LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ KLASIFIKAVIMO IR ŽENKLINIMO TVARKOS

 

2000 m. gruodžio 19 d. Nr. 532/742

Vilnius

 

 

Vykdydami Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinės ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių 2000 metų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 409 (Žin., 2000, Nr. 31-869), ir įgyvendindami Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą (Žin., 2000, Nr. 36-987):

1. TVIRTINAME:

1.1. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarką (pridedama);

1.2. Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą (nepridedama)*.

2. Nustatome, kad Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „cheminės medžiagos“.

 

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                      HENRIKAS ŽUKAUSKAS

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                      VINSAS JANUŠONIS


 

PATVIRTINTA

aplinkos ministro ir

sveikatos apsaugos ministro

2000 12 19 įsakymu Nr. 532/742

 

PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ KLASIFIKAVIMO IR ŽENKLINIMO TVARKA

 

1. ĮVADAS

 

Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo cheminių medžiagų bei preparatų kenksmingo poveikio dėl jiems būdingų savybių, būtina užtikrinti saugų cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymą.

Cheminių medžiagų ir preparatų saugiam tvarkymui užtikrinti būtinas tinkamos informacijos apie cheminių medžiagų ir preparatų galimą pavojų pateikimas jų naudotojams.

Pagrindinė priemonė, suteikianti pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų naudotojui pradinę, esminę ir glaustą informaciją apie cheminių medžiagų ir preparatų pavojingąsias savybes, yra cheminių medžiagų bei preparatų klasifikavimas ir ženklinimas.

Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas ir ženklinimas yra išankstinė sąlyga, kurią šių medžiagų gamintojai, importuotojai ir skirstytojai turi įvykdyti prieš tiekdami minėtas medžiagas į rinką.

Kuriant bendrą su Europos Sąjunga rinką, būtina suderinti cheminių medžiagų bei preparatų klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimus. Europos Sąjungoje taikoma cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo schema sudaryta remiantis ilgalaikio cheminių medžiagų ir preparatų poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai tyrimu, t. y. nustatomos galimos pasekmės dėl ilgalaikio cheminių medžiagų ir preparatų poveikio.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo pagrindines nuostatas dėl cheminių medžiagų ir preparatų saugaus tvarkymo, pagal šio įstatymo 10 ir 12 straipsnius parengta Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka.

Tvarka parengta įvertinus šių Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus:

Tarybos direktyva 67/548/EEC dėl pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų derinimo ir ją pakeičiančios bei papildančios Europos Komisijos direktyvos;

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EC dėl valstybių narių įstatymų, įstatymų lydimųjų aktų ir administracinių nuostatų derinimo dėl pavojingų preparatų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo.

 

2. TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS

 

2.1. Tvarkos tikslas – įtvirtinti pagrindinius cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo principus, nustatyti kriterijus, kurie taikomi klasifikuojant chemines medžiagas ir preparatus bei pakuočių ženklinimo reikalavimus.

2.2. Ši Tvarka taikoma:

2.2.1. tiekiant į rinką ar kitaip tvarkant, taip pat laikinai įvežant į Lietuvos teritoriją perdirbimui:

2.2.1.1. pavojingas chemines medžiagas pagal pavojingų cheminių medžiagų apibrėžimą, pateiktą Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 3 str.;

2.2.1.2. cheminius preparatus, kurių sudėtyje yra bent viena pavojinga cheminė medžiaga;

2.2.1.3. cheminius preparatus, kurie, įvertinus juos pagal šios Tvarkos 4.2, 4.3, 4.4 sk. išdėstytus klasifikavimo kriterijus, laikomi pavojingais;

2.2.2. pavojingoms cheminėms medžiagoms ir preparatams nepriklausomai nuo to, kokiems gaminiams ar produktams gaminti šios medžiagos ar preparatai naudojami kaip žaliava;

2.2.3. cheminiams augalų apsaugos preparatams, jei kitaip nenustato cheminių augalų apsaugos preparatų tvarkymą reglamentuojantys specialūs teisės aktai;

2.2.4. biocidams, jei kitaip nenustato biocidų tvarkymą reglamentuojantys specialūs teisės aktai.

2.3. Specialūs ženklinimo reikalavimai (šios Tvarkos 7.1 sk.) taikomi cheminiams preparatams, kurie nėra laikomi pavojingais, įvertinus juos pagal klasifikavimo kriterijus, atsižvelgus į preparatų fizikines chemines savybes, poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai (šios Tvarkos 4.2, 4.3, 4.4 sk.), bet gali sukelti tam tikrą pavojų.

2.4. Ši Tvarka netaikoma:

2.4.1. atliekoms;

2.4.2. radioaktyviosioms medžiagoms ir radioaktyviosioms atliekoms;

2.4.3. šiems galutiniam vartototojui skirtiems gaminiams:

2.4.3.2. sprogmenims ir pirotechnikos priemonėms;

2.4.3.3. vaistams ir veterinariniams preparatams;

2.4.3.4. narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms;

2.4.3.5. kosmetikos gaminiams;

2.4.3.6. maisto gaminiams;

2.4.3.7. alkoholio ir tabako gaminiams;

2.4.3.8. gyvulių pašarams;

2.4.4. cheminėms medžiagoms ir preparatams, gabenamiems tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, jeigu jie tranzito metu nėra perdirbami ar kitaip apdorojami;

2.4.5. pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų gabenimo geležinkeliu, keliais, vidaus vandens keliais, jūra ar oru procesams.

2.5. Šio straipsnio 2.4 dalyje nurodytų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimus nustato kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.

 

3. SĄVOKOS

 

3.1. Klasifikavimas – tai cheminės medžiagos ar preparato pavojaus identifikavimas, pavojingumo kategorijų nustatymas pagal cheminių medžiagų bei preparatų esmines savybes, rizikos frazių, detalizuojančių cheminės medžiagos ar preparato pavojų, priskyrimas.

3.2. Kitos Tvarkoje vartojamos sąvokos atitinka jų apibrėžimus, pateiktus Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme.

 

4. PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ KLASIFIKAVIMAS

 

4.1. BENDRIEJI CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ KLASIFIKAVIMO PRINCIPAI

 

4.1.1. Prieš tiekiant chemines medžiagas ir preparatus į rinką, jie turi būti ištirti, nustačius jų pavojingąsias savybes, keliančias pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, suklasifikuoti, cheminių medžiagų ir preparatų pakuotės atitinkamai paženklintos pagal cheminėms medžiagoms ar preparatams priskirtas pavojingumo kategorijas.

4.1.2. Nesuklasifikuotas bei nepaženklintas pavojingas chemines medžiagas ir preparatus arba chemines medžiagas ir preparatus, kurių klasifikavimas ir ženklinimas neatitinka šios Tvarkos reikalavimų, tiekti į rinką draudžiama.

4.1.3. Už pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų tinkamą suklasifikavimą ir atitinkamą jų paženklinimą, už teisingos ir išsamios informacijos pateikimą naudotojui apie cheminės medžiagos ar preparato pavojingąsias savybes, apie jų saugaus naudojimo sąlygas, apie saugos priemones atsakingi yra asmenys, tiekiantys tas chemines medžiagas ir preparatus į rinką, t. y. tų cheminių medžiagų ir preparatų gamintojai, importuotojai, skirstytojai, taip pat asmenys, importuojantys chemines medžiagas ar preparatus jų laikinam perdirbimui.

4.1.4. Gamintojo ar importuotojo tiekiamas į rinką chemines medžiagas ir preparatus pakartotinai į rinką gali tiekti šių medžiagų ar preparatų skirstytojas, jeigu jis:

4.1.4.1. nepakeitė cheminės medžiagos ar preparato pakuotės ir ženklinimo;

4.1.4.2. perpakavo ir naujai paženklino cheminę medžiagą ar preparatą, nepažeisdamas cheminės medžiagos ar preparato ženklinimo reikalavimų.

4.1.5. Tais atvejais, kai chemines medžiagas ir preparatus tiekia į rinką skirstytojas, pastarasis yra ir atsakingas už teisingą pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų suklasifikavimą bei paženklinimą.

4.1.6. Klasifikavimo reikalavimai taikomi pavojingoms cheminėms medžiagoms, kurios dar neįrašytos į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą nepriklausomai nuo to, ar jos yra kaip cheminio preparato sudėtinė dalis, ar kaip cheminės medžiagos priemaiša, ar priedas, taip pat pavojingiems cheminiams preparatams.

4.1.7. Cheminės medžiagos, kurių klasifikacija pateikta Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, privalo būti klasifikuojamos taip, kaip nurodyta tame sąraše.

4.1.8. Cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo tikslas yra identifikuoti visas esmines fizikines chemines, toksikologines ir ekotoksikologines savybes, kurios gali sukelti pavojų žmogui ar aplinkai įprasto jų tvarkymo metu. Klasifikuojant įvertinami visi potencialaus pavojaus atvejai, galimi įprastai naudojant pavojingas chemines medžiagas bei preparatus, tokius, kokie jie yra tiekiami į rinką, nebūtinai tokius, kokie jie patiekiami galutiniam naudojimui, pvz., atskiesti.

4.1.9. Cheminės medžiagos ir preparatai klasifikuojami pagal šioje Tvarkoje nustatytus klasifikavimo kriterijus, taikomus cheminių medžiagų ir preparatų keliamiems pavojams įvertinti atsižvelgus į jų fizikines chemines savybes, poveikį žmogaus sveikatai ir poveikį aplinkai (4.2–4.3–4.4 sk.).

4.1.10. Cheminės medžiagos, turinčios priemaišų, priedų, klasifikuojamos kaip ir cheminiai preparatai.

4.1.11. Klasifikuojant cheminius preparatus, taip pat chemines medžiagas, turinčias priemaišų, priedų, būtina įvertinti jų sudėtį ir kiekvienos sudedamosios dalies fizikines chemines savybes, poveikį žmogaus sveikatai bei aplinkai.

4.1.12. Cheminės medžiagos ir preparatai pagal jų fizikines chemines savybes, cheminės medžiagos pagal toksikologines savybes ir cheminės medžiagos pagal ekotoksikologines savybes klasifikuojamos naudojant laboratorinių tyrimų duomenis, taikant tuos pačius cheminių medžiagų ir preparatų pavojingumo nustatymo kriterijus (išskyrus tuos atvejus, kai fizikinėms cheminėms savybėms nustatyti taikomi alternatyvūs bendrai priimti skaičiavimo metodai).

4.1.13. Cheminiai preparatai pagal jų toksikologines savybes, išskyrus kancerogenines, mutagenines ir toksiškas reprodukcijai savybes, preparatai pagal ekotoksikologines savybes klasifikuojami naudojant laboratorinių tyrimų duomenis ar skaičiavimo metodu. Trūkstant tyrimų duomenų, cheminiai preparatai klasifikuojami juos sudarančiųjų cheminių medžiagų klasifikacijos pagrindu (skaičiavimo metodu).

4.1.14. Cheminiai preparatai pagal kancerogenines, mutagenines ir toksiškas reprodukcijai savybes visada klasifikuojami juos sudarančiųjų cheminių medžiagų klasifikacijos pagrindu.

4.1.15. Klasifikuojant preparatus juos sudarančiųjų cheminių medžiagų klasifikacijos pagrindu (skaičiavimo metodu), reikia įvertinti visų juos sudarančiųjų cheminių medžiagų savybes, pavojingas žmogaus sveikatai ar aplinkai nepriklausomai nuo to, ar šios medžiagos yra priemaišos, priedai, ar sudedamosios dalys.

4.1.16. Preparatus sudarančios pavojingos cheminės medžiagos, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos pagal jų keliamą pavojų žmonių sveikatai ar pagal poveikį aplinkai, nepaisant to, ar jos yra preparato priedai, ar priemaišos, ar sudedamosios dalys, turi būti įvertinamos tais atvejais, kai jų koncentracija preparate ar cheminės medžiagos, turinčios priemaišų, priedų, sudėtyje yra lygi ar viršija koncentraciją, nurodytą žemiau pateiktoje lentelėje, išskyrus atvejus, kai žemesnės individualios ribinės koncentracijos reikšmės nurodytos Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, arba šios tvarkos 4.3.3, 4.4.3 punktuose nurodytos kitokios koncentracijos (nebent šios tvarkos 7.4 dalyje numatyta kitaip):

 

1 lentelė

 

Cheminės medžiagos pavojingumo kategorija

Koncentracija, kurią reikia įvertinti

 

Dujų preparatams, tūrio %

Kitiems preparatams, masės %

 

Labai toksiškos

≥ 0,02

≥ 0,1

Toksiškos

≥ 0,02

≥ 0,1

1 arba 2 kategorijos kancerogeninės

≥ 0,02

≥ 0,1

1 arba 2 kategorijos mutageninės

≥ 0,02

≥ 0,1

1 arba 2 kategorijos toksiškos reprodukcijai

≥ 0,02

≥ 0,1

Kenksmingos

≥ 0,2

≥ 1

Ardančios (ėsdinančios)

≥ 0,02

≥ 1

Dirginančios

≥ 0,2

≥ 1

Jautrinančios (sensibilizuojančios)

≥ 0,2

≥ 1

3 kategorijos kancerogeninės

≥ 0,2

≥ 1

3 kategorijos mutageninės

≥ 0,2

≥ 1

3 kategorijos toksiškos reprodukcijai

≥ 0,2

≥ 1

Pavojingos aplinkai su pavojingumo simboliu „N“

 

≥ 0,1

Pavojingos ozono sluoksniui

≥ 0,1

≥ 0,1

Pavojingos aplinkai

 

≥ 1

 

 

 

 

4.1.17. Cheminės medžiagos, turinčios priemaišų ar priedų, klasifikuojamos remiantis preparatų klasifikavimo kriterijais, taikant skaičiavimo metodą, atsižvelgiant į tai, ar šių priemaišų bei priedų koncentracijos yra lygios ar viršija nustatytas ribines koncentracijas, kurios taikomos klasifikuojant preparatus pagal jų sudedamąsias dalis, reikšmes.

4.1.18. Klasifikuojant chemines medžiagas, turinčias asbesto, aukščiau minėtos ribinės koncentracijų reikšmės asbestui netaikomos. Iki tokios ribinės koncentracijų reikšmės nenustatytos Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atliekami cheminių medžiagų tyrimai, siekiant nustatyti šių medžiagų pavojingąsias savybes, jas suklasifikuoti ir paženklinti.

4.1.19. Duomenys, naudojami klasifikuoti chemines medžiagas ir preparatus tyrimų pagrindu, turi būti gaunami taikant tyrimų metodus, esančius Cheminių medžiagų ir preparatų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, savybių tyrimo tvarkoje (toliau – Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarka). Tyrimai turi būti atliekami vadovaujantis geros laboratorinės praktikos (GLP) principus reglamentuojančiais Lietuvos teisės aktais.

4.1.20. Pagal šioje Tvarkoje pateiktus cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo kriterijus (4.2, 4.3, 4.4 sk.) cheminės medžiagos ir preparatai klasifikuojami, priskiriant juos vienai ar kelioms iš šių Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 3 straipsnyje pateiktų pavojingumo kategorijų: sprogstamosios, oksiduojančiosios, ypatingai degios, labai degios, degios, labai toksiškos, toksiškos, kenksmingos, ardančios (ėsdinančios), dirginančios, jautrinančios (sensibilizuojančios), kancerogeninės, mutageninės, toksiškos reprodukcijai, aplinkai pavojingos.

4.1.21. Suklasifikavus cheminę medžiagą ar preparatą, jie būtinai turi būti paženklinami, suteikiant priskirtą pavojingumo simbolį ir pavojingumo nuorodą, naudotojui, plačiajai visuomenei ir aplinkai apsaugoti. Detalius tokio ženklinimo reikalavimus nustato šios Tvarkos 7 skyrius.

 

4.2. KLASIFIKAVIMAS PAGAL FIZIKINES CHEMINES SAVYBES

 

4.2.1. ĮVADAS

 

Cheminės medžiagos ir preparatai, klasifikuojami fizikinių cheminių savybių pagrindu, priskiriami vienai iš šių kategorijų:

- sprogstamosios medžiagos ir preparatai;

- oksiduojančios medžiagos ir preparatai;

- ypač degios medžiagos ir preparatai;

- labai degios medžiagos ir preparatai;

- degios medžiagos ir preparatai.

Tyrimų metodai, taikomi nustatant medžiagų sprogiąsias, oksidavimo ir degumo savybes, pateikti Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarkoje ir pasirenkami iš jos. Kriterijai, kuriais būtina vadovautis klasifikuojant medžiagas pagal jų fizikines chemines savybes, nurodyti žemiau pateiktuose 4.2.2.1–4.2.2.5 skirsniuose.

Preparatų pavojingumas dėl jų fizikinių ir cheminių savybių yra vertinamas taikant minėtoje Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarkoje nurodytus metodus, nustatant fizikines chemines savybes, būtinas preparatams klasifikuoti (įvertinus 4.2.2.1–4.2.2.5 skirsniuose pateiktus kriterijus).

Kai kuriais atvejais preparatams gali būti taikomos šios išimtys, pvz., nustatyti sprogumo, oksiduojančių, ypač degių, labai degių ir degių preparato savybių nebūtina, jeigu:

- nė vienai iš preparato sudėtinių (sudedamųjų) dalių šios savybės nėra būdingos ir nepanašu, kad preparatas, remiantis gamintojui prieinama informacija, galėtų kelti tokio pobūdžio pavojų;

- pakinta žinomos sudėties preparato sudėtis ir moksliškai gali būti įrodyta, kad pakartotinis pavojaus nustatymas nepakeis preparato klasifikacijos;

- asmuo, atsakingas už preparatų tiekimą į rinką aerozolių forma, remiasi tyrimų rezultatais ar kitais duomenimis, patvirtinančiais, jog, nepaisant aerozolių sudėtyje esančių degių sudedamųjų dalių, preparatai naudojami įprastomis ar prognozuojamomis sąlygomis, nekelia užsidegimo pavojaus.

Tam tikrais atvejais, kai nurodytų tyrimų metodų Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarkoje taikyti negalima, gali būti taikomi alternatyvūs skaičiavimo metodai:

1) ne dujinių preparatų atveju – metodas, kuriuo nustatoma, ar preparatas, turintis organinių peroksidų, pasižymi oksiduojančiomis savybėmis (nurodytas 4.2.2.2.1 skirsnyje);

2) dujinių preparatų atveju – metodai, kuriais įvertinama preparato oksiduojančiosios savybės bei degumas (pateikti 4.2.3 skirsnyje).

Tam tikros išimtys dėl metodų, numatytų Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarkoje, taikymo nurodytos 4.2.2.5 skirsnyje.

Augalų apsaugos preparatų (pesticidų) pavojingumas, dėl jų fizikinių cheminių savybių yra vertinamas, nustatant fizikines chemines savybes, būtinas jiems klasifikuoti (įvertinus 4.2.2.1–4.2.2.5 skirsniuose pateiktus kriterijus).

Fizikinės cheminės savybės yra nustatomos taikant minėtoje Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarkoje nurodytus metodus, jeigu tam tikrais teisės aktais nėra reglamentuoti kiti tarptautiniai pesticidų tyrimo metodai.

Jeigu yra pakankamai įrodymų, kad medžiagų ir preparatų fizikinės cheminės savybės (išskyrus organinius peroksidus) skiriasi nuo nustatytųjų (pritaikius minėtoje Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarkoje nurodytus tyrimų metodus), tokios medžiagos ir preparatai turėtų būti klasifikuojami pagal jų pavojingumą šių medžiagų ir preparatų naudotojams arba kitiems asmenims.

 

4.2.2. KLASIFIKAVIMO KRITERIJAI, PAVOJINGUMO SIMBOLIŲ IR NUORODŲ BEI RIZIKOS FRAZIŲ PARINKIMAS

 

4.2.2.1. SPROGSTAMOSIOS MEDŽIAGOS IR PREPARATAI

 

Medžiagos ir preparatai turi būti priskiriami prie sprogstamųjų ir pažymimi pavojingumo simboliu „E“ bei pavojingumo nuoroda „sprogstamosios“ pagal tyrimų rezultatus, atliktus vadovaujantis Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarkoje nurodytais metodais, jeigu šios medžiagos ir preparatai tiekiami į rinką būdami sprogūs. Viena rizikos frazė yra privaloma, ji turi būti priskiriama remiantis žemiau pateiktais kriterijais:

 

R2 Sprogimo rizika nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų uždegimo šaltinių

- priskiriama medžiagoms ir preparatams, išskyrus tuos atvejus, kai priskiriama rizikos frazė R3.

 

R3 Ypač didelė sprogimo rizika nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų uždegimo šaltinių

- priskiriama ypač jautrioms medžiagoms ir preparatams, tokioms kaip pikrino rūgšties druskos.

 

4.2.2.2. OKSIDUOJANČIOS MEDŽIAGOS IR PREPARATAI

 

Medžiagos ir preparatai turi būti priskiriami prie oksiduojančiųjų ir pažymimi pavojingumo simboliu „O“ bei pavojingumo nuoroda „oksiduojančiosios“ pagal tyrimų rezultatus, atliktus vadovaujantis Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarkoje nurodytais metodais. Viena rizikos frazė yra privaloma, ji turi būti priskiriama remiantis žemiau pateiktais kriterijais:

 

R7 Pavojinga gaisro atžvilgiu

- priskiriama organiniams peroksidams, kurie, net nesąveikaudami su kitomis degiomis medžiagomis, yra degūs.

 

R8 Gali užsidegti dėl sąveikos su galinčiomis degti medžiagomis

- priskiriama kitoms oksiduojančiosioms medžiagoms ir preparatams, įskaitant neorganinius peroksidus, kurie dėl sąveikos su galinčiomis degti medžiagomis gali sukelti gaisrą arba padidinti gaisro pavojų.

 

R9 Gali sprogti sumaišyta su galinčiomis degti medžiagomis

- priskiriama kitoms oksiduojančiosioms medžiagoms ir preparatams, įskaitant neorganinius peroksidus, kurie, sumaišyti su kitomis galinčiomis degti medžiagomis (pvz., kai kuriais chloratais), tampa sprogstamaisiais.

 

4.2.2.2.1. PASTABOS DĖL PEROKSIDŲ

 

Organiniai peroksidai ar jų turintys preparatai, kurie tiekiami į rinką būdami sprogūs, yra klasifikuojami pagal 4.2.2.1 skirsnyje nurodytus kriterijus (pagal tyrimų rezultatus, atliktus vadovaujantis Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarkoje nurodytais metodais).

Organinių peroksidų oksidavimo savybėms nustatyti negali būti taikomi tyrimų metodai, nurodyti Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarkoje.

Kai organiniai peroksidai yra medžiagos, o ne preparatai ir nėra klasifikuojami kaip sprogstamieji, jie pagal savo struktūrą turi būti klasifikuojami kaip pavojingi (pvz.: R-O-O-H; R1-O-O-R2).

Preparatai, kurie neklasifikuojami kaip sprogstamieji, turi būti klasifikuojami taikant žemiau nurodytą skaičiavimo metodą, įvertinus esamą aktyviojo deguonies procentinį santykį.

Organinio peroksido preparato sudėtyje esantis deguonies kiekis (%) apskaičiuojamas pagal formulę:

 

 

čia ni – peroksigeninių (peroksidinių) grupių skaičius organinio peroksido i molekulei;

ci – organinio peroksido i koncentracija (masės %);

mi – organinio peroksido i molekulinė masė.

Organinis peroksidas, nesvarbu, ar tai būtų cheminė medžiaga, ar preparatas, kuris nėra klasifikuojamas kaip sprogstamasis, turi būti klasifikuojamas kaip oksiduojantysis, jeigu jo sudėtyje yra:

- daugiau negu 5% organinio peroksido arba,

- daugiau negu 0,5 % deguonies, išsiskiriančio iš organinio peroksido, ir daugiau negu 5 % vandenilio peroksido.

 

4.2.2.3. YPAČ DEGIOS MEDŽIAGOS IR PREPARATAI

 

Medžiagos ir preparatai turi būti priskiriami prie ypač degių ir pažymimi pavojingumo simboliu „F+“ bei pavojingumo nuoroda „ypač degūs“ pagal tyrimų rezultatus, atliktus vadovaujantis Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarkoje nurodytais metodais. Rizikos frazė turi būti priskiriama remiantis žemiau pateiktais kriterijais:

 

R12 Ypač degi

- priskiriama skystoms medžiagoms ir preparatams, kurių pliūpsnio temperatūra mažesnė nei 0 oC, virimo temperatūra (arba virimo temperatūrų intervale pradinė virimo temperatūra) yra mažesnė arba lygi 35 oC;

- priskiriama dujinėms medžiagoms ir preparatams, kurie, esant įprastai temperatūrai ir normaliam slėgiui, yra degūs ore.

 

4.2.2.4. LABAI DEGIOS MEDŽIAGOS IR PREPARATAI

 

Medžiagos ir preparatai turi būti priskiriami prie labai degių ir pažymimi pavojingumo simboliu „F“ bei pavojingumo nuoroda „labai degūs“ pagal tyrimų rezultatus, atliktus vadovaujantis Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarkoje nurodytais metodais. Rizikos frazės turi būti priskiriamos remiantis žemiau pateiktais kriterijais:

 

R11 Labai degi

- priskiriama kietoms medžiagoms ir preparatams, kurie gali lengvai užsidegti trumpai susilietę su uždegimo šaltiniu ir toliau degti arba rusenti jį pašalinus;

- priskiriama skystosioms medžiagoms ir preparatams, kurių pliūpsnio temperatūra yra mažesnė negu 21oC, bet kurie nėra ypač degūs.

 

R15 Reaguoja su vandeniu, išskirdama ypač degias dujas

- priskiriama medžiagoms ir preparatams, kurie dėl sąveikos su vandeniu ar drėgnu oru išskiria ypač degias dujas pavojingu kiekiu (mažiausias kiekis 1 l/kg/h).

 

R17 Savaime užsideganti ore

- priskiriama medžiagoms ir preparatams, kurie gali savaime (be papildomo šaltinio) įkaisti ore įprastoje temperatūroje ir vėliau užsidegti.

 

4.2.2.5. DEGIOS MEDŽIAGOS IR PREPARATAI

 

Medžiagos ir preparatai turi būti priskiriami prie degių pagal tyrimų rezultatus, atliktus vadovaujantis Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarkoje nurodytais metodais. Rizikos frazė turi būti priskiriama remiantis žemiau pateiktais kriterijais:

 

R10 Degi

- priskiriama skystosioms medžiagoms ir preparatams, kurių pliūpsnio temperatūra yra lygi arba didesnė nei 21 oC ir mažesnė arba lygi 55 oC.

Tyrimais pagrįsta, kad preparatas, kurio pliūpsnio temperatūra lygi arba didesnė nei 21 oC ir mažesnė arba lygi 55 oC, neprivalo būti klasifikuojamas kaip degus, jeigu toks preparatas, jokiais atvejais nepalaiko degimo ir jeigu tik nebelieka priežasčių bijoti pavojaus tiems, kurie tvarko šį preparatą ar kitiems asmenims.

 

4.2.2.6. KITOS FIZIKINĖS CHEMINĖS SAVYBĖS

 

Papildomos rizikos frazės turi būti priskiriamos medžiagoms ir preparatams, kurie suklasifikuoti remiantis 4.2.2.1–4.2.2.5 skirsniuose arba 4.3 ir 4.4 skyriuose nurodytais kriterijais.

 

R1 Sausa gali sprogti

- priskiriama sprogstamosioms mežiagoms ir preparatams, kurie tiekiami į rinką tirpalo ar pusiau skysta forma (pvz., nitroceliuliozė, kurios sudėtyje yra daugiau nei 12,6 % azoto).

 

R4 Sudaro labai jautrius sprogstamuosius metalo junginius

- priskiriama medžiagoms ir preparatams, kurie gali sudaryti labai jautrius sprogstamuosius metalų junginius (pvz.: pikrino rūgštis, stifno rūgštis).

 

R5 Kaitinama gali sprogti

- priskiriama termiškai nestabilioms medžiagoms ir preparatams, nepriskirtiems prie sprogstamųjų (pvz., perchlorato rūgštis >50 %).

 

R6 Gali sprogti ore arba beorėje aplinkoje

- priskiriama medžiagoms ir preparatams, kurie aplinkos temperatūroje yra nestabilūs (pvz., acetilenas).

 

R7 Pavojinga gaisro atžvilgiu

- priskiriama chemiškai aktyvioms medžiagoms ir preparatams (pvz.: fluoras, natrio vandenilio hidrosulfitas).

 

R14 Smarkiai reaguoja su vandeniu

- priskiriama medžiagoms ir preparatams, smarkiai reaguojantiems su vandeniu (pvz.: acetilchloridas, šarminiai metalai, titano tetrachloridas).

 

R16 Gali sprogti sumaišyta su oksiduojančiomis medžiagomis

- priskiriama medžiagoms ir preparatams, kurie chemiškai reaguoja su oksiduojančiu reagentu sprogdami (pvz., raudonasis fosforas).

 

R18 Naudojama gali sudaryti degius(sprogius) garų (oro) mišinius

- priskiriama preparatams, kurie nėra klasifikuojami kaip degūs, tačiau turi lakiųjų komponentų, lengvai užsidegančių ore.

 

R19 Gali sudaryti sprogius (sprogstamuosius) peroksidus

- priskiriama medžiagoms ir preparatams, kurie gali sudaryti sprogius (sprogstamuosius) peroksidus juos sandėliuojant(pvz.: dietileteris, 1,4-dioksanas).

 

R30 Naudojama gali tapti labai degi

- priskiriama preparatams, kurie nėra klasifikuojami kaip degūs, tačiau gali tapti labai degiais pašalinus jų nedegius lakiuosius komponentus.

 

R44 Gali sprogti, jei kaitinama sandariai uždaryta

- priskiriama medžiagoms ir preparatams, kurie nėra klasifikuojami kaip sprogūs, tačiau tyrimais įrodyta, jog jie, kaitinami sandariai uždaryti, gali sprogti (pvz.: tam tikros medžiagos ir preparatai, kurie skyla sprogdami, kai yra kaitinami plieniniame būgne, tačiau nėra sprogūs kaitinami silpnesniuose rezervuaruose).

 

4.2.3 SPECIALUS DUJŲ MIŠINIŲ (DUJINIŲ PREPARATŲ) KLASIFIKAVIMAS

 

Klasifikuojant dujų mišinius (dujinius preparatus), būtina atsižvelgti į:

- fizikines chemines savybes ir jas įvertinti. Dujiniai preparatai turi būti klasifikuojami vadovaujantis 4.2.2 skyriaus kriterijais, išskyrus žemiau pateiktas išimtis.

 

4.2.3.1. FIZIKINIŲ CHEMINIŲ SAVYBIŲ ĮVERTINIMAS

 

4.2.3.1.1. DEGUMAS

 

Šių preparatų degumo savybės yra apibūdinamos vadovaujantis tyrimų, atliktų Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarkoje nurodytais metodais, rezultatais.

Tačiau tais atvejais, kai dujiniai preparatai pagal užsakymą yra gaminami mažais kiekiais, jų degumas gali būti įvertinamas skaičiavimo būdu:

dujų mišinys:

A1F1 +... AiFi +... AnFn + B1I1 +... BiIi +... BpIp

 

čia: Ai ir Bi yra molinės dalys;

Fi – degios dujos;

Ii – inertinės dujos;

n – degių dujų kiekis (skaičius);

p – inertinių dujų kiekis (skaičius)

gali būti pakeičiamas į tokį, kur visi Ii (inertinės dujos) būtų išreiškiami azoto ekvivalentu, taikant koeficientą Ki, ir kur degių dujų ekvivalentas Ai būtų išreiškiamas taip:

 

 

Naudojant maksimalų degių dujų kiekį, kuris mišinyje su azotu sudaro ore nedegų (Tci) junginį, galima gauti tokią lygtį:

 

 

dujų mišinys yra degus, jeigu šios lygties vertė yra didesnė už 1. Preparatas klasifikuojamas kaip ypač degus ir jam priskiriama rizikos frazė R12.

 

Ekvivalentiškumo koeficientas (Ki).

Ekvivalentiškumo koeficientų Ki vertės tarp inertinių dujų ir azoto bei maksimalus degių dujų kiekis (Tci) nurodytas Lietuvos standarte LST EN 720-2.

Jeigu aukščiau paminėtame standarte nėra Tci vertės, tada turi būti taikoma atitinkama sprogumo ribinė vertė (LEL). Jeigu LEL vertė nenurodyta, tada (Tci) vertė nustatoma 1% tūrio.

 

Pastabos:

- šios lygtys gali būti naudojamos dujinių preparatų tinkamam ženklinimui, tačiau tai neturėtų būti laikomos būdu, pakeičiančiu eksperimentavimą nustatant techninius saugos parametrus;

- iš šios lygties neaišku ar mišinys, kuriame yra oksiduojančiųjų dujų, gali būti saugiai paruoštas. Įvertinant degumą, į šias oksiduojančiąsias dujas neatsižvelgiama;

-pagal šią lygtį galima gauti patikimus rezultatus tik tada, kai degios dujos tarpusavyje nesąveikauja. Į tai būtina atsižvelgti klasifikuojant atitinkamus dujinius preparatus (pvz., halogenintus angliavandenilius).

 

4.2.3.1.2. OKSIDUOJANČIOSIOS SAVYBĖS

 

Jeigu Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarkoje nenurodytas būdas, kaip nustatyti dujų mišinio oksiduojančiąsias savybes, šios savybės turi būti įvertinamos taikant žemiau pateiktą vertinimo metodą.

Taikant šį metodą, palyginamos dujų, esančių mišinyje, oksidacijos galimybės su ore, esančio deguonies oksidacijos galimybėmis. Mišinyje esančių dujų koncentracija išreiškiama tūriniu procentu.

Dujų mišinys yra laikomas tiek pat oksiduojančiu kaip oras ar daugiau, jeigu įvykdoma ši sąlyga:

 

 

čia: xi – dujų i koncentracija tūrio procentais;

ci – deguonies ekvivalentiškumo koeficientas.

Tokiu atveju preparatas klasifikuojamas kaip oksiduojantysis ir jam priskiriama rizikos frazė R8.

 

Oksiduojančiųjų dujų ir deguonies ekvivalentiškumo koeficientai

 

Koeficientai, taikomi mišinyje esančių dujų oksidacinei gebai apskaičiuoti, atsižvelgiant į ore esančio deguonies oksidacinę gebą, yra nurodyti Lietuvos standarte LST EN 720-2:

O2                      1

N2O                   0,6

Jeigu aukščiau minėtame standarte ci koeficiento dydis nėra nurodytas, tada taikomas koeficientas 40.

 

4.3. KLASIFIKAVIMAS PAGAL PAVOJINGUMĄ SVEIKATAI

 

4.3.1. ĮVADAS

 

4.3.1.1. Klasifikuojant pagal toksines savybes remiamasi ūmiomis ir ilgalaikėmis pasekmėmis, kurias medžiaga ar preparatas sukėlė po vienkartinio, kartotinio ar ilgalaikio poveikio. Jei pakanka duomenų, kad toksinis poveikis žmogui yra arba gali būti kitoks, negu rodo bandymų su gyvuliukais duomenys ar klasifikavimo preparatą sudarančių cheminių medžiagų klasifikacijos pagrindu (toliau – skaičiavimo metodu) rezultatai, medžiaga ar preparatas klasifikuojamas pagal toksiškumą žmogui, išskyrus tuos atvejus, kai bandymų su gyvuliukais duomenys rodo didesnį medžiagos toksiškumą.

4.3.1.2. Neleidžiami bandymai su žmonėmis, siekiant gauti duomenų klasifikavimui.

4.3.1.3. Kai turimi duomenys apie poveikį sveikatai tarpusavyje skiriasi, jų panaudojimas klasifikuojant medžiagą ar preparatą remiasi šiais bendraisiais principais:

- turint žmonių praktinės patirties (t. y. epidemiologinių tyrimų, klinikinių atvejų ir pan.) duomenis, bandymų su gyvuliukais duomenis, klasifikavimo skaičiavimo metodu rezultatus (preparatų), kitus duomenis (pavyzdžiui, apie medžiagos struktūros ir poveikio ryšį), medžiaga ar preparatas klasifikuojamas remiantis žmonių praktinės patirties duomenimis,

- neturint žmonių praktinės patirties duomenų, medžiaga ar preparatas klasifikuojamas remiantis bandymų su gyvūnais duomenimis,

- neturint nei žmonių praktinės patirties, nei bandymų su gyvuliukais duomenų, preparatai klasifikuojami skaičiavimo metodu, o medžiaga – remiantis kitais duomenimis,

- preparatai pagal jų kancerogenines, mutagenines savybes ir toksiškumą reprodukcijai klasifikuojami tik skaičiavimo metodu.

4.3.1.4. Cheminės medžiagos klasifikuojamos pagal turimus bandymų duomenis remiantis žemiau išvardytais kriterijais:

- ūminiam toksiškumui (mirtinos ir negrįžtamos pasekmės po vienkartinio poveikio) taikomi 4.3.2.2, 4.3.2.3, 4.3.2.4 punktų kriterijai,

- kartotiniam, poūminiam ir lėtiniam toksiškumui taikomi 4.3.2.2, 4.3.2.3, 4.3.2.4 punktų kriterijai,

- ardančiam ir dirginančiam poveikui taikomi 4.3.2.5, 4.3.2.6 punktų kriterijai,

- jautrinančiam poveikiui taikomi 4.3.2.7 punkto kriterijai,

- specifinėms pasekmėms (kancerogeniškumas, mutageniškumas, toksiškumas reprodukcijai) taikomi 4.3.2.9–4.3.2.11 punktų kriterijai.

Cheminės medžiagos, turinčios priemaišų ar priedų, klasifikuojamos naudojant preparatams taikomą skaičiavimo metodą, jeigu tų priemaišų bei priedų koncentracija yra lygi ar viršija nustatytą individualią ribinę ar standartinę ribinę koncentraciją. Individuali ribinė koncentracija yra Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše konkrečiai medžiagai nustatyta koncentracija klasifikuoti ją preparate. Standartinė ribinė koncentracija yra bendra tam tikrai pavojingų medžiagų kategorijai nustatyta koncentracija (standartinės ribinės koncentracijos pateiktos 4.3.3.2–4.3.3.8 punktuose); ji taikoma, kai nėra nustatytos individualios ribinės koncentracijos. Individuali arba standartinė ribinė koncentracija naudojama klasifikuoti preparatus skaičiavimo metodu.

4.3.1.5. Preparatai klasifikuojami remiantis:

- kai nėra bandymų su gyvuliukais duomenų – skaičiavimo metodu. Kai remiamasi skaičiavimo metodu, turi būti atsižvelgiama į medžiagų individualias ribines koncentracijas, nustatytas Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, o jei individualios ribinės koncentracijos nenustatytos, – į standartines ribines koncentracijas, nustatytas 4.3.3.2.–4.3.3.8 punktuose,

- kai yra bandymų su gyvuliukais duomenys, remiamasi jais, taikant 4.3.2.2.2.–4.3.2.2.8 punktų kriterijus, išskyrus specifinių pasekmių vertinimą. Cheminiams augalų apsaugos preparatams gali būti taikomi kiti tarptautiniu mastu pripažinti metodai pagal specialius augalų apsaugos preparatų tyrimą reglamentuojančius teisės aktus.

Klasifikuojant bet kuriuo metodu turi būti atsižvelgta į visas preparato sukeliamas sveikatai pavojingas pasekmes. Kai klasifikuojama remiantis bandymų su gyvuliukais duomenimis, šie duomenys turi tinkamai atspindėti preparato keliamą riziką žmogui.

4.3.1.6. Jeigu cheminės medžiagos toksinės savybės negali būti tiksliai nustatomos remiantis turimais tyrimų duomenimis, o preparato toksinės savybės negali būti tiksliai apibrėžtos naudojant skaičiavimo metodą arba remiantis turimais tyrimų duomenimis, klasifikavimui gali būti naudojami ir nenustatytais tyrimų metodais gauti duomenys, išskyrus duomenis apie kancerogenines, mutagenines ir toksiškas reprodukcijai savybes.

4.3.1.7. Atliekant bandymus su gyvuliukais, turi būti laikomasi gyvūnų apsaugą ir geros laboratorinės praktikos principus reglamentuojančių Lietuvos teisės aktų reikalavimų.

 

4.3.2. KLASIFIKAVIMO KRITERIJAI TYRIMŲ PAGRINDU

 

4.3.2.1. ĮVADAS

 

4.3.2.1.1. Cheminių medžiagų arba preparatų ūminis toksiškumas per virškinimo traktą turi būti nustatytas arba metodu, įgalinančiu apskaičiuoti LD50, arba diskriminacinės dozės nustatymu taikant fiksuotų dozių metodą (diskriminacinė dozė yra aiškiai toksiška nenužudanti dozė. Fiksuotos dozės yra tam tikros konkrečios bandyme naudotinos dozės, nustatytos Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarkoje).

Sąvoka „aiškus toksiškumas“ apibūdina tiriamosios medžiagos tam tikros fiksuotos dozės sukeltą apsinuodijimą, kuris yra toks sunkus, jog didesnė fiksuota dozė tikriausiai nužudytų.

Tiriant tam tikros fiksuotos dozės poveikį, pasekmės nusakomos vienu iš šių apibūdinimu:

- išgyveno mažiau negu 100 % gyvuliukų,

- išgyveno 100 % gyvuliukų, nustatytas aiškus toksiškumas,

- išgyveno 100 % gyvuliukų, aiškus toksiškumas nenustatytas.

4.3.2.2., 4.3.2.3., 4.3.2.4 punktuose išvardytuose kriterijuose nurodomi tik galutiniai bandymų rezultatai. 2000 mg/kg dozė turi būti naudojama pirmiausia gaunant duomenis apie poveikio pasekmes tokių medžiagų, kurių ūminis toksiškumas nedidelis ir jos neklasifikuojamos pagal ūminio toksiškumo duomenis.

 

4.3.2.2. LABAI TOKSIŠKOS

 

Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip labai toksiški, pavojingumo simbolis „T+“ ir pavojingumo nuoroda „Labai toksiška“ priskiriami pagal žemiau nurodytus kriterijus.

 

Rizikos frazės priskiriamos pagal šiuos kriterijus:

 

R28 Labai toksiška prarijus

Kai ūminio toksiškumo duomenys yra tokie:

- žiurkėms LD50 per virškinimo traktą ≤ 25 mg/kg,

- fiksuotų dozių metodu įvedus per virškinimo traktą 5 mg/kg dozę, išgyveno mažiau negu 100 % žiurkių.

 

R27 Labai toksiška susilietus su oda

Kai ūminio toksiškumo duomenys yra tokie:

- žiurkėms arba triušiams LD50 per odą ≤ 50 mg/kg.

 

R26 Labai toksiška įkvėpus

Kai ūminio toksiškumo duomenys yra tokie:

- žiurkėms aerozolių arba dulkių LC50 ≤ 0,25 mg/l/4 val.,

- žiurkėms dujų ir garų LC50 ≤ 0,5 mg/l/4 val.

 

R39 Pavojinga – sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus

Kai turima patikimų įrodymų, kad vienkartinis medžiagos ar preparato vienos iš R26, R27, R28 nurodytos dozės (koncentracijos) poveikis gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus, išskyrus kancerogeninį, mutageninį poveikį ir toksiškumą reprodukcijai.

 

R39/26, R39/27, R39/28, R39/26/27, R39/26/28, R39/27/28, R39/26/27/28 rizikos frazių deriniai priskiriami medžiagos ar preparato patekimo į organizmą būdui nurodyti.

 

4.3.2.3. TOKSIŠKOS

 

Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip toksiški, pavojingumo simbolis „T“ ir pavojingumo nuoroda „Toksiška“ priskiriami pagal žemiau nurodytus kriterijus.

Rizikos frazės parenkamos pagal šiuos kriterijus:

 

R25 Toksiška prarijus

Kai ūminio toksiškumo duomenys yra tokie:

- žiurkėms per virškinimo traktą 25 < LD50 ≤ 200 mg/kg,

- per virškinimo traktą įvedus diskriminacinę dozę 5 mg/kg, išgyveno 100 % žiurkių, nustatytas aiškus toksiškumas.

 

R24 Toksiška susilietus su oda

Kai ūminio toksiškumo duomenys yra tokie:

- žiurkėms arba triušiams per odą 50 < LD50 ≤400 mg/kg.

 

R23 Toksiška įkvėpus

Kai ūminio toksiškumo duomenys yra tokie:

- žiurkėms aerozolių arba dulkių 0,25 < LC50 ≤ 1 mg/l/4 val.,

- žiurkėms dujų ir garų 0,5 < LC50 ≤ 2 mg/l/4 val.

 

R39 Pavojinga – sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus

Kai turima patikimų įrodymų, kad vienkartinis medžiagos ar preparato vienos iš R25, R24, R23 nurodytų dozės (koncentracijos) poveikis gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus, išskyrus kancerogeninį, mutageninį poveikį ir toksiškumą reprodukcijai.

 

R39/23, R39/24, R39/25, R39/23/24, R39/23/25, R39/24/25, R39/ 23/24/25 rizikos frazių deriniai priskiriami medžiagos ar preparato patekimo į organizmą būdui nurodyti.

 

R48 Veikiant ilgą laiką sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

Kai turima duomenų, kad pakartotinis medžiagos ar preparato poveikis gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus (toksikologiškai reikšmingus funkcinius sutrikimus arba morfologinius pokyčius). Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip toksiški, jeigu toksikologiškai reikšmingi funkciniai sutrikimai arba morfologiniai pokyčiai atsiranda po 10 kartų mažesnių dozių (koncentracijų) negu nurodytos 4.3.2.4 punkto kriterijuose rizikos frazei R48 priskirti.

 

R48/23, R48/24, R48/25, R48/23/24, R48/23/25, R48/24/25, R48/ 23/24/25 rizikos frazių deriniai priskiriami medžiagos ar preparato patekimo į organizmą būdui nurodyti.

 

4.3.2.4. KENKSMINGOS

 

Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip kenksmingi, pavojingumo simbolis „Xn“ ir pavojingumo nuoroda „Kenksminga“ priskiriami pagal žemiau nurodytus kriterijus.

Rizikos frazės parenkamos pagal šiuos kriterijus:

 

R22 Kenksminga prarijus

Kai ūminio toksiškumo duomenys yra tokie:

- žiurkėms per virškinimo traktą 200 ≤ LD50 < 2000 mg/kg,

- per virškinimo traktą įvedus diskriminacinę dozę 50 mg/kg, išgyveno 100 % žiurkių, nustatytas aiškus toksiškumas,

- per virškinimo traktą įvedus diskriminacinę dozę 500 mg/kg, išgyveno mažiau kaip 100 % žiurkių.

 

R21 Kenksminga susilietus su oda

Kai ūminio toksiškumo duomenys yra tokie:

- žiurkėms arba triušiams per odą 400 < LD50 ≤ 2 000 mg/kg.

 

R20 Kenksminga įkvėpus

Kai ūminio toksiškumo duomenys yra tokie:

- žiurkėms aerozolių arba dulkių 1 < LC50 ≤ 5 mg/l/4 val.,

- žiurkėms dujų ir garų 2 < LC50 ≤ 20 mg/l/4 val.

 

R65 Kenksminga – prarijus gali pažeisti plaučius

Kai skysta medžiaga ar preparatas dėl mažos klampos kelia įsiurbimo į plaučius pavojų. Ši rizikos frazė priskiriama:

- medžiagoms ir preparatams, kurių sudėtyje yra 10 % ar daugiau alifatinių, aliciklinių ir aromatinių angliavandenilių ir kurių:

- tekėjimo laikas trumpesnis už 30 sek. 3 mm ISO inde, tiriant pagal LST ISO 2431,

- arba kinematinė klampa 40 oC temperatūroje mažesnė už 7 x 10-6 m2/sek. pagal LST ISO 3104+AC/LST ISO 3105 matuojant kalibruotu stiklo kapiliarų viskozimetru,

- arba kinematinė klampa 40 oC temperatūroje mažesnė už 7 x 10-6 m2/sek. matuojant rotacinės viskozimetrijos būdu pagal LST ISO 3219.

Šiuos kriterijus atitinkančios medžiagos ir preparatai neklasifikuojami kaip kenksmingi ir rizikos frazė R65 jiems nepriskiriama, jeigu 25 oC temperatūroje vidutinė jų klampa, išmatuota du Nouy tensiometru arba kitu pripažintu metodu, didesnė kaip 33 mN/m,

- kitoms medžiagoms ir preparatams, remiantis praktine žmonių patirtimi.

 

R40 Gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus

Kai turima patikimų įrodymų, kad vienkartinis medžiagos ar preparato vienos iš aukščiau nurodytų dozės (koncentracijos) poveikis gali sukelti negrįžtamus pakenkimus, išskyrus kancerogeninį, mutageninį poveikį ir toksiškumą reprodukcijai.

 

R40/20, R40/21, R40/22, R40/20/21, R40/20/22, R40/21/22, R40/20/21/22 rizikos frazių deriniai priskiriami medžiagos ar preparato patekimo į organizmą būdui nurodyti.

 

R48 Veikiant ilgą laiką sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

Kai turima duomenų, kad pakartotinis medžiagos ar preparato poveikis gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus (toksikologiškai reikšmingus funkcinius sutrikimus arba morfologinius pokyčius). Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip kenksmingi, jeigu toksikologiškai reikšmingi funkciniai sutrikimai arba morfologiniai pokyčiai atsiranda dėl tokių dozių (koncentracijų) poveikio:

- žiurkėms per virškinimo traktą ≤ 50 mg/kg/d.,

- žiurkėms arba triušiams per odą ≤ 100 mg/kg/d.,

- žiurkėms per kvėpavimo takus ≤ 0,25 mg/l, 6val./d.

Nurodytų dozių (koncentracijų) reikšmės taikomos tuo atveju, kai sunkūs sutrikimai nustatomi poūminio toksiškumo (90 dienų) tyrimu. Interpretuojant kartotinio toksiškumo (28 dienų) tyrimo duomenis, šios dozės (koncentracijos) didinamos 3 kartus. Lėtinio toksiškumo (2 metų) tyrimo duomenys vertinami kiekvienu konkrečiu atveju. Kai atlikti keli tyrimai, medžiaga ar preparatas klasifikuojamas pagal ilgiausio tyrimo duomenis.

 

R48/20, R48/21, R48/22, R48/20/21, R48/20/22, R48/21/22, R48/20/21/22 rizikos frazių deriniai priskiriami medžiagos ar preparato patekimo į organizmą būdui nurodyti.

 

4.3.2.4.1. PAAIŠKINIMAI DĖL LAKIŲJŲ MEDŽIAGŲ KLASIFIKAVIMO

 

Duomenys apie tam tikras medžiagas, kurių garų prisotinimo koncentracija yra didelė, gali būti reikšmingi jas klasifikuojant. Tokios medžiagos neklasifikuojamos pagal 4.3.2.2–4.3.2.11 punktų kriterijus. Tačiau turint pagrindą manyti, kad normaliai naudojant ir saugant jos gali kelti riziką žmogaus sveikatai, gali prireikti tam tikrais konkrečiais atvejais jas klasifikuoti kaip kenksmingas ir priskirti atitinkamas rizikos frazes. Tokios medžiagos išvardijamos Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše nurodant jų individualias ribines koncentracijas.

 

4.3.2.4.2. PAAIŠKINIMAI DĖL RIZIKOS FRAZĖS R48 PRISKYRIMO

 

Priskiriant šią frazę turi būti atsižvelgiama, ar yra duomenų apie medžiagos ar preparato sukeltus sunkius sveikatos sutrikimus, įskaitant toksikologiškai reikšmingus funkcinius sutrikimus arba morfologinius pokyčius. Labai svarbus šių pokyčių negrįžtamas pobūdis. Taip pat svarbu atsižvelgti ne tik į sunkius specifinius vieno organo ar sistemos pakenkimus, bet ir į kelių organų lengvesnius pakenkimus bei sunkius bendros sveikatos būklės pakitimus.

Rizikos frazės R48 priskyrimą pagrindžia šie duomenys:

- žūtys dėl medžiagos poveikio,

- klinikiniais stebėjimais arba kitais tinkamais metodais (pavyzdžiui, elektrofiziologiniais) nustatyti sunkūs funkciniai centrinės arba periferinės nervų sistemos pakitimai, įskaitant regos, klausos ir uoslės sutrikimus. Sunkūs funkciniai kitų organų sistemų (pavyzdžiui, plaučių) pakitimai,

- bet kurie pastovūs klinikinių biocheminių, hematologinių ar urologinių rodiklių pakitimai, rodantys sunkų organų funkcijos sutrikimą. Labai svarbūs hematologinių rodiklių pakitimai, atsiradę dėl hematocitų gamybos kaulų čiulpuose sumažėjimo,

- po autopsijos histologiškai nustatyti šie sunkūs organų pakenkimai: gyvybiškai svarbių regeneruojančių organų (pavyzdžiui, kepenų) išplitusi ar didelio laipsnio nekrozė, fibrozė ar granuliomų susidarymas; sunkūs potencialiai grįžtamo pobūdžio morfologiniai pokyčiai su aiškiu organų veiklos sutrikimu (pavyzdžiui, sunkūs riebaliniai kepenų pakenkimai, sunki ūminė inkstų kanalėlių nefrozė, opinis gastritas); žymus ląstelių žuvimas gyvybiškai svarbiuose neregeneruojančiuose organuose (pavyzdžiui, miokardo fibrozė, nervų šaknelių degeneracija) arba kamieninių ląstelių populiacijose (pavyzdžiui, kaulų čiulpų aplazija ar hipoplazija).

Minėti duomenys paprastai gaunami atlikus bandymus su gyvuliukais. Kai naudojamasi praktinės žmonių patirties duomenimis, turi būti atsižvelgiama į sunkias pasekmes sukėlusias dozes (koncentracijas).

Rizikos frazė R48 priskiriama tik toms medžiagoms ir preparatams, kurie per ilgą laiką sukelia sunkius sveikatos sutrikimus. Medžiagos poveikis žmonėms ir gyvuliukams gali sukelti daugelį pasekmių, kurios neduoda pagrindo priskirti R48. Duomenys apie tokias pasekmes svarbūs nustatant cheminės medžiagos dozę (koncentraciją), nesukeliančią pasekmių.

Kad nereikia parinkti R48, rodo šie dokumentais pagrįsti duomenys nepriklausomai nuo jų statistinio reikšmingumo:

- klinikiniai stebėjimai, kūno masės prieaugio, maisto ar vandens suvartojimo pokyčiai, kurie tam tikru mastu toksikologiškai reikšmingi, tačiau nerodo sunkaus sveikatos sutrikimo,

- klinikinių biocheminių, hematologinių ar urologinių rodiklių nedideli pakitimai, turintys nedidelį ar abejotiną toksikologinį reikšmingumą,

- organų masės pakitimai be organų veiklos sutrikimo požymių,

- adaptacinė organizmo reakcija (pavyzdžiui, makrofagų migracija į plaučius, kepenų hipertrofija ir fermentų indukcija, hiperplastinė reakcija į dirginančių medžiagų poveikį). Vietinės odos reakcijos į kartotinį sąlytį su medžiaga yra pagrindas parinkti rizikos frazę R38,

- įrodyta, kad toksiškumo mechanizmas priklauso nuo rūšies (pavyzdžiui, dėl specifinio metabolizmo).

 

4.3.2.5. ARDANČIOS (ĖSDINANČIOS)

 

Medžiagos ir preparatai laikomi ardančiais (ėsdinančiais), jeigu susilietę su sveika anksčiau bandymams nenaudotų gyvuliukų oda ją suardo bent vienam gyvuliukui (tiriant Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarkoje nustatytais (toliau – nustatyti tyrimo metodai) arba analogiškais metodais) arba jeigu tokias pasekmes galima nuspėti (pavyzdžiui, stiprios rūgštys, kurių pH≤2, stiprūs šarmai, kurių pH≥11,5. Be to, turi būti atsižvelgta ir į rūgštinį ar šarminį rezervą). Klasifikuojant galima remtis pripažintų tyrimų in vitro duomenimis.

Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip ardantys (ėsdinantys), pavojingumo simbolis „C“ ir pavojingumo nuoroda „Ardanti (ėsdinanti)“ parenkami pagal žemiau nurodytus kriterijus.

Rizikos frazės priskiriamos pagal šiuos kriterijus:

 

R35 Stipriai nudegina

Kai medžiagos ir preparatai susilietę su sveika, anksčiau bandymams nenaudotų gyvuliukų oda, ją suardo per 3 minutes ar trumpesnį laiką arba jeigu tokias pasekmes galima numatyti.

 

R34 Nudegina

Kai medžiagos ir preparatai susilietę su sveika, anksčiau bandymams nenaudotų gyvuliukų oda, ją suardo per 4 valandas ar trumpesnį laiką arba jeigu tokias pasekmes galima numatyti. Ši frazė parenkama ir organiniams peroksidams, išskyrus tuos atvejus, kai turimi duomenys rodo, kad jie neardo odos.

 

4.3.2.6. DIRGINANČIOS

 

Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip dirginantys, pavojingumo simbolis „Xi“ ir pavojingumo nuoroda „Dirginanti“ parenkami pagal žemiau nurodytus kriterijus.

 

4.3.2.6.1. ODOS UŽDEGIMAS

 

Rizikos frazės priskiriamos pagal šiuos kriterijus:

 

R38 Dirgina odą

Kai medžiagos ir preparatai susilietę su triušių oda sukelia sunkų jos uždegimą, trunkantį ne mažiau kaip 24 valandas (tiriant nustatytais metodais). Ši frazė parenkama ir organiniams peroksidams, išskyrus tuos atvejus, kai turimi duomenys rodo, kad jie nedirgina odos.

Odos uždegimas yra sunkus, jeigu:

- bendras paraudimo ir šašo formavimosi arba patinimo įvertinimo vidurkis yra 2 balai ar didesnis,

- dviejų ar daugiau triušių odos paraudimo ir šašo formavimosi arba patinimo įvertinimo vidurkis, apskaičiuotas kiekvienam gyvuliukui, yra 2 balai ar didesnis. Ši sąlyga taikoma, kai bandymui naudojami 3 triušiai. Abiem atvejais atskirai skaičiuojami kiekvieno stebėjimo termino kiekvienos pasekmės įvertinimo vidurkiai,

- dviejų ar daugiau triušių odos uždegimas trunka ilgiau negu 3 paras. Be to, turi būti atsižvelgta į specifines pasekmes (pavyzdžiui, hiperplaziją, pleiskanojimą, spalvos pokyčius, trūkinėjimą, šašus, alopeciją). Duomenys apie odos dirginimą gali būti gaunami ir atliekant kitus bandymus su gyvuliukais (žr. paaiškinimus dėl rizikos frazės R48 priskyrimo). Kitais bandymais gauti duomenys rodo sunkų odos uždegimą, jei yra analogiški aprašytiesiems aukščiau,

- praktinė žmonių patirtis rodo, kad medžiaga po vienkartinio, ilgo ar pakartotinio sąlyčio su oda sukelia sunkų jos uždegimą.

Tam tikrais atvejais medžiaga dirgina odą dėl savo savybės pašalinti odos riebalus. Kai tyrimų duomenys ar praktinė žmonių patirtis rodo, kad tokia medžiaga yra dirginanti, rizikos frazė R38 turi būti parenkama. Ženklinant saugos frazė S24 turi būti parenkama net ir tuo atveju, kai medžiaga neatitinka aukščiau minėtų kriterijų (arba buvo atlikti netinkami tyrimai ir dėl to klasifikuojant medžiagą negalima remtis jų rezultatais), bet galima nuspėti, kad dėl savo savybės pašalinti odos riebalus ji gali dirginti žmogaus odą.

Kai kurie piretroidiniai pesticidai po sąlyčio su žmogaus oda sukelia paresteziją. Vien tik dėl šios pasekmės medžiaga nepriskiriama dirginančioms odą medžiagoms. Ženklinant tokią medžiagą jai priskiriama saugos frazė S24.

 

4.3.2.6.2. AKIES PAŽEIDIMAI

 

Rizikos frazės priskiriamos pagal šiuos kriterijus:

 

R36 Dirgina akis

Kai medžiagos ir preparatai susilietę su gyvuliukų akimi sukelia žymius jos pažeidimus, atsirandančius per 72 valandas ir trunkančius ne mažiau kaip 24 valandas (tiriant nustatytais metodais). Ši frazė priskiriama ir organiniams peroksidams, išskyrus tuos atvejus, kai turimi duomenys rodo, kad jie nedirgina akių.

Akies pažeidimai yra žymūs, jeigu atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

- bendras ragenos padrumstėjimo įvertinimo vidurkis yra 2 balai ar didesnis, bet mažesnis negu 3 balai. Bandymui naudojant 3 triušius, analogiškas vidurkis apskaičiuotas dviem ar daugiau triušių,

- bendras rainelės pažeidimo įvertinimo vidurkis yra 1 balas ar didesnis, bet mažesnis negu 1,5 balo. Bandymui naudojant 3 triušius, vidurkis, apskaičiuotas dviem ar daugiau triušių, yra 1 balas ar didesnis, bet mažesnis negu 2 balai,

- bendras konjunktyvos paraudimo įvertinimo vidurkis yra 2,5 balo ar didesnis. Visais atvejais atskirai skaičiuojami kiekvieno stebėjimo termino kiekvienos pasekmės įvertinimo vidurkiai,

- tą rodo praktinė žmonių patirtis.

 

R41 Gali smarkiai pažeisti akis

Kai medžiagos ir preparatai susilietę su gyvuliukų akimi sukelia sunkius jos pažeidimus, atsirandančius per 72 valandas ir trunkančius ne mažiau kaip 24 valandas (tiriant nustatytais metodais).

Akies pažeidimai yra sunkūs, jeigu atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

- bendras ragenos padrumstėjimo įvertinimo vidurkis yra 3 balai ar didesnis, bet mažesnis negu 3 balai. Bandymui naudojant 3 triušius, analogiškas vidurkis apskaičiuotas dviem ar daugiau triušių,

- bendras rainelės pažeidimo įvertinimo vidurkis yra 1,5 balo ar didesnis. Bandymui naudojant 3 triušius, vidurkis, apskaičiuotas dviem ar daugiau triušių, yra 2 balai. Abiem atvejais atskirai skaičiuojami kiekvieno stebėjimo termino kiekvienos pasekmės įvertinimo vidurkiai,

- akies pažeidimai išlieka ilgiau negu 3 paras,

- negrįžtamai pakinta akių spalva,

- tą rodo praktinė žmonių patirtis.

Kai medžiaga ar preparatas klasifikuojamas kaip ardantis (ėsdinantis), priskiriant rizikos frazę R34 arba R35, manoma, kad šios rizikos frazės įspėja ir apie smarkaus akių pažeidimo pavojų, todėl ženklinant tokią medžiagą ar preparatą rizikos frazė R41 nenaudojama. Tačiau kai preparatas klasifikuojamas taikant skaičiavimo metodą, jo sudėtyje esančios ardančios (ėsdinančios) medžiagos turi būti laikomos tokiomis, kurioms privalu priskirti rizikos frazę R 41.

 

4.3.2.6.3. KVĖPAVIMO TAKŲ DIRGINIMAS

 

Rizikos frazės priskiriamos pagal šiuos kriterijus:

 

R37 Dirgina kvėpavimo takus

Kai praktinė žmonių patirtis arba atitinkamų bandymų su gyvuliukais duomenys rodo, kad medžiagos ir preparatai sukelia smarkų kvėpavimo takų sudirginimą. Kai remiamasi praktine žmonių patirtimi, turi būti aiškiai atskiriamos pasekmės, pagal kurias priskiriama rizikos frazė R48 (4.3.2.4.2 punktas), nuo tų pasekmių, pagal kurias priskiriama rizikos frazė R37. Rizikos frazė R37 priskiriama tais atvejais, kai kvėpavimo takų sudirginimas yra grįžtamojo pobūdžio ir neišplitęs toliau viršutinių kvėpavimo takų. Kai remiamasi atitinkamų bandymų su gyvuliukais duomenimis, galima atsižvelgti į bendro toksiškumo tyrimo, įskaitant histopatologinį kvėpavimo takų tyrimą, rezultatus bei eksperimentinio kvėpavimo sulėtėjimo tyrimo rezultatus.

 

4.3.2.7. JAUTRINANČIOS (SENSIBILIZUOJANČIOS)

 

4.3.2.7.1. JAUTRINIMAS (SENSIBILIZACIJA) ĮKVĖPUS

 

Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip jautrinantys (sensibilizuojantys), jiems priskiriamas pavojingumo simbolis „Xn“, pavojingumo nuoroda „Kenksminga“ ir rizikos frazė

 

R42 Gali sukelti alergiją įkvėpus

Kai:

- turima duomenų, kad medžiaga ar preparatas gali sukelti specifinę kvėpavimo takų hipersensibilizaciją,

- atitinkamų bandymų su gyvuliukais rezultatai teigiami,

- medžiaga yra izocianatas, išskyrus tuos atvejus, kai turimi duomenys rodo, kad ji nesukelia kvėpavimo takų hipersensibilizacijos.

Kad medžiaga ar preparatas gali sukelti specifinę kvėpavimo takų hipersensibilizaciją, paprastai rodo praktinė žmonių patirtis. Minėta hipersensibilizacija paprastai pasireiškia kaip astma, tačiau turi būti atsižvelgiama ir į kitas hipersensibilizacijos reakcijas (pavyzdžiui, rinitą ir alveolitą). Ši būklė turi turėti būdingus alerginės reakcijos požymius, bet įrodyti imuninius jos patogenezės mechanizmus nebūtina.

Kai rizikos frazė R42 priskiriama remiantis praktine žmonių patirtimi, turi būti atsižvelgiama į:

- žmonių, kurie buvo veikiami medžiaga, skaičių,

- poveikio trukmę, gautas medžiagos dozes (koncentracijas).

Minėti duomenys gali būti klinikiniai žmogaus kvėpavimo takų hipersensibilizacijos atvejai (ligos istorijos) ir plaučių funkcijos tyrimų po medžiagos poveikio rezultatai. Jie turi būti patvirtinti papildomais duomenimis.

Papildomi duomenys gali būti šie:

- medžiagos struktūra yra panaši į medžiagų, sukeliančių kvėpavimo takų hipersensibilizaciją, struktūrą,

- in vivo imunologinių tyrimų (pavyzdžiui, odos įbrėžimo bandymo, serologinės analizės) rezultatai,

- tyrimų, kurie gali išaiškinti kitus specifinius neimuninius poveikio mechanizmus (pavyzdžiui, kartotinis mažo intensyvumo dirginimas, vaistų vartojimo sukeltos pasekmės), rezultatai,

- pozityvios bronchoprovokacijos bandymo naudojant tą medžiagą rezultatai (bandymas turi būti atliktas pripažintais specifinės hipersensibilizacijos tyrimo metodais).

Remiantis ligos ir darbo istorijomis, turi būti nustatyti priežastiniai ryšiai tarp medžiagos poveikio ir žmogaus kvėpavimo takų hipersensibilizacijos išsivystymo. Atsižvelgiama į darbo ir buities veiksnius, galinčius apsunkinti ligos eigą, susirgimo pradžios ir eigos ypatybes, tėvų ir kitų šeimos narių ligas. Ligos istorijoje turi būti duomenys apie paciento vaikystėje persirgtas alergines ar kvėpavimo takų ligas bei rūkymą.

Teigiami pozityvios bronchoprovokacijos bandymo rezultatai yra pagrindas klasifikuoti medžiagą ir priskirti rizikos frazę R42, tačiau rekomenduotina atlikti dar ir tyrimus minėtiems papildomiems duomenims gauti.

Rizikos frazė R42 nepriskiriama medžiagoms, kurios dėl savo dirginančių savybių sukelia astmos simptomus tik žmonėms su bronchų hiperreaktyvumu.

Teigiami atitinkamų bandymų su gyvuliukais rezultatai gali būti tik indikaciniai, įspėjantys apie galimą medžiagos savybę žmogui įkvėpus sukelti alergiją. Bandymai gali būti šie:

- IgE kiekio tyrimai (pavyzdžiui, su pelėmis),

- jūrų kiaulyčių plaučių specifinio atsako tyrimai.

 

4.3.2.7.2. JAUTRINIMAS (SENSIBILIZACIJA) PER ODĄ

 

Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip jautrinantys (sensibilizuojantys), jiems priskiriamas pavojingumo simbolis „Xi“, pavojingumo nuoroda „Dirginanti“ ir rizikos frazė

 

R43 Gali sukelti alergiją susilietus oda

Kai:

- praktinė žmonių patirtis rodo, kad medžiaga ar preparatas susilietęs su oda gali sukelti alergiją daugeliui žmonių,

- atitinkamų bandymų su gyvuliukais rezultatai teigiami.

Kai klasifikuojama remiantis praktine žmonių patirtimi, rizikos frazei R43 priskirti pakanka, jeigu:

- atliktų daugiau negu vienoje klinikoje odos mėginių rezultatai teigiami,

- arba epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad medžiaga sukelia alerginį kontaktinį dermatitą. Vertinant šių tyrimų rezultatus, medžiaga paveiktų ir susirgusių žmonių proporcija svarbesnė negu susirgusių žmonių skaičius,

- arba teigiami bandymų su žmonėmis rezultatai (turi būti atsižvelgta į 4.3.2.1 punkte nurodytus principus).

Kai klasifikuojama remiantis praktine žmonių patirtimi, rizikos frazei R43 priskirti, kai yra būtinųjų papildomų duomenų, pakanka, jeigu:

- nustatyti pavieniai medžiagos sukelto alerginio kontaktinio dermatito atvejai,

- arba epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad medžiaga sukelia alerginį kontaktinį dermatitą, tačiau šių tyrimų statistinio patikimumo rodikliai nepakankami.

Minėti būtinieji papildomi duomenys gali būti bent vieni iš šių:

- nustatytais tyrimo metodais rezultatai mažesni už žemiau nurodytą ribą, tačiau yra netoli jos ir dėl to turėtų būti laikomi svarbiais,

- tyrimų, atliktų nestandartiniais metodais, duomenys,

- duomenys apie atitinkamą medžiagos struktūros ir jos poveikio sąryšį.

Teigiami bandymų su gyvuliukais rezultatai yra tada, kai tiriant nustatytais adjuvantiniais metodais nustatomas ne mažiau kaip 30% gyvuliukų atsakas arba neadjuvantiniais metodais nustatomas ne mažiau kaip 15% gyvuliukų atsakas.

 

4.3.2.7.3. IMUNINĖ KONTAKTINĖ URTIKARIJA

 

Tam tikros medžiagos, kurioms pagal nustatytus kriterijus turi būti priskiriama rizikos frazė R42, gali sukelti ir imuninę kontaktinę urtikariją. Tokiu atveju ženklinant medžiagą parenkamos atitinkamos saugos frazės, paprastai S24 ir S36/37; informacija apie šį poveikį įtraukiama ir į saugos duomenų lapą.

Medžiagoms, sukeliančioms imuninės kontaktinės urtikarijos simptomus, tačiau neatitinkančioms rizikos frazės R42 priskyrimo kriterijų, priskiriama rizikos frazė R43.

Pripažintų imuninės kontaktinės urtikarijos tyrimo su gyvuliukais metodų nėra, todėl klasifikuojama remiantis praktine žmonių patirtimi bei kriterijais, analogiškais rizikos frazei R43 priskirti.

 

4.3.2.8. KITOS TOKSINĖS SAVYBĖS

 

Jau klasifikuotoms medžiagoms papildomos rizikos frazės turi būti priskiriamos pagal šiuos kriterijus:

 

R29 Reaguodama su vandeniu išskiria toksiškas dujas

Kai medžiaga sąlytyje su vandeniu ar drėgnu oru išskiria potencialiai pavojingus labai toksiškų ar toksiškų dujų kiekius (pavyzdžiui, aliuminio fosfidas, fosforo pentasulfidas).

 

R31 Reaguodama su rūgštimis išskiria toksiškas dujas

Kai medžiaga sąlytyje su rūgštimis išskiria potencialiai pavojingus toksiškų dujų kiekius (pavyzdžiui, natrio hipochloritas, bario polisulfidas). Kai medžiaga skirta plačiam vartojimui, ją ženklinant tikslinga priskirti ne rizikos frazę R31, o saugos frazę S50.

 

R32 Reaguodama su rūgštimis išskiria labai toksiškas dujas

Kai medžiaga sąlytyje su rūgštimis išskiria potencialiai pavojingus labai toksiškų dujų kiekius (pavyzdžiui, vandenilio cianido druskos, natrio azidas). Kai medžiaga skirta plačiam vartojimui, ją ženklinant tikslinga priskirti ne rizikos frazę R32, o saugos frazę S50.

 

R33 Pavojinga – kaupiasi organizme

Kai medžiaga ar preparatas gali kauptis žmogaus organizme ir susikaupęs gali sukelti sveikatos sutrikimus, tačiau nepakanka duomenų rizikos frazei R48 priskirti.

 

R64 Kenkia žindomam vaikui

Kai medžiaga ar preparatas, prasiskverbęs į moters organizmą:

- gali sutrikdyti laktaciją,

- arba patekti į pieną (įskaitant ir jų metabolitų patekimą į pieną) kiekiais, pakankamais sutrikdyti žindomo vaiko sveikatą.

Paaiškinimai dėl rizikos frazių R64 ir R33 pateikti 4.3.2. 11.2.3 punkte.

 

R66 Pakartotinis poveikis gali sukelti odos džiūvimą arba skilinėjimą

Kai medžiaga ar preparatas gali sukelti odos džiūvimą, lupimąsi arba skilinėjimą, bet neatitinka rizikos frazės R38 priskyrimo kriterijų. Priskiriant rizikos frazę R66, naudojamasi praktine žmonių, įprastinėmis sąlygomis naudojusių medžiagą ar preparatą, patirtimi arba kitais tinkamais duomenimis, leidžiančiais numatyti tokias pasekmes.

 

R67 Garai gali sukelti mieguistumą ir galvos svaigimą

Kai lakioji medžiaga ar jos turintis preparatas, patekę į organizmą per kvėpavimo takus, sukelia aiškius centrinės nervų sistemos (toliau – CNS) depresijos požymius, jeigu medžiaga nėra klasifikuota pagal ūmaus toksiškumo per kvėpavimo takus kriterijus, t. y. medžiagai ar preparatui nėra priskirta nė viena iš šių rizikos frazių ar jų derinių: R20, R23, R26, R40/20, R39/23 arba R39/26.

CNS depresiją gali rodyti šie duomenys:

- bandymais su gyvuliukais nustatyta, kad 20 mg/l koncentracijos medžiaga per 4 val. sukelia narkotinį poveikį, letargiją, judesių koordinacijos sutrikimą (įskaitant atsistojimo reflekso praradimą) ir ataksiją arba efektyvios 4 val. medžiagos koncentracijos ir garų prisotinimo 20 oC temperatūroje koncentracijos santykis yra 0,1 arba mažesnis,

- praktinė žmonių patirtis rodo, kad analogiškomis sąlygomis medžiaga sukelia narkotinį poveikį, mieguistumą, jaudinimo slopinimą, refleksų praradimą, koordinacijos sutrikimą, galvos svaigimą.

 

4.3.2.9. KANCEROGENINĖS

 

Klasifikuojant ir ženklinant kancerogeninės medžiagos skirstomos į tris kategorijas:

1 kategorijos kancerogeninės medžiagos. Tai žmogui kancerogeninės medžiagos. Medžiaga priskiriama šiai kategorijai, kai pakanka duomenų įrodyti priežastinį ryšį tarp medžiagos poveikio žmogui ir vėžio išsivystymo.

2 kategorijos kancerogeninės medžiagos. Tai medžiagos, kurios turi būti laikomos kancerogeninės žmogui. Medžiaga priskiriama šiai kategorijai, kai pakanka duomenų numatyti, kad dėl medžiagos poveikio žmogui gali išsivystyti vėžys. Medžiaga priskiriama šiai kategorijai remiantis atitinkamų ilgalaikių bandymų su laboratoriniais gyvuliukais duomenimis bei kita tinkama informacija.

3 kategorijos kancerogeninės medžiagos. Tai medžiagos, kurios žmogui galbūt galėtų sukelti kancerogenezę, tačiau tai tinkamai įvertinti nepakanka duomenų. Medžiaga priskiriama 3 kategorijai, kai atitinkamų ilgalaikių bandymų su laboratoriniais gyvuliukais duomenų nepakanka priskirti ją 2 kategorijai.

1 ir 2 kategorijos kancerogeninėms medžiagoms priskiriamas pavojingumo simbolis „T“, pavojingumo nuoroda „Toksiška“ ir rizikos frazė

 

R45 Gali sukelti vėžį

Jei medžiaga ar preparatas kelia vėžio riziką įkvėpus (pavyzdžiui, dulkės, dūmai ar garai), o patekusi į organizmą kitu būdu (pavyzdžiui, per odą ar prarijus) tokios rizikos nekelia, tai vietoj rizikos frazės R45 turi būti priskiriama rizikos frazė

 

R49 Gali sukelti vėžį įkvėpus

3 kategorijos kancerogeninėms medžiagoms priskiriamas pavojingumo simbolis „Xn“, pavojingumo nuoroda „Kenksminga“ ir rizikos frazė

 

R40 Gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus

 

4.3.2.9.1. PAAIŠKINIMAI DĖL KANCEROGENIŠKUMO KATEGORIJŲ

 

1 kategorijai medžiaga priskiriama remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis; 2 ir 3 kategorijai medžiaga priskiriama daugiausia remiantis bandymų su gyvuliukais duomenimis.

Medžiagą priskirti 2 kategorijai būtini arba teigiami bandymų su dviem gyvuliukų rūšimis rezultatai, arba aiškūs teigiami bandymų su viena gyvuliukų rūšimi rezultatai kartu su papildomais duomenimis.

Papildomi duomenys gali būti šie:

- genotoksiškumo tyrimų duomenys,

- metabolizmo tyrimų duomenys,

- biocheminių tyrimų duomenys,

- duomenys apie gerybinių auglių sukėlimą,

- medžiagos struktūros ryšys su žinomų kancerogeninių medžiagų struktūra,

- epidemiologinių tyrimų duomenys, leidžiantys numatyti atitinkamas sąsajas.

3 kategorijos kancerogeninės medžiagos skirstomos į dvi kategorijas:

- 3a – gerai ištirtos medžiagos, tačiau apie jų savybę sukelti auglius duomenys nepakankami, kad būtų galima priskirti 2 kategorijai. Šioms medžiagoms klasifikuoti nereikia atlikti papildomų tyrimų.

- 3b – nepakankamai ištirtos medžiagos. Duomenys reikšmingi žmogui, tačiau jų per mažai. Medžiaga šiai kategorijai priskiriama laikinai; galutinai nuspręsti dėl medžiagos priskyrimo tam tikrai kategorijai būtina atlikti papildomus tyrimus.

Nustatant, kuriai kategorijai – 2 ar 3 – reikia priskirti medžiagą, turi būti atsižvelgiama į žemiau pateikiamus kriterijus. Medžiaga, atitinkanti bent vieną, o ypač kelis kriterijus, paprastai priskiriama 3 kategorijai, nors bandymuose su gyvuliukais ir sukelia auglių formavimąsi:

- kancerogeniškumas nustatytas tik tiriant labai dideles medžiagos dozes, viršijančias didžiausią toleruojamą dozę. Didžiausia toleruojama dozė – tokia, kuri gyvuliukui sukelia fizinius pokyčius (tokius kaip, pavyzdžiui, dešimtadaliu sulėtėjęs kūno masės prieaugis), tačiau nesutrumpina gyvenimo trukmės,

- augliai atsiranda tik tam tikruose organuose tų gyvuliukų rūšių, kurioms būdingas dažnas spontaniškas (savaiminis) auglių formavimasis. Ypač tai pasakytina apie didelių dozių tyrimų rezultatus,

- augliai atsiranda tik medžiagos įvedimo vietoje naudojant ypač jautrias bandymų sistemas (pavyzdžiui, vietinį poveikį turinčių medžiagų įvedimas po oda ar į pilvo ertmę), jeigu toks medžiagos patekimo į organizmą kelias netaikytinas žmogui,

- trūksta ūminio genotoksiškumo tyrimų in vivo ir in vitro duomenų,

- žinomi antriniai poveikio mechanizmai, įgalinantys nustatyti tam tikrą ribinę dozę (pavyzdžiui, hormoninis poveikis tam tikriems organams-taikiniams ar fiziologinės reguliacijos mechanizmams, ilgalaikė ląstelių proliferacijos (augimo) stimuliacija),

- nustatyti kitokie negu žmogaus tam tikrai gyvuliukų rūšiai būdingi auglių formavimosi mechanizmai (pavyzdžiui, specifinė patogenezė).

Nustatant, ar medžiaga turi būti priskirta 3 kategorijai, ar jos nereikia priskirti kancerogeninėms medžiagoms, turi būti atsižvelgiama į žemiau pateikiamus kriterijus:

- medžiaga nepriskiriama kancerogeninėms, kai bandymuose su gyvuliukais auglių formavimosi mechanizmas gerai žinomas, ir yra aišku, kad toks procesas negalimas žmogaus organizme,

- medžiaga nepriskiriama kancerogeninėms, kai sukelia tik tam tikrų jautrių pelių rūšių kepenų auglius ir nėra jokių papildomų duomenų,

- medžiaga nepriskiriama kancerogeninėms, kai bandymų su gyvuliukais rezultatai rodo, kad augliai formuojasi tik tuose organuose ir tik tų gyvuliukų rūšių, apie kurias gerai žinoma, kad joms būdingas dažnas spontaniškas (savaiminis) auglių formavimasis.

 

4.3.2.10. MUTAGENINĖS

 

Klasifikuojant ir ženklinant mutageninės medžiagos skirstomos į tris kategorijas:

1 kategorijos mutageninės medžiagos. Tai žmogui mutageninės medžiagos. Medžiaga priskiriama šiai kategorijai, kai pakanka duomenų įrodyti priežastinį ryšį tarp medžiagos poveikio žmogui ir paveldimų genetinių pakenkimų išsivystymo.

2 kategorijos mutageninės medžiagos. Tai medžiagos, kurios turi būti laikomos mutageninės žmogui. Medžiaga priskiriama šiai kategorijai, kai pakanka duomenų numatyti, kad dėl medžiagos poveikio žmogui gali išsivystyti paveldimi genetiniai pakenkimai. Medžiaga priskiriama šiai kategorijai remiantis atitinkamų ilgalaikių bandymų su laboratoriniais gyvuliukais duomenimis bei kita tinkama informacija.

3 kategorijos mutageninės medžiagos. Tai medžiagos, kurios žmogui galbūt galėtų sukelti mutacijas. Medžiaga priskiriama 3 kategorijai, kai atitinkamų mutageniškumo tyrimų duomenų nepakanka priskirti ją 2 kategorijai.

1 ir 2 kategorijos mutageninėms medžiagoms priskiriamas pavojingumo simbolis „T“, pavojingumo nuoroda „Toksiška“ ir rizikos frazė

 

R46 Gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus

3 kategorijos mutageninėms medžiagoms priskiriamas pavojingumo simbolis

„Xn“, pavojingumo nuoroda „Kenksminga“ ir rizikos frazė

 

R40 Gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus

 

4.3.2.10.1. PAAIŠKINIMAI DĖL MUTAGENIŠKUMO KATEGORIJŲ

 

Mutacija yra negrįžtamas organizmo genetinės medžiagos kiekio ar struktūros pokytis, dėl kurio pasikeičia organizmo fenotipas. Genetinės medžiagos pokyčiai gali apimti vieną geną, genų rinkinį ar visą chromosomą. Vieno geno pokyčiai gali atsirasti dėl poveikio vienai DNR bazei (taškinė mutacija) arba dėl didesnio masto pokyčių, apimančių ir deleciją. Chromosomų pokyčiai gali būti jų skaičiaus ar struktūros pokyčiai. Mutacijos lytinių būdu besidauginančių organizmų lyties ląstelėse gali būti perduodamos palikuonims. Mutageninė medžiaga yra ta, dėl kurios poveikio padažnėja mutacijos. Medžiaga priskiriama mutageninėms tik atsižvelgiant į jos savybę sukelti paveldimus genetinius pakenkimus. Priskiriant medžiagą 3 kategorijai pagal jos savybę somatinėse ląstelėse sukelti genetiškai reikšmingas pasekmes, šios pasekmės kartu turi būti vertinamos ir kaip perspėjimas apie galimą medžiagos kancerogeniškumą.

Daugelis naujų mutageniškumo tyrimo metodų ir jų rezultatų vertinimo kriterijų dar nestandartizuoti, todėl vertinant tokių tyrimų rezultatus turi būti atsižvelgiama į tyrimų atlikimo kokybę bei tyrimo metodų pripažinimą.

1 kategorijai medžiaga priskiriama remiantis žmogaus mutacijų epidemiologinių tyrimų duomenimis. Šiuo metu nežinoma, kurios medžiagos priskirtinos šiai kategorijai, nes epidemiologiniais tyrimais gauti tinkamą informaciją apie žmonių mutacijas yra labai sunku;

2 kategorijai medžiaga priskiriama, kai bandymų duomenys rodo:

- mutageninį poveikį, arba

- kitą in vivo sąveiką žinduolių lyties ląstelėse, kuri yra mutageniškai reikšminga, arba

- in vivo mutageninį poveikį žinduolių somatinėse ląstelėse, kai turima duomenų, kad medžiaga ar atitinkamas jos metabolitas patenka ir į lyties ląsteles.

Medžiagą priskirti 2 kategorijai naudojamasi žemiau išvardytų bandymų duomenimis:

2a) in vivo lyties ląstelių mutageniškumo nustatymo bandymai:

- specifinis taškinės mutacijos bandymas,

- paveldimos translokacijos bandymas,

- dominantinės letalinės mutacijos bandymas. Šiais bandymais išaiškinami besivystančio embriono arba palikuonių pakenkimai;

2b) in vivo sąveikos su lyties ląstelėmis (paprastai DNR) nustatymo bandymai:

- citogenetiniai chromosominių nukrypimų nustatymo bandymai, įskaitant chromosomų klaidingos segregacijos sukeltos aneuploidijos nustatymą,

- seserinių chromatidžių pasikeitimo bandymas,

- klaidingos DNR sintezės bandymas,

- mutageninės medžiagos kovalentinio prisijungimo prie lyties ląstelės DNR bandymas,

- kiti DNR pakenkimų nustatymo bandymai. Šiais bandymais gauti duomenys medžiagos mutagenines savybes rodo netiesiogiai. Teigiamus šių bandymų rezultatus paprastai patvirtina in vivo žmogaus ar kitų žinduolių somatinių ląstelių mutageniškumo nustatymo bandymų (išvardytų 3a) papunktyje) teigiami rezultatai;

2c) in vitro bandymai, kuriais išaiškinamas mutageninis poveikis žinduolių somatinėms ląstelėms (3a) papunktis) kartu su toksikokinetikos ar kitų bandymų rezultatais, jei tie metodai leidžia nustatyti, kad medžiaga ar atitinkamas jos metabolitas patenka į lyties ląsteles. Kai in vivo bandymų rezultatai teigiami arba in vitro bandymų teigiami rezultatai neabejotini, juos galima laikyti papildomais duomenimis, paremiančiais 2a) ir 2b) papunkčiuose nurodytų bandymų teigiamus rezultatus.

3 kategorijai medžiaga priskiriama, kai bandymų duomenys rodo:

- mutageninį poveikį arba

- kitą in vivo sąveiką žinduolių somatinėse ląstelėse, kuri yra mutageniškai reikšminga. Pastaruosius duomenis paprastai turėtų papildyti teigiami in vitro mutageniškumo bandymų rezultatai.

Medžiagos in vivo poveikio somatinėms ląstelėms nustatymo bandymai yra šie:

3a) in vivo somatinių ląstelių mutageniškumo nustatymo bandymai:

- kaulų čiulpų mikrobranduolių bandymas arba metafazių analizė,

- periferinio kraujo limfocitų metafazių analizė,

- pelių kailiuko spalvos dėmių bandymas;

3b) in vivo sąveikos su somatinių ląstelių DNR nustatymo bandymai:

- seserinių chromatidžių pasikeitimo bandymas,

- klaidingos DNR sintezės bandymas,

- mutageninės medžiagos kovalentinio prisijungimo prie somatinės ląstelės DNR bandymas,

- somatinių ląstelių DNR pakenkimo nustatymo bandymai (pavyzdžiui, naudojant šarmus). Vieno ar kelių in vitro mutageniškumo nustatymo bandymo teigiami rezultatai nėra pagrindas priskirti medžiagą mutageninėms, šiuo atveju turi būti atliekami dar ir in vivo bandymai.

Išimtiniais atvejais medžiagą galima priskirti 3 kategorijai, jeigu kelių in vitro bandymų rezultatai yra aiškiai teigiami, nėra galimybių gauti in vivo bandymų duomenų ir medžiagos struktūra panaši į žinomų kancerogeninių arba mutageninių medžiagų struktūrą.

 

4.3.2.11. TOKSIŠKOS REPRODUKCIJAI

 

Klasifikuojant ir ženklinant toksiškos reprodukcijai medžiagos skirstomos į tris kategorijas:

1 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos. Tai žmogaus vaisingumui kenkiančios ir (arba) jo palikuonių vystymosi sutrikimus sukeliančios medžiagos. Medžiaga priskiriama šiai kategorijai, kai pakanka duomenų įrodyti priežastinį ryšį tarp medžiagos poveikio žmogui ir vaisingumo pakenkimo ir (arba) jo palikuonių vystymosi sutrikimų.

2 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos. Tai medžiagos, kurios turi būti laikomos kenkiančios žmogaus vaisingumui ir (arba) sukeliančios jo palikuonių vystymosi sutrikimus. Medžiaga priskiriama šiai kategorijai, kai pakanka duomenų numatyti, kad dėl medžiagos poveikio žmogui gali būti pakenkta jo vaisingumui ir (arba) sutrikti jo palikuonių vystymasis. Medžiagos savybę pakenkti žmogaus vaisingumui rodantys duomenys paprastai yra šie:

- bandymais su laboratoriniais gyvuliukais nustatytas vaisingumo pakenkimas nesant kito toksinio poveikio arba vaisingumą pakenkia tokios dozės, kurios sukelia ir kitokį toksinį poveikį, tačiau vaisingumo pakenkimas nėra antrinė nespecifinė šio poveikio pasekmė,

- kita tinkama informacija.

Medžiagos savybę sukelti žmogaus palikuonių vystymosi sutrikimus rodantys duomenys paprastai yra šie:

- atitinkamų bandymų su laboratoriniais gyvuliukais teigiami rezultatai nesant žymaus toksinio poveikio patelėms arba teigiami rezultatai gaunami tiriant tokias dozes, kurios sukelia ir kitokį toksinį poveikį, tačiau šie rezultatai nėra antrinė nespecifinė kitokio toksinio poveikio pasekmė,

- kita tinkama informacija.

3 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos. Tai medžiagos, kurios galbūt galėtų pakenkti žmogaus vaisingumui ir (arba) sutrikdyti jo palikuonių vystymąsi.

Medžiagos galimybę pakenkti žmogaus vaisingumui rodantys duomenys paprastai yra šie:

- atitinkamų bandymų su laboratoriniais gyvuliukais rezultatai leidžia pagrįstai numatyti vaisingumo pakenkimą, nesant kito toksinio poveikio, arba vaisingumą pakenkia tokios dozės, kurios sukelia ir kitokį toksinį poveikį, tačiau vaisingumo pakenkimas nėra antrinė nespecifinė šio poveikio pasekmė, o šių duomenų nepakanka priskirti medžiagą 2 kategorijai,

- kita tinkama informacija.

Medžiagos galimybę sukelti žmogaus palikuonių vystymosi sutrikimus rodantys duomenys paprastai yra šie:

- atitinkamų bandymų su laboratoriniais gyvuliukais rezultatai leidžia pagrįstai numatyti palikuonių vystymosi sutrikimus nesant žymaus toksinio poveikio patelėms arba tokie patys rezultatai gaunami tiriant tokias dozes, kurios sukelia ir kitokį toksinį poveikį, tačiau šie rezultatai nėra antrinė nespecifinė kitokio toksinio poveikio pasekmė, o šių duomenų nepakanka priskirti medžiagą 2 kategorijai,

- kita tinkama informacija.

1 ir 2 kategorijos toksiškoms reprodukcijai medžiagoms priskiriamas pavojingumo simbolis „T“ ir pavojingumo nuoroda „Toksiška“.

Medžiagoms, kenkiančioms žmogaus vaisingumui, ir medžiagoms, kurios turi būti laikomos kenkiančios žmogaus vaisingumui, priskiriama rizikos frazė

 

R60 Kenkia vaisingumui

Medžiagoms, sukeliančioms žmogaus palikuonių vystymosi sutrikimus, ir medžiagoms, kurios turi būti laikomos sutrikdančios žmogaus palikuonių vystymąsi, priskiriama rizikos frazė

 

R61 Kenkia negimusiam vaikui

3 kategorijos toksiškoms reprodukcijai medžiagoms priskiriamas pavojingumo simbolis „Xn“ ir pavojingumo nuoroda „Kenksminga“.

Medžiagoms, kurios galbūt galėtų pakenkti žmogaus vaisingumui, priskiriama rizikos frazė

 

R62 Gali pakenkti vaisingumui

Medžiagoms, kurios galbūt galėtų sutrikdyti žmogaus palikuonių vystymąsi, priskiriama rizikos frazė

 

R63 Gali pakenkti negimusiam vaikui

 

4.3.2.11.1. PAAIŠKINIMAI DĖL TOKSIŠKUMO REPRODUKCIJAI KATEGORIJŲ

 

Toksiškumas reprodukcijai apima vyro ir moters reprodukcinių funkcijų ar pajėgumo pakenkimus bei jų palikuonių nepaveldimus sveikatos sutrikimus. Išvardytus pakenkimus galima suskirstyti į 2 grupes: vyro ar moters vaisingumo pakenkimai ir palikuonių vystymosi sutrikimai.

1. Vyro ar moters vaisingumo pakenkimai apima:

- libido sutrikimą,

- seksualinio elgesio sutrikimą,

- spermatogenezės ar ovogenezės pakenkimus,

- hormoninius ar fiziologinius pakenkimus, kurie gali sumažinti pajėgumą apvaisinti, sutrikdyti apvaisinimo procesą arba apvaisinto kiaušinėlio vystymąsi iki implantacijos, arba implantacijos procesą.

2. Palikuonių vystymosi sutrikimai turi būti traktuojami pačia plačiausia prasme; jie apima bet kurį žalingą poveikį normaliam palikuonių vystymuisi iki ir po gimimo, nesvarbu, ar šio poveikio pasekmės atsirado prieš gimstant (embriotoksiškumas, fetotoksiškumas, teratogeniškumas), ar jau gimus:

- mažesnę, palyginti su norma, kūno masę,

- augimo ir vystymosi sulėtėjimą,

- toksinį poveikį atskiriems organams,

- mirtį,

- abortą,

- sklaidos trūkumus,

- funkcinius sutrikimus,

- perinatalinius ir postnatalinius sutrikimus,

- fizinio ar protinio vystymosi sutrikimus nuo gimimo iki lytinės brandos,

- lytinės brandos sutrikimus.

Cheminės medžiagos priskirtinos toksiškoms reprodukcijai tais atvejais, kai jos turi būdingą ar specifinę savybę sukelti šias pasekmes.

Cheminės medžiagos nepriskiriamos toksiškoms reprodukcijai, kai toksiškumas reprodukcijai yra tik antrinė kito nespecifinio toksinio poveikio pasekmė. Šiuo požiūriu svarbiausios yra medžiagos, sukeliančios toksiškumą reprodukcijai tokiomis dozėmis, kurios nesukelia kitokio toksinio poveikio.

Cheminė medžiaga dėl jos poveikio vaisingumui ir (arba) palikuonių vystymuisi priskiriama 1 kategorijai, remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis. 2 arba 3 kategorijai medžiaga priskiriama, remiantis pirmiausia bandymų su gyvuliukais duomenimis. In vitro arba bandymų su paukščių kiaušiniais duomenys yra tik papildomi duomenys, jais remiantis priskirti medžiagą 2 arba 3 kategorijai galima tik išimtiniais atvejais, kai nėra in vivo bandymų duomenų.

Bandymais su gyvuliukais nustačius medžiagos toksiškumą reprodukcijai, tam tikrais atvejais galimybės panaudoti tokius duomenis vertinant pavojų žmogui gali būti abejotinos (pavyzdžiui, poveikis nustatytas tiriant tik labai dideles dozes arba yra žymūs žmogaus ir gyvuliuko šios medžiagos toksikokinetikos skirtumai, arba medžiagos patekimo į organizmą būdas netaikytinas žmogui). Šios ar panašios priežastys suteikia pagrindą priskirti medžiagą 3 kategorijai ar išvis nepriskirti toksiškoms reprodukcijai medžiagoms.

Kai atlikus ūmaus toksiškumo tyrimą nustatytais metodais, ribinė 1000 mg/kg per virškinimo traktą dozė nesukelia toksiškumo reprodukcijai simptomų, didesnių dozių poveikio tirti nebūtina. Kai turima duomenų apie didesnių dozių toksinį poveikį reprodukcijai, šie duomenys turi būti vertinami kartu su kita tinkama informacija. Paprastai nebūtina medžiagą priskirti toksiškoms reprodukcijai, jeigu tokį poveikį sukelia tik didesnės už ribinę dozės.

 

4.3.2.11.2. PAAIŠKINIMAI DĖL VAISINGUMO PAKENKIMŲ, VYSTYMOSI SUTRIKIMŲ BEI PAKENKIMŲ LAKTACIJOS PERIODU

 

4.3.2.11.2.1. VAISINGUMO PAKENKIMAI

 

Priskiriant medžiagą 2 kategorijai dėl jos savybės pakenkti vaisingumui paprastai reikia turėti aiškius bandymų su bent viena gyvuliukų rūšimi duomenis bei papildomus duomenis (poveikio mechanizmas ar vieta, arba medžiagos struktūros panašumas į kenkiančių vaisingumui medžiagų, arba kita informacija apie poveikį žmogui), kurie suteiktų pagrindą manyti, kad medžiaga darys panašų poveikį ir žmogui. Kai turimi tik bandymų su viena gyvuliukų rūšimi duomenys ir nėra papildomų duomenų, medžiagą tikslinga priskirti 3 kategorijai. Jeigu vaisingumo pakenkimas pasireiškia tik esant bendrai sunkiai organizmo intoksikacijai ar žymiam bendram organizmo nusilpimui, medžiaga gali būti priskirta 2 kategorijai tik tokiu atveju, kai turima duomenų apie jos specifinį toksiškumą reprodukcijos sistemai. Jeigu nustatyta, kad vaisingumo pakenkimo priežastis yra sueities sutrikimas, medžiagai priskirti 2 kategorijai paprastai reikia turėti duomenis apie tokios medžiagos poveikio mechanizmą, kad būtų galima spręsti, ar toks pakenkimas (pavyzdžiui, hormonų išsiskyrimo mechanizmo) galėtų atsirasti žmogui.

 

4.3.2.11.2.2. VYSTYMOSI SUTRIKIMAI

 

Priskiriant medžiagą 2 kategorijai dėl jos savybės pakenkti palikuonių vystymuisi paprastai reikia turėti aiškius tinkamai atliktų bandymų su bent viena gyvuliukų rūšimi duomenis. Žalingos pasekmės prieš ir po gimimo gali atsirasti dėl patelių intoksikacijos, sumažinto pašarų ar vandens davinio, patelių streso, patelių globos nebuvimo, specifinių medžiagų trūkumo pašaruose, prastų gyvuliukų laikymo sąlygų, jų infekcijų ir t. t., todėl svarbios tik tos pasekmės, kurios nustatytos tinkamai atliktais bandymais tiriant dozes, nesukeliančias patelių intoksikacijos. Taip pat svarbus ir medžiagos patekimo į organizmą būdas (pavyzdžiui, kai dirginanti medžiaga įvedama į pilvaplėvės ertmę, ji gali vietiškai pakenkti gimdai ir jos turiniui. Tokio tyrimo rezultatai vertintini atsargiai; vieni jie neduoda pagrindo priskirti medžiagą toksiškoms reprodukcijai medžiagoms).

Medžiagos priskyrimo 3 kategorijai kriterijai panašūs į 2 kategorijos, tačiau tyrimo metodika turi trūkumų, darančių jo rezultatus mažiau patikimus, arba kai negalima atmesti prielaidos, kad nustatytos pasekmės kilo dėl nespecifinio toksinio poveikio. Paprastai medžiaga neklasifikuojama arba priskiriama 3 kategorijai, kai nustatomi tik nežymūs spontaniškų pokyčių, variacijų (pavyzdžiui, skeleto vystymosi) ar postnatalinio vystymosi pakitimai.

 

4.3.2.11.2.3. PAKENKIMAI LAKTACIJOS PERIODU

 

Toksiškoms reprodukcijai medžiagoms, kurios gali padaryti žalą laktacijos periodu, ženklinant papildomai turi būti priskiriama R64 rizikos frazė (pagal 4.3.2.8 punkto kriterijus). Priskiriant medžiagą toksiškoms reprodukcijai pagal jos savybę pakenkti laktacijos periodu, neturi būti atsižvelgiama į tas pasekmes, kurios atsiranda tik dėl motinos piene esančios medžiagos toksinio poveikio vaikui arba tiesioginio medžiagos toksinio poveikio vaikui, išskyrus tuos atvejus, kai dėl tokio poveikio sutrinka vaiko vystymasis. Medžiagoms, kurios nepriskirtos toksiškoms reprodukcijai, tačiau gali kelti pavojų vaikui per motinos pieną, ženklinant turi būti priskiriama R64 rizikos frazė (pagal 4.3.2.8 p. kriterijus). Rizikos fraze R64 turi būti ženklinamos ir tos medžiagos, kurios pablogina motinos pieno kokybę ar sumažina jo kiekį.

Paprastai rizikos frazė R64 medžiagai priskiriama, remiantis toksikokinetikos tyrimais (rodančiais, kad motinos piene gali susidaryti toksiškos koncentracijos) ir (arba) dviejų kartų bandymų su gyvuliukais duomenimis (rodančiais, kad medžiagai patekus į patelės pieną pakenkiama palikuonims), ir (arba) remiantis žmonių patirtimi (rodančia riziką žindomam vaikui). Medžiagoms, kurios kaupiasi organizme ir vėliau laktacijos metu patenka į motinos pieną, ženklinant turėtų būti priskiriamos rizikos frazės R33 ir R64.

 

4.3.3. PREPARATŲ KLASIFIKAVIMAS JUOS SUDARANČIŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ KLASIFIKACIJOS PAGRINDU (SKAIČIAVIMO METODAS)

 

4.3.3.1. ĮVADAS

 

4.3.3.1.1. Bet kurios preparato toksinės savybės, kurios nėra nustatytos tyrimais, nustatomos skaičiavimo metodu. Kancerogeninės, mutageninės preparatų savybės ir jų toksiškumas reprodukcijai nustatomas tik skaičiavimo metodu. Skaičiavimo metodas ne dujų preparatams klasifikuoti pateikiamas 4.3.3.2-4.3.3.7 punktuose, dujų preparatams – 4.3.3.8 punkte.

4.3.3.1.2. Preparatą sudarančios cheminės medžiagos gali padidinti arba sumažinti viena kitos, taigi ir viso preparato pavojų sveikatai, todėl tam tikrais atvejais klasifikuojant preparatus skaičiavimo metodu, pavojus žmogaus sveikatai gali būti įvertintas neteisingai. Klasifikuojant preparatą, būtina įvertinti, ar preparatą sudarančios cheminės medžiagos pasižymi tokiomis savybėmis, kurios pakeičia kitų preparato cheminių medžiagų keliamą pavojų sveikatai. Kai preparato sudedamųjų dalių potencijuojanti sąveika skaičiavimo metodu nepakankamai įvertinama, vertinant preparato pavojų sveikatai, turi būti į tai atsižvelgiama. Kai preparato poveikis dėl jo sudedamųjų dalių antagonistinės sąveikos skaičiavimo metodu gali būti pervertinamas, vertinant preparato pavojų sveikatai turi būti į tai atsižvelgiama.

4.3.3.1.3. Jeigu, remiantis epidemiologiniais tyrimais, kitais moksliškai pagrįstais tyrimais pagal klasifikavimo ir ženklinimo kriterijus, statistiniais apsinuodijimų duomenimis arba duomenimis apie profesines ligas, įrodyta, kad preparato toksinis poveikis žmogui skiriasi nuo nustatyto tiriant nustatytais metodais, preparatas turi būti klasifikuojamas pagal jo poveikį žmogui.

4.3.3.1.4. Tais atvejais, kai žinomos sudėties preparato, išskyrus cheminius augalų apsaugos preparatus, keliamas pavojus žmogaus sveikatai buvo įvertintas remiantis bandymų duomenimis, preparato pavojus turi būti dar kartą įvertinamas arba atliekant naujus tyrimus, arba skaičiavimo metodu, jeigu:

- viena ar daugiau cheminių medžiagų, kurios gali būti pavojingos arba nebūti pavojingos, yra pakeičiamos arba pridedamos,

- pakeičiamos vienos ar kelių pavojingų žmogaus sveikatai cheminių medžiagų koncentracijos daugiau nei nurodyta 2 lentelėje:

 

2 lentelė

 

Sudedamosios dalies koncentracija

Leistini sudedamosios dalies koncentracijos pakeitimai

 

≤ 2,5 %

± 30%

> 2,5 ≤ 10 %

± 20%

> 10 ≤ 25 %

± 10%

> 25 ≤ 100 %

± 5%

 

 

Naujas įvertinimas gali būti neatliekamas tais atvejais, kai moksliškai įrodoma, kad pakartotinis preparato pavojaus įvertinimas nenulems preparato klasifikacijos pakeitimo.

4.3.3.1.5. Klasifikuojant preparatus skaičiavimo metodu, toksinis jų poveikis sąlyginai skirstomas į:

- ūminį poveikį, sukeliantį mirtinas pasekmes,

- vienkartinį poveikį, sukeliantį negrįžtamas pasekmes (išskyrus mirtinas pasekmes),

- pakartotinį ar ilgalaikį poveikį, sukeliantį sunkius sveikatos pakenkimus,

- ėsdinantį (ardantį) ir dirginantį poveikius,

- jautrinantį (sensibilizuojantį) poveikį,

- kancerogeninį, mutageninį ir toksišką reprodukcijai poveikius,

- kitus toksinius poveikius.

 

4.3.3.2. ŪMINIS POVEIKIS, SUKELIANTIS MIRTINAS PASEKMES

 

4.3.3.2.1. Klasifikuojant preparatus pagal jų ūmų mirtiną poveikį, turi būti atsižvelgiama į juos sudarančias chemines medžiagas, kurios atitinka klasifikavimo į labai toksiškas, toksiškas arba kenksmingas kriterijus tokių poveikių pagrindu (4.3.2.2-4.3.2.4 punktai).

4.3.3.2.2. Įvertinant preparatus pagal ūminį poveikį, kuris gali būti mirtinas po vienkartinio trumpo poveikio, turi būti atsižvelgiama į visas preparatus sudarančias chemines medžiagas, kurios klasifikuojamos priskiriant rizikos frazes nuo R20 iki R28.

4.3.3.2.3. Kai preparato sudėtyje yra bent viena cheminė medžiaga su priskirtomis rizikos frazėmis nuo R20 iki R28, preparatas klasifikuojamas pagal 3 lentelę, jeigu tos medžiagos koncentracija lygi arba didesnė už lentelėje nurodytą standartinę ribinę koncentraciją. Jeigu Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše tokiai medžiagai nustatyta individuali ribinė koncentracija, tai vietoj standartinės ribinės koncentracijos taikoma individuali ribinė koncentracija. Preparatui priskiriamas pavojingumo simbolis, pavojingumo nuoroda bei rizikos frazė, atitinkanti klasifikaciją:

 

3 lentelė. Preparatų klasifikavimas pagal ūminį poveikį

 

Preparate esančios medžiagos klasifikacija

Preparato klasifikacija

 

T+ su R26, R27 ir (arba) R28

 

T su R23, R24 ir (arba) R25

Xn su R20, R21 ir (arba) R22

T+ su R26, R27 ir (arba) R28

koncentracija ³ 7%

1% ≤ koncentracija <7%

0,1% ≤ koncentracija <1%

T su R23, R24 ir (arba) R25

 

koncentracija ≥ 25%

3% ≤ koncentracija < 25%

Xn su R20, R21 ir (arba) R22

 

 

koncen-

tracija ≥> 25%

 

 

 

 

 

Preparatui priskiriamos tos rizikos frazės, kurios priskirtos griežčiausią klasifikaciją sąlygojančioms cheminėms medžiagoms. Rizikos frazės turi atspindėti pavojų atsižvelgiant į visų preparatą sudarančių cheminių medžiagų klasifikaciją. Priskiriant rizikos frazes turi būti įvertinami visi poveikio būdai. Tam tikrais atvejais preparatui būtina priskirti papildomas rizikos frazes, nusakančias žemesnės kategorijos pavojų kitais poveikio būdais. Jeigu preparate yra viena ar daugiau cheminių medžiagų, kurių kiekvienos koncentracija sąlygoja klasifikaciją pagal 3 lentelę, preparatui turi būti priskiriama rizikos frazė (-ės), kuri (-ios) pagal poveikio būdą atitinka tos cheminės (-ių) medžiagos (-ų) klasifikaciją.

4.3.3.2.4. Kai preparato sudėtyje yra daugiau nei viena cheminė medžiaga su priskirtomis rizikos frazėmis nuo R20 iki R28 ir jų koncentracijos mažesnės už nustatytąsias 3 lentelėje, preparatas klasifikuojamas taikant 1, 2 arba 3 formules. Preparatui priskiriamas atitinkantis klasifikaciją pavojingumo simbolis, pavojingumo nuoroda bei rizikos frazė.

4.3.3.2.5. Preparatai klasifikuojami labai toksiškais, priskiriant rizikos frazę (-es) R26, R27 ir (arba) R28, jeigu dydžių, gautų padalijus kiekvienos preparate esančios medžiagos, klasifikuojamos labai toksiška, koncentraciją iš tai medžiagai nurodytos klasifikavimo labai toksiška ribinės koncentracijos, suma lygi 1 ar didesnė:

 

                                                           (1)

 

čia:

PT+ – kiekvienos preparate esančios labai toksiškos medžiagos koncentracija,

LT+-T+ – kiekvienos preparate esančios labai toksiškos medžiagos mažiausia standartinė ribinė koncentracija (pagal 3 lentelę 7%) klasifikuoti ją labai toksiška preparate. Jeigu Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše tokiai medžiagai nustatyta individuali ribinė koncentracija, tai vietoj standartinės ribinės koncentracijos taikoma individuali ribinė koncentracija.

4.3.3.2.6. Preparatai klasifikuojami toksiškais, priskiriant rizikos frazę (-es) R23, R24 ir (arba) R25, jeigu dydžių, gautų padalijus kiekvienos preparate esančios medžiagos, klasifikuojamos labai toksiška arba toksiška, koncentraciją iš tai medžiagai nurodytos klasifikavimo toksiška ribinės koncentracijos, suma lygi 1 ar didesnė:

 

                                                  (2)

 

čia:

PT+ – kiekvienos preparate esančios labai toksiškos medžiagos koncentracija,

PT – kiekvienos preparate esančios toksiškos medžiagos koncentracija,

LT+-T ir LT-T – kiekvienos preparate esančios labai toksiškos ir toksiškos medžiagos mažiausia standartinė ribinė koncentracija (pagal 3 lentelę 1% labai toksiškoms medžiagoms ir 25% toksiškoms medžiagoms) klasifikuoti ją toksiška preparate. Jeigu Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše tokiai medžiagai nustatyta individuali ribinė koncentracija, tai vietoj standartinės ribinės koncentracijos taikoma individuali ribinė koncentracija.

4.3.3.2.7. Preparatai klasifikuojami kenksmingais priskiriant rizikos frazę (-es) R20, R21 ir (arba) R22, jeigu dydžių, gautų padalijus kiekvienos preparate esančios medžiagos, klasifikuojamos labai toksiška, toksiška arba kenksminga, koncentraciją iš tai medžiagai nurodytos klasifikavimo kenksminga ribinės koncentracijos, suma lygi 1 ar didesnė:

 

                                (3)

 

čia:

PT+ – kiekvienos preparate esančios labai toksiškos medžiagos koncentracija,

PT – kiekvienos preparate esančios toksiškos medžiagos koncentracija,

PXn – kiekvienos preparate esančios kenksmingos medžiagos koncentracija,

LT+-Xn, LT-Xn, LXn-Xn – kiekvienos preparate esančios labai toksiškos, toksiškos ir kenksmingos medžiagos mažiausia standartinė ribinė koncentracija (pagal 3 lentelę 0,1% labai toksiškoms medžiagoms, 3% toksiškoms medžiagoms ir 25% kenksmingoms medžiagoms) klasifikuoti ją kenksminga preparate. Jeigu Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše tokiai medžiagai nustatyta individuali ribinė koncentracija, tai vietoj standartinės ribinės koncentracijos taikoma individuali ribinė koncentracija.

4.3.3.2.8. Taikant nurodytus skaičiavimo metodus (3 lentelė ir 3 formulė), neturi būti atsižvelgiama į medžiagas, kurioms priskirta rizikos frazė R65. Preparatai klasifikuojami kenksmingais priskiriant pavojingumo simbolį „Xn“, pavojingumo nuorodą „Kenksminga“ ir rizikos frazę R65 tik pagal 4.3.2.3 punkto kriterijus.

 

4.3.3.3. VIENKARTINIS POVEIKIS, SUKELIANTIS NEGRĮŽTAMAS PASEKMES

 

4.3.3.2.1. Klasifikuojant preparatus pagal jų vienkartinio poveikio sukeliamas negrįžtamas pasekmes, turi būti atsižvelgiama į juos sudarančias chemines medžiagas, kurios atitinka klasifikavimo kriterijus tokių poveikių pagrindu (4.3.2.2 punktas).

4.3.3.2.2. Įvertinant preparatus pagal ūminį poveikį, kuris gali sukelti negrįžtamas pasekmes po vienkartinio trumpo poveikio, turi būti atsižvelgiama į visas preparatus sudarančias chemines medžiagas, kurios klasifikuojamos priskiriant rizikos frazes R39 arba R40. Ši nuostata netaikoma kenksmingoms medžiagoms, kurioms rizikos frazė R40 priskirta tik dėl jų mutageninio poveikio.

4.3.3.2.3. Kai preparato sudėtyje yra bent viena cheminė medžiaga su priskirta rizikos fraze R39 arba R40, preparatas klasifikuojamas pagal 4 lentelę, jeigu tos medžiagos koncentracija lygi arba didesnė už lentelėje nurodytą standartinę ribinę koncentraciją. Jeigu Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše tokiai medžiagai nustatyta individuali ribinė koncentracija, tai vietoj standartinės ribinės koncentracijos taikoma individuali ribinė koncentracija. Preparatui priskiriamas pavojingumo simbolis, pavojingumo nuoroda bei rizikos frazė, atitinkanti klasifikaciją:

 

4 lentelė. Preparatų klasifikavimas pagal vienkartinio poveikio sukeliamas negrįžtamas pasekmes

 

Preparate esančios medžiagos klasifikacija

Preparato klasifikacija

T+ su R 39, derinys su R26, R27 ir (arba) R28

T su R 39, derinys su R23, R24 ir (arba) R25

 

Xn su R 40, derinys su R20, R21 ir (arba) R22

T+ su R39, derinys su R26, R27 ir (arba) R28

koncentracija ≥ 10% R39 privaloma

1% ≤ koncentracija <10% R39 privaloma

0,1% ≤ koncentracija < 1% R40 privaloma

T su R39, kombinacija su R23, R24 ir (arba) R25

 

koncentracija ≥ 10% R39 privaloma

1% ≤ koncentracija <10% R40 privaloma

Xn su R 40, derinys su R20, R21 ir (arba) R22

 

 

koncentracija ≥ 10% R40 privaloma

 

 

 

 

Preparatui priskiriamos tos rizikos frazės, kurios priskirtos griežčiausią klasifikaciją sąlygojančioms cheminėms medžiagoms. Rizikos frazės turi atspindėti pavojų atsižvelgiant į visų preparatą sudarančių cheminių medžiagų klasifikaciją. Priskiriant rizikos frazes turi būti įvertinami visi poveikio būdai. Tam tikrais atvejais preparatui būtina priskirti papildomas rizikos frazes, nusakančias žemesnės kategorijos pavojų kitais poveikio būdais. Jeigu preparate yra viena ar daugiau cheminių medžiagų, kurių kiekvienos koncentracija sąlygoja klasifikaciją pagal 4 lentelę, preparatui turi būti priskiriama rizikos frazė (-ės), kuri (-ios) pagal poveikio būdą atitinka tos cheminės (-ių) medžiagos (-ų) klasifikaciją.

 

4.3.3.4. PAKARTOTINIS AR ILGALAIKIS POVEIKIS, SUKELIANTIS SUNKIUS SVEIKATOS PAKENKIMUS

 

4.3.3.4.1. Klasifikuojant preparatus pagal jų pakartotinio ar ilgalaikio poveikio sukeliamus sunkius sveikatos sutrikimus, turi būti atsižvelgiama į juos sudarančias chemines medžiagas, kurios atitinka klasifikavimo kriterijus tokių poveikių pagrindu (4.3.2.3 punktas).

4.3.3.4.2. Įvertinant preparatus pagal jų pakartotinio ar ilgalaikio poveikio sukeliamus sunkius sveikatos sutrikimus, turi būti atsižvelgiama į visas preparatus sudarančias chemines medžiagas, kurios klasifikuojamos priskiriant rizikos frazę R48.

4.3.3.4.3. Kai preparato sudėtyje yra bent viena cheminė medžiaga su priskirta rizikos fraze R48, preparatas klasifikuojamas pagal 5 lentelę, jeigu tos medžiagos koncentracija lygi arba didesnė už lentelėje nurodytą standartinę ribinę koncentraciją. Jeigu Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše tokiai medžiagai nustatyta individuali ribinė koncentracija, tai vietoj standartinės ribinės koncentracijos taikoma individuali ribinė koncentracija. Preparatui priskiriamas pavojingumo simbolis, pavojingumo nuoroda bei rizikos frazė, atitinkanti klasifikaciją:

 

5 lentelė. Preparatų klasifikavimas pagal pakartotinio ar ilgalaikio poveikio sukeliamus sunkius sveikatos sutrikimus

 

Preparate esančios medžiagos klasifikacija

Preparato klasifikacija

 

T su R48 derinys su R23, R24 ir (arba) R25

Xn su R48 derinys su R20, R21 ir (arba) R22

 

T su R48 derinys su R23, R24 ir (arba) R25

koncentracija ≥ 10% R48 privaloma

1% ≤ koncentracija < 10% R48 privaloma

Xn su R48 derinys su R20, R21 ir (arba) R22

 

koncentracija ≥ 10% R48 privaloma

 

 

 

Preparatui priskiriamos tos rizikos frazės, kurios priskirtos griežčiausią klasifikaciją sąlygojančioms cheminėms medžiagoms. Rizikos frazės turi atspindėti pavojų atsižvelgiant į visų preparatą sudarančių cheminių medžiagų klasifikaciją. Priskiriant rizikos frazes, turi būti įvertinami visi poveikio būdai. Tam tikrais atvejais preparatui būtina priskirti papildomas rizikos frazes, nusakančias žemesnės kategorijos pavojų kitais poveikio būdais. Jeigu preparate yra viena ar daugiau cheminių medžiagų, kurių kiekvienos koncentracija sąlygoja klasifikaciją pagal 5 lentelę, preparatui turi būti priskiriama rizikos frazė (-ės), kuri (-ios) pagal poveikio būdą atitinka tos cheminės (-ių) medžiagos (-ų) klasifikaciją.

 

4.3.3.5. ĖSDINANTIS (ARDANTIS) IR DIRGINANTIS POVEIKIAI

 

4.3.3.5.1. Įvertinant preparatus pagal ėsdinantį (ardantį) ir dirginantį poveikį, įskaitant akių pakenkimą, turi būti atsižvelgiama į visas preparatus sudarančias chemines medžiagas, kurios klasifikuojamos priskiriant rizikos frazes nuo R34 iki R38 ir (arba) R41.

4.3.3.5.2. Kai preparato sudėtyje yra bent viena cheminė medžiaga su priskirtomis rizikos frazėmis nuo R34 iki R38 ir (arba) R41, preparatas klasifikuojamas pagal 6 lentelę, jeigu tos medžiagos koncentracija lygi arba didesnė už lentelėje nurodytą standartinę ribinę koncentraciją. Jeigu Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše tokiai medžiagai nustatyta individuali ribinė koncentracija, tai vietoj standartinės ribinės koncentracijos taikoma individuali ribinė koncentracija. Preparatui priskiriamas pavojingumo simbolis, pavojingumo nuoroda bei rizikos frazė, atitinkanti klasifikaciją:

 

6 lentelė. Preparatų klasifikavimas pagal ėsdinantį (ardantį) ir dirginantį poveikį

 

Preparate esančios medžiagos klasifikacija

Preparato klasifikacija

C su R 35

C su R34

Xi su R41

Xi su R36, R37, R38

 

C su R35*

koncentracija ≥10%

R35 privaloma

5% ≤ koncentracija <10%

R34 privaloma

koncentracija ≥5%

1% ≤ koncentracija < 5%

R36/38 privaloma

C su R34*

 

koncentracija ≥10%

R34 privaloma

koncentracija ≥10%

5% ≤ koncentracija <10%

R36/38 privaloma

Xi su R41

 

 

koncentracija ≥10%

R41 privaloma

5% ≤ koncentracija <10%

R36 privaloma

Xi su R36, R37 ir (arba) R38

 

 

 

koncentracija ≥20%

R36, R37 ir (arba) R38 privaloma

 

 

 

 

 

 

* Kai ėsdinančioms (ardančioms) medžiagoms yra priskirta rizikos frazė R35 arba R34, stipraus pakenkimo akims pavojus laikomas savaime suprantamu, t. y. turi būti laikoma, kad joms priskirta ir rizikos frazė R41, o kai ženklinant preparatą įrašoma rizikos frazės R35 arba R34, tai R41 rašyti nereikia. Jeigu preparate yra ėsdinančių (ardančių) medžiagų, kurioms priskirta rizikos frazė R35 arba R34, ir jų koncentracija mažesnė už ribinę koncentraciją, klasifikuoti preparatą ėsdinančiu (ardančiu), tokios medžiagos sąlygoja preparato klasifikavimą dirginančiu priskiriant rizikos frazę R41 arba R36.

 

4.3.3.5.3. Kai preparato sudėtyje yra daugiau nei viena ėsdinanti (ardanti) arba dirginanti medžiaga, preparatas klasifikuojamas taikant 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 (dujų preparatams taikoma ir 10) formules (vieną arba kelias). Preparatui priskiriamas atitinkantis klasifikaciją pavojingumo simbolis, pavojingumo nuoroda bei rizikos frazė.

4.3.3.5.4. Preparatai klasifikuojami ėsdinančiais (ardančiais), priskiriant rizikos frazę R35, jeigu dydžių, gautų padalijus kiekvienos preparate esančios medžiagos, klasifikuojamos ėsdinančia (ardančia), kuriai priskirta rizikos frazė R35, koncentraciją iš tai medžiagai nurodytos klasifikavimo ėsdinančia (ardančia) priskiriant rizikos frazę R35 ribinės koncentracijos, suma lygi 1 ar didesnė:

 

                                                     (4)

 

čia:

PC, R35 – kiekvienos preparate esančios ėsdinančios (ardančios) medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R35, koncentracija,

LC, R35-R35 – kiekvienos preparate esančios ėsdinančios (ardančios) medžiagos mažiausia standartinė ribinė koncentracija (pagal 6 lentelę 10%) klasifikuoti ją ėsdinančia (ardančia) ir priskirti rizikos frazę R35 preparate. Jeigu Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše tokiai medžiagai nustatyta individuali ribinė koncentracija, tai vietoj standartinės ribinės koncentracijos taikoma individuali ribinė koncentracija.

4.3.3.5.5. Preparatai klasifikuojami ėsdinančiais (ardančiais), priskiriant rizikos frazę R34, jeigu dydžių, gautų padalijus kiekvienos preparate esančios medžiagos, klasifikuojamos ėsdinančia (ardančia), kuriai priskirta rizikos frazė R35 arba R34, koncentraciją iš tai medžiagai nurodytos klasifikavimo ėsdinančia (ardančia) priskiriant rizikos frazę R34 ribinės koncentracijos, suma lygi 1 ar didesnė:

 

                                      (5)

 

čia:

PC, R35 – kiekvienos preparate esančios ėsdinančios (ardančios) medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R35, koncentracija,

PC, R34 – kiekvienos preparate esančios ėsdinančios (ardančios) medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R34, koncentracija,

LC, R35-R34, LC, R34-R34 – kiekvienos preparate esančios ėsdinančios (ardančios) medžiagos su priskirta rizikos fraze R35 arba R34 mažiausia standartinė ribinė koncentracija (pagal 6 lentelę atitinkamai 5% ir 10%) klasifikuoti ją ėsdinančia (ardančia) ir priskirti rizikos frazę R34 preparate. Jeigu Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše tokiai medžiagai nustatyta individuali ribinė koncentracija, tai vietoj standartinės ribinės koncentracijos taikoma individuali ribinė koncentracija.

4.3.3.5.6. Preparatai klasifikuojami dirginančiais priskiriant rizikos frazę R41, jeigu dydžių, gautų padalijus kiekvienos preparate esančios medžiagos, klasifikuojamos ėsdinančia (ardančia) priskiriant rizikos frazę R35 arba R34, ir dirginančia priskiriant rizikos frazę R41, koncentraciją iš tai medžiagai nurodytos klasifikavimo dirginančia priskiriant rizikos frazę R41 ribinės koncentracijos, suma lygi 1 ar didesnė:

 

                    (6)

 

čia:

PC, R35 – kiekvienos preparate esančios ėsdinančios (ardančios) medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R35, koncentracija,

PC, R34 – kiekvienos preparate esančios ėsdinančios (ardančios) medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R34, koncentracija,

PXi, R41 – kiekvienos preparate esančios dirginančios medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R41, koncentracija,

LXi, R35-R41, LXi, R34-R41, LXi, R41-R41 – kiekvienos preparate esančios ėsdinančios (ardančios) medžiagos su priskirta rizikos fraze R35 arba R34 ir dirginančios su priskirta rizikos fraze R41 mažiausia standartinė ribinė koncentracija (pagal 6 lentelę atitinkamai 5%, 10% ir 10%) klasifikuoti ją dirginančia ir priskirti rizikos frazę R41 preparate. Jeigu Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše tokiai medžiagai nustatyta individuali ribinė koncentracija, tai vietoj standartinės ribinės koncentracijos taikoma individuali ribinė koncentracija.

4.3.3.5.7. Preparatai klasifikuojami dirginančiais, priskiriant rizikos frazę R38, jeigu dydžių, gautų padalijus kiekvienos preparate esančios medžiagos, klasifikuojamos ėsdinančia (ardančia) priskiriant rizikos frazę R35 arba R34, ir dirginančia priskiriant rizikos frazę R38, koncentraciją iš tai medžiagai nurodytos klasifikavimo dirginančia priskiriant rizikos frazę R38 ribinės koncentracijos, suma lygi 1 ar didesnė:

 

                    (7)

 

čia:

PC, R35 – kiekvienos preparate esančios ėsdinančios (ardančios) medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R35, koncentracija,

PC, R34 – kiekvienos preparate esančios ėsdinančios (ardančios) medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R34, koncentracija,

PXi, R38 – kiekvienos preparate esančios dirginančios medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R38, koncentracija,

LXi, R35-R38, LXi, R34-R38, LXi, R38-R38 – kiekvienos preparate esančios ėsdinančios (ardančios) medžiagos su priskirta rizikos fraze R35 arba R34 ir dirginančios su priskirta rizikos fraze R38 mažiausia standartinė ribinė koncentracija (pagal 6 lentelę atitinkamai 1%, 4% ir 20%) klasifikuoti ją dirginančia ir priskirti rizikos frazę R38 preparate. Jeigu Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše tokiai medžiagai nustatyta individuali ribinė koncentracija, tai vietoj standartinės ribinės koncentracijos taikoma individuali ribinė koncentracija.

4.3.3.5.8. Preparatai klasifikuojami dirginančiais, priskiriant rizikos frazę R36, jeigu dydžių, gautų padalijus kiekvienos preparate esančios medžiagos, klasifikuojamos ėsdinančia (ardančia) priskiriant rizikos frazę R35 arba R34, ir dirginančia priskiriant rizikos frazę R41 arba R36, koncentraciją iš tai medžiagai nurodytos klasifikavimo dirginančia priskiriant rizikos frazę R36 ribinės koncentracijos, suma lygi 1 ar didesnė:

 

  (8)

 

čia:

PC, R35 – kiekvienos preparate esančios ėsdinančios (ardančios) medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R35, koncentracija,

PC, R34 – kiekvienos preparate esančios ėsdinančios (ardančios) medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R34, koncentracija,

PXi, R38 – kiekvienos preparate esančios dirginančios medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R38, koncentracija,

PXi, R41 – kiekvienos preparate esančios dirginančios medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R41, koncentracija,

LXi, R35-R36, LXi, R34-R36, LXi, R41-R36, LXi, R36-R36 – kiekvienos preparate esančios ėsdinančios (ardančios) medžiagos su priskirta rizikos fraze R35 arba R34 ir dirginančios su priskirta rizikos fraze R41 arba R36 mažiausia standartinė ribinė koncentracija (pagal 6 lentelę atitinkamai 1%, 5%, 5% ir 20%) klasifikuoti ją dirginančia ir priskirti rizikos frazę R36 preparate. Jeigu Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše tokiai medžiagai nustatyta individuali ribinė koncentracija, tai vietoj standartinės ribinės koncentracijos taikoma individuali ribinė koncentracija.

4.3.3.5.9. Preparatai klasifikuojami dirginančiais, priskiriant rizikos frazę R37, jeigu dydžių, gautų padalijus kiekvienos preparate esančios medžiagos, klasifikuojamos dirginančia priskiriant rizikos frazę R37, koncentraciją iš tai medžiagai nurodytos klasifikavimo dirginančia priskiriant rizikos frazę R37, ribinės koncentracijos, suma lygi 1 ar didesnė:

 

                                                     (9)

 

čia:

PXi, R37 – kiekvienos preparate esančios dirginančios medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R37, koncentracija,

LXi, R37-R37 – kiekvienos preparate esančios dirginančios medžiagos mažiausia standartinė ribinė koncentracija (pagal 6 lentelę 20%) klasifikuoti ją dirginančia ir priskirti rizikos frazę R37 preparate. Jeigu Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše tokiai medžiagai nustatyta individuali ribinė koncentracija, tai vietoj standartinės ribinės koncentracijos taikoma individuali ribinė koncentracija.

 

4.3.3.6. JAUTRINANTIS (SENSIBILIZUOJANTIS) POVEIKIS

 

4.3.3.6.1. Klasifikuojant preparatus pagal jų jautrinantį (sensibilizuojantį) poveikį, turi būti atsižvelgiama į juos sudarančias chemines medžiagas, kurios atitinka klasifikavimo kriterijus tokio poveikio pagrindu (4.3.2.7 punktas).

4.3.3.6.2. Įvertinant preparatus pagal jautrinantį (sensibilizuojantį) poveikį, turi būti atsižvelgiama atskirai į kiekvieną preparate esančią cheminę medžiagą, kuri klasifikuojama priskiriant rizikos frazę R42 arba R43.

4.3.3.6.3. Kai preparato sudėtyje yra bent viena cheminė medžiaga su priskirta rizikos fraze R42 arba R43, preparatas klasifikuojamas pagal 7 lentelę, jeigu tos medžiagos koncentracija lygi arba didesnė už lentelėje nurodytą standartinę ribinę koncentraciją. Jeigu Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše tokiai medžiagai nustatyta individuali ribinė koncentracija, tai vietoj standartinės ribinės koncentracijos taikoma individuali ribinė koncentracija. Preparatui priskiriamas pavojingumo simbolis, pavojingumo nuoroda bei rizikos frazė, atitinkanti klasifikaciją:

 

7 lentelė. Preparatų klasifikavimas pagal jautrinantį (sensibilizuojantį) poveikį

 

Preparate esančios medžiagos klasifikacija

Preparato klasifikacija

 

Jautrinantis su R42

Jautrinantis su R43

 

Jautrinanti su R42

koncentracija ≥ 1 %

R42 privaloma

(priskiriamas pavojingumo simbolis „Xn“ ir pavojingumo nuoroda „Kenksminga“)

 

Jautrinanti su R43

 

koncentracija ≥ 1 %

R43 privaloma

(priskiriamas pavojingumo simbolis „Xi“ ir pavojingumo nuoroda „Dirginantis“)

 

 

 

 

4.3.3.7. KANCEROGENINIS, MUTAGENINIS IR TOKSIŠKAS REPRODUKCIJAI POVEIKIAI

 

4.3.3.7.1. Klasifikuojant preparatus pagal jų specifinį poveikį, turi būti atskirai atsižvelgiama į kiekvieną juose esančią cheminę medžiagą, kuri atitinka klasifikavimo kriterijus tokio poveikio pagrindu (4.3.2.9, 4.3.2.10 arba 4.3.2.11 punktas), bei į visas tos medžiagos savybes.

4.3.3.7.2. Kai preparato sudėtyje yra bent viena kancerogeninė, mutageninė ar toksiška reprodukcijai medžiaga, preparatas klasifikuojamas pagal 8 lentelę, jeigu tos medžiagos koncentracija lygi arba didesnė už lentelėje nurodytą standartinę ribinę koncentraciją. Jeigu Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše tokiai medžiagai nustatyta individuali ribinė koncentracija, tai vietoj standartinės ribinės koncentracijos taikoma individuali ribinė koncentracija. Preparatui priskiriamas pavojingumo simbolis, kancerogeniškumo, mutageniškumo arba toksiškumo reprodukcijai kategorija, pavojingumo nuoroda bei rizikos frazė, atitinkanti klasifikaciją:

 

8 lentelė. Preparatų klasifikavimas pagal kancerogeninį, mutageninį ir toksišką reprodukcijai poveikį

 

Preparate esančios medžiagos klasifikacija

Preparato klasifikacija

 

1 ir 2 kategorija

3 kategorija

 

1 ir 2 kategorijos kancerogeninės medžiagos, kurioms priskirtas pavojingumo simbolis „T“ ir rizikos frazė R45 arba R49

 

koncentracija ≥ 0,1 %

(kancerogeninis)

R45 arba R49 privaloma

 

3 kategorijos kategorijos kancerogeninės medžiagos, kurioms priskirtas pavojingumo simbolis „Xn“ ir rizikos frazė R40

 

 

koncentracija ≥ 1%

(kancerogeninis)

R40 privaloma

1 ir 2 kategorijos mutageninės medžiagos, kurioms priskirtas pavojingumo simbolis „T“ ir rizikos frazė R46

 

koncentracija ≥ 0,1%

(mutageninis)

R46 privaloma

 

3 kategorijos kategorijos mutageninės medžiagos, kurioms priskirtas pavojingumo simbolis „Xn“ ir rizikos frazė R40

 

 

koncentracija ≥ 0,1%

(mutageninis)

R40 privaloma

1 ir 2 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos, kurioms priskirtas pavojingumo simbolis „T“ ir rizikos frazė R60 (vaisingumui)

 

koncentracija ≥ 0,5%

(toksiškas reprodukcijai, vaisingumo pakenkimai)

R60 privaloma

3 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos, „Xn“ ir rizikos frazė R62

 

koncentracija ≥ 5%

(toksiškas reprodukcijai, vaisingumo pakenkimai)

R62 privaloma

 

1 ir 2 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos, kurioms priskirtas pavojingumo simbolis „T“ ir rizikos frazė R61

 

koncentracija ≥ 0,5%

(toksiškas reprodukcijai, vystymosi pakenkimai)

R61 privaloma

 

3 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos, kurioms priskirtas pavojingumo simbolis „Xn“ ir rizikos frazė R63

 

koncentracija ≥ 5%

(toksiškas reprodukcijai, vystymosi pakenkimai)

R63 privaloma

 

 

 

 

4.3.3.8. DUJŲ PREPARATAI

 

4.3.3.8.1. Dujų preparatai klasifikuojami remiantis 4.3.3.2.–4.3.3.7 punktuose nurodytais kriterijais, taikant 4.3.3.8 punkte nustatytas ribines koncentracijas, kurios skiriasi nuo taikomų nedujiniams preparatams.

 

4.3.3.8.2. Ūminis poveikis, sukeliantis mirtinas pasekmes

 

9 lentelė. Preparatų klasifikavimas pagal ūminį poveikį

 

Preparate esančių dujų klasifikacija

Dujų preparato klasifikacija

 

T+ su R26, R27 ir (arba) R28

T su R23, R24 ir (arba) R25

 

Xn su R20, R21 ir (arba) R22

T+ su R26, R27 ir (arba) R28

koncentracija ≥ 1 %

0,2 % ≤ koncentracija <1 %

0,02 % ≤ koncentracija <0,2 %

 

T su R23, R24 ir (arba) R25

 

koncentracija ≥ 5 %

0,5 % ≤ koncentracija < 5 %

 

Xn su R20, R21 ir (arba) R22

 

 

koncentracija ≥ 5 %

 

 

 

 

 

Mažiausios standartinės ribinės koncentracijos klasifikuoti medžiagą dujų preparate yra tokios:

LT+-T+

1 %

LT+-Xn

0,02 %

LT+ + -T

0,2 %

LT- Xn

0,5 %

LTT-T

5 %

L Xn-Xn

5 %

4.3.3.8.3. Vienkartinis poveikis, sukeliantis negrįžtamas pasekmes

 

10 lentelė. Preparatų klasifikavimas pagal vienkartinio poveikio sukeliamas negrįžtamas pasekmes

 

Preparate esančių dujų klasifikacija

Dujų preparato klasifikacija

 

T+ su R39 deriniu su R26, R27 ir (arba) R28

T su R39 deriniu su R23, R24 ir (arba) R25

Xn su R40 deriniu su R20, R21 ir (arba) R22

 

T+ su R39 deriniu su R26, R27 ir (arba) R28

koncentracija ≥ 1 %

R39 privaloma

 

0,2 % ≤ koncentracija<1 %

R39 privaloma

0,02 % ≤ koncentracija <0,2 %

R40 privaloma

T su R39 deriniu su R23, R24 ir (arba) R25

 

koncentracija ≥ 5 %

R39 privaloma

 

0,5 % ≤ koncentracija < 5 %

R40 privaloma

Xn su R40 deriniu su R20, R21 ir (arba) R22

 

 

koncentracija ≥ 5 % R40 privaloma

 

 

 

 

 

4.3.3.8.4. Pakartotinis ar ilgalaikis poveikis, sukeliantis sunkius sveikatos pakenkimus

 

11 lentelė. Preparatų klasifikavimas pagal pakartotinio ar ilgalaikio poveikio sukeliamus sunkius sveikatos sutrikimus

 

Preparate esančių dujų klasifikacija

Dujų preparato klasifikacija

T su R48 deriniu su R23, R24 ir (arba) R25

 

Xn su R48 deriniu su R20, R21 ir (arba) R22

T su R48 deriniu su R23, R24 ir (arba) R25

koncentracija ≥ 5 %

R48 privaloma

0,5 % ≤ koncentracija < 5 %

R48 privaloma

 

Xn su R48 deriniu su R20, R21 ir (arba) R22

 

koncentracija ≤ 5 %

R48 privaloma

 

 

 

 

4.3.3.8.5. Ėsdinantis (ardantis) ir dirginantis poveikiai

 

12 lentelė. Preparatų klasifikavimas pagal ėsdinantį (ardantį) ir dirginantį poveikį

 

Preparate esančių dujų klasifikacija

Dujų preparato klasifikacija

 

C su R 35

C su R34

Xi su R41

Xi su R36, R37 ir (arba) R38

 

C su R35*

koncentracija ≥ 1 %

R35 privaloma

0,2 % ≤ koncentracija <1 %

R34 privaloma

koncentracija ≥ 0,2 %

0,02 % ≤ koncentracija <0,2 %

R36/37/38 privaloma

 

C su R34*

 

koncentracija ≥ 5 %

R34 privaloma

koncentracija ≥ 5 %

0,5 % ≤ koncentracija <5 %

R36/37/38 privaloma

 

Xi su R41

 

 

koncentracija ≥ 5 %

R41 privaloma

0,5 % ≤ koncentracija<5 %

R36 privaloma

 

Xi su R36, R37 ir (arba) R38 privalomos

 

 

 

koncentracija ≥ 5 %

R36, R37 ir (arba) R38

 

 

 

 

 

* Žr. 4 lentelės paaiškinimą.

________________________________________________________________________________

Mažiausios standartinės ribinės koncentracijos klasifikuoti medžiagą dujų preparate yra tokios:

LR35-R35

1 %

LR34-R38

0,5 %

LR35-R34

0,2 %

LR38-R38

5 %

LR34-R34

5 %

LR35-R35

0,02 %

LR35-R41

0,2 %

LR34-R36

0,5 %

LR34-R41

5 %

LR41-R36

0,5 %

LR41-R41

5 %

LR36-R36

5 %

LR35-R38

0,02 %

LR37-R37

5 %

 

Dujų preparatai klasifikuojami dirginančiais, priskiriant rizikos frazę R37, jeigu dydžių, gautų padalijus kiekvienos preparate esančios medžiagos, klasifikuojamos ėsdinančia (ardančia) priskiriant rizikos frazę R35 arba R34, ir dirginančia priskiriant rizikos frazę R37, koncentraciją iš tai medžiagai nurodytos klasifikavimo dirginančia priskiriant rizikos frazę R37 ribinės koncentracijos, suma lygi 1 ar didesnė:

 

                   (10)

 

čia:

PC, R35 – kiekvienų preparate esančių ėsdinančių (ardančių) dujų, kurioms priskirta rizikos frazė R35, koncentracija,

PC, R34 – kiekvienų preparate esančių ėsdinančių (ardančių) dujų, kurioms priskirta rizikos frazė R34, koncentracija,

PXi, R37 – kiekvienų preparate esančių dirginančių dujų, kurioms priskirta rizikos frazė R37, koncentracija,

LXi, R35-R37, LXi, R34-R37, LXi, R37-R37 – kiekvienų preparate esančių ėsdinančių (ardančių) dujų, kurioms priskirta rizikos frazė R35 arba R34, ir dirginančių dujų, kurioms priskirta rizikos frazė R37, mažiausia standartinė ribinė koncentracija (atitinkamai 0,02 %, 0,05 % ir 5 %) klasifikuoti ją dirginančia ir priskirti rizikos frazę R37 preparate. Jeigu Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše tokiai medžiagai nustatyta individuali ribinė koncentracija, tai vietoj standartinės ribinės koncentracijos taikoma individuali ribinė koncentracija.

 

4.3.3.8.6. Jautrinantis (sensibilizuojantis) poveikis

 

13 lentelė. Preparatų klasifikavimas pagal jautrinantį (sensibilizuojantį) poveikį

 

Preparate esančių dujų klasifikacija

Dujų preparato klasifikacija

 

Jautrinantis su R42

Jautrinantis su R43

 

Jautrinančios su R42

koncentracija ≥ 0,2 %

R42 privaloma

(priskiriamas pavojingumo simbolis „Xn“ ir pavojingumo nuoroda „Kenksminga“, jeigu šis poveikis sukeliamas įkvėpus)

 

 

Jautrinančios su R43

 

koncentracija ≥ 1 %

R43 privaloma

(priskiriamas pavojingumo simbolis „Xi“ ir pavojingumo nuoroda „Dirginantis“, jeigu šis poveikis sukeliamas per sąlytį su oda)

 

 

 

 

4.3.3.8.7. Kancerogeninis, mutageninis ir toksiškas reprodukcijai poveikiai

 

14 lentelė. Preparatų klasifikavimas pagal kancerogeninį, mutageninį ir toksišką reprodukcijai poveikį

 

Preparate esančių dujų klasifikacija

Dujų preparato klasifikacija

 

1 ir 2 kategorija

3 kategorija

 

1 ir 2 kategorijos kancerogeninės medžiagos, kurioms priskirtas pavojingumo simbolis „T“ ir rizikos frazė R45 arba R49

 

koncentracija ≥ 0,1 %

(kancerogeninis)

R45 arba R49 privaloma

 

3 kategorijos kancerogeninės medžiagos, kurioms priskirtas pavojingumo simbolis „Xn“ ir rizikos frazė R40

 

 

koncentracija ≥ 1 %

(kancerogeninis)

R40 privaloma

1 ir 2 kategorijos mutageninės medžiagos, kurioms priskirtas pavojingumo simbolis „T“ ir rizikos frazė R46

 

koncentracija ≥ 0,1 %

(mutageninis)

R46 privaloma

 

3 kategorijos mutageninės medžiagos, kurioms priskirtas pavojingumo simbolis „Xn“ ir rizikos frazė R40

 

koncentracija ≥ 1 %

(mutageninis)

R40 privaloma

 

1 ir 2 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos, kurioms priskirtas pavojingumo simbolis „T“ ir rizikos frazė R60 (vaisingumui)

koncentracija ≥ 0,2 %

(toksiškas reprodukcijai, vaisingumo pakenkimai)

R60 privaloma

 

 

3 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos, kurioms priskirtas pavojingumo simbolis „Xn“ ir rizikos frazė R62

 

 

koncentracija ≥ 1 %

(toksiškas reprodukcijai, vaisingumo pakenkimai)

R62 privaloma

1 ir 2 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos, kurioms priskirtas pavojingumo simbolis „T“ ir rizikos frazė R61

koncentracija ≥ 0,2 %

(toksiškas reprodukcijai, vystymosi pakenkimai)

R61 privaloma

 

 

3 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos, kurioms priskirtas pavojingumo simbolis „Xn“ ir rizikos frazė R63

 

koncentracija ≥ 1 %

(toksiškas reprodukcijai, vystymosi pakenkimai)

R63 privaloma

 

 

 

 

4.4. KLASIFIKAVIMAS PAGAL POVEIKĮ APLINKAI

 

4.4.1. ĮVADAS

 

Cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo pagal pavojingumą aplinkai tikslas yra perspėti vartotoją apie galimą šių medžiagų pavojų ekosistemoms. Nors šiuo metu kriterijai yra nustatyti tik vandens ekosistemoms, yra nustatyta, kad tam tikros medžiagos gali tuo pačiu metu veikti ir kitas ekosistemas – dirvožemį, augalus, gyvūnus.

Cheminės medžiagos yra klasifikuojamos pagal joms būdingas savybes, kurios nustatomos atliekant ekotoksiškumo tyrimus.

Preparatų poveikis aplinkai įvertinamas pagal vieną iš žemiau pateiktų metodų:

a) juos sudarančių cheminių medžiagų klasifikacijos pagrindu (toliau – skaičiavimo metodas), pagal šios Tvarkos 4.4.3 p.,

b) atliekant ekotoksiškumo tyrimus ir nustatant aplinkai pavojingas preparato savybes, būtinas suklasifikuoti pagal šios Tvarkos 4.4.2 sk. kriterijus. Ekotoksikologinės savybės nustatomos Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarkoje nustatytais metodais, išskyrus tuos atvejus, kai cheminiams augalų apsaugos preparatams tirti yra nustatyti kiti tarptautiniu mastu pripažinti metodai, vadovaujantis specialiais augalų apsaugos preparatų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais. Cheminių medžiagų ir preparatų ekotoksiškumo tyrimams atlikti gali būti taikomi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) nustatyti reikalavimai. Nepažeidžiant pastarųjų, preparatų tyrimo metodų taikymo principai išdėstyti 4.4.3.3 punkte.

Tuo atveju, kai pavojingumas aplinkai buvo nustatytas taikant abu – tyrimų ir skaičiavimo – metodus, preparatai klasifikuojami remiantis ekotoksiškumo tyrimų rezultatais.

Klasifikavimo pagal poveikį aplinkai kriterijai tiesiogiai susiję su aukščiau nurodytais tyrimo ar skaičiavimo metodais.

Atliekami šie ekotoksikologiniai tyrimai:

- ūmaus toksiškumo žuvims nustatymas;

- ūmaus toksiškumo dafnijoms nustatymas;

- ūmaus slopinimo testas jūrų dumbliams;

- bakterinio slopinimo testas;

- degradavimo (biotinio ir abiotinio) testas;

- absorbcijos testas.

Šių tyrimų gali nepakakti tinkamai suklasifikuoti cheminę medžiagą ar preparatą. Todėl gali prireikti papildomų duomenų atliekant:

- ilgesnės trukmės (21 diena) toksiškumo Daphnia magna tyrimus;

- tyrimus su aukštesniaisiais augalais;

- tolesnius toksiškumo žuvims tyrimus;

- tyrimus su sliekais;

- papildomus degradacijos tyrimus;

- papildomus absorbcijos (desorbcijos) tyrimus.

Be to, cheminių medžiagų ir preparatų klasifikacija gali būti peržiūrima atsiradus naujų duomenų apie šias medžiagas ir preparatus. Tais atvejais, kai preparato ekotoksikologinės savybės nustatomos tyrimų metodu, naujiems duomenims gauti bandymai turi būti atliekami vadovaujantis gyvūnų apsaugą ir geros laboratorinės praktikos principus reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Žinomos sudėties preparatams, išskyrus augalų apsaugos preparatus, suklasifikuotiems pagal ekotoksiškumo tyrimų rezultatus, atliekamas naujas pavojingumo aplinkai įvertinimas (atliekant tyrimus ar taikant skaičiavimo metodą), jei:

- žinoma, kad preparato vienos ar kelių pavojingų sudedamųjų dalių pradinės koncentracijos (masės ar tūrio procentais) pasikeičia pagal žemiau pateiktą lentelę:

 

15 lentelė

 

Sudedamosios dalies pradinė koncentracija

Leistini sudedamosios dalies pakeitimai

 

≤ 2,5 %

±30 %

>2,5 ≤10 %

±20 %

>10 ≤25 %

±10 %

>25 ≤100 %

±5 %

 

 

 

- pakeičiama preparato sudėtis, kai viena ar kelios sudedamosios dalys pakeičiamos kitomis medžiagomis arba į preparato sudėtį įtraukiamos papildomos medžiagos (nepriklausomai nuo to, ar jos priskiriamos pavojingoms, ar ne).

Naujas pavojingumo aplinkai įvertinimas gali būti neatliekamas, jei pakanka moksliškai pagrįstų įrodymų, jog preparato sudėties pakeitimas neturės įtakos jo klasifikacijai.

Siekiant efektyvesnio cheminių medžiagų klasifikavimo, įvertinus esamą patirtį, cheminės medžiagos ir preparatai skirstomi į dvi grupes:

- pagal jų ūmų ar ilgalaikį poveikį vandens ekosistemoms arba

- pagal jų ūmų ar ilgalaikį poveikį kitoms sistemoms.

Pavojus aplinkai, kurį sukelia medžiaga ar preparatas, turi būti vertinamas atsižvelgiant tiek į vandens, tiek į kitas ekosistemas. Ta pati medžiaga ar preparatas gali atitikti daugiau negu vieną kriterijų.

Jeigu medžiaga ar preparatas atitinka bent vieną pavojingumo aplinkai kriterijų, ji (jis) yra klasifikuojama (-as) kaip pavojinga (-as) aplinkai.

Vertinant medžiagos (preparato) pavojų aplinkai, būtina atsižvelgti į galimus jos (jo) kitimo ar skilimo (degradacijos) produktus aplinkoje. Jei pastarieji pagal šioje Tvarkoje taikomus kriterijus priskiriami prie pavojingų aplinkai, tai ir pirminė medžiaga ar preparatas laikomi pavojingais aplinkai.

Klasifikuojant chemines medžiagas ir preparatus pagal jų poveikį aplinkai, turi būti atsižvelgta į jų savybes, nurodytas žemiau.

Šiame skyriuje vartojamos sąvokos:

LC50 (mirtinoji koncentracija) – tai medžiagos koncentracija vandenyje, kuriai pastoviai esant (96 val.) žūsta 50 % žuvų.

EC50 (efektyvioji koncentracija) – tai medžiagos koncentracija vandenyje, kuriai pastoviai esant (48 val.) imobilizuojama 50 % bandomų gyvūnų.

IC50 (inhibicijos koncentracija) – tai medžiagos koncentracija vandenyje, kuriai esant 72 val., jūros dumblių augimas arba jų augimo greitis sumažėja 50 %.

 

4.4.2. KLASIFIKAVIMO KRITERIJAI TYRIMŲ PAGRINDU

 

4.4.2.1. VANDENS APLINKA

 

Cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą pagal poveikį aplinkai sąlygoja žemiau nurodytos savybės. Pavojingos aplinkai cheminės medžiagos ir preparatai klasifikuojami arba priskiriant ženklą „N“ ir atitinkamas rizikos frazes, arba priskiriant tik rizikos frazes.

4.4.2.1.1. Medžiagos ir preparatai gali būti klasifikuojami pavojingais aplinkai ir pavojingumo simbolis „N“, tinkama pavojingumo nuoroda bei rizikos frazės priskiriamos pagal šiuos kriterijus:

4.4.2.1.1.1. R50 Labai toksiškos vandens organizmams

ir

R53 Gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus

Priskiriama cheminėms medžiagoms ir preparatams, kurių ūmus toksiškumas yra toks:

96 val. LC50 (žuvims)                                            ≤ 1 mg/l;

arba 48 val. EC50 (dafnijoms)                               ≤ 1 mg/l;

arba 72 val. IC50 (jūros dumbliams)                      ≤ 1 mg/l,

ir medžiaga ar preparatas nėra lengvai skylantys

arba log Pow (log oktano/vandens pasiskirstymo koeficientas) ≥ 3,0 (nebent eksperimentiškai buvo nustatytas BCF ≤ 100).

4.4.2.1.1.2. R50 Labai toksiškos vandens organizmams

Priskiriama cheminėms medžiagoms ir preparatams, kurių ūmus toksiškumas yra toks:

96 val. LC50 (žuvims)                                            ≤ 1 mg/l;

arba 48 val. EC50 (dafnijoms)                               ≤ 1 mg/l;

arba 72 val. IC50 (jūros dumbliams)                      ≤ 1 mg/l.

4.4.2.1.1.3. R51 Toksiškos vandens organizmams

ir

R53 Gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus

Priskiriama cheminėms medžiagoms ir preparatams, kurių ūmus toksiškumas yra toks:

96 val. LC50 (žuvims)                                            1 mg/l < LC50 ≤ 10 mg/l;

arba 48 val. EC50 (dafnijoms)                               1 mg/l < EC50 ≤ 10 mg/l;

arba 72 val. IC50 (jūros dumbliams)                      1 mg/l < IC50 ≤ 10 mg/l,

ir medžiaga ar preparatas nėra lengvai skylantys arba log Pow ≥ 3,0 (nebent eksperimentiškai buvo nustatytas BCF ≤ 100).

4.4.2.1.2. Medžiagos ir preparatai gali būti klasifikuojami pavojingais aplinkai bei rizikos frazės priskiriamos pagal šiuos kriterijus:

4.4.2.1.2.1. R52 Kenksmingos vandens organizmams

ir

R53 Gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus

Priskiriama cheminėms medžiagoms ir preparatams, kurių ūmus toksiškumas yra toks:

96 val. LC50 (žuvims)                                            1 mg/l < LC50 ≤ 10 mg/l;

arba 48 val. EC50 (dafnijoms)                               1 mg/l < EC50 ≤ 10 mg/l;

arba 72 val. IC50 (jūros dumbliams)                      1 mg/l < IC50 ≤ 10 mg/l,

ir medžiaga ar preparatas nėra lengvai skylantys.

Šis kriterijus yra taikomas visais atvejais, išskyrus atvejus, kai turima papildomų mokslinių duomenų apie degradaciją ir (arba) toksiškumą, įrodančių, jog nei medžiaga (preparatas), nei jos (jo) skilimo produktai nesukels potencialaus ilgalaikio ir (arba) uždelsto pavojaus vandens ekosistemoms. Tokie papildomi moksliniai įrodymai turėtų būti pagrįsti tyrimais, patvirtinančiais, jog:

- galimas greitas medžiagos ar preparato skilimas vandens aplinkoje;

- negalimas lėtinio toksiškumo poveikis.

4.4.2.1.2.2. R52 Kenksmingos vandens organizmams

Turi būti priskiriama medžiagoms ir preparatams, neatitinkantiems kriterijų, išvardytų šiame skyriuje, bet kurie pagal turimus jų toksiškumo įrodymus vis tiek gali kelti pavojų vandens ekosistemos struktūrai ir (arba) funkcionavimui.

4.4.2.1.2.3. R53 Gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus

Priskiriama medžagoms ir preparatams, neatitinkantiems kriterijų, išvardytų šiame skyriuje, bet kurie pagal turimus įrodymus apie jų patvarumą, galimybes kauptis bei prognozuojamą ar pastebimą kitimą aplinkoje ar funkcionavimą, vis tiek gali sukelti ilgalaikį ir (arba) uždelstą pavojų vandens ekosistemos struktūrai ir (arba) funkcionavimui.

Pavyzdžiui, silpnai vandenyje tirpstančioms medžiagoms (preparatams), t. y. medžiagoms (preparatams), kurių tirpumas mažesnis nei 1 mg/l, bus taikomi minėti kriterijai, jeigu:

- jos nėra lengvai degraduojančios; ir

- log Pow ≥ 3,0 (nebent eksperimentiškai nustatytas BCF ≤ 100).

Šis kriterijus netaikomas tais atvejais, kai papildomais moksliniais tyrimais apie medžiagos ar preparato skilimą ir (arba) toksiškumą patvirtinama, jog nei medžiaga (preparatas), nei jos (jo) skilimo produktai nesukels galimo ilgalaikio ir (arba) uždelsto pavojaus vandens aplinkai.

Tokiais papildomais moksliniais duomenimis patvirtinama, jog:

- galimas greitas medžiagos ar preparato skilimas vandens aplinkoje;

- negalimas lėtinis toksiškumo efektas prie tirpumo ribos, pvz., atliekant ilgalaikius toksiškumo žuvims ar dafnijoms tyrimus, nepastebėtas joks poveikis, veikiant didesnei nei 1,0 mg/litre koncentracijai.

Medžiagoms ir preparatams, atitinkantiems šio skyriaus kriterijus, priskiriamos atitinkamos rizikos frazės, nenurodant pavojingumo simbolio.

4.4.2.1.3. Pastabos dėl IC50 nustatymo jūrų dumbliams ir dėl sugebėjimo skilti:

- ryškios spalvos medžiagoms (preparatams), kai galima įrodyti, jog jūros dumblių augimas yra stipriai slopinamas dėl sumažėjusio šviesos intensyvumo, 72 val. IC50 nustatymas jūros dumbliams neturėtų būti pagrindinis klasifikavimo kriterijus;

- medžiagos ir preparatai laikomi lengvai degraduojančiais, jeigu galioja šie kriterijai:

(a) jeigu per 28 dienų biodegradavimo tyrimus pasiekiamas toks degradavimo lygis:

- atliekant tyrimus su ištirpinta organine anglimi: 70 %;

- atliekant tyrimus, kurių metu taikomas deguonies bado arba anglies dioksido susidarymo metodai: 60 % teorinio maksimumo. Šis biodegradavimo lygis turi būti pasiekiamas per 10 dienų nuo degradavimo pradžios, t. y. nuo to momento, kai degraduoja 10 % medžiagos (preparato),

arba

(b) tais atvejais, kai galima gauti tik ChDS ir BDS5 duomenis, kai BDS5/ChDS koeficientas yra didesnis ar lygus 0,5; arba

(c) jeigu turima pakankamai mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad medžiaga (preparatas) per 28 dienas gali būti suskaidyta (biotiškai ir (arba) abiotiškai) vandens aplinkoje daugiau nei 70 %.

 

4.4.2.2. NE VANDENS APLINKA

 

Šiuo metu nėra nustatytų kriterijų rizikos frazėms R54-R58 priskirti. Kriterijai rizikos frazei R59 priskirti paprastai taikomi cheminėms medžiagoms, ardančioms ozono sluoksnį.

4.4.2.2.1. Medžiagos (preparatai) turi būti klasifikuojami pavojingais aplinkai, priskiriant pavojingumo simbolį „N“ bei atitinkamą pavojingumo nuorodą ir bent vieną žemiau pateiktų rizikos frazių pagal šiuos kriterijus:

R54 Toksiškos augmenijai

R55 Toksiškos gyvūnijai

R56 Toksiškos dirvožemio organizmams

R57 Toksiškos bitėms

R58 Gali sukelti ilgalaikius nepalankius aplinkos pakitimus.

Šios pavojingumo nuorodos turi būti priskiriamos medžiagoms ir preparatams, kurie pagal turimus įrodymus apie jų savybes, patvarumą, galimybes kauptis bei prognozuojamą ar pastebimą kitimą aplinkoje ar funkcionavimą gali sukelti staigų ar ilgalaikį ir (arba) uždelstą pavojų gamtinių ne vandens ekosistemų struktūrai ir (arba) funkcionavimui, kitokį, nei numatyta anksčiau išvardytame 4.4.2.1 skyriuje („Vandens aplinka „).

4.4.2.2.2. Medžiagos ir preparatai turi būti klasifikuojami pavojingais aplinkai, priskiriant pavojingumo simbolį „N“ bei atitinkamą pavojingumo nuorodą. Žemiau pateikta rizikos frazė turi būti priskirta pagal žemiau išvardytus kriterijus.

 

R59 Pavojingos ozono sluoksniui

Turi būti priskiriama medžiagoms, kurios pagal turimus įrodymus apie jų savybes bei prognozuojamą ir pastebimą kitimą aplinkoje ar funkcionavimą gali sukelti pavojų stratosferos ozono sluoksnio struktūrai ir (arba) funkcionavimui. Šios medžiagos yra kontroliuojamos pagal Monrealio protokolą dėl medžiagų, ardančių ozono sluoksnį, ir įrašytos į Tarybos reglamento dėl medžiagų, ardančių ozono sluoksnį, 3093/94/EEC 1 priedą.

 

4.4.3. PREPARATŲ KLASIFIKAVIMAS JUOS SUDARANČIŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ KLASIFIKACIJOS PAGRINDU

 

4.4.3.1. VANDENS APLINKA

 

4.4.3.1.1. Klasifikuojant preparatus pagal pavojų vandens aplinkai juos sudarančių cheminių medžiagų klasifikacijos pagrindu, įvertinami visi galimi medžiagų ir preparatų poveikiai ekosistemai.

Preparatai klasifikuojami taikant žemiau pateiktus skaičiavimo metodus. Tačiau preparatus sudarančių medžiagų koncentracijos gali būti sumuojamos tik šiais atvejais (16 lentelė):

- 1-3 eilutės – įvertinant ūmų toksiškumą kartu su ilgalaikėmis negrįžtamomis pasekmėmis vandens aplinkai;

- 1 ir 4 eilutės – įvertinant ūmų toksišką poveikį vandens aplinkai;

- 5 eilutė – įvertinant kenksmingą ūmų poveikį vandens aplinkai;

- 1, 2, 3 ir 6 eilutės – įvertinant ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus.

4.4.3.1.2. Jeigu preparato sudėtyje yra bent viena cheminė medžiaga, klasifikuojama kaip pavojinga aplinkai ir apibūdinama viena ar keletu šių rizikos frazių – R50-53, R51-53, R52-53, R50, R52 arba R53, jis turi būti klasifikuojamas pagal 16 lentelę, atsižvelgiant į kiekvienos jo sudėtyje esančios cheminės medžiagos koncentraciją, kuri yra lygi arba didesnė nei lentelėje nurodyta ribinė koncentracija (standartinė ribinė koncentracija). Cheminėms medžiagoms, išvardytoms Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, taikoma šiame sąraše nurodyta ribinė koncentracija (individuali ribinė koncentracija). Visos preparatą sudarančios cheminės medžiagos turi būti įvertintos atskirai. Griežčiausiai klasifikuojama cheminė medžiaga nulemia preparato klasifikaciją.

Preparatui priskiriamas pavojingumo simbolis, pavojingumo nuoroda bei rizikos frazė arba tik rizikos frazė, atitinkanti klasifikaciją.

4.4.3.1.3. Jeigu preparato sudėtyje yra bent viena cheminė medžiaga, klasifikuojama kaip pavojinga aplinkai ir apibūdinama viena ar keletu šių rizikos frazių – R50-53; R51-53, R52-53, R50, R52 arba R53, preparatas klasifikuojamas taikant žemiau pateiktus skaičiavimo metodus.

Skaičiavimo metodas taikomas tada, kai preparatą sudarančios cheminės medžiagos koncentracija yra žemesnė nei 16 lentelėje nurodytoji ribinė koncentracija. Cheminėms medžiagoms, išvardytoms Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, taikoma šiame sąraše nurodyta ribinė koncentracija.

 

16 lentelė. Ribinės (standartinės ribinės) koncentracijos dujiniams ir nedujiniams preparatams klasifikuoti pagal pavojingumą aplinkai (pagal ūmų toksišką poveikį ir ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus sukeliantį poveikį)1

 

Medžiagos klasifikacija

Preparato klasifikacija

 

N, R50-53

Labai toksiškas vandens organizmams ir gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus

 

N, R51-53

Toksiškas vandens organizmams ir gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus

R52-53

Kenksmingas vandens organizmams ir gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus

N, R50

Labai toksiškas vandens organizmams

R52

Kenksmingas vandens organizmams

R53

Gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus

1. N, R50-53

Labai toksiška vandens organizmams ir gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus

 

Cn ≥ 25 %

2,5 % ≤ Cn <25 %

0,25 % ≤ Cn <2,5 %

Cn ≥ 25 %

 

Cn ≥ 25 %

2. N, R51-53

Toksiška vandens organizmams ir gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus

 

 

Cn ≥ 25 %

2,5 % ≤ Cn <25 %

 

 

Cn ≥ 25 %

3. R52-53

Kenksminga vandens organizmams ir gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus

 

 

 

Cn ≥ 25 %

 

 

Cn ≥ 25 %

4. N, R50

Labai toksiška vandens organizmams

 

 

 

 

Cn ≥ 25 %

 

 

5. R52

Kenksminga vandens organizmams

 

 

 

 

 

Cn ≥ 25 %

 

6. R53

Gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus

 

 

 

 

 

 

Cn ≥ 25 %

 

__________________

1 Ribinės koncentracijos išreikštos masės procentais ( %).

 

4.4.3.1.3.1. Preparatai turi būti klasifikuojami pavojingais aplinkai, priskiriant pavojingumo simbolį „N“, pavojingumo nuorodą „Pavojingas aplinkai“ bei rizikos frazes R50 ir R53 (R50- 53), jeigu dydžių, gautų padalijus kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos rizikos frazės R50-53, koncentraciją iš tai medžiagai nurodytos ribinės koncentracijos rizikos frazei R50-53 priskirti, suma yra lygi 1 ar didesnė:

 

 

čia:

PN, R50-53 – kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos rizikos frazės R50-53, koncentracija;

LN, R50-53 – kiekvienos pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos rizikos frazės R50-53, ribinė koncentracija rizikos frazei R50-53 priskirti (pagal 16 lentelę LN, R50-53 =25 %). Jeigu cheminė medžiaga yra įrašyta į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, kuriame nurodyta ribinė koncentracija skiriasi nuo aukščiau paminėtosios, taikoma šiame sąraše nustatyta koncentracija.

4.4.3.1.3.2. Preparatai turi būti klasifikuojami pavojingais aplinkai, priskiriant pavojingumo simbolį „N“, pavojingumo nuorodą „Pavojingas aplinkai“ bei rizikos frazes R51 ir R53 (R51- 53) (išskyrus atvejus, kai preparatas jau suklasifikuotas pagal 4.4.3.1.3.1 punktą), jeigu dydžių, gautų padalijus kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos rizikos frazės R50-53 arba R51-53, koncentraciją iš tai medžiagai nurodytos ribinės koncentracijos rizikos frazėms R51-53 priskirti, suma yra lygi 1 ar didesnė:

 

;

 

čia:

PN, R50-53 – kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos rizikos frazės R50-53, koncentracija;

PN, R51-53 – kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos rizikos frazės R51-53, koncentracija;

LN, R51-53 – kiekvienos pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos rizikos frazės R50-53 arba R51-53, atitinkama ribinė koncentracija rizikos frazėms R51-53 priskirti (pagal 16 lentelę atitinkamai 2,5 % ir 25 %). Jeigu cheminė medžiaga yra įrašyta į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, kuriame nurodyta ribinė koncentracija skiriasi nuo aukščiau paminėtosios, taikoma šiame sąraše nustatyta koncentracija.

4.4.3.1.3.3. Preparatai turi būti klasifikuojami pavojingais aplinkai, priskiriant rizikos frazes R52 ir R53 (R52-53) (išskyrus atvejus, kai preparatas jau suklasifikuotas pagal 4.4. 3.1.3.1 arba 4.4.3.1.3.2 punktus), jeigu dydžių, gautų padalijus kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos rizikos frazės R51-53 arba R50-53, arba R52-53, koncentraciją iš tai medžiagai nurodytos ribinės koncentracijos rizikos frazėms R52-53 priskirti, suma yra lygi 1 ar didesnė:

 

 

čia:

PN, R50-53 – kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos rizikos frazės R50-53, koncentracija;

PN, R51-53 – kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos rizikos frazės R51-53, koncentracija;

PR52-53 – kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos rizikos frazės R52-53, koncentracija;

LR52-53 – kiekvienos pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos rizikos frazės R50-53 arba R51-53, arba R52-53, atitinkama ribinė koncentracija rizikos frazei R52-53 priskirti (pagal 16 lentelę atitinkamai 0,25 %; 2,5 % ir 25 %). Jeigu cheminė medžiaga yra įrašyta į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, kuriame nurodyta ribinė koncentracija skiriasi nuo aukščiau paminėtosios, taikoma šiame sąraše nustatyta koncentracija.

4.4.3.1.3.4. Preparatai turi būti klasifikuojami pavojingais aplinkai, priskiriant pavojingumo simbolį „N“, pavojingumo nuorodą „Pavojingas aplinkai“ bei rizikos frazę R50 (išskyrus atvejus, kai preparatas jau suklasifikuotas pagal 4.4.3.1.3.1 punktą), jeigu dydžių, gautų padalijus kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R50, koncentraciją iš tai medžiagai nurodytos ribinės koncentracijos rizikos frazei R50 priskirti, suma yra lygi 1 ar didesnė:

 

 

čia:

PN, R50 – kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R50, koncentracija;

LN, R50 – kiekvienos pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R50, ribinė koncentracija rizikos frazei R50 priskirti (pagal 16 lentelę – 25 %). Jeigu cheminė medžiaga yra įrašyta į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, kuriame nurodyta ribinė koncentracija skiriasi nuo aukščiau paminėtosios, taikoma šiame sąraše nustatyta koncentracija.

4.4.3.1.3.5. Preparatai turi būti klasifikuojami pavojingais aplinkai, priskiriant rizikos frazę R52 (išskyrus atvejus, kai preparatas jau suklasifikuotas pagal 4.4.3.1.3.1, 4.4.3.1.3.2, 4.4.3.1.3.3, 4.4.3.1.3.4, 4.4.3.1.4 punktus), jeigu dydžių, gautų padalijus kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R52, koncentraciją iš tai medžiagai nurodytos ribinės koncentracijos rizikos frazei R52 priskirti, suma yra lygi 1 ar didesnė:

 

 

čia:

PR52 – kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R52, koncentracija;

LR52 – kiekvienos pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R52, ribinė koncentracija rizikos frazei R52 priskirti (pagal 16 lentelę – 25 %). Jeigu cheminė medžiaga yra įrašyta į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, kuriame nurodyta ribinė koncentracija skiriasi nuo aukščiau paminėtosios, taikoma šiame sąraše nustatyta koncentracija.

4.4.3.1.3.6. Preparatai turi būti klasifikuojami pavojingais aplinkai, priskiriant rizikos frazę R53 (išskyrus atvejus, kai preparatas jau suklasifikuotas pagal 4.4.3.1.3.1, 4.4.3.1.3.2 arba 4.4.3.1.3.3 punktus), jeigu dydžių, gautų padalijus kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R53, koncentraciją iš tai medžiagai nurodytos ribinės koncentracijos rizikos frazei R53 priskirti, suma yra lygi 1 ar didesnė:

 

 

čia:

PR53 – kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R53, koncentracija;

LR53 – kiekvienos pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirta frazė R53, ribinė koncentracija rizikos frazei R53 priskirti (pagal 16 lentelę – 25 %). Jeigu cheminė medžiaga yra įrašyta į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, kuriame nurodyta ribinė koncentracija skiriasi nuo aukščiau paminėtosios, taikoma šiame sąraše nustatyta koncentracija.

4.4.3.1.4. Preparatai, į kurių sudėtį įeina bent viena cheminė medžiaga, klasifikuojama kaip pavojinga aplinkai ir apibūdinama rizikos fraze R50, netenkinantys 4.4.3.1.2 arba 4.4.3.1.3.4 punktų kriterijų, taip pat bent viena cheminė medžiaga, klasifikuojama kaip pavojinga aplinkai ir apibūdinama rizikos fraze R50-53, turi būti klasifikuojami pavojingais aplinkai, priskiriant pavojingumo simbolį „N“, pavojingumo nuorodą „Pavojingas aplinkai“ bei rizikos frazę R50 (išskyrus atvejus, kai preparatas jau suklasifikuotas pagal 4.4.3.1.2 arba 4.4.3.1. 3.1 punktą), jeigu dydžių, gautų padalijus kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos rizikos frazės R50 arba R50-53, koncentraciją iš tai medžiagai nurodytos ribinės koncentracijos rizikos frazei R50 priskirti, suma yra lygi 1 ar didesnė:

 

 

čia:

PN, R50 – kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R50, koncentracija;

PN, R50-53 – kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos rizikos frazės R50-53, koncentracija;

LN, R50 – kiekvienos pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos frazės R50 arba R50-53, atitinkama ribinė koncentracija rizikos frazei R50 priskirti (pagal 16 lentelę atitinkamai 25 %). Jeigu cheminė medžiaga yra įrašyta į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, kuriame nurodyta ribinė koncentracija skiriasi nuo aukščiau paminėtosios, taikoma šiame sąraše nustatyta koncentracija.

4.4.3.1.5. Preparatai, į kurių sudėtį įeina bent viena cheminė medžiaga, klasifikuojama kaip pavojinga aplinkai ir apibūdinama rizikos fraze R53, netenkinantys 4.4.3.1.3.6 punkto kriterijų, taip pat bent viena cheminė medžiaga, klasifikuojama kaip pavojinga aplinkai ir apibūdinama rizikos frazėmis R50-53 arba R51-53, arba R52-53 (išskyrus atvejus, kai preparatas jau suklasifikuotas pagal 4.4.3.1.2 arba 4.4.3.1.3.1, 4.4.3.1.3.2, 4.4.3.1.2.3 punktus), jeigu dydžių, gautų padalijus kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos rizikos frazės R53, R50-53, R51-53 arba R52-53, koncentraciją iš tai medžiagai nurodytos ribinės koncentracijos rizikos frazei R53 priskirti, suma yra lygi 1 ar didesnė:

 

 

čia:

PR53 – kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirta rizikos frazė R53, koncentracija;

PN, R50-53 – kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos rizikos frazės R50-53, koncentracija;

PN, R51-53 – kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos rizikos frazės R51-53, koncentracija;

PR52-53 – kiekvienos preparate esančios pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos rizikos frazės R52-53, koncentracija;

LR53 – kiekvienos pavojingos aplinkai medžiagos, kuriai priskirtos rizikos frazės R53, R50-53, R51-53 arba R52-53, atitinkama ribinė koncentracija rizikos frazei R53 priskirti (pagal 16 lentelę atitinkamai 25 %). Jeigu cheminė medžiaga yra įrašyta į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, kuriame nurodyta ribinė koncentracija skiriasi nuo aukščiau paminėtosios, taikoma šiame sąraše nustatyta koncentracija.

 

4.4.3.2. NE VANDENS APLINKA

 

4.4.3.2.1. Preparato pavojingumas ozono sluoksniui nustatomas taip:

4.4.3.2.1.1. Jeigu į preparato į sudėtį įeina bent viena cheminė medžiaga, suklasifikuota kaip pavojinga aplinkai, kuriai priskirtas simbolis „N“ bei rizikos frazė R59, jis turi būti klasifikuojamas pagal 17 lentelę, atsižvelgiant į kiekvienos jo sudėtyje esančios cheminės medžiagos koncentraciją, kuri yra lygi arba didesnė nei nurodyta toje lentelėje ribinė koncentracija. Cheminėms medžiagoms, išvardytoms Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, taikoma šiame sąraše nurodyta ribinė koncentracija.

Preparatui priskiriamas pavojingumo simbolis „N“, pavojingumo nuoroda „Pavojingas aplinkai“ bei rizikos frazė R59.

4.4.3.2.1.2. Jeigu į preparato sudėtį įeina bent viena cheminė medžiaga, klasifikuojama kaip pavojinga aplinkai ir apibūdinama rizikos fraze R59, jis turi būti klasifikuojamas pagal 17 lentelę, atsižvelgiant į kiekvienos jo sudėtyje esančios cheminės medžiagos koncentraciją, kuri lygi arba didesnė nei šioje lentelėje nurodyta ribinė koncentracija. Cheminėms medžiagoms, išvardytoms Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, taikoma šiame sąraše nurodyta ribinė koncentracija.

Preparatui priskiriama rizikos frazė R59.

 

17 lentelė. Ribinės koncentracijos dujiniams ir nedujiniams preparatams klasifikuoti pagal pavojingumą aplinkai (pavojingumą ozono sluoksniui)1

 

Medžiagos klasifikacija

Preparato klasifikacija

 

N, R59

Pavojingas ozono sluoksniui

 

R59

Pavojingas ozono sluoksniui

N su R59

Pavojinga ozono sluoksniui

 

C ≥ 0,1 %

 

R59

Pavojinga ozono sluoksniui

 

C ≥ 0,1 %

 

 

 

_________________

1Ribinės koncentracijos dujiniams preparatams klasifikuoti nurodytos tūrio procentais ( %), nedujiniams preparatams – masės procentais ( %).

 

4.4.3.2.2. Preparatų klasifikavimas pagal pavojingumą sausumos aplinkai.

Preparatai bus klasifikuojami taikant žemiau pateiktas rizikos frazes tada, kai bus nustatyti detalūs šių rizikos frazių taikymo kriterijai (4.4.2.2 p. „Klasifikavimo kriterijai tyrimų pagrindu „):

R54 Toksiškas augmenijai

R55 Toksiškas gyvūnijai

R56 Toksiškas dirvožemio organizmams

R57 Toksiškas bitėms

R58 Gali sukelti ilgalaikius nepalankius aplinkos pakitimus.

 

4.4.3.3. BANDYMŲ METODAI, TAIKOMI PAVOJINGUMUI VANDENS APLINKAI ĮVERTINTI

 

Paprastai preparatas klasifikuojamas taikant bendrai priimtą skaičiavimo metodą. Tačiau ūmiam toksiškumui nustatyti kartais būtina atlikti preparato bandymus.

Tokių preparatų bandymų rezultatai gali turėti įtakos klasifikacijai dėl ūmaus toksiškumo, kuri prieš tai buvo nustatyta taikant bendrai priimtą skaičiavimo metodą.

Jeigu tokius bandymus parenka asmuo, atsakingas už preparato tiekimą į rinką, turi būti užtikrinama, kad atliktų bandymų kokybės kriterijai atitiks Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimo tvarkoje nustatytų metodų kriterijus.

Be to, būtina atlikti visų trijų rūšių bandymus (jūros dumblių, dafnijų ir žuvų) pagal 4.4.2.1 punkte nustatytus klasifikavimo kriterijus (atliekant tyrimus), išskyrus atvejus, kai atlikus vienos rūšies bandymą, preparatui buvo priskirta aukščiausia pavojingumo klasifikacija dėl ūmaus toksiškumo arba bandymo rezultatai jau buvo gauti iki šios Tvarkos įsigaliojimo.

 

5. SAUGOS FRAZIŲ PARINKIMAS

 

Įvadas

 

Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų saugos frazės (S frazės) pasirenkamos pagal žemiau išvardytus bendruosius kriterijus. Be to, preparatų, kurie klasifikuojami kaip labai toksiški, toksiški arba ardantieji (ėsdinantys), ir purkšti skirtų preparatų saugos frazės, išvardytos 7.4 skyriuje, yra privalomosios.

Pastaba. Šiame skyriuje vartojama sąvoka „ gamintojas“ apibūdina asmenį, atsakingą už medžiagos ar preparato tiekimą į rinką.

 

Medžiagų ir preparatų saugos frazės

 

S1 Laikyti užrakintą

- Taikymo sritis

- Labai toksiškos, toksiškos ir ardančiosios (ėsdinančios) medžiagos bei preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma aukščiau paminėtoms medžiagoms ir preparatams, jeigu jie parduodami plačiajai visuomenei.

 

S2 Saugoti nuo vaikų

- Taikymo sritis

- Visos pavojingos medžiagos ir preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma visoms pavojingoms medžiagoms ir preparatams, parduodamiems plačiajai visuomenei, išskyrus medžiagas, klasifikuojamas tik kaip pavojingas aplinkai.

 

S3 Laikyti vėsioje vietoje

- Taikymo sritis

- Organiniai peroksidai.

- Kitos pavojingos medžiagos ir preparatai, kurių virimo temperatūra ≤ 40oC.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma organiniams peroksidams, jeigu jiems netaikoma saugos frazė S47.

- Rekomenduojama kitoms pavojingoms medžiagoms ir preparatams, kurių virimo temperatūra ≤ 40oC.

 

S4 Nelaikyti gyvenamosiose patalpose

- Taikymo sritis

- Labai toksiškos ir toksiškos medžiagos bei preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Paprastai apsiribojama labai toksiškomis ir toksiškomis medžiagomis bei preparatais, kai norima papildyti saugos fraze S13; pavyzdžiui, kai yra pavojus įkvėpti, medžiaga ar preparatas neturėtų būti laikomas gyvenamosiose patalpose. Šiuo patarimu nenorima apriboti tinkamo medžiagos ar preparato naudojimo gyvenamosiose patalpose.

 

S5 Laikyti užpiltą....... (tinkamą skystį nurodo gamintojas)

- Taikymo sritis

- Savaime užsidegančios kietos medžiagos ir preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Paprastai apsiribojama specialiaisiais atvejais, pvz.: natris, kalis arba baltasis fosforas.

 

S6 Laikyti po........ (inertines dujas nurodo gamintojas)

- Taikymo sritis

- Pavojingos medžiagos ir preparatai, kurie privalo būti laikomi inertinėje atmosferoje.

- Naudojimo kriterijai

- Paprastai apsiribojama specialiaisiais atvejais, pvz.: tam tikri metalų organiniai junginiai.

 

S7 Pakuotę laikyti sandariai uždarytą

- Taikymo sritis

- Organiniai peroksidai.

- Medžiagos ir preparatai, kurie gali išskirti labai toksiškas, toksiškas, kenksmingas ar ypač degias dujas.

- Medžiagos ir preparatai, kurie, esant drėgmei, išskiria ypač degias dujas.

- Labai degios kietos medžiagos.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma organiniams peroksidams.

- Rekomenduojama kitoms aukščiau paminėtoms taikymo sritims.

 

S8 Pakuotę laikyti sausoje vietoje

- Taikymo sritis

- Medžiagos ir preparatai, kurie gali aktyviai reaguoti su vandeniu.

- Medžiagos ir preparatai, kurie, sąveikaudami su vandeniu, išskiria ypač degias dujas.

- Medžiagos ir preparatai, kurie, sąveikaudami su vandeniu, išskiria labai toksiškas arba toksiškas dujas.

- Naudojimo kriterijai

- Paprastai apsiribojama aukščiau minėtomis taikymo sritimis, kai reikia sugriežtinti įspėjimus, apibūdintus R14, ypač R15 ir R29, frazėmis.

 

S9 Pakuotę laikyti gerai vėdinamoje vietoje

- Taikymo sritis

- Lakios medžiagos ir preparatai, kurie gali išskirti labai toksiškus, toksiškus ar kenksmingus garus.

- Ypač degūs arba labai degūs skysčiai ir ypač degios dujos.

- Naudojimo kriterijai

- Rekomenduojama lakioms medžiagoms ir preparatams, kurie gali išskirti labai toksiškus, toksiškus ar kenksmingus garus.

- Rekomenduojama ypač degiems arba labai degiems skysčiams ir ypač degioms dujoms.

 

S12 Nelaikyti sandariai uždarytos pakuotės

- Taikymo sritis

- Medžiagos ir preparatai, kurie, išskirdami dujas ar garus, gali susprogdinti pakuotę.

- Naudojimo kriterijai

- Paprastai apsiribojama specialiaisiais aukščiau išvardytais atvejais.

 

S13 Laikyti atokiau nuo maisto, gėrimų ir gyvulių pašaro

- Taikymo sritis

- Labai toksiškos, toksiškos ir kenksmingos medžiagos bei preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Rekomenduojama medžiagoms ir preparatams, kai yra tikimybė, kad juos naudos plačioji visuomenė.

 

S14 Laikyti atokiau nuo.... (nesuderinamas medžiagas nurodo gamintojas)

- Pritaikymo sritis

- Organiniai peroksidai.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma organiniams peroksidams ir paprastai jais apsiribojama. Tačiau išskirtiniais atvejais ji gali būti naudinga, jeigu nesuderinamumas gali sukelti ypatingą riziką.

 

S15 Laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių

- Taikymo sritis

- Medžiagos ir preparatai, kurie, veikiant šilumai, gali suirti ir ūmiai reaguoti.

- Naudojimo kriterijai

- Paprastai apsiribojama specialiaisiais atvejais, pvz.: monomerais, išskyrus atvejus, kai rizikos frazės R2, R3 ir (arba) R5 jau yra priskirtos.

 

S16 Laikyti atokiau nuo uždegimo šaltinių. Nerūkyti

- Taikymo sritis

- Ypač degūs arba labai degūs skysčiai ir ypač degios dujos.

- Naudojimo kriterijai

- Rekomenduojama aukščiau paminėtoms medžiagoms ir preparatams, išskyrus atvejus, kai rizikos frazės R2, R3 ir (arba) R5 jau yra priskirtos.

 

S17 Laikyti atokiau nuo galinčių degti medžiagų

- Taikymo sritis

- Medžiagos ir preparatai, kurie su galinčiomis degti medžiagomis gali sudaryti sprogstamuosius (sprogius) arba savaime užsidegančius mišinius.

- Naudojimo kriterijai

- Tinkama naudoti specialiaisiais atvejais, pvz.: norint sugriežtinti įspėjimus, apibūdintus R8 ir R9 frazėmis.

 

S18 Pakuotę naudoti ir atidaryti atsargiai

- Taikymo sritis

- Medžiagos ir preparatai, kurie pakuotėje gali sudaryti padidintą slėgį.

- Medžiagos ir preparatai, kurie gali sudaryti sprogius peroksidus.

- Naudojimo kriterijai

- Paprastai apsiribojama aukščiau paminėtais atvejais, kai yra rizika susižaloti akis ir (arba) yra tikimybė, kad medžiagos ir preparatai bus naudojami plačiosios visuomenės (juos naudos plačioji visuomenė).

 

S20 Naudojant nevalgyti ir negerti

- Taikymo sritis

- Labai toksiškos, toksiškos ir ardančios (ėsdinančios) medžiagos bei preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Paprastai apsiribojama specialiaisiais atvejais (pvz.: arsenas ir arseno junginiai, fluoracetatai), ypač kai yra tikimybė, kad jie bus naudojami plačiosios visuomenės (juos naudos plačioji visuomenė).

 

S21 Naudojant nerūkyti

- Taikymo sritis

- Medžiagos ir preparatai, kuriems degant susidaro toksiškos medžiagos.

- Naudojimo kriterijai

- Paprastai apsiribojama specialiaisiais atvejais (pvz., halogeninti junginiai).

 

S22 Neįkvėpti dulkių

- Taikymo sritis

- Visos kietos medžiagos ir preparatai, pavojingi sveikatai.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma aukščiau paminėtoms medžiagoms ir preparatams, kuriems priskirta rizikos frazė R42.

- Rekomenduojama aukščiau paminėtoms medžiagoms ir preparatams, kurie yra tiekiami miltelių pavidalo ir gali būti įkvėpti bei neturima duomenų apie sveikatai keliamą pavojų juos įkvėpus.

 

S23 Neįkvėpti dujų, dūmų, garų, aerozolių (konkrečiai nurodo gamintojas)

- Taikymo sritis

- Visos skystos ir dujinės medžiagos bei preparatai, pavojingi sveikatai.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma aukščiau paminėtoms medžiagoms ir preparatams, kuriems priskirta rizikos frazė R42.

- Privaloma medžiagoms ir preparatams, kurie yra purškiami. Papildomai privaloma saugos frazės arba S38, arba S51.

- Rekomenduojama tais atvejais, kai būtina atkreipti naudotojo dėmesį dėl rizikos įkvepiant medžiagą, kuri neapibūdinta atitinkamomis rizikos frazėmis.

 

S24 Vengti patekimo ant odos

- Taikymo sritis

- Visos sveikatai pavojingos medžiagos ir preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma toms medžiagoms ir preparatams, kuriems priskirta rizikos frazė R43 (jeigu dar nebuvo priskirta saugos frazė S36).

- Rekomenduojama tais atvejais, jeigu būtina atkreipti naudotojo dėmesį į riziką, medžiagoms ar preparatams patekus ant odos (kai šie nebuvo anksčiau apibūdinti rizikos frazėmis, pvz.: parestezija), tačiau gali būti naudojama sugriežtinti šiomis rizikos frazėmis apibūdinamus įspėjimus.

 

S25 Vengti patekimo į akis

- Taikymo sritis

- Visos sveikatai pavojingos medžiagos ir preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Rekomenduojama tais atvejais, kai būtina atkreipti naudotojo dėmesį dėl rizikos medžiagoms ar preparatams patekus į akis (kai ši nebuvo anksčiau apibūdinta rizikos frazėmis), tačiau gali būti naudojama sugriežtinti šiomis rizikos frazėmis apibūdinamus įspėjimus.

- Rekomenduojama medžiagoms, kurioms priskirtos rizikos frazės R34, R35, R36 ar R41, ir yra tikimybė, kad jas naudos plačioji visuomenė.

 

S26 Patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu ir kreiptis į gydytoją

- Taikymo sritis

- Ardančios (ėsdinančios) arba dirginančios medžiagos ir preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma ardančioms (ėsdinančioms) medžiagoms ir preparatams ir jeigu jau priskirta rizikos frazė R41.

- Rekomenduojama dirginančioms medžiagoms ir preparatams, kuriems jau priskirta rizikos frazė R36.

 

S27 Nedelsiant nusivilkti visus užterštus drabužius

- Taikymo sritis

- Labai toksiškos, toksiškos ar ardančios (ėsdinančios) medžiagos ir preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma labai toksiškoms medžiagoms ir preparatams, kuriems priskirta rizikos frazė R27, ir yra tikimybė, kad juos naudos plačioji visuomenė.

- Rekomenduojama labai toksiškoms medžiagoms ir preparatams, kuriems priskirta rizikos frazė R 27 ir kurie naudojami pramonėje. Tačiau ši saugos frazė gali būti netaikoma, jeigu jau yra priskirta saugos frazė S36.

- Rekomenduojama toksiškoms medžiagoms ir preparatams, kuriems priskirta rizikos frazė R24, taip pat ardančioms (ėsdinančioms) medžiagoms ir preparatams, kai yra tikimybė, kad juos naudos plačioji visuomenė.

 

S28 Patekus ant odos, nedelsiant gerai nuplauti... (kuo – nurodo gamintojas)

Taikymo sritis

- Labai toksiškos, toksiškos ar ardančios (ėsdinančios) medžiagos ir preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma labai toksiškoms medžiagoms ir preparatams.

- Rekomenduojama kitoms aukščiau paminėtoms medžiagoms ir preparatams, ypač tais atvejais, kai vanduo nėra pats tinkamiausias plovimo skystis.

- Rekomenduojama ardančioms (ėsdinančioms) medžiagoms ir preparatams, kai yra tikimybė, kad juos naudos plačioji visuomenė.

 

S29 Neišleisti į kanalizaciją

- Taikymo sritis

- Ypač arba labai degios skystos medžiagos ir preparatai, kurie nesimaišo su vandeniu.

- Labai toksiškos ir toksiškos medžiagos bei preparatai.

- Aplinkai pavojingos medžiagos.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma aplinkai pavojingoms medžiagoms, pažymėtoms simboliu N, kai yra tikimybė, kad jas naudos plačioji visuomenė, išskyrus numatytą planuotą naudojimą.

- Rekomenduojama kitoms auksčiau paminėtoms medžiagoms ir preparatams, kai yra tikimybė, kad jas naudos plačioji visuomenė, išskyrus numatytą planuotą naudojimą.

 

S30 Niekada nemaišyti šios medžiagos su vandeniu

- Taikymo sritis

- Medžiagos ir preparatai, kurie smarkiai reaguoja su vandeniu.

- Naudojimo kriterijai

- Paprastai apsiribojama specialiaisiais atvejais (pvz.: sieros rūgštis), taip pat gali būti taikoma aiškesnei informacijai pateikti arba įspėjimams, apibūdinamiems R14 fraze, sugriežtinti, arba kaip rizikos frazės R14 alternatyva.

 

S33 Imtis atsargumo priemonių elektrostatinėms iškrovoms išvengti

- Taikymo sritis

- Ypač arba labai degios medžiagos ir preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Rekomenduojama medžiagoms ir preparatams, naudojamiems pramonėje, kurie nesugeria drėgmės. Faktiškai niekada netaikoma medžiagoms ir preparatams, kurie tiekiami į rinką plačiajai visuomenei naudoti.

 

S35 Atliekos ir pakuotė turi būti saugiai pašalintos

- Taikymo sritis

-Visos pavojingos medžiagos ir preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Rekomenduojama medžiagoms ir preparatams, kai reikia užtikrinti tinkamas jų šalinimo sąlygas.

 

S36 Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius

- Taikymo sritis

- Organiniai peroksidai.

- Labai toksiškos, toksiškos ir kenksmingos medžiagos bei preparatai.

- Ardančios (ėsdinančios) medžiagos ir preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma labai toksiškoms ir ardančioms (ėsdinančioms) medžiagoms bei preparatams.

- Privaloma medžiagoms ir preparatams, kuriems priskirta rizikos frazė arba R21, arba R24.

- Privaloma 3 kategorijos kancerogeninėms, mutageninėms ir kitoms medžiagoms, toksiškoms reprodukcijai, nebent poveikis atsiranda išskirtinai tik įkvėpus šią medžiagą ar preparatą.

- Privaloma organiniams peroksidams.

- Rekomenduojama toksiškoms medžiagoms ir preparatams, jeigu LD50 dydis odai nėra žinomas, tačiau tikėtina, kad medžiaga ar preparatas, pakliuvęs ant odos, bus toksiškas.

- Rekomenduojama medžiagoms ir preparatams, naudojamiems pramonėje, kurie dėl jų ilgo naudojimo gali pakenkti sveikatai.

 

S37 Mūvėti tinkamas pirštines

- Taikymo sritis

- Labai toksiškos, toksiškos, kenksmingos ar ardančios (ėsdinančios) medžiagos ir preparatai.

- Organiniai peroksidai.

- Medžiagos ir preparatai, dirginantys ar jautrinantys (sensibilizuojantys) odą.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma labai toksiškoms ir ardančioms (ėsdinančioms) medžiagoms bei preparatams.

- Privaloma medžiagoms ir preparatams, kuriems priskirta rizikos frazė arba R21, R24, arba R43.

- Privaloma 3 kategorijos kancerogeninėms, mutageninėms ir kitoms medžiagoms, toksiškoms reprodukcijai, nebent poveikis atsiranda išskirtinai tik įkvėpus šią medžiagą ar preparatą.

- Privaloma organiniams peroksidams.

- Rekomenduojama toksiškoms medžiagoms ir preparatams, jeigu LD50 dydis odai nėra nežinomas, tačiau tikėtina, kad medžiaga ar preparatas pakliuvęs ant odos yra kenksmingas.

- Rekomenduojama medžiagoms ir preparatams, kurie dirgina odą.

 

S38 Esant nepakankamam vėdinimui, naudoti kvėpavimo takų tinkamas apsaugos priemones

- Taikymo sritis

- Labai toksiškos arba toksiškos medžiagos ir preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Paprastai apsiribojama specialiaisiais atvejais, kai labai toksiškos ar toksiškos medžiagos ir preparatai yra naudojami pramonėje ar žemės ūkyje.

 

S39 Naudoti akių (veido) apsaugos priemones

- Taikymo sritis

- Organiniai peroksidai.

- Ardančios (ėsdinančios) medžiagos ir preparatai, turintys dirginančių medžiagų, kurios patekusios į akis yra pavojingos.

- Labai toksiškos ir toksiškos medžiagos bei preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma medžiagoms ir preparatams, kuriems priskirtos rizikos frazės R34, R35 ar R41.

- Privaloma organiniams peroksidams.

- Rekomenduojama, kai būtina atkreipti naudotojo dėmesį dėl galimo poveikio akims, patekus į jas medžiagoms ir preparatams, kuris nebuvo paminėtas priskiriant anksčiau paminėtas rizikos frazes.

- Paprastai apsiribojama specialiaisiais atvejais labai toksiškoms ir toksiškoms medžiagoms bei preparatams, kai egzistuoja pavojus apsitaškyti ir kai yra tikimybė, kad juos lengvai gali sugerti oda.

 

S40 Šia medžiaga užterštus daiktus ir grindis valyti su.... (kuo – nurodo gamintojas)

- Taikymo sritis

- Visos pavojingos medžiagos ir preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Paprastai apsiribojama pavojingomis medžiagomis ir preparatais, kuriems valyti nerekomenduotinas vanduo (pvz.: kai būtina sugerti miltelių pavidalo medžiaga arba ištirpinti tirpikliais ir t. t.), ir ten, kur tai būtina sveikatai ir (ar) saugumo sumetimais, reikia užrašyti įspėjimą ant etiketės.

 

S41 Gaisro arba sprogimo atveju neįkvėpti dūmų

- Taikymo sritis

- Pavojingos medžiagos ir preparatai, kurie degdami išskiria labai toksiškas ar toksiškas dujas.

- Naudojimo kriterijai

- Paprastai apsiribojama specialiaisiais atvejais.

 

S42 Purškiant (fumiguojant) naudoti tinkamas kvėpavimo takų apsaugos priemones (konkrečiai nurodo gamintojas)

- Taikymo sritis

- Medžiagos ir preparatai, kurie numatyti šiai jų naudojimo sričiai, bet kurie gali sukelti pavojų naudotojo sveikatai ir saugumui, nesiėmus atitinkamų saugumo priemonių.

- Naudojimo kriterijai

- Paprastai apsiribojama specialiaisiais atvejais.

 

S43 Gaisrui gesinti naudoti... (tiksliai nurodyti gesinimo priemonę. Jeigu vanduo didina riziką, papildomai nurodyti „Nenaudoti vandens“)

- Taikymo sritis

- Ypač degios, labai degios ir degios medžiagos bei preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma medžiagoms ir preparatams, kurie sąveikaudami su vandeniu ar dėl drėgno oro išskiria ypač degias dujas.

- Rekomenduojama aukščiau paminėtoms ypač degioms, labai degioms ir degioms medžiagoms bei preparatams, ypač tada, kai jie nesimaišo su vandeniu.

 

S45 Nelaimingo atsitikimo atveju arba pasijutus blogai, nedelsiant kreiptis į gydytoją (jeigu įmanoma, parodyti šią etiketę)

- Taikymo sritis

- Labai toksiškos medžiagos ir preparatai.

- Toksiškos ir ardančios (ėsdinančios) medžiagos bei preparatai.

- Medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti sukelia jautrinimą (sensibilizaciją).

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma aukščiau paminėtoms medžiagoms ir preparatams.

 

S46 Prarijus nedelsiant kreiptis į gydytoją ir parodyti šią pakuotę arba etiketę

- Taikymo sritis

- Visos pavojingos medžiagos ir preparatai, išskyrus labai toksiškas, toksiškas, ardančias (ėsdinančias) ar pavojingas aplinkai.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma visoms aukščiau paminėtoms pavojingoms medžiagoms ir preparatams, kai yra tikimybė, kad juos naudos plačioji visuomenė, nebent nėra pagrindo bijoti, kad juos gali praryti, ypač vaikai.

 

S47 Laikyti ne aukštesnėje negu... oC temperatūroje (nurodo gamintojas)

- Taikymo sritis

- Medžiagos ir preparatai, kurie tam tikroje temperatūroje tampa nestabilūs.

- Naudojimo kriterijai

- Paprastai apsiribojama specialiaisiais atvejais (pvz.: tam tikri organiniai peroksidai).

 

S48 Laikyti sudrėkintą (kuo – nurodo gamintojas)

- Taikymo sritis

- Medžiagos ir preparatai, kurie džiūdami gali tapti jautrūs kibirkščiai, trinčiai ar smūgiams.

- Naudojimo kriterijai

- Paprastai apsiribojama specialiaisiais atvejais (pvz.: nitroceliuliozė).

 

S49 Laikyti tik gamintojo pakuotėje

- Taikymo sritis

- Medžiagos ir preparatai, jautrūs katalitiniam skaidymuisi.

- Naudojimo kriterijai

- Medžiagos ir preparatai, jautrūs katalitiniam skaidymuisi (pvz.: tam tikri organiniai peroksidai).

 

S50 Nemaišyti su.... (nurodo gamintojas)

- Taikymo sritis

- Medžiagos ir preparatai, kurie gali reaguoti su tiksliai nurodytu produktu, išskirdami labai toksiškas ar toksiškas dujas.

- Organiniai peroksidai.

- Naudojimo kriterijai

- Rekomenduojama aukščiau paminėtoms medžiagoms ir preparatams, kai yra tikimybė, kad juos naudos plačioji visuomenė ir kaip alternatyva gali būti taikomos kitos nei R31 ar R32 rizikos frazės.

- Privaloma tam tikriems peroksidams, kurie gali aktyviai reaguoti su katalizatoriais ar aktyvatoriais.

 

S51 Naudoti tik gerai vėdinamose vietose

- Taikymo sritis

- Medžiagos ir preparatai, kurie gali išskirti arba išskiria garus, dulkes, purslus, dūmus, dulksną ir t. t., kurie gali sukelti kvėpavimo arba gaisro bei sprogimo pavojų.

- Naudojimo kriterijai

- Rekomenduojama, kai netinka taikyti saugos frazę S38; tačiau yra svarbi, kai yra tikimybė, kad šias medžiagos ir preparatus naudos plačioji visuomenė.

 

S52 Nepatartina naudoti vidaus darbams, esant didelio ploto paviršiams

- Taikymo sritis

- Labai toksiškos, toksiškos ir sveikatai kenksmingos lakios medžiagos bei preparatai, kuriuose yra šių medžiagų.

- Naudojimo kriterijai

- Rekomenduojama tais atvejais, kai pavojų sveikatai gali sukelti ilgalaikis šių medžiagų poveikis dėl jų išsiskyrimo nuo didelio ploto paviršiaus namuose ar kitose uždarose patalpose, kur susirenka žmonės.

 

S53 Vengti poveikio – prieš naudojimą gauti specialias instrukcijas

- Taikymo sritis

- Medžiagos ir preparatai, kurie yra kancerogeniški, mutageniški ir (arba) toksiški reprodukcijai.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma aukščiau paminėtoms medžiagoms ir preparatams, kuriems priskirta bent viena iš šių rizikos frazių: R45, R46, R49, R60 ar R61.

 

S56 Šios medžiagos atliekas ir jos pakuotę išvežti į pavojingų atliekų surinkimo vietas

- Taikymo sritis

- Visos pavojingos medžiagos ir preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Rekomenduojama visoms pavojingoms medžiagoms ir preparatams, kai yra tikimybė, kad juos naudos plačioji visuomenė, bei kai jiems keliami specialūs šalinimo reikalavimai.

 

S57 Naudoti tinkamą pakuotę aplinkos taršai išvengti

- Taikymo sritis

- Medžiagos, kurios pažymėtos pavojingumo simboliu „N“.

- Naudojimo kriterijai

- Paprastai apsiribojama medžiagomis, kai nėra tikimybės, kad jos bus naudojamos plačiosios visuomenės.

 

S59 Kreiptis į gamintoją (tiekėją) informacijai apie šių medžiagų ar preparatų panaudojimą arba perdirbimą gauti

- Taikymo sritis

- Visos pavojingos medžiagos ir preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma medžiagoms, pavojingoms ozono sluoksniui.

- Rekomenduojama kitoms medžiagoms ir preparatams, kai rekomenduojamas jų panaudojimas arba perdirbimas.

 

S60 Šios medžiagos atliekos ir jos pakuotė turi būti šalinamos kaip pavojingos atliekos

- Taikymo sritis

- Visos pavojingos medžiagos ir preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Rekomenduojama medžiagoms ir preparatams, kai nėra tikimybės, kad jie bus naudojami plačiosios visuomenės, ir jiems nepriskirta saugos frazė S35.

 

S61 Vengti patekimo į aplinką. Naudotis specialiomis instrukcijomis (saugos duomenų lapais)

- Taikymo sritis

- Aplinkai pavojingos medžiagos.

- Naudojimo kriterijai

- Paprastai naudojama medžiagoms, pažymėtoms pavojingumo simboliu „N“.

- Rekomenduojama visoms aukščiau neišvardytoms medžiagoms, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos aplinkai.

 

S62 Prarijus neskatinti vėmimo, nedelsiant kreiptis į gydytoją ir parodyti jam šią pakuotę arba etiketę

- Taikymo sritis

- Medžiagos ir preparatai, kurie klasifikuojami kaip kenksmingi ir jiems priskirta rizikos frazė R65.

- Nenaudojama medžiagoms ar preparatams, kurie tiekiami į rinką aerozoliniuose balionėliuose (arba balionėliuose su užsandarintu purškimo įrenginiu).

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma aukščiau išvardytoms medžiagoms ir preparatams, jeigu jie parduodami arba yra tikimybė, kad juos naudos plačioji visuomenė, išskyrus atvejus, kai saugos frazės S45 ar S46 yra privalomos.

- Rekomenduojama aukščiau minėtoms medžiagoms ir preparatams, kai jie naudojami pramonėje, išskyrus atvejus, kai saugos frazės S45 ar S46 yra privalomos.

 

S63 Įkvėpusį ir dėl to blogai pasijutusį nukentėjusįjį išvesti į gryną orą ir jo netrikdyti

- Taikymo sritis

- Labai toksiškos ir toksiškos medžiagos bei preparatai (dujos, garai, dalelės, lakieji skysčiai).

- Medžiagos ir preparatai, jautrinantys (sensibilizuojantys) kvėpavimo takus.

- Naudojimo kriterijai

- Privaloma medžiagoms ir preparatams, kuriems buvo priskirtos rizikos frazės R26, R23 ar R42, ir kai yra tikimybė, kad šias medžiagas bei preparatus naudos plačioji visuomenė tokiu būdu, kad gali patekti į organizmą įkvėpus.

 

S64 Prarijus praskalauti burną vandeniu (jei nukentėjusysis turi sąmonę)

-Taikymo sritis

- Ardančios (ėsdinančios) ar dirginančios medžiagos bei preparatai.

- Naudojimo kriterijai

- Rekomenduojama aukščiau minėtoms medžiagoms ir preparatams, kai yra tikimybė, kad juos naudos plačioji visuomenė, ir kai tokios priemonės yra priimtinos.

 

6. PAREIGA TEIKTI INFORMACIJĄ APIE PAVOJINGĄ CHEMINĘ MEDŽIAGĄ AR PREPARATĄ

 

6.1. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas įpareigoja gamintojus, importuotojus, kitus asmenis, tiekiančius pavojingas chemines medžiagas ar preparatus į rinką, pateikti informaciją, įskaitant konfidencialius komercinius ir pramoninius duomenis, apie cheminę medžiagą ar preparatą, kuris yra pavojingas ir dar neįrašytas į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, atsakingai valstybės institucijai – Valstybinei ne maisto produktų kontrolės inspekcijai prie Ūkio ministerijos, bei nustatytąja tvarka kitoms institucijoms ir suteikia įgaliojimus surinkti papildomą informaciją apie chemines medžiagas bei preparatus.

6.2. Kiekvienas cheminės medžiagos gamintojas ar importuotojas, ar kitas šių medžiagų tiekėjas į rinką, kuris suklasifikavo cheminę medžiagą kaip pavojingą, bet ta cheminė medžiaga dar neįtraukta į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, prieš tiekdamas šią cheminę medžiagą į rinką, privalo nustatytąja tvarka informuoti Valstybinę ne maisto produktų kontrolės inspekciją prie Ūkio ministerijos, pranešti cheminei medžiagai suteiktą pavadinimą, cheminės medžiagos klasifikaciją – ar ji tiekiama į rinką kaip gryna medžiaga, ar kaip preparato sudedamoji dalis.

6.3. Kiekvienas gamintojas ar importuotojas, kitas cheminių medžiagų tiekėjas į rinką, kuris suklasifikavo cheminę medžiagą kaip kancerogeninę, mutageninę ar toksišką reprodukcijai pagal pateiktus klasifikavimo ir ženklinimo kriterijus, privalo papildomai pateikti duomenų santrauką su nuorodomis apie visą svarbią literatūrą bei visus kitus nepaskelbtus svarbius duomenis apie cheminę medžiagą.

6.4. Atsakingi už cheminės medžiagos ar preparato tiekimą į rinką asmenys turi, atsakingoms valstybės institucijoms pareikalavus, pateikti duomenis, naudojamus cheminėms medžiagoms ir preparatams klasifikuoti bei ženklinti.

6.5. 6.4 punkto reikalavimas netaikomas cheminėms medžiagoms, kurios, atlikus jų įvertinimą, taikant šios Tvarkos 4.2 – 4.3 – 4.4 sk. nurodytus cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo kriterijus, neįvertinamos kaip pavojingos, taip pat ir pavojingoms cheminėms medžiagoms, kurios yra įrašytos į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą.

6.6. Informacijos, kuria buvo remtasi cheminei medžiagai ar preparatui suklasifikuoti, pateikti nereikia, jeigu cheminė medžiaga ar preparatas skirtas tik laboratoriniams tikslams, išskyrus atvejus, kai medžiaga bus pažymėta R 48 arba klasifikuojama kaip jautrinanti (sensibilizuojanti).

6.7. Kada gamintojas, importuotojas ar kitas cheminių medžiagų tiekėjas į rinką gauna papildomų naujų duomenų apie jau suklasifikuotą cheminę medžiagą, patvirtinančių, jog ji gali būti klasifikuojama kaip kancerogeninė, mutageninė ar toksiška reprodukcijai, tokius duomenis nedelsiant reikia pranešti Valstybinei ne maisto produktų kontrolės inspekcijai prie Ūkio ministerijos, kuri nuspręstų, ar nauji duomenys yra susiję su medžiagos, įrašytos į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, klasifikacija.

6.8. Kiekvienas gamintojas, importuotojas ar skirstytojas, tiekiantis į rinką pavojingą cheminį preparatą, kurį kitas gamintojas planuoja panaudoti kaip sudedamąją kito preparato dalį, turi, kito preparato gamintojui užklausus, nedelsiant suteikti jam būtiną papildomą informaciją apie preparatą, kad būtų galima teisingai suklasifikuoti ir paženklinti naujai gaminamą preparatą.

6.9. Kiekvienas gamintojas, importuotojas ar skirstytojas, tiekiantis į rinką pavojingą cheminę medžiagą, turinčią priemaišų ar priedų (kurie klasifikuojami kaip pavojingi), kurią kitas gamintojas nori panaudoti kaip cheminio preparato sudedamąją dalį, turi, šiam gamintojui užklausus, nedelsiant pateikti visą informaciją apie medžiagą, jos priemaišas bei priedus.

 

7. PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ ŽENKLINIMAS

 

7.1. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

7.1.1. Tiekiamos į rinką pavojingos cheminės medžiagos, taip pat preparatai, kurie suklasifikuoti kaip pavojingi pagal 4 skyriaus nuostatas, bei preparatai, kurie nepriklausomai nuo to suklasifikuoti jie kaip pavojingi pagal 4 skyriaus nuostatas ar ne, atitinka reikalavimus, nurodytus 7.4.6 bei 7.4.7 punktuose (toliau – pavojingi preparatai), turi būti paženklinti pagal šios Tvarkos reikalavimus. Nepaženklintas pavojingas chemines medžiagas ir preparatus arba medžiagas ir preparatus, kurių ženklinimas neatitinka šios Tvarkos nuostatų, tiekti į rinką draudžiama.

7.1.2. Už pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų ženklinimą atsako fiziniai ir juridiniai asmenys, tiekiantys į rinką šias medžiagas ir preparatus.

7.1.3. Šios dalies ženklinimo nuostatos netaikomos sprogmenims bei sprogstamosioms medžiagoms, kurios tiekiamos į rinką sprogdinimo ar pirotechnikos tikslams.

 

7.2. BENDRIEJI ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI

 

7.2.1. Ant kiekvienos pavojingos cheminės medžiagos pakuotės aiškiai ir neišdildomai turi būti nurodyta:

7.2.1.1. cheminės medžiagos pavadinimas pagal vieną iš Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše pateikiamų pavadinimų. Jei medžiaga dar neįtraukta į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, turi būti naudojamas tarptautiniu mastu pripažintas pavadinimas;

7.2.1.2. fizinio arba juridinio asmens, atsakingo už cheminės medžiagos tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką, inicialai, pavardė arba pavadinimas ir visas adresas (įskaitant telefono numerį) nesvarbu, ar tai būtų gamintojas, importuotojas, ar skirstytojas;

7.2.1.3. pavojingumo simboliai ir pavojingumo, susijusio su cheminės medžiagos naudojimu, nuorodos, jei nustatyta vadovaujantis 4 skyriaus klasifikavimo reikalavimais. Pavojingumo simboliai ir nuorodos pateikti 1 priede;

7.2.1.3.1. Pavojingumo simbolių dizainas ir pavojingumo nuorodų formuluotė privalo būti tokie, kaip nustatyta 1 priede. Simbolis spausdinamas juodas oranžiniai geltoname fone.

7.2.1.3.2. Jeigu pavojinga cheminė medžiaga įtraukta į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, vartotini pavojingumo simboliai ir nuorodos, nurodyti šiame sąraše.

7.2.1.3.3. Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše neišvardytoms medžiagoms pavojingumo simboliai ir nuorodos skiriami pagal šios Tvarkos 4 skyriuje nustatytas taisykles bei atsižvelgiant į 7.2.1.3.4 punkto reikalavimus.

7.2.1.3.4. Jei cheminei medžiagai priskiriamas daugiau nei vienas pavojingumo simbolis, taikomi šie reikalavimai:

- jeigu Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše nenurodyta kitaip, esant įpareigojimui žymėti simboliu T, žymėti simboliais X ir C neprivaloma;

- esant įpareigojimui žymėti simboliu C, žymėti simboliu X neprivaloma;

- esant įpareigojimui žymėti simboliu E, žymėti simboliais F ir O neprivaloma;

7.2.1.4. standartinės rizikos frazės (toliau – R frazės), nurodančios konkrečius rizikos faktorius dėl galimo pavojaus, susijusio su cheminės medžiagos naudojimu. R frazių formuluotės turi būti tokios, kokios pateiktos 2 priede.

Kiekvienai cheminei medžiagai apibūdinti vartotinos R frazės, kurios nurodomos Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše.

Neišvardytoms Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše cheminėms medžiagoms R frazės priskiriamos pagal 4 skyriuje nustatytus reikalavimus;

7.2.1.5. standartinės saugos frazės (toliau – S frazės), susijusios su saugiu cheminės medžiagos naudojimu. S frazių formuluotės pateiktos 3 priede.

Kiekvienai cheminei medžiagai apibūdinti vartotinos S frazės, kurios pateiktos Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše.

Neišvardytoms šiame sąraše cheminėms medžiagoms apibūdinti S frazės priskiriamos pagal 5 skyriuje nustatytus reikalavimus;

7.2.1.6. EB numeris*, jei priskirtas. Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąraše (EINECS) išvardytų cheminių medžiagų EB numeris yra EINECS numeris, Europos naujų cheminių medžiagų sąraše (ELINCS) išvardytų medžiagų EB numeris yra ELINCS numeris;

7.2.1.7. Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše išvardytų medžiagų etiketėje turi būti žodžiai „EB etiketė“.

7.2.2. Dirginančių, labai degių, degių ir oksiduojančių medžiagų etiketėse nebūtina nurodyti R frazių ir S frazių, jei pakuotėje yra ne daugiau kaip 125 ml cheminės medžiagos. Ši nuostata taip pat taikytina ir tam pačiam kiekiui kenksmingų medžiagų, išskyrus atvejus, kai cheminę medžiagą numatoma parduoti mažmeninėje prekyboje visuomenei.

7.2.3. Ant kiekvieno pavojingo preparato pakuotės aiškiai ir neišdildomai turi būti nurodyta:

7.2.3.1. preparato prekinis arba kitoks pavadinimas;

7.2.3.2. fizinio arba juridinio asmens, atsakingo už preparato tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką, inicialai, pavardė arba pavadinimas ir visas adresas (įskaitant telefono numerį) nesvarbu, ar tai būtų gamintojas, importuotojas, ar skirstytojas;

7.2.3.3. cheminės medžiagos arba medžiagų, įeinančių į preparato sudėtį, cheminis pavadinimas pagal 7.2.3.3.1-7.2.3.3.6 punktuose pateiktus reikalavimus.

7.2.3.3.1. Preparatų, kurie 4.3 skyriuje klasifikuojami kaip labai toksiški T+, toksiški T arba kenksmingi Xn, etiketėje privalo būti nurodomos tik cheminės medžiagos, kurios klasifikuojamos T+, T arba Xn, jeigu jų koncentracija preparate lygi arba didesnė negu atitinkama kiekvienos iš cheminių medžiagų žemiausioji koncentracijos reikšmė, pagal kurią preparatas klasifikuojamas Xn ir kuri nurodyta Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše. Jeigu šiame sąraše tokios koncentracijos reikšmės nenurodytos, taikomi 4.3.3 punkte nustatyti reikalavimai.

7.2.3.3.2. Preparatų, kurie 4.3 skyriuje klasifikuojami kaip ardantys (ėsdinantys) C, etiketėje privalo būti nurodomos tik cheminės medžiagos, kurios klasifikuojamos C, jeigu jų koncentracija preparate lygi arba didesnė negu žemiausioji koncentracijos reikšmė, pagal kurią preparatas klasifikuojamas Xi ir kuri nurodyta Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše. Jeigu šiame sąraše tokios koncentracijos reikšmės nenurodytos, taikomi 4.3.3 punkte nustatyti reikalavimai.

7.2.3.3.3. Turi būti nurodyti pavadinimai tų cheminių medžiagų, kuriais remiantis klasifikuojamas preparatas priskiriamas vienai arba kelioms iš žemiau išvardytų pavojingumo kategorijų:

- kancerogeninis – 1, 2 arba 3 kategorijų;

- mutageninis – 1, 2 arba 3 kategorijų;

- toksiškas reprodukcijai – 1, 2 arba 3 kategorijų;

- labai toksiškas, toksiškas arba kenksmingas dėl vienkartinio poveikio, sukeliančio negrįžtamas, išskyrus mirtinas, pasekmes;

- toksiškas arba kenksmingas dėl pakartotinio arba ilgalaikio poveikio, sukeliančio sunkius sveikatos pakenkimus;

- jautrinantis (sensibilizuojantis).

7.2.3.3.4. Turi būti naudojamas vienas iš Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše nurodytų cheminių medžiagų pavadinimų arba, jeigu cheminė medžiaga dar neįrašyta į šį sąrašą, medžiaga turi būti pavadinta pagal tarptautinę pripažintą nomenklatūrą.

7.2.3.3.5. Nebūtina nurodyti cheminių medžiagų, kuriomis remiantis klasifikuojamas preparatas priskiriamas žemiau išvardytoms pavojingumo kategorijoms, pavadinimų (išskyrus atvejus, kai šios cheminės medžiagos turi būti nurodytos pagal 7.2.3.3.1, 7.2.3.3.2 arba 7.2.3.3.3 punktų reikalavimus):

- sprogstamasis;

- oksiduojantis;

- ypač degus;

- labai degus;

- degus;

- dirginantis;

- aplinkai pavojingas.

7.2.3.3.6. Paprastai pakanka daugiausiai keturių cheminių medžiagų pavadinimų, kad būtų galima nurodyti chemines medžiagas, dėl kurių preparatas kelia pagrindinį pavojų žmogaus sveikatai ir pagal kurias preparatas klasifikuojamas bei pasirenkamos atitinkamos apibūdinančios riziką frazės. Kai kuriais atvejais gali tekti nurodyti daugiau kaip keturis cheminių medžiagų pavadinimus;

7.2.3.4. pavojingumo simboliai ir pavojingumo, susijusio su preparato naudojimu, nuorodos, jei tai nustatyta pagal 4 skyriaus klasifikavimo reikalavimus.

7.2.3.4.1. Pavojingumo simbolių dizainas ir pavojingumo nuorodų formuluotė privalo būti tokie, kaip nustatyta 1 priede, ir turi būti priskiriami taikant 4.2, 4.3 bei 4.4 skyrių reikalavimus. Jeigu preparatui priskiriamas daugiau negu vienas pavojingumo simbolis, reikia taikyti 7.2.1.3.4 punkto reikalavimus ir papildomai 7.2.3.4.2 punkto reikalavimus. Pavojingumo simboliai ir nuorodos turi atitikti 7.2.1.3.1 punkto reikalavimus.

7.2.3.4.2. Jeigu preparatui skiriamas Xn ir Xi pavojingumo simboliai, esant įpareigojimui žymėti simboliu Xn, žymėti simboliu Xi neprivaloma;

7.2.3.5. standartinės rizikos frazės (toliau – R frazės).

7.2.3.5.1. Specifinės rizikos apibūdinimas (toliau – R frazės) turi atitikti žodinę formuluotę, pateiktą 4 skyriuje ir 2 priede, bei turi būti pasirenkamas pagal preparatų pavojingumo įvertinimo rezultatus, atsižvelgiant į 4.2, 4.3 ir 4.4 skyrių bei 7.2.3.5.2 ir 7.2.3.5.3 punktų reikalavimus.

7.2.3.5.2. Paprastai pakanka šešių R frazių tam, kad būtų apibūdinta preparato keliama rizika; šiam tikslui naudojamos kombinuotos R frazės, kurios pateiktos 2 priede. Kiekviena iš kombinuotų R frazių laikoma viena fraze. Tačiau jeigu klasifikuojamas preparatas priskiriamas daugiau negu vienai pavojingumo kategorijų, standartinės R frazės turi apibūdinti pagrindines su šio preparato naudojimu susijusias pavojaus rūšis. Kai kuriais atvejais gali tekti nurodyti daugiau nei šešias R frazes.

7.2.3.5.3. Standartinės R frazės „ypač degus“ arba „labai degus“ nebūtinos, jeigu preparatas ženklinamas atitinkamu simboliu pagal 7.2.3.4 punkto reikalavimus;

7.2.3.6. standartinės saugos frazės (S frazės).

7.2.3.6.1. Saugos patarimo nurodymas (S frazės) turi atitikti žodinę formuluotę, nurodytą 5 skyriuje bei 3 priede, ir turi būti pasirenkamas pagal preparatų pavojingumo įvertinimo rezultatus, atsižvelgiant į 4.2 ir 4.3 skyrių bei 7.2.3.6.2 ir 7.2.3.6.3 punktų reikalavimus.

7.2.3.6.2. Paprastai pakanka šešių S frazių tam, kad būtų suformuluoti tinkamiausi saugos patarimai; šiam tikslui naudojamos kombinuotos S frazės, kurios pateiktos 3 priede. Kiekviena iš kombinuotų S frazių laikoma viena fraze. Kai kuriais atvejais gali tekti nurodyti daugiau kaip šešias S frazes.

7.2.3.6.3. Jeigu neįmanoma saugos patarimų nurodyti etiketėje arba ant pačios pakuotės, pakuotė turi būti tiekiama į rinką pridedant preparato naudojimo saugos patarimus;

7.2.3.7. nominalinis preparato kiekis turi būti nurodytas tais atvejais, kai preparatą numatoma siūlyti arba pardavinėti plačiajai visuomenei.

7.2.4. Jeigu pakuotėje yra mažiau kaip 125 ml pavojingo preparato, taikomos šios išimtys:

- jeigu preparatai klasifikuojami kaip labai degūs, oksiduojantys, dirginantys (išskyrus paženklintus R41) arba pavojingi aplinkai ir yra paženklinti simboliu N, nebūtina nurodyti R frazių arba S frazių;

- jeigu preparatai klasifikuojami kaip degūs arba pavojingi aplinkai ir nėra paženklinti simboliu N, būtina nurodyti R frazes, bet nebūtina nurodyti S frazių.

7.2.5. Augalų apsaugos preparatai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 56-1545), turi būti ženklinami pagal šios Tvarkos reikalavimus, tačiau etiketėje pateikiama informacija neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, aplinkos, sveikatos apsaugos ministrų 1999 05 07 įsakymu Nr. 196/134/225 patvirtintų Augalų apsaugos priemonių registravimo nuostatų (Žin., 1999, Nr. 45-1454) reikalavimams.

Augalų apsaugos preparatų etiketėje papildomai turi būti užrašomi tokie žodžiai: „Siekiant išvengti keliamos žmogaus sveikatai ir aplinkai rizikos, būtina vykdyti naudojimo instrukcijos nurodymus“.

7.2.6. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų etiketėje arba ant pakuotės draudžiama rašyti: „netoksiškas“, „nekenksmingas“, „neteršiantis“, „ekologiškas“ ir panašius žodžius, nurodančius, kad medžiaga arba preparatas yra nepavojingi, ir dėl kurių naudotojai gali neįvertinti šių preparatų bei cheminių medžiagų keliamos rizikos, jei kitaip nenustato augalų apsaugos preparatų tvarkymą reglamentuojantys specialūs teisės aktai.

7.2.7. Klasifikuojami ir ženklinami pagal šią Tvarką cheminės medžiagos bei preparatai neturi būti pavadinti ir tiekiami tokia forma, kad būtų panašūs į maistą, pašarus, farmacijos arba kosmetikos produktus (gaminius).

7.2.8. Papildomi tam tikrų cheminių medžiagų ir preparatų ženklinimo reikalavimai nustatomi 7.4.5-7.4.8 punktuose.

7.2.9. Preparatai, kurie neklasifikuojami kaip pavojingi pagal 4 skyriaus reikalavimus, tačiau vis dėlto gali sukelti tam tikrą pavojų, turi būti ženklinami pagal šios Tvarkos 7.2.3.1, 7.2.3.2, 7.4.6 bei 7.4.7 punktų reikalavimus.

7.2.10. Rekomendacijos dėl pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų ženklinimo reikalavimų taikymo nurodytos 6 priede.

 

7.3. ŽENKLINIMO REIKALAVIMŲ ĮGYVENDINIMAS

 

7.3.1. Informacija, nurodyta 7.2 skyriuje, turi būti tokio dydžio ir tankumo, kad būtų lengvai įskaitoma, turi gerai išsiskirti nuo fono, kuriame ji išspausdinta, turi būti pateikiama gerai pritvirtintoje prie vienos arba kelių pakuotės paviršių etiketėje (įspėjamoji etiketė) taip, kad ši informacija būtų skaitoma (išdėstyta) horizontaliai, kai pakuotė padėta normalioje padėtyje. Įspėjamosios etiketės pateikimo forma bei spalva turi būti tokios, kad pavojingumo simbolis bei jo oranžiniai geltonas fonas aiškiai išsiskirtų etiketės bei pakuotės fone.

Įspėjamoji etiketė gali sudaryti dalį didesnės etiketės su sąlyga, kad bus įvykdyti 7.3.3 punkto reikalavimai. Etiketėje pateikiama kita informacija neturi prieštarauti šios Tvarkos tikslams.

7.3.2. Be šioje Tvarkoje nustatytos būtinos informacijos, įspėjamojoje etiketėje gali būti pateikiama papildoma sveikatos apsaugos arba saugos informacija.

7.3.3. Įspėjamosios etiketės tekstas turi būti lietuvių kalba, aiškiai atskirtas (pavyzdžiui, rėmeliu) nuo kito pobūdžio informacijos, taip pat ir informacijos užsienio kalba.

Tiekiamų į rinką pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, kurie suklasifikuoti ir paženklinti pagal šios Tvarkos reikalavimus, etiketėse neturi būti tokios informacijos, dėl kurios šių cheminių medžiagų ir preparatų naudotojas neteisingai įvertintų jų keliamą pavojų; kitokio pobūdžio informacija neturi nustelbti įspėjamojoje etiketėje nurodomos informacijos.

7.3.4. Visas įspėjamosios etiketės plotas turi būti pritvirtintas prie pačios pakuotės, kurioje yra pavojinga cheminė medžiaga arba preparatas, taip, kad etiketė išliktų ant pakuotės visą laiką, iki visiško pakuotės turinio sunaudojimo.

7.3.5. Įspėjamosios etiketės matmenys turi būti ne mažesni nei nurodytieji 18 lentelėje.

 

18 lentelė

 

Pakuotės talpa

Etiketės matmenys, milimetrais (formatas)

 

3 litrai arba mažiau

Ne mažiau kaip 52 x 74 (A8)

Daugiau nei 3 litrai, bet ne daugiau negu 50 litrų

Ne mažiau kaip 74 x 105 (A7)

Daugiau nei 50 litrų, bet ne daugiau negu 500 litrų

Ne mažiau kaip 105 x 148 (A6)

Daugiau negu 500 litrų

Ne mažiau kaip 148 x 210 (A5)

 

 

Kiekvienas pavojingumo simbolis turi užimti ne mažiau kaip dešimtadalį įspėjamosios etiketės, bet ne mažesnį negu 1 cm2 plotą.

7.3.6. Tais atvejais, kai pakuotė per maža, kad ant jos būtų galima pritvirtinti 74 x 52 mm dydžio etiketę, mažesnio dydžio etiketę galima pritvirtinti su sąlyga, kad joje pateikiama informacija bus aiškiai įskaitoma. Bet kokiu atveju pavojingumo simbolis negali būti mažesnis negu 1 cm2.

7.3.7. Įspėjamoji etiketė nebūtina, jeigu informacija apie keliamą pavojų pateikiama tiesiogiai ant pakuotės, kaip nurodyta 7.3.1-7.3.6 punktuose.

7.3.8. Kortelė, kuri vienu galu pritvirtinama prie pakuotės, gali būti naudojama tais atvejais, kai pakuotė yra per maža, kad ją būtų galima aiškiai ženklinti pagal 7.3.5 bei 7.3.6 punktų reikalavimus. Cheminės medžiagos arba preparato pavadinimas, pavojingumo simboliai ir nuorodos turi būti pateikiami ant pakuotės su nuoroda į kortelę, kurioje turi būti pateikiama visa pagal šią Tvarką reikalaujama informacija apie keliamą pavojų (pavadinimas, pavojingumo simboliai bei nuorodos pakartojami).

Kortelė turi atitikti visus šios Tvarkos etiketės dydžio ir informacijos pateikimo reikalavimus.

Kortelė turi būti pritvirtinta prie pakuotės taip, kad išliktų, visą laiką, iki visiško pakuotės turinio sunaudojimo.

Jeigu aukščiau išdėstytų reikalavimų praktiškai įvykdyti neįmanoma dėl mažos pakuotės ir jeigu pakuotėje yra tokie maži cheminės medžiagos (preparato) kiekiai, kad nėra priežasčių bijoti dėl pavojaus žmonėms, tvarkantiems šias medžiagas (preparatus), arba kitiems asmenims, visa pagal šią Tvarką reikalaujama informacija apie keliamą pavojų gali būti pateikiama atskirame informacijos lapelyje kartu su chemine medžiaga ar preparatu su sąlyga, kad pavojingos cheminės medžiagos ar preparato pavadinimas, pavojingumo simbolis ir pavojingumo nuoroda, taip pat nuoroda į pridedamą informacijos lapelį būtų ant pakuotės.

7.3.9. Jeigu pavojinga cheminė medžiaga arba preparatas turi vidinę bei išorinę pakuotes, abiejų pakuočių etiketėse būtina pateikti informaciją, nurodytą 7.2 skyriuje, išskyrus 7.3.10, 7. 3.11 punktuose nurodytus atvejus.

7.3.10. Šios Tvarkos ženklinimo reikalavimai laikomi įvykdytais:

7.3.10.1. kai išorinė pakuotė turi vieną ar daugiau vidinių pakuočių ir kai išorinė pakuotė, kuri skirta tik gabenimui, paženklinta etikete pagal tarptautinius pavojingų medžiagų pervežimo reikalavimus, o vidinė pakuotė ar pakuotės yra paženklintos etiketėmis pagal šios Tvarkos reikalavimus;

7.3.10.2. kai yra vienintelė pakuotė:

7.3.10.2.1. jeigu tokia pavojingos cheminės medžiagos pakuotė paženklinta etiketėmis pagal tarptautinius pavojingų medžiagų pervežimo reikalavimus ir pagal šios Tvarkos 7.2.1.1, 7.2.1.2, 7.2.1.4 – 7.2.1.7 punktų pavojingų cheminių medžiagų ženklinimo reikalavimus;

7.3.10.2.2. jeigu tokia pavojingo preparato pakuotė paženklinta etiketėmis pagal tarptautinius pavojingų medžiagų pervežimo reikalavimus ir pagal šios Tvarkos 7.2.3.1, 7.2.3.2, 7.2.3.3, 7.2.3.5, 7.2.3.6 punktų pavojingų preparatų ženklinimo reikalavimus;

7.3.10.2.3. pavojingų preparatų, kurie klasifikuojami kaip aplinkai pavojingi pagal 4.4 skyrių, etiketėje papildomai turi būti pateikta informacija pagal 7.2.3.4 punkto reikalavimus, jeigu ši preparatų savybė nenurodyta etiketėje, paženklintoje pagal 7.3.10.2.2. reikalavimus;

7.3.10.2.4. tam tikrais atvejais ypatingų pakuočių rūšims (tokioms kaip kilnojamieji dujų balionai), jeigu įvykdyti 7.4.1-7.4.4 punktų specifiniai reikalavimai.

7.3.11. Jeigu pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai neišvežami iš Lietuvos Respublikos teritorijos, jie gali būti ženklinami etiketėmis pagal nacionalinius, o ne tarptautinius pervežimo reikalavimus.

7.3.12. Specifiniai reikalavimai dėl informacijos apie keliamą pavojų pateikimo bei išdėstymo nurodyti šios tvarkos 7.4.1-7.4.4 punktuose.

 

7.4. SPECIALŪS ŽENKLINIMO ATVEJAI

 

7.4.1. Metalų gabalais (masyvios formos) klasifikavimas ir ženklinimas nustatytas Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše arba šios medžiagos turi būti klasifikuojamos ir ženklinamos pagal šios Tvarkos 4 ir šio (7) skyrių reikalavimus. Tačiau kai tokios cheminės medžiagos, nors ir klasifikuojamos kaip pavojingos, tiekiamos į rinką tokios formos, kad nekelia pavojaus žmogaus sveikatai įkvepiant, praryjant arba patenkant ant odos, taip pat nekelia pavojaus vandens organizmams, jų ženklinti nebūtina. Tokiais atvejais atsakingas už šių pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų tiekimą į rinką juridinis ar fizinis asmuo privalo suteikti profesionaliam naudotojui visą informaciją (saugos duomenų lape), kuri būtų nurodyta etiketėje taikant klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimus.

Šio punkto 1 pastraipos reikalavimai taip pat taikomi lydiniams, preparatams, turintiems polimerų, bei preparatams, turintiems elastomerų.

7.4.2. Dujų konteinerių (balionų), kurių vandens tūris mažesnis arba lygus 150 l, ženklinimas turi atitikti šios Tvarkos reikalavimus arba jų etiketės turi atitikti LST ISO 7225 reikalavimus. Šiuo atveju dujinių preparatų etiketėje gali būti nurodomas bendrinis arba pramoninis (komercinis) preparato pavadinimas su sąlyga, kad pavojingos cheminės medžiagos, įeinančios į preparato sudėtį, bus nurodomos aiškiai ir neišdildomai ant paties baliono.

1 pastraipoje nurodyto tūrio dujų balionai gali būti ženklinami pagal 7.2 skyriaus reikalavimus ilgalaikėje plokštelėje (informacijos diske) arba įspėjamoji etiketė gali būti kitaip pritvirtinta prie baliono.

7.4.3. Propanas, butanas ir suskystintos naftos dujos klasifikuojami Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše. Nors šios cheminės medžiagos arba preparatai, turintys minėtų medžiagų, klasifikuojami pavojingais pagal šią Tvarką, jie nekelia pavojaus žmogaus sveikatai, kai yra tiekiami į rinką sandariuose daugkartinio naudojimo balionuose arba vienkartiniuose balionėliuose (pagal LST EN 417) kaip kuras (degalai), kurie išleidžiami iš balionų tik deginti.

Propano, butano arba suskystintų naftos dujų balionus ir balionėlius, taip pat dujų balionus ir balionėlius su preparatais, kurių sudėtyje yra dvokiančių propano, butano arba suskystintų naftos dujų, privaloma ženklinti atitinkamomis R ir S frazėmis, nurodančiomis juose esančių dujų degumo savybes. Informacija apie poveikį žmogaus sveikatai etiketėje nebūtina. Tačiau atsakingas už šių pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų tiekimą į rinką asmuo privalo perduoti profesionaliam naudotojui informaciją (saugos duomenų lape) apie jų poveikį žmogaus sveikatai, kuri būtų nurodyta etiketėje, taikant klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimus. Pakankama informacija (remiantis saugos duomenų lapo turiniu) turi būti perduota vartotojui, kad šis galėtų imtis būtinų sveikatos apsaugos bei saugos priemonių.

7.4.4. Cheminių medžiagų ir preparatų, kurie klasifikuojami kaip pavojingi pagal jų pavojingumą įkvėpus ir yra tiekiami į rinką kaip aerozoliai balionuose arba pakuotėse su pritaikytais sandariais purškimo įtaisais, nebūtina ženklinti rizikos fraze R 65.

7.4.5. Papildomi ženklinimo reikalavimai preparatų, kurie klasifikuojami kaip pavojingi pagal šios Tvarkos 4 skyrių, nustatyti 7.4.5.1-7.4.5.4 punktuose.

7.4.5.1. Preparatai, parduodami plačiajai visuomenei, turi atitikti šiuos reikalavimus:

7.4.5.1.1. etiketėje ant pakuočių, kuriose yra šių preparatų, be specifinių saugos patarimų, turi būti nurodyti saugos patarimai S1, S2, S45 arba S46, nustatyti pagal 5 skyriuje nurodytus kriterijus;

7.4.5.1.2. šių preparatų, kurie klasifikuojami T+, T ir C, pakuotėje turi būti tiksli ir lengvai suprantama naudojimo instrukcija. Jeigu šios informacijos neįmanoma nurodyti ant pačios pakuotės, minėti preparatai turi būti parduodami kartu su šia instrukcija.

Jeigu reikia, naudojimo instrukcijoje turi būti nurodymai apie tuščios pakuotės šalinimo būdą (sunaikinimą).

7.4.5.2. Preparatų, kuriuos numatoma naudoti purškiant, pakuotės etiketėje turi būti nurodytas saugos patarimas S52 kartu su saugos patarimais S38 arba S51, nustatomais pagal 5 skyriuje nurodytus kriterijus.

7.4.5.3. Jeigu į preparato sudėtį įeina bent viena cheminė medžiaga, kuriai priskiriama rizikos frazė R33 (pavojinga – kaupiasi organizme), šių preparatų etiketėje turi būti nurodoma minėta rizikos frazė, kai šios medžiagos koncentracija preparate yra lygi arba didesnė negu 1 % (jeigu kitokia koncentracija nenustatyta Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše).

7.4.5.4. Jeigu į preparato sudėtį įeina bent viena cheminė medžiaga, kuriai priskiriama rizikos frazė R64 (kenkia žindomam kūdikiui), šių preparatų etiketėje turi būti nurodoma minėta rizikos frazė, kai šios cheminės medžiagos koncentracija preparate yra lygi arba didesnė negu 1 % (jeigu kitokia koncentracija nenustatyta Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše).

7.4.6. Preparatai, kurie nurodyti 7.4.6.1-7.4.6.10 punktuose, turi būti papildomai ženklinami pagal minėtų punktų reikalavimus nepriklausomai nuo jų klasifikavimo pagal šios Tvarkos 4 skyrių.

7.4.6.1. Jeigu dažų ir lakų sudėtyje švino yra daugiau nei 0,15 % (perskaičiavus pagal metalo svorį) bendro preparato svorio, kaip nustatyta pagal standartą LST ISO 6503, jų pakuočių etiketėse privaloma pateikti šią informaciją:

„Sudėtyje yra švino. Neturi būti naudojamas ant paviršių, kurie gali būti vaikų kramtomi arba čiulpiami“.

Tai atvejais, kai pakuotės tūris mažesnis negu 125 ml, galima pateikti šią informaciją:

„Įspėjimas! Sudėtyje yra švino“.

7.4.6.2. Ant pačios klijų, pagamintų naudojant cianoakrilato, pakuotės turi būti šie užrašai:

„Cianoakrilatas.

Pavojinga.

Iš karto nudegina odą ir akis.

Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje“.

Atitinkama informacija apie saugą turi būti pateikiama kartu su pakuote.

7.4.6.3. Preparatų, kurių sudėtyje yra isocianato (monomerų, oligomerų, forpolimerų (prepolimerų) ir pan., taip pat jų mišiniai), pakuočių etiketėse turi būti šie užrašai:

„Sudėtyje yra izocianato.

Žiūrėti gamintojo pateiktą informaciją“.

7.4.6.4. Preparatų, turinčių sudėtyje epoksidinių komponentų, kurių vidutinis molekulinis svoris yra lygus arba mažesnis negu 700, pakuočių etiketėse turi būti šie užrašai:

„Sudėtyje yra epoksidinių komponentų.

Žiūrėti gamintojo pateiktą informaciją“.

7.4.6.5. Ant pakuočių preparatų, kurie parduodami plačiajai visuomenei ir kurių sudėtyje yra daugiau nei 1 % aktyvaus chloro, turi būti šie užrašai:

„Įspėjimas! Nenaudoti kartu su kitais produktais. Gali išskirti pavojingas dujas (chlorą)“.

7.4.6.6. Ant pakuočių preparatų, kurių sudėtyje yra kadmio (lydiniai) ir kurie skirti lituoti, turi būti aiškiai įkaitomi ir neišdildomi šie užrašai:

„Įspėjimas! Sudėtyje yra kadmio.

Naudojant susidaro pavojingi garai.

Žiūrėti gamintojo pateiktą informaciją.

Laikytis saugos instrukcijų“.

7.4.6.7. Preparatai, kurie tiekiami į rinką kaip aerozoliai, turi būti ženklinami pagal šios Tvarkos reikalavimus bei Aerozolių balionėlių saugos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 12 27 įsakymu Nr. 433 (Žin., 2000, Nr. 7-199), reikalavimus.

7.4.6.8. Naujų cheminių medžiagų, kurios negali būti paženklintos pagal šios Tvarkos reikalavimus, nes nėra visiškai ištirtos nustatytąja tvarka, pakuočių etiketėse turi būti pateikiama galimo pavojaus ir saugos informacija (įvertinus atliktus tyrimus) ir papildomas įspėjamasis užrašas: „Dėmesio! Cheminė medžiaga nėra visiškai ištirta“.

Jeigu preparato sudėtyje yra bent viena cheminė medžiaga, kuri paženklinta pagal šio punkto pirmos pastraipos reikalavimus užrašu „Dėmesio! Cheminė medžiaga nėra visiškai ištirta“, šio preparato pakuotės etiketėje užrašas „Įspėjimas – šis preparatas turi cheminę medžiagą, kuri nėra visiškai ištirta“ turi būti tais atvejais, kai preparato sudėtyje yra lygiai arba daugiau negu 1 % minėtos medžiagos.

7.4.6.9. Preparatų, kurie nėra klasifikuojami kaip jautrinantys, bet turi sudėtyje bent vieną jautrinančią medžiagą, kurios koncentracija lygi arba didesnė negu 0,1 %, arba koncentracija, lygi arba didesnė nei nurodytoji tam tikrai medžiagai Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašo specialioje pastaboje, pakuotės etiketėje turi būti užrašas:

„Sudėtyje yra (jautrinančios medžiagos pavadinimas). Gali sukelti alergiją“.

7.4.6.10. Skystų preparatų, kuriuos tiriant pliūpsnio temperatūra nenustatyta arba kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė negu 55oC ir kurių sudėtyje yra halogenintų angliavandenilių bei daugiau nei 5 % degių arba labai degių medžiagų, pakuotės etiketėje turi būti šis užrašas:

„Gali būti labai degus naudojant“ arba „Gali būti degus naudojant“.

7.4.7. Preparatų, kurie neklasifikuojami kaip pavojingi pagal šios Tvarkos reikalavimus, tačiau sudėtyje turi bent vieną pavojingą cheminę medžiagą, keliančią pavojų žmogaus sveikatai bei aplinkai arba kuriai kitais teisės aktais nustatyta didžiausia leistina ribinė vertė darbo vietoje ir kurios koncentracija lygi arba didesnė negu 1 % pagal svorį nedujinių preparatų atžvilgiu bei lygi arba didesnė negu 0,2 % dujinių preparatų tūrio atžvilgiu, pakuočių etiketėse turi būti užrašas:

„Profesionaliems naudotojams saugos duomenų lapas pateikiamas pareikalavus“,

jeigu šie preparatai neparduodami plačiajai visuomenei.

7.4.8. Tam tikros ribojamos tiekti į rinką bei naudoti cheminės medžiagos ir preparatai turi būti papildomai ženklinami pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 02 26 įsakymu Nr. 94 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 36-1999 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ (Žin., 1999, Nr. 23-667) reikalavimus.

 

7.5. CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PAVADINIMO KONFIDENCIALUMAS

 

7.5.1. Jeigu asmuo, atsakingas už preparato tiekimą į rinką, gali įrodyti, kad cheminės medžiagos, suklasifikuotos kaip:

- dirginanti, išskyrus tas medžiagas, kurioms priskiriama rizikos frazė R41, arba kuri klasifikuojama kaip dirginanti bei pasižymi kitomis, viena arba daugiau, pavojingomis savybėmis, išvardytomis 7.2.3.3.5 punkte, arba

- kenksminga (ar kenksminga bei pasižyminti kitomis, viena arba daugiau, savybėmis, išvardytomis 7.2.3.3.5 punkte), kuri pasižymi tik ūminiu poveikiu, sukeliančiu mirtinas pasekmes,

pavadinimo, nurodomo etiketėje ir saugos duomenų lape, atskleidimas gali pažeisti jo intelektualinės nuosavybės konfidencialumą, jam nustatytąja tvarka gali būti leista nurodyti tokias medžiagas naudojant pavadinimą, kuris apibūdina medžiagos svarbiausias funkcines grupes, arba alternatyvų pavadinimą.

7.5.2. 7.5.1 punkte nurodytos išimtys netaikomos, jeigu cheminei medžiagai kitais teisės aktais yra nustatyta didžiausia leistina ribinė vertė.

______________

 


1 priedas

 

PAVOJINGUMO SIMBOLIAI IR NUORODOS

 

 

F+

 

 

 

F

 

 

E

degi

 

degi

 

boooom

 

Ypatingai degi

O

 

 

 

Labai degi

 

 

Sprogstamoji

oksiduojanti

 

 

 

 

 

Oksiduojanti

T+

 

 

 

 

T

 

 

 

C

toxiska

 

toxiska

 

ardanti

 

Labai toksiška

Xn

 

 

 

Toksiška

Xi

 

 

Ardanti (ėsdinanti)

N

dirginanti_kenk

 

dirginanti_kenk

 

gamt

 

Kenksminga

 

 

 

Dirginanti

 

 

Pavojinga aplinkai

 

Pavojingumo simboliai ir nuorodos, pateiktos po simboliu, turi būti aiškiai išryškintos etiketėje. Simbolio raidė, esanti virš simbolio, nėra ženklinimo sudedamoji dalis.

______________

 

 


2 priedas

 

RIZIKOS FRAZĖS

 

R1

Sausa gali sprogti

R2

Sprogimo rizika nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų uždegimo šaltinių

R3

Ypač didelė sprogimo rizika nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų uždegimo šaltinių

R4

Sudaro labai jautrius sprogstamuosius metalo junginius

R5

Kaitinama gali sprogti

R6

Gali sprogti ore arba beorėje aplinkoje

R7

Pavojinga gaisro atžvilgiu

R8

Gali užsidegti dėl sąveikos su galinčiomis degti medžiagomis

R9

Gali sprogti sumaišyta su galinčiomis degti medžiagomis

R10

Degi

R11

Labai degi

R12

Ypač degi

R14

Smarkiai reaguoja su vandeniu

R15

Reaguoja su vandeniu, išskirdamos ypač degias dujas

R16

Gali sprogti sumaišyta su oksiduojančiomis medžiagomis

R17

Savaime užsideganti ore

R18

Naudojama gali sudaryti degius (sprogius) garų (oro) mišinius

R19

Gali sudaryti sprogstamuosius peroksidus

R20

Kenksminga įkvėpus

R21

Kenksminga susilietus su oda

R22

Kenksminga prarijus

R23

Toksiška įkvėpus

R24

Toksiška susilietus su oda

R25

Toksiška prarijus

R26

Labai toksiška įkvėpus

R27

Labai toksiška susilietus su oda

R28

Labai toksiška prarijus

R29

Reaguodama su vandeniu, išskiria toksiškas dujas

R30

Naudojama gali tapti labai degi

R31

Reaguodama su rūgštimis, išskiria toksiškas dujas

R32

Reaguodama su rūgštimis, išskiria labai toksiškas dujas

R33

Pavojinga – kaupiasi organizme

R34

Nudegina

R35

Stipriai nudegina

R36

Dirgina akis

R37

Dirgina kvėpavimo takus

R38

Dirgina odą

R39

Sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus

R40

Gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus

R41

Gali smarkiai pažeisti akis

R42

Gali sukelti alergiją įkvėpus

R43

Gali sukelti alergiją susilietus su oda

R44

Gali sprogti, jei kaitinama sandariai uždaryta

R45

Gali sukelti vėžį

R46

Gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus

R48

Veikiant ilgą laiką sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R49

Gali sukelti vėžį įkvėpus

R50

Labai toksiška vandens organizmams

R51

Toksiška vandens organizmams

R52

Kenksminga vandens organizmams

R53

Gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus

R54

Toksiška augmenijai

R55

Toksiška gyvūnijai

R56

Toksiška dirvožemio organizmams

R57

Toksiška bitėms

R58

Gali sukelti ilgalaikius nepalankius aplinkos pakitimus

R59

Pavojinga ozono sluoksniui

R60

Kenkia vaisingumui

R61

Kenkia negimusiam vaikui

R62

Gali pakenkti vaisingumui

R63

Gali pakenkti negimusiam vaikui

R64

Kenkia žindomam vaikui

R65

Kenksminga – prarijus, gali pakenkti plaučius

R66

Pakartotinas poveikis gali sukelti odos džiūvimą arba skilinėjimą

R67

Garai gali sukelti mieguistumą ir galvos svaigimą

 

RIZIKOS FRAZIŲ DERINIAI

 

R14/15

Smarkiai reaguoja su vandeniu, išskirdamos ypač degias dujas

R15/29

Reaguoja su vandeniu, išskirdamos toksiškas ir ypač degias dujas

R20/21

Kenksminga įkvėpus ir susilietus su oda

R20/22

Kenksminga įkvėpus ir prarijus

R21/22

Kenksminga susilietus su oda ir prarijus

R20/21/22

Kenksminga įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus

R23/24

Toksiška įkvėpus ir susilietus su oda

R24/25

Toksiška susilietus su oda ir prarijus

R23/25

Toksiška įkvėpus ir prarijus

R23/24/25

Toksiška įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus

R26/27

Labai toksiška įkvėpus ir susilietus su oda

R27/28

Labai toksiška susilietus su oda ir prarijus

R26/28

Labai toksiška įkvėpus ir prarijus

R26/27/28

Labai toksiška įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus

R36/37

Dirgina akis ir kvėpavimo takus

R37/38

Dirgina kvėpavimo takus ir odą

R36/38

Dirgina akis ir odą

R36/37/38

Dirgina akis, kvėpavimo takus ir odą

R39/23

Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus

R39/24

Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda

R39/25

Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus prarijus

R39/23/24

Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir susilietus su oda

R39/23/25

Toksiška, sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir prarijus

R39/24/25

Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda ir prarijus

R39/23/24/25

Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus

R39/26

Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus

R39/27

Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda

R39/28

Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus prarijus

R39/26/27

Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir susilietus su oda

R39/26/28

Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir prarijus

R39/27/28

Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda ir prarijus

R39/26/27/28

Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus

R40/20

Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus

R40/21

Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda

R40/22

Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus prarijus

R40/20/21

Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir susilietus su oda

R40/20/22

Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir prarijus

R40/21/22

Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda ir prarijus

R40/20/21/22

Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus

R42/43

Gali sukelti alergiją įkvėpus ir susilietus su oda

R48/20

Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/21

Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai veikiant per odą sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/22

Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/20/21

Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant ir veikiant per odą sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/20/22

Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/21/22

Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai veikiant per odą ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/20/21/22

Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant, veikiant per odą ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/23

Toksiška: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/24

Toksiška: ilgą laiką pakartotinai veikiant per odą sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/25

Toksiška: ilgą laiką pakartotinai praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/23/24

Toksiška: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant ir veikiant per odą sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/23/25

Toksiška: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/24/25

Toksiška: ilgą laiką pakartotinai veikiant per odą ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/23/24/25

Toksiška: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant, veikiant per odą ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R50/53

Labai toksiška vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus

R51/53

Toksiška vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus

R52/53

Kenksminga vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus

______________

 


3 priedas

 

SAUGOS FRAZĖS

 

S1

Laikyti užrakintą

S2

Saugoti nuo vaikų

S3

Laikyti vėsioje vietoje

S4

Nelaikyti gyvenamosiose patalpose

S5

Laikyti užpiltą... (tinkamą skystį nurodo gamintojas)

S6

Laikyti po... (inertines dujas nurodo gamintojas)

S7

Pakuotę laikyti sandariai uždarytą

S8

Pakuotę laikyti sausoje vietoje

S9

Pakuotę laikyti gerai vėdinamoje vietoje

S12

Nelaikyti sandariai uždarytos pakuotės

S13

Laikyti atokiau nuo maisto, gėrimų ir gyvulių pašaro

S14

Laikyti atokiau nuo... (nesuderinamas medžiagas nurodo gamintojas)

S15

Laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių

S16

Laikyti atokiau nuo uždegimo šaltinių. Nerūkyti

S17

Laikyti atokiau nuo galinčių degti medžiagų

S18

Pakuotę naudoti ir atidaryti atsargiai

S20

Naudojant nevalgyti ir negerti

S21

Naudojant nerūkyti

S22

Neįkvėpti dulkių

S23

Neįkvėpti dujų, dūmų, garų, aerozolių (konkrečiai nurodo gamintojas)

S24

Vengti patekimo ant odos

S25

Vengti patekimo į akis

S26

Patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu ir kreiptis į gydytoją

S27

Nedelsiant nusivilkti visus užterštus drabužius

S28

Patekus ant odos, nedelsiant gerai nuplauti... (kuo – nurodo gamintojas)

S29

Neišleisti į kanalizaciją

S30

Niekada nemaišyti šios medžiagos su vandeniu

S33

Imtis atsargumo priemonių elektrostatinėms iškrovoms išvengti

S35

Atliekos ir pakuotė turi būti saugiai pašalintos

S36

Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius

S37

Mūvėti tinkamas pirštines

S38

Esant nepakankamam vėdinimui, naudoti tinkamas kvėpavimo takų apsaugos priemones

S39

Naudoti akių (veido) apsaugos priemones

S40

Šia medžiaga užterštus daiktus ir grindis valyti su... (kuo – nurodo gamintojas)

S41

Gaisro arba sprogimo atveju neįkvėpti dūmų

S42

Purškiant (fumiguojant) naudoti tinkamas kvėpavimo takų apsaugos priemones (konkrečiai nurodo gamintojas)

S43

Gaisrui gesinti naudoti... (tiksliai nurodyti gesinimo priemonę. Jeigu vanduo didina riziką, papildomai nurodyti „Nenaudoti vandens“)

S45

Nelaimingo atsitikimo atveju arba pasijutus blogai, nedelsiant kreiptis į gydytoją (jeigu įmanoma, parodyti šią etiketę)

S46

Prarijus nedelsiant kreiptis į gydytoją ir parodyti šią pakuotę arba etiketę

S47

Laikyti ne aukštesnėje negu... oC temperatūroje (nurodo gamintojas)

S48

Laikyti sudrėkintą (kuo – nurodo gamintojas)

S49

Laikyti tik gamintojo pakuotėje

S50

Nemaišyti su... (nurodo gamintojas)

S51

Naudoti tik gerai vėdinamose vietose

S52

Nepatartina naudoti vidaus darbams, esant didelio ploto paviršiams

S53

Vengti poveikio – prieš naudojimą gauti specialias instrukcijas

S56

Šios medžiagos atliekas ir jos pakuotę išvežti į pavojingų atliekų surinkimo vietas

S57

Naudoti tinkamą pakuotę aplinkos taršai išvengti

S59

Kreiptis į gamintoją (tiekėją) informacijai apie šių medžiagų ar preparatų panaudojimą arba perdirbimą gauti

S60

Šios medžiagos atliekos ir jos pakuotė turi būti šalinamos kaip pavojingos atliekos

S61

Vengti patekimo į aplinką. Naudotis specialiomis instrukcijomis (saugos duomenų lapais)

S62

Prarijus neskatinti vėmimo, nedelsiant kreiptis į gydytoją ir parodyti jam šią pakuotę arba etiketę

S63

Įkvėpusį ir dėl to blogai pasijutusį nukentėjusįjį išvesti į gryną orą ir jo netrikdyti

S64

Prarijus praskalauti burną vandeniu (jei nukentėjusysis turi sąmonę)

 

SAUGOS FRAZIŲ DERINIAI

 

S1/2

Laikyti užrakintą vaikams neprieinamoje vietoje

S3/7

Pakuotę laikyti sandariai uždarytą vėsioje vietoje

S3/9/14

Pakuotę laikyti vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje atokiau nuo... (nesuderinamas medžiagas nurodo gamintojas)

S3/9/14/49

Laikyti tik gamintojo pakuotėje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje atokiau nuo... (nesuderinamas medžiagas nurodo gamintojas)

S3/9/49

Laikyti tik gamintojo pakuotėje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje

S3/14

Laikyti vėsioje vietoje atokiau nuo... (nesuderinamas medžiagas nurodo gamintojas)

S7/8

Pakuotę laikyti sandariai uždarytą ir sausoje vietoje

S7/9

Pakuotę laikyti sandariai uždarytą, gerai vėdinamoje vietoje

S7/47

Pakuotę laikyti sandariai uždarytą, ne aukštesnėje negu... oC temperatūroje (nurodo gamintojas)

S20/21

Naudojant nevalgyti, negerti ir nerūkyti

S24/25

Vengti patekimo ant odos ir į akis

S27/28

Patekus ant odos, nedelsiant nusivilkti visus užterštus drabužius ir gerai nuplauti... (kuo – nurodo gamintojas)

S29/35

Neišleisti į kanalizaciją; atliekos ir pakuotė turi būti saugiai pašalintos

S29/56

Neišleisti į kanalizaciją, šios medžiagos atliekas ir jos pakuotę išvežti į pavojingų atliekų surinkimo vietas

S36/37

Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius ir mūvėti tinkamas pirštines

S36/37/39

Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius, mūvėti tinkamas pirštines ir naudoti akių (veido) apsaugos priemones

S36/39

Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius ir naudoti akių (veido) apsaugos priemones

S37/39

Mūvėti tinkamas pirštines ir naudoti akių (veido) apsaugos priemones

S47/49

Laikyti tik gamintojo pakuotėje, ne aukštesnėje negu... oC temperatūroje (nurodo gamintojas)

______________

 

 

 


4 priedas

 

RYŠYS TARP KLASIFIKAVIMO IR ŽENKLINIMO

 

Žemiau pateikiamas ryšys tarp klasifikavimo pagal pavojingumo kategorijas su atitinkamomis rizikos frazėmis ir ženklinimo, nurodant etiketėje pavojingumo simbolius ir pavojingumo nuorodas. Simbolio raidė naudojama tik pavojingumo simboliui ir pavojingumo nuorodai įvardyti. Simbolio raidė nėra ženklinimo sudedamoji dalis.

 

Cheminės medžiagos, pavojingos dėl jų fizikinių cheminių savybių

 

Pavojingumo kategorija

 

Simbolio raidė

Simbolis

Pavojingumo nuoroda

Sprogstamoji

E

Sprogimo simbolis

Sprogstamoji

Oksiduojanti

O

Liepsna ir apskritimas

Oksiduojanti

Ypač degi

F+

Liepsna

Ypač degi

Labai degi

F

Liepsna

Labai degi

Degi

 

Nėra pavojingumo simbolio

Nėra pavojingumo nuorodos

 

 

 

 

 

Cheminės medžiagos, pavojingos sveikatai

 

Pavojingumo kategorija

Simbolio raidė

 

Simbolis

Pavojingumo nuoroda

Labai toksiška

 

 

 

(R26, R27, R28 ir R39)

T+

Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai

Labai toksiška

Toksiška

 

 

 

(R23, R24, R25, R39 ir R48)

T

Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai

Toksiška

Kenksminga

 

 

 

(R20, R21, R22, R65, R40 ir R48)

Xn

Šv. Andrejaus kryžius

Kenksminga

Ardanti (ėsdinanti)

 

 

 

(R34 ir R35)

C

Korozijos simbolis

Ardanti (ėsdinanti)

Dirginanti

 

 

 

(R36, R37, R38 ir R41)

Xi

Šv. Andrejaus kryžius

Dirginanti

Jautrinanti (sensibilizuojanti)

 

 

 

(R42)

Xn

Šv. Andrejaus kryžius

Kenksminga

(R43)

Xi

Šv. Andrejaus kryžius

Dirginanti

Kancerogeninė

 

 

 

(1 ir 2 kategorijos; R45 ir R49)

T

Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai

Toksiška

(3 kategorijos; R40)

 

Šv. Andrejaus kryžius

Kenksminga

Mutageninė

 

 

 

(1 ir 2 kategorijos; R46)

T

Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai

Toksiška

(3 kategorijos; R40)

Xn

Šv. Andrejaus kryžius

Kenksminga

Toksiška reprodukcijai

 

 

 

(1 ir 2 kategorijos; R60 ir R61)

T

Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai

Toksiška

(3 kategorijos; R62 ir R63)

Xn

Šv. Andrejaus kryžius

Kenksminga

 

 

 

 

 

Cheminės medžiagos, pavojingos aplinkai

 

Pavojingumo kategorija

Simbolio raidė

 

Simbolis

Pavojingumo nuoroda

Pavojinga aplinkai

 

 

 

(R50, R50/R53, R51/R53, R54, R55, R56, R57, R58 ir tam tikrais atvejais R59)

 

N

Pavojaus aplinkai simbolis

Pavojinga aplinkai

(R52/R53, R52, R53 ir tam tikrais atvejais R59)

Nėra pavojingumo simbolio

Nėra pavojingumo nuorodos

 

 

 

 

______________

 

 


5 priedas

 

REKOMENDACIJOS PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ KLASIFIKAVIMO REIKALAVIMAMS ĮGYVENDINTI

 

1. Pavojingos cheminės medžiagos, įrašytos į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, klasifikuojamos taip, kaip nurodyta tame sąraše.

2. Pavojingos cheminės medžiagos, kurios dar neįrašytos į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, taip pat cheminės medžiagos, kurios pagal Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą nėra priskiriamos naujoms cheminėms medžiagoms, turi būti klasifikuojamos įvertinus atliktų cheminių medžiagų savybių tyrimų rezultatus, cheminių medžiagų tyrimų duomenų pagrindu, ar naudojantis anksčiau atliktų tyrimų pagal geros laboratorijos praktikos principus rezultatais, tinkama, moksliškai pagrįsta informacija apie tų cheminių medžiagų savybes.

3. Informacija apie 2 p. minimų cheminių medžiagų savybes gali būti gaunama naudojantis pagrįstais pagal ekspertų išvadas tyrimų rezultatais, mokslinių, techninių šaltinių duomenimis, tarptautinių tyrimų bei tarptautinių duomenų bazių duomenimis. Eksperimentinių duomenų, būtinų cheminei medžiagai klasifikuoti, pirmiausia reikia ieškoti ankstesnių tyrimų ataskaitose, rezultatų suvestinėse, žinynuose, kituose informacijos šaltiniuose, naudojantis praktinės veiklos rezultatais bei informacija, nurodyta tarptautinėse pavojingų krovinių transportavimo taisyklėse.

4. Klasifikuojant chemines medžiagas ar preparatus pagal tyrimų duomenis, gautus atlikus cheminių medžiagų ar preparatų tyrimus, taikant metodus, nustatytus Cheminių medžiagų ir preparatų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, savybių tyrimo tvarkoje, taikomi šioje Tvarkoje nustatyti cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo kriterijai (4.2–4.3–4.4 sk.).

5. Kitais atvejais, t. y. jeigu tyrimai buvo atlikti taikant kitus metodus, pirmiausia, prieš pradedant pavojingumo įvertinimą pagal šios Tvarkos 4.2–4.3–4.4 sk. pateiktus klasifikavimo kriterijus, būtina palyginti taikytus tyrimo metodus su Cheminių medžiagų ir preparatų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, tyrimų tvarkoje nustatytais metodais.

6. Cheminės medžiagos ir preparatai, nustačius jų pavojingąsias savybes, klasifikuojami pagal kriterijus, išdėstytus šios Tvarkos 4.2–4.3–4.4 sk., priskiriant juos vienai ar kelioms iš Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 3 straipsnyje nurodytų pavojingumo kategorijų.

7. Cheminiams preparatams, kurie, įvertinus pagal šios Tvarkos 4.2–4.3–4.4 sk. pateiktus klasifikavimo kriterijus, nenustatomi kaip pavojingi pagal jiems būdingas fizikines chemines savybes, pagal poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai, bet vis dėlto gali sukelti tam tikrą pavojų, taikomi specialūs ženklinimo reikalavimai, nurodyti šios Tvarkos 7.4 skyriuje.

8. Cheminių medžiagų, kurios yra įrašytos į Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašą, bet dar neįrašytos į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, gamintojai, importuotojai ar skirstytojai, nesant eksperimentinių duomenų ar jų trūkstant, įpareigojami atlikti tyrimus cheminės medžiagos fizikinėms cheminėms savybėms, poveikiui žmogaus sveikatai, taip pat jų poveikiui aplinkai įvertinti. Naujos cheminės medžiagos prieš jas tiekiant į rinką turi būti nustatyta tvarka ištirtos, kad galima būtų jas suklasifikuoti ir paženklinti.

9. Tyrimai turi būti atliekami akredituotose laboratorijose, taikant metodus, nustatytus Cheminių medžiagų ir preparatų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, tyrimų tvarkoje, pagal geros laboratorinės praktikos principus.

10. Reikalavimas atlikti cheminių medžiagų tyrimus pagal geros laboratorinės praktikos principus gamintojams sudaro galimybę naudotis bendrais tyrimų rezultatais, siekiant atitikti kitų šalių reikalavimus, tiekiant į šias šalis chemines medžiagas bei preparatus, bei nekartoti tyrimų, reikalaujančių didelių papildomų lėšų.

11. Jeigu cheminės medžiagos savybei, pavojingai žmogaus sveikatai ar aplinkai, nustatyti tyrimų duomenys, gauti iš įvairių šaltinių, skiriasi, naudojami moksliškai pagrįsti duomenys, pagal kuriuos cheminė medžiaga yra klasifikuojama griežčiau.

12. Kai cheminio preparato poveikis žmogaus sveikatai ar aplinkai buvo įvertintas atliekant tyrimus ir taikant skaičiavimo metodą, klasifikuojant naudojamasi tyrimų rezultatais.

13. Cheminiai preparatai fizikinių cheminių savybių pagrindu klasifikuojami pagal kriterijus cheminėms medžiagoms klasifikuoti bei pagal šios Tvarkos 4.2 skyriuje nurodytus specifinius reikalavimus preparatams, t. y. cheminių preparatų fizikinėms cheminėms savybėms įvertinti, taip pat taikomas alternatyvus skaičiavimo metodas (4.2.2.2.1, 4.2.3.1 skirsniai).

14. Cheminiai preparatai pagal poveikį aplinkai, taip pat pagal specifinį poveikį žmogaus sveikatai, išskyrus kancerogeninį, mutageninį ir toksišką reprodukcijai poveikį, turi būti klasifikuojami vadovaujantis atitinkamais cheminių medžiagų klasifikavimo kriterijais remiantis tyrimais, jeigu šiai klasifikacijai pakanka bandymų rezultatų.

15. Jeigu trūksta tyrimų duomenų apie preparatų toksikologines bei ekotoksikologines savybes, cheminiai preparatai turi būti klasifikuojami juos sudarančiųjų cheminių medžiagų klasifikacijos pagrindu (skaičiavimo metodu) (4.3.3, 4.4.3 sk.).

16. Cheminius preparatus, kurie turi kancerogeninių, mutageninių ar toksiškų reprodukcijai savybių, visada reikia klasifikuoti tik pagal jų sudedamąsias dalis, t. y. juos sudarančiųjų cheminių medžiagų klasifikacijos pagrindu (skaičiavimo metodu).

17. Tais atvejais, kai žinomos sudėties preparato (išskyrus cheminius augalų apsaugos preparatus) pavojingumas žmonių sveikatai ar aplinkai buvo įvertintas atliktų tyrimų pagrindu, preparato pavojus turi būti iš naujo įvertintas, taikant skaičiavimo metodą ar atliekant naujus tyrimus, jeigu pakeista preparato pirminė sudėtis:

17.1. vienos ar kelių pavojingų cheminių medžiagų – preparato sudedamųjų dalių koncentracija yra didesnė, nei nurodyta šios Tvarkos 4.3 sk. 2 lentelėje bei 4.4 sk. 15 lentelėje;

17.2. pakeistos ar pridėtos viena ar kelios cheminės medžiagos – preparato sudedamosios dalys nepriklausomai nuo to, ar jos yra pavojingos pagal pavojingų cheminių medžiagų apibrėžimą, pateiktą Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 3 straipsnyje, ar nepriskiriamos pavojingoms;

17.3. šio naujo cheminio preparato pavojingumo žmonių sveikatai ir aplinkai įvertinimo nereikia atlikti tais atvejais, kai yra moksliškai pagrįsti duomenys, jog pakartotinis cheminio preparato pavojaus įvertinimas nepakeis preparato klasifikacijos.

18. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos nuostatų reikalavimai gali būti taikomi iki šios Tvarkos įsigaliojimo datos, t. y. galima tiekti į rinką ar kitaip tvarkyti pavojingas chemines medžiagas ir preparatus vadovaujantis šios Tvarkos reikalavimais.

19. Nuo 2003 m. sausio 1 d. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos reikalavimų laikymasis bus privalomas visiems gamintojams, importuotojams, paskirstytojams tiekiant į rinką ar kitaip tvarkant, taip pat laikinai įvežant į Lietuvos Respublikos teritoriją perdirbimui pavojingas chemines medžiagas bei preparatus, išskyrus cheminius augalų apsaugos preparatus, kuriems šios Tvarkos reikalavimai bus privalomi nuo 2004 m. liepos 30 d.

______________

 

 


6 priedas

 

REKOMENDACIJOS DĖL PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ ŽENKLINIMO REIKALAVIMŲ TAIKYMO

 

1. Kai cheminė medžiaga ar preparatas yra suklasifikuoti, jiems pagal šios Tvarkos 7 skyriaus reikalavimus parenkama atitinkama įspėjamoji etiketė. Etiketėje nurodomi visi pavojaus atvejai, kurie galimi įprastai tvarkant bei naudojant pavojingas chemines medžiagas ir preparatus tokius, kokie jie tiekiami į rinką. Tačiau nebūtina nurodyti informaciją apie cheminę medžiagą arba preparatą kitos formos, kurioje jie gali būti galutinai naudojami, pvz., atskiesti.

Jeigu cheminė medžiagą nurodyta Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, ji turi būti paženklinta pagal šio sąrašo nurodymus.

Šiame priede aiškinama, kaip nustatoma įspėjamoji etiketė, ir patariama, kaip parinkti tinkamas rizikos bei saugos frazes.

Įspėjamojoje etiketėje pateikiama ši informacija:

(a) medžiagų, kurios nurodomos etiketėje, pavadinimas ar pavadinimai;

(b) gamintojo (importuotojo) pavadinimas, adresas ir telefono numeris;

(c) pavojingumo simboliai bei nuorodos;

(d) frazės, apibūdinančios tam tikrą riziką (R frazės);

(e) frazės, nurodančios saugos patarimus (S frazės);

(f) cheminėms medžiagoms būtina nurodyti EB numerį.

1.1. Medžiagų, kurios nurodytos Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, pakuotės etiketėje taip pat turi būti žodžiai „EB etiketė“.

1.2. Galutinis rizikos ir saugos frazių parinkimas.

Nors parenkant tinkamiausias rizikos bei saugos frazes siekiama nurodyti visą reikalingą informaciją apie cheminės medžiagos (preparato) keliamą pavojų, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas etiketės aiškumui. Informacija etiketėje turi būti kiek galima glaustesnė (išreikšta minimaliu frazių skaičiumi).

Dirginančių, labai degių, degių ir oksiduojančių medžiagų atveju nebūtina nurodyti R frazės ir S frazės tais atvejais, kai pakuotė nėra didesnė nei 125 ml. Ši nuostata taip pat taikytina ir tam pačiam kiekiui kenksmingų medžiagų, išskyrus atvejus, kai cheminę medžiagą numatoma parduoti mažmeninėje prekyboje plačiajai visuomenei.

Jeigu pakuotėje yra mažiau kaip 125 ml pavojingo preparato, taikomos šios išimtys:

- jeigu preparatai klasifikuojami kaip labai degūs, oksiduojantys, dirginantys (išskyrus paženklintuosius rizikos fraze R41) arba pavojingi aplinkai bei yra paženklinti simboliu N, nebūtina nurodyti R frazių arba S frazių;

- jeigu preparatai klasifikuojami kaip degūs arba pavojingi aplinkai ir nėra paženklinti simboliu N, būtina nurodyti R frazes, bet nebūtina nurodyti S frazių.

1.3. Tokios nuorodos kaip „netoksiška“ „nekenksminga“ ar kitos panašios neturi būti etiketėje ar pakuotėje cheminių medžiagų ar preparatų, kuriems yra taikomi šios Tvarkos reikalavimai.

1.4. Tam tikriems preparatams taikomi šios Tvarkos 7.4 sk. nurodyti specialūs ženklinimo reikalavimai.

2. Cheminiai pavadinimai, kurie nurodomi įspėjamojoje etiketėje:

2.1. cheminių medžiagų, nurodytų Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, pakuočių etiketėse nurodomas vienas šiame sąraše pateiktų pavadinimų.

Cheminių medžiagų, kurių nėra Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, pavadinimas sudaromas pagal tarptautinę pripažintą cheminę nomenklatūrą; pirmenybė teikiama vienam iš pavadinimų, pateikiamų Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąraše (EINECS) bei Europos naujų cheminių medžiagų sąraše (ELINCS) naudojamų pavadinimų;

2.2. preparatą sudarančių cheminių medžiagų pavadinimai, nurodytini jo pakuotės etiketėje, parenkami pagal šios Tvarkos 7.2.3.3 ir 7.4.6 punktų nuostatas.

Pastaba:

koncentruotų preparatų, kurie yra skirti kvepalams gaminti, atveju:

- asmuo, atsakingas už šių preparatų tiekimą į rinką, gali nurodyti tik vieną jautrinančią medžiagą, kuri, jo nuomone, yra labiausiai jautrinanti (arba galinti sukelti alergiją);

- nurodant natūralias medžiagas, vietoj eterinio aliejaus ar ekstrakto sudėtinių dalių išvardijimo geriau vartoti cheminį pavadinimą „.... eterinis aliejus“, „.... ekstraktas“.

3. Pavojingumo simbolių parinkimas. Pavojingumo simbolių dizainas ir pavojingumo nuorodų formuluotė turi atitikti nurodytuosius 1 priede. Simboliai turi būti juodi ir spausdinami oranžiniai geltoname fone.

3.1. Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše esančių medžiagų pavojingumo simboliai bei nuorodos turi būti tokie, kaip nurodyta šiame sąraše.

3.2. Pavojingų cheminių medžiagų, kurios nenurodytos Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, ir preparatų pavojingumo simboliai bei nuorodos turi būti priskiriami pagal šios Tvarkos reikalavimus.

Kai cheminei medžiagai arba preparatui priskiriamas daugiau nei vienas pavojingumo simbolis:

- esant įpareigojimui nurodyti simbolį T, simbolių X ir C nurodyti nebūtina;

- esant įpareigojimui nurodyti simbolį C, nurodyti simbolį X nebūtina;

- esant įpareigojimui nurodyti simbolį E, simbolių F ir O nurodyti nebūtina.

Kai preparatui priskiriami Xn ir Xi pavojingumo simboliai, esant įpareigojimui nurodyti simbolį Xn, simbolį Xi nurodyti nebūtina.

4. Rizikos frazių parinkimas.

R frazių formuluotė turi atitikti 2 priedo reikalavimus.

Kombinuotos R frazės, nurodytos 2 priede, turi būti naudojamos ten, kur jos tinka.

4.1. Cheminių medžiagų, esančių Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, R frazės turi būti tokios, kaip nurodyta šiame sąraše.

4.2. Cheminių medžiagų, kurių nėra Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, R frazės turi būti parinktos pagal šiuos kriterijus ir prioritetus:

(a) kai medžiaga gali sukelti pavojų sveikatai:

(i) R frazės, atitinkančios simboliu nurodytą pavojingumo kategoriją, turi būti pateiktos pakuotės etiketėje;

(ii) R frazės, atitinkančios kitas pavojingumo kategorijas, nenurodomas simboliais pagal šios Tvarkos 7 skyriaus reikalavimus;

(b) kai pavojus kyla dėl fizikinių cheminių savybių:

- taikomi kriterijai, nurodyti 4.2 (a) punkte, išskyrus tuos atvejus, kai nėra būtina nurodyti rizikos frazių „ypač degios“ ar „labai degios“, jeigu jos pakartoja pavojingumo nuorodos, naudojamos kartu su simboliu, formuluotę;

(c) kai keliamas pavojus aplinkai:

- tos R frazės, kurios atitinka klasifikavimo kategoriją „pavojinga aplinkai“, turi būti pakuotės etiketėje.

4.3. Preparatams R frazės turi būti parenkamos pagal šiuos kriterijus ir prioritetus:

(a) kai preparatas gali sukelti pavojų sveikatai:

(i) R frazės, kurios atitinka simboliu nurodomą pavojingumo kategoriją. Tam tikrais atvejais R frazės priskiriamos pagal šios Tvarkos 4.3.3 skyriaus lenteles. R frazės sudedamųjų dalių, dėl kurių preparatui priskiriama pavojingumo kategorija, turi būti nurodomos pakuotės etiketėje;

(ii) R frazės, atitinkančios kitas pavojingumo kategorijas, kurios buvo priskirtos preparato sudedamosioms dalims, bet kurios nėra simboliu nurodomos pagal šios Tvarkos 7.2.3.4 punkto reikalavimus;

(b) kai pavojus kyla dėl fizikinių cheminių savybių:

- yra taikomi 4.3(a) kriterijai, išskyrus tuos atvejus, kai nėra būtina nurodyti rizikos frazių „ypač degios“ ar „labai degios“, jeigu jos pakartoja pavojingumo nuorodos, naudojamos kartu su simboliu, formuluotę.

(c) kai keliamas pavojus aplinkai:

- tos R frazės, kurios atitinka klasifikavimo kategoriją „aplinkai pavojinga“, privalo būti nurodytos pakuotės etiketėje.

Galioja bendra taisyklė, kad preparatų pavojingumui apibūdinti užtenka šešių R frazių; šiam tikslui kiekviena iš 2 priede išvardytų kombinuotų R frazių turi būti laikoma viena fraze. Tačiau standartinės R frazės turi apimti visus galimo pavojaus atvejus, susijusius su ženklinamu preparatu.

5. Saugos frazės.

S frazių formuluotė turi atitikti 3 priede išdėstytus reikalavimus. 3 priede nurodytos kombinuotos S frazės turi būti vartojamos tada, kai tinka.

5.1. Cheminėms medžiagoms, kurios išvardytos Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, turi būti taikomos S frazės, nurodytos šiame sąraše. Jeigu S frazės nenurodytos, gamintojas (importuotojas) gali pasirinkti bet kurią tinkamą S frazę(-es).

5.2. Saugos frazių parinkimas.

Galutinis saugos frazių parinkimas priklauso nuo rizikos frazių, nurodytų etiketėje, ir nuo numatomo cheminės medžiagos ar preparato naudojimo:

- galioja bendra taisyklė, kad tinkamiausiam preparatų saugos patarimui suformuluoti užtenka šešių S frazių; šiam tikslui kiekviena iš kombinuotų saugos frazių, išvardytų 3 priede, turi būti laikoma viena fraze,

- vieną saugos frazę, nurodančią tuščios pakuotės ir cheminės medžiagos (preparato) atliekų šalinimo patarimus, būtina nurodyti visais atvejais, išskyrus atvejus, kai žinoma, kad cheminės medžiagos (preparato) atliekų bei jos pakuotės šalinimas nesukeltų pavojaus žmogaus sveikatai bei aplinkai. Saugos patarimas dėl atliekų šalinimo yra svarbus toms cheminėms medžiagos ir preparatams, kurie parduodami plačiajai visuomenei;

- kai kurios R frazės yra nebūtinos, jeigu S frazės kruopščiai parenkamos ir jų pakanka nustatyti galimam pavojui, ir atvirkščiai. Susietos su R frazėmis S frazės nurodomos etiketėje tik tada, jeigu būtina įspėti apie galimą ypatingą pavojų;

- ypač kruopščiai saugos frazes reikia parinkti tais atvejais, kai numatomos tam tikros cheminių medžiagų ir preparatų naudojimo sąlygos, pvz., purškimo ar kitas aerozolių naudojimo poveikis;

- visoms labai toksiškoms, toksiškoms ir ardančioms cheminėms medžiagoms bei preparatams, kurie parduodami plačiajai visuomenei, privalomos saugos frazės S1, S2 ir S45; cheminėms medžiagoms ir preparatams, kurie įkvepiant jautrina (sensibilizuoja), privalomos saugos frazės S2 ir S45;

- saugos frazės S2 ir S46 yra privalomos visoms kitoms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir preparatams (išskyrus tuos, kurie klasifikuojami kaip pavojingi aplinkai), parduodamiems visuomenei.

6. EB numeris.

Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąraše (EINECS) išvardytų cheminių medžiagų EB numeris yra EINECS numeris, Europos naujų cheminių medžiagų sąraše (ELINCS) išvardytų medžiagų EB numeris yra ELINCS numeris. Šie numeriai turi būti nurodomi pagal šią Tvarką paženklintų cheminių medžiagų etiketėse. Šis reikalavimas netaikomas preparatams.

7. Jeigu preparatas (toliau – naujas preparatas) susideda iš kitų preparatų (toliau – pirminis preparatas) arba medžiagų, turinčių daugiau, nei nurodyta 1 lentelėje, priemaišų, priedų ar sudedamųjų dalių (toliau – pirminė cheminė medžiaga), jis turi būti ženklinamas pagal šios Tvarkos 7 skyriaus reikalavimus bei taikant šio priedo nuostatas. Tačiau kai kuriais atvejais informacija, pateikta naujo preparato sudedamųjų dalių pakuočių etiketėse, yra nepakankama jam paženklinti.

Tokiais atvejais atsakingas už pirminių preparatų arba pirminių cheminių medžiagų tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką fizinis arba juridinis asmuo – nesvarbu, ar tai būtų gamintojas, importuotojas, ar skirstytojas, vadovaudamasis naujo preparato gamintojo pagrįsta paraiška, nedelsdamas privalo pateikti šiam visą informaciją apie pavojingas chemines medžiagas, esančias jo gaminamo (importuojamo) pirminio preparato (cheminės medžiagos) sudėtyje, kad gamintojas galėtų teisingai suklasifikuoti ir paženklinti naują preparatą.

______________



* Su suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašu galima susipažinti AM interneto tinklapyje, rubrika „Teisinė informacija. Aplinkos ministerijos teisės aktai. Informacija pagal reikšminius žodžius (Cheminės medžiagos)“; adresas: http://www.gamta.lt/Raimis/REIKS_ZD/CHEM_MED/Chem_med.htm.

* Europos Bendrijos numeris.