LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL KURTUVĖNŲ REGIONINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO

 

2002 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 418

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 5 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484) 1.2 punktu,

1. Tvirtinu Kurtuvėnų regioninio parko apsaugos reglamentą (pridedama).

2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „saugomos teritorijos“, „valdymo sistema“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 418

 

KURTUVĖNŲ REGIONINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kurtuvėnų regioninio parko apsaugos reglamentas (toliau vadinama – Reglamentas) – tai teisės aktas, nustatantis specialius Kurtuvėnų regioninio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus.

2. Veiklą Kurtuvėnų regioniniame parke reglamentuoja Saugomų teritorijų, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Vandens, Teritorijų planavimo, Statybos, Turizmo bei kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Kurtuvėnų regioninio parko nuostatai, statybos techniniai reglamentai, šis Reglamentas bei apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų Kurtuvėnų regioniniame parke, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo, Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo planas (planavimo schema), jo dalių specialieji ar detalieji planai, taip pat bendrieji planai.

3. Kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms), esantiems Kurtuvėnų regioniniame parke, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) apsaugos reglamentai.

4. Gamtos paveldo objektai (saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai) ir jų teritorijos tvarkomos remiantis Saugomų teritorijų įstatymu, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei Saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų nuostatais pagal šių objektų gamtotvarkos projektus.

 

II. Šiame reglamente vartojamos sąvokos

 

5. Apžvalgos aikštelė (regykla) – teritorija, skirta stebėti atsiveriančią panoramą, kurioje gali būti įrengtas į žemę besiremiantis statinys. Jame gali būti įrengti stebėjimui pritaikyti įrenginiai (žiūronai, teleskopai), mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.

6. Atokvėpio vieta trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija greta pažintinių takų, rekreacinio prioriteto zonose ir kitose vietose. Joje įrengiami miško baldai, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos).

7. Buvusi sodyba sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu.

8. Istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis, susiformavęs iki 20 a. vidurio.

9. Kraštovaizdžio estetinė vertė – bendraisiais estetikos kriterijais išreiškiamas natūraliai susiformavusio ir natūralų pobūdį išlaikiusio ar žmogaus veiklos sukurto ir jo sambūvį su aplinka atspindinčio kraštovaizdžio apibūdinimas.

10. Lankomi objektai – skirti ir/ar pritaikyti lankymui paveldo objektai ir kiti saviti kraštovaizdžio kompleksai bei objektai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos, poilsiavietės, paplūdimiai bei kiti visuomenės poreikiams skirti objektai.

11. Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai tvoros, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos), informaciniai ženklai bei riboženkliai, laiptai, lieptai ir kt.

12. Medinė valčių pastogė – medinis statinys, įrengtas ant vandens telkinio kranto ir skirtas laikyti ne daugiau kaip 5 valtims.

13. Pažintinis takas – ne platesnis kaip 4 m takas, skirtas pėstiesiems, bevariklio transporto priemonių naudotojams ar žirginiam turizmui, įrengtas siekiant sudaryti sąlygas susipažinti (aplankyti) su gamtos ir/ar kultūros paveldo objektais, savitais reginiais bei reiškiniais, turintis informacijai skirtų mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių.

14. Poilsiavietė laikinai apsistoti be nakvynės skirta teritorija, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.

15. Rekreaciniai įrenginiai miško baldai, pavėsinės, stoginės, sporto ar laisvalaikio įrenginiai (laipynės, sūpynės ir kt.), persirengimo kabinos ir pan.

16. Rekreaciniai pastatai ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui skirti statiniai, statinių grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, sanatorijos, sveikatingumo kompleksai, kempingai, turizmo bazės, nakvynės paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai).

17. Stovyklavietė poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai. Joje sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti bei aktyviam poilsiui organizuoti.

18. Tradicinė regiono architektūra – Rytų (Senosios) Žemaitijos etnografinei sričiai būdinga gyvenamosios ir kitos paskirties pastatų ir statinių architektūra bei teritorinė erdvinė struktūra, susiformavusi iki profesionaliosios architektūros atsiradimo.

19. Visuomenės poreikiai saugomose teritorijose – viešieji poreikiai, susiję su gyventojų bei lankytojų teise ir reikme turėti galimybes poilsiauti, susipažinti su vertybėmis saugomose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldu

20. Vizualinė (regimoji) tarša – kraštovaizdžio estetinę vertę mažinančių statinių (neišvaizdžių, nederančių kraštovaizdyje architektūriniu stiliumi) ar želdinių, užstojančių gamtos ir kultūros paveldo objektus, vaizdingas panoramas, atsiradimas vertingose ir vaizdingose teritorijose.

 

III. REGIONINIO PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOS

 

21. Kurtuvėnų regioninio parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis:

21.1. konservacinio prioriteto – Pagėluvio kraštovaizdžio, Raudos kraštovaizdžio, Šonos kraštovaizdžio, Ilgos kraštovaizdžio, Svilės kraštovaizdžio, Girnikų kraštovaizdžio, Raudsparnės kraštovaizdžio, Paraudžių geomorfologinis, Dirvonų geomorfologinis, Vijurkų geomorfologinis, Targių geomorfologinis, Vainagių geomorfologinis, Pustlaukio geomorfologinis, Padubysio botaninis – zoologinis, Pabijočių botaninis-zoologinis, Ventos perkaso hidrografinis, Bulėnų telmologinis draustiniai;

21.2. ekologinės apsaugos prioriteto;

21.3. rekreacinio prioriteto – Bubių, Gėluvos, Bijotės, Padubysių, Pašvinio, Šonos, Vėžežerio;

21.4. ūkinio prioriteto;

21.5. kitos (gyvenamosios) paskirties zonomis – Kurtuvėnų ir Žemutinių Bubių miesteliai.

22. Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose teritorijos naudojimas ir apsauga reguliuojama pagal tipinius apsaugos reglamentus.

23. Kurtuvėnų regioniniame parke taikomi:

23.1. reikalavimai veiklai visose regioninio parko funkcinio prioriteto zonose reglamentuoti;

23.2. papildomi reikalavimai veiklai atskirose regioninio parko funkcinio prioriteto zonose reglamentuoti.

 

IV. REIKALAVIMAI veiklai visose regioninio PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOSE reglamentuoti

 

24. Pastatai ir statiniai Kurtuvėnų regioniniame parke projektuojami, statomi ar rekonstruojami atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus, siekiant:

24.1. išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius;

24.2. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus;

24.3. išlaikyti tradicinės regiono architektūros pobūdį: formas, spalvas ir dydžius, formuoti rekreacinių ir gyvenamųjų vietovių estetinį vaizdą.

25. Regioninio parko teritorijoje išskiriami šie sodybų tipai: buvusi dvaro sodyba, ūkininko sodyba, miesto namų valda, eigulio sodyba, amatininko sodyba.

26. Kurtuvėnų, Žemutinių Bubių, Šilo Pavėžupio buvusių dvarų sodybos atkuriamos pagal istorinę medžiagą. Kiti dvarai: Žadvainių, Mirskiškės, Gailiškės, Gelučių atkuriami pagal Rytų Žemaitijos dvarams būdingus bruožus ir tradicijas.

27. Dengtilčio, Mirskiškės vandens malūnai, Bubių lentpjūvė kaip amatininkų sodybos atstatomos pagal istorinę medžiagą. Butiškės, Bubių vandens malūnai atkuriami pagal Rytų Žemaitijos dvarams būdingus bruožus ir tradicijas.

28. Naujos sodybos, įskaitant ir ūkininko ūkio sodybas, projektuojamos ir statomos tik regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose.

29. Rengiant detalųjį planą arba rengiant statybos projektus buvusioms sodyboms atkurti, vietos pastatams statyti gali būti parinktos kitose vietose, nei jie stovėjo anksčiau, tačiau visais atvejais nepažeidžiant vertingų kraštovaizdžio elementų, taip pat laikantis 24 punkte išdėstytų reikalavimų. Kitose vietose ne miško paskirties žemėje pastatai gali būti statomi ir tuo atveju, kai buvusiose negalima statyti dėl inžinerinių tinklų, susiformavusių želdinių ir kt.

30. Rekonstruojant esamas ir įrengiant naujas žemos įtampos elektros perdavimo linijas, rekomenduojama jas tiesti požeminiais kabeliais.

31. Inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) projektuojama ar įrengiama, kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos.

32. Projektuojant ar rekonstruojant kelius, regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) numatytus naudoti autoturizmui, gerinant kelių dangą išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, kt.).

33. Projektuojant lengvųjų automobilių ir autobusų stovėjimo aikšteles, didesnes kaip 500 m2 ploto, turi būti numatytos želdinių juostos, skaidančios aikšteles mažesnėmis dalimis.

34. Kurtuvėnų regioninio parko miškuose, išskyrus rekreacinio prioriteto zonų miškus, formuojama tik minimali rekreacinė infrastruktūra: įrengiami turistiniai pažintiniai (pėsčiųjų, dviračių, žirginio turizmo) takai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos, poilsiavietės ir kt., išsaugant natūralią gamtinę aplinką.

35. Viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą (namų valdą) su vienu gyvenamuoju namu (išskyrus buvusio dvaro sodybą) ir priklausiniais. Neleidžiama statyti sublokuotų gyvenamųjų namų.

36. Gyvenamųjų namų išorinės sienos naudojant medį renčiamos iš tašytų ar pjautų sienojų arba statomos karkasinės. Pastatų statybai ir apdailai naudojamos tradicinės statybinės medžiagos (medis, akmuo, tinkas, plūktas molis, molinės plytos, stogo dangai – čerpės, šiaudai, nendrės, gontai, skiedros, lentelės).

37. Pastatus (jų sienas, stogus) rekomenduojama dažyti etnografiniam regionui būdingomis spalvomis: tamsiai žalia (samanine), tamsiai ruda, tamsiai raudona (vyšnine). Galima naudoti bespalvius ar natūralius medžio spalvos impregnantus.

38. Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimas turi atitikti šiuos reikalavimus:

38.1. tvorų pobūdis, dydžiai ir medžiagos numatomos, atsižvelgiant į kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurioje yra planuojama teritorija, reikalavimus bei aptveriamų pastatų stilių. Paveldo objektams aptverti nustatomos specialios sąlygos, naudojamos autentiškos arba imituojančios autentiškas medžiagos ir formos;

38.2. neleidžiama aptverti sodybų (namų valdų) aukštesnėmis nei 1,5 m aukščio neperregimomis tvoromis. Rekomenduojama nuo kelio pusės tverti ažūrinėmis tvoromis (vielos, virbų, tašelių, kt.) be cokolių;

38.3. neleidžiama užtverti rekreacinių teritorijų – paežerių, paupių, apžvalgos aikštelių ir pravažiavimų bei praėjimų į juos, pažintinių takų ir kelių, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, užstatyti ar kitaip riboti Kurtuvėnų regioninio parko lankymą;

38.4. neleidžiama aptverti miškų, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti pažeistus medynus, kitus gamtos išteklius;

38.5. vandens telkinių pakrantėse gali būti įrengti mediniai lieptai ir tilteliai: Bijotės, Gėluvos, Pašvinio, Šonos ežeruose – ne ilgesni kaip 15 m, kituose ežeruose – ne ilgesni kaip 6 m. Lieptai ir tilteliai negali būti didesni kaip 30 m2 ploto;

38.6. draudžiama įrengti lieptus Ilgaežerio, Juodlės, Šermukšnyno, Barsukyno, Dubuko, Širvos, Raudoniuko, Dūkštos ežeruose;

38.7. užrašai reklamos skyduose, stenduose, nuorodose rašomi valstybine kalba. Kitomis kalbomis reklama gali būti skelbiama, tik suderinus su Kurtvėnų regioninio parko direkcija;

38.8. draudžiama informacijos ir reklamos skydus, stendus kabinti ar kitaip tvirtinti ant medžių, gamtos ir kultūros paveldo objektų, įrengti juos paminklų vizualinės apsaugos zonose, nesuderinus su regioninio parko direkcija.

 

V. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Konservacinio prioriteto funkcinėsE zonosE (rezervatUOSE ir draustiniUOSE) REGLAMENTUOTI

 

39. Rengiant detaliuosius Kurtuvėnų, Bubių, Blužgalio, Pociškės, Sodeliukų, Užpelkių etnografiniu požiūriu vertingų miestelių bei kaimų, išlaikiusių senąją struktūrą ir/ar architektūrą, planus, iš esmės nekeisti susiklosčiusios planinės struktūros, vertingų gamtos ar kultūros elementų, numatyti būdus jiems išryškinti ar atkurti prarastiems.

40. Pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės (regyklos) gali būti įrengiamos vietose, nustatytose Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje), draustinių tvarkymo planuose bei kituose saugomų teritorijų planavimo dokumentuose.

41. Kurtuvėnų regioninio parko draustiniuose statomiems statiniams taikomi šie reikalavimai:

41.1. esamose ir buvusiose sodybose, taip pat sodybose, numatytose Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo plane ir/ar draustinių tvarkymo planuose projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti draustinyje esančius kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti, formuoti buvusio (iki 1940 m.) užstatymo charakterį, pastatyti apžvalgos ar miškų priešgaisrinio stebėjimo bokštą;

41.2. neleidžiama statyti naujų bei plėsti esamų rekreacinių pastatų ir kompleksų, naujų gyvenamųjų namų regioninio parko kraštovaizdžio, geomorfologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose, telmologiniuose draustiniuose;

41.3. neleidžiama projektuoti, statyti naujų pastatų Bulėnų telmologiniame, Ilgos kraštovaizdžio draustiniuose, išskyrus Ilgos kaimą.

42. Draustiniuose esamas sodybas galima pritaikyti kaimo turizmui ir lankytojams aptarnauti, puoselėjant ir skleidžiant Rytų Žemaitijos (Senosios) etnografines tradicijas.

 

VI. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Rekreacinio prioriteto funkcinėSE zonOSE REGLAMENTUOTI

 

43. Rekreacinio prioriteto zonose esamas sodybas rekomenduojama rekonstruoti į poilsiui skirtus pastatus. Pagrindinis statomų rekreacinių įstaigų tipas turi būti kaimiška sodyba, dvaras, kaimas.

44. Bubių rekreacinio prioriteto zonoje pagrindinis rekreacinių įstaigų tipas turi būti vasarnamiai ar senosios vilos.

45. Intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijose (rekreacinės paskirties žemėje), rekreacinės funkcijos prioriteto kaimuose pagal detaliuosius planus galima rekreacinių įrenginių ir pastatų statyba, jeigu tai numatyta Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje), rekreacinio prioriteto zonos specialiajame ar detaliajame plane.

46. Rekreacinio prioriteto zonose plėtojama tik poilsio ir turizmo infrastruktūra. Jose negalima bloginti rekreacinių išteklių kokybės, naikinti kraštovaizdžio estetinio potencialo, projektuoti ir statyti su rekreacija nesusijusių pastatų bei įrangos:

46.1. rekreacinė infrastruktūra kuriama rekreacinio prioriteto zonose, pradėtose urbanizuoti teritorijose, neplečiant rekreacinių statinių statybos gamtinį pobūdį išlaikiusiame kraštovaizdyje, neplanuojant statyti naujų didelių (daugiau nei 50 vietų) rekreacinių pastatų. Rekreacinių pastatų statyba ribojama Padubysio, Pašvinio, Vėžežerio rekreacinio prioriteto zonose;

46.2. projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip 2 aukštų su mansarda rekreaciniai pastatai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia įrengti apžvalgos bokštą;

46.3. rekreacinių pastatų talpumas gali būti didinamas plečiant esamus rekreacinius pastatus bei rekonstruojant sodybas;

46.4. rekreacinio prioriteto zonose, įskaitant miškus, įgyvendinamos sanitarinių-higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo bei medynų atsparumo didinimo priemonės;

46.5. miško parkai kuriami Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) numatytose vietose, įrengiant jiems būtiną rekreacinę infrastruktūrą;

46.6. autoturizmui pritaikomi esami bendro naudojimo keliai ir miško bei lauko keliai, įrengiant specialius pažintinius autoturizmo maršrutus;

46.7. pagal galimybes formuojamos teritoriškai atskiros turizmo (autoturizmo, dviratininkų, žirgų, pėsčiųjų ir vandens turizmo) sistemos;

46.8. turistinių trasų tinklas kuriamas taip, kad būtų sudarytos galimybės pasiekti visus svarbiausius lankomus Kurtuvėnų regioninio parko objektus.

47. Gamtinė aplinka rekreaciniams interesams pertvarkoma minimaliai. Regioninio parko rekreacinio prioriteto zonose nustatomos šios teritorijų tvarkymo veiklos sąlygos ir apribojimai:

47.1. vykdomi darbai, didinantys vietovės estetinį potencialą, naudojamos specialios kraštovaizdžio architektūros priemonės;

47.2. gerinamos vietovės eksponavimo galimybės;

47.3. vandens telkiniai ar jų dalys naudojamos, formuojant aplinką numatytoms vandens rekreacijos rūšims;

47.4. įrengiami reikalingi šuolių į vandenį ir paplūdimio įrenginiai, techniniai kompleksai bei rekreaciniam naudojimui paruošiama pakrantė.

48. Kurtuvėnų regioninio parko rekreacinio prioriteto, gyvenamosiose ir ūkinio prioriteto zonose tam tikslui skirtose vietose, numatytose specialiuosiuose planuose, gali būti įrengiami laikini statiniai, lengvai išardomi ir kilnojami sezoniniai statiniai (paviljonai, palapinės) įvairiems renginiams organizuoti, vasaros teatrai, estrados, atviros šokių aikštelės.

 

VII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Kitos (gyvenamosios) paskirties funkcinėsE zonosE REGLAMENTUOTI

 

49. Rengiant detaliuosius Kurtuvėnų ir Žemutinių Bubių miestelių bei kaimų planus, būtina laikytis šių planavimo nuostatų:

49.1. neplėsti Kurtuvėnų regioninio parko miestelių ir kaimų, išskyrus Kurtuvėnų ir Žemutinių Bubių miestelį. Jų urbanistiniai-architektūriniai ir inžinerinės įrangos klausimai sprendžiami, rengiant detaliuosius planus pagal specialiuosius reikalavimus, nustatytus gyvenamajai ar ūkinio prioriteto zonai;

49.2. Kurtuvėnų ir Žemutinių Bubių miesteliuose galima didinti namų valdų skaičių. Gyvenamieji namai statomi ir naujos namų valdos kuriamos pagal Kurtuvėnų ir Žemutinių Bubių miestelių detaliuosius (bendruosius), planus laikantis galiojančių statybos techninių reglamentų ir šių sąlygų:

49.3. naujos namų valdos kuriamos išlaikant istoriškai susiformavusią planinę struktūrą;

49.4. statomi ne aukštesni kaip vieno – dviejų aukštų su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai;

49.5. nauji gyvenamieji pastatai statomi ne aukštesni kaip 12 m. Vienaukščių gyvenamųjų namų aukštis iki pastatų karnizo – 5 m, iki kraigo – 8,5 m. Dviejų aukštų gyvenamųjų namų aukštis iki pastato karnizo – 7 m, iki kraigo – 12 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo ploto žemės paviršiaus nuolydžio vidurkio);

49.6. priklausiniai gali būti statomi ne aukštesni kaip 6 m;

49.7. bendras užstatymo plotas negali viršyti 300 m2, nustatant, kad iš jų gyvenamuoju namu užstatomas plotas negali viršyti 120 m2;

49.8. pastatų statybai naudojamos statybinės medžiagos – medis, akmuo, molinės plytos, plūktas molis; stogo dangai – čerpės, nendrės, šiaudai, skiedros, gontai, lentelės, skarda;

49.9. pastatus ar atskirus jų elementus rekomenduojama dažyti senosios Žemaitijos etnografiniam regionui būdingomis spalvomis: tamsiai žalia (samanine), tamsiai ruda, tamsiai raudona (vyšnine). Galima naudoti bespalvius ar natūralius medžio spalvos impregnantus.

50. Namų valdose, esančiose Kurtuvėnų regioninio parko gyvenamosiose zonose, įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, gali būti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai, laikantis galiojančių statybos techninių reglamentų ir šių sąlygų:

50.1. Jautmalkės skansene (kaime – muziejuje) visi nauji pastatai ir statiniai statomi pagal Jautmalkės kaimo detalųjį planą, laikantis galiojančių statybos techninių reglamentų ir šių sąlygų;

50.2. gyvenamieji pastatai statomi ir rekonstruojami išorinėms sienoms, jų apdailai ir stogo konstrukcijoms naudojant medį, priklausiniams galima naudoti plūktą molį; visų pastatų stogo dangai naudojamos skiedros, malksnos, šiaudai, nendrės;

50.3. nauji gyvenamieji namai statomi perkeliant autentus ar statant pastatų kopijas iš Senosios Žemaitijos etnokultūrinio regiono;

50.4. pastatų vidaus išplanavimas ir apdaila gali būti pakeisti pritaikant šiuolaikiniams poreikiams;

50.5. tvoros tveriamos pagal tradicinės regiono architektūros pavyzdžius;

50.6. gyvenamieji namai ar pastatų elementai dažomi tradicinei regiono architektūrai būdingomis nurodytomis spalvomis, galima naudoti ir bespalvius ar natūralius medžio spalvos impregnantus.

 

VIII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI ūkinio prioriteto funkcinėsE zonosE REGLAMENTUOTI

 

51. Žemės ūkio ir miškų ūkio prioriteto funkcinėse zonose esančiose sodybose galima atstatyti gyvenamuosius namus ar priklausinius vietoj buvusiųjų bei rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus bei priklausinius.

52. Žemės ūkio ir miškų ūkio prioriteto funkcinėse zonose galima statyti ryšio-priešgaisrinius stebėjimo bokštus bei miško ūkio ir žemės ūkio veiklai reikalingus statinius vietose, numatytose regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje).

 

IX. SKATINAMA VEIKLA

 

53. Kurtuvėnų regioniniame parke skatinama veikla:

53.1. veikla, išsauganti ir/ar išryškinanti tradicinio kraštovaizdžio įvairovę;

53.2. miškų ekosistemų apsaugos funkcijų stiprinimas, didinant biologinę įvairovę, veisiant ir formuojant mišrius medynus;

53.3. gamtos ir kultūros paveldo objektų tyrimas, ieškant efektyvesnių jų išsaugojimo bei panaudojimo būdų, taip pat naujų vertingų objektų paieška ir įteisinimas;

53.4. gamtos ir kultūros paveldo objektų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos propagavimas, siekiant suinteresuoti objektų savininkus, valdytojus ir naudotojus vertybių apsauga, pritraukti Kurtuvėnų regioninio parko lankytojus, sukuriant galimybę gauti papildomų pajamų;

53.5. specialių apžvalgos bokštų įrengimas ir naudojimas pagal nustatyta tvarka parengtus projektus;

53.6. pažintinio turizmo organizavimas, prioritetą teikiant dviračių, pėsčiųjų ir žirginiam turizmui, žiemos sezono metu pažintinius takus bei jų įrangą panaudojant slidžių turizmui, kaimo turizmui;

53.7. poilsiaviečių įrengimas rekreacinėse zonose, kitose teritorijų planavimo dokumentuose (planavimo schemose, specialiuosiuose planuose) nustatytose vietose;

53.8. rekreacinės infrastruktūros kūrimas, mokomųjų ir pažintinių takų projektavimas ir įrengimas;

53.9. skansenų (muziejų po atviru dangumi) įrengimas;

53.10. etnokultūros, tradicinės kaimo gyvensenos puoselėjimas, kaimo turizmo, rekreacinio verslo plėtra nustatytose vietose, patalpų Kurtuvėnų regioninio parko lankytojams apgyvendinti nuoma;

53.11. turizmo mažais pramoginiais laivais organizavimas;

53.12. atvirų teritorijų išsaugojimas ir atidengimas pagal specialiuosius planus;

53.13. tradicinių amatų ir verslų puoselėjimas;

53.14. tvenkininės žuvininkystės veikla;

53.15. ganyklinė gyvulininkystė išsaugant atvirus kraštovaizdžius.

______________