LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUGALŲ VEISLIŲ APSAUGOS IR SĖKLININKYSTĖS
Į S T A T Y M A S
1996 m. rugsėjo 17 d. Nr. I-1518
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Įstatymo tikslas – teisiškai reguliuoti fizinių ir juridinių asmenų santykius kuriant ir tiriant augalų veisles, dauginant ir platinant jų sėklas bei sodmenis.
2 straipsnis. Pagrindinės įstatyme vartojamos sąvokos
1. Veislė – sukurta nauja arba iš natūraliai gamtoje augančių augalų išskirta genetiškai stabili augalų grupė, pasižyminti vienodomis (artimomis) biologinėmis ir ūkinėmis savybėmis, išsilaikančiomis dauginant augalus generatyviniu ar vegetatyviniu būdu, išsiskirianti iš kitų to paties augalo veislių bent vienu aiškiai atpažįstamu ir aprašomu požymiu. Veislei gali atstovauti ir vienas augalas ar jo dalis, jeigu ši dalis gali būti panaudota gauti visam tos veislės augalui. Veislės kategorijos yra klonai, linijos, pirmosios kartos heteroziniai hibridai ir populiacijos.
2. Sėkla ir sodmenys – augalai arba jų dalys, naudojami atkurti ir dauginti tos pačios veislės augalams.
3. Veislės autorius – vienas ar keli fiziniai asmenys, sukūrę arba iš natūraliai gamtoje augančių augalų išskyrę naują veislę, atitinkančią šio įstatymo 9 straipsnio reikalavimus.
4. Veislės savininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam veislės savininko teisės pripažintos pagal šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.
5. Augalų veislių registras – Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir saugomų augalų veislių apskaitos dokumentas.
6. Licencinė sutartis – veislės savininko raštiškas susitarimas su fiziniu ar juridiniu asmeniu, suteikiantis pastariesiems teisę tam tikrą laiką naudoti veislę jos sėkloms ir sodmenims dauginti bei platinti.
7. Sėklos sertifikatas – dokumentas, pažymintis sėklos rūšies ir veislės pavadinimą, kategoriją (reprodukciją), sėklos siuntos svorį ir sėklos kokybės rodiklius.
8. Sodmenų sertifikatas – dokumentas, pažymintis sodmenų rūšies ir veislės pavadinimą, kategoriją(reprodukciją), sodmenų siuntos kiekį (vnt.) ir kokybės rodiklius.
3 straipsnis. Valstybinis sėklininkystės valdymas ir augalų veislių apsauga
1. Lietuvos Respublikoje valstybinį sėklininkystės valdymą ir augalų veislių apsaugą, atsižvelgdamos į šio darbo specifinį pobūdį, vykdo Žemės ūkio ministerija ir Miškų ūkio ministerija.
2. Naujas augalų veisles įregistruoja, veislės apsaugos dokumentus išduoda, veislių vertingumo tyrimus ir kitas šiame įstatyme numatytas funkcijas atlieka Lietuvos valstybinis augalų veislių tyrimo centras (toliau – Veislių tyrimo centras), priklausantis Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai.
3. Visų sėklininkystės valstybinio valdymo tarnybų struktūrą, atsižvelgdamos į šio darbo specifinį pobūdį, nustato Žemės ūkio ministerija ir Miškų ūkio ministerija.
4 straipsnis. Veislės autorius ir savininkas
1. Veislės autoriumi pripažįstamas vienas ar keli fiziniai asmenys, sukūrę arba iš natūraliai gamtoje augančių augalų išskyrę naują veislę.
2. Veislės savininku pagal šį įstatymą gali būti:
1) fizinis asmuo, savarankiškai sukūręs ar iš natūraliai gamtoje augančių augalų išskyręs naują veislę, arba dalyvavęs jos kūrimo bei atrinkimo procese, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus atvejus;
2) juridinis asmuo (mokslo ir mokymo įstaiga, sėklininkystės firma, įmonė ar kita organizacija), kur vienas ar keli fiziniai asmenys pagal specialią darbo sutartį arba atlikdami tarnybinę užduotį sukūrė ar išskyrė naują veislę. Šiuo atveju fizinis asmuo – veislės autorius turi teisę į dalį pajamų (ne mažiau kaip 3 procentus), gaunamų veislės savininko už veislinės sėklos ar sodmenų arba jų dauginimo licencijos pardavimą;
5 straipsnis. Veislės pavadinimas
1. Sukurtai ar išskirtai naujai veislei suteikiamas pavadinimas. Jis turi būti savitas, trumpas (ne daugiau kaip du žodžiai), nesikartojantis ir atitikti tarptautinės kultūrinių augalų nomenklatūros reikalavimus. Veislės pavadinimas negali būti vien iš skaitmenų, klaidinantis, tapatus tos pačios rūšies ir giminingų rūšių augalų veislių pavadinimams.
2. Jeigu Veislių tyrimo centrui pateiktoje paraiškoje įregistruoti naują veislę siūlomas pavadinimas neatitinka minėtų reikalavimų, Veislių tyrimo centras turi teisę reikalauti jį pakeisti.
ANTRASIS SKIRSNIS
NAUJOS VEISLĖS ĮREGISTRAVIMAS. VEISLIŲ APSAUGA
6 straipsnis. Paraiškos padavimas naujai veislei įregistruoti
1. Paraiška – raštiškas prašymas naujai veislei įregistruoti – paduodama Veislių tyrimo centrui. Paduoti šią paraišką turi teisę veislės savininkas iš bet kurios valstybės arba savininko įgaliotas atstovas. Jeigu veislė priklauso keliems savininkams, paduodama viena paraiška.
2. Paraiškos dokumentų sąrašą ir jų padavimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija ir Miškų ūkio ministerija.
7 straipsnis. Paraiškos prioritetas
1. Paraiškos padavimo naujai veislei įregistruoti prioritetas nustatomas pagal jos padavimo laiką. Veislės savininkas turi teisę pirmąją paraišką paduoti bet kurioje šalyje.
2. Jei prieš paduodant paraišką Veislių tyrimo centrui įregistruoti naują veislę jau buvo paduota paraiška tai pačiai veislei įregistruoti vienoje iš valstybių Tarptautinės naujų veislių apsaugos konvencijos dalyvių, tai pareiškėjo pageidavimu prioritetine laikoma pirmosios paraiškos padavimo data. Šiuo atveju Veislių tyrimo centrui paraiška turi būti paduota ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo pirmosios paraiškos padavimo, o jos kopija, patvirtinta atitinkamos valstybės kompetentingos įstaigos (kartu pridedant vertimą į lietuvių kalbą), pateikiama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šios paraiškos padavimo.
8 straipsnis. Paraiškos ekspertizė
1. Paraiškos ekspertizę per 1 mėnesį atlieka Veislių tyrimo centras. Ekspertizės metu nustatomas paraiškos prioritetas, įvertinama, ar atitinka reikalavimus veislės pavadinimas, patikrinami visi pateikti dokumentai.
2. Paraišką priėmus, apie tai informuojamas pareiškėjas, taip pat paskelbiama viename iš žemės ūkio laikraščių ar žurnalų arba specialiame leidinyje.
9 straipsnis. Naujos veislės įregistravimo sąlygos
1. Veislė įregistruojama nustačius, kad ji atitinka naujumo, išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimus.
2. Veislė laikoma nauja, jeigu:
1) iki paraiškos padavimo Veislių tyrimo centrui naujai veislei įregistruoti jos sėklos, sodmenys ar kitos augalo dalys, veislės savininkui sutikus, nebuvo pardavinėjamos arba kitaip naudojamos Lietuvos Respublikoje daugiau kaip 1 metus, išskyrus atvejus, kai tai buvo daroma mokslinio tyrimo ar dauginamosios medžiagos fondo sukūrimo tikslu;
2) iki įregistravimo paraiškos padavimo Veislių tyrimo centrui veislė nebuvo pardavinėjama arba kitaip platinama, veislės savininkui sutikus, bet kurios kitos valstybės teritorijoje daugiau kaip:
3. Veislė laikoma išskirtine, jei ji bent vienu būdingu požymiu skiriasi nuo kitų paraiškos padavimo momentu žinomų veislių. Veislė laikoma žinoma, jeigu ji yra kurios nors valstybės oficialiuose veislių sąrašuose arba yra pateikta paraiška jai įregistruoti Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse. Požymiai, kuriais veislė išsiskiria iš kitų, turi būti tokie, kad juos būtų galima tiksliai aprašyti ir atpažinti.
4. Veislė atitinka vienodumo reikalavimus, kai visi šios veislės augalai turi tos veislės būdingus požymius ir yra vienodi, išskyrus leistinus nukrypimus, susijusius su dauginimo ypatybėmis ir augalų rūšies savybėmis.
10 straipsnis. Veislės naujumo, išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai bei jos registravimas
1. Veislės naujumo, išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimus atlieka Veislių tyrimo centras. Šis centras taip pat gali naudotis ekspertų, pareiškėjo, atitinkamų Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių mokslo įstaigų ir organizacijų paslaugomis.
2. Nustačius, kad veislė atitinka naujumo, išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimus, Veislių tyrimo centras per 1 mėnesį ją įrašo siūlomu pavadinimu į Lietuvos Respublikos augalų veislių registrą (toliau – Augalų veislių registras) ir savininkui išduoda Veislės savininko liudijimą, o autoriui – Veislės autoriaus pažymėjimą.
11 straipsnis. Augalų veislių registras
1. Augalų veislių registras yra pagrindinis Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir saugomų augalų veislių apskaitos dokumentas.
2. Augalų veislių registre nurodomas veislės pavadinimas, veislės savininkas, autorius, veislės apsaugos galiojimo laikas, taip pat fiksuojami visi pasikeitimai, susiję su veislės savininko ir veislės pavadinimo pasikeitimu, licencijų išdavimu, veislės įregistravimo anuliavimu ar atnaujinimu.
3. Į Augalų veislių registrą įrašomos visos po šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvoje sukurtos ar išskirtos naujos augalų veislės, taip pat įstatymo įsigaliojimo metu Lietuvoje sukurtos ir rajonuotos augalų veislės ir Veislių tyrimo centre tiriamos Lietuvoje sukurtos veislės.
4. Pateikus raštišką prašymą, veislės savininko teises bei veislės įregistravimą vienoje iš valstybių patvirtinančius dokumentus, detalų veislės aprašymą ir sumokėjus Veislių tyrimo centrui atitinkamą atlyginimą, į Augalų veislių registrą įrašomos ir kitose valstybėse sukurtos ar išskirtos augalų veislės ir užtikrinama jų apsauga.
12 straipsnis. Veislės apsauga, veislės savininko liudijimas ir autoriaus pažymėjimas
1. Veislės apsauga lauko augalams, gėlėms ir kitiems žoliniams augalams galioja 25 metus, o vaismedžiams, dekoratyviniams ir kitiems sumedėjusiems augalams – 30 metų. Jos galiojimo laiko pradžia – veislės įrašymo į Augalų veislių registrą data. Veislių tyrimo centras veislės apsaugos laiką gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip 5 metams.
2. Veislės savininko liudijimas išduodamas fiziniam ar juridiniam asmeniui, sukūrusiam ar išskyrusiam naują veislę. Jeigu veislė priklauso keliems savininkams, veislės savininko liudijime įrašomi visi savininkai ir nurodoma jų nuosavybės dalis procentais. Pirmas įrašomas veislės savininkas, kurio nuosavybės dalis didžiausia. Šiuo atveju veislės savininko liudijimas išduodamas visiems veislės savininkams. Veislės savininko liudijimas galioja visą veislės apsaugos laiką.
3. Veislės autoriaus pažymėjimas išduodamas fiziniam asmeniui, sukūrusiam ar išskyrusiam naują veislę. Jeigu veislę sukūrė ar išskyrė keli fiziniai asmenys, veislės autoriaus pažymėjimas išduodamas kiekvienam iš jų, nurodant autorystės dalį.
13 straipsnis. Veislės savininko teisės ir pareigos
2. Be savininko sutikimo (neturint su juo sudarytos veislės naudojimo licencinės sutarties) niekas neturi teisės naudoti jo sukurtos ar išskirtos veislės sėklų ar sodmenų komerciniam dauginimui, jų pardavinėti ar realizuoti kitokiu būdu, eksportuoti, naudoti veislę kaip vieną iš tėvinių komponentų hibridinėms sėkloms gauti, taip pat naudoti jo atrastą pirmosios kartos heterozinių hibridų gavimo formulę.
3. Veislės savininko teisės nepažeidžiamos, jeigu jo sukurta ar išskirta veislė naudojama moksliniam darbui ar kitų naujų veislių kūrimui kaip pradinė medžiaga.
4. Veislės savininkas per visą veislės apsaugos galiojimo laiką privalo užtikrinti, kad būtų išsaugotos visos veislės įregistravimo paraiškoje nurodytos savybės.
14 straipsnis. Laikinoji veislės apsauga
15 straipsnis. Veislės apsaugos dokumentų anuliavimas
1. Anuliuoti veislės apsaugos dokumentus turi teisę Veislių tyrimo centras. Jie anuliuojami:
1) paaiškėjus, kad įregistruota veislė neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio reikalavimų arba pareiškėjas neturėjo teisių į šią veislę;
2) jeigu veislės savininkas nepateikia Veislių tyrimo centrui sėklų, sodmenų, dokumentų ir informacijos, reikalingos veislės savybių pakartotiniams tyrimams;
3) nustačius, kad anksčiau to paties pavadinimo ir tos pačios rūšies augalo veislė yra registruota kitoje valstybėje;
TREČIASIS SKIRSNIS
VEISLIŲ VERTINGUMO TYRIMAI. VEISLIŲ ĮRAŠYMAS Į TINKAMIAUSIŲ
LIETUVOJE AUGINTI AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠĄ.
SĖKLINĖS MEDŽIAGOS DAUGINIMAS
16 straipsnis. Veislių vertingumo tyrimai
17 straipsnis. Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija
Valstybinę augalų veislių vertinimo komisiją sudaro Žemės ūkio ministerija ir Miškų ūkio ministerija. Komisija šioms ministerijoms teikia pasiūlymus dėl veislių struktūros formavimo, veislių tyrimo ir įrašymo į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą arba išbraukimo iš jo, taip pat veislinių sėklų bei sodmenų dauginimo ir platinimo.
18 straipsnis. Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašas
19 straipsnis. Veislinių sėklų ir sodmenų dauginimo, importo ir eksporto reikalavimai
1. Lietuvos Respublikoje leidžiama dauginti, platinti ir importuoti dauginimui sėklas bei sodmenis tik tų veislių, kurios įrašytos į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą. Tais atvejais, kai Lietuvoje trūksta kurios nors augalų rūšies sėklų ar sodmenų, Žemės ūkio ministerija ir Miškų ūkio ministerija turi teisę leisti įvežti ir neįrašytų į šį sąrašą veislių sėklas bei sodmenis, nurodant tikslinę jų naudojimo paskirtį.
2. Importuoti ar eksportuoti sėklas ir sodmenis galima tik turint jų veislę, kategoriją(reprodukciją) ir kokybę pažymintį sėklos ir sodmenų sertifikatą bei fitosanitarinį sertifikatą (originalus). Lietuvoje turi būti atliekamas importuotų sėklų ir sodmenų siuntų pakartotinis karantininis tikrinimas.
3. Veislinių sėklų bei sodmenų importą ir eksportą kontroliuoja muitinė ir Valstybinė augalų karantino tarnyba.
4. Sėklos ir sodmenys, importuojami pažeidžiant šio straipsnio reikalavimus, grąžinami arba konfiskuojami, o fiziniai ir juridiniai asmenys traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
5. Šio straipsnio 1 dalies apribojimai netaikomi, kai sėklos ir sodmenys įvežami moksliniams ir valstybiniams veislių tyrimams atlikti, taip pat įvežant sėklinę medžiagą dauginti eksportui. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, su užsienio valstybių partneriais sudarę sutartis dėl augalų veislių, neįrašytų į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą, sėklų ir sodmenų dauginimo eksportui, privalo apie tai informuoti Žemės ūkio ministeriją arba Miškų ūkio ministeriją.
20 straipsnis. Veislinių sėklinių pasėlių ir sėklos bei sodmenų kokybės kontrolė
1. Veislinių sėklinių pasėlių ir sėklos bei sodmenų kokybę kontroliuoja Valstybinė sėklos kokybės vertinimo tarnyba.
2. Žemės ūkio augalų aukščiausių reprodukcijų sėklos ir sodmenų, skirtų veisliniams pasėliams atnaujinti, dauginimą bei platinimą koordinuoja ir kontroliuoja Žemės ūkio ministerija.
3. Miško ir dekoratyvinių sumedėjusių augalų veislinių sėklų ir sodmenų dauginimą bei platinimą koordinuoja ir kontroliuoja Miškų ūkio ministerija.
21 straipsnis. Licencinė sutartis
1. Veislės savininkas veislės naudojimo teisę gali perduoti fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal licencinę sutartį. Ji turi būti sudaryta raštu. Sutartyje nurodoma, kuriam laikui, už kokį atlyginimą ar be jo veislės savininkas suteikia kitiems asmenims teisę naudoti veislę licencinėje sutartyje nurodytam tikslui.
2. Licencijos turėtojas negali šių teisių perduoti trečiajam asmeniui, jeigu tai nenumatyta sutartyje su veislės savininku.
3. Jeigu veislė priklauso keliems savininkams, veislės naudojimo licencinė sutartis gali būti išduota tik pagal jų tarpusavyje suderintas susitarimo sąlygas.
22 straipsnis. Priverstinė licencija
1. Kai šalyje trūksta įrašytos į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą augalų veislinės sėklos ar sodmenų, svarbių valstybės ekonomikai, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali kreiptis į teismą, prašydamas įpareigoti veislės savininką išduoti jam priverstinę licenciją ir gauti reikiamą sėklinę medžiagą veislinei sėklai ir sodmenims dauginti.
2. Priverstinę licenciją teismo sprendimu išduoda veislės savininkas. Ji įregistruojama Veislių tyrimo centre. Teismas taip pat nustato kompensacijos veislės savininkui dydį, veislės naudojimo laiką ir sąlygas.
23 straipsnis. Žyminis mokestis
Žyminio mokesčio įstatymo ir Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka imamas žyminis mokestis:
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SELEKCINIO DARBO KONTROLĖ IR APSAUGA.
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
24 straipsnis. Selekcinio darbo kontrolė
1. Žemės ūkio ministerijos ir Miškų ūkio ministerijos įgalioti specialistai, suderinę su augalų veislių kūrėjais, turi teisę susipažinti su jų atliekamu selekciniu darbu ir apžiūrėti selekcinius pasėlius.
2. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pradedantys selekcinį darbą, apie tai raštu turi pranešti Veislių tyrimo centrui.
25 straipsnis. Ieškiniai dėl neteisėta veikla padarytos žalos atlyginimo
Pareikšti ieškinius dėl neteisėta veikla padarytos žalos, susijusios su augalų veislių apsauga, veislinių sėklų ir sodmenų dauginimu bei platinimu, turi teisę:
1) veislės savininkai, autoriai ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, kurių turtui ir interesams padaryta žalos;
26 straipsnis. Augalų veislių apsaugos ir kitų ginčytinų sėklininkystės klausimų sprendimas
1. Ginčai dėl veislės savininkų ir veislės autorių teisių pažeidimo, veislės prioriteto nustatymo, veislių apsaugos dokumentų išdavimo ir jų anuliavimo bei kitais augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės klausimais nagrinėjami teisme.
27 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas
1. Lietuvos Respublikoje užtikrinama apsauga tik tų užsienio valstybėse sukurtų ar išskirtų augalų veislių, kurios įrašytos į Augalų veislių registrą, arba kai veislių apsaugos sąlygos yra numatytos Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.
2. Jeigu Lietuvos Respublikos su kita valstybe sudarytoje sutartyje nustatyti kitokie veislių apsaugos reikalavimai negu šiame įstatyme, laikomasi tarptautinės sutarties reikalavimų.
3. Užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, užsienio valstybėse sukurtų ar išskirtų augalų veislių, įrašytų į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą, sėklas ir sodmenis Lietuvoje gali dauginti ir platinti tik per atstovus (fizinius ir juridinius asmenis), suderinus tai su Žemės ūkio ministerija arba Miškų ūkio ministerija.