LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2004 m. vasario 17 d. Nr. A1-40

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 102-4585) 11 straipsnio 7 dalimi:

1. Tvirtinu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatus (pridedama).

2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1996 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 20 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų tvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 14-382).

 

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO Ministrė                           Vilija Blinkevičiūtė


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro

2004 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. A1-40

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) yra valstybinė kontrolės įstaiga, veikianti prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Valstybinė darbo inspekcija yra viešasis juridinis asmuo, turintis savo sąskaitas banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

3. Valstybinė darbo inspekcija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais įstatymais ir norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, šiais nuostatais bei Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamentu.

4. Valstybinės darbo inspekcijos administracijos buveinės adresas: Algirdo g. 19, 03607 Vilnius-06, interneto tinklapio adresas: www. vdi. lt.

 

II. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

 

5. Pagrindiniai Valstybinės darbo inspekcijos uždaviniai pagal priskirtą kompetenciją – vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų prevenciją ir kontrolę įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose (toliau – įmonėse), nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (toliau – darbdaviai).

6. Valstybinė darbo inspekcija atlieka šias funkcijas:

6.1. tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų, taip pat kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų dėl darbo sutarčių sudarymo, vykdymo, pasibaigimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo ir poilsio laiko, darbo apmokėjimo, garantijų ir kompensacijų, drausminių nuobaudų skyrimo ir materialinės atsakomybės taikymo tvarkos;

6.2. vykdo nelegalaus darbo reiškinių kontrolę, Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų veiklą;

6.3. kontroliuoja pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 2-25) laikymąsi;

6.4. tikrina, ar nustatyta tvarka yra įsteigti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komitetai ir kaip organizuota vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolė;

6.5. tikrina, ar naudojamos darbo priemonės, darbo vietos, technologiniai procesai, darbo sąlygos atitinka įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimus, kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, ar įrenginių priežiūros teisės aktų nustatyta tvarka įrenginių savininkai atlieka jų nuolatinę priežiūrą, taip pat ar tinkamai organizuojamas transporto eismas įmonėse;

6.6. tikrina, ar saugiai vykdomi kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų gavybos ir perdirbimo, geologinio gręžimo, naudingųjų iškasenų žvalgybos, degiųjų dujų, chemijos, naftos perdirbimo darbai, technologiniai procesai, kuriems vykstant galimi sprogimo, gaisro ar apsinuodijimo atvejai, ir įstatymų, kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka teikia darbdaviams išvadas, reikalavimus, nurodymus bei pasiūlymus;

6.7. tikrina, ar darbdaviai saugiai organizuoja kenksmingų ir pavojingų medžiagų gamybą ir naudojimą, ar vykdomos pramoninių avarijų prevencijos priemonės;

6.8. tikrina, ar darbdaviai identifikuoja pavojus, atlieka rizikos tyrimus ir vertinimą;

6.9. tikrina, ar įrengtos buities, sanitarijos ir higienos patalpos, kolektyvinės darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, ar nustatyta tvarka išduodamos bei naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, ar laikomasi higienos normų reikalavimų, ar teisingai sudaryti darbuotojų, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, sąrašai, ar darbdaviai teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus;

6.10. tikrina įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytų saugos ir sveikatos garantijų, darbo ir poilsio organizavimo taikymą asmenims iki 18 metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims ir dirbantiems invalidams;

6.11. tiria sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybes ir priežastis. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejais Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius (toliau – darbo inspektorius) nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą perduoda teisėsaugos institucijai. Tikrina, ar laikomasi nustatytos nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarkos, ar darbdaviai diegia prevencines priemones, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe, susirgimų profesine liga;

6.12. organizuoja ir kartu su sveikatos priežiūros įstaigų atstovais tiria profesinių ligų aplinkybes ir priežastis;

6.13. registruoja sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, kaupia iš darbdavių gautą informaciją apie lengvus nelaimingus atsitikimus darbe, nustatyta tvarka saugo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo aktus ir kitus su tuo susijusius dokumentus;

6.14. tvirtina Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinius nurodymus, kontroliuoja Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų vykdymą įmonėse;

6.15. tikrina žalos atlyginimo apskaičiavimą ir mokėjimą už padarytą žalą darbuotojo sveikatai, kai už žalos mokėjimą atsakingi darbdaviai;

6.16. nustatyta tvarka dalyvauja tiriant potencialiai pavojingų įrenginių ir pavojingų objektų avarijas, sudarant avarijų likvidavimo pavojinguose objektuose planus, analizuoja avarijų priežastis;

6.17. tiria pareiškimus bei skundus Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos klausimais;

6.18. teikia išvadas dėl rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programų, skirtų darbuotojų, valdančių potencialiai pavojingus įrenginius, atliekančių šių įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu, darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų mokymui, dalyvauja tikrinant jų žinias;

6.19. tikrina, ar darbuotojai nustatyta tvarka apmokyti, atestuoti, instruktuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;

6.20. teikia pastabas bei pasiūlymus dėl rengiamų norminių teisės aktų projektų darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykių srityse;

6.21. analizuoja darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų taikymo praktiką, teikia siūlymus pakeisti galiojančius įstatymus ar kitus norminius teisės aktus;

6.22. konsultuoja darbuotojus, darbuotojų atstovus, darbdaviams atstovaujančius asmenis, darbdavių įgaliotus asmenis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) ir kitų darbo įstatymų taikymo bei vykdymo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir kitais klausimais;

6.23. teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja nustatant darboviečių, jų padalinių ar naujų darbo vietų tinkamumą naudoti;

6.24. suteikia patalpas apskrities teritorinės darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos posėdžiams, skiria komisijos sekretorių;

6.25. tvarko Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrą, organizuoja potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų projektų rengimą;

6.26. pasibaigus kalendoriniams metams, analizuoja darbo inspektorių veiklos duomenis, taip pat informaciją, gautą iš atitinkamą kontrolę ir priežiūrą vykdančių institucijų, tarnybų ir įstaigų, apie statinių avarijas, energetikos įrenginių avarijas bei jų sutrikimus, pavojingų objektų avarijas, apie apsinuodijimus ir kitus įvykius, kurių metu pakenkiama aplinkai ir darbuotojų sveikatai. Pagal šios analizės duomenis rengia ir iki birželio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai ataskaitą apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę bei darbo įstatymų vykdymą Lietuvos Respublikos įmonėse bei pasiūlymus darbuotojų saugos ir sveikatos būklei šalyje gerinti. Turimus duomenis šiai ataskaitai parengti gali pateikti profesinių sąjungų bei darbdavių susivienijimai. Rengia kasmetinę Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 81 „Dėl darbo inspekcijos pramonėje ir prekyboje“ įgyvendinimo ataskaitą, teikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją, kaip laikomasi kitų šalyje ratifikuotų šios organizacijos konvencijų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata bei darbo santykiais;

6.27. atlieka Europos saugos ir sveikatos darbe Agentūros Lietuvos ryšių punkto funkciją, bendradarbiauja ir keičiasi informacija su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėmis sąjungomis, darbo tarybomis, darbdavių organizacijomis, kitų valstybių analogiškomis tarnybomis;

6.28. vykdo kitas kompetencijai priskirtas funkcijas, nustatytas kitų norminių teisės aktų.

 

III. INSPEKTAVIMO VYKDYMO TVARKA

 

7. Darbo inspektoriai turi teisę, pateikę tarnybinį pažymėjimą (valstybės tarnautojo pažymėjimą) ir įgaliojimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo bet kuriuo paros metu nekliudomai įeiti į bet kurią darbo vietą tikrinti, ar laikomasi darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų. Vykdydami nustatytas funkcijas, darbo inspektoriai turi teisę gauti iš darbdavių dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus duomenis, reikalingus tarnybinėms funkcijoms atlikti, gali fotografuoti, kai tai būtina nustatytiems darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimams, nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybėms, priežastims užfiksuoti, įrodymams surinkti, paimti laikinai (iki 7 darbo dienų) darbo sutarčių registravimo žurnalą, nustatyta tvarka surašydami ir pateikdami darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui žurnalo paėmimo aktą. Atlikdami tarnybines pareigas, prireikus gali pasitelkti policijos pareigūnus.

8. Darbo inspektoriai, atsižvelgdami į nustatytus prioritetus, skyriaus darbo planus bei darbo įstatymų vykdymo būklę (jiems priskirtose srityse), savarankiškai pasirenka inspektuotinas įmones, tikrinimo būdus, metodus ir apimtis.

9. Darbo inspektorius praneša darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui apie būsimą atvykimą į įmonę, jeigu toks pranešimas nepakenks tikrinimo efektyvumui. Prisistatydamas darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui, darbo inspektorius paaiškina atvykimo tikslus, aptaria tikrinimo eigą.

Apie atvykimą į įmonę darbo inspektorius taip pat praneša darbuotojų atstovams, jeigu tikrinimas atliekamas jų prašymu.

10. Darbo inspektoriai, inspektavimo metu nustatę darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) nustatyta tvarka surašo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumentus (reikalavimą, protokolą, nutarimą ir kt.). Reikalavimas (išskyrus šių nuostatų 14 punktą), jame nurodžius nustatytus pažeidimus ir terminus pažeidimams pašalinti, ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo arba tyrimo pabaigimo dienos įteikiamas darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui pasirašytinai arba išsiunčiamas paštu (registruotu laišku). Prireikus nurodytas terminas gali būti tikslinamas vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka.

Su inspektavimo rezultatais ir surašytais dokumentais darbuotojų atstovai supažindinami jų prašymu.

11. Darbo inspektorius skatina socialinių partnerių dvišalį bendradarbiavimą per kolektyvinės sutarties sudarymą bei jos vykdymą. Baigęs įmonės inspektavimą, jo rezultatus gali aptarti įmonės ar padalinio darbuotojų susirinkime, bendrame kartu su įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu ar darbuotojų atstovais posėdyje ir kt.

12. Darbo inspektoriaus reikalavimai ir nurodymai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui yra privalomi. Apie jų vykdymą darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo praneša raštu reikalavime nurodytu terminu ir adresu.

Darbo inspektoriai kontroliuoja įteiktų reikalavimų vykdymą, pakartotinai inspektuodami įmones.

Asmenys, nevykdantys darbo inspektorių reikalavimų, atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

13. Darbo inspektorius, kai nėra galimybės tikrinimo metu gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų paaiškinimų žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų pažeidimų, nurodymų nevykdymo, kviečia darbdaviui atstovaujantį ar jo įgaliotą asmenį į Valstybinės darbo inspekcijos administraciją arba teritorinį skyrių.

14. Darbo inspektorius, inspektavimo metu arba gavęs įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto arba darbuotojų atstovo pranešimą apie darbdaviui atstovaujančio asmens ar darbdavio įgalioto asmens atsisakymą sustabdyti darbus, privalo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka įpareigoti darbdaviui atstovaujantį asmenį ar darbdavio įgaliotą asmenį nedelsiant sustabdyti darbus, pasirašytinai įteikiant reikalavimą, kai:

14.1. darbuotojai neapmokyti ir (ar) neinstruktuoti saugiai dirbti;

14.2. sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai;

14.3. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nevykdoma potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinė priežiūra ar neatliktas jų techninės būklės tikrinimas;

14.4. dirbama pažeidžiant technologinius reglamentus, neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių;

14.5. darbuotojai neaprūpinti asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis;

14.6. darbo ir asmeninės apsauginės priemonės neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų ir kitais atvejais;

14.7. darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai, gyvybei, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę ir nustatęs pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai.

15. Jei darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo atsisako vykdyti darbo inspektoriaus reikalavimą, darbo inspektorius turi teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad būtų įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus ir iš pavojingų darbo vietų ar zonų išvesti darbuotojai ar uždraustas darbo ir asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.

16. Pašalinus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdyti darbai, uždraustas darbo ar asmeninių apsauginių priemonių naudojimas, išduodamas raštiškas darbo inspektoriaus sutikimas vykdyti darbus bei naudoti įrenginius.

17. Darbo inspektoriai, tirdami sunkius, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, jeigu būtina, turi teisę nemokamai naudotis darbdavio ryšio ir transporto priemonėmis.

18. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo metu Valstybinės darbo inspekcijos skirtų ekspertizių išlaidas, kurias atlieka nevalstybinės įstaigos, apmoka Valstybinė darbo inspekcija iš jai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų.

19. Įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui ar kai sunkiai traumuojami darbuotojai, taip pat kai įmonėje nesiimama reikiamų priemonių profesiniams susirgimams mažinti ar sistemingai pažeidžiami darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimai, darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo gali būti iškviestas į Valstybinės darbo inspekcijos administraciją arba teritorinį skyrių nagrinėti nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių susirgimų, darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimų prevencijos klausimus.

20. Vykdydami įmonių inspektavimą, darbo inspektoriai bendradarbiauja, keičiasi informacija ir, esant reikalui, suderinę atlieka bendrus patikrinimus su statinių (pastatų), energetikos įrenginių, potencialiai pavojingų įrenginių, priešgaisrinę, civilinę, eismo, sveikatos ir aplinkos saugą kontroliuojančiomis bei priežiūrą vykdančiomis įstaigomis.

21. Darbo inspektoriai privalo užtikrinti darbuotojų skundų, pareiškimų dėl darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų įmonėje konfidencialumą.

22. Darbo inspektoriai privalo saugoti ir neatskleisti valstybės ir tarnybos bei komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančios informacijos, kurią jie sužino, atlikdami tarnybines pareigas, laikytis tarnybinės etikos reikalavimų.

23. Darbo inspektoriai sprendžia ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata. Šie ginčai išnagrinėjami per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos, ginčo šalis iš anksto informavus apie ginčo nagrinėjimo laiką ir vietą. Šaliai (šalims) neatvykus be svarbių priežasčių, ginčas yra sprendžiamas be jos (jų) Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamento nustatyta tvarka ir terminais.

24. Kitų darbo ginčų, išskyrus nurodytus šių nuostatų 23 punkte, darbo inspektoriai nenagrinėja.

25. Darbo inspektoriaus veiksmai ir sprendimai, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka priimtus nutarimus skirti baudas, gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85 -2566) nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.

Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje skirti baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui pagal Valstybinės darbo inspekcijos (inspektoriaus), priėmusios nutarimą, buvimo vietą.

 

IV. VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

 

26. Valstybinei darbo inspekcijai vadovauja ir jos veiklą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 102-4585) ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, kurį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas socialinės apsaugos ir darbo ministrui.

27. Valstybinę darbo inspekciją sudaro:

27.1. administracija – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ir jo pavaduotojai bei Valstybinės darbo inspekcijos veiklą koordinuojantys ir organizuojantys skyriai;

27.2. teritoriniai skyriai, kurie steigiami visose apskrityse.

28. Administracija formuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, numatytų pagal kompetenciją, kontrolės ir jų pažeidimų prevencijos politiką, organizuoja ir koordinuoja jos įgyvendinimą. Administracija kaupia, analizuoja ir apibendrina inspektavimo veiklos duomenis apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę ir darbo įstatymų vykdymą įmonėse, nelaimingus atsitikimus darbe ir profesinius susirgimus, rengia strateginį ir metinį veiklos planus, metodines rekomendacijas, nurodymus, tikrinimo ir mokymo modulius (programas), leidžia leidinius darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo klausimais. Pagal Valstybinei darbo inspekcijai priskirtą kompetenciją organizuoja visuomenės informavimą, bendradarbiavimą su kitomis kontrolės ir priežiūros institucijomis, įstaigomis ir tarnybomis bei socialiniais partneriais, sprendžia finansinius, tarptautinio darbo ir kitus klausimus.

29. Teritorinių skyrių veikla pagal Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją apima apskrityje esančias įmones. Teritorinių skyrių nuostatus tvirtina vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.

30. Valstybinės darbo inspekcijos ir darbo inspektorių veikla planuojama ir organizuojama atsižvelgiant į uždavinius ir funkcijas, darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, darbo įstatymų vykdymą įmonėse, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio.

31. Darbo inspektoriams išduodamas nustatytos formos valstybės tarnautojo pažymėjimas ir įgaliojimas bei spaudas su jų pareigybės pavadinimu, vardu, pavarde.

 

V. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ TVARKA

 

32. Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, į darbą priimami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka.

 

VI. DARBO APMOKĖJIMO TVARKA

 

33. Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti norminiai teisės aktai.

 

VII. LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMO TVARKA

 

34. Valstybinė darbo inspekcija yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos valstybės biudžeto.

35. Biudžeto lėšos naudojamos Valstybinei darbo inspekcijai išlaikyti ir sąmatose numatytoms priemonėms finansuoti.

 

VIII. VEIKLOS EFEKTYVUMO KONTROLĖ

 

36. Valstybinės darbo inspekcijos finansinės veiklos kontrolė organizuojama įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka.

37. Valstybinės darbo inspekcijos Vidaus audito tarnyba atlieka finansų, valdymo ir veiklos auditą, tikrindama ir vertindama administracijos ir teritorinių skyrių veiklos pagal Valstybinei darbo inspekcijai priskirtą kompetenciją efektyvumą, ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų Valstybinei darbo inspekcijai, panaudojimą.

38. Vidaus audito tarnyba yra tiesiogiai pavaldi vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, kuris garantuoja jos veiklos nepriklausomumą.

 

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

39. Valstybinė darbo inspekcija gali būti pertvarkoma, reorganizuojama ar likviduojama įstatymų nustatyta tvarka.

 

______________