TARPTAUTINĖ ROMOS KONVENCIJa DĖL ATLIKĖJŲ, FONOGRAMŲ GAMINTOJŲ IR TRANSLIUOJANČIŲJŲ ORGANIZACIJŲ APSAUGOS

Priimta 1961 m. spalio 26 d. Romoje

Sutarties šalys, skatinamos noro apsaugoti atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų teises,

susitarė:

1 straipsnis

Šios Konvencijos numatyta apsauga neprieštarauja literatūros ir meno kūrinių autorių teisių apsaugai. Todėl nė viena šios Konvencijos nuostata negali būti aiškinama kaip pažeidžianti tokią apsaugą.

2 straipsnis

1. Šioje Konvencijoje nacionalinis apsaugos režimas reiškia Sutarties šalies įstatymų įtvirtintą apsaugos režimą, ginantį:

a) atlikėjus, kurie yra tos šalies piliečiai, saugant tiesioginį atlikimą, transliuojamą atlikimą ar pirmą kartą jos teritorijoje fiksuotą atlikimą;

b) fonogramų gamintojus, kurie yra tos šalies piliečiai, saugant fonogramas, kurios pirmą kartą fiksuotos ar pirmą kartą išleistos jos teritorijoje;

c) transliuojančiąsias organizacijas, kurių buveinės yra tos šalies teritorijoje, saugant laidų perdavimą siųstuvais, esančiais jos teritorijoje.

2. Nacionalinis apsaugos režimas taikomas laikantis šioje Konvencijoje specialiai numatytos apsaugos ir specialiai aptartų apribojimų.

3 straipsnis

Šioje Konvencijoje sąvokos:

a) „atlikėjai“ reiškia aktorius, dainininkus, muzikantus, šokėjus ir kitus asmenis, kurie vaidina, dainuoja, skaito, deklamuoja, atlieka arba kokiu nors kitu būdu dalyvauja atliekant literatūros ar meno kūrinius;

b) „fonograma“ reiškia bet kokį išimtinai garsinį kokio nors atlikimo ar kitų garsų įrašą;

c) „fonogramų gamintojas“ reiškia fizinį ar juridinį asmenį, kuris pirmas padaro garsinį atlikimo ar kitų garsų įrašą;

d) „išleidimas“ reiškia pagrįsto kiekio fonogramos egzempliorių pateikimą visuomenei;

e) „atgaminimas“ reiškia vieno ar kelių įrašo egzempliorių pagaminimą;

f) „transliavimas“ reiškia garsų arba vaizdų ir garsų perdavimą viešam priėmimui bevielio ryšio būdu;

g) „retransliavimas“ reiškia kitos transliuojančiosios organizacijos laidų perdavimą tuo pat metu.

4 straipsnis

Kiekviena Sutarties šalis taiko atlikėjams nacionalinį apsaugos režimą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

a) atlikimas vyksta kitoje Sutarties šalyje;

b) atlikimas yra įrašytas į fonogramą, kuri yra saugoma pagal šios Konvencijos 5 straipsnį;

c) atlikimas, neįrašytas į fonogramą, yra transliuojamas laidoje, kuri saugoma pagal šios Konvencijos 6 straipsnį.

5 straipsnis

1. Kiekviena Sutarties šalis taiko fonogramų gamintojams nacionalinį apsaugos režimą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

a) fonogramų gamintojas yra kitos Sutarties šalies pilietis (pilietybės kriterijus);

b) pirmasis garso įrašas buvo padarytas kitoje Sutarties šalyje (įrašo kriterijus);

c) fonograma pirmą kartą buvo išleista kitoje Sutarties šalyje (išleidimo kriterijus).

2. Jeigu fonograma pirmą kartą buvo išleista valstybėje, kuri nėra šios Konvencijos dalyvė, tačiau per trisdešimt dienų nuo šios fonogramos pirmojo leidimo ji buvo taip pat išleista Sutarties šalyje, ji laikoma pirmą kartą išleista Sutarties šalyje.

3. Bet kuri Sutarties šalis pranešimu Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui gali pareikšti, kad ji netaikys išleidimo kriterijaus arba įrašo kriterijaus. Toks pranešimas gali būti perduotas ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo dokumentų deponavimo metu arba bet kada vėliau – pastaruoju atveju pranešimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po jo deponavimo.

6 straipsnis

1. Kiekviena Sutarties šalis taiko transliuojančiosioms organizacijoms nacionalinį apsaugos režimą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

a) transliuojančiosios organizacijos buveinė yra kitoje Sutarties šalyje;

b) laida buvo perduota siųstuvu, esančiu kitoje Sutarties šalyje.

2. Bet kuri Sutarties šalis pranešimu Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui gali pareikšti, kad ji saugos transliuojamas laidas tik tuo atveju, jeigu transliuojančiosios organizacijos buveinė yra kitoje Sutarties šalyje, ir laida buvo perduota siųstuvu, esančiu toje pačioje Sutarties šalyje. Toks pranešimas gali būti perduotas ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo dokumentų deponavimo metu arba bet kuriuo kitu metu vėliau; pastaruoju atveju pranešimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po jo deponavimo.

7 straipsnis

1. Šios Konvencijos suteikiama apsauga atlikėjams apima galimybę uždrausti:

a) be jų sutikimo transliuoti ir viešai skelbti jų atlikimą, išskyrus atvejus, kai atlikimas, naudojamas transliavimui ar perdavimui, jau pats savaime yra radijo ar televizijos laida arba kai transliuojamas anksčiau padarytas jo įrašas;

b) be jų leidimo įrašyti dar neįrašytą atlikimą;

c) be jų leidimo atgaminti jų atlikimo įrašą su sąlyga:

i) jeigu įrašo originalas buvo padarytas be jų leidimo;

ii) jeigu atgaminimas daromas ne tais tikslais, kuriems atlikėjai davė sutikimą;

iii) jeigu įrašo originalas buvo padarytas laikantis 15 straipsnio nuostatų, o atgaminimas daromas kitokiais
 tikslais, negu numatyta tose nuostatose.

2. 1) Jeigu transliavimui buvo gautas atlikėjų sutikimas, tai Sutarties šalies įstatymai turi reguliuoti apsaugą nuo retransliavimo, įrašo darymo transliavimo tikslais ir tokio įrašo atgaminimo transliavimo tikslais.

2) Sąlygos, reguliuojančios transliuojančiųjų organizacijų naudojimąsi įrašais, padarytais transliavimo tikslais, nustatomos pagal Sutarties šalies įstatymus.

3) Tačiau Sutarties šalies įstatymai, nurodyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, neturi atimti iš atlikėjų galimybės kontroliuoti, pasitelkus sutartį, savo santykių su transliuojančiosiomis organizacijomis.

8 straipsnis

Jeigu tą patį kūrinį kartu atlieka keletas atlikėjų, bet kuri Sutarties šalis savo įstatymais ir taisyklėmis gali nustatyti, kokiu būdu atlikėjai įgyvendins savo teises.

9 straipsnis

Bet kuri Sutarties šalis savo įstatymais ir taisyklėmis gali suteikti apsaugą, numatytą šioje Konvencijoje, artistams, neatliekantiems literatūros ir meno kūrinių.

10 straipsnis

Fonogramų gamintojai turi teisę leisti arba uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti jų fonogramas.

11 straipsnis

Jeigu Sutarties šalies vidaus įstatymai reikalauja laikytis tam tikrų formalumų, kaip teisinės apsaugos suteikimo fonogramų gamintojams ar atlikėjams sąlygos, tai formalumai laikomi įvykdytais, jeigu visi platinami išleistos fonogramos egzemplioriai arba jų pakuotės turi užrašą, kuriame yra ženklas P (apskritime)ir nurodyti pirmojo išleidimo metai; užrašas pateiktas tokiu būdu, kad būtų aiškiai suprantama, jog fonograma yra saugoma; jeigu egzemplioriai ar jų pakuotės neidentifikuoja fonogramos gamintojo arba licencijos turėtojo (nurodant jo vardą, prekės ženklą ar kitą atitinkamą pavadinimą), tai užraše taip pat turi būti nurodytas asmens, kuriam priklauso fonogramos gamintojo teisės, vardas; be to, jeigu egzemplioriai ar jų pakuotės neidentifikuoja pagrindinių atlikėjų, tai užraše taip pat turi būti nurodytas asmens, kuriam priklauso atlikėjų teisės šalyje, kur buvo padarytas įrašas, vardas.

12 straipsnis

Jeigu komerciniais tikslais išleista fonograma ar jos kopija naudojama tiesioginiam transliavimui arba bet kokiam kitam viešam skelbimui, naudotojas išmoka vienkartinį teisingą atlyginimą atlikėjams ir/ar fonogramų gamintojams. Jeigu šalys nesusitaria, atlyginimo paskirstymo sąlygos gali būti nustatomos Sutarties šalių įstatymais.

13 straipsnis

Transliuojančiosios organizacijos turi teisę leisti arba uždrausti:

a) retransliuoti savo laidas;

b) įrašyti savo laidas;

c) atgaminti:

i) savo laidų įrašus, padarytus be jų leidimo;

ii) savo laidų įrašus, padarytus laikantis 15 straipsnio nuostatų, jeigu atgaminama kitokiais tikslais, negu nurodyta tose nuostatose;

(d) perduoti savo televizijos laidas viešam priėmimui, jeigu toks perdavimas vyksta vietose, prieinamose visuomenei už įėjimo mokestį; tokios apsaugos įgyvendinimo sąlygas Sutarties šalis nustato savo įstatymais.

14 straipsnis

Šioje Konvencijoje nustatytas apsaugos terminas sudaro ne mažiau kaip 20 metų, skaičiuojant nuo pabaigos tų metų, kuriais:

a) buvo padarytas fonogramų ir jose fiksuoto atlikimo įrašas;

b) kūriniai buvo atlikti tiesiogiai, bet ne įrašyti į fonogramą;

c) laida buvo transliuota.

15 straipsnis

1. Bet kuri Sutarties šalis savo įstatymais ir taisyklėmis gali nustatyti šios Konvencijos garantuotos apsaugos išimtis dėl:

a) kūrinio naudojimo asmeniniams poreikiams;

b) naudojimosi trumpomis ištraukomis, turint tikslą pranešti apie einamuosius įvykius;

c) trumpalaikio įrašo, kurį padarė transliuojančioji organizacija savo techninėmis priemonėmis ir savo laidoms;

d) naudojimosi išimtinai mokymo arba mokslinio tyrimo tikslais.

2. Nepaisydama šio straipsnio 1 dalies, bet kuri Sutarties šalis gali savo įstatymais ir taisyklėmis numatyti tokius pat atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos apribojimus, kokie yra numatyti jos įstatymuose ir taisyklėse dėl literatūros ir meno kūrinių autorių teisių apsaugos. Tačiau privalomų licencijų išdavimas gali būti nustatytas tik tokiu mastu, kuris atitiktų šios Konvencijos nuostatas.

16 straipsnis

1. Bet kuri šalis, tampanti šios Konvencijos dalyve, prisiima visus įsipareigojimus ir naudojasi visais Konvencijos suteikiamais privalumais. Tačiau šalis pranešimu Jungtinių Tautų Organizacijų Generaliniam Sekretoriui bet kada gali pareikšti, kad:

a) turėdama galvoje 12 straipsnį, ji:

i) netaikys šio straipsnio sąlygų;

ii) netaikys šio straipsnio sąlygų tam tikriems naudojimo būdams;

iii) netaikys šio straipsnio fonogramoms, išleistoms ne Sutarties šalies gamintojo;

iv) apribos šiame straipsnyje numatytą fonogramų, kurių gamintojas yra kitos Sutarties šalies pilietis, apsaugą tokiu mastu ir tokiam laikui, kuriems ši šalis apriboja apsaugą, suteikiamą fonogramoms, kurių pirmąjį įrašą padaro šalies, pateikiančios atitinkamą pranešimą, pilietis; tačiau tas faktas, kad Sutarties šalis, kurios pilietis yra fonogramos gamintojas, nesuteikia apsaugos tam pačiam teisių perėmėjui ar perėmėjams kaip ir šalyje, darančioje pranešimą, nelaikomas veiksniu, turinčiu įtakos apsaugos mastui;

b) netaikys 13 straipsnio „d“ punkto; jeigu Sutarties šalis daro tokį pareiškimą, tai kitos Sutarties šalys neprivalo užtikrinti teisės, numatytos 13 straipsnio „d“ punkte, transliuojančiosioms organizacijoms, kurių buveinės yra toje šalyje.

2. Jeigu pranešimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, daromas po datos, kai buvo deponuoti ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo dokumentai, jis įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po jo deponavimo.

17 straipsnis

Bet kuri šalis, kuri nuo 1961 m. spalio 26 d. suteikia apsaugą fonogramų gamintojams remdamasi išimtinai pirmo įrašo vietos kriterijumi, gali ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo dokumentų deponavimo metu pranešimu Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui pareikšti, kad remdamasi 5 straipsniu ji taikys tik pirmojo įrašo kriterijų, o remdamasi 16 straipsnio 1 dalies „a“ punkto „iii“ ir „iv“ papunkčiais, – pirmojo įrašo vietos kriterijų vietoj gamintojo pilietybės kriterijaus.

18 straipsnis

Bet kuri valstybė, deponavusi pranešimą pagal 5 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalį ar 17 straipsnį, gali apriboti jo galiojimą arba atšaukti jį Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui deponuojamu kitu pranešimu.

19 straipsnis

Nepaisant šios Konvencijos nuostatų, 7 straipsnis nebus taikomas, jei atlikėjas davė sutikimą užfiksuoti savo atlikimą vaizdo ir garso įraše.

20 straipsnis

1. Ši Konvencija nepažeidžia teisių, įgytų bet kurioje Sutarties šalyje iki šios Konvencijos įsigaliojimo toje šalyje datos.

2. Nė viena Sutarties šalis neprivalo taikyti šios Konvencijos nuostatų atlikimui, transliacijoms, įvykusiems iki šios Konvencijos įsigaliojimo toje šalyje datos, taip pat fonogramoms, kurių pirmasis įrašas buvo padarytas iki minėtos datos.

21 straipsnis

Šioje Konvencijoje numatyta apsauga nepažeidžia jokios kitos apsaugos, suteiktos atlikėjams, fonogramų gamintojams ir transliuojančiosioms organizacijoms.

22 straipsnis

Sutarties šalys turi teisę sudaryti specialius tarpusavio susitarimus, jeigu tokie susitarimai suteikia atlikėjams, fonogramų gamintojams ar transliuojančiosioms organizacijoms platesnes, negu numatytos šioje Konvencijoje, teises arba numato kitas šiai Konvencijai neprieštaraujančias nuostatas.

23 straipsnis

Šią Konvenciją deponuoja Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis Sekretorius. Ši Konvencija iki 1962 m. birželio 30 d. yra atvira pasirašyti bet kuriai šaliai, pakviestai dalyvauti diplomatinėje Konferencijoje dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų teisių tarptautinės apsaugos, jeigu ši šalis yra Pasaulinės autorių teisių konvencijos dalyvė ar Literatūros ir meno kūrinių apsaugos tarptautinės sąjungos narė.

24 straipsnis

1. Šią Konvenciją ratifikuoja arba priima ją pasirašiusios šalys.

2. Ši Konvencija yra atvira prisijungti bet kuriai šaliai, pakviestai dalyvauti 23 straipsnyje nurodytoje Konferencijoje, ir bet kuriai šaliai Jungtinių Tautų Organizacijos narei su sąlyga, kad tokia šalis yra Pasaulinės autorių teisių konvencijos dalyvė arba Literatūros ir meno kūrinių apsaugos tarptautinės sąjungos narė.

3. Ratifikavimo, priėmimo arba prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui.

25 straipsnis

1. Ši Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams po to, kai buvo deponuotas šeštasis ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo dokumentas.

2. Vėliau ši Konvencija įsigalioja kiekvienoje šalyje praėjus trims mėnesiams po to, kai buvo deponuoti jos ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo dokumentai.

26 straipsnis

1. Kiekviena Sutarties šalis, vadovaudamasi savo Konstitucija, įsipareigoja imtis būtinų priemonių šios Konvencijos taikymui užtikrinti.

2. Kiekviena šalis ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo dokumentų deponavimo metu turi būti pasirengusi, remdamasi savo įstatymais, įgyvendinti šios Konvencijos nuostatas.

27 straipsnis

1. Bet kuri šalis ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo metu arba bet kada vėliau pranešimu Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui gali pareikšti, kad ši Konvencija taikoma visoms ar kuriai nors vienai iš teritorijų, už kurių tarptautinius santykius ši šalis yra atsakinga, su sąlyga, kad tose teritorijose galioja Pasaulinė autorių teisių konvencija ar Literatūros ir meno kūrinių apsaugos tarptautinė konvencija. Šis pranešimas įsigalioja praėjus trims mėnesiams po jo gavimo.

2. Pranešimai, nurodyti 5 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje ir 17, 18 straipsniuose, gali būti taikomi visoms ar kuriai nors vienai iš teritorijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje.

28 straipsnis

1. Bet kuri Sutarties šalis gali denonsuoti šią Konvenciją savo, visų ar kurios nors vienos teritorijos, nurodytos 27 straipsnyje, vardu.

2. Denonsavimas atliekamas pateikiant pranešimą Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui ir įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių po šio pranešimo gavimo.

3. Sutarties šalis negali pasinaudoti denonsavimo teise, kol nepraėjo penkeri metai nuo šios Konvencijos įsigaliojimo toje šalyje datos.

4. Sutarties šalis nustoja būti šios Konvencijos dalyve nuo tada, kai ji nebėra nei Pasaulinės autorių teisių konvencijos dalyvė, nei Literatūros ir meno kūrinių apsaugos tarptautinės sąjungos narė.

5. Ši Konvencija nebetaikoma nė vienoje iš 27 straipsnyje nurodytų teritorijų nuo tada, kai toje teritorijoje nebegalioja nei Pasaulinė autorių teisių konvencija, nei Literatūros ir meno kūrinių apsaugos tarptautinė konvencija.

29 straipsnis

1. Praėjus penkeriems metams po šios Konvencijos įsigaliojimo, bet kuri Sutarties šalis, pateikdama pranešimą Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui, gali prašyti, kad būtų sušaukta konferencija Konvencijai pakeisti. Generalinis Sekretorius praneša apie šį prašymą visoms Sutarties šalims. Jeigu per šešis mėnesius nuo Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinio Sekretoriaus pranešimo datos ne mažiau kaip pusė Sutarties šalių praneša jam apie savo pritarimą šiam prašymui, Generalinis Sekretorius informuoja apie tai Tarptautinio darbo biuro generalinį direktorių, Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos generalinį direktorių ir Literatūros ir meno kūrinių apsaugos tarptautinės sąjungos biuro direktorių, o šie sušaukia konferenciją šiai Konvencijai pakeisti bendradarbiaujant su Tarpvyriausybiniu Komitetu, nurodytu 32 straipsnyje.

2. Bet kokio šios Konvencijos pakeitimo priėmimui būtina konferencijoje dėl pakeitimo dalyvaujančių šalių dviejų trečdalių balsų dauguma su sąlyga, kad nurodyta dauguma atstovauja dviem trečdaliams šalių, kurios konferencijos dėl pakeitimo metu yra šios Konvencijos dalyvės.

3. Tuo atveju, kai priimama Konvencija, kuri visiškai ar iš dalies pakeičia šią Konvenciją, ir jeigu peržiūrėtoje Konvencijoje nebus numatyta kitaip:

a) ši Konvencija nustoja būti atvira ratifikavimui, priėmimui ar prisijungimui nuo pakeistos Konvencijos įsigaliojimo datos;

b) ši Konvencija lieka galioti tarp Sutarties šalių, kurios netapo pakeistos Konvencijos dalyvėmis.

30 straipsnis

Bet koks tarp dviejų ar daugiau Sutarties šalių kilęs ginčas, susijęs su šios Konvencijos aiškinimu ar taikymu ir neišspręstas derybomis, gali būti bet kurios ginče dalyvaujančios šalies iniciatyva perduotas spręsti Tarptautiniam teisingumo teismui, jei suinteresuotosios šalys nesusitaria dėl kitokio ginčo išsprendimo būdo.

31 straipsnis

Nepažeidžiant 5 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio nuostatų, šiai Konvencijai nedaromos jokios išlygos.

32 straipsnis

1. Įsteigiamas Tarpvyriausybinis Komitetas, kuriam pavedama:

a) tirti klausimus, susijusius su šios Konvencijos taikymu bei veikimu;

b) rinkti pasiūlymus bei rengti dokumentus galimam šios Konvencijos pakeitimui.

2. Komitetas susideda iš Sutarties šalių atstovų, kurie išrenkami atsižvelgiant į atitinkamą geografinį šalių paskirstymą. Komitetas susideda iš šešių narių, jeigu Sutarties šalių skaičius yra dvylika arba mažiau, iš devynių narių, jeigu Sutarties šalių skaičius yra nuo trylikos iki aštuoniolikos, ir iš dvylikos narių, jeigu Sutarties šalių skaičius viršija aštuoniolika.

3. Komitetas įsteigiamas praėjus dvylikai mėnesių po Konvencijos įsigaliojimo, rengiant rinkimus tarp Sutarties šalių, kurių kiekviena turi po vieną balsą. Rinkimus organizuoja Tarptautinio darbo biuro generalinis direktorius, Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos generalinis direktorius ir Literatūros ir meno kūrinių apsaugos tarptautinės sąjungos biuro direktorius, laikydamiesi sąlygų, kurioms iš anksto pritarė dauguma Sutarties šalių.

4. Komitetas išrenka pirmininką ir tarnautojus. Jis priima savo veiklos reglamentą, apibrėžiantį būsimas Komiteto funkcijas ir jo sudėties atnaujinimo tvarką, kuri turėtų garantuoti įvairių Sutarties šalių atstovavimo eiliškumą Komitete.

5. Komiteto sekretoriatas susideda iš Tarptautinio darbo biuro ir Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos pareigūnų, kuriuos skiria atitinkamai šių dviejų organizacijų generaliniai direktoriai, bei Literatūros ir meno kūrinių apsaugos tarptautinės sąjungos biuro pareigūnų, kuriuos skiria šio biuro direktorius.

6. Komiteto posėdžiai, kurie šaukiami daugumai narių nusprendus, jog tai yra būtina, paeiliui vyksta Tarptautinio darbo biuro, Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos ir Literatūros ir meno kūrinių apsaugos tarptautinės sąjungos biuro būstinėse.

7. Komiteto narių išlaidas apmoka atitinkamų šalių vyriausybės.

33 straipsnis

1. Ši Konvencija yra parašyta anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis, visi trys tekstai yra autentiški.

2. Be to, oficialūs šios Konvencijos tekstai bus parašyti vokiečių, italų ir portugalų kalbomis.

34 straipsnis

1. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis Sekretorius praneša šalims, pakviestoms dalyvauti konferencijoje, nurodytoje 23 straipsnyje, taip pat kiekvienai šaliai Jungtinių Tautų narei, Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui, Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos generaliniam sekretoriui ir Literatūros ir meno kūrinių apsaugos tarptautinės sąjungos biuro direktoriui apie:

a) ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo dokumentų deponavimą;

b) šios Konvencijos įsigaliojimo datą;

c) visus pranešimus, pareiškimus arba prašymus, numatytus šioje Konvencijoje;

d) bet kurią iš situacijų, nurodytų 28 straipsnio 4 ir 5 dalyse.

2. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis Sekretorius taip pat praneša Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui, Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos generaliniam direktoriui ir Literatūros ir meno kūrinių apsaugos tarptautinės sąjungos biuro direktoriui apie prašymus, pateiktus jam vadovaujantis 29 straipsniu, taip pat bet kokius kitus pranešimus dėl Konvencijos peržiūrėjimo, gautus iš Sutarties šalių.

TAI PATVIRTINDAMI, deramai tam įgalioti atstovai pasirašė šią Konvenciją.

PRIIMTA 1961 metų spalio mėnesio dvidešimt šeštą dieną Romoje, pasirašant po vieną Konvencijos teksto egzempliorių anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis Sekretorius perduoda patvirtintas tikras Konvencijos teksto kopijas visoms šalims, pakviestoms dalyvauti Konferencijoje, nurodytoje 23 straipsnyje, ir kiekvienai šaliai Jungtinių Tautų narei, taip pat Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui, Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos generaliniam direktoriui ir Literatūros ir meno kūrinių apsaugos tarptautinės sąjungos biuro direktoriui.

______________