LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINĖS VANDENŲ TARŠOS IŠ ŽEMĖS ŪKIO ŠALTINIŲ MAŽINIMO PROGRAMOS

2003 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 1076

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 339 punktą ir teisės derinimo priemonių 2003 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2003, Nr. 25-1019), 3.22.4-T31 priemonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Valstybinę vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programą (pridedama).

2. Pavesti Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai koordinuoti šiuo nutarimu patvirtintos programos įgyvendinimą.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1076

VALSTYBINĖ VANDENŲ TARŠOS IŠ ŽEMĖS ŪKIO ŠALTINIŲ MAŽINIMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinė vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programa (toliau vadinama – Programa) parengta vadovaujantis:

1991 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių;

Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 112-2824);

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092);

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902);

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymu (Žin., 2001, Nr. 64-2327);

Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 1997, Nr. 104- 2615; 2003, Nr. 36-1544);

Lietuvos Respublikos žemės įstatymu (Žin. 1994, Nr. 34-620);

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652);

kitais teisės aktais.

2. Šioje Programoje vartojamos sąvokos:

Azoto junginys – bet kuri azoto (N) turinti medžiaga, išskyrus dujų molekulinį (N₂) azotą.

Dirvos tręšimas – trąšų įterpimas į dirvą, paskleidžiant jas paviršiuje, sumaišant su paviršiniais dirvožemio sluoksniais ar užkasant į gilesnius sluoksnius.

Eutrofikacija – vandens telkinių užaugimas vandens augalija dėl vandens praturtinimo maistingosiomis medžiagomis, ypač azoto ir fosforo junginiais.

Maistingosios medžiagos – azotas, fosforas ir kalis (NPK).

Mineralinės trąšos – sintetinės ir gaunamos kaip iškasenos cheminės medžiagos, turinčios augalų mitybai reikalingų elementų (azoto, fosforo, kalio) ir tinkamos naudoti kaip trąša.

Nitratų direktyva – 1991 m. gruodžio 12 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių.

Organinės trąšos – gyvulių mėšlas, kompostas, žuvų ar gyvulių auginimo atliekos, nuotekų dumblas ir kitos organinės medžiagos, tinkamos naudoti kaip trąša.

Skystojo mėšlo kauptuvas – įrenginys iš filtracijai atsparių medžiagų skystajam mėšlui kaupti. Kauptuvas turi būti dengtas medžiagomis, mažinančiomis amoniako garavimą.

Tarša iš žemės ūkio šaltinių – tiesioginis ar netiesioginis azoto ir fosforo junginių sklidimas iš žemės ūkio taršos šaltinių į dirvožemį, vandenį ar atmosferą tokiais kiekiais, kad kyla pavojus žmonių sveikatai, daroma žala gyviems organizmams, sausumos, vandens ekosistemoms ir rekreacinei aplinkai.

Trąšos – organinės ir mineralinės medžiagos, turinčios maistingųjų medžiagų (NPK), skatinančių augalijos augimą.

Kitos šioje Programoje vartojamos sąvokos atitinka 1 punkte nurodytuose įstatymuose ir Mėšlo ir nuotekų tvarkymo fermose aplinkos apsaugos reikalavimuose LAND 33-99, patvirtintuose aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 426 (Žin., 2000, Nr. 8-217), apibrėžtas sąvokas.

II. PROGRAMOS TIKSLAI

3. Ilgalaikis šios Programos tikslas – įgyvendinti Nitratų direktyvą, mažinti vandenų taršą, daugiausia dėmesio kreipti į nitratus ir kitus cheminius veiksnius, galinčius pakenkti gyventojų sveikatai, biologinei įvairovei, pažeisti tradicinį kraštovaizdį, taip pat apsaugoti Lietuvos Respublikos vandens telkinius nuo eutrofikacijos.

4. Artimesnis šios Programos tikslas – sukurti institucinius gebėjimus ir pirmiausia įgyvendinti priemones, nurodytas Nitratų direktyvoje, mažinti vandenų taršą ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 300 sutartinių gyvulių vienetų, parengti vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių stebėsenos ir informacijos sistemą.

III. PROGRAMOS UŽDAVINIAI

5. Kad būtų pasiekti šios Programos tikslai, būtina:

5.1. padidinti dalyvaujančių įgyvendinant šią Programą Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – Nacionalinė mokėjimo agentūra), Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, regioninių aplinkos apsaugos departamentų specialistų ir žemdirbių gebėjimus – organizuoti jų mokymą, steigti parodomuosius objektus, ūkius, kuriuose būtų dalijamasi gamybos patirtimi, nustatomos tinkamiausios taršos prevencijos priemonės;

5.2. numatyti gyvulininkystės ūkių keliamos taršos likvidavimo priemones, pirmiausia įrengti mėšlides ir srutų kauptuvus gyvulininkystės ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 300 sutartinių gyvulių vienetų;

5.3. įdiegti darnią žemdirbystės sistemą – nustatyti ekologinius ir ekonominius reikalavimus, palankiausius augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos gamybai;

5.4. vykdyti vandens taršos iš žemės ūkio šaltinių stebėseną (monitoringą);

5.5. atlikti mokslinius tyrimus, rinkti informaciją, analizuoti vykdomų priemonių veiksmingumą.

IV. SITUACIJOS ĮVERTINIMAS

6. Vandens kokybę lemia pramonės, energetikos įmonių, žemės ūkio, transporto keliama ir kitokia tarša.

7. Gyvulių tankis. 2003 metų pradžioje Lietuvoje (visuose ūkiuose) buvo 945,8 tūkst. galvijų, tarp jų – 454,7 tūkst. karvių. Devyniuose rajonuose (Joniškio, Šiaulių, Pakruojo, Pasvalio, Radviliškio, Panevėžio, Kėdainių, Šakių ir Marijampolės) yra beveik 58 procentai visų galvijų. Mažesni ūkiai vyrauja Vakarų Lietuvoje, o Vidurio Lietuvos lygumoje ir Šiaurės Lietuvoje – stambūs galvijų ūkiai. Pietryčių ir Rytų Lietuvoje gyvulininkystė menkai plėtojama. 2003 metų pradžioje šalyje buvo 78 ūkiai, turintys daugiau kaip 500 galvijų, 48 ūkiai, turintys daugiau kaip 300 karvių, ir 26 ūkiai, turintys daugiau kaip 5000 kiaulių. Statistikos duomenimis, 2002 metais vidutinis sutartinių gyvulių vienetų tankis buvo 0,221 vienam hektarui, t.y. 8 kartus mažesnis už leistinąjį (1,7 vienam hektarui). Įgyvendinant Nitratų direktyvą, būtina numatyti rinkti informaciją apie ūkius, kurie turi daugiau kaip 1,7 sutartinių gyvulių vieneto vienam žemės ūkio naudmenų hektarui.

8. Mėšlidžių ir srutų kauptuvų įrengimas. Tyrimų duomenimis, 1 kub. metre srutų yra 1–2 kilogramai bendrojo azoto. Jeigu nėra srutų talpyklų, per metus į paviršinį ir gruntinį vandenį iš ūkių, turinčių daugiau kaip 10 sutartinių gyvulių vienetų, patenka nuo 500 iki 1000 tonų bendrojo azoto. Šiuo metu daugelis galvijų ūkių neturi mėšlidžių, atitinkančių Nitratų direktyvos reikalavimus. Mėšlides reikia įsirengti ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 10 sutartinių gyvulių vienetų. Mėšlidžių ir srutų talpyklų kiekis apskaičiuotas vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos kartu su Aplinkos ministerija parengtais Pažangaus ūkininkavimo taisyklėmis ir patarimais galvijų grupėms nuo 20 galvijų (tai atitinka 10 sutartinių gyvulių vienetų), kad tilptų per 6 mėnesius susikaupiančios srutos ir mėšlas. Visiems tokiems ūkiams reikės įsirengti naujas arba rekonstruoti esamas mėšlo laikymo aikšteles ir srutų talpyklas, t.y. – 227,5 tūkst. kv. metrų aikštelių mėšlui laikyti ir 1161 tūkst. kub. metrų srutų talpyklų, įskaitant kiaulininkystės ūkius. Tam reikės daugiau kaip 410 mln. litų.

Stambiuose galvijų ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 300 sutartinių gyvulių vienetų (jų Lietuvoje yra 86), reikės (tokiuose ūkiuose mėšlides būtina įrengti pirmiausia) 85 tūkst. kv. metrų mėšlo aikštelių ir 197 tūkst. kub. metrų srutų talpyklų, tai kainuos 58,6 mln. litų. Kiaulininkystės ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 300 sutartinių gyvulių vienetų, reikės įrengti 606 tūkst. kub. metrų skystojo mėšlo talpyklų (kainuos 121,4 mln. litų). Daugiausia mėšlidžių ir srutų talpyklų reikės įrengti Joniškio, Kėdainių, Marijampolės, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šakių ir Šiaulių rajonuose.

9. Subalansuotas trąšų naudojimas, taip pat tręšimo laikotarpiais. Labai pabrango mineralinės trąšos, ūkininkams stinga lėšų, dėl to pasėliai tręšiami žymiai mažiau. Statistikos duomenimis, 1990 metais žemės ūkio bendrovėse buvo sunaudojama apie 123,9 kilogramo azoto vienam užsėtam hektarui, 1995 metais – 35,8 kilogramo, o 2001 metais jau 97,7 kilogramo. Statistikos ir kitokių duomenų apie trąšų naudojimą nėra.

Siekdami vykdyti Nitratų direktyvos reikalavimą kuo geriau subalansuoti trąšų naudojimą, ūkiai, turintys daugiau kaip 150 hektarų ariamosios žemės, privalės atlikti agrocheminius dirvožemio tyrimus ir kiekvienais metais prieš tręšdami dirvas cheminėmis trąšomis ir gyvulių mėšlu sudaryti tręšimo planus. Gyvulių mėšlo, įterpto į dirvą kiekvienais metais, įskaitant gyvulių mėšlą, patenkantį į dirvą ganant gyvulius, neturės būti daugiau kaip 170 kilogramų azoto vienam hektarui žemės ūkio naudmenų, įskaitant azotą, gaunamą iš mineralinių trąšų. Organinėmis trąšomis dirvą bus leidžiama tręšti nustatytu laiku, kai žemė nebus įšalusi, įmirkusi ar apsnigta. Taigi pagal šią Programą ir Nitratų direktyvą turi būti numatytos ir priemonės informacijai apie trąšų naudojimą rinkti.

10. Sėjomaina. Kad mažiau azoto patektų į aplinką, ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 10 sutartinių gyvulių vienetų ir 15 hektarų žemės ūkio naudmenų, 50 procentų ploto turi būti apsėta žiemojančiais (žieminiais ir daugiamečiais) augalais. Koks šis santykis dabar, žinoma tik rajonų lygmeniu. Siekiant įgyvendinti šią Programą, Nitratų direktyvą ir konkrečias priemones, reikia turėti informaciją apie didesnius kaip 15 hektarų ūkius.

11. Geriamasis vanduo. Pagrindinis gėlo geriamojo vandens šaltinis šalyje – požeminis (gruntinis ir spūdinis) vanduo. Apie du trečdalius Lietuvos gyventojų vartoja vandentiekio skirstomaisiais tinklais viešai tiekiamą geriamąjį vandenį, o apie trečdalį (daugiausia kaimo) – iš kastinių šachtinių šulinių (jų Lietuvoje yra 300 tūkstančių). Trečdalyje šių šulinių nitratų koncentracija didesnė už leistinąją (50 mg/l). Užteršti šuliniai išsidėstę gana tolygiai visoje Lietuvos teritorijoje. Pagrindinės šulinių vandens taršos nitratais priežastys – netinkamai parinkta šulinio vieta, reikiamo atstumo nuo tvartų, mėšlo krūvų ir lauko tualetų nesilaikymas. Daugiausia šulinių vandens kokybės problemų kaimuose ir priemiesčiuose, čia dėl tankiai pastatytų namų nesilaikoma reikiamo atstumo nuo taršos židinių. Šią problemą turėtų spręsti visuomenės, sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir savivaldybių atsakingi darbuotojai.

12. Paviršinis vanduo. Nuo 1993 metų nitratų azoto koncentracija pradėjo mažėti, bet vis dar buvo didesnė negu 1990 metais. Nitratų azoto koncentracija vėl padidėjo 1997 metais, o 1998 metais jos vidurkis pasiekė vidutiniškai užterštų upių lygį – 2,5 mg/l. Fosforo ir amonio azoto koncentracija Lietuvos upėse labai sumažėjo 1990–2001 metais, nes mažiau naudojama mineralinių trąšų, sumažėjo gyvulių. Fosforo koncentracija nukrito žemiau pavojingo eutrofikacijos požiūriu lygio – 0,05 mg/l, o amonio azoto koncentracija dabar yra mažesnė už didžiausią leistinąją ir sudaro 0,39 mg/l.

Kuršių mariose per pastaruosius 15 metų fitoplanktono, rodančio vandens eutrofikacijos lygį, padaugėjo 20 procentų, ir daugėja toliau. Nors pastarąjį dešimtmetį žemės ūkio gamyba ir trąšų naudojimas mažėjo, padaugėjo kai kurių dumblių, tipiškų eutrofikuotiems vandenims, žydi vis didesni vandens plotai, mat gausėja melsvadumblių. Pastaruosius 5–6 dešimtmečius jų pagausėjo daugiau kaip 10 kartų.

13. Vandens taršos iš žemės ūkio šaltinių nuolatinė stebėsena. Stebėsena vykdoma 4 stebėsenos punktuose, įrengtuose švedų tarptautinės plėtros agentūros SIDA ir Lietuvos lėšomis Bariūnų žemės ūkio bendrovėje, Graisupio, Vardo ir Lyženos upelių baseinuose. Šiais metais agentūros finansinė parama baigiama. Įgyvendinant Nitratų direktyvą ir siekiant mažinti vandenų taršą nitratais, būtina toliau vykdyti stebėseną būdinguose gamtiniuose geografiniuose regionuose.

14. Mokymas ir profesinis tobulinimas. Šiuo metu ūkininkai mokomi įgyvendinti Pažangaus ūkininkavimo taisykles ir patarimus ūkiuose, ekologinio ūkininkavimo pagrindų, ekologinio žemės ūkio gamybos taisyklių, ūkio vandentvarkos, žemės ūkio nuotekų ir atliekų ekotechnologinių tvarkymo metodų ir aplinkosaugos žemės ūkyje.

Siekiant mažinti taršą iš žemės ūkio šaltinių, būtina parengti specialias mokymo programas ūkininkams, aplinkos apsaugos darbuotojams, Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistams, dirbantiems su žemės ūkio įmonėmis ir individualiais ūkiais, į mokymo procesą įtraukti švietimo darbuotojus, konsultavimo tarnybas ir mokslo įstaigas.

15. Moksliniai tyrimai. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, kuriamos šiuolaikinės žemės ūkio gamybos technologijos ir būdai, mažinantys neigiamą poveikį aplinkai. Platesni mokslo tiriamieji darbai, susiję su taršos analize ir prognozavimu, neatliekami. Taigi pagrindiniai mokslinių tyrimų tikslai vykdant šią Programą ir Nitratų direktyvą – nustatyti taršos iš žemės ūkio šaltinių poveikį aplinkai, toliau tobulinti žemės ūkio produkcijos gamybos technologijas, diegti naujausias integralios ir ekologinės žemdirbystės sistemas, mažinančias neigiamą poveikį aplinkai, gerinti aplinkos vertinimą apskaičiuojant vandens telkinių taršą iš žemės ūkio šaltinių, rengti taršos iš žemės ūkio teritorijų nustatymo, prognozavimo ir kontrolės metodikas, rengti naujus, patikslinti arba papildyti esamus teisės aktus ir kitus dokumentus.

16. Visuomenės informavimas ir dalyvavimas. Visuomenė informuojama apie aplinkos būklę laikantis Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1175 (Žin., 1999, Nr. 90–2660). Gyventojai domisi aplinkos apsauga žemės ūkyje, žemės ūkio produkcijos gamybos aplinka, tačiau informacijos apie tai per maža. Nėra dirbančių žemės ūkyje ir gyvenančių kaime žmonių ir kaimo bendrovių informavimo sistemos, skatinančios burtis į visuomenines, nevyriausybines organizacijas ir drauge rūpintis aplinkos ir vandens, ypač privačiuose šachtiniuose šuliniuose, apsauga, taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimu.

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

17. Numatomi 2 šios Programos įgyvendinimo etapai:

17.1. pirmasis etapas – iki 2007 metų. Bus mažinama tarša, keliama didelių gyvulininkystės ūkių, taršos mažinimo priemones privalės vykdyti visi turintys daugiau kaip 300 sutartinių gyvulių vienetų gyvulininkystės ūkiai, kuriuose sukaupiamas mėšlas ir srutos kelia didžiausią vandens taršos pavojų. Kiek įmanoma, taršos mažinimo priemonės bus įgyvendinamos ir mažesniuose ūkiuose;

17.2. antrasis etapas, per kurį, atsižvelgiant į pokyčius bei veiksnius, bus patikslintos zonos, pažeidžiamos nitratų taršos, ir parengta ketverių metų Nitratų direktyvos ir vandens taršos mažinimo privalomųjų priemonių įgyvendinimo programa, kurią turės vykdyti visi ūkiai, turintys daugiau kaip 10 sutartinių gyvulių vienetų.

18. Šios Programos įgyvendinimo mechanizmai yra:

18.1. mokymas ir švietimas;

18.2. reikiamų teisės aktų ir techninių normatyvinių dokumentų parengimas arba esamų pakeitimas pagal Europos Sąjungos reikalavimus;

18.3. prioritetinio taršos mažinimo investicijų projektų rengimas (gyvulininkystės ūkiams, turintiems daugiau kaip 300 sutartinių gyvulių vienetų), finansavimo šaltinių jiems vykdyti paieška, šių projektų įgyvendinimas;

18.4. taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimas vykdant aplinkosaugos ir ekologinės žemdirbystės programas;

18.5. priemonių įgyvendinimo reikalavimų nustatymas vadovaujantis žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro patvirtintais teisės dokumentais;

18.6. informacinės sistemos, kurios reikia situacijai vertinti, planams, priemonėms ir ataskaitoms parengti, sukūrimas.

19. Numatoma, kad šios Programos finansavimo šaltiniai bus fizinių ir juridinių asmenų, Europos Sąjungos fondų, bendrųjų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitos lėšos. Šios Programos įgyvendinimo priemonės (pagal priedą) bus koordinuojamos Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos.

VI. NUMATOMI REZULTATAI

20. Įgyvendinus šią Programą, sumažės vandens tarša gyvulininkystės nuotekomis ir trąšomis, pagerės paviršinio ir požeminio vandens kokybė, bus stabdomas vandens būklės prastėjimas, įgyvendinami Nitratų direktyvos ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymo nustatyti vandens apsaugos tikslai.

Sustiprės šalies institucijų administraciniai gebėjimai vykdyti įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos reikalavimus.

______________

Valstybinės vandenų taršos iš žemės ūkio

šaltinių mažinimo programos

priedas

VALSTYBINĖS VANDENŲ TARŠOS IŠ ŽEMĖS ŪKIO ŠALTINIŲ MAŽINIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Priemonės pavadinimas	Tikslai	Įgyvendinimo terminas	Atsakinga institucija	Finansavimo šaltiniai	Laukiamas rezultatas
I. KOMPETENCIJOS GERINIMAS
1. Sukurti mokymo sistemą ir organizuoti mokymą	parengti Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų mokymo programas ir organizuoti mokymą, ypač daug dėmesio skirti vandens taršai nitratais privačiuose šachtiniuose šuliniuose	2004 metai	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija	bendrieji Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai	specialistai, tvarkantys Europos Sąjungos paramą, skirtą aplinkosaugai žemės ūkyje, bus supažindinti su vandens taršos mažinimo iš žemės ūkio šaltinių reikalavimais; žemdirbiai bus mokomi, kaip nedarant žalos aplinkai kaupti ir naudoti mėšlą, srutas ir mineralines trąšas, subalansuoti augalų naudojamas maistingąsias medžiagas, pasirinkti kuo tinkamesnę pasėlių struktūrą, didinti ekonominį ir gamtosauginį efektyvumą, įgyvendinti visas šioje Programoje numatytas priemones; bus parengta metodinė medžiaga apie šachtinių šulinių vandens apsaugą nuo taršos
	organizuoti parodomųjų ūkių ir objektų, kuriuose būtų vykdomos taršos prevencijos priemonės ir tiriamas jų veiksmingumas, įsteigimą	2005 metai	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, fiziniai ir juridiniai asmenys	bendrieji Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, Europos Sąjungos fondai, fizinių ir juridinių asmenų lėšos	parodomuosiuose ūkiuose bus vykdomos privalomosios Nitratų direktyvos priemonės, stebimas šių priemonių poveikis aplinkai; remiantis tyrimais, bus rengiamos rekomendacijos, kaip mažinti vandens taršą iš žemės ūkio šaltinių, per lauko dienas ir seminarus demonstruojamos veiksmingiausios priemonės; bus teikiama informacija apie mėšlidžių, srutų ir nuotekų kauptuvų projektavimą, šiems įrenginiams keliamus reikalavimus, jų įrengimą ir reikiamų medžiagų tiekėjus
2. Parengti teisės aktus ir techninius reglamentus	parengti naujus ir patikslinti esamus teisės aktus ir techninius reglamentus pagal Europos Sąjungos reikalavimus, susijusius su mėšlidžių ir srutų kauptuvų įrengimu	2004 metai	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija	nereikės	bus parengti teisės aktai, papildyti techniniai reglamentai, sudarytos sąlygos rengti techninius mėšlo saugyklų ir srutų kauptuvų projektus, atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus
II. GYVULININKYSTĖS ŪKIŲ KELIAMOS TARŠOS LIKVIDAVIMO PRIEMONĖS
3. Likviduoti didelių gyvulininkystės ūkių keliamą taršą	pirmiausia sudaryti sąlygas įrengti mėšlides, srutų ir nuotekų kauptuvus dideliuose gyvulininkystės ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 300 sutartinių gyvulių vienetų	2007 metai	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, fiziniai ir juridiniai asmenys	bendrieji Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, Europos Sąjungos fondai, fizinių ir juridinių asmenų lėšos	gyvulininkystės ūkiuose bus įrengtos mėšlidės ir srutų kauptuvai pagal nustatytuosius aplinkosaugos reikalavimus
	numatyti, kad ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 300 sutartinių gyvulių vienetų, skystas mėšlas ir srutos būtų skleidžiami ir įterpiami specialia technika	2007 metai	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija	bendrieji Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, Europos Sąjungos fondai, fizinių ir juridinių asmenų lėšos	mėšlas ir srutos bus vežami ir skleidžiami specialia technika, kurią naudojant nebus pažeidžiami aplinkosaugos reikalavimai
4. Mažinti mažų gyvulininkystės ūkių ir fermų keliamą taršą	sudaryti sąlygas įrengti mėšlides, srutų ir nuotekų kauptuvus, naudoti organinių trąšų skleidimo ir įterpimo priemones, atitinkančias nustatytuosius reikalavimus	2007 metai	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija	bendrieji Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, Europos Sąjungos fondai, fizinių ir juridinių asmenų lėšos	bus sudarytos sąlygos mažesniems gyvulininkystės ūkiams ir fermoms įsirengti mėšlides, įsigyti srutų įterpimo priemones, atitinkančias nustatytuosius reikalavimus; visose rekonstruojamose fermose bus privaloma įrengti mėšlides ir srutų kauptuvus, atitinkančius nustatytuosius techninius reikalavimus
III. DARNIOS ŽEMDIRBYSTĖS SISTEMOS ĮDIEGIMAS
5. Mažinti azoto, ypač nitratų, išplovimą iš žemės ūkio naudmenų	nustatyti, kad organinės trąšos būtų naudojamos tik tinkamais laikotarpiais	2005 metai	Žemės ūkio ministerija	nereikės	mėšlu ir srutomis bus tręšiama nustatytuoju laikotarpiu, paskleistas mėšlas ir srutos įterpiami per nustatytąjį laiką; nebus tręšiama tada, kai dirva įmirkusi, įšalusi ar apsnigta
	riboti dirvų, esančių stačiuose šlaituose, tręšimą	2007 metai	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija	nereikės	stačiuose šlaituose, slėniuose dirvos bus tręšiamos pagal nustatytuosius reikalavimus, atsižvelgiant į augalų dangą, nuolydį ir dirvožemį
	riboti įmirkusių, užliejamų dirvų tręšimą	2007 metai	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija	nereikės	nebus tręšiamos dirvos lomose, kur gali kauptis paviršinis vanduo; įmirkusios dirvos bus tręšiamos pagal nustatytuosius reikalavimus
	riboti gyvulių ganymą netoli vandens šaltinių	2007 metai	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija	nereikės	gyvuliai vandens telkinių pakrančių apsauginėse juostose ir apsauginėse zonose bus ganomi pagal nustatytuosius reikalavimus; nebus žalojamos vandens telkinių apsauginės zonos
	organizuoti ūkiuose racionalų tręšimą mėšlu ir mineralinėmis trąšomis	2007 metai	Žemės ūkio ministerija	nereikės	bus nustatyti reikalavimai, kad mėšlu, srutomis ir kitomis trąšomis būtų tręšiama tada, kai augalai geriausiai įsisavina maistingąsias medžiagas, remiantis pusiausvyra tarp augalams reikalingo azoto ir azoto kiekio, kurį augalai gauna iš dirvos ir trąšų, atitinkančio azoto kiekį dirvožemyje tuo metu, kai augalai pradeda jo daug naudoti; bus sudaromi tręšimo planai kiekvienam ūkiui ir nuolat registruojami duomenys apie trąšų naudojimą
	organizuoti žemės naudojimą pagal daugiamečių ir vienmečių augalų santykį	2007 metai	Žemės ūkio ministerija	fizinių ir juridinių asmenų lėšos	bus nustatyti reikalavimai ir pasiekta, kad ūkiai sudarytų žemės naudojimo planus, nustatytų žemės plotus, skirtus daugiamečiams bei vienmečiams augalams
	riboti gyvulininkystės ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 300 sutartinių gyvulių vienetų, įterpiamo į dirvas mėšlo kiekį	2007 metai	Žemės ūkio ministerija	nereikės	nustačius reikalavimus, bus pasiekta, kad paskleidus ir įterpus į dirvą visą sukauptą per metus ūkyje mėšlą, įskaitant ir mėšlą, patenkantį į laukus ganant gyvulius, nebus viršyta leistina įterpimo norma – 170 kilogramų azoto žemės ūkio naudmenų hektarui
IV. TARŠOS IŠ ŽEMĖS ŪKIO ŠALTINIŲ STEBĖSENA (MONITORINGAS)
6. Vykdyti taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių stebėseną (monitoringą)	stebėti žemės naudojimą, gyvulių tankį, mėšlo laikymą ir tręšimą būdingose agroekosistemose; analizuoti vykstančius ir prognozuoti būsimus pokyčius	2007 metai	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija	bendrieji Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai	agroekosistemų stebėsena bus vykdoma visuose svarbiausiuose Lietuvos gamtiniuose geografiniuose regionuose; bus sukurta geografinė informacijos sistema su duomenų baze, skirta išsklidusiai taršai nustatyti ir prognozuoti
7. Vykdyti vandenų taršos stebėseną (monitoringą)	nuolat stebėti paviršinio vandens telkinių ir požeminio vandens būklę būdingose vietose	2007 metai	Aplinkos ministerija	bendrieji Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai	patobulintas (išplėstas) pagal suderintas programas vandenų taršos monitoringas bus vykdomas visoje Lietuvos teritorijoje, stebimas nitratų kiekis paviršiniuose ir gruntiniuose vandenyse, rodantis vandenų taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių mastą
V. INFORMACIJOS RINKIMAS. MOKSLINIAI TYRIMAI
8. Rinkti informaciją	sukurti informacijos apie taršos nitratais šaltinius ir taikomas priemones sistemą	2005 metai	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija	bendrieji Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai	bus sukurta informacijos sistema, apimanti taršos šaltinių apskaitą, šioje Programoje numatytų priemonių įgyvendinimą ir vertinimą
9. Vykdyti mokslinius tyrimus ir mokslo taikomąją veiklą	nustatyti įgyvendinamų priemonių aplinkosauginį ir ekonominį veiksmingumą, teikti pasiūlymus dėl mokslo ir technikos naujovių taikymo	2007 metai	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija	bendrieji Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai	bus ištirtas įgyvendinamų priemonių poveikis aplinkai, nustatytos tinkamiausios priemonės, parengtos rekomendacijos, kaip įgyvendinti tolesnes priemones taikant mokslo ir technikos naujoves

______________