ATITAISYMAS
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento prašymu 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl azoto oksidų išmetamų kiekių ar jų tarpvalstybinių pernašų ribojimo, paskelbto 2006 m. balandžio 27 d. „Valstybės žinių“ Nr. 46-1648, techninį priedą laikyti negaliojančiu.
II. IŠMETAMŲ NOx KIEKIŲ IŠ MOBILIŲJŲ ŠALTINIŲ RIBOJIMO TECHNOLOGIJOS
1. Šio priedo tikslas – pateikti pasirašiusioms Konvenciją Šalims gaires pasirenkant išmetamų NOx kiekių ribojimo būdus bei priemones, kad jos galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šį Protokolą.
2. Šiame priede pateikiami duomenys yra pagrįsti informacija apie NOx išmetamų kiekių ribojimo galimybes ir priemones, jų charakteristikas, eksploatacines savybes ir išlaidas, kuri yra pateikta Vykdomojo komiteto bei jo pagalbinių institucijų oficialiuose dokumentuose, EEK Vidaus transporto komisijos ir jos pagalbinių organų dokumentuose. Taip pat šis priedas remiasi papildoma vyriausybės paskirtų ekspertų pateikta informacija. 0–4 dieno
3. Priede numatomas išmetamų NOx kiekių ribojimas apima azoto monoksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) suminių kiekių, išreiškiamų kaip NO2, ribojimą; priede yra pateikiamas sąrašas išmetamų NOx kiekių ribojimo priemonių ir būdų, pasižyminčių skirtinga kaina ir efektyvumu. Jeigu nėra nurodyta kitaip, šie būdai gali būti vertinami kaip gerai patikrinti, kadangi daugeliu atvejų jais buvo naudojamasi daugiau nei penkis metus ir sukaupta nemaža patirtis. Tačiau pateikiamas čia ribojimo būdų sąrašas nėra galutinis. Jo tikslas yra pateikti Konvencijos Šalims gaires pasirenkant geriausias prieinamas technologijas, kurios būtų ekonomiškai pagrįstos ir galėtų tapti pagrindu nustatant išmetamų NOx kiekių nacionalines normas ir taršos ribojimo priemones.
4. Kokios priemonės bus pasirenkamos kiekvienu konkrečiu atveju, priklausys nuo keleto veiksnių, tame tarpe nuo atitinkamų teisinių ir norminių dokumentų nuostatų, pirminės energijos šaltinių struktūros, pramonės infrastruktūros, ekonominių aplinkybių, būdingų konkrečiai šaliai bei tuo atveju, kai kalbama apie stacionarius šaltinius, nuo konkrečios įmonės darbo specifikos. Reikėtų turėti omeny, kad NOx išmetimų šaltiniai dažniausiai teršia aplinką ir kitais junginiais, tokiais kaip sieros oksidai (SOx), lakieji organiniai junginiai (LOJ) bei kietosios dalelės. Projektuojant taršos ribojimo būdus tokiems šaltiniams, turi būti atsižvelgiama į išmetamų teršalų visumą siekiant kuo didesnio bendro jų apribojimo efekto ir kuo labiau sumažinant šaltinio daromą poveikį aplinkai.
5. Šis priedas atspindi žinias ir patirtį apie NOx išmetamų kiekių ribojimo priemones, tame tarpe apie įmonių modernizavimą, kurios buvo sukauptos iki 1992 m. – apie stacionarius šaltinius, ir iki 1994 m. – apie mobiliuosius šaltinius. Kadangi šios žinios ir patirtis yra pastoviai papildomos, ypač pradedant naudoti naujas transporto priemones, kurių konstrukcijoje panaudotos technologijos, kurių dėka į atmosferą išskiriamas nedidelis teršalų kiekis, bei plečiant alternatyvias degalų rūšis, o taip pat – transporto modernizavimą ir kitas jam taikomas strategijas, šis priedas turėtų būti reguliariai papildomas ir taisomas.
I. NOx IŠMETAMŲ KIEKIŲ IŠ STACIONARIŲ ŠALTINIŲ RIBOJIMO BŪDAI
6. Pagrindinis antropogeninės kilmės NOx išmetamų iš stacionarių šaltinių kiekis susidaro deginant iškastinį kurą. Taip pat kai kurie nesusiję su deginimu procesai gali nemažai prisidėti prie išmetamų kiekių padidėjimo. Remiantis EMEP/CORINAIR-90, prie stambių stacionarių NOx šaltinių priskiriami šie:
a) komunalinės elektrinės, elektros ir šiluminės energijos generavimo įrenginiai ir rajoninės katilinės:
ii) procesai (su tiesioginiu sąlyčiu) (pvz., kalkių išdegimo procesai besisukančiose krosnyse, cemento, kalkių, stiklo ir kt. gamyba, metalurginiai procesai, celiuliozės gamyba).
7. EEK regione 85 % išmetamų NOx kiekių iš stacionarių šaltinių susidaro vykstant deginimo procesams (a, b ir c kategorijos). Nesusiję su deginimu procesai, tame tarpe gamybos procesai, sudaro 12 %, ir dar 3 % bendro metinio išmetamų NOx kiekių tenka iškastinio kuro gavybai, apdorojimui ir paskirstymui. Nors daugelyje EEK šalių a kategorijos elektrinės yra didžiausi stacionarūs išmetamų NOx kiekių šaltiniai, vis dėlto pats stambiausias išmetamų NOx kiekių šaltinis yra kelių transporto priemonės; tačiau išmetimų struktūroje tarp Konvencijos Šalių yra skirtumų. Be to, reikia įvertinti ir pramoninius įrenginius.
PAGRINDINĖS NOx DEGINANT IŠMETAMŲ KIEKIŲ SUMAŽINIMO KRYPTYS
8. Pagrindinės NOx sumažinimo kryptys yra šios:
9. Tam, kad būtų sudaryta pati efektyviausia NOx išmetamų kiekių mažinimo programa, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į a skyriuje išvardintas priemones, bet ir į galimybę derinti techninius būdus, išvardintus b skyriuje. Be to, derinant deginimo technologijų modifikavimą ir kūryklų dujų apdorojimą, reikėtų viską įvertinti kiekvienam konkrečiam atvejui.
10. Kartais pasirinktos NOx išmetamų kiekių sumažinimo priemonės gali sumažinti taip pat išmetamų CO2 ir SO2 bei kitų teršalų kiekį.
Energijos taupymas
11. Racionaliai panaudojant energiją (pagerinus energijos panaudojimo efektyvumą/patobulinus technologinį procesą, šiluminės ir elektros energijos gamyba tuo pat metu ir/arba jos poreikio reguliavimas) dažniausiai pavyksta sumažinti išmetamų NOx kiekį.
Kelių energijos rūšių išteklių derinimas
12. Paprastai išmetamų NOx kiekis gali būti sumažintas padidėjus bendrame energijos balanse energijos daliai, gaunamai iš nesusijusių su deginimu šaltinių (pvz., vandens, vėjo ar branduolinių jėgainių energija). Tačiau reikėtų įvertinti papildomus poveikius aplinkai.
Kuro rūšių pakeitimas/ kuro valymas
13. 1 lentelėje parodomi tikėtini išmetamų NOx kiekiai, skirtinguose sektoriuose deginant iškastinį kurą netaikant ribojimo priemonių.
14. Kuro rūšių pakeitimas (pvz., kuro, turinčio didelį azoto kiekį pakeičiant kuru, turinčiu mažą azoto kiekį, arba – anglies pakeitimas dujomis) leidžia sumažinti išmetamų NOx kiekį, tačiau šiuo atveju gali iškilti tam tikrų sunkumų, tokių kaip galimybė naudotis mažą išmetamų teršalų kiekį išskiriančiu kuru (pvz., naudoti gamtines dujas įmonėse) bei galimybė pritaikyti turimas deginimo krosnis kitam kurui. Daugelyje EEK šalių kai kurie anglimi ar nafta kūrenami įrenginiai yra _____________
1 a punkto i ir ii punktuose nurodytos kryptys yra integruotos į Šalies energetikos struktūrą/ politiką. Čia nėra atsižvelgiama į įgyvendinimo būklę, efektyvumą ir sektoriui tenkančias išlaidas.
pakeičiami dujomis kūrenamais įrenginiais.
15. Kuro valymas tam, kad iš jo būtų pašalintas azotas, nėra komerciškai tinkamas būdas. Tačiau, platesnis krekingo technologijos panaudojimas perdirbant naftą irgi leidžia sumažinti azoto kiekį galutiniame produkte.
Kitos deginimo technologijos
16. Yra deginimo technologijos, turinčios didesnį terminį efektyvumą ir mažesnį išmetamų NOx kiekį. Joms priskiriama:
a) vienalaikė šiluminės ir elektros energijos gamyba naudojant dujų turbinas ir vidaus degimo variklius;
18. Stacionarios vidaus degimo turbinos gali būti integruotos į turimų įprastinių jėgainių deginimo sistemas (šis būdas žinomas kaip „papildomas įrenginys“). Bendras efektyvumas gali būti padidintas 5–6 %, tačiau kiek sumažės išmetamų NOx kiekių, priklausys nuo konkrečių objekto sąlygų ir kuro kokybės. Dujų turbinos ir dujiniai varikliai yra plačiai naudojami kartu gaminant elektros ir šiluminę energiją. Dažniausiai sutaupoma apie 30 % energijos. Abiejų sistemų taikymo atvejais padaroma didelė pažanga mažinant NOx išmetamus kiekius dėl taikomų naujų koncepcijų deginimo technologijose ir sistemų panaudojime. Tačiau tam reikia labai pakeisti turimą katilų sistemą.
19. DPS yra antracito ir rudosios anglies deginimo technologija, tačiau taip galima deginti ir kitas kietojo kuro rūšis, tokias kaip naftos koksas, ir tokį žemos kokybės kurą, kaip atliekos, durpės ir mediena. Be to, galima mažinti išmetamų teršalų kiekį integruotu deginimo proceso valdymu sistemoje. Pati naujausia DPS koncepcija yra deginimas pseudoverdančiame sluoksnyje esant aukštam slėgiui, šiuo metu ji yra įdiegiama elektros ir šilumos energijos pramoninėje gamyboje. Bendras įdiegtas DPS technologijų našumas sudaro apie 30 000 MVth (250–350 įrenginių), įskaitant 8 000 MVth – su įrenginių našumu > 50 MVth.
20. TDIDT procesas apima anglies dujinimą ir tarpciklinę energijos gavybą dujų ir garo turbinoje. Dujinta anglis yra deginama dujų turbinos degimo kameroje. Taip pat yra technologija sunkiosioms naftos liekanoms ir bitumo emulsijoms. Šiuo metu ši technologija yra įdiegta 5 įrenginiuose, kurių bendras našumas sudaro apie 1000 MVth.
21. Šiuo metu yra planuojamos statyti ICDT elektrinės, kuriose bus naudojamos modernesnės dujų turbinos, kurių energetinis efektyvumas sudarys 48–52 %, o išmetamų NOx kiekis bus mažesnis.
Procesų ir deginimo technologijos modifikavimas
22. Šios priemonės yra taikomos deginimo procesuose, siekiant sumažinti NOx susidarymą. Tai yra oro kiekio padavimo į kūryklą, liepsnos temperatūros, kuro ir oro proporcijų mišinyje kontrolė ir pan. Naujuose ir turimuose įrenginiuose gali būti naudojamos žemiau išvardintos technologijos, arba atskirai, arba derinant tarpusavyje. Jos yra plačiai naudojamos elektroenergetikoje ir kai kuriose pramonės srityse:
23. Išmetamos taršos lygiai, susidarantys naudojant šias technologijas, yra nurodyti 1 lentelėje (pagrįsti daugiausia elektrinėse gauta patirtimi).
24. Yra nuolatos tęsiamas deginimo režimų tobulinimas ir optimalių degimo režimų modifikacijų paieška. Papildomas deginimas sumažinant NOx kiekį kūrykloje buvo testuotas keliuose dideliuose demonstraciniuose įrenginiuose; tuo tarpu pagrindiniai deginimo režimo patobulinimai daugiausia diegiami katilų ir degiklių konstrukcijose. Pvz., dabartinių krosnių konstrukcijose yra deginimo, tiekiant antrinį orą anga, o naudojančių naftą/dujas degikliai yra pritaikyti kūryklų dujų recirkuliacijai. Paskutinės kartos degikliuose, užtikrinančiuose žemą NOx kiekio susidarymą, derinami pakopinio oro ir kuro padavimo procesai. Pastaraisiais metais buvo pastebėtas žymus plataus masto deginimo technologijų tobulinimo darbų padaugėjimas EEK šalyse narėse. Iki 1992m. iš viso buvo įdiegta apie 150 000 MW galingumo įrangos.
Kūryklų dujų apdorojimo procesai
25. Kūryklų dujų apdorojimo procesų tikslas – pašalinti jau susidariusius NOx, todėl jie yra vadinami antrinėmis priemonėmis. Kur tik tai yra įmanoma, pradiniame NOx išmetimų sumažinimo etape visuomet taikomi pirminiai išmetamų NOx kiekių sumažinimo būdai, prieš naudojant degimo dujų apdorojimo technologijas. Visos šiuo metu taikomos kūryklų dujų apdorojimo technologijos yra pagrįstos NOx pašalinimu sausais cheminiais procesais.
_____________________
2 Tipinės jau veikiančios įrangos modernizavimo priemonės, turinčios ribotą efektyvumą ir pritaikymo galimybes.
3 Šiuolaikinė technologija naujose įmonėse.
4 Yra įdiegta pavienėse didelėse gamyklose; eksploatacijos patirtis vis dar ribota.
5 Tinka dujų turbinoms.
26. Šie procesai yra:
27. Išmetamų NOx kiekiai taikant SKR ir SNR yra nurodyti 1 lentelėje. Skaičiai gauti remiantis praktine patirtimi, iš didelio skaičiaus veikiančių įrenginių, kur šios technologijos buvo įdiegtos. Iki 1991 m. europinėje EEK dalyje buvo pastatyta apie 130 SKR įmonių, gaminančių apie 50 000 MWel, 12 SNR įmonių (2 000 MWel), 1 proceso, panaudojant aktyvuotą anglį (250 MWel) objektas ir paleisti 2 kombinuoto katalitinio pašalinimo (400 MWel) procesai. Taikant proceso, panaudojant aktyvuotą anglį ir kombinuoto katalitinio pašalinimo procesus, išmetamų NOx kiekių sumažinimo efektyvumas yra panašus į efektyvumą taikant SKR.
28. 1 lentelėje taip pat yra apibendrinti duomenys apie išlaidas diegiant NOx išmetamų kiekių ribojimo technologijas.
Išmetamos taršos iš kitų sektorių ribojimo būdai
29. Skirtingai nuo daugumos deginimo procesų, pramonės sektoriuje deginimo režimo ir/ar technologinių procesų modifikavimų įdiegimui yra nemažai būdingų konkrečioms technologijoms kliūčių. Pvz., cemento išdeginimo ir stiklo lydymo krosnyse reikia palaikyti tam tikrą aukštą temperatūrą tam, kad būtų užtikrinta gaminių kokybė. Įprastai yra naudojami šie deginimo režimo patobulinimai: pakopinis deginimas/degiklių, sudarančių mažą išmetamų NOx kiekį naudojimas, kūryklų dujų recirkuliacija bei technologinio proceso optimizavimas (pvz., išankstinis išdegimas cemento krosnyse).
31. Toliau išvardinami šalutiniai padariniai netrukdo įdiegti bet kurį metodą ar technologiją, tačiau juos reikėtų turėti omeny, kai galimi keli įvairūs išmetamų NOx kiekių mažinimo būdai. Paprastai, esant tinkamoms konstrukcijoms ir eksploatavimo režimui, šie šalutiniai padariniai gali būti apriboti:
a) modifikuojant deginimo procesus:
– galimas bendras našumo sumažėjimas;
– padidėjęs CO ir angliavandenilių išmetamų kiekių susidarymas;
– korozija, sukelta oro išretėjimo;
– galimas N2O susidarymas DPS sistemose;
– galimas anglies turinčių lakiųjų suodžių kiekio padidėjimas;
b) SKR:
– NH3 lakiuosiuose suodžiuose;
– amonio druskų formavimasis vėlesniaisiais technologinio proceso etapais;
– katalizatoriaus deaktyvavimas;
– padidėjęs SO3 iš SO2 susidarymas;
32. Kalbant apie šalutinius produktus, vienintelis toks produktas yra deaktyvuoti katalizatoriai, atsirandantys SKR proceso metu. Kadangi jie yra priskiriami atliekų kategorijai, jų negalima tiesiog pašalinti, tačiau galimas jų pakartotinas panaudojimas.
33. Tokių junginių kaip amoniakas ir karbamidas gamyba kūryklų dujų apdorojimo procese reikalauja keleto papildomų etapų, kuriems reikia energijos ir veikliųjų medžiagų. Amoniako saugojimo sistemos turi atitikti saugumo reikalavimus; jos yra kuriamos kaip visiškai uždaros sistemos su minimaliu išmetamo amoniako kiekiu. Tačiau NH3 naudojimui tai neturi reikšmės, net jei įskaičiuojant netiesioginę taršą, susijusią su NH3 gaminimu ir transportavimu.
MONITORINGAS IR DUOMENŲ PATEIKIMAS
34. Tam, kad būtų įgyvendintos nacionalinės strategijos ir veiklos kryptys oro užterštumo sumažinimo klausimais, turi būti atitinkami teisės aktai ir normatyviniai dokumentai, ekonominių paskatinimų ir ribojimų sistema bei technologiniai reikalavimai (geriausi prieinami gamybos būdai).
35. Bendrai, išmetamų teršalų ribojimo normos turėtų būti nustatomos kiekvienam konkrečiam teršalų išmetimo šaltiniui, atsižvelgiant į įrenginio dydį, eksploatacijos režimą, deginimo technologiją, kuro rūšį ir priklausomai nuo to, ar tai naujas, ar jau turimas įrenginys. Taip pat pasitelkiamas alternatyvus požiūris, leidžiantis nustatyti lygius, kurių turėtų būti pasiekta sumažinant kelių šaltinių bendrą išmetamų NOx kiekį, leidžiant Šaliai nuspręsti, kuriame objekte imtis veiksmų, siekiant tikslo („gaubto“ koncepcija).
36. Monitoringo ir duomenų perdavimo sistema turi pastoviai fiksuoti, ar išmetamų NOx kiekis atitinka normas, nustatytas nacionaliniuose šakiniuose teisės aktuose, ir pateikti duomenis aukštesniems valdžios organams.
37. Egzistuoja kelios monitoringo sistemos, kuriose yra taikomi pastovaus ir periodiško matavimo būdai. Tačiau Šalių kokybės reikalavimai yra skirtingi. Matavimus turi atlikti kompetentingos įstaigos, taikydamos patvirtintas matavimo/monitoringo sistemas. Tai geriausiai užtikrintų sertifikavimo sistema.
38. Naudojantis šiuolaikinėmis automatizuotomis monitoringo sistemomis ir technologinių procesų kontrolės įranga, duomenų pateikimas nėra problema. Duomenų surinkimas jų vėlesniam panaudojimui yra techniškai įvykdomas. Tačiau duomenys, kurių pateikimo reikalauja kompetentingos valdžios institucijos, kiekvienoje Šalyje yra skirtingi. Tam, kad būtų įmanoma palyginti šiuos duomenis, duomenų grupės ir teisės aktai turėtų būti suvienodinti. Suvienodinimas taip pat reikalingas, užtikrinant matavimo/monitoringo sistemų kokybę. Į tai reikėtų atsižvelgti lyginant duomenis, gaunamus iš skirtingų Šalių.
39. Siekiant išvengti nesutapimų ir nenuoseklumo, turi būti tiksliai apibrėžti pagrindiniai klausimai ir parametrai, įskaitant tokius:
– normos turi būti nurodomos kaip produkto tūrio vienetai: ppm, mg/m3, g/GJ, kg/h ar kg/t. Dauguma šių vienetų turi būti apskaičiuojami ir patikslinami atsižvelgiant į atitinkamus dujų srauto temperatūros, drėgnumo, slėgio, deguonies kiekio bei pradinės temperatūros parametrus;
– laiko atkarpos, per kurias apskaičiuojami normų vidurkiai, turi būti pateiktos valandomis, mėnesiais arba metais;
– gedimų trukmė ir atitinkamos taisyklės atsitikus avarinei situacijai, kai nereikia paisyti monitoringo sistemų arba išjungti įrenginį;
– būdai, kaip papildyti duomenis, kurie nebuvo gauti ar yra prarasti dėl įrenginio gedimų;
– matuojamų parametrų komplekto nustatymas. Priklausomai nuo gamybinio proceso tipo gali reikėti skirtingos informacijos. Tai apima taip pat matavimo taškų sistemoje parinkimą.
II. NOx IŠMETAMŲ KIEKIŲ IŠ MOBILIŲJŲ ŠALTINIŲ RIBOJIMO BŪDAI
PAGRINDINIAI MOBILIEJI NOx IŠMETIMO ŠALTINIAI
41. Pagrindiniams mobiliems antropogeninės kilmės išmetamų NOx šaltiniams priskiriama:
Kelių transporto priemonės:
– benzininiai ir dyzeliniai keleiviniai automobiliai;
– mažos keliamosios galios komercinės paskirties automobiliai;
– sunkiosios transporto priemonės (STP);
– motociklai ir mopedai;
– traktoriai (žemės ūkio ir miškininkystės).
Ne kelių transporto priemonės:
– žemės ūkio, pramonės ir statybinės mašinos.
Kiti mobilieji šaltiniai:
– geležinkelio transportas;
– laivai ir kitas vandens transportas;
– skraidymo aparatai.
42. Kelių transportas yra pagrindinis mobilus antropogeninės kilmės išmetamų NOx šaltinis daugelyje EEK šalių, kuriam tenka apie du trečdalius bendro šalių išmetamų teršalų kiekio. Šiuo metu benzininiai automobiliai su neribojamu išmetamo NOx kiekiu išskiria apie du trečdalius šalių išmetamo NOx. Tačiau kai kuriais atvejais NOx išmetimai iš STP gali viršyti vis mažėjantį išmetamą šių teršalų iš keleivinių automobilių kiekį.
43. Daugelyje šalių priimti potvarkiai, ribojantys teršalų išmetimą iš kelių transporto priemonių. Kai kurios EEK šalys yra patvirtinusios oficialias nuostatas dėl išmetamų teršalų, tame tarpe NOx, normatyvų ir ne kelių transporto priemonėms; EEK tokie normatyvai taip pat ruošiami. Išmetamų iš tokių kitų šaltinių NOx lygiai gali būti žymūs.
44. Kol nėra kitų duomenų, šis priedas aprėpia tik kelių transporto priemones.
BENDROSIOS IŠ KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠMETAMŲ NOx KIEKIŲ RIBOJIMO NUOSTATOS
45. Kelių transporto priemonės, kurios aptariamos šiame priede, yra keleiviniai automobiliai, komercinės paskirties mažos keliamosios galios automobiliai, motociklai, mopedai ir STR.
46. Šiame priede kalbama ir apie naujus, ir apie jau naudojamus automobilius, ypatingą dėmesį skiriant išmetamų NOx kiekių ribojimo priemonėms naujų tipų automobiliuose.
47. Pateikiami įvairių technologijų kainų lygiai labiau atitinka gamybos savikainą, negu mažmenines kainas.
48. Būtina užtikrinti, kad naujų automobilių naudojimo metu nebūtų pažeidžiami jiems taikomi išmetamos taršos normatyvai. Tai galima padaryti taikant techninių apžiūrų ir priežiūros programas, produkcijai atitinkant nustatytus techninius reikalavimus, užtikrinant eksploatacinį patikimumą per visą naudojimo laikotarpį, suteikiant išmetamųjų teršalų ribojimo įtaisams garantiją bei pašalinant iš apyvartos nepataisomus automobilius.
49. Reikiamų technologijų įdiegimą gali paskatinti mokestinės lengvatos. Senų automobilių pertvarkymas duoda mažai naudos siekiant sumažinti išmetamų NOx kiekį, be to, vargu ar pavyktų modernizuoti daugiau nei kelis procentus turimo autotransporto priemonių skaičiaus.
50. Naudojant išmetamų dujų neutralizavimo technologiją kibirkštinio uždegimo benzininiuose varikliuose, reikia benzino be švino, kuris turėtų tapti prieinamas visose degalinėse. Dyzeliniuose varikliuose naudojamos vėlesnio išmetamųjų dujų valymo technologijos, tokios kaip oksiduojančios dujų neutralizavimo sistemos arba kietųjų dalelių gaudytuvai, reikalauja mažai sieros turinčių degalų naudojimo (maksimalus sieros kiekis – 0,05 %).
51. Miesto ir tolimųjų atstumų transporto organizavimas, nors ir nėra detaliau nagrinėjamas šiame priede, yra veiksmingas būdas papildomai sumažinti išmetamų teršalų kiekį, tame tarpe NOx. Galimi būdai sumažinti NOx ir kitų išmetamų teršalų kiekius yra griežtas greičio ribojimų laikymasis ir tinkamas transporto paskirstymas. Siekiant tinkamai organizuoti transportą, viešasis transportas turi būti atskirtas nuo tolimųjų atstumų transporto priemonių, ypač jautriose vietovėse, pvz., dideliuose miestuose arba Alpių rajone, perkeliant pervežimus nuo kelių į geležinkelius, tam naudojant taktines, struktūrines, finansines ir ribojimo priemones bei optimizuojant pristatymo sistemų logistiką. Be to, tai padėtų sumažinti kitas neigiamas transporto plėtros pasekmes, tokias kaip triukšmas, spūstys keliuose ir pan.
52. Yra nemažas padedančių vienu metu sumažinti keleto teršalų išmetamus kiekius technologinių ir konstrukcinių sprendimų pasirinkimas. Pritaikant kai kuriuos iš jų NOx sumažinimui, buvo pastebėtas priešingas efektas (pvz., naudojant benzininius ir dyzelinius variklius be išmetamų dujų neutralizavimo sistemos). Tokią situaciją galima pakeisti panaudojant naująsias technologijas, tokias kaip vėlesnis išmetamųjų dujų valymas, naudojant atitinkamą įrangą ir elektroninius prietaisus. Siekiant realizuoti dyzelinių variklių išskiriamų NOx mažinimo strategiją savo vaidmenį galėtų suvaidinti specialiai perdirbtas dyzelinas bei degalai su priedais, mažinančiais juos deginant susidarančių NOx kiekį.
IŠ KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠMETAMŲ NOx KIEKIŲ RIBOJIMO BŪDAI
Benzininiai ir dyzeliniai keleiviniai bei mažos keliamosios galios komercinės paskirties automobiliai
54. 2 lentelėje pagrindas palyginimui yra variantas „B“, kur yra pateikiami duomenys apie technologiją nenaudojant išmetamų dujų neutralizavimo sistemų, sukurtą pagal JAV 1973/74 m. nurodymą ar EEK taisykles 15–046, laikantis 1958 m. Susitarimo dėl motorinių kelių transporto priemonių įrangos ir dalių vienodų tvirtinimo sąlygų nustatymo ir abipusio tokio tvirtinimo pripažinimo. Taip pat lentelėje yra nurodyti būdingi išmetamų teršalų lygiai atviro ir uždaro ciklo išmetamų dujų neutralizavimo sistemoms bei susijusios išlaidos.
55. „Nesant kontrolės“ – išmetamų teršalų lygis, nurodytas 2 lentelėje „A“ variante, atitinka 1970-ųjų m. situaciją EEK regione; kai kuriuose rajonuose ji vis dar gali būti tokia pati.
56. Išmetamų teršalų lygis, nurodytas 2 lentelėje, yra teršalų lygis, išmatuotas standartinių patikrinimo procedūrų metu. Naudojamų keliuose transporto priemonių teršalų išmetami kiekiai gali skirtis dėl įvairių veiksnių įtakos, inter alia dėl aplinkos oro temperatūros, naudojimo sąlygų (ypač esant dideliam greičiui), degalų savybių, transporto priemonės techninės būklės. Tačiau nurodytas 2 lentelėje išmetamų teršalų sumažinimo potencialas yra reprezentatyvus turimam išmetamų kiekių sumažinimui.
57. Pati efektyviausia iš šiuo metu prieinamų alternatyvių išmetamų NOx kiekių sumažinimo technologijų yra nurodoma variante „E“. Šios technologijos dėka galima pasiekti didelio NOx, lakiųjų organinių junginių (LOJ) bei CO išmetamų kiekių sumažinimo.
58. Šiuo metu yra kuriamos pažangios uždaro ciklo trijų komponentų išmetamų dujų neutralizavimo sistemos („F“ variantas), atitinkančios tolimesnio NOx išmetamų kiekių ribojimo reguliavimo programas (pvz., mažai teršalų išmetantys automobiliai Kalifornijoje). Tokiose sistemose pagrindinis dėmesys yra skiriamas variklių eksploatacijos valdymo tobulinimui, tiksliam oro ir degalų santykio reguliavimui, didinamas išmetamų dujų neutralizavimo sistemos pajėgumas, įdiegiamos borto diagnostikos sistemos – BDS ir kitos šiuolaikiškos išmetamos taršos kiekių ribojimo priemonės.
_________________
6 Pakeistos Taisyklėmis Nr. 83.
Motociklai ir mopedai
59. Nors faktiniai motociklų ir mopedų išmetami NOx kiekiai yra labai nedideli (pvz., naudojant dviejų taktų variklius), jie irgi turėtų būti įvertinti. Tuo tarpu, kai iš šių transporto priemonių išmetami LOJ kiekiai daugelyje Konvencijos Šalių ribojami, išmetamų NOx kiekiai jose gali padidėti (pvz., naudojant keturių taktų variklius). Iš esmės yra taikytinos tokios pat alternatyvios technologijos, apie kurias buvo rašyta aptariant benzininius keleivinius automobilius. Austrijoje ir Šveicarijoje jau yra taikomi griežti išmetamų NOx normatyvai.
Sunkiosios dyzelinės transporto priemonės
60. 3 lentelėje yra pateikiama keturių alternatyvių technologijų suvestinė. Palyginimui pateikiami bazinio dyzelinio variklio su turbopripūtimu duomenys. Šiuolaikinė projektavimo tendencija yra varikliai su turbopripūtimu ir tarpiniu oro aušinimu taikant patobulintą degalų įpurškimo sistemą bei elektroninį valdymą. Tai gali pagerinti bazines degalų sunaudojimo charakteristikas. Degalų sunaudojimo palyginamasis įvertinimas šioje lentelėje nepateikiamas.
EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠMETAMOS TARŠOS KIEKIŲ RIBOJIMO BŪDAI
Visas naudingas eksploatacijos laikas, gamybos nutraukimas ir garantijos
61. Siekiant užtikrinti ilgaamžiškų išmetamos taršos ribojimo sistemų įdiegimą, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas išmetamų teršalų normoms, kurios neturėtų būti viršijamos per transporto priemonės „visą naudingą eksploatacijos laiką“. O tam, kad būtų galima tai užtikrinti, reikalingos priežiūros programos. Vykdant tokias programas, gamintojai yra atsakingi už neatitinkančių reikalingų standartų automobilių gamybos nutraukimą. Be to, gamintojai turėtų duoti garantijas išmetamų medžiagų ribojimo įrangos komponentams, užtikrindami, kad automobilio savininkas neturės problemų dėl gaminio kokybės.
62. Transporto priemonėse neturi būti jokių įtaisų, galinčių sumažinti efektyvumą arba išjungti išmetamos taršos ribojimo sistemas bet kokiomis eksploatacijos sąlygomis, išskyrus atvejus, kai yra būtina užtikrinti nesutrinkantį darbą (pvz., įjungiant šaltą variklį).
Techninės apžiūros ir priežiūra
63. Techninių apžiūrų ir priežiūros programos atlieka svarbų pagalbinį vaidmenį. Jos galėtų, tiesiogiai tikrinant nustatytų normų taikymą, ar per visuomenės informacijos priemones, skatinti reguliarias apžiūras ir remontą ir sukliudyti automobilių savininkams pažeisti išmetamas medžiagas ribojančių įtaisų ir dalių darbą ar jas išjungti. Techninės apžiūros metu yra būtina patikrinti, kad išmetamų medžiagų ribojimo įranga yra pradinėje darbinėje būklėje bei kad ji nėra pašalinta.
64. Geresnis išmetamų teršalų ribojimo įrangos darbo kontrolės lygis gali būti pasiektas naudojantis borto diagnostikos sistema (BDS), kuri atlieka išmetamų taršos kiekių ribojimo įtaisų ir mazgų veiklos kontrolę, išsaugo gedimų kodus vėlesniam išsiaiškinimui bei atkreipia vairuotojo dėmesį į esamus gedimus ir remonto būtinumą.
65. Techninių apžiūrų ir priežiūros programos gali būti naudingos taikant bet kokias išmetamų teršalų kiekių ribojimo technologijas, nes užtikrina, kad naujų automobilių išmetamos taršos rodikliai bus palaikomi nustatytose ribose. Automobiliams, kuriuose naudojamos išmetamų dujų neutralizavimo sistemos, yra labai svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi techninių specifikacijų ir naujų automobilių reguliavimo režimo, siekiant išvengti visų pagrindinių teršalų išmetamų kiekių, tarp jų ir NOx, padidėjimo.
Šaltinių kategorija „i“: komunalinės elektrinės, elektros ir šiluminės energijos generavimo įrenginiai ir rajoninės katilinės
| Energijos šaltinis |
Išmetami teršalai nesant kontrolės |
Procesų ir deginimo modifikavimas |
Kūryklų dujų apdorojimas |
||||||||||||
| a) nekatalitinis procesas |
b) katalitinis procesas (po pirminių priemonių) |
||||||||||||||
| mg/m3 (1) |
g/GJ(1) |
mg/m3(1) |
g/GJ(1) |
EKIU/kWel(2) |
mg/m3 (1) |
g/GJ(1) |
EKIU/kWel(2) |
mg/m3 (1) |
g/GJ(1) |
EKIU/kWel(2) |
|||||
| Katilinės: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Anglis, šlapias šlako pašalinimas (4) |
1 500–2 200 |
530–770 |
1000–1800 |
350–630 |
03–25 |
nėra duomenų |
|
nėra duomenų |
<200 |
<70 |
50–100 (125–200) (12) |
||||
| Anglis, sausas šlako pašalinimas (5) |
800–1 500 |
280–530 |
300–850 |
100–300 |
3–25 |
200–400 |
70–140 |
9–11 |
<200 |
<70 |
50–100 (125–200) (12) |
||||
| Rudoji anglis (5) |
450–750 |
189–315 |
190–300 |
80–126 |
30–40 |
<200 |
<84 |
|
<200 |
<85 |
80–100 |
||||
| Mazutas (6) |
700–1 400 |
140–400 |
150–500 |
40–140 |
iki 20 |
175–250 |
50–70 |
6–8 |
< 150 |
<40 |
50–70 |
||||
| Lengvoji alyva (6) |
350–1 200 |
100–332 |
100–350 |
30–100 |
iki 20 |
nėra duomenų |
|
6–8 |
< 150 |
<40 |
50–70 |
||||
| BE (14) |
800 |
|
nėra duomenų |
|
nėra duomenų |
nėra duomenų |
|
|
|
|
nėra duomenų |
||||
| Gamtinės dujos (6) |
150–600 |
40–170 |
50–200 |
15–60 |
3–20 |
nėra duomenų |
|
5–7 |
< 100 |
<30 |
|
||||
| DPS |
200–700 |
|
180–400 |
|
1400–1600 (7) |
< 130 |
|
|
nėra duomenų |
|
|
||||
| DPS esant aukštam slėgiui |
150–200 |
50–70 |
|
|
1100 (7) |
60 |
|
|
< 140 |
<50 |
|
||||
| TD1DT (13) |
<600 |
|
<100 |
|
|
|
|
|
nėra duomenų |
|
|
||||
| Dujinės turbinos+ ICDT (13), (18) |
|
|
|
|
Kapitalinės išlaidos |
|
|
|
|
|
|
||||
| gamtinės dujos |
165–310 |
140 – 270 |
30–150 |
26–130 |
Sausas: 50–100 EKIU/kWel |
NT |
|
|
20 |
17 |
|
||||
| dyzelinas |
235–430 |
230–370 |
50–200 |
45–175 |
Slapias: 10–50 EKIU/kWel |
NT |
|
|
120–180 |
70 |
|
||||
| Vidaus degimo varikliai (4) (gamtinės dujos < 1 Mwel) |
4 800–6 300 |
1500–2000 |
320–640 |
100–200 |
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Šaltinių kategorijos „ ii“: deginimo įrenginiai komerciniame, įstaigų ir buitiniame sektoriuje |
|||||||||||||||
| Anglis |
110–500 |
40–175 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Rudoji anglis |
70–400 |
30–160 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Lengvoji alyva |
180–440 |
50–120 |
130–250 |
35–70 |
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Dujos |
140–290 |
40–80 |
60–150 |
16–40 |
2–10 |
|
|
|
|
|
|
||||
| Mediena (15) |
85–200 |
50–120 |
70–140 |
40–80 |
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Šaltinių kategorijos „iii“: pramoniniai deginimo įrenginiai ir procesai, susiję su deginimu |
|||||||||||||||
| Pramoniniai deginimo įrenginiai: |
|||||||||||||||
| Anglis, miltelių pavidalo kuras (8) |
600–2 200 |
200–770 |
iki 700 |
iki 245 |
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Anglis, deginimas ant grotelių (3) |
150–600 |
50–200 |
iki 500 |
iki 175 |
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Rudoji anglis |
200–800 |
80–340 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Mazutas (6) |
400–1 000 |
110–280 |
iki 650 |
iki 180 |
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Lengvoji alyva (6) |
150–400 |
40–110 |
iki 250 |
iki 70 |
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Gamtinės dujos (6) |
100–300 |
30–80 |
iki 150 |
iki 42 |
2–10 |
|
|
|
|
|
|
||||
| Dujinės turbinos + ICDT: (13), (18) |
|
|
Kapitalinės išlaidos |
|
|
|
|
|
|
||||||
| gamtinės dujos |
165–310 |
140–270 |
30–150 |
26–130 |
Sausas: 50–100 |
NT |
|
|
20 |
17 |
|
||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
| dyzelinas |
235–430 |
200–370 |
50–200 |
45–175 |
Slapias: 10–50 |
NT |
|
|
120–180 |
70 |
|
||||
| DPS (8) |
100–700 |
|
100–600 |
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Vidaus degimo varikliai (gamtinės dujos < 1 MWel) (4) |
4800–6300 |
1500–2000 |
320–640 |
100–200 |
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Pramoniniai procesai: |
|||||||||||||||
| Išdegimas |
1000–2000 |
|
500–800 |
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Stiklas: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Stiklas lakštais |
|
6 kg/t |
500–2000 |
|
|
|
|
|
<500 |
|
|
||||
| Stiklinė tara |
|
2,5 kg/t |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Stiklo pluoštas |
|
0,5 kg/t |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Pramoninis naudojimas |
|
4,2 kg/t |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Metalai: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Aglomeravimas |
300–500 (16) |
1,5 kg/t |
|
|
|
|
|
|
<500 |
|
|
||||
| Koksavimo krosnys |
1000 |
1 kg/t |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Sukepintas anglinis kuras |
<3 000 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Elektros lanko krosnys |
50–200 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Popierius ir celiuoliozė: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
| Juodasis šarmas |
170 (17) |
(50–80 g/GJ) |
|
(20–40 g/GJ) |
|
60 |
|
|
|
|
13–20 |
||||
| Šaltinių kategorijos „iv“: procesai, nesusiję su deginimu |
|||||||||||
| Energijos šaltinis |
Išmetami teršalai nesant kontrolės |
Deginimo ir procesų modifikavimas |
Kūryklų dujų apdorojimas |
||||||||
| a) nekatalitinis procesas |
b) katalitinis (po pirminių priemonių) |
||||||||||
| mg/m3 (1) |
kg/t (9) |
mg/m3(1) |
kg/t (9) |
EKIU/t (2) |
mg/m3 (1) |
kg/t |
EKIU/kWel (2) |
mg/m3 (1) |
kg/t (9) |
||
| Azoto rūgštis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Žemas slėgis (1–2,2 bar) |
5 000 |
16,5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Vidutinis slėgis (2,3 – 8 bar) |
Apie 1 000 |
3,3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Aukštas slėgis (8-15 bar) |
<380 |
< 1,25 |
|
|
|
|
|
|
|
0,01-0,8 |
|
| HOKO (apie 50 bar) |
<380 |
< 1,25 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Ėsdinimas: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Žalvaris |
|
25 (10) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Nerūdyjantis plienas |
|
0,.3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Anglinis plienas |
|
0,1 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Šaltinių kategorijos „v“: Iškastinio kuro kasyba, apdorojimas ir paskirstymas |
|||||||||||
| Energijos Šaltinis |
Išmetami teršalai nesant kontrolės |
Procesų ir deginimo modifikavimas |
Kūryklų dujų apdorojimas |
||||||||
| a) nekatalitini |
s procesas |
b) katalitinis procesas (po |
pirminio deginimo) |
||||||||
| mg/m3 (1) |
g/GJ (1) |
mg/m3 (1) |
g/GJ(1) |
EKIU/kWel (2) |
mg/m3 (1) |
g/GJ (1) |
EKIU/kWel (2) |
mg/m3 (1) |
g/GJ (1) |
EKIU/kWel (2) |
|
| Naftos perdirbimas () |
~1 000 |
|
100–700 |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Šaltinių kategorijos „vi“: atliekų apdorojimas ir šalinimas |
|||||||||||
| Deginimas (11) |
250–500 |
|
200–400 |
|
|
|
|
|
< 100 |
|
|
1 NO2 išmetami kiekiai, mg/m (esant normalioms sąlygoms, sausos dujos) atitinkamai: g/Gj pateikiamos šiluminės energijos. NOx konversijos faktoriai (mg/m į g/Gj) deginant anglį (antracitą): 0,35, anglį (lignitą): 0,42, naftą/dujas: 0,277, durpes: 0,5, medieną su žieve: 0,588 [1 g/GJ = 3,6 mg/kWh].
3 Tiek dažniausiai pavyksta sumažinti taikant kartu su pirminiais taršos mažinimo būdais. Mažinimo efektyvumas 80–95 %.
9 Išmetamųjų teršalų kiekiai, susidarantys dėl pramonės procesų, dažniausiai yra išreiškiami kg/t (tonai pagaminto produkto).
2 lentelė
Išmetamųjų teršalų kiekių ribojimo būdai benzininiams ir dyzelininiams keleiviniams bei mažos keliamosios galios komercinės paskirties automobiliams
| Taikoma technologija |
Išmetamų NOx lygis (%) |
Numatomos papildomos gamybinės išlaidos 1 (JAV dol.) |
|
| Benzininiai varikliai |
|
|
|
| A. |
Nesant ribojimo įrangos |
100 |
– |
| B. |
Variklio modifikavimai (variklio konstrukcijos, karbiuracijos ir uždegimo sistemos modifikacijos, oro įpūtimas) |
70 |
2 |
| C. |
Atviro ciklo išmetamų dujų neutralizavimo sistemos |
50 |
150-200 |
| D. |
Uždarojo ciklo trijų komponentų išmetamų dujų neutralizavimo sistemos |
25 |
250-450 3 |
| E. |
Modifikuotos uždarojo ciklo trijų komponentų išmetamų dujų neutralizavimo sistemos |
10 |
350-600 3 |
| F. |
Kalifornijoje naudojami mažai išmetamų teršalų išmetantys automobiliai (modifikuota E technologija) |
16 |
> 700 3 |
| Dyzeliniai varikliai |
|
|
|
| G. |
Standartiniai dyzeliniai varikliai su netiesioginiu degalų purškimu |
40 |
|
| H. |
Netiesioginio įpurškimo varikliai su antriniu degalų įpurškimu, elektronikos valdomas aukšto slėgio įpurškimas |
30 |
1 000–1 200 4 |
| I. |
Varikliai su tiesioginiu degalų įpurškimu ir turbopripūtimu |
50 |
1 000–1 200 4 |
Pastaba: C, D, E, F technologijos reikalauja benzino be švino naudojimo; variantai H ir I reikalauja dyzelinių degalų su mažu sieros kiekiu.
1 Vienai transporto priemonei, lyginant su alternatyvia technologija B. Reikalavimai išmetamų NOx kiekiui gali įtakoti degalų kainą bei naftos perdirbimo įmonių produkcijos savikainą, tačiau tai nėra įtraukiama į prognozuojamas papildomas gamybines išlaidas.
2 Variklio modernizavimo išlaidos pakeičiant variantą A variantu B, turėtų sudaryti 40-100 JAV dolerių.
3 Naudojantis D, E ir F technologijomis, ne tik NOx, bet ir LOJ ir CO išmetamieji kiekiai yra gerokai sumažinami. B ir C variantuose irgi numatomas CO ir LOJ išmetamų kiekių apribojimas.
4 Palyginus su G technologija, žymiai sumažėja degalų sunaudojimas, tačiau kietųjų dalelių, taikant G technologiją, yra išmetama žymiai daugiau.
3 lentelė
Technologijos, skirtos didelės keliamos galios transportui, jų išmetamų teršalų kiekių ribojimo efektyvumas ir išlaidos
| Taikoma technologija |
NOx išmetamas lygis (%) |
Numatomos papildomos gamybinės išlaidos (1) (JAV dol.) |
|
| A. |
Dyzelinis variklis su turbopripūtimu (EURO I) |
100 |
0 |
| B. |
Dyzelinis variklis su turbopripūtimu ir tarpiniu oro šaldymu (EURO II) |
85 |
1 500–3 000 |
| C. |
Dyzelinis variklis su turbopripūtimu ir tarpiniu oro aušinimu, aukšto slėgio degalų įpurškimu, elektronikos valdomu degalų siurbliu, degimo kameros ir angų optimizavimas, išmetamųjų dujų recirkuliacija (IDR) |
50–60 |
3 000–6 000 |
| D. |
Perėjimas prie kibirkštinio uždegimo variklių su trijų komponentų išmetamų dujų neutralizavimo sistema, kurie naudoja suskystintas naftos dujas, suslėgtas gamtines dujas arba prisotintus deguonies degalus |
10–30 |
iki 10 000 |
1 Vienam automobiliui, priklausomai nuo variklio dydžio, palyginus su bazine A technologija. Reikalavimai išmetamų NOx kiekiui gali įtakoti degalų kainą bei naftos perdirbimo įmonės produkcijos savikainą, tačiau tai nėra įtraukiama į prognozuojamas papildomas gamybines išlaidas.