LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL MATERIALIOJO ILGALAIKIO TURTO, KURIS NUOSAVYBĖS TEISE PRIKLAUSO ŪKINIŲ BENDRIJŲ NARIAMS, INDIVIDUALIŲ (PERSONALINIŲ) ĮMONIŲ SAVININKAMS IR JŲ ŠEIMŲ NARIAMS IR YRA NAUDOJAMAS ŠIŲ VIENETŲ VEIKLOJE, EKSPLOATAVIMO IR REMONTO SĄNAUDŲ ATSKAITYMO IŠ ŠIŲ VIENETŲ PAJAMŲ TVARKOS PATVIRTINIMO

 

2002 m. vasario 11 d. Nr. 39

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 20 straipsnio 4 dalimi,

1. Tvirtinu Materialiojo ilgalaikio turto, kuris nuosavybės teise priklauso ūkinių bendrijų nariams, individualių (personalinių) įmonių savininkams ir jų šeimų nariams ir yra naudojamas šių vienetų veikloje, eksploatavimo ir remonto sąnaudų atskaitymo iš šių vienetų pajamų tvarką (pridedama).

2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodyta tvarka taikoma apskaičiuojant ūkinių bendrijų ir individualių (personalinių) įmonių po 2001 metų gruodžio 31 d. prasidedančių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

3. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos finansų ministro 1999 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. 93 „Dėl Juridinio asmens teisių neturinčių įmonių savininkams ir jų šeimų nariams asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, naudojamo įmonės veikloje, eksploatavimo, nusidėvėjimo ir remonto išlaidų pripažinimo įmonės gamybos (veiklos) sąnaudomis tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 36-1108).

 

 

FINANSŲ MINISTRĖ                                                                             DALIA GRYBAUSKAITĖ

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 39

 

MATERIALIOJO ILGALAIKIO TURTO, KURIS NUOSAVYBĖS TEISE PRIKLAUSO ŪKINIŲ BENDRIJŲ NARIAMS, INDIVIDUALIŲ (PERSONALINIŲ) ĮMONIŲ SAVININKAMS IR JŲ ŠEIMŲ NARIAMS IR YRA NAUDOJAMAS ŠIŲ VIENETŲ VEIKLOJE, EKSPLOATAVIMO IR REMONTO SĄNAUDŲ ATSKAITYMO IŠ ŠIŲ VIENETŲ PAJAMŲ TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Materialiojo ilgalaikio turto, kuris nuosavybės teise priklauso ūkinių bendrijų nariams, individualių (personalinių) įmonių savininkams ir jų šeimų nariams ir yra naudojamas šių vienetų veikloje, eksploatavimo ir remonto sąnaudų atskaitymo iš šių vienetų pajamų tvarka (toliau vadinama – tvarka) nustato ūkinių bendrijų nariams, individualių (personalinių) įmonių savininkams (toliau vadinama – vienetų dalyviai) ir jų šeimų nariams (sutuoktiniams, tėvams, įtėviams, vaikams ir įvaikiams) nuosavybės teise priklausančio materialiojo ilgalaikio turto (toliau – turtas) naudojimo vienetų veikloje įforminimą ir vienetų veikloje naudojamai turto daliai tenkančių sąnaudų, kurios gali būti atskaitomos iš vienetų pajamų, nustatymą.

2. Vieneto dalyvio ir jo šeimos narių turto naudojimas vieneto veikloje yra įforminamas vieneto vadovo arba individualios (personalinės) įmonės savininko (toliau – vieneto vadovas) įsakymu, kuriame nurodoma:

2.1. turto pavadinimas;

2.2. turto apibūdinimas, techniniai-ekonominiai parametrai (plotas, tūris, pajėgumas ir pan.);

2.3. turto savininkas. Jei turto savininkas nėra vieneto dalyvis, nurodoma, koks jo, kaip šeimos nario, ryšys su vieneto dalyviu;

2.4. turto vertė, kuri apskaičiuojama iš turto pirkimo (įsigijimo) dokumentuose, turinčiuose juridinę galią, nurodytos kainos atėmus turto nusidėvėjimo sumą už laikotarpį iki turto perdavimo naudoti vieneto veikloje. Turto nusidėvėjimo suma apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 18 straipsnio 10 dalies nuostatomis. Jei turto savininkas neturi turto pirkimo (įsigijimo) kainą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, tai turto vertė gali būti nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, turinčių teisę verstis tokia veikla, arba vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimų nuostatomis;

2.5. vieneto veiklos, kurioje turtas bus naudojamas, pavadinimas;

2.6. turto dalis, naudojama vieneto veikloje (procentais), kuri nustatoma atsižvelgiant į turto rūšį ir ekonominę naudą, kurią turto naudojimas teikia vienetui: naudojant transporto priemones – į vienetų reikalais nuvažiuojamų kilometrų skaičių, naudojant patalpas – į patalpų plotą (tūrį), naudojamą vieneto veiklai, naudojant įrenginius – į įrenginių darbo laiką ir pan. Pasikeitus vieneto veikloje naudojamai turto daliai, vieneto vadovas tą dalį privalo patikslinti (išleisti naują įsakymą, kuriame patikslinama vieneto veikloje naudojama turto dalis).

3. Per 15 dienų nuo vieneto vadovo įsakymo išleidimo du jo egzemplioriai turi būti pateikti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriui pagal vieneto registravimo vietą. Vienas šio įsakymo egzempliorius su jo gavimą patvirtinančiu spaudu ir atsakingo darbuotojo parašu grąžinamas vienetui.

 

II. TRANSPORTO PRIEMONIŲ EKSPLOATAVIMO (išskyrus REMONTą) sąnaudų atskaitymas iš vieneto pajamų

 

4. Transporto priemonių, nuosavybės teise priklausančių vienetų dalyviams ir jų šeimų nariams, eksploatavimo (išskyrus remontą) sąnaudoms, atskaitomoms iš vieneto pajamų, yra priskiriama per mokestinį laikotarpį sunaudotų degalų, tepalų ir kitų su transporto priemonių eksploatacija susijusių sąnaudų vertė, proporcingai tenkanti transporto priemonės panaudojimo vieneto veikloje daliai, nurodytai vieneto vadovo įsakyme.

5. Sunaudotų degalų ir tepalų kiekis nustatomas atsižvelgiant į per mokestinį laikotarpį vieneto reikmėms nuvažiuotų kilometrų skaičių (kilometrų skaičius proporcingas transporto priemonės naudojimo vieneto veikloje daliai, nurodytai vieneto vadovo įsakyme) ir atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų bei būtiną tepalų keitimo dažnumą). Degalų ir tepalų įsigijimas turi būti pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie gali būti išrašyti ir vieneto, ir transporto priemonės savininko (vieneto dalyvio arba jo šeimos nario) vardu.

6. Su transporto priemonių eksploatacija per mokestinį laikotarpį susijusių kitų sąnaudų (filtrų, padangų, plovimo priemonių, smulkių detalių vertė, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas sumokėtos draudimo įmokos, technines apžiūras bei kitokias (išskyrus remontą) paslaugas atliekančių organizacijų patarnavimų vertė), kurios gali būti atskaitomos iš vieneto pajamų, suma apskaičiuojama proporcingai transporto priemonės panaudojimo vieneto veikloje daliai, nurodytai vieneto vadovo įsakyme. Šias sąnaudas patvirtinantys juridinę galią turintys dokumentai gali būti išrašyti ir vieneto, ir šio turto savininko (vieneto dalyvio arba jo šeimos nario) vardu.

 

III. TRANSPORTO PRIEMONIŲ REMONTO sąnaudų atskaitymas iš vieneto pajamų

 

7. Transporto priemonių, nuosavybės teise priklausančių vienetų dalyviams ir jų šeimų nariams, remonto sąnaudoms, atskaitomoms iš vieneto pajamų, yra priskiriama per mokestinį laikotarpį atliktų transporto priemonių remonto darbų vertė, įskaitant remontui sunaudotas medžiagas (toliau – remonto darbų vertė), proporcingai tenkanti transporto priemonės panaudojimo vieneto veikloje daliai, nurodytai vieneto vadovo įsakyme.

8. Jei visa remonto darbų vertė per mokestinį laikotarpį neviršija 50 procentų transporto priemonės vertės, nurodytos vieneto vadovo įsakyme, tai remonto darbų vertė, proporcingai tenkanti transporto priemonės panaudojimo vieneto veikloje daliai, atskaitoma iš vieneto pajamų tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu, kuriuo buvo atliktas remontas.

9. Jei visa remonto darbų vertė per mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų transporto priemonės vertės, nurodytos vieneto vadovo įsakyme, tai remonto darbų vertė, proporcingai tenkanti transporto priemonės panaudojimo vieneto veikloje daliai, atskaitoma iš vieneto pajamų dalimis per trejus metus (36 mėnesius) pradedant nuo kito mėnesio po transporto priemonės remonto atlikimo. Jei transporto priemonė po remonto atlikimo vieneto veikloje naudojama mažiau kaip trejus metus (36 mėnesius), remonto darbų vertė, proporcingai tenkanti laikotarpiui, kuriuo transporto priemonė vieneto veikloje nebenaudojama, iš vieneto pajamų nebeatskaitoma.

10. Transporto priemonės remonto sąnaudas patvirtinantys juridinę galią turintys dokumentai gali būti išrašyti ir vieneto, ir transporto priemonės savininko (vieneto dalyvio arba jo šeimos nario) vardu.

 

IV. KITO TURTO EKSPLOATAVIMO (išskyrus REMONTą) sąnaudų atskaitymas iš vieneto pajamų

 

11. Kito turto (patalpų, įrenginių, ryšio priemonių ir pan.), nuosavybės teise priklausančių vienetų dalyviams ir jų šeimų nariams, eksploatavimo sąnaudoms, atskaitomoms iš vieneto pajamų, yra priskiriamos šio turto šildymo, apšvietimo, vandens, kitų medžiagų suvartojimo, abonentinio mokesčio bei kitų per mokestinį laikotarpį patirtų sąnaudų dalis, proporcingai tenkanti vieneto veikloje naudojamai patalpų arba kito turto daliai, nurodytai vieneto vadovo įsakyme.

12. Kito turto (patalpų, įrenginių, ryšio priemonių ir pan.) eksploatavimo sąnaudas patvirtinantys juridinę galią turintys dokumentai gali būti išrašyti ir vieneto, ir šio turto savininko (vieneto dalyvio arba jo šeimos nario) vardu.

 

V. KITO TURTO REMONTO sąnaudų atskaitymas iš vieneto pajamų

 

13. Iš vieneto pajamų atskaitomos per mokestinį laikotarpį patirtos patalpų, nuosavybės teise priklausančių vienetų dalyviams ir jų šeimų nariams, remonto sąnaudos nustatomos šiais būdais:

13.1. tiesioginiu sąnaudų priskyrimo būdu – kai remontuojama tik vieneto veikloje naudojamų patalpų dalis arba kai galima apskaičiuoti, kiek ir kokių medžiagų sunaudota remontuojant šią patalpų dalį.

Jei remonto darbų vertė per mokestinį laikotarpį neviršija 50 procentų vieneto veikloje naudojamų patalpų dalies vertės, tai visa remonto darbų vertė iš vieneto pajamų atskaitoma tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu, kuriuo buvo atliktas remontas.

Jei remonto darbų vertė per mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų vieneto veikloje naudojamų patalpų dalies vertės, tai visa remonto darbų vertė iš vieneto pajamų atskaitoma dalimis per penkerius metus (60 mėnesių) pradedant nuo kito mėnesio po patalpų remonto atlikimo. Jei patalpos po remonto atlikimo vieneto veikloje naudojamos mažiau kaip penkerius metus (60 mėnesių), remonto darbų vertė, proporcingai tenkanti laikotarpiui, kuriuo patalpos vieneto veikloje nebenaudojamos, iš vieneto pajamų nebeatskaitoma;

13.2. proporciniu sąnaudų priskyrimo būdu – kai remontas atliekamas didesnėje nei vieneto veikloje naudojamų patalpų dalyje. Tokiu atveju iš vieneto pajamų atskaitoma tik remonto darbų vertė, proporcingai tenkanti vieneto veikloje naudojamai patalpų daliai (procentais), nurodytai vieneto vadovo įsakyme.

Jei remonto darbų vertė per mokestinį laikotarpį neviršija 50 procentų patalpų vertės, nurodytos vieneto vadovo įsakyme, tai remonto darbų vertė, proporcingai tenkanti vieneto veikloje naudojamų patalpų daliai, iš vieneto pajamų atskaitoma tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu, kuriuo buvo atliktas remontas.

Jei remonto darbų vertė per mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų patalpų vertės, nurodytos vieneto vadovo įsakyme, tai remonto darbų vertė, proporcingai tenkanti vieneto veikloje naudojamų patalpų daliai, iš vieneto pajamų atskaitoma dalimis per penkerius metus (60 mėnesių) pradedant nuo kito mėnesio po patalpų remonto atlikimo. Jei patalpos po remonto atlikimo vieneto veikloje naudojamos mažiau kaip penkerius metus (60 mėnesių), remonto darbų vertė, tenkanti laikotarpiui, kuriuo patalpos vieneto veikloje nebenaudojamos, iš vieneto pajamų nebeatskaitoma.

14. Jei remontuojamas kitas nei patalpos turtas (įrenginiai, ryšio priemonės ir pan.), nuosavybės teise priklausantis vienetų dalyviams ir jų šeimų nariams, tai šio turto remonto sąnaudos, kurios gali būti atskaitomos iš vieneto pajamų, nustatomos tokiais pat būdais, kaip ir remontuojant patalpas.

15. Patalpų ir kito turto (įrenginių, ryšio priemonių ir pan.) remonto sąnaudas patvirtinantys juridinę galią turintys dokumentai gali būti išrašyti ir vieneto, ir šio turto savininko (vieneto dalyvio arba jo šeimos nario) vardu.

______________