.3. užtikrinti ekologiškai ir ekonomiškai pagrįstų, aplinkosaugos reikalavimams neprieštaraujančių projektų ir strateginių kraštotvarkos programų įgyvendinimą.

17. Erdvinės struktūros vystymo plotmėje numatyta:

17.1. užtikrinti tinkamą urbanistinių jungčių funkcionavimą;

17.2. plėtoti regiono urbanistinį karkasą, stiprinant jo centrą;

17.3. išsaugoti ir tikslingai naudoti kraštovaizdžio kultūrinį paveldą – plėtoti socialinę, kultūrinę ir techninę infrastruktūrą;

17.4. spręsti regiono problemines situacijas, taikyti aktyvias regioninės politikos priemones regiono plėtros prioritetams ir tikslams įgyvendinti.

2. BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA

18. Apskrities teritorijos erdvinį karkasą sudaro ūkinio aktyvumo centrai – regiono centras Tauragė, esamų savivaldybių centrai Jurbarkas, Pagėgiai ir Šilalė, trijų tipų integracijos ašys: urbanistinės-ūkinės integracijos, rekreacinio aktyvumo ir svarbiausios ekologinio stabilizavimo ašys.

19. Urbanistinės-ūkinės integracijos ašys jungia tarpusavyje pagrindinius apskrities centrus ir apskrities teritoriją su gretimais regionais. Jas sudaro:

19.1. šalies tarptautinė urbanistinės-ūkinės integracijos ašis, jungianti Karaliaučių, Tauragę, Šiaulius, Rygą; ši ašis sudaro šio regiono urbanistinio-ūkinio aktyvumo stuburą;

19.2. šalies regioninės urbanistinės-ūkinės integracijos ašys, jungiančios tarpusavyje esamus savivaldybių centrus ir juos su gretimų regionų ar savivaldybių centrais: Šilutė–Pagėgiai–Jurbarkas–Kaunas ir Jurbarkas–Tauragė–Šilalė–Telšiai;

19.3. lokalinės jungtys, jungiančios apskrities esamus (savivaldybių) ir numatomus lokalinius aptarnavimo centrus;

19.4. automagistralė Kaunas–Klaipėda ir tarptautinio geležinkelio linijos atkarpa Tilžė–Šiauliai, prisidedančios prie apskrities ūkinio aktyvinimo;

19.5. urbanistinės-ūkinės integracijos ašyse istoriškai susiformavusios urbanizuotos juostos, kurias sudaro krašto kelio Kaunas–Šilutė atkarpa tarp Seredžiaus ir Rūkų ir trumpesnis ruožas Tilžė–Pagėgiai–Tauragė (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“), – tai ypatingas apskrities teritorijos bruožas.

20. Rekreacinio aktyvumo ašys jungia santykinai didžiausią rekreacinį-turistinį potencialą turinčius arealus, kur tikslinga plėtoti esamo ir perspektyvinio rekreacinio aktyvumo zonas. Šias ašis sudaro (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“):

20.1. panemunės zona su vidutinį ir didelį potencialą turinčiais Rambyno ir Panemunės regioniniais parkais ir atraminiais rekreacinio aptarnavimo centrais Seredžiumi, Veliuona, Šiline, Jurbarku, Smalininkais, Viešvile, Bitėnais ir Pagėgiais;

20.2. vidurinėje apskrities dalyje besiformuojanti rekreacinio aktyvumo ašis, kuri prasideda Tauragėje ir tęsiasi per Pagramančio ir Varnių regioninius parkus; svarbiausi rekreacinio aptarnavimo centrai šioje ašyje – Tauragė, Pagramantis, Šilalė ir Požerė.

21. Svarbiausioms ekologinio stabilizavimo ašims priskiriamos gamtinio karkaso geoekologinės takoskyros ir migraciniai koridoriai, kurių tikslas – kompensuoti urbanistinio-ūkinio vystymo poveikį.

22. Apskrities teritorijoje yra keturios geoekologinės takoskyros (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“):

22.1. nacionalinės svarbos Vakarų Lietuvos geoekologinės takoskyros ruožas Vilkyškių–Draudenių–Tenenių atkarpoje ir Požerės apylinkėse;

22.2. regioninės svarbos Nemuno–Jūros takoskyros ruožas Dauglaukio–Sakalinės–Vilniškių–Paulių–Gricių atkarpoje;

22.3. regioninės svarbos Nemuno–Dubysos takoskyros ruožas Padubysio–Juodaičių atkarpoje;

22.4. vietinės svarbos Akmenos–Šešuvio takoskyros ruožas Ringailių–Upynos–Gineikių atkarpoje.

23. Ekologinio stabilizavimo ašims, formuojančioms apskrities bendrąją erdvinę koncepciją, priskiriami du migraciniai koridoriai (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“):

23.1.nacionalinės svarbos Nemuno žemupio migracinio koridoriaus ruožas Seredžiaus–Veliuonos–Jurbarko–Viešvilės–Panemunės–Plaškių atkarpoje;

23.2.regioninės svarbos Jūros migracinio koridoriaus ruožas Kvėdarnos–Žvingių–Pagramančio–Tauragės–Mociškių atkarpoje.

24. Apskrities teritorijoje yra kontraversinės zonos, kurios susiformavo ekologinio stabilizavimo ašių sankirtoje su urbanistinio-ūkinio vystymo ašimis ir kuriose itin būtina palaikyti bendrąją ekologinę regiono pusiausvyrą. Šioms zonoms priskiriama:

24.1. panemunių urbanizuotos juostos ir Nemuno žemupio migracinio koridoriaus perdanga Seredžiaus–Jurbarko ruože;

24.2. Tilžės–Tauragės urbanistinio-ūkinio vystymo ašies sankirta su Nemuno žemupio bei Jūros migraciniais koridoriais Panemunės ir Tauragės arealuose.

Dėl skirtingų kraštotvarkinių interesų kilusio konflikto sprendimo būdas – ieškoti kompromiso ir sutarimo atsižvelgiant į abi interesų grupes.

25. Apskrityje nustatyti teritorijos vystymo tipai ir jų arealai, sudarantys tarsi kraštotvarkinį foną, kuriame iškyla ir funkcionuoja atraminės urbanistinio-ūkinio vystymo ir ekologinio kompensavimo ašių struktūros. Pagal teritorijos vystymo strategijos pobūdį apskrityje nustatyti devynių pagrindinių teritorijos vystymo tipų arealai (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“):

25.1. urbanistinio vystymo – regiono centras ir jo artimoji aplinka, pirmiausiai perspektyvinės plėtros arealai;

25.2. tausojančio urbanistinio vystymo – savivaldybių centrai ir jų artimoji aplinka;

25.3. esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo – žymesnių ekologinių ribojimų nekeliantys lyguminiai arealai įvairiose regiono dalyse Tauragės–Skaudvilės, Šilalės, Jurbarko ir Pagėgių zonose;

25.4. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo – ekologinių apribojimų reikalingi eroduojamų moreninių kalvynų ir paslėnių arealai įvairiose regiono dalyse;

25.5. bioprodukcinio-konservacinio vystymo ir konversijos – esamų biosferos poligonų ir kitų saugomų teritorijų arealai pietinėje ir šiaurvakarinėje regiono dalyse;

25.6. konservacinės apsaugos vystymo – išimtinio konservacinio prioriteto, paprastai gamtinių rezervatų, teritorijos Karšuvos girioje;

25.7. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos – esamos ir perspektyvinės valstybinių parkų teritorijos regiono pietinėje, centrinėje ir šiaurinėje dalyse;

25.8. rekreacinio vystymo ir konversijos – nepakankamai naudojami agrarinio kraštovaizdžio ežerai ir slėniai pietinėje ir vakarinėje regiono dalyse;

25.9. gavybinio vystymo ir konversijos – eksploatuojami durpynai ir karjerai regiono pietinėje dalyje.

26. Pirmojo ir trečiojo vystymo tipų arealuose rekomenduojama išlaikyti intensyvų urbanistinį ar bioprodukcinį naudojimą, drauge ieškoti optimalių šių veiklos tipų formų ir užtikrinti racionalų ir efektyvų turimų išteklių naudojimą.

27. Antrojo ir ketvirtojo tipų arealų vystymas turi atitikti tausojančio vystymo sampratą, įpareigojančią adaptuoti esamą naudojimą, laikantis ekologinių teritorijos tvarkymo reikalavimų, siekiant užtikrinti gamybos procesų ekologizavimą, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir panašiai.

28. Penktojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo vystymo tipų teritorijų perspektyvinis naudojimas siejamas su būtinu funkcinės konversijos (pertvarkos) plėtojimu, pirmiausiai bioprodukcinio ūkio santykinės reikšmės mažėjimu ir rekreacinio-turistinio naudojimo svarbos didėjimu. Šie arealai, ypač penktojo ir septintojo tipų, taip pat siejami su ekologinių reikalavimų laikymusi ir kraštovaizdžio gamtinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimu.

29. Šeštojo tipo arealų vystymas apima nustatytų reglamentų ir konservacinės funkcijos realizavimo efektyvumo užtikrinimą.

30. Pirmiau išvardytų teritorijos vystymo tipų lokalizavimas apskrityje leido nustatyti šias apibendrintas regiono vystymo strategijų makrozonas (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“):

30.1. I – plėtojamojo (intensyvaus) vystymo strategijos dominavimo – apima 4 atskiras teritorijas vidurinėje (Ia), pietvakarinėje (Ib), šiaurvakarinėje (Ic) ir pietrytinėje (Id) regiono dalyse;

30.2. II – palaikomojo (tausojančio) vystymo ir konversijos strategijos dominavimo – apima vientisą palei svarbiausias geoekologines takoskyras ir slėnius išsidėsčiusią teritoriją; ši makrozona yra apskrities tvaraus vystymo užtikrinimo teritorinis garantas, kuriam reikia ypač daug dėmesio ir nustatytų aplinkosauginių reglamentų laikymosi.

31. Nustatytų teritorijos vystymo tipų arealų pasiskirstymas regione ir savivaldybėse pateikiamas 1 lentelėje.

1 lentelė. Teritorijos vystymo tipų arealų pasiskirstymas Tauragės apskrityje

Teritorijos vystymo tipai	Visas regionas, tūkst. hektarų, teritorijos procentais	Tauragės rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais	Jurbarko rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais	Šilalės rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais	Pagėgių savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
I ir III – urbanistinio vystymo ir esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo	182,6 41,5	54,8 46,4	67,1 44,6	35,9 30,3	24,7 46,3
II ir IV – tausojančio urbanistinio ir tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo	131,7 29,9	27,1 23	42,7 28,4	48,6 41	13,1 24,5
V – bioprodukcinio-konservacinio vystymo ir konversijos	53,9 12,2	13,2 11,2	21,9 14,5	6,1 5,1	12,7 23,8
VI – konservacinės apsaugos vystymo	7,9 1,8	4,5 3,8	3,4 2,2	–	–
VII – konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos	43,2 9,8	11,9 10,1	8,3 5,5	23 19,4	–
VIII – rekreacinio vystymo ir konversijos	17,5 4	4,4 3,7	5,2 3,4	5 4,3	2,8 5,3
IX – gavybinio vystymo ir konversijos	4 0,9	2 1,7	2,1 1,4	–	–
Iš viso	441,14 100	117,9 100	150,74 100	118,8 100	53,7 100

Pastaba. Urbanistinio ir tausojančio urbanistinio vystymo teritorijos užima regiono nedidelę dalį, taigi sujungtos su atitinkamomis bioprodukcinio vystymo tipų teritorijomis.

32. Visus regioninius teritorijos vystymo tipų sklaidos skirtumus lemia esama savivaldybių teritorijų kraštovaizdžio struktūra, jos formuojamų gamtos išteklių pobūdis, gamtinio karkaso ir saugomų teritorijų lokalizavimas, turimos naudojimo tradicijos, nustatytų probleminių situacijų sprendimo ir tvaraus vystymosi interesai.

3. TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI

33. Apskrities teritorija šalies mastu pagal gamtinę ir ūkinę sanklodą ir susidarančius skirtingus pagrindinių funkcinių prioritetų kompleksus patenka į tris funkcinių prioritetų sritis:

33.1. Vidurio ir Šiaurės Lietuvos – su dominuojančiais intensyvaus žemės ir miškų ūkio ir dispersinės urbanizacijos (ŽMu) prioritetais. Jai priklauso didžioji intensyviausiam ūkiniam naudojimui labiausiai tinkama regiono teritorijos dalis. Kai kurie šios srities arealai gali turėti ir išreikštus konservacinio ir rekreacinio naudojimo prioritetus.

33.2. Vidurio Žemaičių aukštumų – su dominuojančiais tausojančio miškų ūkio, instituciškai organizuotos konservacijos ir intensyvios rekreacijos (mKR) prioritetais. Tai funkcinė sritis, turinti regioninės (kai kuriose vietovėse nacionalinės) reikšmės rekreacinio naudojimo prioritetą. Šioje zonoje paplitę menkos ūkinės vertės dirvožemiai, sudėtingos ūkininkavimo sąlygos, dėl to joje numatoma didinti miškų ūkio paskirties žemės plotus – sodinti mišką miškotvarkos projektuose numatytuose, pirmiausiai gamtinio karkaso, plotuose. Daugelyje šios zonos vietovių turėtų būti planuojama veikla, skirta rekreacinių teritorijų infrastruktūrai sukurti. Žemės ūkio ir miškų ūkio veikla pagal poreikį šiuose arealuose orientuojama į tausojantį naudojimą.

33.3. Vakarų Žemaičių žemumų – su dominuojančiais tausojančio žemės ir miškų ūkio ir ekstensyvios rekreacijos (žmr) prioritetais. Joje galimi ir pavieniai nedideli arealai su konservaciniu prioritetu ir intensyvaus pobūdžio žemės ir miškų ūkiu.

34. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apskrities teritorijoje išskirti 8 funkcinių prioritetų rajonai, kurių suvestinė su jų polifunkcinio zonavimo indeksais pateikta 2 lentelėje.

2 lentelė. Funkcinių prioritetų rajonai Tauragės apskrityje pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą

Eil. Nr.	Funkcinių prioritetų rajonai	Polifunkcinio zonavimo indeksai
1.	Kulių–Rietavo	Mk
2.	Plungės–Telšių	mKR
3.	Šilalės–Raseinių	žmr
4.	Pagėgių–Šilutės	žm
5.	Švėkšnos–Žygaičių	mžr
6.	Jurbarko–Tauragės	mkr
7.	Eržvilko–Klausučių	ŽM
8.	Kauno–Birštono	mRK

Polifunkcinio zonavimo indeksai: Ž, ž – žemės ūkis (intensyvus ir tausojantis); M, m – miškų ūkis (intensyvus ir tausojantis); R, r – rekreacija (intensyvi ir ekstensyvi); K, k – konservacija (instituciškai ar tik įstatymiškai organizuota).

35. Bendrojo (generalinio) plano lygmuo ir mastelis leido patikslinti ir labiau detalizuoti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano teiktus teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus ir jų lokalizavimą šiame regione. Patikslintas funkcinių rajonų skaičius ir konkrečios ribos. Remiantis detalesne analize, išskirti rajonai, akcentuojantys instituciškai organizuojamos konservacijos prioritetą Pagramančio ir Viešvilės apylinkėse, kiek patikslintas panemunių funkcinis diferencijavimas – išskirtas vientisas funkcinis rajonas Rambyno–Seredžiaus ruože.

36. Tauragės apskrities teritorijos funkcinio naudojimo koncepcijai detalizuoti papildomai išskirti nauji mažesni teritoriniai vienetai – polifunkciniai porajoniai, patikslinantys naudojimo prioritetų kompleksų teritorinį lokalizavimą regione. Visų išskirtų regiono funkcinių rajonų (9), porajonių (26) ir jų indeksų suvestinė pateikta 3 lentelėje (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“).

3 lentelė. Funkcinių prioritetų rajonai ir porajoniai Tauragės apskrityje

Eil. Nr.	Funkcinių prioritetų rajonai	Funkcinių prioritetų porajoniai	Polifunkcinio zonavimo indeksai (pagal funkcinių prioritetų ranginę eilę)
1.	Vidurio Žemaičių pietvakarinių plynaukščių		Mk
		1. Tenenių	mk
2.	Vidurio Žemaičių pietinių plynaukščių		žmu
		2. Šilalės–Kvėdarnos	urŽ
		3. Traksėdžio	Žm
		4. Lembo–Stročių	MŽ
		5. Kaltinėnų–Upynos	žmk
		6. Bijotų	Žk
3.	Žemaičių vandenskyrinio kalvyno		KmR
		7. Laukuvos–(Varnių)	KRm
4.	Vakarų Žemaičių pietinės žemumos		Žžm
		8. Draudenių–Kerkutviečių	žmr
		9. Jonikaičių–Piktupėnų	ŽM
5.	Nemuno deltos rytinės žemumos		žmu
		10. Pagėgių–Rūkų	umŽ[n]
		11. Plaškių–Panemunės	žrk
6.	Karšuvos girios		kmK
		12. Artosios–Kaskalnio	Kkm
		13. Juravos–Laukesos	km[n]
7.	Panemunių		Kur
		14. Rambyno–Viešvilės	Krm
		15. Jurbarko–Smalininkų	uRm[n]
		16. Raudonės–Veliuonos	KRu
		17. Padubysio	kmž
8.	Mituvos–Šešuvio žemumos		ŽMm
		18. Girdžių–Klausučių	ŽM
		19. Pavidaujo–Burbiškio	mžk
		20. Eržvilko–Skaudvilės	ŽMk
9.	Jūros žemumos		MKu
		21. Dauglaukio–Žukų	mžk
		22. Lomių–Juodpetrių	MŽ
		23. Ringailių	mž
		24. Tauragės	uRm[n]
		25. Pagramančio	KRm
		26. Žygaičių–Būdviečių	ŽM

Polifunkcinio zonavimo indeksai: Ž, ž – žemės ūkis (intensyvus ir tausojantis); M, m – miškų ūkis (intensyvus ir tausojantis); R, r – rekreacija (intensyvi ir ekstensyvi); u – urbanizacija (dispersiška); K, k – konservacija (instituciškai ar tik įstatymiškai organizuota); n – naudingųjų iškasenų gavyba.

37. Apibendrinant išskirtų polifunkcinių porajonių svarbiausius prioritetus, jie tipizuoti pagal konservacijos, miškų ūkio, žemės ūkio, rekreacijos ir urbanizacijos prioritetų ypatumus į 7 tipus. Nustatyti šie polifunkcinių prioritetų kompleksų tipai (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“):

37.1.instituciškai ar įstatymiškai organizuota konservacija, tausojantis miškų ir žemės ūkis;

37.2.instituciškai organizuota konservacija, įvairaus pobūdžio rekreacija ir tausojantis miškų ūkis;

37.3.tausojantis miškų ir žemės ūkis, ekstensyvi rekreacija ir įstatyminė konservacija;

37.4. intensyvus miškų ir įvairaus intensyvumo žemės ūkis, rekreacija, įstatyminė konservacija;

37.5.intensyvus žemės ir įvairaus pobūdžio miškų ūkis, ekstensyvi rekreacija ir įstatyminė konservacija;

37.6.intensyvus miškų ir žemės ūkis;

37.7.dispersiška urbanizacija, įvairaus pobūdžio rekreacija, tausojantis miškų ir intensyvus žemės ūkis.

38. Nustatytų svarbiausių funkcinių prioritetų kompleksų tipų pasiskirstymas regione ir savivaldybėse pateiktos 4 lentelėje.

4 lentelė. Funkcinių prioritetų kompleksų pasiskirstymas Tauragės apskrityje

Funkcinių prioritetų kompleksai	Visas regionas, tūkst. hektarų, teritorijos procentais	Tauragės rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais	Jurbarko rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais	Šilalės rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais	Pagėgių savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Ia-b K(k)m(ž) (instituciškai ar įstatymiškai organizuota konservacija, tausojantis miškų ir žemės ūkis)	42,4 9,6	19,4 16,4	22,8 15,2	–	0,2 0,3
IIa-b Kr(R)m(u) (instituciškai organizuota konservacija, įvairaus pobūdžio rekreacija ir tausojantis miškų ūkis)	66 15	12,7 10,8	13,4 8,9	29,6 24,9	10,2 19,2
IIIa-b mž(žm)k(r) (tausojantis miškų ir žemės ūkis, ekstensyvi rekreacija ir įstatyminė konservacija)	137,6 31,2	23,5 19,9	33,4 22,2	58,6 49,4	22 41,2
IV Mž(Ž)r(R)k (intensyvus miškų ir įvairaus intensyvumo žemės ūkis, rekreacija ir įstatyminė konservacija)	46,2 10,5	14,9 12,6	31,3 20,8	–	–
V Žm(M)r(v) (intensyvus žemės ir įvairaus pobūdžio miškų ūkis, ekstensyvi rekreacija ir įstatyminė konservacija)	16,1 3,7	6,1 5,1	–	10,1 8,5	–
VIa-b MŽ(ŽM) (intensyvus miškų ir žemės ūkis)	88,6 20,1	29,7 25,2	40,4 26,8	6,7 5,7	11,8 22,1
VIIa-b uR(r)m(Ž) (dispersiška urbanizacija, įvairaus pobūdžio rekreacija, tausojantis miškų ir intensyvus žemės ūkis)	43,9 10	11,6 9,9	9,3 6,2	13,8 11,6	9,2 17,2
Iš viso	441,14 100	117,9 100	150,74 100	118,8 100	53,7 100

4. TERITORIJOS NAUDOJIMO IR APSAUGOS REGLAMENTAVIMO YPATUMAI

39. Lietuvos teritorijoje pagal esamas veiklos sąlygas ir galimos plėtros savitumus, siejamus su nustatytais teritorijos vystymo tipais, išskirtos 3 reglamentuojamų arealų grupės:

39.1.konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos – jose visa veikla organizuojama daugiausia dėmesio skiriant kraštovaizdžio apsaugos interesams; šiose teritorijose nustatyta daugiausia intensyvios veiklos, ypač pramonės, intensyvaus žemės ūkio ir naudingųjų iškasenų gavybos apribojimų;

39.2.kitos miškingos ir agrarinės teritorijos – prioritetas teikiamas intensyvaus miškų, žemės ūkio ir žuvininkystės plėtrai arba rekomenduojama plėtoti tausojančio bioprodukcinio ūkio kryptis (tausojantį miškų ir žemės ūkį), didinti želdynų plotus gamtinio karkaso teritorijose, bemiškiuose rajonuose;

39.3.intensyviausiai urbanizuojamos teritorijos – jose veikla mažiausiai ribojama, plėtojama urbanistinių ir inžinerinių ar technologinių kompleksų statyba.

40. Konservaciniu požiūriu vertingiausiose teritorijose daugiausia saugomų teritorijų (rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių), ekologiškai ypač jautrių agrarinių ir miškingų arealų, didžiausias gamtinio karkaso teritorijų tankis. Teisinius šių teritorijų naudojimo ir apsaugos pagrindus sudaro Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatai, nacionalinių ir regioninių parkų planavimo dokumentai, draustinių tvarkymo planai, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentai. Veikla šiose teritorijose reglamentuojama pagal natūralių gamtinių sistemų potencialą, atsparumą antropogeninei veiklai ir kultūrinio kraštovaizdžio regioninių savitumų palaikymą.

41. Veiklos kitose miškingose ir agrarinėse teritorijose, kuriose vyrauja konversinio, palaikomojo (tausojančio) arba plėtojamojo (intensyvaus) naudojimo miškai ir žemės ūkio naudmenos, teisinio reglamentavimo pagrindus sudaro Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) , Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877), Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Šiose teritorijose ribojamas miškų ūkio žemės paskirties keitimas kita (gyvenamąja, pramonės, infrastruktūros, naudingųjų iškasenų) paskirtimi, o prioritetas gali būti teikiamas bioprodukcinio ūkio konversijai, rekreacijai arba intensyvaus miškų ir žemės ūkio plėtrai.

42. Intensyviai urbanizuotose (urbanizuojamose) teritorijose vyrauja užstatytos teritorijos – miestai ir kaimo gyvenvietės, kurortai, transporto magistralės ir specializuotos pramonės arealai. Teisinius veiklos intensyviai urbanizuotose teritorijose reglamentavimo pagrindus sudaro Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas. Šiose teritorijose plėtra pagrįsta intensyvia urbanizuota ir technologizuota žemėnauda, atsižvelgiant į švarios ir sveikos aplinkos palaikymo ir esamų šiose teritorijose atskirų gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus.

43. Remiantis pirmiau pateiktomis metodologinėmis nuostatomis, nustatytus Tauragės apskrities teritorijos vystymo tipus tikslinga suskirstyti į šias konceptualias regioninio reglamentavimo arealų grupes:

43.1. konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos (A):

43.1.1. konservacinės apsaugos vystymo (V ir VI vystymo tipai) – A1;

43.1.2. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos (VII vystymo tipas) – A2;

43.2. bioprodukcinio naudojimo teritorijos (B):

43.2.1. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo (IV vystymo tipas) – B1;

43.2.2. esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo (III vystymo tipas) – B2;

43.3. rekreacinio vystymo teritorijos (VIII vystymo tipas) – C;

43.4. urbanistinio vystymo teritorijos (I ir II vystymo tipai) – D;

43.5. gavybinio vystymo teritorijos (IX vystymo tipas) – E.

44. Konservaciniu požiūriu vertingiausiose teritorijose (A) taikomas specialus aplinkosauginis reglamentavimas:

44.1.prioritetas teikiamas gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui ir atkūrimui;

44.2.rekomenduojama ir skatinama veikla, gausinanti ir išryškinanti saugomus objektus, atkurianti tradicinės gyvensenos būdą ir amatus, tradicinės architektūros pastatų (išlaikant etnoarchitektūrai būdingas formas, mastelį ir medžiagas) statyba, kaimo turizmo plėtra, kultūros paveldo vertybių (pirmiausia statinių) pritaikymas rekreacijai, transporto magistralių kokybės gerinimas;

44.3. ribojamas sutankintas (aglomeruotas) užstatymas, žemės ūkio veiklos, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, plėtra, naudingųjų iškasenų gavyba, karinių objektų statyba;

44.4. neleidžiama veikla, keičianti saugomų urbanistikos ir architektūros kompleksų, kitų saugomų objektų vertės požymius, istoriškai susiformavusį kraštovaizdį, statyti pramonės įmonių ir plėtoti veiklos, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų.

45. Konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealuose (A2) gali būti pertvarkomos, transformuojamos esamo naudojimo kryptys ir prioritetai, siekiant ekologizuoti ūkinę veiklą, atkurti ir gausinti gamtos ir kultūros paveldo vertybes:

45.1. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (tam tikrais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo plėtrai;

45.2. plėtojama esama veikla, atitinkanti gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos interesus, – tausojantis miškų ūkis ir rekreacija, pažintinis turizmas, teikiama parama specialioms socialinėms programoms įgyvendinti;

45.3. intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį žemės arba tausojantį miškų ūkį (žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas, didinamas miškingumas), rekreaciją ir kaimo turizmą, plėtojami tradiciniai verslai ir tausojanti žuvininkystė, veiklos konversijai teiktina valstybės parama;

45.4. rekomenduojama didinti miškingumą, plėsti apsauginių ir rekreacinių želdynų sistemą, plėtoti tausojantį miškų ūkį ir tausojančią žuvininkystę;

45.5. ribojamas tradicinės žemdirbystės keitimas intensyviu šaliai nebūdingu ūkiu, miškų ūkio paskirties žemės keitimas kita (gyvenamąja, pramonės, naudingųjų iškasenų) paskirtimi;

45.6. konservacinio prioriteto statusą turinčiose teritorijose (rezervatuose ir draustiniuose) neleidžiama statyti naujų stacionaraus poilsio įstaigų, miškų ūkio žemės paskirties keisti į žemės ūkio ir kitą (gyvenamąją, pramonės, naudingųjų iškasenų) žemės paskirtį.

46. Bioprodukcinio naudojimo teritorijose (B):

46.1.prioritetas teikiamas miškų arba žemės ūkio plėtrai;

46.2.ribojamas miškų ūkio žemės paskirties keitimas į kitą (gyvenamąją, pramonės, naudingųjų iškasenų) paskirtį;

46.3.skatinamas, valstybės remiamas agroželdinių sistemos kūrimas gamtinio karkaso teritorijose, bendro teritorijos miškingumo didinimas;

46.4.šiose teritorijose esančių gyvenviečių raida vyksta laikantis teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų rajono ar vietovės lygmens reglamentų.

47. Tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealuose (B1) esamo naudojimo kryptys pertvarkomos siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią gamtinio-kultūrinio komplekso specifiką ir pajėgumą:

47.1. žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, pirmiausiai gamtinio karkaso teritorijose, intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį ūkį, sodininkystę arba kaimo turizmą, plėtojami namudiniai verslai, ypač daug dėmesio skiriama specialių socialinių-ekonominių programų rengimui ir įgyvendinimui, veiklos konversijai teiktina valstybės parama;

47.2. rekomenduojama plėtoti tausojančią žuvininkystę ir medžioklės ūkį;

47.3. ribojama naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama statyti pramonės įmonių ir plėtoti veiklos, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų.

48. Rekreacinio vystymo teritorijose (C):

48.1. prioritetas teikiamas rekreacijos ir turizmo plėtrai;

48.2. rekomenduojama statyti poilsio ir turizmo įstaigas, formuoti miško parkus, kurti želdinių sistemą agrarinėse pakrantėse, įrengti trumpalaikio poilsio vietas, stovyklavietes;

48.3. ribojama naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama statyti pramonės įmonių ir plėtoti veiklos, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų;

48.4. ypač daug dėmesio skiriama specialių poilsio, turizmo ar kurortinio gydymo plėtros programų rengimui ir įgyvendinimui.

49. Tauragės apskrityje išskirtose rekreacinio vystymo teritorijose tikslinga vykdyti konversinę tvarkymo politiką – pertvarkyti dabartinio naudojimo kryptis, siekiant plėtoti rekreaciją ir turizmą:

49.1. rekomenduojama žemės ūkio naudmenas keisti į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, didinti teritorijos miškingumą;

49.2. gerinamas vandens telkinių ir esamų miškų rekreacinis potencialas, plėtojama mėgėjiška žvejyba;

49.3. veiklos konversijai teiktina valstybės parama.

50. Urbanistinio vystymo teritorijose (D), apimančiose konkrečią miestų ir gyvenviečių, transporto magistralių ir pramonės mazgų žemę, plėtra pagrįsta intensyvia, urbanizuota ir technogenizuota žemėnauda, atsižvelgiant į žmogui reikalingos švarios ir sveikos aplinkos palaikymo, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus:

50.1. magistraliniuose koridoriuose prioritetas teikiamas susisiekimo sistemos ir inžinerinės infrastruktūros techninės kokybės gerinimui, skatinamas apsauginių želdinių sistemos formavimas, miestų intensyvaus užstatymo plėtra, rekomenduojama plėtoti pakelių rekreacinę infrastruktūrą;

50.2. regiono ir savivaldybių centruose plėtojama susisiekimo sistema, infrastruktūra, pramonė ir komunalinis ūkis, valdymo infrastruktūra, palaikomas istorinių miestų dalių urbanistinis architektūros savitumas, aktyviai remiamas esamų nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas, atkūrimas ir naudojimas, skatinama formuoti apsauginių ir rekreacinių želdynų sistemą, plėtoti dviračių transportą (biotransportą), trumpalaikio poilsio ir sporto įrenginių zonas;

50.3. specializuotuose pramonės arealuose prioritetas teikiamas europinius technologinius standartus atitinkančios pramonės plėtrai, statomos pramonės įmonės ir leidžiama veikla, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, kiekybiškai ir kokybiškai plėtojama susisiekimo sistema, skatinamas apsauginių želdinių sistemos kūrimas.

51. Nustatytų regioninio reglamentavimo arealų pasiskirstymas apskrityje ir savivaldybėse pateiktas 5 lentelėje, kurios duomenys rodo bioprodukcinio naudojimo prioriteto teritorijų, dominuojančių apskrities struktūroje, reglamentavimo svarbą.

5 lentelė. Regioninio reglamentavimo arealų pasiskirstymas Tauragės apskrityje

Reglamentiniai arealai	Visas regionas, procentais	Tauragės rajono savivaldybė, procentais	Jurbarko rajono savivaldybė, procentais	Šilalės rajono savivaldybė, procentais	Pagėgių savivaldybė, procentais
A1 – konservacinės apsaugos vystymo	61,8 14	17,8 15,1	25,3 16,8	6,1 5,1	12,7 23,8
A2 – konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos	43,2 9,8	11,9 10,1	8,3 5,5	23 19,4	–
A – konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos	105 23,8	29,7 25,2	33,6 22,3	29,1 24,5	12,7 23,8
B1 – tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo	129,6 29,4	26,9 22,8	41,4 27,5	48,4 40,8	12,8 23,9
B2 – esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo	181 41,1	53,2 45,1	67,1 44,6	35,9 30,3	24,7 46,3
B – bioprodukcinio naudojimo teritorijos	310,6 70,5	80,1 67,9	108,5 72,1	84,3 71,1	37,5 70,2
C – rekreacinio vystymo teritorijos	17,5 4	4,4 3,7	5,2 3,4	5 4,3	2,8 5,3
D – urbanistinio vystymo teritorijos	3,6 0,8	1,8 1,5	1,3 0,9	0,2 0,2	0,3 0,6
E – gavybinio vystymo teritorijos	4 0,9	2 1,7	2,1 1,4	–	–
Iš viso	100 441,14 tūkst. hektarų	100 117,9 tūkst. hektarų	100 150,74 tūkst. hektarų	100 118,8 tūkst. hektarų	100 53,7 tūkst. hektarų

52. Savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose teritorijos vystymo pagrindinį reglamentavimą turėtų sudaryti:

52.1. žemės naudojimo tikslinės paskirties, naudojimo būdo (pobūdžio) nustatymas kaip reglamento teisinis pamatas;

52.2. aplinkosaugos ir paveldosaugos apribojimai;

52.3. teritorijos užstatymo intensyvumo ir pobūdžio apribojimai;

52.4. specialieji apribojimai;

52.5. rekomenduojama arba galima veikla.

5. REGIONINĖS POLITIKOS FORMAVIMO NUOSTATOS

53. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane aprobuotą regioninės politikos koncepciją tikslinga siekti dviejų svarbiausių regionų plėtrą orientuojančių strateginių tikslų:

53.1. užtikrinti teritoriškai diferencijuotą regiono socialinę, ekonominę ir ekologinę raidą ir tvarkymą siekiant visapusiškai pasinaudoti vietos sąlygų ypatumais ir išsaugoti regionų savastį;

53.2. švelninti gyvenimo kokybės teritorinius netolygumus – mažinti socialinius ir ekonominius regionų ir jų vidinius skirtumus.

54. Siekiant pirmojo tikslo, regione būtina spręsti šiuos uždavinius:

54.1. integruotose ir sektorių plėtros strategijose pateikti vidinius regiono vystymo potencialo skirtumus;

54.2. nustatyti socialinės ir ūkio raidos kryptis, labiausiai atitinkančias regiono teritorinius ypatumus, ir skatinti jas valstybinio rėmimo priemonėmis;

54.3. tikslingai ir pamatuotai keisti tradicinę regiono teritorijos naudojimo struktūrą;

54.4. suformuoti regionų socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą;

54.5. pritraukti ir paskirstyti investicijas pagal tikslines regioninės plėtros (vystymo) programas.

55. Siekiant antrojo tikslo, būtina spręsti šiuos uždavinius:

55.1.parengti regionų plėtros planus, apibūdinančius jų būklę ir pageidaujamas raidos tendencijas;

55.2. sumažinti regionuose svarbiausių socialinių-ekonominių ir gyvenimo kokybės rodiklių parametrų skirtumus;

55.3. pertvarkyti ir restruktūrizuoti kaimiškųjų regionų ūkį, pertvarkyti jų žemės ūkio gamybą, perdirbamąją pramonę ir rinkodaros struktūras, skatinti funkcinę konversiją ir naujų verslų ir paslaugų plėtrą kaime;

55.4. remti rinkos ekonomikos plėtrą kiekvienoje savivaldybėje, sudaryti reikiamas ilgalaikės plėtros sąlygas;

55.5.užtikrinti, kad dėl planuojamos plėtros nepablogės kai kurių apskrities teritorijos dalių ekologinė būklė, bus sudarytos sąlygos ją gerinti.

56. Svarbiausiomis regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo priemonėmis laikytini:

56.1. Valstybės ilgalaikės plėtros strategija ir Bendrasis programavimo dokumentas;

56.2. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas;

56.3. ūkio šakų strategijos ir programos, kuriose įtvirtintas regioninės politikos matmuo;

56.4. regionų vystymo (plėtros) ir bendrieji planai;

56.5. tikslinės integruotos valstybinės regioninės plėtros programos opioms regioninėms problemos spręsti;

56.6. regioninės ir vietinės vystymo (plėtros) iniciatyvos.

57. Regioninių sprendinių įgyvendinimo priemonių sistemai kurti tikslinga rengti 2 rūšių regionines programas:

57.1. kompleksines – skirtas remti visapusiškai atsilikusių ir probleminių regionų integruoto socialinio-ekonominio teritorijų vystymo ir bendriesiems raidos planams ir tvarkymo programoms;

57.2. specialiąsias – skirtas remti specializuotiems vystymo ir teritorijos tvarkymo planams ir specifinėms tikslinėms programoms.

58. Atsižvelgiant į teritorinius Tauragės regiono vystymo socialinio-ekonominio ir ekologinio potencialo ypatumus, rekomenduojama rengti šias regiono vystymo programas:

58.1. socialinio-ekonominio aktyvinimo programą, apimančią tiek bendrąjį šio probleminio regiono rėmimą, tiek kryptingą rekreacinių centrų ir teritorijų vystymo rėmimą;

58.2. urbanistinio vystymo programą, akcentuojančią vietinių centrų, ypač naujų, formavimo rėmimą;

58.3. komunikacijų integracijos plėtros programą, numatančią tiek nacionalinio lygmens magistralinių ašių, tiek ir svarbiausių regioninių urbanistinių jungčių plėtros rėmimą;

58.4. bioprodukcinio ūkio teritorijų palaikymo programą, akcentuojančią žemės ūkio konversijos ir kaimo plėtros rėmimą;

58.5. aplinkosaugos plėtros programą, numatančią gamtinio karkaso formavimo ir saugomų teritorijų tvarkymo rėmimą;

58.6. kultūros paveldo apsaugos programą, akcentuojančią kultūros paveldo teritorinio karkaso formavimo ir regioninio identiteto palaikymo rėmimą;

58.7. pasienio zonų vystymo programą, numatančią pasienio savivaldybių raidos aktyvinimo rėmimą.

59. Priimtiniausiu laikytinas Tauragės apskrities regioninės politikos formavimo nuosaikusis scenarijus, kurio pagrindiniai principai:

59.1. siekiama derinti konversinio ir tradicinio vystymo kryptis;

59.2. prioritetiniais sektoriais laikomi rekreacijos ir turizmo plėtra, bioprodukcinio ūkio, ekonominės ir techninės infrastruktūros stiprinimas, regiono kraštovaizdžio gamtos ir kultūros vertybių apsauga ir racionalus naudojimas;

59.3. prie prioritetinio infrastruktūros vystymo požiūriu problemiškiausių regiono savivaldybių (be Pagėgių ir Šilalės rajono) priskiriama ir Jurbarko rajono savivaldybė;

59.4. daug dėmesio skiriama panemunės urbanizuoto ruožo formavimui, gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos stiprinimui, saugomų teritorijų, pirmiausiai valstybinių parkų, plėtrai, tausojančio bioprodukcinio ir rekreacinio naudojimo plėtrai svarbiausiose gamtinio karkaso ašyse, t.y. Nemuno, Jūros, Šešuvio, Ančios ir kitų didesnių upių slėniuose, paežerėse ir kalvynuose.

III. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS

1. URBANISTINĖS SISTEMOS FORMAVIMO SPRENDINIAI

60. Apskrities urbanistinę sistemą sudaro jos teritorijoje esantis gyvenamųjų vietovių tinklas ir ryšiai tarp gyvenamųjų vietovių, sudarantys urbanistinės integracijos ašis su jų poveikio arealais. Pagrindinių miestų (teritorinių administracinių centrų) tinklas su intensyviausiais ryšiais tarp jų sudaro urbanistinį karkasą. Šis urbanistinis karkasas įtvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane.

61. Urbanistinės sistemos vystymo tikslai yra:

61.1. siekti racionaliai ir tikslingai derinti gyventojų koncentracijos ir depopuliacijos tendencijas – stiprinti silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis;

61.2. siekti, kad apskrities centras atitiktų regioninio centro statuso reikalavimus;

61.3. formuoti apskrityje hierarchinį policentrinį gyvenamųjų vietovių tinklą, jeigu būtina, – steigti naujus savivaldos administracinius vienetus perspektyvinių gyvenamųjų vietovių pagrindu, siekiant užtikrinti sklandų urbanistinių jungčių funkcionavimą;

61.4. plėtoti apskrities gyvenamųjų vietovių tinklą – jungti su kitų regionų, šalies ir kaimyninių valstybių urbanistine sistema;

61.5. planuojant gyvenamųjų vietovių teritorijas, užtikrinti tinkamas jų darnos ir plėtros sąlygas;

61.6. susieti miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių tinklus, siekiant užtikrinti gyvenamųjų vietovių gyvybingumą.

62. Apskrities periferinė padėtis (didelė apskrities teritorijos dalis yra Europos Sąjungos pasienio zonoje) ir dideli ekonominiai socialiniai skirtumai tarp gyvenamųjų vietovių formuoja atitinkamas gyvenamųjų vietovių tinklo plėtros nuostatas, kurios turi būti pagrįstos darnaus vystymosi strategija ir įgyvendinamos regioninės politikos priemonėmis. Gyvenamosios vietovės vystysis visų pirma iš teritorijų vidaus rezervų, o didesni ir sparčiau augantys miestai – užimdami gretimas teritorijas.

63. Gyvenamųjų vietovių tinklas apskrityje – kelių lygių (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“). Jį sudaro:

63.1. Tauragė – regioninis B kategorijos miestas, atliekantis apskrities centro ir Tauragės rajono savivaldybės administracinio centro vaidmenį;

63.2. Jurbarkas, Šilalė, Pagėgiai – lokaliniai aptarnavimo A kategorijos esamų savivaldybių centrai;

63.3. Skaudvilė – miestas, iš naujo formuojamas ir plėtojamas kaip b kategorijos lokalinis aptarnavimo centras;

63.4. Panemunė ir Smalininkai – maži miestai, kurie gali būti svarbūs dėl padėties pasienio zonoje prie Nemuno;

63.5. trys miesteliai – Kvėdarna, Viešvilė ir Klausučiai, turintys daugiau kaip 1 000 gyventojų, tolygiu atstumu išsidėstę apskrities teritorijoje, turi tam tikrą įtaką savo regionuose ir galimybes plėtoti urbanistinę sistemą;

63.6. kiti miesteliai ir kaimai, seniūnijų centrai palyginti tolygiai išsidėstę apskrities teritorijoje, kiek tankesnis jų tinklas – šiaurinėje ir vakarinėje apskrities dalyse.

64. Apskrities teritorijos urbanistinį karkasą sudaro svarbiausi atraminio gyvenamųjų vietovių tinklo centrai (Tauragė, Jurbarkas, Pagėgiai, Šilalė, Skaudvilė) ir šios urbanistinės integracijos ašys su jų urbanistinio poveikio koridoriais (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“):

64.1. trys šalies 1 B kategorijos urbanistinės integracijos ašys – transeuropinis „Via Hanseatica“ koridorius Sankt Peterburgas–Šiauliai–Tauragė–Karaliaučius ir tarptautinis transporto koridorius, magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir kelio Pagėgiai–Šilutė–Klaipėda atkarpos apskrities teritorijoje;

64.2. šalies 1 C kategorijos urbanistinės integracijos ašys yra Pagėgiai–Jurbarkas–Kaunas, einančios prie tarptautinio Nemuno vidaus vandens kelio, kita svarbi urbanistinės integracijos ašis – Jurbarkas–Tauragė–Šilalė–Telšiai;

64.3. žemesnio lygmens – regioninės jungtys, jungiančios su gretimų apskričių centrais. Iš jų svarbesnės: vakarinėje dalyje Šilalė–Šilutė ir pietrytinėje dalyje Jurbarkas–Raseiniai; kitos lokalinės jungtys išsamiau nagrinėtinos savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose.

65. Miestai ir stambesni miesteliai kartu su juos jungiančiomis urbanistinės integracijos ašimis formuoja poveikio aplinkinėms teritorijoms ir urbanistinio poveikio arealus, koridorius, kurių dydis priklauso nuo miesto potencialo ir urbanistinės integracijos ašies lygmens:

65.1. Apskrities teritorijoje didesni urbanistinio poveikio arealai susiformavę ties ašimi Kryžkalnis–Tauragė–Panemunė. Į šį poveikio arealą patenka numatomas lokalinis aptarnavimo centras Skaudvilė ir aplink esantys miesteliai, atkarpa tarp Batakių ir Mažonų, platesnę teritoriją užimanti atkarpa link Tauragės miesto ir gana tankiai urbanizuota zona į pietvakarius nuo Tauragės link Paėgių–Panemunės.

65.2. Nuo Pagėgių į vakarus ir rytus susiformavęs urbanistinio poveikio arealas su tankesniu miestelių tinklu. Didesniu arealo urbanistiniu aktyvumu pasižymi pietrytinėje dalyje esančios teritorijos aplink Jurbarką ir į rytus einanti miestelių grandinė, iš kurių didesni Skirsnemunė, Raudonė, Veliuona, Seredžius.

66. Urbanistinio karkaso integracijos ašys kartu su centrais, formuodami integracijos ašių poveikio koridorius ir bendrą koncentruojantį urbanistinį poveikį, yra gyventojų traukos židiniai ir spartesnės įvairiapusiškos veiklos sąlyga, įtraukianti į bendrą urbanizacijos procesą ir kaimiškąsias vietoves, spartinanti teritorijų raidą.

67. Vienas iš svarbių teritorijų raidos veiksnių – miestų ir kaimiškųjų vietovių teritoriniai ryšiai, kuriuos formuoja gyvenamųjų vietovių socialinė, kultūrinė, gamybinė ir administracinė sąsaja, apibūdinama jų funkcine hierarchija. Plėtojant miesto ir kaimo teritorijų ryšius, būtina plėtoti mažų miestų ir miestelių (seniūnijų centrų) žemės ūkio gamybos, kaimo gyventojų aptarnavimo funkcijas, o palankiomis gamtinėmis sąlygomis pasižyminčias gyvenamąsias vietoves – kaip miestų gyventojų rekreacijos centrus. Didelį poveikį miestų ir kaimiškųjų vietovių sąsajos ir raidos intensyvinimui turėtų naujų savivaldybių centrų steigimas.

68. Numatomos šios urbanistinių centrų vystymo kryptys:

68.1. apskrities regioninio centro (Tauragės) svarbiausios ekonominio socialinio vystymo kryptys būtų:

68.1.1. miesto ir regiono gyventojų aptarnavimo infrastruktūros plėtra;

68.1.2. teritorijų pramonei ir verslui plėtoti rezervavimas, jų inžinerinės infrastruktūros įrengimas ir tobulinimas;

68.1.3.verslo, technologijų ir inovacijų centrų formavimas ir racionalus teritorinis išdėstymas;

68.1.4. mokslo ir kultūros integruotų centrų kūrimas ir palaikymas;

68.1.5. susisiekimo ir ryšių tarp apskrities esamų ir būsimųjų administracinių centrų ir šalies centrų (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) tobulinimas, susijęs su transporto infrastruktūros modernizavimu;

68.1.6. administracinio valdymo decentralizavimo inicijavimas ir rėmimas;

68.1.7. miesto teritorinės plėtros reguliavimas ir planavimas;

68.2. esamų rajonų savivaldybių centrų (Jurbarko, Tauragės ir Šilalės) ir Pagėgių pagrindinės vystymo kryptys:

68.2.1.rajonų gyventojams teikiamų paslaugų plėtra ir tobulinimas;

68.2.2.pagrindinių rajonų gamybinių funkcijų (žemės ir miškų ūkio) palaikymas ir aptarnavimas – atitinkamos infrastruktūros kūrimas;

68.2.3.socialinės, ekonominės ir techninės infrastruktūros plėtra ir atnaujinimas;

68.2.4.kaimiškųjų seniūnijų– vienos iš priemonių socialinei ekonominei raidai skatinti ir pilietinei visuomenei formuoti – stiprinimas;

68.2.5.susisiekimo ir transporto infrastruktūros, ryšių su kaimiškosiomis vietovėmis (ypač pasienio zonoje) tobulinimas;

68.2.6.kaimiškųjų vietovių palaikymas ir įtraukimas į ūkinę ir rekreacinę veiklą;

68.2.7.rajonų savivaldybių ir miestų (miestelių) bendrųjų planų rengimo inicijavimas ir organizavimas;

68.3. naujo lokalinio aptarnavimo centro – Skaudvilės miesto – pagrindinės steigimo ir vystymo kryptys:

68.3.1.bendruomenės pastangų plėtoti verslą ir stiprinti miesto potencialą inicijavimas ir rėmimas;

68.3.2.gyventojų įtraukimas į aktyvią veiklą, stiprinančią būsimojo lokalinio aptarnavimo centro potencialą;

68.3.3. strateginių plėtros planų rengimas ir jų įgyvendinimo priemonių vykdymas;

68.3.4. gyventojams teikiamų paslaugų infrastruktūros stiprinimas.

69. Savivaldybėms, kurių dalis teritorijų – pasienio regionas (Jurbarko ir Pagėgių savivaldybės), būtina plėtoti pasienio bendradarbiavimą, atliekant teritorijų planavimo darbus, koordinuoti veiklą, susijusią su aplinkosaugos, infrastruktūros ir turizmo plėtros planų ir programų rengimu.

70. Pateikiamos šios pagrindinės apskrities miestų teritorinės plėtros gairės, toliau konkretizuotinos žemesnio lygmens teritorijų bendruosiuose planuose:

70.1. Numatoma kelių krypčių Tauragės miesto teritorinė plėtra. Šiaurės ir vakarų krypties teritorijos palankios daugiabučių namų ir sodybų statybai paliekant tam tikrą teritoriją visuomenės poreikiams. Pietrytinės teritorijos tampa patrauklios nutiesus miesto aplinkkelį – pramonės ir verslo objektams statyti. Svarbu Jūros upę įtraukti į bendrą miesto teritorijų plėtrą – formuoti žaliųjų erdvių plotus, tinkančius rekreacijai.

70.2. Pagrindinės Jurbarko miesto teritorijos plėtros kryptys galėtų būti šiaurė ir rytai. Svarbu renovuoti esamus kvartalus, modernizuoti ir pertvarkyti neefektyviai naudotas teritorijas, siekiant gyvenamųjų, darbo, poilsio vietų darnos. Miestas turėtų plėtoti rekreacines teritorijas ir turizmą.

70.3. Šilalės miesto gyvenamąsias teritorijas numatoma plėsti į vakarus ir šiaurę, pietuose numatomos pramonės, verslo ir komercinės veiklos teritorijos, rekreacinių teritorijų plėtra numatoma į šiaurę nuo užstatomų miesto teritorijų.

70.4. Didesnėje Pagėgių miesto teritorijos dalyje numatoma plėtoti sodybinį užstatymą, kai kur mažaaukštę gyvenamąją statybą. Teritoriniu požiūriu miesto plėtra numatyta į šiaurę ir rytus, sodybinis užstatymas – į pietus, tačiau miestas turi ir vidinių renovacijos ir tam tikrų neužstatytų teritorijų pertvarkos į kitos paskirties teritorijas rezervų.

70.5. Skaudvilės miesto plėtra daugiausia siejama su galimybe tapti nauju lokaliniu aptarnavimo centru. Mieste numatoma plėtoti sodybinį užstatymą ir nedidelio masto mažaaukštę gyvenamąją statybą, pertvarkyti turimas nepanaudotas miesto teritorijas, kurios suplanuotos, bet neužstatytos. Planuojamu laikotarpiu miesto vidinių teritorinių rezervų turėtų visiškai pakakti numatomai plėtrai.

70.6. Smalininkų mieste numatoma plėsti sodybinį užstatymą esamose ribose. Teritorijos, tinkamos rekreacijai ir turizmui, numatomos palei Nemuną link Viešvilės.

70.7. Panemunės miesto teritorijoje kertasi svarbios apskrities urbanistinės integracijos ašys, sudarančios palankias sąlygas plėtoti teritorijas. Ateityje čia numatoma plėtoti sodybinį užstatymą miesto vidinėse neužstatytose teritorijose.

71. Siekiant skatinti tolesnį urbanistinės sistemos vystimąsi, teritorijų racionalų naudojimą ir formavimą, numatomi šie urbanistinės sistemos vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:

71.1. stiprinti apskrities centro potencialą pasinaudojant patogia jo padėtimi (tarptautinius transporto koridorius) ir palankiomis sąlygomis vystyti urbanistines-ūkines zonas su gretimais regionais;

71.2. stiprinti apskrities centro ir esamų ir numatomų naujų lokalinių savivaldybių centrų ryšius – plėtoti ir gerinti urbanistinės integracijos ašių transporto ir aptarnavimo infrastruktūrą;

71.3. atlikti parengiamąjį darbą, skirtą suteikti Skaudvilės miestui lokalinio aptarnavimo centro statusą su galimybe steigti naują rajono savivaldybę;

71.4. rezervuoti teritorijas miestų teritorinei plėtrai, šiuo tikslu parengti visų miestų naujus bendruosius planus, atitinkančius įstatymuose ir kituose norminiuose dokumentuose nustatytus teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimo reikalavimus;

71.5. numatyti priemones pasienio zonoje esančioms gyvenamosioms vietovėms palaikyti ir plėtoti, jų ryšiams su apskrities centru ir atitinkamų savivaldybių centrais gerinti.

2. Kraštovaizdžio apsauga

72. Apskrities teritorijos kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo pagrindas yra gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų. Gamtinio karkaso paskirtis:

72.1. sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti sąlygas išsaugoti biologinę įvairovę;

72.2. sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas;

72.3. saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius;

72.4. didinti šalies miškingumą;

72.5. optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą.

73. Apskrities teritorijoje nustatytos šios sudedamosios planuojamo gamtinio karkaso dalys (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“):

73.1. geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba ir jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo plotus, skiriančios stambias gamtines ekosistemas ir palaikančios bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą;

73.2. migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai, dubakloniai ir kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita, augalų ir gyvūnų rūšių migracija;

73.3. geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės ir kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai; šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms;

73.4. pagal svarbą skiriamos europinės, nacionalinės, regioninės ir vietinės svarbos gamtinio karkaso dalys.

74. Tauragės apskrities gamtinio karkaso geoekologinėms takoskyroms priskiriamos šios teritorijų juostos:

74.1. nacionalinės svarbos Vakarų Lietuvos geoekologinės takoskyros ruožas Vilkyškių–Draudenių–Tenenių–Pajūralio atkarpoje ir Požerės apylinkėse;

74.2. regioninės svarbos Nemuno–Jūros geoekologinės takoskyros ruožas Dauglaukio–Sakalinės–Vilniškių–Paulių–Gricių atkarpoje;

74.3. regioninės svarbos Nemuno–Dubysos geoekologinės takoskyros ruožas Padubysio–Juodaičių atkarpoje;

74.4. vietinės svarbos Akmenos–Šešuvio geoekologinės takoskyros ruožas Ringailių–Upynos–Gineikių atkarpoje.

75. Tauragės apskrities gamtinio karkaso migraciniams koridoriams priskiriami šie slėnių arba dubaklonių teritorijų ruožai:

75.1. nacionalinės svarbos Nemuno žemupio migracinio koridoriaus ruožas Seredžiaus–Veliuonos–Jurbarko–Smalininkų–Viešvilės–Panemunės–Plaškių atkarpoje;

75.2. regioninės svarbos: Dubysos (Jurbarko rajono savivaldybėje), Šešuvio (Tauragės ir Jurbarko rajonų savivaldybėse), Jūros (Pagėgių savivaldybėje, Tauragės ir Šilalės rajonų savivaldybėse) migracinių koridorių ruožai;

75.3. vietinės svarbos migraciniai koridoriai Jurbarko rajono savivaldybėje: Mituvos, Antvardės, Šaltuonos, Bebirvos, Upės, Upynos, Upynikės, Armenos, Trišiūkštės, Snietalos, Imsrės, Vidaujos; Pagėgių savivaldybėje: Kamonos, Gėgės, Vilkės, Piktupės; Tauragės rajono savivaldybėje: Viešvilės, Ežeruonos, Šunijos, Irtuonos, Agluonos, Ančios; Šilalės rajono savivaldybėje: Aitros, Lokystos, Ašučio, Akmenos, Bremenos, Yžnės, Viksvės, Ašvijos, Pelos.

76. Tauragės apskrities gamtinio karkaso vidinio stabilizavimo arealams priskiriamos šios teritorijos:

76.1. regioninės svarbos Viešvilės, Pagramančio, Kvėdarnos (dalis Telšių apskrityje) vidinio stabilizavimo arealai;

76.2. vietinės svarbos vidinio stabilizavimo arealai Jurbarko rajono savivaldybėje: Leonavo, Pagojo, Daugėlių miško, Šešuvio–Šaltuonos tarpupio, Lapgirių, Dainių, Miliušgirio miško, Mituvos–Nemuno tarpupio, Veliuonos; Pagėgių savivaldybėje: Pakamonių, Natkiškių, Pagėgių, Rambyno; Šilalės rajono savivaldybėje: Bokštų, Palokysčio, Kaltinėnų, Upynos, Vaidatonių; Tauragės rajono savivaldybėje: Vytogalinės miško, Šakviečio–Norkaičių, Tauragės–Batakių, Pajūrio, Sakalinės–Gaurės.

77. Numatytos formuojamo gamtinio karkaso teritorijos apima apie 72 porocentus apskrities teritorijos. Atskirose savivaldybėse gamtinio karkaso teritorijų dalis nežymiai svyruoja nuo 73 procentų (Jurbarko rajono savivaldybėje) iki 67 procentų (Šilalės rajono savivaldybėje) viso ploto. Konkretus įstatymuose numatyto gamtinio karkaso teritorijų lokalizavimas pateiktas 4 brėžinyje „Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“.

78. Nustatytos šios kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškiančios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptys (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“ ir 6 lentelė):

78.1. Išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis (T1, M1, S1). Šis kraštovaizdžio formavimo tipas lokalizuotas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose – zonose, išsaugojusiose natūralų (gamtinį) kraštovaizdžio pobūdį ir ekologinio kompensavimo potencialą. Šios teritorijos – turimas apskrities gamtinio karkaso funkcionavimo pagrindas, kurio perspektyva susijusi su racionaliu miškų ūkio tvarkymu, miškų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu ir nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypač saugomoms teritorijoms.

78.2. Palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas (T2, M2, S2). Šis kraštovaizdžio formavimo tipas lokalizuotas mišrios naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žemės ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtinės struktūros miškuose. Šias teritorijas tvarkyti kur kas sudėtingiau, reikia tiek derinti esamas funkcijas, tiek taikyti regeneracijos priemones ekologinėms kompensacinėms gamtinės struktūros galioms stiprinti.

78.3. Grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai (T3, M3, S3). Šis kraštovaizdžio formavimo tipas taikytinas žmogaus veiklos, pirmiausia agrarinės, gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo dėl technokratiško ir iracionalaus žemės naudojimo pažeidžiant ekologinės pusiausvyros sąlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavimų. Tai sovietinės žemės ūkio didžiojo intensyvinimo politikos rezultatas, ypač palietęs nacionalinės svarbos Vakarų Lietuvos geoekologinės takoskyros ruožą Vilkyškių–Draudenių atkarpoje, vietinės svarbos Akmenos–Šešuvio geoekologinės takoskyros ruožą Upynos–Gineikių atkarpoje ir didžiosios dalies migracinių koridorių teritorijas. Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis degeneracinė-restauracinė, susijusi su sudėtingų renatūralizacinių priemonių įgyvendinimu, ekologinių nuostatų stiprinimu ir tausojančio šių teritorijų naudojimo plėtra.

79. Norint optimizuoti gamtinio karkaso teritorijas ekologiniu požiūriu, būtina didinti bendrąjį atskirų apskrities dalių miškingumą, ypač Šilalės rajono ir Pagėgių savivaldybėse. Miškingumo didinimo programa turi būti skirta labiausiai ekologiškai nuskurdintoms trečiajam kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipui priskirtoms zonoms, nustatytoms konkretizuojant gamtinį karkasą.

6 lentelė. Gamtinio karkaso teritorijos (tūkst. hektarų / visos teritorijos procentais) Tauragės apskrityje

Gamtinio karkaso sudėtinės dalys	Apskrityje (441,14 tūkst. hektarų)	Jurbarko rajono savivaldybėje (150,74 tūkst. hektarų)	Pagėgių savivaldybėje (53,69 tūkst. hektarų)	Šilalės rajono savivaldybėje (118,79 tūkst. hektarų)	Tauragės rajono savivaldybėje (117,89 tūkst. hektarų)
Geoekologinės takoskyros	118,17 ______ 27	37,04 ______ 25	9,12 ______ 17	35,91 ______ 30	36,1 ______ 31
T1	44,93 ______ 10	17,6 ______ 11,7	2,82 ______ 5	8,41 ______ 7	16,1 ______ 14
T2	38,67 ______ 9	14,32 ______ 10	0,99 ______ 2	18,96 ______ 16	4,4 ______ 4
T3	34,31 ______ 8	4,86 ______ 3	5,31 ______ 10	8,54 ______ 7	15,6 ______ 13
Migraciniai koridoriai	84,98 ______ 19,1	27,42 ______ 18,4	20,21 ______ 38	17,58 ______ 15	19,77 ______ 17
M1	0,6 ______ 0,1	0,6 ______ 0,4	– ______ 0	– ______ 0	– ______ 0
M2	17,99 ______ 4	2,5 ______ 2	– ______ 0	7,91 ______ 7	7,58 ______ 7
M3	66,39 ______ 15	24,32 ______ 16	20,21 ______ 38	9,67 ______ 8	12,19 ______ 10
Vidinio stabilizavimo arealai	108,76 ______ 25	45,09 ______ 30	8,8 ______ 16	26,25 ______ 22	28,62 ______ 24
S1	61,8 ______ 14	27,21 ______ 18	4,58 ______ 8	9,9 ______ 8	20,11 ______ 17
S2	38,3 ______ 9	15,5 ______ 10	2,82 ______ 5	12,81 ______ 11	7,17 ______ 6
S3	8,66 ______ 2	2,38 ______ 2	1,4 ______ 3	3,54 ______ 3	1,34 ______ 1
Visas gamtinis karkasas	311,91 ______ 71	109,55 ______ 73	38,13 ______ 71	79,74 ______ 67	84,49 ______ 72

Pastaba. Gamtinio karkaso teritorijų lokalizavimas patikslintas ir papildytas smulkesnėmis mikroregioninės svarbos sudedamosiomis dalimis, apsaugos ir tvarkymo režimai turi būti konkretizuoti rajonų savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose.

80. Tauragės apskrities gamtinio karkaso formavimo ir palaikymo politiką numatoma vykdyti šiais būdais:

80.1. palaikyti fizinių ir juridinių asmenų teikiamas gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas;

80.2. ieškoti gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvų ir investicijų ir jas skatinti;

80.3. remti (organizacinė ir finansinė parama) gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas.

Konkretus veiklos būdas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į šiuos veiksnius: gamtinio karkaso teritorijų santykinę kompensacinę svarbą šaliai ir regionui, esamą gamtinio kompensacinio potencialo būklę, ypač saugomų (konservacinių) gamtinių teritorijų buvimą, biologinės įvairovės turtingumą, rekreacinės funkcijos intensyvumą.

81. Bendrąją Tauragės apskrities teritorijos gamtinio kraštovaizdžio įvairovės (jo geogenetinio fondo) apsaugos sistemą užtikrina specialus pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą įsteigtų institucinių (turinčių administraciją) – valstybinis rezervatas, valstybiniai parkai – ir neinstitucinių saugomų teritorijų – biosferos poligonai, valstybiniai draustiniai, savivaldybių draustiniai – tinklas (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“).

82. Saugomų teritorijų sistema (rezervatas, valstybiniai parkai, draustiniai, biosferos poligonai) apima apie 9,3 procento regiono teritorijos (šalyje – apie 15 procentų), integruoja gamtos ir kultūros paveldo apsaugą, yra funkcionaliai diferencijuota. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje nurodyta, kad saugomų teritorijų tinklo plėtra (iki 14–18 procentų šalies teritorijos) – vienas iš ilgalaikių kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo uždavinių, todėl Tauragės apskrityje šio uždavinio įgyvendinimui turi būti skiriama ypač daug dėmesio, kadangi šiuo požiūriu ji gerokai atsilikusi.

83. Apskrities teritorijos biologinei įvairovei apsaugoti nustatytas ekologinis tinklas. Tai gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausią bioekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijos koridorius. Iš esmės tai neatsiejama natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų, rūšių ir bendrijų su jų buveinėmis kraštovaizdžio visuma.

84. Apskrities teritorijoje nustatytos šios sudedamosios planuojamo ekologinio tinklo dalys (5 brėžinys „Biologinės įvairovės apsauga“):

84.1. europinės (B1), nacionalinės ir regioninės (B2) svarbos bioekologiniai branduoliai – nustatytos ar prognozuojamos didžiausios biologinės įvairovės arealai, skirti išsaugoti vertingas natūralias ar pusiau natūralias ekosistemas, augmenijos, grybijos ir gyvūnijos rūšis ir jų buveines, – biocentrai – ypatingą europinę (B1a) ar nacionalinę svarbą ir įteisintą specialią apsaugos organizaciją turinčios branduolių dalys;

84.2. europinės (K1), nacionalinės ir regioninės (K2) svarbos ekologiniai koridoriai (bioekologinės jungtys) – biomigracijos (gyvūnų judėjimo, rūšių plitimo, genetinės informacijos tarp atskirų populiacijų keitimosi) ryšius užtikrinančios vientiso ar segmentiško pobūdžio teritorijos, dažniausiai slėniai, dubakloniai ir miškingos juostos agrarinėje ar urbanizuotoje aplinkoje;

84.3. europinės (A1), nacionalinės ir regioninės (A2) svarbos buferinės apsaugos zonos – stabilizuojantį (mažinantį neigiamą antropogeninį poveikį) ekologinį vaidmenį bioekologiniuose branduoliuose ar ekologiniuose koridoriuose atliekančios prie jų prisišliejusios gretimos teritorijos;

84.4. atkuriamosios (renatūralizuojamos) zonos (B1b) – išnaudoti, bet nesutvarkyti durpynai ir karjerai, kurie ateityje gali tapti biologiškai reikšmingomis branduolių ar koridorių teritorijomis.

85. Nustatyti šie Tauragės apskrities ekologinio tinklo bioekologiniai branduoliai:

85.1. europinės svarbos Karšuvos branduolys, išskirtas Viešvilės valstybinio rezervato ir jo buferinės zonos, Laukesos pelkės, Karšuvos girios, kaip buveinių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų ir kertinių miško buveinių apsaugai svarbių teritorijų, komplekso pagrindu:

85.1.1. Karšuvos branduolyje esantis Viešvilės rezervatas išskiriamas kaip europinės svarbos biocentras;

85.1.2. Karšuvos branduolyje esanti Laukesos pelkė išskiriama kaip atkuriamoji (renatūralizuojama) zona;

85.2. europinės svarbos Plynosios–Visbarų branduolys, išskirtas Pagramančio regioninio parko pietinės dalies, Visbarų biosferos poligono kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų ir kertinių miško buveinių apsaugai svarbių teritorijų, komplekso pagrindu;

85.3. europinės svarbos Vainuto branduolys (dalis Tauragės apskrityje), išskirtas „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios Vainuto miškų biosferos poligono teritorijos pagrindu;

85.4. nacionalinės svarbos Lūksto branduolys (dalis Tauragės apskrityje), išskirtas „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbios Varnių regioninio parko dalies pagrindu;

85.5. nacionalinės svarbos Pagramančio branduolys, išskirtas Pagramančio regioninio parko šiaurinės dalies su buveinių apsaugai svarbiomis „Natura 2000“ teritorijomis pagrindu;

85.6. nacionalinės svarbos Bitėnų branduolys, išskirtas Rambyno regioninio parko pietinės dalies, išsiskiriančios vertingų sausų ir vidutinio drėgnumo lapuočių miškų ekosistemų paplitimu ir didele kertinių (tarp jų potencialių) miško buveinių koncentracija, pagrindu;

85.7. regioninės svarbos Rindės branduolys (dalis Tauragės apskrityje), išskirtas mišrių miškų ekosistemų su kertinių buveinių paplitimo arealais pagrindu;

85.8. regioninės svarbos Juodpetrių branduolys, išskirtas drėgnų miškų ekosistemų ir kertinių miško buveinių paplitimo pagrindu.

86. Tauragės apskrities ekologinio tinklo ekologiniams koridoriams priskiriami šie slėnių, dubaklonių ir agrarinių ar miškingų teritorijų ruožai:

86.1. europinės svarbos Nemuno žemupio slėnio ekologinio koridoriaus ruožas Seredžiaus–Veliuonos–Jurbarko–Smalininkų–Viešvilės–Panemunės–Plaškių atkarpoje;

86.2. europinės svarbos Dubysos žemupio slėnio ekologinio koridoriaus ruožas Padubysio–Seredžiaus atkarpoje;

86.3. europinės svarbos Jūros (Grimzdų–Tauragės–Šereitlaukio atkarpoje) ekologinio koridoriaus ruožas;

86.4. nacionalinės svarbos Akmenos–Yžnės–Viksvės–Paršežerio slėnių ir dubaklonių ekologinio koridoriaus ruožas (Pagramančio–Padievyčio–Požerės atkarpoje);

86.5. nacionalinės svarbos segmentuotos struktūros ekologinis koridorius, jungiantis europinės svarbos Vainuto ir Plynosios–Visbarų bioekologinius branduolius;

86.6. nacionalinės svarbos Šešuvio–Upės ekologinio koridoriaus ruožas Pajūrio–Blinstrubiškio biosferos poligono atkarpoje;

86.7. nacionalinės svarbos miškingos struktūros ekologinio koridoriaus ruožas, jungiantis europinės svarbos Karšuvos bioekologinį branduolį ir Dubysos ekologinį koridorių;

86.8. regioninės svarbos miškingos ir segmentuotos struktūros ekologinio koridoriaus ruožas Ringalių–Upynos–Rėzgalių atkarpoje.

87. Tauragės apskrities ekologinio tinklo buferinėms apsaugos zonoms priskiriamos šios teritorijos:

87.1. Europinės svarbos teritorijų apsaugai skirtos miškingos arba segmentuotos struktūros zonos Nemuno ir Jūros paslėniuose;

87.2. nacionalinės ir regioninės svarbos teritorijų – Lūksto, Pagramančio bioekologinių branduolių, Akmenos, Šešuvio ekologinių koridorių – apsaugai skirtos miškingos ar segmentuotos struktūros zonos.

88. Nustatyti bioekologiniai branduoliai ir ekologiniai koridoriai laikytini pagrindiniais biologinės įvairovės apsaugai skirtų saugomų teritorijų (rezervatų, draustinių) steigimo paieškų poligonais. Pateiktas ekologinio tinklo teritorinis modelis ateityje galės būti tikslinamas ir plėtojamas žemesniais planavimo lygmenimis. Tauragės apskrities ekologinio tinklo teritorijų apskaita pateikta 7 lentelėje.

7 lentelė. Ekologinio tinklo teritorijos (tūkst. hektarų / visos teritorijos procentais) Tauragės apskrityje

Ekologinio tinklo sudėtinės dalys	Apskrityje (441,1 tūkst. hektarų)	Jurbarko rajono savivaldybėje (150,7 tūkst. hektarų)	Pagėgių savivaldybėje (53,7 tūkst. hektarų)	Šilalės rajono savivaldybėje (118,8 tūkst. hektarų)	Tauragės rajono savivaldybėje (117,9 tūkst. hektarų)
Bioekologiniai branduoliai	70,6 ______ 16	20,6 ______ 14	2,8 ______ 5	10,3 ______ 9	36,9 ______ 31
B1+B1a+B1b	58,5 ______ 13	20,6 ______ 14	1,1 ______ 2	8,3 ______ 7	28,5 ______ 24
B2	12,1 ______ 3	– ______ –	1,7 ______ 3	2 ______ 2	8,4 ______ 7
Ekologiniai koridoriai	82,4 ______ 19	34,2 ______ 23	8,8 ______ 17	19,2 ______ 16	20,2 ______ 17
K1	28,7 ______ 7	7,6 ______ 5	8,8 ______ 17	4,2 ______ 3	8,1 ______ 7
K2	53,7 ______ 12	26,6 ______ 18	– ______ –	15 ______ 13	12,1 ______ 10
Buferinės apsaugos zonos	39,6 ______ 9	12,1 ______ 8	15,2 ______ 28	8,2 ______ 7	4,1 ______ 4
A1	24,5 ______ 6	9,3 ______ 6	15,2 ______ 28	– ______ –	– ______ –
A2	15,1 ______ 3	2,8 ______ 2	– ______ –	8,2 ______ 7	4,1 ______ 4
Visas ekologinis tinklas	192,6 ______ 44	66,9 ______ 45	26,8 ______ 50	37,7 ______ 32	61,2 ______ 52

89. Bendrąją Tauragės apskrities teritorijos biologinės įvairovės (genetinio fondo) apsaugos sistemą užtikrina speciali pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą įsteigtų saugomų teritorijų sistema ir su ja koordinuojamas ir jai subordinuojamas pagal 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą dėl laukinių paukščių apsaugos, 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos.

90. Biologinės įvairovės apsaugos sistemai Tauragės apskrityje priklauso šios saugomų teritorijų grupės (5 brėžinys „Biologinės įvairovės apsauga“):

90.1. nacionalinės institucinės saugomos teritorijos: valstybinis rezervatas, valstybiniai parkai;

90.2. nacionalinės neinstitucinės saugomos teritorijos: valstybiniai draustiniai, biosferos poligonai;

90.3. nacionalinę saugomų teritorijų sistemą perdengiančio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos: paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST), buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST).

91. Kaip bendrąsias kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos plėtojimo nuostatas bendrasis (generalinis) planas rekomenduoja:

91.1. įtraukti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos reikalavimus ir priemones į visų ūkio šakų, pirmiausia žemės ir miškų, vandens ūkio, miestų plėtros, transporto, kasybos, rekreacinio ūkio, pramonės, energetikos, strategijas, plėtros programas, veiksmų planus;

91.2. organizuoti regiono kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą pagal tarptautinių konvencijų ir Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, reikalavimus ir rekomendacijas – atrankos būdu suteikti esamos teritorinės sistemos elementams tarptautinių saugomų teritorijų statusą.

92. Bendrojo (generalinio) plano nekilnojamojo kultūros paveldo sprendinių dalyje nagrinėjami kultūros paveldo objektai, pasižymintys svaria reikšme kultūriniam kraštovaizdžiui, užimantys didelę teritoriją, taip pat pavieniai nedidelę teritoriją užimantys objektai, reprezentuojantys apskritį. Teritorijų planavimui reikšmingiausi apskrities kultūros paveldo objektai, geriausiai atstovaujantys pietvakarių Lietuvos regiono kultūriniam paveldui Lietuvoje. Tai – archeologinio paveldo objektai, rezidenciniai rūmai ir statinių kompleksai.

93. Numatyti šie kultūros paveldo objektų ir teritorijos naudojimo ir apsaugos tikslai:

93.1. išsaugoti ir atgaivinti etninių regionų savitumą atspindintį kultūros ir istorijos paveldą;

93.2. stiprinti visuomenės ir valstybės institucijų atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą;

93.3. socialinėje plotmėje – formuoti ir stiprinti apskrities kultūrinį identitetą, remti etnokultūros teritorinę raišką atsižvelgiant į regioninius savitumus;

93.4. ekonominėje plotmėje – panaudoti kultūros paveldo objektus turizmo infrastruktūrai ir verslui plėtoti.

94. Didesnėje Tauragės apskrities teritorijos dalyje vyrauja ūkinis kraštovaizdis su išlikusiais pavieniais istorinių tipų kraštovaizdžio elementais. Vakarinėje apskrities dalyje, Pagėgių, Jurbarko, Tauragės savivaldybėse, gausu Mažajai Lietuvai būdingų ūkinės, sakralinės, gynybinės paskirties objektų. Regiono savitumo bruožas – evangelikų liuteronų bažnyčių pastatai ir buvusios dvarų sodybos, kurių formavimo principai skiriasi nuo kitų Lietuvos regionų. Nemažai kultūros paveldo objektų patenka į valstybinių regioninių parkų teritorijas, jų tvarkymą, priežiūrą ir naudojimą lemia šių parkų steigimo tikslai ir uždaviniai.

95. Kultūros paveldo objektai Tauragės apskrityje skirtingo rūšinio pobūdžio:

95.1. rytinėje dalyje – Jurbarko rajono pietinėje dalyje palei Nemuną – vyrauja archeologinės, istorinės vertybės ir statinių kompleksai;

95.2. centrinėje dalyje – Tauragės rajone – vyrauja istorinio ir archeologinio paveldo vertybės;

95.3. šiaurinėje dalyje – Šilalės rajone – vyrauja archeologinio, istorinio paveldo vertybės, statiniai ir jų kompleksai;

95.4. vakarinėje dalyje – Pagėgių savivaldybėje – vyrauja archeologinės vertybės ir Mažajai Lietuvai būdingi statiniai, statinių kompleksai;

95.5. regiono savitumą atspindintys gynybiniai piliakalniai ir įtvirtinimų sistemos – palei Nemuno, Akmenos ir Jūros upes (6 brėžinys „Kultūros paveldo teritorijos“).

96. Kultūros paveldo objektų išsidėstymą apskrities teritorijoje atspindintys sankaupos arealai ir jų rūšys pateikti 8 lentelėje.

8 lentelė. Kultūros paveldo objektų sankaupos arealai

Arealo Nr.	Pavadinimas	Savivaldybės pavadinimas	Vyraujantys objektai
1.	Nemuno upės	Jurbarko rajono	mišraus pobūdžio: statinių kompleksai, archeologiniai objektai, dvarų sodybos ir laidojimo vietos
2.	Rambyno–Šereitlaukio–Vilkyškių miestelių	Pagėgių	mišraus pobūdžio: statinių kompleksai, urbanistikos ir archeologiniai objektai
3.	Griežėnų–Oplankio kaimų	Tauragės rajono	mišraus pobūdžio: statinių kompleksai ir archeologiniai objektai
4.	Jūros–Akmenos upių	Tauragės, Šilalės rajonų	mišraus pobūdžio: statinių kompleksai, archeologiniai objektai, laidojimo vietos
5.	Šešuvio upės	Tauragės, Jurbarko rajonų	archeologiniai objektai ir statiniai
6.	Prienų–Upynos–Skaudvilės miestų	Tauragės, Šilalės rajonų	mišraus pobūdžio: statinių kompleksai, archeologiniai objektai, dvarų sodybos, urbanistikos objektas ir laidojimo vietos
7.	Laukuvos miestelio	Šilalės rajono	mišraus pobūdžio: statinių kompleksai, archeologiniai objektai, dvarų sodybos, urbanistikos objektas ir laidojimo vietos
8.	Lokystos upės	Šilalės rajono	mišraus pobūdžio: statinių kompleksai, archeologiniai objektai, dvarų sodybos ir laidojimo vietos
9.	Jūros upės	Šilalės rajono	mišraus pobūdžio: statinių kompleksai, archeologiniai objektai, dvarų sodybos, urbanistikos objektas ir laidojimo vietos

97. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatomis, kultūros paveldo teritorinio pasiskirstymo planinėje versijoje visas nekilnojamasis kultūros paveldas padalijamas į dvi skirtingas grupes:

97.1. tautos ir valstybės istoriją fiksuojančius vertingus kultūros paveldo objektus: valstybės įvaizdį formuojantis Dionizo Poškos pirmasis Lietuvos muziejus, valstybingumo istorijos liudytojai: Šilalės savivaldybėje – Bilionių, Indijos, Vilko lauko piliakalniai, Kvėdarnos, Medvėgalio, Gegužių piliavietės; Jurbarko rajono savivaldybėje – Seredžiaus ir Veliuonos piliakalniai su piliavietėmis, Jurbarko piliakalniu, Tauragės pilimi, Panemunės ir Raudonės pilimis;

97.2. bendrąją šalies kultūros raišką fiksuojančius vertingus kultūros paveldo objektus: tautos ir valstybės kultūros raiška fiksuojama Lapgirių, Belvederio buv. dvaro sodybomis, Veliuonos, Skaudvilės, Pagramančio, Lomių, Upynos bažnyčiomis.

98. Kultūros paveldo vietų tvarkymo prioriteto zonos Tauragės apskrityje:

98.1. Jurbarko rajone, palei Nemuną, statinių kompleksų – rezidencinių dvarų sodybų (pilių) – apsaugos prioriteto zonos;

98.2. Šilalės rajone, Tauragės rajono centrinėje dalyje, Pagėgių savivaldybės rytinėje dalyje, Jurbarko pietinėje dalyje – archeologinių vietovių, laidojimo vietų ir statinių kompleksų (dvarų sodybų) apsaugos prioriteto zonos;

98.3. palei Nemuno, Jūros ir Akmenos upes – gynybinio archeologijos paveldo apsaugos prioriteto zonos;

98.4. Pagėgių savivaldybėje – Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų sakralinio ir ūkinio paveldo statinių ir statinių kompleksų apsaugos prioriteto zonos.

99. Numatomos šios išskirtų kultūros paveldo rūšių apsaugos prioriteto zonų tvarkymo darbų kryptys (atsižvelgiant į objektų bendrą būklę, vertę, ekonomines galimybes):

99.1. archeologinių vietovių apsaugos prioriteto zonos – konservavimo kryptis;

99.2. laidojimo vietų – konservavimo kryptis;

99.3. urbanistinių vietovių apsaugos prioriteto zonos – konservavimo su daliniu atkūrimu kryptis;

99.4. statinių kompleksų apsaugos prioriteto zonos – konservavimo ir restauravimo atsižvelgiant į pastatų struktūrą, jų aplinką kryptis;

99.5. statinių apsaugos prioriteto zonos – konservavimo, restauravimo ar dalinio atkūrimo (išimtiniais atvejais) kryptis.

100. Tauragės apskrities kultūros paveldas saugomas pritaikant jį viešam pažinimui ir naudojimui, visuomenės švietimui ir kultūriniam turizmui plėtoti:

100.1. Urbanistikos paveldas geriausiai saugomas pilyse ir rūmuose steigiant muziejus. Buvusių dvarų sodybose geriausia steigti poilsio, administravimo, švietimo įstaigas. Viešbučiams steigti ar kitai turizmo ir aptarnavimo infrastruktūrai plėtoti tinkamiausi neveikiantys vienuolynai. Naudojimo pobūdis nustatomas miestų ir rajonų savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose ir nekilnojamojo kultūros paveldo specialiojo planavimo dokumentuose. Derėtų skirti dėmesio ir apskričiai būdingo miestų ir miestelių kultūros paveldo kompleksiškumui ir būklei, pirmiausia urbanistikos paveldo objektų – Jurbarko miesto, Eržvilko, Veliuonos, Batakių, Skaudvilės, Kvėdarnos, Laukuvos ir Vilkyškių miestelių – istorinėse dalyse, išsaugant miestelių regioniškumą ir išskirtinumą.

100.2. Statinių kompleksus, buvusias dvarų sodybas perspektyviausia pritaikyti visuomeninei paskirčiai ar turizmo infrastruktūrai. Apskrityje daug turizmui plėtoti tinkamų objektų, kurių naudojimo paskirtis gali būti įvairi – ekspozicinė, infrastruktūrinė, mišri. Siūlomi prioritetiniai kultūros paveldo objektai, supami vaizdingo kultūrinio kraštovaizdžio ar esantys infrastruktūriškai patraukliose vietose, labiausiai tinkami apžiūrėti ir turizmo infrastruktūrai plėtoti:

100.2.1. Jurbarko rajono savivaldybėje – Lapgirių, Veliuonos dvarų kompleksai;

100.2.2. Tauragės rajono savivaldybėje – Adakavo dvaro sodybos ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių kompleksas, Batakių, Lylavėnų, Norkiškės, Lomių, Lankininkų buvusios dvarų sodybos, Trepų dvaro sodybos kompleksas, Tauragės pilies statinių ansamblis ir geležinkelio stotis;

100.2.3. Šilalės rajono savivaldybėje – Bijotų, Pajūrio dvarų sodybos;

100.2.4. Pagėgių savivaldybėje – Būbliškės, Palumpių, Pempynės, Šereitlaukio, Šilgalių, Vilkyškių dvarų sodybos.

101. Kultūros paveldo objektų tvarkybos ir naudojimo priemonės pateiktos 9 lentelėje.

9 lentelė. Kultūros paveldo objektų tvarkybos ir naudojimo priemonės

Kultūros paveldo teritorinės rūšys ir eksponuotini objektai	Tvarkybos ir naudojimo priemonės
Urbanistikos vertybės
Jurbarko rajono savivaldybė – Jurbarko miesto istorinis centras, Veliuonos, Eržvilko, Smalininkų miestelių istoriniai centrai	parengiami specialieji planai, kiti trūkstami veiklą šiose teritorijose reglamentuojantys dokumentai, kuriais vadovaujantis objektai pritaikomi viešam pažinimui ir naudojimui išsaugant visas miesto ar miestelio centrui būdingas funkcijas. Kituose tradiciniuose miesteliuose, turinčiuose vertingos planinės struktūros istorines dalis, tikslinga atlikti mokslinius tyrimus ir parengti specialiuosius planus, pagal kuriuos paskelbti juos urbanistinėmis vertybėmis
Pagėgių savivaldybė – Vilkyškių miestelio istorinis centras
Šilalės rajono savivaldybė – Kvėdarnos, Laukuvos miestelių istoriniai centrai
Tauragės rajono savivaldybė – Batakių, Skaudvilės miestelių istoriniai centrai
Archeologijos vertybės
Jurbarko rajono savivaldybė – 14 piliakalnių su piliavietėmis ar senovės gyvenvietėmis: Jurbarko, Pašilių, Eržvilko, Antakalniškių, Meškininkų, Raudonėnų piliakalniai; Seredžiaus, Veliuonos, Kalnėnų piliavietės; Kartupėnų piliakalnis su gyvenviete, Gystėnų, Veliuonos piliakalnis (vadinamas Gedimino Kapo kalnu) ir Veliuonos piliakalnis II	pritaikymas kultūriniam ir pažintiniam turizmui. Reikia atrinkti objektus, tinkamus lankymui ar moksliniam tyrinėjimui. Objektams parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Nustatomos apsaugos zonos ir tvarkymo režimai. Parengiami eksponuotinų lankytinų objektų tvarkymo projektai. Reikia tinkamai atskleisti piliakalnius, kaip reikšmingas kraštovaizdžio dominantes ar formantes: juos atidengti, sudaryti sąlygas apžiūrėti
Pagėgių savivaldybė – 5 piliakalniai: Būbliškės, Pagėgių (vadinamas Pilies kalnu), Vilkės, Barzūnų (vadinamas Šventkalniu), Šereitlaukio; 2 piliakalniai su gyvenvietėmis: Kulmenų ir Opstainio
Šilalės rajono savivaldybė – 26 piliakalniai: Indijos, Vaičių, Skuburkalnio, Kaltinėnų, Padievaičio kalnas, Bilionių, Pavėžio, Burbiškių, Eržinkalnio, Kazokų, Lileikėnų, Pakisio, Rubaičių, Vilkų Lauko, Kalvalių, Prienų, Varsėdžių, Kiaukų, Žvilių, Biržų Lauko, Kreivių, Kaušų, Rūtelių, Gediminiškės, Pilių, Jaunodavos, Dulkių Lauko, Keberkščių, Dapkiškės; 2 piliakalniai su priešpiliais: Vedrių, Treigių; 4 piliakalniai su gyvenvietėmis: Kvėdarnos, Karūžiškės, Gegužių, Rubinavo
Tauragės rajono savivaldybė – 13 piliakalnių: 5 piliakalniai: Kiukiškių, Naujininkų, Pilaitės, Pilutės, Nosaičių piliakalniai; 8 piliakalniai su gyvenvietėmis: Matiškių, Dapkiškių, Batakių, Oplankio–Greižėnų, Gilandžių, Pagramančio, Juškaičių, Ivangėnų
Statiniai
Jurbarko rajono savivaldybė – Panemunės ir Raudonės pilys, Veliuonos, Jurbarko ir Smalininkų miestų pastatai	pastatai (ne bažnyčios) pritaikomi kultūriniam, pažintiniam turizmui – restauruojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į architektūros paveldo regioninius ypatumus. Reikia tirti ir inventorizuoti objektus, reprezentuojančius Mažosios Lietuvos paveldą. Pritaikymas viešam pažinimui ir naudojimui, visuomeninei paskirčiai ir turizmo infrastruktūrai
Pagėgių savivaldybė – evangelikų liuteronų bažnyčia ir klebonija Žukuose, vila Krakeniškių kaime
Šilalės rajono savivaldybė – mokykla Šilalėje, kapinių koplyčios Kaltinėnų ir Laukuvos miesteliuose, Tenenių bažnyčia
Tauragės rajono savivaldybė – Pagramančio ir Skaudvilės bažnyčių pastatai, banko pastatas Tauragėje, pašto, užeigos namas, geležinkelio stotis, motorinis malūnas, pastatų ansamblis, vadinamas Tauragės pilimi, Sartininkų medinė bažnyčia, Matiškių, Dapkiškių, Batakių, Pagramančio, Juškaičių bažnyčių pastatai
Statinių kompleksai
Jurbarko rajono savivaldybė – Belvederio, Lapgirių, Veliuonos, Daugėlių, Jurbarko dvarų sodybos, V. Grybo sodyba-muziejus; L. Meškaitytės sodyba, P. Cvirkos sodyba-memorialinis muziejus	dvarai pritaikomi viešam pažinimui ir naudojimui, visuomeninei paskirčiai, turizmo infrastruktūrai, rekreacijai. Parengiami objekto tvarkymo planai, atsižvelgiant į regiono savitumą, išryškinant objekto reikšmę ir išskirtines savybes. Objektai naudojami kultūriniam, pažintiniam turizmui arba kilnojamosioms kultūros paveldo vertybėms saugoti ir (ar) eksponuoti, parengus jų tvarkymo planus. Tikslinga atlikti Mažajai Lietuvai būdingų
Pagėgių savivaldybė – Palumpių, Pempynės, Šereitlaukio, Šilgalių, Vilkyškių dvarų sodybos, Būbliškės dvaro sodybos fragmentai, Bytėnų etnoarchitektūrinės sodybos
Šilalės rajono savivaldybė – Bijotų dvaro sodyba, Pajūrio dvaro sodyba, Severėnų kaimo, Šiauduvos kaimo buvusios dvarų sodybos, Kvėdarnos, Šilalės, Girdiškės bažnyčių statinių kompleksai	miestelių statinių ir girininkijų sodybų kompleksų mokslinius tyrimus ir parengti specialiuosius planus, siekiant paskelbti juos kultūros vertybėmis
Tauragės rajono savivaldybė – Adakavo bažnyčios statinių ir dvaro sodybos kompleksas, Lomių, Lankininkų dvarų sodybos, Batakių, Lylavėnų, Norkiškės, Pagramančio, Oplankių, Tauragės buvusios dvarų sodybos, Trepų dvaro ir Dirginčių palivarko sodybų kompleksai

102. Nustatomi šie kultūros paveldo teritorijų naudojimo ir apsaugos prioritetai:

102.1. siekiant išsaugoti ateities kartoms apskrities kultūros paveldą, pagrindinis prioritetas pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, – užtikrinti kultūros paveldo įtraukimą į krašto gyvenimą, tinkamą naudojimą ir priežiūrą;

102.2. išsaugoti, tvarkyti ir naudoti archeologinį paveldą – pritaikyti atitinkamą infrastruktūros sistemą, atsižvelgiant į objektų reprezentatyvumą, būklę, autento išlikimą;

102.3. išsaugant regionui būdingiausią dvarų kultūros paveldą, parengti specialiuosius teritorijų tvarkymo planus, kuriuose būtų nustatytos apsaugos zonos, saugojimo ir tvarkymo režimai; pritaikant ir naudojant dvarų paveldą, išryškinti objektų regioninės architektūros bruožus;

102.4. atsižvelgiant į sudėtingą Tauragės apskrities paveldo pobūdį, įvertinti, registruoti ir tinkamai prižiūrėti Pagėgių savivaldybėje, taip pat Jurbarko ir Tauragės rajonuose esantį Mažajai Lietuvai būdingą kultūros paveldą, tam parengti Mažosios Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo strategiją.

3. rekreacinių teritorijų vystymas

103. Tauragės apskrities rekreacinėse teritorijose gali būti plėtojama šių krypčių rekreacinė veikla: bendroji rekreacija (poilsis gamtoje ar kaime), pažintinė rekreacija (pažintinis turizmas), sportinė rekreacija (aktyvus poilsis), pramoginė rekreacija (pramogos), verslinė rekreacija (laisvalaikis gamtoje), kurortinė (gydomoji) rekreacija (sveikatinimas).

104. Regiono pagrindinius rekreacinės aplinkos išteklius sudaro:

104.1. gamtinė aplinka, tinkanti poilsiui (vaizdingas gamtovaizdis, miškai, vandens telkiniai, kiti gamtos ištekliai), sveikatai ir darbingumui atkurti (terapinio pobūdžio gamtinės aplinkos, klimato savybės, giluminiai mineraliniai vandenys ir purvas);

104.2. rekreacijos reikmėms tinkantis kultūros paveldas (vertingą kultūros paveldą turintys miestai, miesteliai ir kaimų gyvenvietės, vietovės, kultūros pažinimo požiūriu vertingi pavieniai objektai, gyvosios kultūros reiškiniai ir pavyzdžiai);

104.3. specialiai sukurti rekreacinės infrastruktūros objektai (rekreacijai naudojamos poilsio, turizmo, sveikatinimo, pramogų paslaugas teikiančios įmonės ar įstaigos, centrai, turizmo trasos).

105. Apskrities rekreacinių teritorijų suskirstymas, naudojimo kryptys ir tvarkymas priklauso nuo šių pagrindinių veiksnių: gamtinės aplinkos išteklių turtingumo; kultūros paveldo turtingumo; esamo rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygio; vietos gyventojų ekonominių galimybių; aplinkos sveikumo; aplinkos ekologinio atsparumo; socialinės aplinkos saugumo; rekreacinio aptarnavimo tradicijų:

105.1. Tauragės apskrityje, atsižvelgiant į šiuos veiksnius, išskirti 29 rekreacinių išteklių arealai: Bilionių, Laukuvos–Kaltinėnų, Palentinio–Girgždūtės, Jodainių, Seredžiaus, Veliuonos, Jurbarko, Smalininkų–Viešvilės, Rambyno, Norkaičių, Pagramančio, Kvėdarnos–Pajūrio, Tauragės, Skaudvilės, Šilalės, Plaškių, Pagėgių, Dauglaukio–Žukų, Juravos–Eičių (Karšuvos girios), Eržvilko–Batakių, Žygaičių, Panemunės, Naikiškių–Rūkų, Stakių–Vadžgirio, Lomių, Jucaičių, Bijotų–Upynos, Žadeikių ir Tenenių;

105.2. rekreacinių išteklių arealų bendrasis rekreacinis potencialas skirstomas į 5 santykinės vertės kategorijas: didelis, didesnis už vidutinį, vidutinis, mažesnis už vidutinį, mažas.

106. Tauragės apskrities teritorijos rekreacinių išteklių arealų teritorinis išsidėstymas, bendrojo rekreacinio potencialo vertinimas, nustatyti plėtros ypatumai, lemiantys realaus rekreacinio naudojimo perspektyvą, pateikti 7 brėžinyje „Rekreacinių teritorijų sistema“.

107. Pagal apibendrintas rekreacijos ir turizmo teritorinės plėtros galimybes apskrities rekreacinių išteklių arealai priskirti šioms rekreacinio potencialo kategorijoms:

107.1. didelio potencialo kategorijai (I) – Bilionių, Rambyno ir Veliuonos rekreacinių išteklių arealai, sudarantys galimybes formuoti netgi nacionalinės svarbos rekreacinių teritorijų sistemas ir kompleksus;

107.2. didesnio nei vidutinio potencialo kategorijai (II) – Seredžiaus, Smalininkų–Viešvilės, Jurbarko ir Pagramančio rekreacinių išteklių arealai, sudarantys galimybes formuoti regioninės (kai kuriais atvejais – nacionalinės) svarbos rekreacinių teritorijų sistemas ir kompleksus;

107.3. vidutinio potencialo kategorijai (III) – Kvėdarnos–Pajūrio, Palentinio–Gigždūtės, Norkaičių, Tauragės, Skaudvilės, Plaškių ir Pagėgių rekreacinių išteklių arealai, sudarantys galimybes formuoti vietinės ir regioninės svarbos rekreacinių teritorijų sistemas ir kompleksus;

107.4. mažesnio nei vidutinio potencialo kategorijai (IV) – Laukuvos–Kaltinėnų, Šilalės, Dauglaukio–Gaurės, Eržvilko–Upynos, Žygaičių ir Panemunės rekreacinių išteklių arealai, sudarantys galimybes kurti vietinės (kai kuriais atvejais – regioninės) svarbos rekreacinių teritorijų sistemas ir kompleksus;

107.5. mažo potencialo kategorijai (V) – Natkiškių–Rūkų, Stakių–Vadžgirio, Lomių, Jucaičių, Jodainių, Žadeikių ir Tenenių rekreacinių išteklių arealai, sudarantys galimybes kurti tik pavienius lokalinės rekreacinės svarbos objektus.

108. Atsižvelgiant į turimą planavimo patirtį ir esamą padėtį Tauragės apskrityje, išskirti du aukščiausiojo rango rekreacinių teritorijų vienetai (7 brėžinys „Rekreacinių teritorijų sistema“):

108.1. Medininkų (Vidurio Žemaičių) rekreacinė sritis (A), apimanti regiono šiaurėje esančias Laukuvos–Bilionių–Kaltinėnų apylinkes. Šią rekreacinę sritį sudaro į Tauragės apskritį patenkanti funkciniais ryšiais apibrėžta, teritorijų rekreacinę sistemą formuojančio Laukuvos–Varnių rekreacinio rajono (A1) dalis, jungianti Bilionių ir Kaltinėnų–Laukuvos rekreacinių arealų išteklius ir infrastruktūrą.

108.2. Nemuno žemupio rekreacinė sritis (B), apimanti pietinį panemunių ruožą nuo Seredžiaus iki Rambyno. Šią rekreacinę sritį sudaro į Tauragės apskritį patenkantys funkciniais ryšiais apibrėžti, teritorijų rekreacines sistemas formuojantys Veliuonos–Gelgaudiškio (B1) ir Smalininkų–Rambyno (B2) rekreaciniai rajonai ir Jurbarko priemiestinė rekreacinė zona (D2). Savo ruožtu Veliuonos–Gelgaudiškio rekreacinis rajonas jungia Seredžiaus ir Veliuonos, Smalininkų–Rambyno rekreacinį rajoną (Smalininkų–Viešvilės ir Rambyno), o Jurbarko priemiestinė rekreacinė zona – Jurbarko rekreacinių arealų išteklius ir infrastruktūrą.

109. Tauragės apskričiai būdingi ir atskiri autonomiški rekreacinių sričių neformuojantys rekreaciniai rajonai ir priemiestinės rekreacinės zonos (7 brėžinys. „Rekreacinių teritorijų sistema“):

109.1. Jūros rekreacinis rajonas (C1) jungia Norkaičių, Pagramančio ir Kvėdarnos–Pajūrio rekreacinių arealų išteklius ir infrastruktūrą;

109.2. Tauragės (D1), Šilalės (D3) ir Skaudvilės (D5) priemiestinės rekreacinės zonos apima atitinkamų rekreacinių arealų išteklius ir infrastruktūrą;

109.3. Nemuno deltos rekreacinio rajono (C2) dalis apima Tauragės apskrityje esančio Plaškių rekreacinio arealo išteklius ir infrastruktūrą;

109.4. Pagėgių priemiestinė rekreacinė zona (D4) apima atitinkamo rekreacinio arealo išteklius ir infrastruktūrą.

110. Pagrindinėmis Tauragės apskrities rekreacinių vietovių formavimo ir plėtros kryptimis numatyta laikyti bendrąjį turizmą, pažintinį turizmą, poilsį gamtoje ar kaime, pramoginę rekreaciją, sportinę rekreaciją, kurortinį (sanatorinį) gydymą. Svarbiausi rekreacijos aptarnavimo centrai regiono teritorinėje sistemoje paprastai daugiafunkciai ir jungia dvi ar daugiau rekreacinės specializacijos krypčių.

111. Kurortinio statuso teritorijų perspektyva Tauragės regione sietina su Smalininkų miesto (Jurbarko rajono savivaldybė) ir Viešvilės gyvenvietės (Jurbarko rajono savivaldybė) galimybėmis siekti kurortinės teritorijos statuso. Šios gyvenvietės, ypač Smalininkų miestas, iš esmės atitikdamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metais patvirtintus reikalavimus gamtos ištekliams, turėtų tikslingai kurti jiems naudoti reikalingą specialią turizmo ir poilsio infrastruktūrą ir daugiau dėmesio skirti rekreacinės aplinkos tvarkymui. Ateityje abiejų gyvenviečių rekreacinį kurortinį potencialą galima būtų sujungti ir formuoti naują nacionalinės svarbos kurortą.

112. Tauragės apskrities teritorijoje numatytos 65 rekreacinės vietovės (7 brėžinys „Rekreacinių teritorijų sistema“), galimos naudoti poilsiui ir pramoginei ar sportinei rekreacijai gamtinėje aplinkoje organizuoti, iš jų 21 vietovė naudojama iš dalies arba pradedama naudoti, o kitos 46 – perspektyvinės rekreacinės teritorijos. Esama didžiųjų regiono upių (Nemuno, Jūros, Šešuvio, Ančios, Mituvos), taip pat turimų tvenkinių rekreacinis potencialas naudojamas per mažai, dėl to bendrasis (generalinis) planas numato jas naudoti perspektyvinių poilsio vietovių tinklui plėtoti. Bendras esamų ir perspektyvinių poilsio vietovių pasiskirstymas savivaldybėse pateiktas 10 lentelėje.

10 lentelė. Poilsio vietovių pasiskirstymas Tauragės regiono savivaldybėse (skliaustuose perspektyvinių poilsio vietovių skaičius)

Poilsio vietovių santykinė svarba	Tauragės rajono savivaldybė	Šilalės rajono savivaldybė	Jurbarko rajono savivaldybė	Pagėgių savivaldybė	Iš viso
Regioninė	3	2	1	1	7
Vietinė	14 (11)	20 (18)	13 (9)	11 (8)	58 (46)
Visos	17 (11)	22 (18)	14 (9)	12 (8)	65 (46)

113. Svarbiausioms regioninės svarbos poilsio vietovėms priskirtinos šios Tauragės apskrities rekreacinės teritorijos:

113.1. Tauragės rajono savivaldybėje – Balskų, Draudenių ir Lakštingalų slėnio poilsio vietovės;

113.2. Šilalės rajono savivaldybėje – Požerės ir Padievyčio poilsio vietovės;

113.3. Jurbarko rajono savivaldybėje – Kalnėnų poilsio vietovė;

113.4. Pagėgių savivaldybėje – Bitėnų poilsio vietovė.

114. Didžiumos esamų ir naujų poilsiui gamtoje galimų naudoti vietovių perspektyva labai priklauso nuo jų rekreacinės aplinkos kokybės esminio pagerinimo. Tai sietina su upių (Jūros, Šešuvio, Akmenos, Ančios, Šaltuonos, Lokystos, Ežeruonos, Mituvos) atkarpų, daugelio regione įrengtų tvenkinių ir regiono ežerų (Draudenių, Požerės, Dievyčio) agrarinių pakrančių želdinimu ir miškingo užnugario formavimu.

115. Tauragės apskrities rekreacinėje sistemoje, be tradicinių turizmo centrų, kurie yra esami savivaldybių centrai – Tauragė, Šilalė, Jurbarkas, Pagėgiai, svarbiais pažintinio turizmo centrais tampa Rambyno, Pagramančio ir Panemunių regioninių parkų vietovės – Bitėnai, Pagramantis, Šilinė (Pilis), kuriose veikia šių parkų rekreacinės informacijos padaliniai.

116. Perspektyviniu nauju turizmo centru Tauragės apskrityje galėtų tapti formuojamas naujas ir plėtojamas lokalinis aptarnavimo centras – Skaudvilės miestas. Kaip lokalinius turizmo aptarnavimo centrus tikslinga plėtoti Veliuoną, Seredžių, Smalininkus, Viešvilę, Eržvilką (Jurbarko rajono savivaldybė), Kaltanėnus, Laukuvą (Šilalės rajono savivaldybė) ir Panemunę (Pagėgių savivaldybė).

117. Sklypinių rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimo Tauragės apskrityje tikslingumo klausimus rekomenduojama spręsti atsižvelgiant į bendrajame (generaliniame) plane numatytų plėtoti rekreacinių vietovių specifiką:

117.1. perspektyvinių kurortinių teritorijų vietovėse (Smalininkai ir Viešvilė) ir jų artimoje aplinkoje tikslinga kurti pliažus, želdynus, miško parkus, viešbučius, svečių namus, turizmo informacijos centrus, turizmo kompleksus, motelius, kempingus, jaunimo nakvynės namus, SPA kompleksus, sporto aikštynus, golfo laukus ir kitus panašius rekreacinės infrastruktūros objektus pagal apskrities, savivaldybių ar šių teritorijų strateginiuose, bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose numatytas plėtros programas ir išdėstymą;

117.2. esamose ir numatytose poilsio vietovėse racionalu kurti pliažus, miško parkus, svečių namus, poilsio namus, poilsio kaime (kaimo turizmo) objektus, restoranus-svetaines, kempingus, stovyklavietes, sporto aikšteles ar panašius rekreacinės infrastruktūros objektus ir juos palaikyti pagal savivaldybių strateginiuose, bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose numatytas šių teritorijų plėtros programas ir detaliuosius vietovių planus;

117.3. esamuose ir numatytuose turizmo centruose ir jų artimojoje aplinkoje, atsižvelgiant į šių centrų santykinę svarbą ir apskrities ir savivaldybių teritorijos strateginiuose, bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose numatytas plėtros programas, tikslinga palaikyti ir kurti turizmo informacijos centrus, turizmo kompleksus, viešbučius, motelius, restoranus-svetaines, kempingus, jaunimo nakvynės namus ir kitus panašius rekreacinės infrastruktūros objektus.

118. Bendrasis (generalinis) planas skatina apskrities savivaldybių institucijas ar organizacijas inicijuoti kūrimą specializuotų teminių pažintinės-pramoginės rekreacijos infrastruktūros objektų – parkų, galinčių reprezentuoti savivaldybių specifiką ir padėti formuoti jų įvaizdį rekreacinės rinkodaros sistemoje. Perspektyviausios idėjos – žvejybos Nemune, Karšuvos girios verslų, Panemunių pilių ir panašų specializuotų reprezentacinių parkų organizavimas.

119. Tikslinga aktyviau kurti vis labiau populiarėjančių golfo laukų tinklą. Pagal kartografinę ir natūrinę rekognoskuotę Tauragės regione nustatytos 5 zonos, tinkamos golfo laukams kurti (7 brėžinys „Rekreacinės teritorijos“): Ežeruonos apylinkės (Tauragės rajono savivaldybė), Oplankio–Vartūliškių apylinkės (Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės), Kalniškių apylinkės (Šilalės rajono savivaldybė), Pilsūdų–Upynos apylinkės (Šilalės ir Tauragės rajono savivaldybės), Skaudvilės (Tauragės rajono savivaldybė).

120. Tauragės apskritis turi nemaža galimybių teikti poilsio kaime (kaimo turizmo) paslaugą, kurios paklausa didėja. Dėl savo specifikos – absoliutus privačios iniciatyvos prioritetas ir santykinė lokalizavimo laisvė – planavimo dokumentuose, ypač regioninio rango, poilsio kaime plėtra negali būti reguliuojama ar reglamentuojama, todėl bendrasis (generalinis) planas tik iš principo palaiko šio tipo rekreacinės infrastruktūros plėtrą apskrityje, pirmiausiai numatytose poilsio vietovėse.

121. Bendrasis (generalinis) planas prioritetą teikia kryptingam Karšuvos krašto pažinimui tarnaujančios regioninės automobilių, dviračių ir vandens turizmo trasų ir maršrutų sistemos formavimui.

122. Regioninės turizmo sistemos pagrindą sudaro 2 Tauragės regioną pristatantys autoturizmo maršrutų ir dviračių turizmo trasų žiedai (7 brėžinys „Rekreacinių teritorijų sistema“):

122.1. autoturizmo maršrutas „Karšuvos žiedas“ – tai siūlomas naujas maršrutas, sudarytas tikslingai sujungus Tauragės apskričiai Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane rekomenduotų Vidurio Lietuvos ir Pajūrio parkų žiedų dalis. Šis maršrutas: Tauragė–Šilalė–Upyna–Bijotai–Skaudvilė–Eržvilkas–Stakiai–Veliuona–Jurbarkas–Viešvilė–Bitėnai–Pagėgiai–Žygaičiai–Balskai–Tauragė, jungia visus regiono savivaldybių ir svarbiausius turizmo centrus ir leidžia susipažinti su vaizdingiausiomis, gamtos ir kultūros vertybėmis išsiskiriančiomis istorinio Karšuvos regiono teritorijomis, pirmiausiai regioniniais parkais. Visos trasos ilgis – apie 340 kilometrų. Numatytos didįjį trasos žiedą pagal keliaujančiųjų pasirinkimą leidžiančios sutrumpinti atkarpos (Tauragė–Eičiai–Viešvilė ir Balskai–Pagramantis), taip pat ir iš šio žiedo išvedančios arba į jį įvedančios atkarpos Šilutės, Plungės, Varnių (Telšių), Šiaulių, Raseinių, Kauno ir Tilžės (Karaliaučiaus) kryptimis.

122.2. Dviračių turizmo trasa „Karšuvos dviračių žiedas“ – regioninė dviračių turizmo trasa Tauragė–Pagramantis–Balskai–Pajūris–Šilalė–Upyna–Bijotai–Skaudvilė–Batakiai–Eržvilkas–Girdžiai–Jurbarkas–Viešvilė–Bitėnai–Pagėgiai–Žygaičiai–Būdviečiai–Tauragė, jungianti visus apskrities savivaldybių ir svarbiausius turizmo centrus ir leidžianti susipažinti su vaizdingiausiomis gamtos ir kultūros vertybėmis išsiskiriančiomis Karšuvos krašto teritorijomis, pirmiausiai regioniniais parkais. Bendras trasos ilgis apskrityje – apie 280 kilometrų. Numatytos didįjį trasos žiedą pagal dviratininkų pasirinkimą leidžiančios sutrumpinti atkarpos (Tauragė–Kunigiškiai–Milgaudai ir Draudeniai–Visbarai), taip pat su nacionaliniu dviračių trasų tinklu siejančios atkarpos Varnių (Telšių) ir Šilutės kryptimis.

123. Bendrajame (generaliniame) plane pateiktas regioninis automobilių ir dviračių turizmo pagrindinių ir trumpinamųjų trasų tinklas leidžia papildomai pasirinkti po keletą vietinio lygmens pažintinių žiedinių maršrutų. Perspektyvūs gali būti ir šie tiksliniai trumpinamąsias atkarpas naudojantys rajoninio lygmens pažintiniai žiediniai maršrutai:

123.1. papildomi rajoniniai autoturizmo maršrutai: „Vakarų Karšuva“ (Tauragė– Smalininkai–Viešvilė–Bitėnai–Pagėgiai–Žygaičiai–Balskai–Tauragė), „Rytų Karšuva“ (Tauragė–Šilalė–Upyna–Bijotai–Skaudvilė–Eržvilkas–Stakiai–Veliuona–Jurbarkas–Eičiai– Tauragė);

123.2. papildomi rajoniniai dviračių turizmo maršrutai: „Šiaurės Karšuva“ (Tauragė–Pagramantis–Balskai–Pajūris–Šilalė–Upyna–Bijotai–Skaudvilė–Batakiai–Milgaudai–Kunigiškiai–Tauragė), „Pietų Karšuva“ (Tauragė–Kunigiškiai–Milgaudai–Eržvilkas–Girdžiai–Jurbarkas–Viešvilė–Bitėnai–Pagėgiai–Žygaičiai–Būdviečiai–Tauragė).

124. Palei Tauragės apskrities pietinę ribą eina pagal PHARE projektą numatytos reprezentacinės pažintinės dviračių turizmo trasos – „Nemuno dviračių kelias“, šiaurinė atkarpa Seredžius–Veliuona–Jurbarkas–Viešvilė–Bitėnai–Pagėgiai–Stoniškiai.

125. Bendrajame (generaliniame) plane pateikta Nacionaliniame dviračių trasų specialiajame plane numatytos tarptautinės trasos (T2) geriau Tauragės apskrities pažintiniu potencialu pagrįsta modifikuota atkarpa (Tilžė)–Panemunė–Pagėgiai–Bitėnai–Žukai–Tauragė–Milgaudai–Batakiai–Skaudvilė–Bijotai–Kaltinėnai–Požerė–(Varniai). Visą šią tarptautinės svarbos (Karaliaučius–Tilžė–Tauragė–Varniai–Šiauliai–Jelgava–Ryga) trasą tikslinga būtų vadinti „Velo Hanseatika“. Rekomenduojama atkarpa apskrityje – apie 140 kilometrų ilgio.

126. Pati šiaurinė dabartinės Tauragės apskrities dalis priklauso jau Vidurio Žemaitijos arba istorinės Medininkų žemės regionui. Šioje dalyje numatyta nedidelė (apie 15 kilometrų) kitos regioninės pažintinės dviračių trasos „Žemaitijos dviračių žiedas“ atkarpa ir analogiško „Žemaitijos žiedui“ autoturizmo maršruto atkarpa (apie 40 kilometrų).

127. Vandens turizmo sistemos pagrindą Tauragės apskrityje sudaro (7 brėžinys „Rekreacinių teritorijų sistema“):

127.1. Nacionalinės ir tarptautinės svarbos pagrindinė regiono vandens turizmo trasa – Nemuno vandens kelias, kurios naudojimo turizmui intensyvinimo perspektyvos siejamos su prieplaukų infrastruktūros kūrimo projektu, numatančiu regiono teritorijoje 2 stacionarias (Raudonės, Jurbarko) ir 5 mobilias (Seredžiaus, Veliuonos, Pilies, Bitėnų, Panemunės) prieplaukas. Atsižvelgiant į Smalininkų–Viešvilės kurortinės plėtros perspektyvą, šioje atkarpoje tikslinga įrengti dar 1 ar 2 papildomas prieplaukas, taip pat numatyti prieplaukas Nemune ties Šereitlaukiu, netoli Nausėdų, ir Gėgės upėje.

127.2. Regioninės svarbos Jūros vandens kelias, skirtas vandens turizmui baidarėmis (kanojomis) arba valtimis.

127.3. Lokalinės svarbos Šešuvio vandens kelias (žemiau Varlaukio), jo intakų (Ančios žemiau Skaudvilės ir Šaltuonos žemiau Eržvilko) žemupiai, taip pat Akmenos vandens kelias žemiau Grigulių, kuriuos galima naudoti vandens turizmui baidarėmis (kanojomis) arba lengvomis valtimis.

127.4. Kitos didesnės Tauragės regiono upės (Mituva, Ežeruona, Lokysta, Vilkė, Gėgė, Šunija ir panašios), kurias vandens turizmui dėl nepakankamo vandeningumo arba ne itin patrauklios aplinkos galima būtų naudoti tik labai ribotai, todėl kurti prie jų specialią vandens turizmo infrastruktūrą neprioritetiška ar net netikslinga.

128. Bendrasis (generalinis) planas rekomenduoja aukščiausias apskrities vietas Medvėgalio kalvą-piliakalnį (234,6 metro), aukščiausią ne tik Tauragės apskrityje, bet ir visoje Vakarų Lietuvoje, ir raiškią Gegužkalnio (192,1 metro) kalvą, bendrajame (generaliniame) plane akcentuojamo Karšuvos regiono aukščiausią tašką, įtraukti į regiono pažintinio turizmo sistemą – lokalinio turizmo maršrutus (7 brėžinys „Rekreacinių teritorijų sistema“).

129. Formuojant Tauragės apskrities perspektyvinę rekreacinių teritorijų sistemą, prioritetais pripažįstama:

129.1. funkciniais ryšiais susietų rekreacinių teritorinių sistemų formavimas Smalininkų–Rambyno ir Jūros rekreaciniuose rajonuose;

129.2. svarbiausių regiono poilsio vietovių (Balskų, Draudenių, Požerės, Kalnėnų, Bitėnų) ir rekreacinių priemiestinių zonų (Tauragės, Šilalės, Jurbarko) – naudojimo intensyvinimas;

129.3. numatytų naujų turizmo centrų – Bitėnų, Pagramančio, Šilinės, Skaudvilės – formavimas;

129.4. kurortinių teritorijų statuso Smalininkams ir Viešvilei siekimas;

129.5. rekreacinės aplinkos kokybės gerinimas numatytose perspektyvinėse poilsio vietovėse.

130. Plėtojant Tauragės apskrities rekreacijos ir turizmo infrastruktūrą prioritetinėmis kryptimis, numatoma:

130.1. kurti regioninių parkų pažintinio turizmo infrastruktūrą;

130.2. formuoti numatytas dviračių turizmo regioninės sistemos trasas ir infrastruktūrą;

130.3. plėtoti poilsį kaime (kaimo turizmą) numatytose poilsio vietovėse;

130.4. sukurti Nemuno vandens kelio trasai naudoti reikalingą rekreacinę infrastruktūrą;

130.5. inicijuoti reprezentacinių regioninės svarbos sportinės-pramoginės arba pažintinės-pramoginės rekreacinės infrastruktūros kompleksų (parkų), smarkiai veikiančių viso regiono turistinį konkurencingumą, kūrimą.

4. BIOPRODUKCINIO ŪKIO TERITORIJŲ VYSTYMO SPRENDINIAI

131. Numatyti šie žemės ūkio teritorijų vystymo ir naudojimo tikslai:

131.1. skatinti derlingų dirvožemių našumo išsaugojimą ir gerinimą;

131.2. skatinti žemės ūkiui funkcionuoti būtinų infrastruktūros objektų plėtrą;

131.3. užtikrinti aplinkos apsaugą ir biologinės įvairovės išsaugojimą;

131.4. siekti bioprodukcinio ūkio šakų raidos racionalios teritorinės pusiausvyros;

131.5. skatinti žemdirbystei netinkamos ir eroduojamos žemės apsodinimą mišku;

131.6. skatinti alternatyvią veiklą (kaimo turizmą, miškų sodinimą, žuvininkystę, amatus ir kitus ne žemės ūkio verslus) nepalankių ūkininkavimo sąlygų teritorijose.

132. Bendrajame (generaliniame) plane nustatyta, kad apskrities teritorija dėl palankių gamtinių sąlygų daugiau naudojama žemės ūkio veiklai ir turi didesnes plėtros perspektyvas.

133. Bendrajame (generaliniame) plane numatyti žemės naudojimo pokyčiai pagrįsti esamomis urbanistinės plėtros tendencijomis (11 lentelė). Pagrindinių žemės naudmenų pokyčiai pateikti atsižvelgiant į galimą apleistos derlingos žemės naudojimą žemės ūkio veiklai, mažiau palankios ūkininkauti žemės apsodinimą mišku, žemės perdavimą pagal poreikius urbanistinei plėtrai ir naudingosioms iškasenoms išgauti.

11 lentelė. Prognozuojami žemės naudmenų plotų (tūkst. hektarų) pokyčiai apskrityje

Eil. Nr.	Rodikliai	Savivaldybės				Iš viso apskrityje
		Jurbarko	Pagėgių	Šilalės	Tauragės
1.	Žemės ūkio naudmenų plotas 2006 m. sausio 1 d. (žemės ūkio paskirties žemėje, be sodininkų bendrijų sodų)	79,8	37,6	64,9	58,1	240,4
2.	Žemės ūkio naudmenų plotų pokyčiai (sumažėjimas) dėl:
	paskirties pakeitimo	0,2	–	0,2	0,2	0,6
	apsodinimo mišku	0,5	0,2	1,1	1,7	3,5
	savaiminio apleistos žemės virtimo natūraliomis žemės naudmenomis	6,1	4,4	3,6	4,2	18,3
	Iš viso	6,8	4,6	4,9	6,1	22,4
3.	Prognozuojamas plotas	73	33	60	52	218

134. Apskrityje esančios žemės ūkio veiklai naudojamos teritorijos zonuojamos pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius ir priskiriamos 4 skirtingoms agrarinio potencialo zonoms (8 brėžinys „Žemės ūkio teritorijos“):

134.1. Vidurio Lietuvos zona, į kurią įeina Jurbarko rajono savivaldybė. Zona pasižymi didelio masto teritorijos naudojimu žemės ūkiui, našia žeme ir palankiomis sąlygomis formuoti stambius ūkininkų ir žemės ūkio įmonių ūkius. Rekomenduojamos žemės ūkio gamybos pagrindinės specializuotos šakos – kviečių, linų, rapsų auginimas, pienininkystė ir kiaulių auginimas.

134.2. Žemaitijos plynaukščių zona, į kurią įeina didžioji Tauragės rajono savivaldybės teritorijos dalis ir vakarinė Šilalės rajono savivaldybės teritorijos dalis. Zona pasižymi palyginti didelio masto teritorijos naudojimu žemės ūkiui ir vidutinio našumo žeme. Pagrindinės specializuotos šakos šioje teritorijoje: bulvių ir javų auginimas, kiaulininkystė, pagalbinės šakos – mėsinių galvijų auginimas ir pienininkystė.

134.3. Žemaitijos kalvyno zona, į kurią įeina rytinė Šilalės rajono savivaldybės dalis. Zona pasižymi vidutinio masto teritorijos naudojimu žemės ūkio veiklai, erozijai jautriais dirvožemiais ir mažo našumo žeme. Joje esančią ariamąją žemę, nusausintas pievas ir ganyklas rekomenduojama išsaugoti ir gerinti, tačiau didesnius plotus galima apsodinti mišku. Pagrindinės specializuotos šakos šioje teritorijoje – žolinių pašarų ir galvijų auginimas, pagalbinės šakos – pienininkystė ir kiaulininkystė.

134.4. Nemuno žemupio ir Pajūrio žemumos zona, į kurią įeina didžioji Pagėgių savivaldybės teritorijos dalis. Zona pasižymi didelio masto teritorijos naudojimu žemės ūkio veiklai, vidutinio našumo žeme ir dideliais užliejamų pievų plotais. Rekomenduojamos žemės ūkio gamybos kryptys šioje teritorijoje – žolinių pašarų ir galvijų auginimas, pagalbinės šakos – javų auginimas, pienininkystė ir kiaulininkystė.

135. Bendrajame (generaliniame) plane apskrities teritorijoje suformuotos 6 specializuotos žemės ūkio plėtros zonos:

135.1. I zona – priemiestinio ūkininkavimo. Ši zona apima kaimo vietoves prie Tauragės miesto, kuriose numatoma su šiuo miestu funkciškai susijusi gyvenamoji, ūkinė, komercinė ir rekreacinė statyba. Zona apima Taurų, Butkelių, Dacijonų, Norkaičių, Papušynės ir kitas priemiestines gyvenvietes, taip pat tinkamas užstatyti teritorijas arti magistralinio kelio A12 (Ryga–Šiauliai–Tauragė–Karaliaučius). Šioje zonoje prioritetinis žemės naudojimas kitai paskirčiai. Žemės ūkio gamybą šioje zonoje rekomenduojama specializuoti, pritaikyti miesto gyventojų poreikiams (sodų ir uogynų įveisimas, daržininkystė, gėlininkystė, kalėdinių eglaičių auginimas, pienininkystė ir kita). Atsižvelgiant į didėjančią gyventojų koncentraciją, rekomenduojamas tankus smulkių specializuotų intensyvios veiklos ūkių tinklas, derinantis sodybų (ūkinių centrų) vietą ir planuojamas statybas su miestų plėtrą numatančiais bendraisiais ar specialiaisiais planais.

135.2. II zona – prioritetinės augalininkystės specializacijos ūkių. Zonoje vyraujantis reljefas – stambiai banguota arba slėniuota lyguma. Dėl vertingų dirvožemių, galimybės naudoti ariamajai žemei (vienmečiams augalams) ir artimos neutraliai reakcijos ši teritorija tinkamiausia naudoti pagal tradiciškai plėtojamą ūkių specializaciją. Tai – dirvai reiklių žemės ūkio augalų auginimas parduoti (kviečiai, miežiai, linai, rapsai), javų auginimas pašariniams grūdams (daugiausia kiaulininkystės poreikiams tenkinti). Pagalbinės gamybos šakos (kiaulininkystė, pienininkystė ir kitos) gali būti plėtojamos tik dėl sėjomainai būtinų auginti neprekinių žemės ūkio pasėlių ir ūkiuose išauginamų pašarų pagrindu. Šiai zonai priskirta:

135.2.1. Jurbarko rajono savivaldybės teritorija, išskyrus Viešvilės ir Smalininkų seniūnijas;

135.2.2. Tauragės rajono savivaldybės Žygaičių, Lauksargių ir Batakių seniūnijų teritorijų dalys;

135.2.3. Pagėgių savivaldybės Natkiškių seniūnijos teritorija.

135.3. III zona – mišrios specializacijos ūkių. Zonoje vyrauja nepasotintieji sekliai glėjiški balkšvažemiai, vietomis, Nemuno ir Jūros upių slėniuose, – paprastieji ir giliau glėjiški smėlžemiai ir tipiški giliau glėjiški jauražemiai. Dirvožemių granuliometrinė sudėtis – priesmėliai ir smėliai. Jų ūkinė vertė vidutiniška, dalį dirvų reikia kalkinti. Teritorijos reljefo formos įvairios, upių slėniuose ir įlomėse daugiau pievų ir ganyklų. Rekomenduojamos ūkininkavimo sistemos, susietos su geresniu dirvožemių naudojimu: laikant pievas ir ganyklas ir auginant daugiametes žoles, dalis augalininkystės produkcijos turi būti skirta pieno ir mėsos galvijininkystei, avininkystei ir kiaulininkystei. Specializuotos augalininkystės šakos – bulvių ir žieminių rugių auginimas. Dalis pašarinių grūdų turėtų būti naudojama kiaulininkystei, o ūkiai su didesniais pievų plotais – specializuotis pieno gamybai. Gamtinio karkaso, regioninio parko ir draustinio teritorijose rekomenduojamas ekologinis ir tausojamasis ūkininkavimas. Miškais tikslinga apsodinti didesnius apleistos toliau nuo kelių esančios žemės plotus. Šiai zonai priskirta:

135.3.1. likusi Tauragės rajono savivaldybės teritorija;

135.3.2. Šilalės rajono savivaldybės teritorija, išskyrus Laukuvos, Palentinio, Bilionių, Kaltinėnų ir Upynos seniūnijų dalis;

135.3.3. Pagėgių savivaldybės teritorijos didžioji dalis;

135.3.4. Jurbarko rajono savivaldybės Viešvilės ir Smalininkų seniūnijų teritorijos.

135.4. IV zona – prioritetinės galvijininkystės specializacijos ūkių. Zonoje vyraujantys dirvožemiai – giliau glėjiški karbonatingieji salpžemiai. Dėl didelių pievų ir ganyklų plotų šių teritorijų žemė naudotina daugiausia žolinių pašarų gamybai. Ūkiai turėtų būti specializuojami pieno gamybai ir mėsinių galvijų auginimui. Be intensyvaus ūkininkavimo (maksimaliai didinant pašarams skirtų žemės ūkio augalų plotus ir derlingumą), ekologiškai jautriose gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas, o vietomis – apleistų pievų su neveikiančiomis drenažo sistemomis pašalinimas iš žemės ūkio naudmenų. Šiai zonai priskirta:

135.4.1. Pagėgių savivaldybės teritorijos dalis;

135.4.2. Jurbarko rajono savivaldybės teritorijos, esančios užliejamose pievose.

135.5. V zona – ūkininkavimo kalvotose dirvose. Zonoje vyrauja stambiai ir apystačiai kalvotas daubotas reljefas; dirvožemiai – tipiški nepasotintieji balkšvažemiai su įsiterpusiais nuardytais dirvožemiais. Dėl prastų dirvožemių šios seniūnijos priskirtos nepalankioms ūkininkauti teritorijoms. Didžioji zonos dalis įeina į gamtinio karkaso teritoriją. Joje rekomenduojama naudoti žemę pagal generalinio plano funkcinių prioritetų brėžinyje nustatytas kryptis: tausojamajam ūkininkavimui ir alternatyviai žemės ūkiui veiklai – miškui įveisti žemės ūkio ir kitose naudmenose, kaimo turizmui (ekstensyviai rekreacijai) ir kitkam. Plėtojant žemės ūkio veiklą, būtina laikytis priešerozinės agrotechnikos reikalavimų ir didinti daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų plotus, o šių augalų produkciją naudoti mėsinei galvijininkystei, avininkystei ir pienininkystei. Šiai zonai priskirta Šilalės rajono savivaldybės Laukuvos, Palentinio, Bilionių, Kaltanėnų, Upynos seniūnijų teritorijų dalis.

135.6. VI zona – valstybinių parkų ir draustinių. Tai teritorijos, įeinančios į Varnių, Pagramančio ir Rambyno regioninius parkus ir valstybinius draustinius. Jose žemės ūkio veikla turi būti plėtojama vadovaujantis šių parkų nuostatais, planavimo schemomis ir tvarkymo planais.

136. Apskrities agrarinių teritorijų zonų naudojimo prioritetai apima pasiūlymus dėl ūkinės veiklos diferencijavimo atsižvelgiant į gamtines sąlygas (reljefą, dirvožemių savybes ir jų sukultūrinimo laipsnį) ir teritorijos ekologinį jautrumą – priskyrimą valstybiniams parkams, draustiniams ir kitoms gamtinio karkaso teritorijoms. Palankiausios ūkininkavimo sąlygos per 80,8 procento žemės ūkio paskirties žemės, tačiau iš jos apie 46 procentuose ploto ūkinę veiklą reikia derinti su nustatytais saugomų teritorijų ir kitų gamtinio karkaso teritorijų žemės naudojimo reglamentais (12 lentelė).

12 lentelė. Agrarinių teritorijų zonų naudojimo teritorinis pasiskirstymas

Pažymėta plane	Zonų apibūdinimas	Gamtinio karkaso ir kitų saugomų teritorijų ribose		Kitose teritorijose		Iš viso
		hektarai	procentai	hektarai	procentai	hektarai	procentai
I-U	Priemiestinio ūkininkavimo	7407	5,7	11058	7,4	18465	6,6
II-LG	Prioritetinės augalininkystės specializacijos ūkių	44439	34,5	58841	39,5	103280	37,2
III-G	Mišrios specializacijos ūkių	35276	27,4	57482	38,5	92758	33,4
IV-P	Prioritetinės galvijininkystės specializacijos ūkių	10150	7,9	152	0,1	10302	3,7
V-K	Ūkininkavimo kalvotose dirvose	17205	13,3	21559	14,5	38764	13,9
VI-ST	Valstybinių parkų	14511	11,2	–	–	14511	5,2
	Iš viso	128988	100	149092	100	278080	100

137. Žemės ūkio teritorijų vystymo sprendinių įgyvendinimo nuostatos:

137.1. Nustatytose žemės ūkio specializacijos zonose suformuoti stabilias ir konkurencingas žemės ūkio struktūras, kurios sudarytų efektyvios žemės ūkio veiklos pagrindą. Visose zonose galimi skirtingų tipų ūkių deriniai: šeimos ūkiai; specializuoti netradicinės žemės ūkio veiklos ūkiai; sodininkystės, daržininkystės ar kitos veiklos ūkiai; gyvulininkystės ir mišrią (gyvulininkystės ir augalininkystės) prekinę produkciją auginantys ūkiai, auginti prekinę augalininkystės produkciją specializuoti ūkiai. Atsižvelgiant į vietovės ekologines sąlygas, diegti skirtingas ūkininkavimo sistemas: intensyvaus ūkininkavimo, ekologinio ūkininkavimo ir tausojamojo ūkininkavimo.

137.2. Rekomenduoti vietovėse, kuriose ūkių savininkų ir valdytojų įsigyti nuosavybėn žemės sklypai išsidėsto nekompaktiškai, rengti žemės konsolidacijos projektus ir spręsti racionalių ūkių žemėvaldų formavimo klausimą.

137.3. Detalizuoti bendrajame (generaliniame) plane suplanuotų žemės ūkio specializacijos zonų plėtros kryptis – nustatyti planavimo sąlygas, skirtas savivaldybių lygmenų teritorijų planavimo dokumentams – bendriesiems ir specialiesiems planams – rengti. Rengiant planavimo sąlygas, būtina vadovautis šiomis nuostatomis:

137.3.1. sudaryti sąlygas aktyvinti žemės ūkio veiklą: gerinti melioracijos sistemų būklę, formuoti atitinkamos specializacijos ilgalaikes ūkines struktūras;

137.3.2. planuoti žemės ūkio paskirties žemės naudojimą laikantis žemės ūkio augalų auginimo rekomenduojamos žemdirbystės sistemos ir sąlygų, užtikrinančių dirvožemių našumo išsaugojimą ir pagerinimą;

137.3.3. teikti prioritetą tausojamajam ir ekologiniam ūkininkavimui visose ekologiškai jautriose teritorijose;

137.3.4. numatyti arealus miškui įveisti ne miško žemėje, laikantis teisės aktų, leidžiančių įveisti mišką, reikalavimų ir miško įveisimo prioritetų (pirmiausia – gamtinio karkaso teritorijose, po to – nenusausintoje apleistoje ir dirvonuojančioje žemėje su mažos ūkinės vertės dirvožemiais);

137.3.5. nemažinti žemės ūkio naudmenų, kurių dirvožemio našumas didesnis už šalies vidutinį, plotų ir nusausintų žemės plotų, planuoti tik minimaliai būtiną plotą kitai paskirčiai;

137.3.6. planuoti rekreacinę ar kitokią netradicinę veiklą daugiausia vietovėse, patenkančiose į I, IV ir V specializuotos žemės ūkio plėtros zonas.

138. Nustatyti šie miškų ūkio teritorijų vystymo ir naudojimo tikslai:

138.1. svarbiausias miškų teritorijų naudojimo tikslas – išsaugoti ir gausinti miško išteklius pagal visuotinai pripažintus tvaraus ir darnaus miškų ūkio vystymo principus;

138.2. intensyviau miškus naudoti rekreacinėms reikmėms; racionaliai, tolygiai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, didinti miškų produktyvumą, gerinti auginamos medienos kokybę;

138.3. užtikrinti miškų ekosistemų tvarumą;

138.4. išsaugoti ir gausinti biologinę įvairovę, gerinti miškų sanitarinę ir priešgaisrinę apsaugą;

138.5. reglamentuoti ūkininkavimą saugomų teritorijų miškuose pagal šių teritorijų tikslus ir uždavinius;

138.6. didinti apaugusį mišku (medynų) žemės plotą;

138.7. plėtoti miškingumą.

139. Nustatytos šios svarbiausios miškotvarkinio planavimo tvaraus miškų ūkio kryptys:

139.1. išlaikyti ir geriau naudoti miškų ūkio paskirties žemę;

139.2. skatinti daugiatikslį miško naudojimą siekiant derinti įvairius visuomenės poreikius;

139.3. skirti ypač daug dėmesio ekologiškai jautrioms vietoms, retoms saugomoms, reprezentacinėms ekosistemoms, kertinėms buveinėms, natūraliems medynams su endeminėmis ir nykstančiomis rūšimis;

139.4. plėtoti miško apsaugines funkcijas, ypač dirvožemio ir vandens apsaugos;

139.5. projektuoti miško atkūrimo priemones, pirmenybę teikti natūraliam žėlimui ir vietinėms medžių rūšims.

140. Bendrasis (generalinis) planas apskrities teritorijoje numato 3 miškų plėtros zonas, kurios pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą sutampa su strateginėmis miškininkystės plėtros zonomis ir pozonėmis:

140.1. Vakarų Žemaitijos mišrių miškų zonos, Vakarų Žemaitijos vidutinio našumo mišrių miškų pozonis išsiskiria vidutinio našumo ir žemesnio už vidutinį našumą miško augavietėmis. Medynų našumas mažesnis už šalies vidurkį. Dėl beržynų, minkštųjų lapuočių medynų gausos ūkiniuose miškuose, ypač gerai tvarkomuose valstybinės svarbos miškuose, gali būti pasiektas gana didelis naudojimo intensyvumas, didesnis už šalies vidurkį. Zonoje vyrauja valstybinės svarbos miškai, yra daug specialios paskirties ir rekreacinių miškų. Ūkinių miškų plotas gerokai mažesnis už šalies vidurkį. Labai svarbu zonoje plėsti miškų rekreacinį naudojimą, gerinti ekologinį stabilumą, laukų apsauginius miškus ir kraštovaizdį. Tikslinga visos zonos miškingumą padidinti ne mažiau kaip 6 procentais. Tauragės apskrityje miškų plotus reikėtų plėsti nacionalinės svarbos Vakarų Lietuvos geoekologinės takoskyros ruože Vilkyškių–Draudenių–Tenenių atkarpoje ir Požerės apylinkėse.

140.2. Pietvakarių Žemaitijos našių mišrių eglynų zona išsiskiria didžiausiu Lietuvoje našumu – 6,4 kub. metro iš hektaro. Daugiau dėmesio skiriant stabilių, atsparių eglynų auginimui, šioje zonoje galima pasiekti didelį našumą. Zonoje prognozuojamas intensyviausias Lietuvoje miško naudojimas. Labai svarbu šioje zonoje plėsti eglynų plotus, didinti jų atsparumą, stabilumą, siekiant pasinaudoti augaviečių galimybėmis. Miškingumą didinti planuojama gana nedaug (iki 5 procentų). Pirmiausia miškingumą siūloma didinti į zonos ribas patenkančioje nacionalinės svarbos Vakarų Lietuvos geoekologinėje takoskyroje (Vilkyškių–Draudenių–Tenenių atkarpos ruože ir Požerės apylinkėse) ir vietinės svarbos Akmenos–Šešuvio takoskyros ruože Ringailių–Upynos–Gineikių atkarpoje.

140.3. Vidurio Lietuvos mišrių lapuočių ir spygliuočių miškų zonos:

140.3.1. Vakarų Aukštaitijos našių mišrių lapuočių ir eglynų pozonis. Pozonyje vyrauja ūkiniai miškai (81 procentas visų miškų ploto, rezervatiniai ir specialios paskirties miškai sudaro tik 9 procentus. Miško augaviečių našumas artimas šalies vidutiniam. Miško naudojimas gali būti kiek didesnis už šalies vidurkį. Nors pozonio žemė viena tinkamiausių žemdirbystei, miškų plotus reikėtų padidinti bent minimaliai – 2 procentais. Svarbiausias miško plotų plėtimo uždavinys – apsodinti miškų tarpumiškes, užmirkusias, mažiausiai žemdirbystei tinkamas vietas regioninės svarbos Nemuno–Dubysos takoskyros ruože Padubysio–Juodaičių atkarpoje. Pozonyje svarbiausios kietųjų lapuočių – ąžuolų, uosių augavietės. Jų atkūrimui reikėtų skirti daugiausiai dėmesio. Palaikant ar net didinant eglynų plotus miškuose, daugiau dėmesio reikėtų skirti labai vertingos beržo medienos auginimui.

140.3.2. Suvalkijos našių ir labai našių spygliuočių ir lapuočių miškų pozonis. Šio pozonio dalies miško augavietės labai tinkamos našių spygliuočių medynams augti. Pasiekiamas ypač didelis grynų pušynų, taip pat pušų ir eglių medynų našumas. Pozonio miškai svarbaus ekologinio vaidmens neatlieka – rezervatai ir specialios paskirties miškai sudaro 9 procentus, bet yra labai reikšmingi ūkiniu požiūriu. Ūkiniai miškai sudaro 79 procentus visų miškų ploto. Pozonio augavietės itin tinkamos našiems spygliuočių medynams intensyviai auginti, specializuotam juodalksnių ūkiui plėtoti. Šiame pozonyje pirmiausiai apželdinti mišku siūloma regioninės svarbos Nemuno–Dubysos takoskyros ruožą Padubysio–Juodaičių atkarpoje.

141. Apskrities teritorijoje pirmiausia siūloma apželdinti:

141.1. nacionalinės svarbos Vakarų Lietuvos geoekologinės takoskyros ruožą Vilkyškių–Draudenių–Tenenių atkarpoje ir Požerės apylinkėse;

141.2. regioninės svarbos Nemuno–Jūros takoskyros ruožą Dauglaukio–Sakalinės–Vilniškių–Paulių–Gricių atkarpoje;

141.3. regioninės svarbos Nemuno–Dubysos takoskyros ruožą Padubysio–Juodaičių atkarpoje;

141.4. vietinės svarbos Akmenos–Šešuvio takoskyros ruožą Ringailių–Upynos–Gineikių atkarpoje;

141.5. projektuojamas naujas rekreacinio naudojimo teritorijas.

142. Kitose teritorijose siūloma miškingumą didinti nedaug. Numatomi įveisti žemės ūkio paskirties žemėje miškai leis padidinti ne tik ūkinių miškų, bet ir ekosistemų apsaugos miškų plotus. Numatoma, kad miškų apskrityje padaugės 5 tūkst. hektarų.

143. Miškų teritorijų vystymo tendencijos teritoriškai diferencijuotos atsižvelgiant į:

143.1. gamtinį žemės ir miškų našumą;

143.2. esamą miškingumą ir jo didinimo galimybes;

143.3. vyraujančių medynus formuojančių medžių rūšių paplitimą;

143.4. miškų apsauginę ir rekreacinę svarbą.

144. Numatytos šios pagrindinės miško žemės naudojimo ir tvarkymo kryptys (9 brėžinys „Miškų ūkio teritorijos“):

144.1. Mk – konservacinė kryptis. Šiai tvarkymo krypčiai priskiriami rezervatų miškai (I grupės miškai). Jiems priskirti Viešvilės gamtinio rezervato, valstybiniuose parkuose esančių rezervatų miškai. Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus natūraliai augti. Miško kirtimai galimi tik Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytais atvejais. Šios grupės miškai turėtų didėti nežymiai.

144.2. Ms – ekosistemų ir aplinkos apsaugos kryptis. Pagal šią kryptį tvarkomi miškai ten, kur vyrauja apsauginiai II A ir III grupių miškai. Šiuose miškuose užtikrinama ekosistemų apsauga, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas. Pagal šią tvarkymo kryptį siūloma tvarkyti miškų plotus palei vandens telkinius, draustinių, laukų apsauginius miškus, valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškus.

144.3. Mr – rekreacijos kryptis. Ši miškų tvarkymo kryptis numatyta projektuojamose urbanizuojamose ir rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose II B grupės miškuose, šiuose miškuose užtikrinamas ekosistemų tvarkymas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas. Šių miškų plotus siūloma didinti palei vandens telkinius ir projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose.

144.4. Mgk – ekstensyvios miškų ūkio plėtros kryptis (gamtinio karkaso teritorijose). Ši veikla numatyta gamtinio karkaso geoekologinėse teritorijose, kuriose vyrauja apsauginiai miškai (III miškų grupė) ir ūkiniai miškai (IV miškų grupė).

144.5. Mū – intensyvios miškų ūkio veiklos kryptis. Ji numatoma arealuose, kuriuose vyrauja eksploataciniai (IV grupės) miškų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas. Būtina užtikrinti racionalų, tolygų ir nepertraukiamą miško išteklių naudojimą ir miškų produktyvumo didinimą, auginamos medienos kokybės gerinimą.

144.6. Teritorija, kurioje miško įveisti negalima. Apima salpines Nemuno slėnio pievas, kultūros vertybių teritorijas, kultūros vertybių vizualinės apsaugos zonas, detaliai išžvalgytus naudingųjų iškasenų telkinius, natūralias pievas ar ganyklas, žemės sklypus, pagal patvirtintus detaliuosius planus numatytus ne žemės ir ne miškų ūkio veiklai, „Natura 2000“ teritorijas (žemės plotai, įtraukti į paukščių ar buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus).

145. Siūlomas tausojantis ir intensyvus daugiatikslis miško naudojimas, kuris užtikrina teigiamą miškų plotų didėjimą, miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, ekonominių klausimų sprendimą.

146. Bendrasis (generalinis) planas numato, kad apskrityje vyraus intensyvi miškų ūkio tvarkymo kryptis gamtiniame ir negamtiniame karkase. Pagal šią tvarkymo kryptį bus naudojama 78,4 procento miško žemės (13 lentelė).

13 lentelė. Apskrities teritorijos pagal vyraujančias miškų teritorijų naudojimo kryptis

Savivaldybės ir apskritis	Miškingumas, procentais		Numatomos miško žemės naudojimo ir tvarkymo kryptys, teritorijos procentais
	esamas	projektuojamas	Mk	Ms	Mr	Mgk	Mū
Jurbarko rajono	38,1	38,8	0,4	12,7	3,5	23,4	60
Pagėgių*	16,7	17,5	–	24,2	3,7	21,6	50,5
Šilalės rajono	28,4	29,7	–	18,1	3,5	25,9	52,5
Tauragės rajono	38,3	39,9	2,1	22,2	1,3	28,5	45,9
Tauragės apskritis	32,9	34,1	0,7	18	2,9	25,3	53,1

* Pagėgių savivaldybėje išskirta salpinių pievų teritorija, kurioje miško įveisti negalima.

147. Nustatomi šie bioprodukcinių teritorijų vystymo prioritetai:

147.1. žemės ūkio teritorijų tvarkymo prioritetai:

147.1.1. į gamtinį karkasą įeinančiose ekologiškai jautriose teritorijose teikti prioritetą ir paramą ekologinio ir tausojamojo ūkininkavimo sistemas diegiantiems ūkiams;

147.1.2. sudaryti sąlygas aktyvinti žemės ūkio veiklą: gerinti melioracijos sistemų būklę, formuoti atitinkamos specializacijos ilgalaikes ūkines struktūras;

147.1.3. visose ekologiškai jautriose teritorijose teikti prioritetą tausojamajam ir ekologiniam ūkininkavimui; tam naudoti valstybės ekonominio reguliavimo priemones;

147.1.4. numatyti arealus miškui įveisti ne miško žemėje, daugiausia V ir IV specializuotos žemės ūkio plėtros zonose, laikantis teisės aktų, leidžiančių įveisti mišką, reikalavimų ir miško įveisimo prioritetų (pirmiausia – gamtinio karkaso teritorijose, po to – nenusausintoje apleistoje ir dirvonuojančioje žemėje su mažos ūkinės vertės dirvožemiais);

147.1.5. didinti aplinkos ir kraštovaizdžio vertę – remti ekologiškus žemėtvarkos metodus;

147.2. miškų ūkio teritorijų tvarkymo prioritetai:

147.2.1. didinti miškų plotus – apsodinti bemiškę miškų ūkio paskirties žemę ir žemės ūkiui ekonomiškai netikslingus naudoti žemės sklypus, kur miškingumas šiuo metu labai mažas;

147.2.2. sudaryti sąlygas naudoti miško žemę medžioklei, turizmui;

147.2.3. skatinti efektyvų ir racionalų miško išteklių naudojimą, biologinės įvairovės miškuose išsaugojimą, rekreacinio miškų potencialo didinimą.

5. TECHNINĖS INFRASTRUKTŪROS TERITORIJŲ VYSTYMO SPRENDINIAI

148. Plėtojant apskrities susisiekimo infrastruktūrą, numatoma:

148.1. Gerinti valstybinės reikšmės kelių tinklo techninius parametrus ir jo rišlumą tarp rajonų centrų, su Kaliningrado sritimi, pajūrio regionu. Tuo tikslu Tauragės apskrityje siūlomi šie sprendiniai (7 brėžinys „Techninė infrastruktūra“):

148.1.1. Krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda techninius parametrus nuo Jurbarko link Šilutės gerinti iki magistralinio kelio reikšmės, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Pratęsus minėtą jungtį nuo Jurbarko link Šakių, būtų suformuotas patogus Tauragės apskrities magistralinių kelių ryšys su Kaunu ir Vilniumi ir įrengtas tinkamas pasienio regiono aptarnavimo transporto koridorius (Panemunės kelias), o tai gerintų susisiekimą su Kaliningrado sritimi ir Klaipėdos jūrų uostu.

148.1.2. Gerinti susisiekimą su šiaurės ir vakarų Lietuvos regionais – krašto kelių Nr. 147 Tauragė–Jurbarkas, Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė, Nr. 162 Laukuva–Šilalė ir Nr. 160 Telšiai–Varniai–Laukuva techninius parametrus gerinti iki magistralinių kelių atitinkamų techninių parametrų. Taip būtų suformuotas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytas regioninis Žemaitijos kelias Mažeikiai–Telšiai–Varniai–Tauragė–Smalininkai.

148.1.3. Pagėgių savivaldybėje numatoma nauja rajoninių kelių jungtis su tiltu per Jūros upę tarp Barzūnų ir Kriokiškių kaimų, jungsianti rajoninės reikšmės kelius Nr. 4226 Usėnai–Natkiškiai–Vilkyškiai ir Nr. 4241 Barzūnai–Pagenaičiai.

148.1.4. Šilalės rajono savivaldybėje taip pat numatoma sujungti rajoninės reikšmės kelius Nr. 4105 Šilalė–Žadeikiai ir Nr. 4101 Balsiai–Kaltinėnai–Kražiai, taip gerinti susisiekimą tarp gyvenamųjų vietovių ir formuoti rišlesnį kelių tinklą Šilalės miesto šiaurinėje dalyje.

148.2. Įrengiant Tauragės apskrityje aukštesnės kategorijos kelius, numatoma nutiesti šiuos miestų aplinkkelius (7 brėžinys „Techninė infrastruktūra“):

148.2.1. Panemunės–Tilžės (Sovetsko) su tiltu per Nemuną aplinkkelį.

148.2.2. Viešvilės aplinkkelį.

148.2.3. Atsižvelgiant į rengiamą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą – ilgesnį Jurbarko miesto šiaurės-rytų aplinkkelį, kuris sujungtų krašto kelius Nr. 198 Jurbarkas–Skaudvilė ir Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ir išvaduotų miestą nuo tranzitinio transporto eismo.

148.2.4. Po planuojamo laikotarpio – Pagėgių aplinkkelį, naudojant esamų kelių tinklą (rajoninės reikšmės kelias Nr. 4201 Pagėgiai–Gudai–Sartininkai) ir tiesiant naujas jungtis.

148.2.5. Pietinį Tauragės–Lauksargių aplinkkelį, sujungsiantį esamus krašto kelius Nr. 147 Tauragė–Jurbarkas ir Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė ir sudarysiantį palankias sąlygas plėtoti Tauragės miesto pramoninę zoną ir steigti galimą logistikos centrą.

148.2.6. Formuojamų Tauragės apskrities magistralinių kelių tinklo rišlumui užtikrinti po planuojamo laikotarpio – Laukuvos pietrytinį aplinkkelį, kuris sujungs esamus krašto kelius Nr. 160 Telšiai–Varniai–Laukuva ir Nr. 162 Laukuva–Šilalė ir padės išvengti tranzitinio transporto eismo per miestelio centrinę dalį.

149. Automobilių kelių sistemos modernizavimo ir plėtros sprendiniai pateikti 14 lentelėje.

14 lentelė. Automobilių kelių plėtros ir modernizavimo sprendiniai

Eil.Nr.	Pavadinimas ir numeris	Įgyvendinimo priemonės	Trasa
1.	A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas	kelio dangos stiprinimas, kelio rekonstravimas	esama
2.	165 Šilalė–Šilutė	kelio dangos stiprinimas, kelio rekonstravimas	esama
3.	141 Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda	kelio dangos stiprinimas, kelio rekonstravimas	esama
4.	199 Tauragė–Žygaičiai–Vainutas	kelio dangos stiprinimas	esama
5.	198 Jurbarkas–Skaudvilė	kelio rekonstravimas	esama
6.	197 Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai	kelio dangos stiprinimas	esama
7.	193 Kvėdarna–Švėkšna–Saugos	kelio dangos stiprinimas	esama
8.	164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė	kelio rekonstravimas	esama
9.	162 Laukuva–Šilalė	kelio rekonstravimas	esama
10.	160 Telšiai–Varniai–Laukuva	kelio rekonstravimas	esama
11.	146 Raseiniai–Šilinė	kelio dangos stiprinimas	esama
12.	Rajoninės reikšmės kelių 4226 Usėnai–Natkiškiai–Vilkyškiai ir 4241 Barzūnai–Pagenaičiai jungtis	kelio tiesimas ir tilto per Jūros upę statyba	nauja
13.	Rajoninės reikšmės kelių 4105 Šilalė–Žadeikiai ir 4101 Balsiai–Kaltinėnai–Kražiai jungtis	kelio tiesimas	nauja
14.	Panemunės–Tilžės (Sovetsko) aplinkkelis su tiltu per Nemuną	kelio tiesimas	nauja
15.	Viešvilės aplinkkelis	kelio tiesimas	nauja
16.	Jurbarko šiaurės rytų aplinkkelis	kelio tiesimas	nauja
17.	Pagėgių šiaurės rytų aplinkkelis	kelio tiesimas	nauja
18.	Tauragės, Lauksargių aplinkkelis	kelio tiesimas	nauja
19.	Laukuvos pietrytinis aplinkkelis	kelio tiesimas	nauja

150. Atsižvelgiant į susisiekimo sistemos raidos tendencijas ir vadovaujantis parengtu Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu ir kitais teritorijų planavimo dokumentais, strateginiais ir kitais planais, 15 lentelėje pateiktas rekomenduojamas Tauragės apskrities automobilių kelių rekonstravimo ir tiesimo etapiškumas.

15 lentelė. Rekomenduojamas automobilių kelių rekonstravimas ir tiesimo etapiškumas

Eil. Nr.	Pavadinimas ir numeris	Įgyvendinimo metai
		2007–2011	2012–2016	po 2017
1.	A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas	+
2.	165 Šilalė–Šilutė	+
3.	141 Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda	+	+
4.	199 Tauragė–Žygaičiai–Vainutas	+
5.	198 Jurbarkas–Skaudvilė	+
6.	197 Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai		+	+
7.	193 Kvėdarna–Švėkšna–Saugos		+	+
8.	164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė	+	+
9.	162 Laukuva–Šilalė	+	+
10.	160 Telšiai–Varniai–Laukuva	+	+
11.	146 Raseiniai–Šilinė	+	+	+
12.	Rajoninės reikšmės kelių 4226 Usėnai–Natkiškiai–Vilkyškiai ir 4241 Barzūnai–Pagenaičiai jungtis			+
13.	Rajoninės reikšmės kelių 4105 Šilalė–Žadeikiai ir 4101 Balsiai–Kaltinėnai–Kražiai jungtis			+
14.	Panemunės–Tilžės (Sovetsko) aplinkkelis su tiltu per Nemuną		+
15.	Viešvilės aplinkkelis		+
16.	Jurbarko šiaurės rytų aplinkkelis			+
17.	Pagėgių šiaurės rytų aplinkkelis			+
18.	Tauragės, Lauksargių aplinkkelis			+
19.	Laukuvos pietrytinis aplinkkelis			+

151. Apskrities susisiekimo infrastruktūroje numatomi šie logistikos centrai:

151.1. Pagrindiniai logistikos centrai Tauragės apskrityje numatomi netoli TEN IA tarptautinio transporto koridoriaus „Via Hanseatica“, šalia numatomo Tauragės–Lauksargių aplinkkelio. Šie logistikos centrai būtų perspektyvūs dėl artimos šiaurės ir pietų kryptimi besidriekiančio tarptautinio transporto koridoriaus (kelių ir geležinkelių) jungties.

151.2. Pagėgių savivaldybėje taip pat numatomas logistikos centras šalia „Via Hanseatica“ tarptautinio kelio. Strategiškai svarbi TEN IA tarptautinio koridoriaus geležinkelio linija Radviliškis–Pagėgiai–valstybės siena didins skirtingų rūšių transporto sąveiką ir logistikos centro svarbą.

152. Tauragės apskrityje numatomi du pagrindiniai tarptautiniai pasienio kontrolės postai – Panemunės (Pagėgių savivaldybė) ir Jurbarko upių (Jurbarko rajono savivaldybė).

153. Geležinkelių sistemos modernizavimo ir plėtros sprendiniai pateikti 16 lentelėje.

16 lentelė. Geležinkelių plėtros ir modernizavimo projektai

Eil. Nr.	Pavadinimas	Įgyvendinimo priemonės	Trasa
1.	Radviliškis–Pagėgiai–valstybės siena	infrastruktūros plėtra	esama
2.	Pagėgiai–Rimkai–Klaipėda	infrastruktūros plėtra	esama
3.	Pilviškiai–Tauragė	linijos tiesimas	nauja

154. Rekomenduojamas Tauragės apskrities geležinkelių plėtros etapiškumas pateiktas 17 lentelėje.

17 lentelė. Rekomenduojamas geležinkelių plėtros etapiškumas

Eil. Nr.	Pavadinimas	Metai
		2007–2011	2012–2016	po 2017
1.	Radviliškis–Pagėgiai–valstybės siena	+	+
2.	Pagėgiai–Rimkai–Klaipėda	+	+
3.	Pilviškiai–Tauragė			+

155. Apskrityje numatoma įrengti ir įteisinti Jurbarko ir Pumpėnų (Pagėgių savivaldybė) civilinius aerodromus, kurie būtų naudojami sportiniais, aviacinio turizmo tikslais ir keleivių susisiekimui nedideliais atstumais. Jurbarko aerodromas galėtų būti naudojamas ir pramoginiais tikslais, suderinus jo veiklą su Jurbarke veikiančiu upių uostu.

156. Nemuno upė, tekanti Tauragės apskrities pietiniu pakraščiu, – tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelias nuo Klaipėdos iki Kauno, į Europos svarbiausių vidaus vandens kelių tinklą įtrauktas kaip E 41. Vienas svarbiausių Lietuvos vidaus vandenų laivybos tikslų – integruoti Nemuno vidaus vandens kelią į tarptautinį tinklą ir padidinti laivybos konkurencingumą. Tam turi būti sukurta atitinkama infrastruktūra – reikiamas upės vagos gylis, įrengtas pakankamas pagal kiekybės ir kokybės rodiklius prieplaukų tinklas:

156.1. apskrityje siūloma stacionari prieplauka Raudonėje ir mobili prieplauka Smalininkuose, ties Viešvile ir Šereitlaukiu, Bitėnuose, Panemunėje, netoli Nausėdų; Pagėgių savivaldybėje Gėgės upėje taip pat numatomos dvi mobilios prieplaukos, tačiau po planuojamo laikotarpio (7 brėžinys „Techninė infrastruktūra“);

156.2. modernizuotas tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelias E 41 Nemuno upe, pagilinus jo laivakelį ir įsteigus ar atnaujinus uostus ir prieplaukas su jų prieigomis, numatomas efektyviai naudoti tiek keleiviams, tiek kroviniams vežti.

157. Plėtojant apskrities ekoinžinerinę infrastruktūrą, numatoma:

157.1. užtikrinti, kad vandentiekos sistemų planuojama galia apie 1,5 karto būtų didesnė už prognozuojamą vandens poreikį (vandens poreikio skaičiavimai pateikti 18 lentelėje);

18 lentelė. Numatomas vandens poreikis ir vandentiekio sistemų galia

Rodikliai (tūkst. kub. metrų per dieną)	2015 metais	2025 metais
Vandens poreikis	20	29
Vandentiekio sistemų galia	30	44

157.2. vandentiekos sistemų galiai užtikrinti bendrajame (generaliniame) plane numatyta:

157.2.1. plėtoti esamą Tauragės miesto vandentiekio sistemą: nutiesti 30 kilometrų naujų vandentiekio tinklų, rekonstruoti esamą vandenvietę, nes esami vandens gerinimo įrenginiai geri, tik reikia palaikyti jų techninę būklę;

157.2.2. plėtoti esamą Skaudvilės vandentiekio sistemą: nutiesti 5 kilometrus naujų vandentiekio tinklų, vieną vandenvietę rekonstruoti, o kitą išlaikyti rezervui;

157.2.3. plėtoti esamą Šilalės vandentiekio sistemą: prijungti prie jos Balsių ir Vingininkų gyvenvietes, nutiesti 15 kilometrų naujų vandentiekio tinklų; Šilalės vandenvietė ir vandens gerinimo įrenginiai geri, reikia tik palaikyti jų techninę būklę;

157.2.4. plėtoti esamą Kvėdarnos–Pajūralio vandentiekio sistemą: sujungti abi Kvėdarnos vandenvietes, prie Kvėdarnos vandentiekio sistemos prijungti Papynaujo ir Grimzdų vandentiekio sistemas, nutiesti 6 kilometrus naujų vandentiekio tinklų, rekonstruoti esamą vandenvietę;

157.2.5. plėtoti esamą Laukuvos vandentiekio sistemą: nutiesti 4 kilometrus naujų vandentiekio tinklų, rekonstruoti esamą vandenvietę;

157.2.6. plėtoti esamą Jurbarko vandentiekio sistemą: ją rekonstruoti, pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius, skirtus smėliui šalinti, renovuoti 9 kilometrus esamų ir nutiesti 11 kilometrų naujų tinklų;

157.2.7. plėtoti esamą Smalininkų vandentiekio sistemą: rekonstruoti esamą vandenvietę ir pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius, rekonstruoti 5 kilometrus esamo ir pakloti 6 kilometrus naujo vamzdyno;

157.2.8. plėtoti esamą Viešvilės vandentiekio sistemą: rekonstruoti esamą vandenvietę ir pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius, rekonstruoti 3 kilometrus esamo ir nutiesti 2 kilometrus naujo vamzdyno;

157.2.9. plėtoti esamą Pagėgių vandentiekio sistemą: vieną vandenvietę rekonstruoti, o kitą palikti rezervui, rekonstruoti esamus vandens gerinimo įrenginius, renovuoti vieną kilometrą esamų ir nutiesti 5 kilometrus naujų tinklų;

157.2.10. plėtoti esamą Panemunės vandentiekio sistemą: rekonstruoti esamą vandenvietę ir pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius, renovuoti 0,5 kilometro esamų ir nutiesti vieną kilometrą naujų tinklų;

157.3. tiekiamo vandens kokybei gerinti teikiami šie sprendiniai:

157.3.1. visos Tauragės apskrities vandenvietės bus įrengtos pagal Lietuvos higienos normą HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 (Žin., 2006, Nr. 81-3217), arba jį keisiančio norminio akto reikalavimus; tuo tikslu bus įregistruotos vandenviečių apsauginės sanitarinės zonos, o jose ribojama ūkinė veikla;

157.3.2. bus toliau atliekama eksploatuojamų požeminių vandenų stebėsena;

157.3.3. bus tikrinama tiekiamo vandens kokybė, apie jos rezultatus sistemingai informuojami vietos savivaldos organai ir visuomenė;

157.3.4. bus atliekama naudojamų šulinių vandens kokybės stebėsena, nustatyta, kuriose zonose užterštas gruntinis vanduo, jose įrengtos vandens tiekimo iš gilesnių horizontų sistemos;

157.4. pertvarkant Tauragės apskrities vandenvalos ūkį, numatoma:

157.4.1. plėtoti esamą Tauragės miesto nuotekų surinkimo sistemą: prie jos prijungti Butkelių ir Taurų gyvenvietes, rekonstruoti esamą nuotekų valyklą, renovuoti 24 kilometrus esamų ir nutiesti 35 kilometrus naujų tinklų;

157.4.2. prie Tauragės nuotekų valymo įrenginių įrengti regioninį dumblo apdorojimo cechą;

157.4.3. plėtoti esamą Skaudvilės nuotekų surinkimo sistemą: pastatyti naujus 70 kub. metrų per parą našumo nuotekų valymo įrenginius, renovuoti 3 kilometrus esamų ir nutiesti 7 kilometrus naujų skirstymo tinklų;

157.4.4. plėtoti esamą Šilalės nuotekų surinkimo sistemą: prijungti prie jos Balsių ir Vingininkų gyvenvietes, įrengti naują dumblo tvarkymo aikštelę;

157.4.5. plėtoti esamą Kvėdarnos nuotekų surinkimo sistemą: įrengti naujus 200 kub. metrų per parą našumo nuotekų valymo įrenginius, įrengti naujus ir rekonstruoti esamus tinklus;

157.4.6. įrengti Laukuvoje nuotekų surinkimo sistemą ir pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius;

157.4.7. plėtoti esamą Jurbarko nuotekų surinkimo sistemą: renovuoti 28 kilometrus esamų ir nutiesti 18 kilometrų naujų tinklų;

157.4.8. plėtoti esamą Smalininkų nuotekų surinkimo sistemą: palaikyti gerą nuotekų valymo įrenginių techninę būklę, renovuoti esamus tinklus ir nutiesti 8 kilometrus naujų tinklų;

157.4.9. plėtoti esamą Viešvilės nuotekų surinkimo sistemą – renovuoti esamus tinklus ir nutiesti 6 kilometrus naujų tinklų;

157.4.10. plėtoti esamą Pagėgių nuotekų surinkimo sistemą: pastatyti naujus 400 kub. metrų per parą pajėgumo nuotekų valymo įrenginius, renovuoti esamus ir nutiesti naujus tinklus;

157.4.11. plėtoti esamą Panemunės nuotekų surinkimo sistemą – pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius;

157.5. Bendrajame (generaliniame) plane numatomi šie atliekų tvarkymo sprendiniai:

157.5.1. uždaryti Tauragės apskrityje visus smulkius sąvartynus, jų funkcijas perimtų vienas regioninis sąvartynas, kurį numatoma įrengti Tauragės rajone, Leikiškių kaime;

157.5.2. įrengti atliekų rūšiavimo liniją;

157.5.3. rekultivuoti uždaromus sąvartynus;

157.5.4. įrengti biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikšteles šalia Šilalės, Jurbarko, Pagėgių ir naujo regioninio sąvartyno;

157.5.5. įrengti dar vieną stambiagabaričių, pavojingų atliekų surinkimo aikštelę Skaudvilėje;

157.5.6. stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse rinkti ir antrines žaliavas;

157.5.7. įrengti Tauragėje regioninį nuotekų valyklų dumblo perdirbimo cechą;

157.5.8. buitinėms atliekoms surinkti naudoti konteinerių sistemą, plėsti konteinerinių atliekų surinkimo aikštelių tinklą; iki 2009 metų viešąja komunalinių atliekų tvarkymo sistema turi naudotis ne mažiau kaip 95 procentai asmenų, kuriems savivaldybių teritorijoje priklauso nekilnojamojo turto objektai;

157.5.9. plėtoti konteinerių aikštelių, skirtų atliekoms rūšiuoti, tinklą, atliekas rūšiuoti į specializuotus konteinerius, 800 gyventojų turi tekti ne mažiau kaip viena tokia aikštelė;

157.5.10. nuotekų valymo įrenginiuose susidarantį dumblą panaudoti žemės ūkyje ir energetikoje, o jo perteklių šalinti dumblo kompostavimo aikštelėse.

158. Plėtojant apskrityje energetikos infrastruktūrą, numatomi šie sprendiniai:

158.1. elektros energijos tiekimo sprendiniai:

158.1.1. išlaikyti esamą 110 ir 330 kV elektros tinklą – atnaujinti susidėvėjusius įrengimus;

158.1.2. įrengti naują 110 kV transformatorių pastotę vėjo jėgainėms prijungti;

158.1.3. rekonstruoti Vilkyškių 35 kV elektros liniją į dvigrandę elektros energijos tiekimo patikimumui užtikrinti;

158.1.4. rekonstruojamose Jurbarko, Tauragės ir Šilalės katilinėse numatyti elektros energiją gaminti kogeneracijos principu;

158.1.5. modernizuoti esamą elektros energijos skirstomąjį tinklą (10–0,4 kV) – pakeisti susidėvėjusius įrenginius ir optimizuoti transformatorinių galias;

158.1.6. plėsti elektros energijos skirstomąjį tinklą – užtikrinti visišką elektros energijos paslaugos prieinamumą gyventojams ir ūkio subjektams;

158.1.7. rekonstruoti ir plėsti miestų ir kaimo gyvenviečių gatvių apšvietimą;

158.1.8. pagal galimybes kabeliuoti kuo daugiau elektros energijos perdavimo ir paskirstymo tinklų miestų ir gyvenviečių teritorijose;

158.1.9. intensyvinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, įrengti grupines vėjo jėgaines;

158.2. gamtinių dujų tiekimo sprendiniai:

158.2.1. sukurti magistralinių dujotiekių tinklą, apimantį visus rajonų centrus; plėsti Jurbarko ir Tauragės rajonų savivaldybių teritorijose žiedinę magistralinio dujotiekio trasą Šakiai–Klaipėda nuo atšakos į Jurbarko dujų skirstymo stotį iki Tauragės dujų skirstymo stoties ir nuo Tauragės iki Klaipėdos; įrengti magistralinio dujotiekio atšakas į Pagėgius ir Šilalę pagal gamtinių dujų tiekimo specialiuosius planus;

158.2.2. įrengti dujų skirstymo stotis, nuo kurių plėtoti vidutinio ir žemo slėgio dujotiekio tinklus Tauragėje, Pagėgiuose ir Šilalėje;

158.3. centralizuoto šilumos tiekimo sprendiniai:

158.3.1. plečiant dujotiekio tinklą, drauge rekonstruoti Tauragės, Jurbarko ir Šilalės katilines – pritaikyti jas gamtinėms dujoms ir numatyti rezervinį kurą iš atsinaujinančių šaltinių ir atliekinių medžiagų;

158.3.2. rekonstruoti Tauragės, Jurbarko ir Šilalės rajonines katilines – pritaikyti elektros ir šilumos kombinuotai gamybai;

158.3.3. išsaugoti visų gyvenviečių esamas centralizuotas šilumos tiekimo sistemas, rekonstruoti šilumines trasas – nutiesti bekanalius vamzdynus;

158.3.4. modernizuoti šilumos punktus, taip didinti šilumos vartojimo efektyvumą;

158.3.5. rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus – modernizuoti jų šildymo sistemas ir gerinti šilumines charakteristikas.

159. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti 2007–2015 metų programą, numatoma:

159.1. rekonstruoti apsauginius pylimus, esančius Pagėgių savivaldybės teritorijoje palei Jūros, Gėgės ir Nemuno upes;

159.2. rekonstruoti Šilgalių, Nausėdų, Plaškių ir Plaušvarių polderius;

159.3. įrengti apsauginį pylimą Panemunės miesto šiaurinėje dalyje.

160. Techninės infrastruktūros vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:

160.1. pagrindiniai susisiekimo sistemos prioritetai:

160.1.1. gerinti techninę automobilių kelių būklę – juos rekonstruoti, stiprinti ir atkurti jų dangą, asfaltuoti žvyrkelius, diegti eismo saugumo priemones;

160.1.2. tiesti miestų aplinkkelius, siekiant didinti eismo saugumą miestų gatvėse ir mažinti avaringumą, aplinkos taršą automobilių išmetamosiomis dujomis ir transporto keliamą triukšmą;

160.1.3. modernizuoti ir plėtoti mažesnį poveikį aplinkai darančio transporto infrastruktūrą (vidaus vandens transporto);

160.2. numatomi šie ilgalaikiai vandentiekos ir nuotekų šalinimo prioritetai:

160.2.1. plėtoti ir rekonstruoti nuotekų surinkimo tinklus, statyti naujus valymo įrenginius;

160.2.2. gerinti vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybę, siekiant atitikties Lietuvos higienos normai HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintai sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606), – statyti vandens gerinimo įrenginius ir rekonstruoti esamą vamzdyną;

160.2.3. plėtoti centralizuoto vandentiekio tinklus aglomeracijose, prijungti prie miestų vandentiekų priemiestines zonas;

160.2.4. rengti kompleksinius vandentiekos ir vandenvalos projektus, ieškant optimalių problemų sprendimų;

160.3. numatomi šie ilgalaikiai atliekų tvarkymo prioritetai:

160.3.1. įrengti naują regioninį sąvartyną;

160.3.2. uždaryti ir rekultivuoti esamus sąvartynus;

160.3.3. toliau plėtoti konteinerinę buitinių atliekų surinkimo sistemą, leidžiančią gyventojams rūšiuoti atliekas jų surinkimo stadijoje;

160.4. numatomi šie ilgalaikiai energetikos prioritetai:

160.4.1. plėtoti gamtinių dujų magistralinius vamzdynus ir skirstomojo vamzdyno tinklą;

160.4.2. pritaikyti katilines naudoti gamtines dujas, numatyti rezervinį kurą iš atsinaujinančių kuro rūšių ir atliekinių medžiagų;

160.4.3. rekonstruoti šilumines trasas – tiesti bekanalius vamzdynus;

160.4.4. intensyvinti elektros energijos gamybą kogeneracijos principu;

160.4.5. įrengti vėjo jėgaines;

160.4.6. renovuoti skirstomąjį elektros tinklą.

6. KITOS FUNKCINĖS TERITORINĖS STRUKTŪROS

161. Bendrasis (generalinis) planas numato išsaugoti esamas pramonės, sandėliavimo ir komercines teritorijas, jame pateikta nemažai naujų galimos plėtros teritorijų.

Esamos ir numatomos pramonei ir verslui plėtoti teritorijos pateiktos 19 lentelėje ir 3 brėžinyje „Urbanistinė sistema“.

19 lentelė. Esamos ir perspektyvinės pramonės teritorijos

Savivaldybės pavadinimas	Esama pramonės teritorija, hektarais		Numatomos naujos teritorijos, hektarais
	bendras plotas	iš jo laisvas plotas
Jurbarko rajono
Jurbarkas	150	40**	110*
Pagėgių
Pagėgiai	2,7		24
Žukai			4,7
Šilalės rajono	106	30	60
Šilalė	75	26	45
Tauragės rajono
Tauragė (Pramonės rajonas)	280,1	26	–
Skaudvilė	3	–	–

* Esamoje teritorijoje.

** Komercinės paskirties.

Iki bendrojo (generalinio) plano skaičiuojamojo laikotarpio pabaigos numatomos naudingųjų išteklių kasybos teritorijos ir jų plotai pateikti 20 lentelėje ir 3 brėžinyje „Urbanistinė sistema“.

20 lentelė. Naudingųjų išteklių kasybos teritorijos

Savivaldybės pavadinimas	Vietovė	Naudinga iškasena	Teritorija, hektarais
Jurbarko rajono	Vencloviškiai	molis	2,68
	Kalnėnai (I sklypas)	žvyras	303
	Kalnėnai (II sklypas)	žvyras	325,26
	Kalnėnai (III sklypas)	žvyras ir smėlis	349,07
	Vilkdaubė	smėlis liesikis	33,34
	Vilkdaubė	smėlis liesikis	33,34
	Užtilčiai (I sklypas)	žvyras	12,48
	Užtilčiai (II sklypas)	žvyras ir smėlis	20,57
	Greičiai	žvyras	21,08
Pagėgių	Stoniškiai	žvyras, žvyras ir smėlis	33,3
	Anužiai	žvyras, žvyras ir smėlis	23,4
Šilalės rajono	Kvėdarna	žvyras	80,91
	Juodoji	durpės	132,39
	Šakiai	žvyras ir smėlis	3,7
	Sauslaukis	žvyras ir smėlis	3,4
	Ąžuolija	žvyras ir smėlis	5
	Kamščiai (2 sklypas)	žvyras ir smėlis	4,3
	Džiaugėnai	žvyras ir smėlis	11,08
Tauragės rajono	Selmoniškiai	žvyras	55,89
	Galmėnai	žvyras ir smėlis	24,74
	Tauragė (III sklypas)	molis	69,39
	Tauragė (V sklypas)	molis	91,51
	Tauragė (VI sklypas)	molis	45,48
	Tauragė (VII sklypas)	molis	43,1
	Laukesa	durpės	1 953,6

162. Bendrajame (generaliniame) plane pateikti švietimo, kultūros, asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų tinklo plėtros sprendiniai:

162.1. bendrojo (generalinio) plano sprendinių galiojimo laikotarpiu bendrojo lavinimo mokyklų tinklas pakankamas, taigi jo plėsti nenumatoma (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“);

162.2. numatoma išlaikyti ir papildyti esamą profesinio mokymo įstaigų tinklą (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“):

162.2.1. Pagėgių mokymo centras pasienio apsaugos tikslams;

162.2.2. Profesinio informavimo ir konsultavimo centras Šilalėje;

162.2.3. apskrities specialiojo ugdymo metodinis centras Skaudvilėje;

162.3. visų apskrities savivaldybių centruose ir Skaudvilėje veikia kultūros centrai, todėl jų tinklo plėsti nenumatoma (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“);

162.4. siūloma išlaikyti savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir skatinti privačios praktikos gydymo įstaigų plėtrą (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“);

162.5. numatoma plėsti stacionarių socialinių paslaugų įstaigų tinklą (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“):

162.5.1. įsteigti Šimkaičių reabilitacijos centrą Jurbarko rajono savivaldybėje;

162.5.2. plėsti Adakavo pensionatą Tauragės rajono savivaldybėje.

163. Apskrityje numatomi šie pramonės teritorijų ir socialinės infrastruktūros tinklo plėtros prioritetai:

163.1. kurti ir plėtoti pramonines zonas su modernia infrastruktūra;

163.2. rezervuoti perspektyviniam verslui esamas pramonines teritorijas;

163.3. numatyti pramonės ir verslo plėtros teritorijas sudaromuose naujuose miestų teritorijos bendruosiuose planuose;

163.4. modernizuoti mokymo bazes;

163.5. palaikyti regiono kultūros plėtrai reikalingą infrastruktūrą;

163.6. priartinti asmens sveikatos priežiūros paslaugas prie gyventojų, sudaryti sąlygas modernizuotis pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms;

163.7. plėsti socialinės globos namų žmonėms su negalia infrastruktūrą.

7. TERITORIJŲ REZERVAVIMAS VALSTYBĖS POREIKIAMS

164. Bendrajame (generaliniame) plane valstybės poreikiams rezervuojamos teritorijos, nurodytos 7 brėžinyje „Techninė infrastruktūra“:

164.1. automobilių keliams rekonstruoti, kad krašto kelių techniniai parametrai atitiktų magistralinių kelių reikalavimus:

164.1.1. keliui Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda;

164.1.2. keliui Nr. 147 Tauragė–Jurbarkas;

164.1.3. keliui Nr. 160 Telšiai–Varniai–Laukuva;

164.1.4. keliui Nr. 162 Laukuva–Šilalė;

164.1.5. keliui Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė;

164.2. naujoms automobilių kelių jungtims tarp gyvenviečių:

164.2.1. rajoninės reikšmės kelių Nr. 4226 Usėnai–Natkiškiai–Vilkyškiai ir Nr. 4241 Barzūnai–Pagenaičiai jungčiai su tiltu per Jūros upę tarp Barzūnų ir Kriokiškių kaimų;

164.2.2. rajoninės reikšmės kelių Nr. 4105 Šilalė–Žadeikiai ir Nr. 4101 Balsiai–Kaltinėnai–Kražiai jungčiai nuo Gūbrių Tūbinės II link;

164.3. miestų aplinkkeliams tiesti:

164.3.1. Panemunės–Tilžės (Sovietsko) aplinkkeliui su tiltu per Nemuną;

164.3.2. Viešvilės aplinkkeliui;

164.3.3. Jurbarko šiaurės rytų aplinkkeliui;

164.3.4. Pagėgių aplinkkeliui;

164.3.5. Tauragės–Lauksargių aplinkkeliui;

164.3.6. Laukuvos pietrytiniam aplinkkeliui;

164.4. logistikos centrams plėtoti:

164.4.1. Tauragės miesto pietinėje dalyje (šalia perspektyvinio Tauragės–Lauksargių aplinkkelio);

164.4.2. ties Lauksargiais (tarp TEN IA kelio „Via Hanseatica“ ir tarptautinio IA geležinkelių transporto koridoriaus Radviliškis–Pagėgiai–valstybės siena);

164.4.3. Pagėgių savivaldybėje (šalia TEN IA kelio „Via Hanseatica“ ir krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda sankirtos);

164.5. naujai geležinkelio linijai Pilviškiai–Tauragė tiesti;

164.6. Lumpėnų ir Jurbarko aerodromams plėtoti.

165. Inžinerinei infrastruktūrai rezervuojamos teritorijos, nurodytos 7 brėžinyje „Techninė infrastruktūra“:

165.1. vandentiekio infrastruktūrai tobulinti – vandens gerinimo įrenginiams statyti Jurbarke, Smalininkuose ir Viešvilėje;

165.2. vandenvalos infrastruktūrai tobulinti:

165.2.1. esamiems Tauragės ir Kvėdarnos nuotekų valymo įrenginiams rekonstruoti;

165.2.2. naujiems nuotekų valymo įrenginiams statyti Skaudvilėje, Pagėgiuose ir Panemunėje;

165.2.3. naujam regioniniam dumblo apdorojimo cechui statyti šalia Tauragės nuotekų valymo įrenginių;

165.2.4. naujai dumblo tvarkymo aikštelei įrengti šalia Šilalės nuotekų valymo įrenginių;

165.3. atliekoms tvarkyti:

165.3.1. regioniniam sąvartynui statyti Tauragės rajone, Leikiškių kaime;

165.3.2. biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikštelėms įrengti šalia Šilalės, Jurbarko ir naujojo regioninio sąvartyno;

165.3.3. stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelei įrengti Skaudvilėje;

165.4. dujoms tiekti:

165.4.1. magistraliniams dujotiekiams tiesti įvertinant jų apsaugines zonas nuo Jurbarko iki Tauragės ir toliau Šilutės link; magistralinių dujotiekių atšakoms į Pagėgius ir Šilalę tiesti;

165.4.2. dujų skirstymo stotims statyti įvertinant jų apsaugines zonas šalia Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Pagėgių.

166. Krašto apsaugos poreikiams rezervuojamos teritorijos:

166.1. Kęstučio motorizuotajai pėstininkų brigadai:

166.1.1. Sakalinės kaime – 49,32 hektaro;

166.1.2. Viešvilės miestelyje – 3,94 hektaro;

166.1.3. Vilkdaubio viensėdyje – 35,01 hektaro;

166.2. 3-iajai rinktinei Šilalės mieste – 0,08 hektaro.

_________________