LIETUVOS RESPUBLIKOS
DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 8, 10, 17, 241, 30, 33, 34, 41 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
2001 m. kovo 22 d. Nr. IX-222
Vilnius
(Žin., 1991, Nr. 36-973; 1993, Nr. 30-684; 1994, Nr. 42-759; 1995, Nr. 46-1119;
1996, Nr. 41-983; 1997, Nr. 67-1653; 1999, Nr. 45-1433; 2000, Nr. 61-1828)
1 straipsnis. 8 straipsnio 3 dalies papildymas
8 straipsnio 3 dalyje po žodžių „ne visas darbo laikas“ įrašyti žodžius „darbdavio lėšų darbuotojui apmokyti ir jo kvalifikacijai kelti panaudojimas, taip pat šių lėšų atlyginimo tvarka bei sąlygos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
2 straipsnis. 10 straipsnio 1 dalies papildymas
Papildyti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo (apibrėžiamas tam tikro darbo užbaigimu, nustatytos užduoties įvykdymu, laikinai nesančio darbuotojo atvykimu į darbą ir kt.), išskyrus atvejį, nurodytą 9 straipsnio trečiojoje dalyje.“
3 straipsnis. 17 straipsnio 2 dalies pakeitimas
17 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „tipinę“ įrašyti žodį „pavyzdinę“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę šios sutarties formą (pridedama). Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo darbuotojui leidžia pradėti dirbti tik tada, kai darbo sutartis yra įforminta, t. y. sudaryta dviem egzemplioriais ir pasirašyta darbdavio bei darbuotojo. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale, kurio formą ir darbo sutarčių registravimo taisykles Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Darbo sutarčių registravimas žurnale neprivalomas, kai darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis 3 ir mažiau darbuotojų. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą dieną po sutarties sudarymo, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui jį identifikuojantį dokumentą (darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde bei asmens kodu), kurį darbuotojas privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio ar jo įgalioto asmens (ar įmonės vidaus tvarkos taisyklėse) nurodytoje vietoje. Už darbo sutarties sudarymą, jos registravimą, darbuotoją identifikuojančio dokumento išdavimą, jo laikymo tvarkos nustatymą bei pateikimo kontroliuojančioms organizacijoms užtikrinimą yra atsakingas darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Jeigu darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pažeidžia šio straipsnio reikalavimus, jis traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.“
4 straipsnis. 241 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 241 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„241 straipsnis. Prastova, jos įforminimas ir darbuotojo teisinė padėtis
Prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių, gamtinių ir kitų, nenurodytų šio įstatymo 24 straipsnyje), už kiekvieną prastovos valandą mokėdamas ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį, išskyrus atvejus, nurodytus šiame straipsnyje.
Prastova, trunkanti ne ilgiau kaip darbo diena, žymima darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, o viršijanti darbo dienos trukmę – įforminama dar ir darbdavio įsakymu (potvarkiu). Su šiuo įsakymu supažindinami dėl prastovos nedirbantys darbuotojai.
Prastovos laikui darbuotojai, atsižvelgiant į jų profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir sveikatos būklę, jų raštišku sutikimu perkeliami į kitą darbą toje įmonėje. Jeigu darbuotojas sutinka, jis gali būti perkeliamas į kitą jo sveikatai nekenkiantį darbą neatsižvelgiant į profesiją, specialybę, kvalifikaciją.
Jei dėl prastovos perkelto darbuotojo darbo užmokestis sumažėja dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, jam mokamas iki perkėlimo buvęs vidutinis darbo užmokestis.
Jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją arba specialaus profesinio pasirengimo nereikalaujančio darbo, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą.
Jeigu darbuotojas raštiškai atsisako pasiūlyto darbo pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją arba specialaus profesinio pasirengimo nereikalaujančio darbo, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam mokama ne mažiau nei 0,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą.
Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas, nedirbantis dėl prastovos, būtų darbovietėje ilgiau kaip vieną valandą per darbo dieną (pamainą). Už buvimą įmonėje šioje nuostatoje nurodytą laiką mokamas šio straipsnio penktojoje dalyje nustatyto dydžio darbo užmokestis. Kolektyvinėje, darbo sutartyje arba šalių susitarimu gali būti numatyti visiško neatvykimo į darbą prastovos metu atvejai.
Esant prastovai dėl gamybinių, gamtinių ir kitų šio įstatymo 24 straipsnyje nenurodytų sąlygų, kai teisės aktų nustatyta tvarka neįmanoma saugiai atlikti darbų, kolektyvinėje ar darbo sutartyje gali būti nustatytos kitos darbuotojų laikino perkėlimo į kitą darbą bei apmokėjimo sąlygos. Nesant kito darbo, kurį darbuotojai gali saugiai dirbti, įforminama prastova ir taikomos šio straipsnio nustatytos garantijos.“
5 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, išskyrus valstybės (savivaldybės) įmones bei valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, turi teisę nutraukti darbo sutartį ne šio įstatymo 26 ir 29 straipsniuose numatytais pagrindais, o remdamasis kitomis svarbiomis aplinkybėmis, sumokėdamas atleidžiamam darbuotojui kompensaciją, kai darbuotojo darbo stažas šioje įmonėje:
2. Papildyti 30 straipsnį nauja 2 dalimi:
3. Papildyti 30 straipsnį 3 dalimi:
6 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Profesinės sąjungos organo sutikimas atleidžiant darbuotojus
Darbdavys negali atleisti iš darbo pagal šio įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo.
Darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotoją profesinės sąjungos organas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos.
Darbdavys turi teisę ginčyti profesinės sąjungos organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotoją teismo tvarka. Teismas panaikina profesinės sąjungos organo sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus.
Įstatymų numatytais atvejais darbuotojai negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva (išskyrus pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktą), negavus ir kitų organų sutikimo.
7 straipsnis. 34 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Darbdavys savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka tik prieš 2 mėnesius įspėjęs darbuotoją raštu. Darbuotojui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, nepilnamečiui iki 18 metų, invalidui, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.“
8 straipsnis. 41 straipsnio 2 dalies papildymas
Papildyti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Kai uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės, be darbuotojui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų, sumokamas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, bet ne daugiau kaip už 3 mėnesius nuo atleidimo dienos. Vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo laiką nutraukiamas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba nuo kreditorių susirinkimo nutarimo pradėti neteisminį bankroto procesą priėmimo dienos.“
9 straipsnis. Priedėlio pakeitimas
Pakeisti priedėlio pastabą ir ją išdėstyti taip:
„Pastaba. Šioje pavyzdinėje darbo sutarties formoje nustatomos bendrosios darbo sutarties sąlygos. Specifinės paskirties įmonių (atominės energetikos, jūrų, upių, oro, geležinkelio transporto ir kt.) darbo sutartyse gali būti šalių nustatytos kitokios teisės aktams neprieštaraujančios sąlygos.
Šios darbo sutarties būtinosios sąlygos – darbuotojo darbo vieta (įmonė, jos padalinys ir pan.), darbo funkcijos (profesija, kvalifikacija, specialybė, darbas, pareigos), darbo apmokėjimo sąlygos – gali būti keičiamos tiktai šalių susitarimu. Kitų šios sutarties sąlygų keitimas negali prieštarauti įstatymams, kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems darbo sutarties sudarymą, pakeitimą ir nutraukimą. Kai toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje darbuotojo sutikimu jam pavedamas kitas darbas, nesulygtas darbo sutartimi, sudaroma kita darbo sutartis laikantis šios darbo sutarties formos reikalavimų.“