LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

IR LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO 2008 M. LIEPOS 9 D. ĮSAKYMO Nr. D1-370/1K-230 „DĖL MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO TVARKOS APRAŠŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2013 m. rugpjūčio 29 d. Nr. D1-636/1K-299

Vilnius

 

1. Pakeičiame Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 79-3140; 2010, Nr. 49-2411):

1.1. išdėstome 9 punktą taip:

9. Išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos kelių transporto priemonėse su vidaus degimo varikliu, varomu benzinu ir (ar) dujomis, ar dyzeliniu vidaus degimo varikliu buvimą ir jos veikimą patvirtina šie dokumentai:

9.1. transporto priemonei, turinčiai vidaus degimo variklį, varomą benzinu ir (ar) dujomis, – transporto priemonės gamintojo, jo oficialiai įgalioto atstovo ar platintojo Lietuvoje išduotas dokumentas (pažyma, tipo atitikties sertifikatas, atitikties liudijimas ir pan.), patvirtinantis, kad transporto priemonėje yra įrengta veikianti išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, pateiktas su galiojančiu privalomos techninės apžiūros dokumentu (techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita). Pakeitus arba sumontavus transporto priemonėje naują išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą, pateikiamas dokumentas (detalės sertifikatas, detalės pirkimo sąskaita faktūra ir pan.), patvirtinantis, kad detalė sertifikuota. Pažymoje turi būti ši informacija: pažymą išdavusio gamintojo ar jo įgalioto atstovo Lietuvoje identifikavimo rekvizitai, transporto priemonės identifikavimo rekvizitai, pažymint, kad pažymoje nurodytoje (-ose) transporto priemonėje (-se) yra įrengta ir veikianti išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, pažymos išdavimo data ir pažymos registracijos numeris. Pažyma turi būti patvirtinta ją išdavusio asmens parašu ir antspaudu, jeigu jis antspaudą privalo turėti;

arba privalomos techninės apžiūros įmonės išduota techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita), arba jos kopija su nurodytomis išmetamųjų teršalų CO ir CH koncentracijomis automobilių su varikliais, varomais benzinu ir (ar) dujomis, kurios neturi viršyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ (Žin., 2008, Nr. 88-3550) teršalams CO ir CH nustatytų normų. Privalomos techninės apžiūros rezultatų kortelė (arba kopija) su nurodytomis išmetamųjų teršalų koncentracijomis galioja, jeigu nurodytos teršalų koncentracijos atitinka centralizuotos techninės apžiūros duomenų bazės duomenis;

9.2. transporto priemonei, turinčiai dyzelinį variklį, – transporto priemonės gamintojo, jo oficialiai įgalioto atstovo ar platintojo Lietuvoje išduotas dokumentas (pažyma, tipo atitikties sertifikatas, atitikties liudijimas ir pan.), patvirtinantis, kad transporto priemonėje yra įrengta veikianti išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, pateiktas su galiojančiu privalomos techninės apžiūros dokumentu (techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita). Pakeitus arba sumontavus transporto priemonėje naują išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą, pateikiamas dokumentas (detalės sertifikatas, detalės pirkimo sąskaita faktūra ir pan.), patvirtinantis, kad detalė sertifikuota. Pažymoje turi būti ši informacija: pažymą išdavusio gamintojo ar jo įgalioto atstovo Lietuvoje identifikavimo rekvizitai, transporto priemonės identifikavimo rekvizitai, pažymint, kad pažymoje nurodytoje (-ose) transporto priemonėje (-ėse) yra įrengta ir veikianti išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, pažymos išdavimo data ir pažymos registracijos numeris. Pažyma turi būti patvirtinta ją išdavusio asmens parašu ir antspaudu, jeigu jis antspaudą privalo turėti.“;

1.2. išdėstome Tvarkos aprašo 10 punktą taip:

10. Motorinių M2, M3, N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonių atitiktį EURO I, EURO II, EURO III, EURO IV, EURO V ir (ar) aukštesnio standarto reikalavimams patvirtina transporto priemonės gamintojo arba jo oficialiai įgalioto atstovo ar platintojo Lietuvoje išduotas dokumentas (pažyma, tipo atitikties sertifikatas ir pan.), patvirtinantis, kad transporto priemonė pagaminta ir atitinka vieną iš nurodytų reikalavimų. Pažymoje turi būti ši informacija: pažymą išdavusio gamintojo ar jo įgalioto atstovo Lietuvoje identifikavimo rekvizitai, transporto priemonės identifikavimo rekvizitai, pažymint, kad pažymoje nurodyta (-os) transporto priemonė (-ės) atitinka konkretų EURO standartą, pažymos išdavimo data ir pažymos registracijos numeris. Pažyma turi būti patvirtinta ją išdavusio juridinio asmens vadovo parašu ir antspaudu.“

2. Pakeičiame Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 79-3140; 2010, Nr. 49-2411):

2.1. papildome skyrių „Bendrosios nuostatos“ 11 punktu:

11. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme (Žin., 1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (Žin., 2011, Nr. 62-2936).“;

2.2. įrašome 2 punkte po žodžio „TIPK“ žodžius „ir (ar) taršos“;

2.3. išdėstome 3 punktą taip:

3. Mokestis už TIPK ir (ar) taršos leidime nustatytą leistiną išmesti ar išleisti į Aplinką teršalo kiekį per mokestinį laikotarpį apskaičiuojamas:

 

Mn = Q x T x I x [k],

kai

Q <= N

 

Mn = (Q – SUMAQnt) x T x I x [k],

kai

Qt > Nt, o Q <= N

(2)

Mn = (N – (SUMAQnt – Qnp)) x T x I x [k],

kai

Q > N, o SUMAQnt > Qnp

 

Mn = N x T x I x [k],

kai

Q > N, o SUMAQnt <= Qnp;

 

 

čia:

Q – faktinis per mokestinį laikotarpį išmestas ar išleistas į Aplinką atitinkamo teršalo kiekis (t);

T – teršalo tarifas (Lt/t), nustatytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje;

I – mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas, nustatomas pagal Statistikos departamento vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksą, apskaičiuotą pagal Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53 (Žin., 2000, Nr. 6-159; 2009, Nr. 111-4723), padalijus iš 100. Vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Statistikos departamento interneto svetainėje. Bankroto ar restruktūrizavimo atveju, kada mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracija teikiama nepasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikomas prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas;

[k] – koeficientas (lygus 1,2), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, taikomas apskaičiuojant mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už teršalus, kuriems TIPK ir (ar) taršos leidime yra nustatytas laikinai leistinos taršos (toliau – LLT) normatyvas;

Qnp – normatyvą viršijantis teršalo kiekis (t), viršijus TIPK ir (ar) taršos leidime nustatytą per mokestinį laikotarpį leistiną išmesti ar išleisti į Aplinką teršalo kiekį (t), kuris yra lygus faktinio ir normatyvinio teršalo kiekio skirtumui (Q – N);

Qnt – normatyvą viršijantis teršalo kiekis (t), viršijus TIPK ir (ar) taršos leidime nustatytą didžiausią leistiną momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją ir (ar) vienkartinį leistinos taršos normatyvą per visą mokestinio laikotarpio normatyvo viršijimo laiką. Teršalo kiekis, išleistas į paviršinius vandens telkinius ir žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius, apskaičiuojamas: nuotekų kiekį, išleistą į paviršinius vandens telkinius ir (ar) žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius, per visą mokestinio laikotarpio normatyvo viršijimo laikotarpį padauginus iš nustatytos faktinės teršalo koncentracijos ir iš gauto kiekio atėmus leistiną per viršijimo laikotarpį išmesti į paviršinius vandens telkinius arba žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius teršalo kiekį. Teršalo kiekis, išmestas į atmosferą (aplinkos orą), apskaičiuojamas: per visą normatyvo viršijimo laikotarpį išmestą į atmosferą (aplinkos orą) dujų kiekį (m3) padauginus iš nustatytos per viršijimo laikotarpį faktinės teršalo koncentracijos, perskaičiuotos esant normalioms sąlygoms – 101,3 kPa slėgiui ir 0° C temperatūrai, (mg/Nm3) arba faktinį per viršijimo laikotarpį išmestą teršalo kiekį per laiko vienetą (g/s) padauginus iš laiko (s), per kurį buvo viršytas teršalo normatyvas, ir iš gauto kiekio atėmus per viršijimo laikotarpį leistiną išmesti į atmosferą (aplinkos orą) teršalo kiekį;

N – leistinas išmesti arba išleisti į Aplinką per mokestinį laikotarpį normatyvinis teršalo kiekis (t), nustatytas TIPK ir (ar) taršos leidime. Jeigu TIPK ir (ar) taršos leidime nustatyti metiniai teršalų išmetimo į Aplinką normatyvai mokestiniu laikotarpiu buvo tikslinti, apskaičiuojant mokestį už išmestą į aplinką per mokestinį laikotarpį teršalų kiekį, turi būti vadovaujamasi perskaičiuotu (atnaujinant arba tikslinant leidimą) leidžiamo išmesti į aplinką per mokestinį laikotarpį teršalo normatyvu. Šio mokestinio laikotarpio metinis teršalo normatyvas nustatomas sumuojant leidžiamą išmesti į Aplinką teršalo kiekį, kuris išskaičiuojamas atskiriems normatyvo galiojimo (taikymo) laikotarpiams, jei per mokestinį laikotarpį teršalui buvo taikyti keli skirtingi metiniai leidžiamos taršos normatyvai. Metinis teršalo normatyvas apskaičiuojamas: TIPK ir (ar) taršos leidime nustatytą vidutinį per parą leidžiamą išmesti į Aplinką teršalo normatyvą (kiekį) padauginus iš dienų skaičiaus, per kurias šis normatyvas buvo taikytas. Kai TIPK ir (ar) taršos leidime nenustatytas vidutinis per parą leidžiamas išmesti į Aplinką teršalo normatyvas, metinis leidžiamas išmesti į Aplinką teršalo normatyvas apskaičiuojamas: metinį leidžiamą išmesti į Aplinką teršalo normatyvą (kiekį) dalinant iš metinio kalendorinių dienų skaičiaus ir gautą teršalo kiekį dauginant iš dienų skaičiaus, per kurį šis normatyvas buvo taikytas;

Nt – didžiausias leistinas išmesti arba išleisti į Aplinką momentinis ir (ar) paros vidutinis ir (ar) vienkartinis leistinos taršos normatyvinis teršalo kiekis (t). Leistinas išmesti arba išleisti į vandens telkinius ar žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius normatyvinis teršalo kiekis apskaičiuojamas: leistiną per parą išmesti arba išleisti į aplinką teršalo kiekį padauginus iš skaičiaus parų, per kurias buvo viršytas teršalo normatyvas. Leistinas išmesti į atmosferą (aplinkos orą) teršalo kiekis apskaičiuojamas: vienkartinį leistinos taršos normatyvinį teršalo kiekį, nustatytą g/s, padauginus iš laiko (s), per kurį buvo viršytas teršalo normatyvas, arba vienkartinį leistinos taršos normatyvinį teršalo kiekį, nustatytą mg/Nm3, padauginus iš debito (Nm3/s) ir iš laiko (s), per kurį buvo viršytas teršalo normatyvas;

Qt – faktinis teršalo kiekis (t), išmestas arba išleistas į Aplinką per didžiausios leistinos momentinės ar paros vidutinės teršalo koncentracijos ir (ar) vienkartinės leistinos taršos normatyvo viršijimo laikotarpį. Teršalo kiekis, išleistas į vandens telkinius ar žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius, viršijus didžiausią leistiną momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją normatyvo viršijimo laikotarpiu, apskaičiuojamas: faktinį per viršijimo laikotarpį išleistą nuotekų kiekį dauginant iš faktinės teršalo koncentracijos. Teršalo kiekis, išmestas į atmosferą (aplinkos orą) viršijus vienkartinį leistinos taršos normatyvą per normatyvo viršijimo laikotarpį, apskaičiuojamas: faktinį per viršijimo laikotarpį išmestą dujų kiekį (Nm3) padauginus iš faktinės teršalo koncentracijos (mg/Nm3) arba, kai TIPK ir (ar) taršos leidime vienkartinis leistinos taršos normatyvas nustatytas g/s, – faktinį per normatyvo viršijimo laikotarpį išmestą teršalo kiekį g/s padauginus iš laiko (s), per kurį buvo viršytas teršalo normatyvas;“

2.4. išdėstome 4 punktą taip:

4. Mokestis taikant didesnį tarifą už išmestą ar išleistą į Aplinką teršalo kiekį per mokestinį laikotarpį, viršijusį TIPK ir (ar) taršos leidime nustatytą leistinos taršos normatyvą, įskaitant ir normatyvą viršijusį teršalo kiekį, išmestą į aplinką, kuris susidaro naudojant biokurą, o neturint TIPK ir (ar) taršos leidimo su jame nustatytais teršalų išmetimo ar išleidimo į aplinką normatyvais, kai toks leidimas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais yra privalomas, visas be TIPK ir (ar) taršos leidimo išmestas teršalo kiekis, įskaitant teršalo kiekį išmestą į aplinką, kuris susidaro naudojant biokurą, yra viršnormatyvinis N=0, apskaičiuojamas:

Mp = Qnp x T x b x I x [k],

kai

SUMAQnt <= Qnp arba N = 0

(3)

Mp = SUMAQnt x T x b x I x [k],

kai

SUMAQnt > Qnp;

 

 

b – tarifo koeficientas, nustatytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 priedėlyje.“;

2.5. įrašome 5 punkte po žodžio „TIPK“ žodžius „ir (ar) taršos“;

2.6. įrašome 6 punkte po žodžio „TIPK“ žodžius „ir (ar) taršos“;

2.7. įrašome 7 punkte po žodžio „TIPK“ žodžius „ir (ar) taršos“;

2.8. išdėstome 12 punktą taip:

12. Mokestis už teršalus, išleidžiamus į vandens telkinius su paviršinėmis (lietaus) nuotekomis, apskaičiuojamas:

12.1. už teršalų kiekį, neviršijantį TIPK ir (ar) taršos leidime arba jo priede, kuriame nurodomi paviršinių nuotekų surinkimo sistemos abonentai, nustatytų išleidimo su paviršinėmis nuotekomis mokestinio laikotarpio normatyvų, kurie nustatomi mokestinio laikotarpio pabaigoje, dauginant objektui nustatytą vidutinę metinę leistiną teršalo koncentraciją arba laikinai leistiną teršalo koncentraciją iš faktiškai per tą laikotarpį išleisto nuotekų kiekio, mokestis už teršalus apskaičiuojamas pagal Tvarkos aprašo 3 punktą;

12.2. už teršalų kiekį, viršijusį TIPK ir (ar) taršos leidime arba jo priede, kuriame nurodomi paviršinių nuotekų surinkimo sistemos abonentai, nustatytus išleidimo su paviršinėmis nuotekomis normatyvus, mokėtinas mokestis už metinio normatyvo viršijimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas pagal Tvarkos aprašo 4 punktą.“;

2.9. išdėstome 16 punktą taip:

16. Asmenims, naudojantiems biokurą energijai gauti, biokuro naudojimą patvirtina šie dokumentai – biokuro įsigijimo dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros ir pan.), biokuro sunaudojimo dokumentai (nurašymo aktai, ataskaitos ir pan.), atliekų tvarkymo apskaitos ataskaita ir energijos gamybos iš atliekų biologiškai skaidžios dalies ataskaita. Biokuro įsigijimo ir sunaudojimo dokumentai turi būti pateikiami vykdant mokesčio kontrolę įmonėje, kai to pareikalauja aplinkos apsaugos ir (ar) mokesčių inspekcijos pareigūnas.“

 

 

 

Aplinkos ministras                                                        Valentinas Mazuronis

 

Finansų ministras                                                                       Rimantas Šadžius