LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL lietuvos RESPUBLIKOS sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. v-1135 „dėl NĖŠČIŲJŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ“ pakeitimo

 

2011 m. liepos 11 d. Nr. V-681

Vilnius

 

 

Pakeičiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. V-1135 „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų“ (Žin., 2007, Nr. 2-103):

1. Išdėstau 4 punktą taip:

4. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administruojamą sritį“.

2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintus Nėščiųjų sveikatos tikrinimų reikalavimus išdėstau nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                           RAIMONDAS ŠUKYS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1135

(2011 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. V-681 redakcija

 

NĖŠČIŲJŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ REIKALAVIMAI

 

Eil. Nr.

Nėštumo laikas

Tikrinimų periodiškumas

Nėščiosios sveikatos priežiūra

Konsultacijos

Pastabos

Specialistai

Privalomieji tyrimai

Specialistai

Veiksmai

1.

Iki 12 nėštumo savaitės pabaigos

 

Šeimos gydytojas (A)*

arba

pirminės asmens sveikatos priežiūros (toliau – PASP) komandos akušeris ginekologas

arba

akušeris (A)

1. Pirmo apsilankymo metu:

1.1. anamnezė

1.2. arterinis kraujo spaudimas

1.3. kūno masės indeksas (B)

1.4. tyrimai:

1.4.1. kraujo (Hb, leukocitai, trombocitai, Ht) (B)

1.4.2. kraujo grupės ir Rh nustatymas (B)

1.4.3. Rh antikūnų nustatymas netiesioginiu Kumbso metodu, kai moters Rh (–), o vyro Rh (+) (B)

1.4.4. dėl sifilio (RPR) (B)

1.4.5. dėl ŽIV (A)

1.4.6. šlapimo (baltymas, leukocitai, eritrocitai, gliukozė, ketonai, nitritai, lyginamasis svoris)

2. Šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti (A)

Akušeris ginekologas 12–14 nėštumo savaitę

 

Odontologas

Rizikos veiksnių ir faktorių nustatymas ir įvertinimas

1. Antro apsilankymo metu (po 10–14 dienų) aptariami tyrimų rezultatai, įteikiama forma 113/a, kuri pildoma kiekvieno apsilankymo metu.

2. Jei nėščioji lankosi pas PASP komandos akušerį ginekologą ar akušerį, ji turi būti apžiūrėta PASP vidaus ligų gydytojo.

3. Skiriama folio rūgšties po 0,4 mg/d. I nėštumo trimestrą (A).

4. Nėščiųjų anemija I ir III nėštumo trimestre konstatuojama, kai Hb mažiau kaip 110 g/l, o II trimestre – mažiau kaip 105 g/l.

5. Kartu gyvenantys šeimos nariai siunčiami atlikti rentgenologinio plaučių tyrimo esant indikacijų.

6. Aptariami gyvenimo ir darbo sąlygų, žalingų įpročių bei smurto šeimoje klausimai.

7. Esant ar nėštumo metu atsiradus didelės rizikos nėštumo faktorių (Nėščiųjų sveikatos tikrinimų reikalavimų 1 priedas), nėščiąją prižiūri akušeris ginekologas.

8. Šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti atliekamas 12–14 nėštumo savaitę prieš siunčiant nėščiąją pas akušerį ginekologą. Šis tyrimas turi būti atliktas ir tuo atveju, jei nėščioji pirmą kartą apsilanko pas sveikatos priežiūros specialistą vėliau nei 14 nėštumo savaitę.

9. Jeigu šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti neigiamas, šis tyrimas nekartojamas, o bendras šlapimo tyrimas gali būti atliekamas nuo 24 nėštumo savaitės.

10. Jeigu šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti teigiamas (yra bakterijų augimas), tyrimas tęsiamas – atliekama antibiotikograma. Toliau nėščiąją prižiūri akušeris ginekologas, vadovaudamasis Nėščiųjų besimptomės bakteriurijos diagnostikos ir gydymo metodika.

2.

13–28 nėštumo savaitė

2 kartus, esant rizikos faktorių – pagal indikacijas

Šeimos gydytojas

arba

PASP komandos akušeris ginekologas

arba

akušeris

1. Kiekvieno apsilankymo metu:

1.1. arterinis kraujo spaudimas

1.2. gimdos dugno aukščio matavimas nuo 20 nėštumo savaitės

1.3. vaisiaus širdies tonų vertinimas nuo 20 nėštumo savaitės

1.4. šlapimo tyrimas (baltymas, leukocitai, eritrocitai, gliukozė, ketonai, nitritai, lyginamasis svoris)

2. 27–28 nėštumo savaitę

Rh antikūnų nustatymas netiesioginiu Kumbso metodu, kai moters Rh (–), o vyro Rh (+) (B)

3. 24–28 nėštumo savaitę

gliukozės toleravimo mėginys, esant gestacinio diabeto rizikos veiksnių (Nėščiųjų sveikatos tikrinimų reikalavimų 2 priedas)

Akušeris ginekologas

18–20 nėštumo savaitę

Tyrimas ultragarsu 18–20 nėštumo savaitę (A)

1. Jeigu randama antikūnų, nėščioji siunčiama į perinatologijos centrą.

2. Jeigu nerandama antikūnų, 28–32 nėštumo savaitę suleidžiama anti-D imunoglobulino. Suleidus anti-D imunoglobulino toliau antikūnai netiriami.

3.

29–40 nėštumo savaitė

2–3 kartus, esant rizikos faktorių – pagal indikacijas

Šeimos gydytojas

arba

PASP komandos akušeris ginekologas

arba

akušeris

1. Kiekvieno apsilankymo metu:

1.1. arterinis kraujo spaudimas

1.2. gimdos dugno aukščio matavimas

1.3. vaisiaus širdies tonų vertinimas

1.4. šlapimo tyrimas (baltymas, leukocitai, eritrocitai, gliukozė, ketonai, nitritai, lyginamasis svoris)

2. 32 nėštumo savaitę atliekami tyrimai:

2.1. kraujo (Hb, leukocitai, trombocitai, Ht)

2.2. dėl sifilio (RPR)

2.3. dėl ŽIV

3. Nuo 36 nėštumo savaitės vaisiaus padėties vertinimas

Akušeris ginekologas

35–37 nėštumo savaitę

1. Nustačius sėdmeninę vaisiaus pirmeigą, siūlomas išorinis vaisaus apgręžimas suėjus 37 nėštumo savaitėms (A).

2. Įvertinami naujagimių B grupės streptokoko (toliau –BGS) infekcijos rizikos veiksniai (Nėščiųjų sveikatos tikrinimų reikalavimų 2 priedas), jų nesant 35–37 nėštumo savaitę atliekamas pasėlis BGS nustatyti (C)

1. Rengimas gimdymui ir kūdikio žindymui.

2. Aptariama vaisiaus judesių skaičiavimo svarba.

4.

Suėjus 41 nėštumo savaitei

 

 

 

Akušeris ginekologas

1. Kardiotokograma

2. Tyrimas ultragarsu

3. Priimamas sprendimas dėl kito apsilankymo ar hospitalizavimo

 

 

*Įrodymų lygiai:

A – duomenys pagrįsti daugybiniais atsitiktinių imčių klinikiniais tyrimais ar metaanalizėmis;

B – duomenys pagrįsti vienu atsitiktinių imčių klinikiniu tyrimu ar neatsitiktinių imčių tyrimu;

C – ekspertų sutarimas ir (ar) nedideli tyrimai.

 

_________________

 

 

Nėščiųjų sveikatos tikrinimų reikalavimų

1 priedas

 

DIDELĖS RIZIKOS NĖŠTUMO FAKTORIAI

 

1. Didelės rizikos nėštumo faktoriai (įvairios nėščiosios ar vaisiaus patologinės būklės bei ligos, nepalanki anamnezė) gali lemti:

1.1. didesnę vaisiaus pažeidimo tikimybę ar riziką nėščiosios, gimdyvės ir naujagimio sveikatai;

1.2. didesnę specialisto intervencijų tikimybę šio nėštumo, gimdymo metu arba pogimdyminiu laikotarpiu.

2. Esant tokių rizikos faktorių, didėja perinatalinė rizika, o nėštumas vadinamas didelės rizikos nėštumu.

3. Esant bet kuriam iš šių faktorių, nėštumas laikomas didelės rizikos nėštumu. Rizikos faktoriai suskirstyti į 5 grupes:

3.1. Nepalanki akušerinė anamnezė:

3.1.1. nevaisingumas;

3.1.2. du ir daugiau iš eilės neišnešioti nėštumai;

3.1.3. dvi cezario pjūvio operacijos;

3.1.4. gimdos operacijos;

3.1.5. eklampsija;

3.1.6. tromboembolinės komplikacijos;

3.1.7. perinatalinė mirtis;

3.1.8. naujagimio centrinės nervų sistemos pažeidimas;

3.1.9. naujagimio sklaidos trūkumai;

3.1.10. naujagimio hemolizinė liga.

3.2. Nepalanki nėščiosios būklė:

3.2.1. vyresnė nei 40 m. pirmakartė;

3.2.2. jaunesnė nei 18 m. pirmakartė;

3.2.3. gimdanti 5 ir daugiau kartų;

3.2.4. Rh ir kita izoimuninė sensibilizacija;

3.2.5. kūno masės indeksas, nustatytas iki 12 nėštumo sav., 30 ir didesnis;

3.2.6. pagalbinis (dirbtinis) apvaisinimas.

3.3. Nėštumo patologija:

3.3.1. netaisyklinga vaisiaus padėtis nuo 36 nėštumo sav.;

3.3.2. daugiavaisis nėštumas;

3.3.3. oligohidramnionas;

3.3.4. polihidramnionas;

3.3.5. hipertenzinės būklės;

3.3.6. kraujavimas;

3.3.7. užsitęsęs nėštumas (suėjus 41 nėštumo savaitei);

3.3.8. placentos pirmeiga.

3.4. Vaisiaus patologija:

3.4.1. stambus vaisius (svoris didesnis nei 90 procentilių);

3.4.2. nepakankamas vaisiaus augimas (svoris mažesnis nei 10 procentilių);

3.4.3. vaisiaus sklaidos trūkumai;

3.4.4. vaisiaus vandenė;

3.4.5. vaisiaus širdies aritmija.

3.5. Nėščiosios ligos:

3.5.1. bet kuri ekstragenitalinė patologija, komplikuojanti nėštumo eigą;

3.5.2. cukrinis ar gestacinis diabetas;

3.5.3. pielonefritas;

3.5.4. onkologinės ligos;

3.5.5. lyties organų sklaidos trūkumai;

3.5.6. gimdos miomos, komplikuojančios nėštumo eigą;

3.5.7. alkoholizmas, narkomanija;

3.5.8. ŽIV, AIDS.

4. Nustačius didelės rizikos nėštumo faktorių, padaromas įrašas atitinkamose nėščiosios medicinos dokumentų grafose.

 

_________________


Nėščiųjų sveikatos tikrinimų reikalavimų

2 priedas

 

RIZIKOS VEIKSNIAI

 

1. Gestacinio diabeto rizikos veiksniai:

1.1. diabeto atvejai giminėje;

1.2. gliukozurija;

1.3. amžius – 35 m. ir daugiau;

1.4. antsvoris;

1.5. polihidramnionas;

1.6. anksčiau gimusio naujagimio svoris 4 kg ir daugiau;

1.7. anksčiau gimęs naujagimis su sklaidos trūkumais.

2. Gliukozės toleravimo mėginys atliekamas esant bent vienam iš 1 punkte nurodytų veiksnių.

3. Naujagimių B grupės streptokoko (BGS) infekcijos rizikos veiksniai nėštumo metu:

3.1. anksčiau gimusiam naujagimiui nustatyta BGS infekcija;

3.2. nėščiosios šlapimo takų ligos (dabartinio nėštumo metu), sukeltos BGS infekcijos.

4. Esant BGS infekcijos rizikos veiksnių, padaromi įrašai nėščiosios medicinos dokumentuose, o tyrimas BGS nustatyti neatliekamas.

 

_________________