LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIO PROKURORO

ĮSAKYMAS

 

DĖL GENERALINIO PROKURORO 2003 M. BALANDŽIO 11 D. ĮSAKYMO NR. I-47 „DĖL IKITEISMINIO TYRIMO TERMINŲ KONTROLĖS TVARKOS IR REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2008 m. rugpjūčio 8 d. Nr. I-109

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (Žin., 1994, Nr. 81-1514; 2003, Nr. 42-1919) 4, 14 ir 16 straipsnio 2 dalimi:

1. Pakeičiu Rekomendacijas dėl nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47 „Dėl Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 39-1805), ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).

2. Pavedu Generalinės prokuratūros Kanceliarijai paskelbti šį įsakymą ir rekomendacijas „Valstybės žiniose“, o Viešųjų ryšių skyriui – prokuratūros interneto svetainėje.

 

 

 

GENERALINIS PROKURORAS                                         ALGIMANTAS VALANTINAS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47

(Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. I-109 redakcija)

 

REKOMENDACIJOS DĖL NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ TYRIMO PASKIRSTYMO IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGOMS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyta, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą prokuroras turi nuspręsti, kuriai ikiteisminio tyrimo įstaigai pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

2. BPK 169 straipsnio (Prokuroro veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą) 2 dalyje nustatyta, kad pradėjęs ikiteisminį tyrimą prokuroras pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus arba tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai.

3. BPK 171 straipsnio (Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą) 2 dalyje nustatyta, kad gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą prokuroras sprendžia, kas turi atlikti ikiteisminį tyrimą, taip pat nurodyta, kad prokuroras gali nuspręsti:

3.1. pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus;

3.2. pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri praneša prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą;

3.3. pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai. 171 straipsnio 3 dalyje įvardijama prokuroro teisė sudaryti tyrimo grupę iš kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų.

4. BPK 175 straipsnio (Atskirieji pavedimai) 2 dalyje nustatyta prokuroro teisė pavesti atlikti tyrimo veiksmus kitos vietovės prokurorui arba bet kuriai ikiteisminio tyrimo įstaigai.

5. BPK 165 straipsnyje (Ikiteisminio tyrimo įstaigos) išvardytos visos ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurioms prokuroras turi teisę pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą.

6. Universali ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija, kuriai prokuroras gali pavesti atlikti bet kurios nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą ar atskirus nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo veiksmus.

7. Kitos institucijos, išvardytos BPK 165 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminio tyrimo įstaigos yra tada, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Tokios tyrimo įstaigos yra: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Valstybės saugumo departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos muitinė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

8. Ikiteisminį tyrimą taip pat atlieka tolimajame plaukiojime esančių jūros laivų kapitonai dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu, Kalėjimų departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai dėl tose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų.

 

II. NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ TYRIMO PASKIRSTYMAS

 

9. Prokuroras gali pavesti atlikti bet kurios nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus policijai. Įgyvendinant BPK 1 straipsnio (Baudžiamojo proceso paskirtis) nuostatą „ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas“ tam tikras nusikalstamas veikas tikslinga pavesti tirti ne policijai, o kitoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms, atsižvelgiant į jų vykdomas funkcijas.

10. Prokuroras, vadovaudamasis BPK 171 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 175 straipsnio 2 dalimi, gali pavesti tirti bet kurią nusikalstamą veiką ar atlikti atskirus tyrimo veiksmus bet kuriai tyrimo įstaigai, tačiau, atsižvelgiant į institucijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas funkcijas, rekomenduojama pavesti tirti šias ir su jomis susijusias nusikalstamas veikas:

10.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybai – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 ir 292 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas.

10.2. Specialiųjų tyrimų tarnybai – BK 225–229 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas, kai šiose veikose yra korupcijos požymių, ir kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

10.3. Karo policijai – BK XLVI skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai krašto apsaugos tarnybai), išskyrus BK 314 ir 315 straipsnius (kai šaukimo į karo tarnybą vengia šauktinis), nustatytas nusikalstamas veikas. Karo policijai taip pat pavedamos tirti kitos nusikalstamos veikos, kurias padarė Lietuvos ar kitų NATO šalių kariai karinėje teritorijoje ar kariniame transporte.

10.4. Valstybės saugumo departamentui – BK XVI skyriuje (Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai) ir BK 296–297 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas.

10.5. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai – BK XXXII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai) nustatytas nusikalstamas veikas ir kitas nusikalstamas veikas, susijusias su mokesčiais, valstybės (savivaldybės) rinkliavomis, valstybinio socialinio draudimo ir kitomis įmokomis.

Šiame BK skyriuje BK 213–215 straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos pavedamos tirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tik tais atvejais, kai jos įvykdomos kartu su BK 216–224 straipsniuose nurodytomis nusikalstamomis veikomis. Kitais atvejais BK 213–215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų tyrimas turėtų būti pavedamas policijai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai taip pat pavedamos tirti nusikalstamos veikos, susijusios su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu.

10.6. Lietuvos Respublikos muitinės specialiai įstaigai – Muitinės kriminalinei tarnybai pavedamos tirti BK 199, 1991, 1992 ir 200 straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos.

10.7. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavedamos tirti BK 187 straipsnio 3 dalyje, 188 straipsnyje ir 271 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, jei naikinama ar niokojama gaisru.

11. Prokuroras, gavęs pranešimą apie laivo kapitono pradėtą ikiteisminį tyrimą, turėtų pavesti jam tirti nusikalstamas veikas, kol atsiradus galimybei perimti tyrimą Lietuvoje prokuroras paves toliau atlikti šį tyrimą reikiamai ikiteisminio tyrimo įstaigai.

12. Kalėjimų departamento pareigūnams, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriams arba jų įgaliotiems pareigūnams tikslinga pavesti tirti tik tas nusikalstamas veikas, kurias suimtieji ar nuteistieji padarė šiose įstaigose.

13. Prokuroras gali pavesti ikiteisminio tyrimo įstaigai tirti ir kitas nusikalstamas veikas, kurių požymius nustato tos institucijos pareigūnas, atlikdamas savo tiesiogines funkcijas, nustatytas veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, nors tokių nusikalstamų veikų tyrimas ir nėra šių įstaigų funkcija. Pvz., atlikti ikiteisminį tyrimą turėtų būti pavedama Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kai pasienietis, saugodamas Lietuvos valstybės sieną, sulaiko asmenį, kuris: perėjo Lietuvos valstybės sieną neleistinoje vietoje, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 291 straipsnyje (Neteisėtas valstybės sienos perėjimas); pateikė suklastotus asmens dokumentus, t. y. kartu įvykdė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnyje (Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas); gabeno kontrabandą, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199 straipsnyje (Kontrabanda).

14. Sprendžiant, kuriai ikiteisminio tyrimo įstaigai pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą, būtina atsižvelgti į tai, kas atliko operatyvinį tyrimą, kur yra ikiteisminio tyrimo įstaigos struktūrinio padalinio buveinė ar tyrėjo darbo vieta, įvertinti tyrėjų patirtį tiriant tokios kategorijos bylas ir kitas aplinkybes, lemiančias tolesnio tyrimo veiksmingumą.

15. Prokuroras, vadovaudamasis BPK 171 straipsnio 2 dalies 3 punktu, gali pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, neviršydamas savo kompetencijos.

16. Vadovaujantis BPK 171 straipsnio 2 dalies 1 punktu prokurorai turėtų patys atlikti visą ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, turinčių ypatingą visuomeninę reikšmę, taip pat dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytų nusikalstamų veikų, jei toks tyrimas nepavedamas atlikti aukštesnei pagal pavaldumą ar centrinei ikiteisminio tyrimo įstaigai, ar Specialiųjų tyrimų tarnybai.

17. Jeigu yra duomenų, kad nusikalstamą veiką galimai padarė ikiteisminio tyrimo įstaigos kitas darbuotojas, atlikti ikiteisminį tyrimą neturėtų būti pavedama ikiteisminio tyrimo įstaigos tam pačiam padaliniui.

18. Vadovaudamasis BPK 170 straipsnio 1 dalimi prokuroras gali savo iniciatyva priimti sprendimą atlikti ikiteisminį tyrimą, kurį organizuoja ir jam vadovauja. Apie tokį sprendimą prokuroras nedelsdamas informuoja tiesioginį vadovą.

Aukštesnieji prokurorai, o teritorinėje prokuratūroje ir skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), gali pavesti pavaldžiam prokurorui atlikti ikiteisminį tyrimą.

19. Pagal BPK 174 straipsnio 3 dalį organizuoti ikiteisminį tyrimą kitos teritorinės prokuratūros vyriausiajam prokurorui motyvuotu pavedimu gali perduoti teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), jeigu yra pagrindai, numatyti BPK 174 straipsnio 1 dalyje, t. y. kai tyrimas turi būti atliekamas vietovėje, kurioje padaryta nusikalstama veika. Toks sprendimas gali būti įforminamas rašytiniu pavedimu, nesurašant nutarimo, ir gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.

20. Jei ikiteisminį tyrimą tikslinga pavesti atlikti kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, kurią pagal nustatytą kompetenciją kontroliuoja kita prokuratūra, aukštesnysis prokuroras (teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojas) motyvuotu prašymu pavesti organizuoti ikiteisminį tyrimą kitai teritorinei prokuratūrai kreipiasi į apygardos vyriausiąjį prokurorą (jo pavaduotoją) ar Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiąjį prokurorą (jo pavaduotoją), kuris vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 15 straipsniu, BPK 171 straipsnio 2 dalies 3 punktu ar BPK 174 straipsnio 2 dalimi sprendžia, kokiai teritorinei prokuratūrai pavesti organizuoti ikiteisminį tyrimą. Toks sprendimas įforminamas rašytiniu pavedimu, nesurašant nutarimo, ir gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.

21. Prireikus prokuroras gali sudaryti tyrimo grupę iš kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų (BPK 171 str. 3 d.). Tyrimo grupę tikslinga sudaryti:

21.1. nusikalstamoms veikoms, susijusioms su gaisru, tirti – iš policijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų;

21.2. nusikalstamoms veikoms, nustatytoms BK 129, 239, 240, 241, 242 ir 260 straipsniuose, tirti – iš laisvės atėmimo vietų įstaigų ir policijos pareigūnų;

21.3. nusikaltimams, numatytiems BK 250 straipsnyje (teroro aktas), tirti – iš policijos ir Valstybės saugumo departamento pareigūnų.

22. Gali būti sudaromos ir kitokios sudėties tyrimo grupės.

 

_________________