LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 75:2010 „ĮSTAIGA, VYKDANTI IKIMOKYKLINIO IR (AR) PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMĄ. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO
2010 m. balandžio 22 d. Nr. V-313
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455) 36 straipsnio 1 dalį:
1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. V-366 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2008 „Ikimokyklinio ugdymo mokykla: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 54-2005).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 75:2010 „ĮSTAIGA, VYKDANTI IKIMOKYKLINIO IR (AR) PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMĄ. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma nustato pagrindinius įstaigų, įmonių ar grupių, kurios vykdo ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas (toliau – įstaiga), ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimus.
2. Ši higienos norma taikoma projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant, įrengiant, naudojant ir eksploatuojant įstaigas.
II. NUORODOS
4. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateiktos nuorodos:
4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127);
4.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. 257 „Dėl techninių normų TN 01:1998 patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 58-1631);
4.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103-2972);
4.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365);
4.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11. 01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475);
4.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 358 „Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 79-3361);
4.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V-450 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605);
4.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
4.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. V-951 „Dėl statistinės apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 3-38);
4.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 110-4023);
4.12. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 123- 4693);
4.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-137 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 90:2006 „Dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 27-918);
4.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. V-362 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiamų cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 55-2162);
4.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. V-555 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamosios ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 75-2990);
4.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. V-791 „Dėl Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas, sąrašo bei leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 106-4352);
4.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-69 „Dėl privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programos, privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 14-490);
4.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. V-946„Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 146-5336).
III. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme [4.1] ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
8. Įstaiga gali vykdyti veiklą tik teisės akto [4.16] nustatyta tvarka gavusi leidimą-higienos pasą.
9. Ugdymo grupės formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus: grupėse iki 1 metų amžiaus gali būti ne daugiau kaip 6 vaikai, nuo 1 iki 1,5 metų – ne daugiau kaip 10 vaikų, nuo 1,5 iki 3 metų – ne daugiau kaip 15 vaikų, nuo 3 iki 7 metų – ne daugiau kaip 20 vaikų. Skirtingo amžiaus vaikų grupėse nuo gimimo iki 3 metų gali būti ne daugiau kaip 8 vaikai. Grupių sąrašai turi būti sudaromi neviršijant pagal amžiaus grupes nurodyto vaikų skaičiaus.
10. Vienas sutrikusio intelekto, kurčias, neprigirdintis, aklas, silpnaregis, turintis judesio ir padėties, kompleksinių, elgesio, žymių kalbos ar kitų komunikacijos sutrikimų, neįgalus vaikas, integruotai ugdomas įstaigos grupėje, prilyginamas dviem tos grupės, kurioje ugdomas, vaikams, todėl atitinkamai mažinamas 9 punkte nustatytas grupės vaikų skaičius.
11. Specialiosios ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupės komplektuojamos taip:
11.1. turinčių vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą – ne daugiau kaip 6 vaikai; aklųjų – ne daugiau kaip 6 vaikai; silpnaregių – ne daugiau kaip 10 vaikų; sutrikusios klausos – ne daugiau kaip 6 vaikai; turinčių žymių kalbos ar kitų komunikacijos sutrikimų – ne daugiau kaip 10 vaikų; turinčių judesio ir padėties sutrikimų – ne daugiau kaip 8 vaikai; turinčių kompleksinių raidos sutrikimų – ne daugiau kaip 6 vaikai; turinčių kompleksinių raidos sutrikimų (ir judesio, ir padėties) – ne daugiau kaip 3 vaikai;
12. Vienu metu grupėje su vaikais nuo gimimo iki 1 metų amžiaus turi dirbti ne mažiau kaip 2 pedagogai; su vaikais nuo 1 iki 7 metų turi dirbti ne mažiau kaip 2 darbuotojai, iš jų – ne mažiau kaip 1 pedagogas (ikimokyklinio ugdymo auklėtojas ar priešmokyklinio ugdymo pedagogas).
13. Jei įstaigoje vaikų ugdymas vykdomas ilgiau nei 4 val., turi būti organizuojamas vaikų maitinimas ir poilsis tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose erdvėse.
14. Kiekvienoje įstaigos grupėje turi būti įmonės pirmosios pagalbos rinkinys. Rinkinio sudėtis ir apimtis turi atitikti teisės akto [4.8] reikalavimus. Už pirmosios pagalbos rinkinio priežiūrą ir jo papildymą turi būti paskirtas atsakingas asmuo.
16. Įstaigos darbuotojai gali dirbti tik teisės akto [4.17] nustatyta tvarka įgiję žinių higienos, o pedagoginiai darbuotojai – ir pirmosios pagalbos teikimo klausimais.
17. Asmens medicinines knygeles (forma Nr. F-048/a [4.4]) ir sveikatos žinių pažymėjimus darbuotojai turi laikyti darbovietėje pas vadovo paskirtą atsakingą asmenį.
IV. sklypas / TERITORIJA
19. Naujai statomų įstaigų sklypo / teritorijos dydis nustatomas atsižvelgiant į planuojamą vaikų skaičių. Minimali neužstatyta sklypo / teritorijos dalis, skirta vaikų žaidimo aikštelėms, turi būti ne mažesnė kaip po 6 kv. m ploto vienam vaikui.
20. Įstaiga, ugdanti iki 50 vaikų, gali naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve. Tokiu atveju turi būti numatytas saugus vaikų nuvykimas, buvimas toje erdvėje ir grįžimas į įstaigą.
22. Įstaigos sklypas / teritorija turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora. Įstaigos sklypas / teritorija turi būti sistemingai valomas. Draudžiama sodinti ir auginti 1 priede nurodytus nuodingus augalus.
23. Visi sklype / teritorijoje esantys įrenginiai turi būti saugūs, t. y. patikimai pritvirtinti, išdėstyti saugiu atstumu, turi atitikti vaikų amžių ir ūgį, ugdymo poreikius.
24. Žaidimo aikštelėse turi būti sudaryta galimybė apsaugoti vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių ir kritulių.
26. Ūkinėms reikmėms skirtoje aikštelėje turi būti įrengta buitinių atliekų konteineriams skirta vieta su kieta danga ir pastoge, dengiančia konteinerius nuo kritulių. Ji turi būti aptverta ne žemesniu kaip 1,2 m aukščio aptvaru iš trijų pusių. Konteineriai turi būti su sandariai uždaromais dangčiais. Savivaldybės nustatyta tvarka buitinėms atliekoms tvarkyti gali būti naudojami ir kiti saugūs įrenginiai ir atliekų tvarkymo būdai.
V. PATALPOS IR JŲ ĮRENGIMAS
28. Įstaigos patalpose gali būti organizuojamas neformalusis suaugusiųjų švietimas ir bendruomenės kultūriniai renginiai, kurie turi būti organizuoti taip, kad vaikai būtų apsaugoti nuo neigiamų veiksnių, galinčių turėti įtakos vaikų ugdymui, saugai ir sveikatai.
30. Įstiklintos durų dalys iš abiejų pusių turi būti apsaugotos nuo atsitiktinio susidūrimo, atsitrenkimo, smūgių ir susižalojimo rizikos.
32. Įstaigoje turi būti šios patalpos / erdvės:
32.1. iki 1 metų vaikų grupėse: priėmimo-nusirengimo, žaidimų, miegamojo, tualeto-prausyklos, virtuvėlės;
33. Įrengiant patalpas / erdves ir komplektuojant grupes, vienam vaikui iki 3 metų grupėje turi būti numatytas ne mažesnis kaip 4,3 kv. m plotas, 3–7 metų grupėje – 4 kv. m plotas, o specialiųjų poreikių turinčiam vaikui – 5 kv. m (neįskaičiuojamos tualeto-prausyklos ir virtuvėlės patalpos / erdvės).
34. Vaikams nuo 1,5 iki 7 metų gali būti įrengiama bendra valgymo salė. Vienam vaikui valgymo salėje turi būti skiriama ne mažiau kaip 1 kv. m ploto. Turi būti numatyta vieta grupių indams laikyti ir indų plovimo patalpa / erdvė.
35. Naminiai gyvūnai laikomi tik atskiroje patalpoje, išskyrus akvariumus su žuvytėmis, kurie saugiai įrengti gali būti laikomi ir vaikų ugdymo patalpose. Laikomi gyvūnai turi būti sveiki, saugūs vaikams ir suaugusiesiems, lengvai prižiūrimi.
36. Skalbykloje turi būti šios patalpos /erdvės: nešvarių skalbinių priėmimo, skalbimo, lyginimo, džiovinimo, švarių skalbinių laikymo ir išdavimo.
37. Skalbyklų patalpos ir technologiniai įrenginiai turi būti išdėstyti taip, kad švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusisiektų. Įstaigoje, kurioje nėra skalbyklos, turi būti speciali vieta nešvariems skalbiniams rinkti ir rūšiuoti.
39. Įstaigoje visi įrenginiai ir baldai turi būti saugūs, tvarkingi, pritaikyti vaikams pagal jų ūgį, amžiaus ypatumus.
40. Specialiųjų poreikių vaikai, kurių galimybės ugdytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų, ugdomi jiems pritaikytoje aplinkoje:
40.1. sutrikusios klausos vaikai turi sėdėti prie vienviečių stalų, sustatytų puslankiu prieš pedagogo stalą, jiems turi būti įrengta šviesos signalizacija / skambučiai;
41. Elektros lizdai ugdymo patalpose vaikams prieinamose vietose turi būti uždengti specialiomis apsaugos priemonėmis.
43. Vaikų priėmimo-nusirengimo patalpoje turi būti įrengtos individualios spintelės ar kitokie įrenginiai vaikų drabužiams ir asmeniniams daiktams.
44. Jei įstaigoje vaikai maitinami grupėje, turi būti įrengta patalpa / erdvė su plautuve grupių indams plauti, indų džiovykla ir spinta švariems indams laikyti.
45. Vaikai gali miegoti jų ūgį atitinkančiose lovose kietu pagrindu arba ant jų ūgį atitinkančių čiužinių, kurių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 7 cm. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir lovos aukštį, įrengiamos saugos priemonės, kad vaikas neiškristų. Iki 1,5 metų amžiaus vaikams skirtos lovos turi būti su sienelėmis:
45.2. lovos ar čiužiniai turi būti sustatyti taip, kad būtų galima laisvai prieiti prie kiekvieno vaiko;
46. Naujai statomų ir rekonstruojamų įstaigų sanitarinių įrenginių skaičius priklauso nuo vaikų skaičiaus, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 1 unitazas septyniems vaikams, 1 praustuvė penkiems vaikams, 1 pusvonė su lanksčiu dušo rageliu vienai vaikų grupei.
47. Jeigu naudojami naktipuodžiai, tualetuose-prausyklose turi būti sąlygos naktipuodžiams plauti. Kiekvieno vaiko naktipuodis ženklinamas tuo pačiu ženklu kaip ir vaiko rankšluostinė ar rankšluostis.
49. Praustuvės įrengiamos tokiame aukštyje, kad skirtingo amžiaus vaikai galėtų patogiai ir saugiai jomis naudotis.
50. Vaikams unitazai įrengiami ne mažesnėse kaip 0,6 kv. m kabinose. Tarp kabinų turi būti ne žemesnė kaip 1,2 m aukščio pertvara su 0,15 m tarpu nuo grindų.
52. Visi sanitariniai įrenginiai turi būti veikiantys ir techniškai tvarkingi. Draudžiama mažinti veikiančiose įstaigose įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir palikti šių įrenginių mažiau, nei nurodyta 46 punkte.
53. Techninės priemonės (kompiuteriai, televizoriai) gali būti naudojamos ugdant 3 m. ir vyresnius vaikus:
53.2. atstumas nuo vieno vaizduoklio ekrano iki kito vaizduoklio užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 m, o tarp šoninių paviršių – ne mažesnis kaip 1,2 m;
53.3. kompiuterizuota vieta turi būti įrengta taip, kad vaikas galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės judesiams atlikti bei kūno padėčiai keisti;
53.5. atstumas nuo vaizduoklio ekrano iki vaiko akių turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m, akių žiūrėjimo linija su ekrano plokštuma turi sudaryti statų kampą;
53.6. vaizdas ekrane turi būti ryškus, nejudėti, nespindėti, nemirgėti, būti be vaiką varginančių šešėlių ir atspindžių. Šviesos šaltiniai turi neakinti, neatsispindėti ekrane;
53.7. kompiuteriams prijungti turi būti atskira trilaidė maitinimo linija su atskiru įžeminimo laidu. Laidai turi būti izoliuoti ir apdengti apsauginiais loveliais;
53.8. elektromagnetinio lauko lygis, jonizuojančioji spinduliuotė turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės akto [4.3] reikalavimus;
54. Visų įstaigos patalpų grindys, sienos, tualetų kabinos ir lentynos turi būti lygios, o jų apdaila lengvai valoma drėgnu būdu ir atspari valymo priemonėms.
VI. ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS
56. Naujai statant ir rekonstruojant įstaigos pastatą ir įrengiant patalpas turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir (ar) oro kondicionavimo sistemos, kad visose patalpose būtų galima palaikyti šios higienos normos bei teisės akto [4.14] nustatytus mikroklimato ir oro kokybės parametrus.
57. Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, prieinami valyti, aštrios briaunos apsaugotos nuimamomis grotelėmis. Draudžiama tam tikslui naudoti medžio drožlių plokštes.
58. Temperatūra patalpose šaltuoju metų laikotarpiu turi atitikti dydžius, nurodytus šios higienos normos 1 lentelėje.
1 lentelė. Kai kurių patalpų oro temperatūros parametrai šaltuoju metų laikotarpiu
| Patalpos pavadinimas |
Oro temperatūra, °C |
| Priėmimo-nusirengimo patalpa |
20–23 |
| Žaidimų kambarys |
20–23 |
| Miegamasis |
18–22 |
| Tualetas-prausykla |
19–23 |
| Kūno kultūros-muzikos salė |
18–20 |
| Sveikatos kabinetas |
20–23 |
| Kompiuterinės įrangos patalpa |
20–22 |
| Koridoriai |
18–21 |
| Laiptinės |
18–21 |
59. Judesio ir padėties sutrikimų turinčių vaikų žaidimų kambariuose ir vaikų iki 1 metų grupių patalpose šaltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti 21–23 °C.
61. Oro judėjimo greitis šaltuoju metų laikotarpiu vaikų ugdymo patalpose, koridoriuose turi būti ne didesnis kaip 0,15 m/sek.
62. Grindų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu vaikų iki 3 metų ugdymo patalpose turi būti 18–26 °C.
63. Įstaigose turi būti numatytas natūralus ir mechaninis patalpų vėdinimas.
63.1. Įstaigose vaikų ugdymo patalpose natūralus vėdinimas turi būti užtikrinamas varstomais langais ir natūralios traukos kanalais.
63.2. Naujai statomų ir rekonstruojamų įstaigų vaikų ugdymo patalpose įrengiant langus su stiklo paketais turi būti įrengiamas mechaninis tiekiamasis-ištraukiamasis patalpų vėdinimas.
63.3. Virtuvės patalpose turi būti įrengta tokia oro ištraukimo sistema, kuri apribotų garų, kvapų sklidimą į gretimas patalpas.
63.4. Grupių tualetuose-prausyklose, skalbyklose, virtuvės patalpose turi būti atskiri traukos kanalai.
VII. VANDENS TIEKIMAS IR NUOTEKOS
65. Karštas ir šaltas vanduo turi būti nuolat tiekiamas virtuvės patalpose, skalbykloje, sveikatos, logopedo kabinetuose, vaikų iki 1 m. grupės žaidimų kambaryje, grupės indų plovykloje, visų grupių tualetuose-prausyklose, tualetuose, baseinuose, gyvūnų laikymo patalpoje.
VIII. APŠVIETIMAS
67. Natūralus apšvietimas:
67.1. vaikų ugdymo patalpose turi būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Natūralios apšvietos koeficiento vertė vaikų ugdymo patalpose turi būti ne mažesnė kaip 1,5 proc. toliausiame nuo lango taške, o insoliacija – ne trumpesnė kaip 3 val.;
68. Dirbtinis apšvietimas:
68.1. visose įstaigos patalpose turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas. Patalpų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės pateiktos šios higienos normos 2 lentelėje;
2 lentelė. Kai kurių patalpų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės
| Patalpos pavadinimas |
Apšvieta, lx |
Paviršius, kuriam taikoma apšvieta |
|
| liuminescencinės lempos |
kaitrinės lempos |
||
| Žaidimų kambarys |
300 |
150 |
Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje nuo grindų |
| Kūno kultūros-muzikos salė |
200 |
100 |
Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje nuo grindų |
| Priėmimo-nusirengimo patalpa |
200 |
100 |
Horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų |
| Miegamasis |
75 |
30 |
Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje nuo grindų |
| Kompiuterinės įrangos patalpa |
300 |
– |
Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje nuo grindų |
68.2. patalpoje / erdvėje, kurioje ugdomas sutrikusio regėjimo vaikas, apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 500 lx. Esant gydytojo rekomendacijai, turi būti papildomai įrengtas vietinis apšvietimas;
IX. SKLYPO / TERITORIJOS, PATALPŲ, ĮRENGINIŲ, INVENTORIAUS, ŽAISLŲ PRIEŽIŪRA
70. Smėlis sklypo / teritorijos vaikų žaidimo dėžėse turi būti keičiamas ar atnaujinamas kasmet ir pagal epidemiologines reikmes, nustačius askaridžių, plaukagalvių, toksokarų kiaušinėlius. Smėlis turi būti perkasamas pagal poreikį.
73. Įstaigos patalpos, įrenginiai ir kitas inventorius prižiūrimi ir valomi taip, kad būtų užtikrinta švara.
74. Tualetų-prausyklų valymo inventorius turi būti paženklintas ir laikomas atskirai nuo kitų grupių patalpų valymo inventoriaus.
76. Vaikų ugdymo patalpos turi būti vėdinamos skersvėjiniu būdu, kai patalpose nėra vaikų. Patalpų negalima vėdinti per tualeto-prausyklos patalpas. Vėdinamų patalpų temperatūra neturi nukristi žemiau 12° C.
77. Kiekvienam vaikui turi būti numatyta ne mažiau kaip po 2 komplektus lovos skalbinių, rankšluosčių rankoms, rankšluosčių kojoms ir čiužinių užvalkalų. Lovos skalbiniai, rankšluosčiai keičiami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę savaitinėse grupėse ir vieną kartą per dvi savaites – dieninėse grupėse.
78. Žaislai neturi kelti pavojaus vaikų sveikatai ar rizikos juos nuryti, įkvėpti ar susižeisti jais palietus odą, gleivinę, akis. Žaislai turi atitikti vaikų amžių, būti švarūs.
79. Patalpose turi nebūti graužikų ir kitų buitinių kenkėjų. Privalomą profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) atlieka šiai veiklai licencijuoti asmenys [4.13].
80. Draudžiama atlikti privalomą profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) vaikams esant įstaigoje. Įstaigos patalpos, kuriose atliekami remonto darbai, turi būti izoliuojamos nuo kitų patalpų / erdvių.
81. Nustačius ar įtarus užkrečiamosios ligos atvejį ar (ir) protrūkį, patalpos, įrenginiai, žaislai, inventorius valomi, dezinfekuojami pagal specialistų, vykdančių užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę, nurodymus.
82. Privalomasis aplinkos kenksmingumo pašalinimas atliekamas teisės akto [4.18] nustatyta tvarka pagal epidemiologines reikmes.
83. Valymo priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį. Biocidai leidžiami naudoti teisės akto [4.7] nustatyta tvarka.
84. Asmenys, dirbantys su valymo ir dezinfekcijos priemonėmis, turi mokėti naudotis šiomis priemonėmis ir laikytis gamintojo ar tiekėjo saugos duomenų lapuose nurodytų sveikatos saugos reikalavimų.
X. MAISTO TVARKYMO PATALPŲ ĮRENGIMAS, PRIEŽIŪRA, MAISTO RUOŠIMAS
87. Maisto produktų tiekimas, maisto tvarkymo vietos įrengimas ir maisto tvarkymas turi atitikti teisės aktų [4.11, 4.12] reikalavimus.
88. Vaikų maitinimo valgiaraščiai turi būti sudaromi pagal rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas vaikams, atsižvelgiant į vaikų ugdymo trukmę per parą (šios higienos normos 2 priedas). Maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas turi atitikti vaikų amžiaus ypatumus ir sveikos mitybos principus bei taisykles.
89. Vaikų maitinimui neturi būti vartojami: subproduktai (inkstai, kepenys, smegenys, plaučiai); grybai; sultinių koncentratai; saldainiai, konditerijos gaminiai su kremu ir (ar) šokoladu; nealkoholiniai gėrimai su maisto priedais (dažikliais, konservantais, saldikliais); gazuoti gėrimai; bulvių traškučiai ir kiti riebaluose virti gaminiai; žuvies konservai; nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; žlėgtainiai; šaltiena; genetiškai modifikuotas maistas ar genetiškai modifikuotų sudedamųjų dalių turintys produktai; daug riebalų (daugiau nei 21 g/100 g), sočiųjų riebalų rūgščių (daugiau nei 6 g/100 g), cukraus (daugiau nei 18 g/100 g) ar druskos (daugiau nei 2,4 g/100 g) turintys produktai (mėsos produktai, konditerijos gaminiai).
90. Vaikų iki 1 metų maitinimo organizavimas:
90.1. vaikai iki 1 metų maitinami pagal individualius valgiaraščius, suderintus su tėvais pagal pateiktas gydytojo rekomendacijas. Valgiaraštyje turi būti nurodytos kiekvieno vaiko maitinimo valandos, motinos pieno ar adaptuotų pieno mišinių, kito maisto kiekiai;
90.2. turi būti pildomas ir saugomas grupėje kiekvieno vaiko mitybos lapas, kuriame iš karto po maitinimo užrašomas suvalgyto kiekvienos rūšies maisto kiekis;
90.3. sausieji mišiniai ruošiami pagal gamintojo instrukciją grupės virtuvėlėje prieš pat maitinimą;
90.4. motinos pienas gali būti atnešamas šviežias ar užšaldytas vieno maitinimo porcijomis maistui laikyti skirtuose induose:
90.4.2. šaldytas motinos pienas atšildomas kambario temperatūroje, šilto vandens vonelėje arba kūdikių maisto šildytuve. Draudžiama motinos pieną atšildyti mikrobangų krosnelėje ar verdančio vandens vonelėje. Atšildyto motinos pieno negalima pakartotinai užšaldyti;
91. 1–7 m. amžiaus vaikų maitinimo organizavimas:
91.1. vaikai turi būti maitinami ne rečiau kaip kas 3,5–4 val. pagal valgiaraščius, patvirtintus įstaigos vadovo ir suderintus su teritorine visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga. Sudaromi atskiri 10 dienų valgiaraščiai 1–3 ir 4–7 m. amžiaus vaikams;
91.2. pusryčiams vaikas turi gauti 20–25 proc., pietums – 35–40 proc., pavakariams ar priešpiečiams – 10–15 proc. (gali būti organizuojami abu maitinimai, tada jų bendras kaloringumas turi sudaryti 10–15 proc.), vakarienei – 20–25 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo, jei tokie maitinimai yra valgiaraščiuose;
92. Draudžiama naudoti susidėvėjusius, įskilusius, apdaužytais kraštais indus ir aliumininius įrankius.
XI. VAIKŲ PRIĖMIMAS, DIENOS REŽIMAS
94. Priimant vaiką į įstaigą ir vėliau kiekvienais metais turi būti pateiktas Vaiko sveikatos pažymėjimas (forma Nr. 027-1/a) [4.5, 4.10].
95. Draudžiama priimti sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, kosti, yra išskyrų iš nosies ir kt.) vaikus, taip pat turinčius utėlių ar glindų.
97. Po ligos vaikas gali būti priimtas į įstaigą tik tėvams (globėjams) pateikus gydytojo pažymą (F 094/a )[4.4].
98. Vaiko dienos režimas turi atitikti vaiko fiziologinius poreikius, jo amžiaus ypatumus, sveikatos būklę.
99. Aktyvi fizinė veikla turi būti organizuojama kasdien, atsižvelgiant į vaikų amžių ir sveikatos būklę.
XII. VAIKŲ IKI 1 METŲ AMŽIAUS PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI
103. Žaidimo kambaryje ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo lango turi būti įrengtas maniežas su aptvaru, maitinimo kėdės.
104. Žaidimų kambaryje turi būti vystymo stalas, šalia jo praustuvė, rankšluosčių kabykla, uždaras indas nešvariems skalbiniams.
107. Maniežo, vystymo stalų danga turi būti lygi, atspari drėgmei, lengvai valoma ir dezinfekuojama.
108. Maniežo, lovelių sienelių vertikalūs tarpai turi būti ne didesni kaip 0,05 m. Maniežo aptvaro aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m. Nevaikštančių vaikų maniežo apačios aukštis nuo grindų turi būti ne mažesnis 0,5 m.
109. Virtuvėlėje turi būti maisto paruošimo vieta, 2 skyrių plautuvė, šaldytuvas, įrenginys buteliukams virinti ar sterilizuoti.
110. Po kiekvieno panaudojimo buteliukai ir čiulptukai, buteliukų plovimo šepetėliai turi būti gerai išplaunami ir virinami apsemti vandens uždengtame inde 15 min.
111. Švarūs buteliukai ir čiulptukai laikomi uždarame inde, buteliukų plovimo šepetėliai išdžiovinami ir laikomi sausi.
Lietuvos higienos normos HN 75:2010
„Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar)
priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji
sveikatos saugos reikalavimai“
1 priedas
NUODINGŲ AUGALŲ, DRAUDŽIAMŲ SODINTI ĮSTAIGOS TERITORIJOJE APŽELDINIMO TIKSLU, SĄRAŠAS
| Augalas / augalų rūšys |
Lotyniškas pavadinimas |
Nuodingos augalo dalys |
| Amerikinė fitolaka |
Phytolacca americana |
Visas augalas, ypač lapai ir uogos |
| Baltasis čemerys |
Veratrum album |
Visas augalas, ypač šaknys |
| Brugmansijos |
Brugmansia spp. |
Visas augalas |
| Darželinis pupmedis |
Laburnum anagyroides |
Visas augalas |
| Juodoji drignė |
Hyoscyamus niger |
Visas augalas |
| Kukmedžiai |
Taxus spp. |
Visas augalas |
| Kurpelės |
Aconitum spp. |
Visas augalas, ypač lapai ir šaknys |
| Lobelio čemerys |
Veratrum lobelianum |
Visas augalas, ypač šaknys |
| Paprastasis ricinmedis |
Ricinus communis |
Visas augalas, ypač sėklos |
| Paprastasis žalčialunkis |
Daphne mezereum |
Visas augalas |
| Paprastoji durnaropė |
Datura stramonium |
Visas augalas, ypač sėklos ir lapai |
| Paprastoji pakalnutė |
Convallaria majalis |
Visas augalas |
| Paprastoji rusmenė |
Digitalis purpurea |
Lapai, žiedai, sėklos |
| Rudeninis vėlyvis |
Colchicum autumnale |
Visas augalas |
| Tabakas |
Nicotiana spp. |
Visas augalas |
| Vaistinė šunvyšnė |
Atropa belladona |
Visas augalas, ypač uogos |
Lietuvos higienos normos HN 75:2010
„Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar)
priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji
sveikatos saugos reikalavimai“
2 priedas
PAROS ENERGIJOS IR MAISTINIŲ MEDŽIAGŲ NORMOS VAIKAMS
| Vaiko amžius |
Energija, kcal |
Baltymai, g |
Riebalai, g |
Angliavandeniai, g |
| Iki 3 mėn. |
Energijos kiekis = kūno svoris (kg) x 108 Baltymų kiekis = kūno svoris (kg) x 2,4 Riebalų kiekis = kūno svoris (kg) x 4,9 Angliavandenių kiekis = kūno svoris (kg) x 13,6 |
|||
| 4–6 mėn. |
||||
| 7–9 mėn. |
Energijos kiekis = kūno svoris (kg) x 96 Baltymų kiekis = kūno svoris (kg) x 2,1 Riebalų kiekis = kūno svoris (kg) x 3,7 Angliavandenių kiekis = kūno svoris (kg) x 13,6 |
|||
| 10–12 mėn. |
||||
| 1–3 m. |
1400 |
45 |
50 |
193 |
| 4–7 m. |
1700 |
55 |
60 |
235 |