LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LENKIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO AVIACINĖS IR JŪRŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO SRITYSE
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lenkijos Respublikos Vyriausybė, toliau – Susitariančiosios Šalys,
atsižvelgdamos į 1944 m. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos, toliau – 1944 m. ICAO konvencija, 12 priedo nuostatas ir į 1979 m. Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos, toliau – 1979 m. SAR konvencija, priedo 1 skyriaus nuostatas;
suvokdamos, kad nelaimės sausumoje ir jūroje ištiktam žmogui pagalbos suteikimas yra gyvybiškai svarbus,
s u s i t a r ė :
1 straipsnis
2 straipsnis
1. Susitariančiosios Šalys laiko, kad jų paieškos ir gelbėjimo rajonų ribos sutampa su jų skrydžių informacijos regionų (angl. FIR) ribomis. Šie regionai toliau vadinami paieškos ir gelbėjimo rajonais.
2. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos paieškos ir gelbėjimo rajonų ribų nustatymas nėra susijęs su bet kokiomis kitomis ribomis tarp šių dviejų valstybių ir neturi joms nepalankaus poveikio.
3. Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad jos paieškos ir gelbėjimo rajone būtų už aviacinę ir jūrų paiešką ir gelbėjimą atsakingos tarnybos, toliau – paieškos ir gelbėjimo tarnybos.
3 straipsnis
Susitariančiųjų Šalių atsakingos institucijos yra:
Lietuvos Respublikoje:
Susisiekimo ministras |
– aviacinės paieškos ir gelbėjimo tarnyboms (vadovaujantis 1944 m. ICAO konvencija), – jūrų paieškos ir gelbėjimo tarnyboms (vadovaujantis 1979 m. SAR konvencija); |
Lenkijos Respublikoje:
Infrastruktūros ministras |
– aviacinės paieškos ir gelbėjimo tarnyboms (vadovaujantis 1944 m. ICAO konvencija), – jūrų paieškos ir gelbėjimo tarnyboms (vadovaujantis 1979 m. SAR konvencija). |
4 straipsnis
5 straipsnis
1. Jeigu vienos Susitariančiosios Šalies paieškos ir gelbėjimo tarnyba gauna informaciją apie pavojų žmonių gyvybei kitos Susitariančiosios Šalies paieškos ir gelbėjimo rajone arba kad šiame rajone įvyko orlaivio avarija, ši tarnyba nedelsdama apie tai informuoja kitos Susitariančiosios Šalies paieškos ir gelbėjimo tarnybą.
2. Jeigu vienos Susitariančiosios Šalies paieškos ir gelbėjimo tarnyba mano, kad jai būtina kitos Susitariančiosios Šalies paieškos ir gelbėjimo tarnybos pagalba, ji gali tokios pagalbos prašyti. Gavusi tokį prašymą, paieškos ir gelbėjimo tarnyba suteikia visą pagalbą, kokią tik gali suteikti. Tokiu atveju tolesnių veiksmų imamasi bendradarbiaujant abiejų Susitariančiųjų Šalių paieškos ir gelbėjimo tarnyboms.
3. Pagalba bet kuriam asmeniui, kuriam gresia pavojus arba kuriam gali grėsti toks pavojus, teikiama nepaisant to asmens pilietybės, statuso ar aplinkybių, kuriomis tas asmuo randamas.
4. Atsakingos tarnybos teikia informaciją apie išgelbėtus asmenis arba surastus dingusius asmenis, kurie yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių piliečiai, taip pat, jei būtina, informaciją apie bet kurios kitos valstybės piliečius. Tokia informacija pateikiama nedelsiant, jei įmanoma, kartu nurodant asmens duomenis, taip pat informaciją apie išgelbėtų asmenų sveikatos būklę ir jų buvimo vietą arba vietą, kur saugomas žuvusiojo kūnas.
6 straipsnis
1. Susitariančiosios Šalys plėtoja ir stiprina savo paieškos ir gelbėjimo tarnybų bendradarbiavimą. Toks paieškos ir gelbėjimo tarnybų bendradarbiavimas, be kita ko, apima bendras pratybas, reguliarius tarpvalstybinių ryšių kanalų patikrinimus, paieškos ir gelbėjimo ekspertų vizitus tarpusavio ryšiams palaikyti, keitimąsi Susitariančiųjų Šalių paieškos ir gelbėjimo tarnybų gauta paieškos ir gelbėjimo informacija bei įgyta patirtimi.
2. Siekiant praktiškai įgyvendinti šį Susitarimą, bus pasirašytas Operatyvinių veiksmų susitarimas dėl aviacinės paieškos ir gelbėjimo.
3. Kai tai būtina, šio Susitarimo 3 straipsnyje nurodytos Susitariančiųjų Šalių atsakingos institucijos ar šio Susitarimo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytos paskirtosios institucijos susitinka aptarti ir priimti sprendimus praktinio bendradarbiavimo klausimais. Tokie susitikimai paprastai vyksta paeiliui Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje.
7 straipsnis
8 straipsnis
9 straipsnis
1. Šis Susitarimas priimamas pagal kiekvienos Susitariančiosios Šalies teisę tai patvirtinant pranešimu. Susitarimo įsigaliojimo diena yra trisdešimta (30) diena nuo tos dienos, kurią gaunamas vėlesnis pranešimas.
2. Pasikeitus kuriai nors iš šio Susitarimo 3 straipsnyje nurodytų institucijų, kitai Susitariančiajai Šaliai diplomatiniais kanalais turi būti praneštas naujos institucijos pavadinimas.
3. Šis Susitarimas sudarytas neribotam laikui. Viena Susitariančioji Šalis gali jį denonsuoti, apie tai pranešdama kitai Susitariančiajai Šaliai; tokiu atveju denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tokio pranešimo gavimo dienos.
Sudaryta 2009 m. spalio 19 d. Vilniuje dviem egzemplioriais lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis, visi tekstai yra autentiški. Kilus nesutarimų dėl šio Susitarimo nuostatų aiškinimo, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.